Civilinė byla Nr. e2-587-324/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00176-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.1.2.4.1.1; 2.6.1.6.1; 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.5

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė,

sekretoriaujant Reginai Mockevičienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui G. D., atsakovų V. J. ir uždarosios akcinės bendrovės „Ironmeta“ atstovui advokatui A. D., trečiajam asmeniui V. S.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kagneta“ ieškinį atsakovams V. J., uždarajai akcinei bendrovei „Ironmeta“ ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „VR STYLE“, atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo ir bankroto konsultantai“, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo.

Teismas

nustatė:

        ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo V. J. ieškovės UAB „Kagneta“ naudai 79 678,53 Eur žalos atlyginimo ir nustatyti, jog ši prievolė vykdoma subsidiariai kartu su UAB „VR STYLE“ pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartį (t. y. pripažinti, jog V. J. privalo subsidiariai atsakyti pagal 2017 m. gruodžio 8 d. įsiteisėjusį Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1020-390/2016 pagal ieškovės UAB  „Kagneta“ ieškinį atsakovams UAB „VR STYLE“ ir V. S. dėl skolos priteisimo, kuriuo ieškovei iš UAB „VR STYLE“ priteista 56 707,89 Eur negražintų įrengimų vertės skola); pripažinti neteisėtais nuo jų sudarymo momento UAB „VR STYLE“ UAB „Ironmeta“ atliktus įskaitymus laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 5 d. iki 2018 m. vasario 2 d. bendrai 201 977,57 Eur sumai;  taikyti restituciją ir iš UAB „Ironmeta“ UAB „VR STYLE“ naudai priteisti 201 977,57 Eur; priteisti iš atsakovo V. J. ieškovės UAB „Kagneta“ naudai 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės UAB „Ironmeta“ ieškovės UAB „VR STYLE“ naudai proc. 6 metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovų V. J. ir UAB „Ironmeta“ ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

        Ieškinyje nurodė, 2018 m. kovo 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „VR STYLE“ iškelta bankroto byla, 2018m. birželio 18 d. nutartimi bankroto byloje patvirtintas ieškovės 86 768,15 Eur finansinis reikalavimas. UAB „VR STYLE“, vadovaujama atsakovo V. J., būdama skolinga ieškovei nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki pat bankroto bylos iškėlimo, ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad jos įsipareigojimas nebūtų įvykdytas išimtinai vienai kreditorei – ieškovei. UAB „VR STYLE“ ir su ja susijusi UAB „Ironmeta“ sudarė įskaitymo sandorius, dėl kurių UAB „VR STYLE“ turėtas gauti pajamas išimtinai skyrė atsiskaitymams su UAB „Ironmeta“ už nuomos sutartį ir komunalinius mokesčius, nors pagal teismo nutartį turėjo mokėti skolą ieškovei, t. y. sudarė imperatyvioms teisės normoms prieštaraujančius sandorius. Dėl neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė žalą, kurią atsakovas V. J. turi atlyginti subsidiariai su UAB „VR STYLE“, o įskaitymo sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais. Ieškovei padaryta žala sudaro 56 707,89 Eur. Iš V. S. pagal teismo sprendimą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1020-390/2016 išieškojus 5 711,69 Eur, žala sumažėjo iki 50 996,20 Eur, o finansinis reikalavimas UAB „VR STYLE“ bankroto byloje iki 79 678,53 Eur. Kadangi skolininko turimo turto nepakanka pilnam ieškovei padarytos žalos atlyginimui, V. J. už ją yra atsakingas subsidiariai su UAB „VR STYLE“. Tarp žalos ir neteisėtų V. J. veiksmų yra priežastinis ryšys, nes V. J., aktyviai dalyvaudamas „VR STYLE“ veikloje ir nurodinėdamas jos vadovui atliktinus veiksmus ir priimtinus sprendimus, neleido bendrovei „VR STYLE“ vykdyti pareigos grąžinti ieškovei įrengimų, o vėliau ėmėsi priemonių, kad ieškovei priteistos lėšos iš „VR STYLE“ nebūtų išieškotos. V. J. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog UAB „VR STYLE“, turėdama pareigą sugrąžinti ieškovei įrengimus, išnuomotus pagal nuomos sutartį, jo paliepimu to nepadarė. Nesugrąžinus įrengimų, UAB „VR STYLE“ atsirado prievolė UAB „Kagneta“ sumokėti 56 707,89 Eur sumą, terminas šiai prievolei įvykdyti suėjo 2015 m. rugsėjo 14 d. UAB „VR STYLE“ nevykdant prievolės, UAB „Kagneta“ kreipėsi į teismą. Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2490-390/2015 (vėlesnis Nr. 2-1020-390/2016) jos prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. areštuotas UAB „VR STYLE“ ir V. S. turtas, o jo esant nepakankamai – ir jų turimos piniginės lėšos. Antstoliui areštavus UAB „VR STYLE“ banko sąskaitose esančias lėšas, jos vadovas V. S. kartu su akcininku V. J., kuris yra ir UAB „Ironmeta“ vadovas, tyčia, siekiant išvengti išieškojimo UAB „Kagneta“ naudai, visas pinigines lėšas nukreipė į kredito įstaigoje UAB Paysera LT esančią UAB „VR STYLE“ banko sąskaitą, kurią UAB „VR STYLE“ atsidarė nepaisydama pritaikyto arešto bei apie tai neinformuodama antstolio. Bendrovei „VR STYLE“ vykdant mokėjimus ir gaunant pajamas per sąskaitą Paysera LT, jos direktorius V. S. ir akcininkas V. J. išvengė skolos išieškojimo ir padarė ieškovei žalą. Iš bendrovės „Ironmeta“ išrašytų sąskaitų bendrovei „VR STYLE“ už patalpų nuomą ir komunalinius mokesčius matyti, kad nei viena iš šių sumų nebuvo mokama bendrovei „Ironmeta“. Per laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 8 d. iki 2018 m. sausio 9 d. nuomos ir komunaliniai mokesčiai sudaro 201 977,57 Eur sumą, kurią atsakovės tarpusavyje įskaitė tuo metu, kai tai buvo draudžiama teismo nutartimi, tuo tarpu ieškovei nebuvo mokėta visiškai. Šiuo būdu „VR STYLE“ veikla ir mokėjimai buvo organizuojami taip, kad būtų išvengta atsiskaitymų su seniausia jos kreditore ieškove ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Užsakovams, kurie mokėdavo bendrovei „VR STYLE“, buvo nurodoma mokėti būtent į „Paysera LT“ banko sąskaitą. Į šią sąskaitą bendrovei „VR STYLE“ mokėjo ir UAB „Ironmeta“ už prekes ir paslaugas nepaisant to, kad jai išrašomose sąskaitose buvo nurodytos kitos, areštuotos UAB „VR STYLE“ bankinės sąskaitos. Iš gaunamų lėšų iš karto buvo atskaitomas „Ironmetai“ mokėtinas nuomos mokestis bei atliekami teismo draudžiami mokėjimai. Laikinosios apsaugos priemonės ir atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas buvo pažeidžiami tyčia, tikslu išvengti atsiskaitymo su UAB „Kagneta“. Per visą laikotarpį nuo „Paysera LT“ banko sąskaitos atsidarymo iki 2018 m. sausio 9 d. ieškovei nebuvo sumokėtas nei vienas euras, o su V. J. vadovaujama UAB „Ironmeta“ atsiskaityta visiškai. Įskaitymo sandoriais buvo sumažintas UAB „VR STYLE“ turtas.

        Šie sandoriai pripažintini negaliojančiais ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.66 straipsnį. Ieškovė yra UAB „VR STYLE“ kreditorė, turi teisę bei teisėtą interesą ginčyti skolininko UAB „VR STYLE“ sudarytus sandorius, kurie pažeidžia ieškovės bei kitų įmonės kreditorių teises ir teisėtus interesus. Visi kreditoriai yra suinteresuoti tuo, kad būtų panaikinti įmonei ir tuo pačiu jiems nepalankūs sandoriai ir atkurta tokia faktinė padėtis, kokia būtų tuo atveju, jeigu įmonė nebūtų sudariusi nepagrįstų ir įmonės turto apimtį mažinančių sandorių. Įskaitymo sandoriai pažeidžia UAB „VR STYLE“ kreditorių teises, nes piniginių lėšų arešto metu jos vadovas kartu su akcininku V. J. visas pinigines lėšas nukreipė į naujai atidarytą UAB „VR STYLE“ banko sąskaitą Paysera LT, o UAB „Ironmetai“ priklausantį nuomos mokestį be jokių rašytinių pranešimų tarpusavio susitarimu pirmiau minėtu būdu įskaitė. Nors UAB „VR STYLE“ išrašomose sąskaitose UAB „Ironmetai“ buvo nurodyta kita banko sąskaita, UAB „Ironmeta“ mokėjimai buvo atlikti būtent į sąskaitą Paysera LT tikslu vykdyti įskaitymus ir tokiu būdu apeiti areštą bei teismo sprendimą, įpareigojantį atsiskaityti su kreditore UAB „Kagneta“. Tai patvirtina sąskaitos „Paysera LT“ išraše pažymėti visi bendrovei „VR STYLE“ atlikti mokėjimai iš UAB „Ironmetos“, prieš tai atlikus įskaitymus už nuomą bei komunalinius mokesčius. UAB „VR STYLE“ iš UAB „Ironmetos“ gaudavo tik dalį piniginių lėšų už suteiktas paslaugas pagal pateiktas sąskaitas. Paysera LT sąskaitos išraše nėra nurodyta, jog atliekamas mokėjimas atlikus įskaitymą, nėra ir atskiro susitarimo. Apie tai, kad buvo atliekami nuomos mokesčio įskaitymai, ieškovė sužinojo tik nagrinėjant UAB „VR STYLE“ bankroto administratoriaus pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, toje byloje liudytoja apklausiant UAB „Ironmeta“ ir UAB „VR STYLE“ buhalterę E. B. Tokiu būdu UAB „VR STYLE“ pažeidė atsiskaitymo su jau esamais bendrovės kreditoriais, kurių reikalavimo terminas yra suėjęs, eiliškumo principą, įtvirtintą CK 6.9301 straipsnyje, ir teismo nutartis dėl arešto taikymo, kuriomis bet kokie atsiskaitymai buvo draudžiami. Atsiskaitydama tik su UAB „Ironmeta“, UAB „VR STYLE“ panaudojo didžiąją dalį savo lėšų žinodama, jog bendrovės turimo turto nepakanka visiems kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Tai, kad UAB „VR STYLE“ nepripažino UAB „Kagneta“ reikalavimo ir dėl jo bylinėjosi teisme, nepaneigia UAB „VR STYLE“ pareigos elgtis atsakingai, juolab kad bylose buvo pritaikyta laikinoji apsauga. Priėmus Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta ieškovės reikalavimo teisė, ir UAB „VR STYLE“ pasikreipus dėl bankroto, skolininkės įmonėje praktiškai nebuvo lėšų ar turto, iš kurio galėtų būti bent iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas. Atlikus įskaitymus sumažėjo ir kitų kreditorių galimybė gauti savo reikalavimų patenkinimą, UAB „Ironmetai“ be pagrindo suteikta pirmenybė prieš kitus kreditorius, taip pažeidžiant nemokaus subjekto kreditorių teisėtus interesus gauti savo reikalavimų patenkinimą vienodomis sąlygomis su kitais kreditoriais. UAB „VR STYLE“ neprivalėjo sudaryti įskaitymo sandorių. Nėra duomenų, kad tuos sandorius ji sudarė priverstine įstatymo nustatyta tvarka, priešingai – įskaitymą draudė teismo nutarys ir įstatymas, nustatantis atsiskaitymo eiliškumą. Įskaitymo sandorių šalys buvo nesąžiningos. UAB „VR STYLE“ žinojo apie savo finansinę padėtį, kad turimo turto nepakanka atsiskaityti su visais kreditoriais, kad ji nevykdo pradelstų įsipareigojimų aukštesnės eilės kreditoriams (nemoka atlyginimų). Pranašumo vienam kreditoriui suteikimas kaip actio Pauliana aplinkybė yra ir kreditoriaus teisių pažeidimas, ir skolininko nesąžiningumas. UAB „Ironmeta“, kaip su UAB „VR STYLE“ susijęs asmuo (V. J. yra UAB „VR STYLE“ akcininkas ir UAB „Ironmeta“ direktorius) žinojo apie UAB „VR STYLE“ nevykdomus įsipareigojimus, sunkią finansinę padėtį, apie tai, kad UAB „VR STYLE“ turi aukštesnės eilės kreditorių, apie jai taikytus areštus. Įskaitymo sandorius pripažinus negaliojančiais, UAB „Ironmeta“ turi grąžinti bendrovei „VR STYLE“ įskaitytas lėšas 201 977,57 Eur, stoti į bendrą BUAB „VR STYLE“ kreditorių eilę su šiai sumai lygiu kreditoriniu reikalavimu.

Palaikydamas ieškinyje ir dublike išdėstytus argumentus ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad V. J. buvimą faktiniu „VR STYLE“ vadovu įrodo tai, jog sprendimai dėl „VR STYLE“ veiklos buvo priimami ne akcininkų susirinkime, bet asmeniškai V. J. Jis sprendė dėl įmonės veiklos ir sutarčių vykdymo, t. y. ieškovei nurodžius, kad 2014 m. lapkričio 17 d. įrengimų nuomos sutartis nutraukiama ir pareikalavus įrengimus grąžinti, V. S. jų negrąžino, nes tokį nurodymą telefonu gavo iš V. J. Civilinėje byloje Nr. 2-1020-390/2016 2016 m. balandžio 18 d. teismo posėdyje apklaustas liudytoju V. J. paaiškino apie savo veiksmus, kuomet buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovei priklausančių įrengimų grąžinimo (garso įrašas nuo 1 val. 30 min.). V. J. dalyvavo ir 2015 m. lapkričio 5 d. antstoliui vykdant Kauno apygardos teismo nutartį ir aprašant UAB „VR STYLE“ turtą (įrašas turto apraše). V. J. buvo žymiai aktyvesnis už vadovą, gindamas tyčinio bankroto požymių nebuvimą. Civilinėje byloje Nr. eB2-1459-264/2019 2019 m. birželio 12 d. vykusio teismo posėdžio metu V. S. nurodė, jog nemoka skaityti įmonės balanso, negalėjo paaiškinti jokių UAB „VR STYLE“ finansinių dokumentų, jos veiklos strategijos, pagrįsti priimtų sprendimų. Iš akcininko V. J. skundo Kauno VPK Panemunės PK medžiagoje matyti, kad jis direktoriui uždraudė grąžinti įrengimus ieškovei (duomenys iš Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-414-748/2018). Ieškovė ieškinį V. J. pareiškė ne kaip įmonės „VR STYLE“ vadovui, o kaip akcininkui (dalyviui), aktyviai veikusiam bei dalyvavusiam vidinėje įmonės veikloje taip, kad tyčia būtų išvengta teismo sprendimų įvykdymo, kad tik ieškovė neatgautų nei išnuomotų įrengimų, nei teismo priteistos kompensacijos už jų negrąžinimą, nei žalos atlyginimo. Atsakovai neįrodė, kad, bendrovei „VR STYLE“ slapta atsidarius sąskaitą Paysera LT, ji privalėjo suteikti pirmenybę vieninteliam kreditoriui ir atsiskaityti tik UAB „Ironmeta“ siekiant įmonės gerovės. Net ir tęsdama veiklą, mokėdama nuomą, teismui priėmus galutinius sprendimus, kuriais buvo pripažintos ieškovės reikalavimo teisės, „VR STYLE“ bankrutavo. Taigi atlikdama įskaitymus realiai ji siekė ne naudos sau, o atsakovei UAB „Ironmeta“, su kuria atsiskaitymai buvo uždrausti teismo nutartimis. Atlikus ginčijamus įskaitymus, sumažėjo kitų kreditorių galimybė gauti savo reikalavimų patenkinimą. Nepagrįsti atsakovų argumentai dėl UAB „VR STYLE“ mokumo – tai, kad ji nepripažino savo prievolės ieškovei, ją ginčijo teisme ir jos neapskaitė įmonės finansinėje apskaitoje, nepaneigia pradelstos skolos ieškovei fakto. Sąmoningas „VR STYLE“ vadovo ir akcininko vengimas vykdyti prievoles ir jų nepripažinimas ieškovės reikalavimo teisės nepanaikino, todėl atmestini atsakovų argumentai, susiję su CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintu mokėjimų eiliškumo pažeidimo nebuvimu. Tai, kad bankroto byloje UAB „Ironmeta“ kreditoriniai reikalavimai nebuvo patvirtinti, nereiškia, jog ieškovė turėjo suprasti apie atsiskaitymą su ja – reikšti finansinį reikalavimą yra ne pareiga, o teisė, kuria kreditorius gali ir nepasinaudoti.

      Atsakovės BUAB „VR STYLE“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, bylą prašė nagrinėti jam nedalyvaujant. Savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, jog su ieškiniu sutinka. Specifinį ieškovės teisių pažeidimą įrodo „VR STYLE“ tyčinio bankroto byloje nustatyti faktai dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo. Tai, kad ieškovė labiausiai finansiškai nukentėjo, įrodo bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų duomenys. Dėl V. J. subsidiarios atsakomybės nurodė, jog akcininko atsakomybė pagal bendrąją taisyklę yra ribota. CK 2.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis: kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Jei akcininkai nevykdė valdymo funkcijos, tačiau pažeidė bendrąją sąžiningumo pareigą, piktnaudžiavo ribota atsakomybe, ir šie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai, atsakomybė akcininkui taikytina pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Žinant apie ieškovės reikalavimus UAB „VR STYLE“, buvo priimti kryptingi sprendimai vengti tokių įsipareigojimų vykdymo ir vieninteliu klientu tapo paties UAB „VR STYLE“ didžiausio akcininko V. J. 100 proc. valdoma įmonė UAB „Ironmeta”. Toks akcininko elgesys (neveikimas), ignoruojant didžiausios kreditorės UAB „Kagneta“ reikalavimą UAB „VR STYLE“, taip pat aktyvus veikimas trukdant ieškovei atsiimti įrangą bei sudarant tokią faktinę situaciją, kai vieninteliu UAB „VR STYLE“ klientu tampa paties V. J. valdoma UAB “Ironmeta”, iš kurios dengiamos tik einamosios UAB „VR STYLE“ išlaidos, negali būti laikomas sąžiningu akcininko elgesiu, todėl jis turi atsakyti subsidiariai už UAB „VR STYLE“ prievoles, atsiradusias dėl kryptingo akcininko (ne)veikimo siekiant užkirsti kelią Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo sprendimų civilinėse bylose 2-13635-199/2016 ir 2-2490-390/2015 realiam įvykdymui. Kitų atsakovų nurodytos aplinkybės ieškovės ir jos vadovo R. K. bei kitų asmenų veiksmų, atsakovų teigimu, susijusių su UAB „VR STYLE“ bankrotu, byla dėl tyčinio bankroto, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nagrinėjant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, nėra sprendžiamas padarytos žalos dydžio ir jos atlyginimo įmonei bei jos kreditoriams klausimas, todėl byloje dėl tyčinio bankroto nustatytos aplinkybės nepašalina poreikio aiškintis, jog bendrovės dalyvis savo nesąžiningais veiksmais padarė žalos kreditoriams. Byloje nereikia įrodinėti aplinkybės, kad ieškovei yra padaryta žalos, kadangi tai patvirtina prejudicinę galią turintys kitų teismų sprendimai. Bylos šalys yra verslo subjektai, kurių atsakomybė atsiranda be kaltės. Neteisėti V. J. veiksmai ir nesąžiningumas įrodyti aktyviu jo veikimu žinant apie apribojimus: trukdant perimti UAB „Kagneta“ priklausantį turtą, per savo valdomą UAB „Ironmeta“ perimant „VR STYLE“ klientus ir tampant iš esmės vieninteliu jos užsakovu, visus kitus užsakymus nukreipiant į UAB „Ironmeta“, organizuojant ir vykdant mokėjimus per Paysera sąskaitą vengiant antstolio ribojimų, tuo pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas (CPK 18 straipsnį), taip pat neveikimu – žinant apie teismo ir antstolio ribojimus bei leidžiant bendrovei „VR STYLE“ veikti neteisėtai, vengti ieškovės reikalavimų įvykdymo. Jeigu V. J. nebūtų ėmęsis nurodytų trukdymo veiksmų, ieškovei žala nebūtų padaryta. Pritaria ieškovės argumentams dėl actio Pauliana taikymo sąlygų.

Atsakovai UAB „Ironmeta“ ir V. J. su ieškiniu nesutiko. Palaikydami savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus V. J. ir UAB „Ironmeta“ atstovas paaiškino, kad ieškovė ir atsakovė UAB „Ironmeta”, kurios yra susijusios su UAB „VR STYLE“ per akcininkus R. K. ir atsakovą V. J., savo turėtų išteklių pagrindu sudarė bendrovei „VR STYLE“ sąlygas pradėti bei vykdyti veiklą (metalo gaminių gamybą ir apdirbimą). 2015 m. antroje pusėje R. K. ir ieškovė pradėjo aktyvius, prieš UAB „VR STYLE“ interesus tiesiogiai nukreiptus veiksmus, kurie apsunkino ir blogino pastarosios padėtį (galimybes toliau vykdyti veiklą ir generuoti pajamas), t. y. nepaisant to, jog UAB „VR STYLE“ tinkamai vykdė 2014 m. lapkričio 17 d. nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pareikalavo jos grąžinti visus šios sutarties pagrindu bendrovei „VR STYLE“ perduotus metalo apdirbimo įrenginius, kurie buvo reikalingi veiklai ir užsakymų vykdymui. R. K. ir ieškovė savavališkai dalinai iškomplektavo nuomos sutarties pagrindu bendrovei „VR STYLE“ perduotus metalo apdirbimo įrenginius ir taip padarė juos negalimus naudoti nuomininkės veikloje. Siekiant kiek įmanoma padidinti UAB „VR STYLE“ pajamas ir ją išsaugoti, jos užsakove tapo UAB „Ironmeta“. Ši atsakovė nuo 2015 m. antros pusės ėmė pirkti iš UAB „VR STYLE“ įvairius gaminius, kurie detalizuoti sąskaitose faktūrose, o 2017 m. sausio 2 d. tarp šių šalių buvo pasirašyta ir gamybos paslaugų sutartis Nr. 2017/01/02 (toliau – ir gamybos paslaugų sutartis), kurios pagrindu UAB „VR STYLE“ įsipareigojo teikti atsakovei UAB „Ironmeta“ gamybos paslaugas, o UAB „Ironmeta“ už jas atsiskaityti ir tokiu būdu užtikrinti bendrovei „VR STYLE“ pastovų savalaikį pajamų gavimą, tuo pačiu išvengiant naujų skolinių įsipareigojimų jos atžvilgiu atsiradimo. Tam, kad „VR STYLE“ galėtų vykdyti veiklą, jai reikėjo vykdyti ir tam tikrus mokėjimus, t. y. mokėti atlyginimus savo darbuotojams, mokesčius valstybei, patalpų bei įrangos nuomos mokestį, įsigyti kai kurias žaliavas ir pan. Vykstant teisminiams ginčams su ieškove, 2015 m. spalio 20 d. ir 2016 m. gegužės 10 d. teismo nutartimis buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – bendrovės turto areštas pareikštų reikalavimų (56 707,89 Eur ir 16 167,82 Eur) apimtyje. Antstolis R. S. sudarė 2015 m. spalio 27 d. turto aprašą, kuriame nurodytas konkretus areštuojamas „VR STYLE“ ir jos direktoriaus V. S. kaip solidaraus skolininko turtas (9 statiniai, 1 butas, 4 atsiskaitomosios sąskaitos, 2 transporto priemonės) bei 2015 m. lapkričio 5 d. turto aprašą, kuriame nurodytas areštuojamas „VR STYLE“ turtas (įrengimai, kurių bendra vertė 33 200,00 Eur). Surašius turto aprašus, antstolis Turto arešto aktų registre padarė žymą – išregistravo turto areštą visam kitam (t. y. turto aprašuose nenurodytam) UAB „VR STYLE“ turtui (tame tarpe nekilnojamiesiems ir kilnojamiesiems daiktams bei piniginėms lėšoms). Buvo areštuotas ne visas UAB „VR STYLE“ turtas, o tik turtas ieškovės pareikštų turtinių reikalavimų apimtyje ir tik tas, kuris buvo surastas ir aprašytas turto aprašuose, o antstolis nesiėmė veiksmų tam, jog būtų areštuotas koks nors kitas „VR STYLE“ turtas, kad teismų nutartimis jai nebuvo uždrausta sudarinėti sandorius ir vykdyti savo įsipareigojimus, tęsti veiklą, tuo pačiu šiuo tikslu atidaryti ir naujas banko sąskaitas bei vykdyti iš jų mokėjimus. Tam, kad „VR STYLE“ netaptų nemokia, jos vadovas atidarė banko sąskaitą UAB Paysera LT (Nr. 923500010001863978) ir atlikinėjo iš šios sąskaitos tam tikrus mokėjimus, būtinus UAB „VR STYLE“ veiklos vykdymui – atsiskaitinėjo su darbuotojais, valstybe, pirko reikalingas medžiagas, mokėjo patalpų ir įrangos nuomos mokestį, kt. Pralaimėjus ginčus su ieškove ji tapo nemokia, jai iškelta bankroto byla. Ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti žalos atlyginimą iš V. J. Anot ieškovės, atsakovo V. J. neteisėti (nesąžiningi) veiksmai pasireiškė tuo, kad jis faktiškai vadovavo bendrovei „VR STYLE“ ir liepė jos vadovui de jure V. S. atlikti veiksmus, kurie sąlygojo tai, jog su ieškove liko nevisiškai atsiskaityta: negrąžinti ieškovei dalies įrengimų, kurie bendrovei „VR STYLE“ buvo perduoti pagal nuomos sutartį, dėl ko ieškovė turėjo pradėti teisminį procesą ir prisiteisti negrąžintų įrengimų kainą 56 707,89 Eur; atsidaryti naują banko sąskaitą UAB Paysera LT, į kurią gaudavo pajamas bei atlikdavo atsiskaitymus su visais asmenimis, išskyrus ieškovę; įskaitymų pagrindu sumokėti atsakovei UAB „Ironmeta“ nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius. Ieškovė neįrodė, kad V. J. buvo faktinis UAB „VR STYLE“ vadovas. V. J. „VR STYLE“ veikloje dalyvavo tik kaip akcininkas. Ieškovė ieškinyje nenurodė ir neįrodinėja, kad jis būtų pažeidęs kokias nors savo, kaip akcininko, pareigas ir dėl to ieškovei būtų padaryta žala. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teigiamas aplinkybes apie tai, jog V. J. būtų kaip nors susijęs su tuo, kad ieškovės kreditorinis reikalavimas bendrovei „VR STYLE“ nėra visiškai patenkintas: nėra duomenų, kad jis priėmė nors vieną sprendimą dėl „VR STYLE“ veiklos, kuris turėjo būti priimtas akcininkų susirinkime; nei žodžiu, nei raštu jis nėra davęs nurodymų V. S. dėl įrengimų negrąžinimo, 2016 m. balandžio 18 d. teismo posėdyje jis to nepripažino, kaip nepripažino ir liepimo atsidaryti sąskaitą Paysera LT ir atsiskaitinėti su UAB „Ironmeta“; nesuprantama, kaip aktyvi gynyba „VR STYLE“ tyčinio bankroto procese gali patvirtinti ieškinio pagrindą – natūralu, kad atsakovai toje byloje buvo suinteresuoti apsiginti dėl jiems galinčių kilti neigiamų pasekmių; ieškovė neteisingai interpretuoja V. S. liudijimą 2019 m. birželio 12 d. teismo posėdyje, kur jis nurodė ne kad apskritai visiškai nesupranta bendrovės finansinių dokumentų, o tik tai, kad be aiškinamojo rašto ir nematant visų dokumentų skaityti balansą bei jį detaliai pakomentuoti tame teismo posėdyje jam yra sudėtinga, kadangi jis neturi buhalterinio išsilavinimo (garso įrašo 1 val. 14 min. 49 sek. – 1 val. 33 min. 15 sek.). Be to, bendrovės dalyvis neatsako už valdymo organams priskirtų pareigų pažeidimą (nebent būtų konstatuota, kad jis yra faktinis vadovas) ir, priešingai, bendrovės vadovas neatsako už veiksmus, kurie priskirti dalyvių kompetencijai. Nesutinka, kad egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos įskaitymo sandorių nuginčijimui. Kreditorius turi teisę šiuo pagrindu ginčyti tik tuos skolininko sudarytus sandorius, kurie buvo sudaryti po prievolės atsiradimo momento. Įskaitymo sandoriai buvo sudaryti laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 5 d. iki 2018 m. vasario 2 d. UAB „VR STYLE“ 86 768,15 Eur dydžio prievolė ieškovei atsirado po jų sudarymo, kai buvo priimtos Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-453-516/2017 ir Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-89-555/2018 bei įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1020-390/2016 ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-414-748/2017, kurių pagrindu iš UAB „VR STYLE“ ieškovės naudai buvo priteista 56 707,89 Eur ir 16 167,82 Eur. Pirmoje byloje nuomos sutarties nutraukimo datą ir įrangos grąžinimo ieškovei terminą bei priteistiną sumą nustatė tik teismai ir tik priėmus sprendimus tapo aišku, kad „VR STYLE“ turi prievolę atsiskaityti su ieškove bei kad prievolės dydis yra 56 707,89 Eur. Antroje byloje ieškovė reikalavo 31 579,74 Eur suma sumažinti „VR STYLE“ pagamintų prekių kainą ir priteisti iš jos 16 167,82 Eur sumą, kuri įskaitymo pagrindu buvo sumokėta bendrovei „VR STYLE“ už tas prekes. Prekių kaina buvo sumažinta tik teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą. Nėra pagrindo tos prievolės atsiradimo datą siekti su kokia nors kita data, nei teismo sprendimo įsiteisėjimu. Įskaitymo sandoriais ieškovės teisės ir interesai nebuvo pažeisti. Jų sudarymo metu nebuvo teismo įpareigojimo bendrovei „VR STYLE“ atsiskaityti su ieškove. 2015 m. spalio 20 d. teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo areštuotas ne visas, o tik tam tikras UAB „VR STYLE“ turtas, kuris yra nurodytas turto aprašuose, o jos turtinės teisės šia nutartimi apskritai nebuvo areštuotos. Remiantis CPK 147 straipsnio 6 dalimi, turto arešto taikymo esmė yra ta, jog areštuojamas ne visas turtas, o tik tas turtas, kuris yra aprašomas antstolio ir tik tiek, kiek reikalinga pareikšto reikalavimo užtikrinimui. Kitu turtu asmuo, kuriam pareikšti turtiniai reikalavimai, gali (turi teisę) laisvai disponuoti. Po 2015 m. spalio 27 d. turto aprašo sudarymo antstolis išregistravo turto areštą visam kitam „VR STYLE“ turtui. Įskaitymų pagrindu atsiskaitydama su atsakove UAB „Ironmeta“, UAB „VR STYLE“ tai padarė ne iš areštuoto savo turto dalies ir todėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepažeidė. Ieškovės argumentai apie naujai atsidarytos sąskaitos slėpimą nėra reikšmingi, be to, jei antstolis būtų manęs, kad areštuoto turto neužteks visiems ieškovės reikalavimams patenkinti, nuo jo nuslėpti kokios nors sąskaitos kredito įstaigoje / banke atidarymą nėra galimybės. Įskaitymas nepažeidė ieškovės teisių. Kai buvo atlikta absoliuti dauguma įskaitymo sandorių, „VR STYLE“ buvo moki. Jos faktinio nemokumo momentas yra nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, o tam tiesioginės įtakos turėjo pralaimėti teisminiai ginčai su ieškove, o ne ginčijami įskaitymo sandoriai (Kauno apygardos teismo 2019-12-10 nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1459-264/2019 prejudicine tvarka konstatuota tai, kad UAB „VR STYLE“ nemokia tapo po Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-08 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-453-516/2017 priėmimo, t. y. 2017 m. pabaigoje). Įskaitymo metu „VR STYLE“ buvus mokiai ir nesant duomenų apie ginčo sandorių neigiamą įtaką jos mokumui, nėra pagrindo teigti apie ieškovės ar kitų kreditorių pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad kai kuriais atvejais įskaitymus (atsiskaitymus) įmonė gali atlikinėti net ir būdama faktiškai nemoki. Įskaitymų sandoriais „VR STYLE“ siekė atsiskaityti su UAB „Ironmeta“ už patalpų nuomą, komunalines paslaugas, įrangos nuomą. Tai reiškia, kad jie buvo ekonomiškai naudingi bendrovei „VR STYLE“ – įskaitymus buvo būtina atlikti tam, kad ji toliau galėtų naudotis patalpomis, įranga, toliau tęsti veiklą bei generuoti pajamas, t. y. UAB „VR STYLE“ tuos sandorius sudaryti privalėjo, jie buvo gyvybiškai būtini. CK 6.9301 straipsnio 1 dalis nustato privalomo elgesio taisyklę finansinių sunkumų turinčiai įmonei (jeigu įmonė neturi pakankamai lėšų visų kreditorių reikalavimų patenkinimui, privalo mokėjimus kreditoriams atlikti pagal CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose įtvirtintą eiliškumą, be to, atsiskaitymai turi būti vykdomi pagal vykdomuosius dokumentus). Dauguma ginčijamų sandorių buvo atlikti dar esant mokumo būsenoje, be to, nėra jokio vykdomojo dokumento, kuris turėjo būti apmokėtas pirmiau nei patalpų ir įrangos nuomos mokestis bei komunaliniai mokesčiai atsakovei UAB „Ironmeta“ (ieškovei vykdomieji dokumentai negalėjo būti išduoti anksčiau, nei 2017 m. gruodžio 8 d. ir 2018 m. sausio 16 d.). Ieškovė savo reikalavimus reiškia turėdama tikslą sukelti atsakovams kuo daugiau nepatogumų – laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 5 d. iki 2018 m. vasario 2 d. „VR STYLE“ atsiskaitinėjo ir su kitais kreditoriais (darbuotojais, valstybe ir kt.), tačiau, anot ieškovės, jos teises ir interesus pažeidžia vien tik atsiskaitymai konkrečiai su UAB „Ironmeta“, kurie savo turiniu ir esme yra tokie patys. Sudarant ginčijamus sandorius jų šalys elgėsi sąžiningai – „VR STYLE“ tuo metu dar nebuvo nemoki ir, siekdama vykdyti savo veiklą bei generuoti pajamas, naudojosi atsakovės UAB „Ironmeta“ patalpomis ir įranga, mokėjo už tai nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius, UAB „Ironmeta“ atitinkamai turėjo teisę gauti atsiskaitymą ir jį priimti; reikšminga tai, kad tuo laikotarpiu teisminiai ginčai su ieškove dar tik vyko ir buvo galima tikėtis, kad ieškovė neįgys į „VR STYLE“ reikalavimo teisių. Ieškovės pateiktas „Paysera“ sąskaitos išrašas patvirtina, kad „VR STYLE“ atsiskaitymus vykdė ne vien su atsakove UAB „Ironmeta“, bet ir su kitais kreditoriais, todėl ieškovė nepagrįstai teigia apie tikslą pakenkti tik jai. Yra praleistas ieškinio senaties terminas sandoriams ginčyti pagal actio Pauliana. R. K. kaip „VR STYLE“  steigėjas ir akcininkas žinojo apie „VR STYLE“ pinigines prievoles atsakovei UAB „Ironmeta“ pagal 2014 m. birželio 30 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 08, 2014 m. liepos 30 d. įrangos panaudos sutartį Nr. 20140730-1 ir 2014 m. liepos 30 d. įrangos nuomos sutartį Nr. IRN-08. Iš 2018 m. birželio 18 d. teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo „VR STYLE“ bankroto byloje matyti, kad UAB „Ironmeta“ kreditorinis reikalavimas bankroto byloje nebuvo patvirtintas. Ieškovei turėjo iškilti klausimas, kodėl „VR STYLE“ bankroto byloje nėra UAB „Ironmeta“ kreditorinio reikalavimo bei pasidomėti, ar UAB „Ironmeta“ buvo atsiskaityta, kokiu būdu atsiskaityta; įvertinti, ar atsiskaitymas pažeidė/nepažeidė ieškovės teisių ir interesų ir savalaikiai pareikšti ieškinį dėl sandorių nuginčijimo. Kreditoriaus reikalavimas actio Pauliana pagrindu gali būti nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tik tiek, kiek yra būtina šiam reikalavimui patenkinti. Ieškovė įskaitymo sandorius ginčija net 201 977,57 Eur apimtyje, t. y. daugiau nei 2,5 karto didesnė pinigų suma už ieškinyje nurodomą finansinį reikalavimą 79 678,53 Eur (ieškovė nepateikė ir duomenų apie reikalavimo sumažėjimą iki pastarojo dydžio). Bankroto byloje yra patvirtinti tik 129 161,05 Eur dydžio kreditoriniai reikalavimai. Įskaitymo sandorius ginčydama net 201 977,57 Eur apimtyje, ieškovė piktnaudžiauja.

Trečiasis asmuo V. S. palaikė atsakovų UAB „Ironmeta“ ir V. J. poziciją.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš šalių ir jų atstovų paaiškinimų, rašytinių įrodymų, Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1020-390/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kagneta“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „VR STYLE“ ir V. S. dėl skolos priteisimo, Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-414-748/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kagneta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VR STYLE“, tretiesiems asmenims V. J., akcinei bendrovei „Freda“ dėl parduotų nekokybiškų prekių kainos sumažinimo ir skolos priteisimo, UAB „VR STYLE“ bankroto bylos Nr. B2-135-324/2021 ir tyčinio bankroto byloje Nr. eB2-1459-264/2019 esančių duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad UAB „VR STYLE“ įsteigta ir įregistruota 2014 m. birželio 12 d., nuo 2014 m. birželio 12 d. UAB „VR STYLE“ akcininkais yra V. J. (47, 14 proc. akcijų), R. K. (5,71 proc. akcijų), V. S. (15, 72 proc. akcijų), E. B. (31,43 proc. akcijų). Nuo 2014 m. gegužės 26 d. iki 2018 m. balandžio 11 d. bendrovės „VR STYLE“ vadovu buvo V. S. Jos komercinė veikla buvo metalo apdirbimas (tekinimas, frezavimas, štampavimas, virinimas, kiti metalo apdirbimo darbai) bei metalo gaminių gamyba. UAB „Ironmeta“ įsteigta ir įregistruota 2013 m. sausio 30 d., V. J. nuo 2015 m. birželio 4 d. yra UAB „Ironmeta“ akcininku bei direktoriumi. Įmonės veiklos sritys – metalo gaminių gamyba ir kitos.

2018 m. kovo 27 d. nutartimi teismas iškėlė UAB „VR STYLE“ bankroto bylą. 2018 m. birželio 18 d. buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai (ieškovės – 86 768,15 Eur), vėliau tikslinti 2018 m. rugsėjo 12 d., 2018 m. rugsėjo 21 d., 2018 m. gruodžio 18 d., 2019 m. balandžio 11 d., 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimis, bendra finansinių reikalavimų suma sudaro 132 042,40 Eur (šie reikalavimai bankroto proceso metu nėra patenkinti).   

Dėl įskaitymo sandorių nuginčijimo pagal CK 6.66 straipsnį ir dėl jų prieštaravimo imperatyvioms įstatymų normoms

CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialusis, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą. Šio instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-313/2018).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 47 punktas).

Teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė CK 6.66 straipsnio sąlygas įskaitymo sandoriams nuginčyti.

Ieškovės neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę bendrovei „VR STYLE“ įrodo bankroto byloje patvirtintas finansinis reikalavimas.

Atmestini atsakovų V. J. ir UAB „Ironmeta“ argumentai, kad ginčo sandorių sudarymo metu (2015 m. lapkričio 5 d. – 2018 m. vasario 2 d. laikotarpiu) reikalavimo teisės ji dar neturėjo, todėl įskaitymo sandoriai jos teisių nepažeidė.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentų. Šio momento nustatymas yra reikšmingas, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2013, 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-1-701/2016, 2017 m. balandžio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-179-611/2017, kt.).

Ieškovės finansinio reikalavimo pagrindas yra įsiteisėjusiais teismų sprendimais priteistos sumos.

Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1020-390/2016 priteisė ieškovei UAB „Kagneta“ iš atsakovų UAB „VR STYLE“ ir V. S. solidariai 56 707,89 Eur negražintų įrengimų vertės skolą ir 6 procentus metinių palūkanų už priteistą 56 707,89 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 1 378 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 8 d., Lietuvos apeliaciniam teismui jį palikus nepakeistą (civilinė byla Nr. 2A-453-516/2017). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad reikalavimo teisės pagrindas yra 2014 m. lapkričio 17 d. įrengimų panaudos sutartis, kad atsakovams buvo žinoma apie ieškovės valią nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutraukti įrengimų panaudos sutartį, tada jiems atsirado pareiga grąžinti nuomotojai daiktą, o daikto negrąžinus, ieškovė turi teisę reikalauti pagal šalių sudarytą sutartį atlyginti negrąžintų įrengimų vertę (CPK 182 straipsnio 2 punktas). 

Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-414-748/2017 pagal ieškovės UAB „Kagneta“ ieškinį atsakovei UAB „VR STYLE“, tretiesiems asmenims V. J., akcinei bendrovei „Freda“ dėl parduotų nekokybiškų prekių kainos sumažinimo ir skolos priteisimo, sumažino ieškovei atsakovės parduotų nekokybiškų 23 944 vienetų laikiklių kainą 31 579,74 Eur suma, priteisė ieškovei iš atsakovės 16 167,82 Eur skolą ir 6 procentus metinių palūkanų ir  485,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas įsiteisėjo 2018 m. sausio 16 d. Byloje nustatyta, kad ieškovės teisė kilo iš 2015 m. liepos 22 d. – 2015 m. rugpjūčio 21 d. laikotarpiu šalis siejusių rangos sutartinių santykių.

Taigi ginčo sandorių sudarymo metu galiojusią ieškovės reikalavimo teisę patvirtina tiek reikalavimo teisės atsiradimo, tiek jos patvirtinimo datos.

Atsakovės UAB „VR STYLE“ ir UAB „Ironmeta“ neprivalėjo sudaryti ginčo sandorių – jų sudarymą draudė imperatyvi teisės norma.

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad 2015 m. lapkričio 5 d. – 2018 m. vasario 2 d. laikotarpiu (iki bankroto bylos „VR STYLE“ iškėlimo) atsakovės UAB „VR STYLE“ ir UAB „Ironmeta“ ieškovės nurodytu būdu vykdė tarpusavio atsiskaitymų įskaitymus, t. y. UAB „Ironmeta“ nuomojo patalpas bendrovei „VR STYLE“ ir išrašinėjo jai sąskaitas už patalpų nuomą, pirkdavo iš bendrovės „VR STYLE“ prekes ir paslaugas ir, nors „bendrovės „VR STYLE“ „Ironmetai“ išrašytose sąskaitose buvo nurodytas kitas bankas, „Ironmeta“ su „VR STYLE“ už prekes atsiskaitinėjo mokėdama į jos sąskaitą kredito įstaigoje Paysera LT, iš pervedamų sumų atskaičiusi nuomos ir komunalinius mokesčius. Pastarasis faktas yra konstatuotas ir Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartyje (47 punktas) „VR STYLE“ tyčinio bankroto byloje. Atsakovės nekvestionuoja ieškovės pateikto apskaičiavimo, patvirtinančio, kad įskaitymo suma tuo laikotarpiu sudaro 201 977,57 Eur. Įskaitymas nebuvo įformintas rašytiniu susitarimu ar tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktais, apie jį ieškovė sužinojo „VR STYLE“ tyčinio bankroto byloje iš liudytojos E. B. parodymų 2019 m. spalio 16 d. teismo posėdyje (liudytoja parodė, kad dirbo UAB „VR STYLE“ bei UAB „Ironmeta“ buhaltere, vedė šių bendrovių buhalterinę apskaitą, visus pavedimus atlikdavo suderinusi su direktoriumi).

Sutiktina su ieškove, kad atsakovė UAB „VR STYLE“ atsiskaitinėjimas su savo nuožiūra pasirinktais kreditoriais, gaunant pinigines lėšas į šią sąskaitą, pažeidė imperatyvias CPK 675 straipsnio 1 dalyje, Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio dalyje įtvirtintas teisės normas.

Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1020-390/2016 2015 m. spalio 20 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštas atsakovės UAB „VR STYLE“ ir V. S. priklausančiam nekilnojamajam, kilnojamajam turtui 56 707, 89 Eur ieškinio reikalavimo ribose, o šio turto nesant ar nepakankant, piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitose, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims. Areštavus atsakovės „VR STYLE“ pinigines lėšas, teismas  leido iš jų mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškove. Nutartis kaip turto arešto aktas turto arešto aktų registre įregistruota 2015 m. spalio 20 d. 08.34 val., turto arešto mastas nurodytas 56 707,89 Eur.

 Vykdant pastarąją nutartį antstolis R. S. 2015 m. spalio 27 d. 10.45 val. sudarė turto aprašą, kuriame nurodytas konkretus areštuojamas „VR STYLE“ ir jos direktoriaus V. S. turtas (9 statiniai, 1 butas, 4 atsiskaitomosios sąskaitos, 2 transporto priemonės, pažymėta, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas) ir 2015 m. lapkričio 5 d. 13.45 val. turto aprašą, kuriame nurodytas areštuojamas „VR STYLE“ turtas (įrengimai, kurių bendra vertė 33 200,00 Eur); akte antstolis pažymėjo, jog jį surašant dalyvavo V. J., kuris aktą pasirašyti atsisakė. Tai, kad buvo areštuotos ir UAB „VR STYLE“ piniginės lėšos, matyti iš žymų Nr. 1.2.2.5, 1.2.2.6 Turto arešto aktų registre – 2015 m. spalio 27 d. įregistruotas areštas UAB „VR STYLE“ piniginėms lėšoms dviejose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) 47 289,89 Eur sumai ir (duomenys neskelbtini) 47 289,89 Eur sumai banke DNB. Vėlesniais pakeitimais buvo nustatytos tik laisvai disponuojamos sumos.  2018 m. sausio 15 d. 12.26 val. įregistruotas 2018 m. sausio 15 d. 11.36 val. patvarkymas dėl turto arešto panaikinimo, kuriuo išregistruotas areštas šiam „VR STYLE“ turtui: piniginėms lėšoms sąskaitose DNB banke 47 289,98 Eur; 2018 m. vasario 14 d. 08.08 val. įregistruotas 2018 m. vasario 14 d. „VR STYLE“ turto (įrengimų) arešto aktas. 2015 m. spalio 55 d. įrašu Nr. 1.4.1 įregistruotas areštuoto UAB „VR STYLE“ turto aprašymas pagal teismo nutartį, be kita ko, draudžiantis disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis banko sąskaitose, jas realizuoti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su piniginių lėšų perdavimu tretiesiems asmenims; iš areštuotų piniginių lėšų leista mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškove.

Civilinėje byloje Nr. 2-414-748/2017 Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui nutarė areštuoti UAB „VR STYLE“ priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, o nesant pakankamai materialaus turto, trūkstamai sumai areštuoti skolininko pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas skolininką ar trečiuosius asmenis, 16 167,82 Eur sumai, uždraudžiant areštuotu turtu ir piniginėmis lėšomis disponuoti, leidžiant atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų sumokėti įsiskolinimą ieškovui, darbo užmokestį atsakovo įmonės darbuotojams bei privalomus mokėjimus į valstybės ir savivaldybės biudžetą. Ieškovei išaiškino, kad dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo ji turi kreiptis į antstolį. Tuo atveju, jei į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad pastaroji nutartis būtų pateikta vykdymui, taigi, ja pritaikyti ribojimai galiojo nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. gegužės 24 d.

CPK 675 straipsnio 2 dalyje nustatyta antstolio teisė areštuoti skolininkui priklausantį turtą. Skolininko turto areštas pagal CPK 675 straipsnio 1 dalyje, Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Kaip yra konstatuota kasacinio teismo praktikoje, areštas yra realaus ir rezultatyvaus priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Trapas“ v. V. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-280/2010). Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad disponavimo teisės apribojimas – tai teisės pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą – teisės turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti – priverstinis laikinas apribojimas.

Tai reiškia, kad, areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, yra negalimi jokie susitarimai dėl areštuoto turto perleidimo, o jei tokie sudaromi, – yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80 straipsnis). Susitardamos dėl ieškovei priklausančių areštuotų piniginių lėšų perleidimo, gaunant pinigines lėšas ir atsiskaitinėjant ne tik su atsakove UAB „Ironmeta“, bet ir su kitais asmenimis per 2016 m. balandžio mėn. kredito įstaigoje Paysera LT atidarytą sąskaitą, atsakovės UAB „VR STYLE“ ir UAB „Ironmeta“ nurodytus draudimus pažeidė, taigi atsakovai UAB „Ironmeta“ ir V. J. nepagrįstai remiasi draudimo areštuoti turtines teises nebuvimu. Kadangi turto arešto aktų registro duomenys yra vieši, šie atsakovai negali remtis ir nežinojimu apie bendrovei „VR STYLE“ pritaikytą draudimą disponuoti piniginėmis lėšomis. 

Ginčo sandoriai pažeidė ieškovės ir kitų UAB „VR STYLE“ kreditorių teises: nei vienos iš nurodytų skolų sumų UAB „VR STYLE“ ieškovei neatlygino; nors jai buvo leista atsiskaityti tik su ieškove, pažeisdama imperatyvias teisės normas tarpusavio atsiskaitymus ji vykdė su atsakove UAB „Ironmeta“ ne mažesne apimtimi nei 201 977,57 Eur; atsiskaitydama tik su UAB „Ironmeta“, UAB „VR STYLE“ panaudojo didžiąją dalį savo lėšų žinodama, jog bendrovės turimo turto nepakanka visiems kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad ta aplinkybė, jog įmonės nemokumas dėl skolininko sudaryto sandorio nepadidėjo ar išliko toks pats, nėra teisiškai lemianti ar reikšminga, sprendžiant, ar yra pažeistos kitų kreditorių teisės ar interesai, nes jie gali būti pažeidžiami kitais būdais, nesusijusiais su nemokumu. Kreditorių teisės ar interesai gali būti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas išlieka toks pats ar nedidėja, pavyzdžiui, tik keičiasi turto struktūra, bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris nemokumo situacijoje jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytą tvarką ir reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Atlikus įskaitymus buvo sumažintas ne tik UAB „VR STYLE“ turtas, bet sumažėjo ir kitų ieškovės kreditorių galimybė gauti savo reikalavimų patenkinimą (pažymėtina, jog bankroto proceso metu su jais nebuvo atsiskaityta). Esant ir daugiau pirmos eilės kreditorių, kuriems ilgą laiką nebuvo mokamas darbo užmokestis, atsiskaitydama tik su vienu iš daugelio kreditorių UAB „Ironmeta“ nepagrįstai suteikė UAB „Ironmeta“ pirmenybę gauti reikalavimų patenkinimą (tyčinio bankroto byloje nustatyta, jog UAB „VR STYLE“ faktiškai tapo nemokia 2017 m. pabaigoje). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai įmonė, būdama nemoki, pasirinktinai sudaro papildomus susitarimus ir taip patenkina dalies kreditorių reikalavimus, pažeidžiamos kitų kreditorių teisės, ir toks skolininko elgesys vertintinas kaip prieštaraujantis sąžiningai verslo praktikai. Kreditoriaus teisės pažeidžiamos ne tik tokiais skolininko sudarytais sandoriais, kuriais sukeltas skolininko bendras nemokumas, arba tokiais, kurie sudaryti jau esant nemokumo teisinę situaciją atitinkančiai skolininko padėčiai. Toks pažeidimas konstatuotinas ir dėl sandorių, kuriais sumažinta turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, ir to turto vertės neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008, kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką, kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams, tačiau toks aiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko, kaip verslo subjekto, protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013). Teismo vertinimu, imperatyvioms statymų normoms prieštaraujantys ir jau vien dėl to pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį negaliojantys ginčo sandoriai nesudaro pagrindo konstatuoti šių sandorių šalių protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (remiantis tuo pačius pagrindu nepasisakytina ir dėl ieškovės argumentų apie atsakovų pažeistą atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, įtvirtintą CK 6.9301 straipsnyje). Sudarydamos šiuos sandorius atsakovės UAB „VR STYLE“ ir „Ironmeta“ buvo nesąžiningos, nes žinojo ir turėjo žinoti, kad imperatyvioms įstatymų normoms prieštaraujantys ginčo įskaitymai pažeis ieškovės ir kitų UAB „VR STYLE“ kreditorių teises – minėta, jog atsiskaitymas pagal teismo nutartį dėl turto arešto buvo galimas tik su ieškove.

Teismas sprendžia, kad ieškovė, Pauliano ieškinį pareiškusi 2020 m. kovo 24 d., CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos vienerių metų ieškinio senaties termino nepraleido – iš UAB „VR STYLE“ tyčinio bankroto bylos duomenų matyti, kad ieškovei apie ginčo įskaitymus tapo žinoma tik 2019 m. spalio 16 d. teismo posėdyje liudytoja apklausus buhalterę E. B. Anksčiau apie tai ji negalėjo žinoti, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti jokie dokumentais, susiję su įskaitymu. Be to, UAB „VR STYLE“ turtui ir piniginėms lėšoms esant areštuotoms, ieškovė pagrįstai manė, jog jokie atsiskaitymai bendrovėje nevyksta. Tai, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartimi, priimta šios atsakovės bankroto byloje, nebuvo patvirtintas UAB „Ironmeta“ kreditorinis reikalavimas, nereiškia, kad ieškovė turėjo suprasti, jog su šia bendrove buvo atsiskaityta – reikšti finansinį reikalavimą yra ne pareiga, o teisė, kuria kreditorius gali ir nepasinaudoti.

Remiantis nurodytais argumentais, ieškovės ginčijami įskaitymo sandoriai pripažintini negaliojančiais (CK 6.66 straipsnis, 1.80 straipsnio 1 dalis). Restitucija taikytina, iš atsakovės UAB „Ironmeta“ atsakovei UAB „VR STYLE“ priteisiant 132 042,40 Eur (bankroto proceso metu nepatenkintą kreditorių finansinių reikalavimų sumą) (CK 6.66 straipsnio 4 dalis) ir 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. kovo 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).  

Dėl subsidiarios atsakovo V. J., kaip UAB „VR STYLE“ akcininko (dalyvio) atsakomybės pagal UAB „VR STYLE“ prievolę, ieškovei nustatytą įsiteisėjusiu teismo sprendimu 

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad akcininko atsakomybė galima pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį ir CK 2.50 straipsnio 3 dalį, abiem atvejais atsakomybei taikyti reikšmingos skirtingos faktinės aplinkybės: 1) kai tas pats asmuo yra ir vadovas, ir dalyvis arba tik dalyvis ir atliko dalyviui būdingus, bet neteisėtus kaltus žalos sukėlusius veiksmus, jo atsakomybė turi būti nustatoma kaip dalyvio civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012); akcininkui, kuris yra kartu ir bendrovės vadovas (arba faktinis vadovas) ir atliko neteisėtus veiksmus, priskirtus vadovo kompetencijai, atsakomybė taikytina pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį; 2) jei akcininkai nevykdė valdymo funkcijos, tačiau pažeidė bendrąją sąžiningumo pareigą, piktnaudžiavo ribota atsakomybe, ir šie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai, atsakomybė akcininkui taikytina pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Kasacinis teismas suformulavo bendrą taisyklę dėl tiesioginio kreditoriaus ieškinio akcininkui ir valdymo organo nariui CK 6.263 straipsnio pagrindu: toks ieškinys galimas išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigų bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-114-378/2017, 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-115-915/2017).

Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

UAB „VR STYLE“ bankroto byloje nustačius, kad antstolis pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-1020-390/2016 ieškovės UAB „Kagneta“ naudai iš V. S. išieškojo 8 405,62 Eur (iš jų skolai dengti 7 089,62 Eur, vykdymo išlaidoms 1 315,97 Eur), 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi bankroto byloje yra patvirtintas patikslintas ieškovės finansinis reikalavimas 79 678,53 Eur, V. S. – 7089,62 Eur. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, 2021 m. gegužės 18 d. duomenimis, iš skolininko V. S. pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-1020-390/2016 iš viso išieškota 13 363,93 Eur, iš jų 11 830,96 Eur skolai padengti, 1532,97 Eur vykdymo išlaidoms. Skolos likutis sudaro 46 254,89 Eur, palūkanos 17 638,40 Eur, vykdymo išlaidų likutis 2 555,7 Eur, bendra suma 66 449,02 Eur.

 Pagal ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes, atsakovui V. J. subsiadiarią atsakomybę ji prašo taikyti kaip faktiniam UAB „VR STYLE“ vadovui bei jos dalyviui (didžiausiam akcininkui). Jo neteisėti (nesąžiningi) veiksmai, dėl kurių „VR STYLE“ negalėjo įvykdyti savo prievolės ieškovei, kilusios iš 2014 m. lapkričio 17 d. įrengimų nuomos sutarties, kuria ieškovė (nuomotoja) už sutartyje numatytą užmokestį atsakovei (nuomininkei) laikinai išnuomojo metalo apdirbimo įrengimus ir turėjo pareigą juos grąžinti sutartį nutraukus, o jų negrąžinus sumokėti įrengimų vertę pagal ieškovės išrašytą 2015 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaitą faktūrą KAG Nr. 4314, pasireiškė tuo, kad jis faktiškai vadovavo bendrovei „VR STYLE“; sprendimai dėl UAB „VR STYLE“ veiklos buvo priimami ne akcininkų susirinkime, bet jo asmeniškai; jis liepė UAB „VR STYLE“  vadovui de jure V. S. atlikti šiuos veiksmus: negrąžinti ieškovei dalies įrengimų, kurie bendrovei „VR STYLE“ buvo perduoti pagal 2014 m. lapkričio 17 d. nuomos sutartį, dėl ko ieškovė turėjo pradėti teisminį procesą ir prisiteisti negrąžintų įrengimų kainą 56 707,89 Eur; atsidaryti naują banko sąskaitą UAB Paysera LT, į kurią gaudavo pajamas bei atlikdavo atsiskaitymus su visais asmenimis, išskyrus ieškovę; įskaitymų pagrindu sumokėti atsakovei UAB „Ironmeta“ nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius.

Teismas sprendžia, jog atsakovo V. J. buvimas faktiniu UAB „VR STYLE“ direktoriumi prejudicine tvarka yra paneigtas šios bendrovės tyčinio bankroto byloje 2019 m. gruodžio 10 d. priimta Kauno apygardos teismo nutartimi (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Teismas atmeta ieškovės argumentus apie tai, kad tyčinio bankroto byloje teismas nevertino argumentų, kuriais V. J. buvimas šios įmonės vadovu de facto motyvuojamas nagrinėjamoje byloje, todėl tyčinio bankroto byloje nustatytu faktu negalima remtis kaip prejudiciniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 30 d. nutartyje tyčinio bankroto byloje sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl faktinio vadovo ir konstatavo, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-265-611/2017). VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad UAB „VR STYLE“ vadovas nuo įmonės įkūrimo iki bankroto bylos jai iškėlimo buvo V. S. Bankroto administratorė, teigdama, kad UAB „VR STYLE“ faktiniu vadovu buvo didžiausias akcininkas V. J., iš esmės nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius. Vien aplinkybė, kad V. J. buvo didžiausias įmonės akcininkas, nepatvirtina, kad jis įmonėje veikė kaip faktinis vadovas. V. J. buvimo faktiniu įmonės vadovu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nepatvirtina ir bankroto administratorės nurodoma aplinkybės, kad jis dalyvavo bendrovei „VR STYLE“ derantis su kreditoriais dėl tolimesnės įmonės veiklos ir sudarė fizines kliūtis tretiesiems asmenims pasiimti jos naudojamą įrangą. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog faktinis įmonės vadovas yra asmuo, kuris nėra paskirtas direktoriumi, bet nuolatos priima strateginius verslo sprendimus, būdingus šiai pozicijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017). Šiuo atveju byloje nėra įrodymų, kad V. J. nuolatos priiminėjo strateginius verslo sprendimus dėl bendrovės veiklos ar kaip nors kitaip dalyvavo bendrovės kasdieniame valdyme. Vienkartinis V. J. bendrovės vadovui būdingų funkcijų atlikimas šiuo atveju nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad jis bendrovėje veikė kaip faktinis vadovas.

Pažymėtina, kad UAB „VR STYLE“ tyčinio bankroto byloje pareiškėjas (bankroto administratorius) nekonkretizavo aplinkybių, pagrindžiančių teiginį dėl V. J. buvimo faktiniu UAB „VR STYLE“ vadovu, o nagrinėjamoje byloje ieškovės nurodytos aplinkybės yra neįrodytos (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad V. J. priėmė nors vieną sprendimą dėl UAB „VR STYLE“ veiklos, kuris turėjo būti priimtas akcininkų susirinkime; nei žodžiu, nei raštu jis nėra davęs nurodymų V. S. dėl įrengimų negrąžinimo – 2016 m. balandžio 18 d. teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. 2-1020-390/2016 jis to nepripažino, toje byloje nėra konstatuoti ieškovės nurodyti faktai apie paliepimą V. S. negrąžinti ieškovei dalies įrengimų. Nėra įrodymų ir apie tai, kad jis liepė UAB „VR STYLE“ direktoriui atsidaryti sąskaitą kredito įstaigoje Paysera LT. Už visų šių veiksmų atlikimą pagal UAB „VR STYLE“ įstatus yra atsakingas jos direktorius V. S.

Nesutiktina ir su ieškovės teiginiu, kad UAB „VR STYLE“ negalėjo įvykdyti savo prievolės ieškovei ir dėl didžiausio UAB „VR STYLE“ akcininko V. J. nesąžiningo veikimo.

Byloje nustatyta, kad, nors bendrovės „VR STYLE“ „Ironmetai“ išrašytose sąskaitose buvo nurodytas bankas DNB, kuriame esančios sąskaitos buvo areštuotos (tai patvirtina ieškinio priede Nr. 3  pateiktos 2015 m. lapkričio – 2018 m. vasario mėn. laikotarpio UAB „Ironmeta“ ir „VR STYLE“ PVM sąskaitos faktūros), UAB „Ironmeta“ pinigines lėšas už bendrovės „VR STYLE“ parduotas prekes ir paslaugas mokėjo į jos sąskaitą „Paysera LT“, iš pervedamų sumų atskaičiusi nuomos ir komunalinius mokesčius. Atsakovės nekvestionuoja ieškovės pateikto apskaičiavimo, patvirtinančio, kad įskaitymo suma tuo laikotarpiu sudaro 201 977,57 Eur. Įskaitymas nebuvo įformintas rašytiniu susitarimu ar tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktais, apie jį ieškovė sužinojo „VR STYLE“ tyčinio bankroto byloje iš liudytojos E. B. parodymų. Už UAB „Ironmeta“ ūkinę veiklą atsakingas direktorius V. J. apie tokius atsiskaitymus žinojo, UAB „Ironmeta“ sąskaitos faktūros yra jo pasirašytos. Iš viešo turto arešto aktų registro V. J. kaip UAB „VR STYLE“ dalyvis ir UAB „Ironmeta“ direktorius taip pat žinojo, kad atsiskaitymas minėtu būdu yra draudžiamas  (tretiesiems asmenims teisinės pasekmės dėl turto arešto atsiranda nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre (CPK 675 str. 4 d.; Turto arešto aktų registro įstatymo 4 str. 1 d.)). Nors šia prasme bendrovės „VR STYLE“ atžvilgiu jis pažeidė bendrąją sąžiningumo pareigą, sąskaitos kredito įstaigoje Paysera Lt atidarymo ir atsiskaitinėjimo veiksmai yra priskirtini UAB „VR STYLE“ valdymo organo kompetencijai (ją atidarė ir atsiskaitymus vykdė UAB „VR STYLE“ direktorius V. S.), tuo klausimu atsakovas V. J. kaip UAB „VR STYLE“ akcininkas neatliko įmonės dalyviui būdingų veiksmų, ieškovė CPK nustatyta tvarka nenurodė ir neįrodė šio atsakovo kaip UAB „VR STYLE“ dalyvio neteisėto veikimo ar neveikimo, todėl ieškinio reikalavimas dėl subsidiarios atsakomybės taikymo atsakovui V. J. netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė byloje patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 700 Eur už ieškinio parengimą, 200 Eur už atskirojo skundo parengimą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties, 100 Eur už dubliko parengimą, bendra suma 1573,00 Eur (2021 m. kovo 4 d. prašymas, registracijos Nr. DOK-5195), 500 Eur už suvestinės parengimą, 500 Eur už bylos vedimą (2021 m. kovo 4 d. prašymas, registracijos Nr. DOK-5221). Ieškovės atskirasis skundas dėl 2020 m. kovo 26 d. nutarties buvo atmestas (civilinė byla Nr. e2S-963-790/2020).

Atsakovė UAB „VR STYLE“ patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: už advokato suteiktas teisines paslaugas pagal sąskaitas Nr. 20/081, 20/124, 21/045, 21/104 už atsiliepimo į ieškinį parengimą sumokėjo 580,80 Eur; už atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimą 80 Eur, už tripliko parengimą 240 Eur, už turto arešto aktų registro paieškas 9,27 Eur (bendra suma 396,47 Eur), už prašymų parengimą, teisines konsultacijas, veiksmų derinimą, derybas su kitos šalies atstovu, dokumentų analizę sumokėjo 363 Eur bei 226,5 Eur,  bendra suma 1 397,38 Eur.

Atsakovė UAB „Ironmeta“ patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: už advokato suteiktas teisines paslaugas pagal sąskaitą APB20 Nr. 824 sumokėjo 1 482,25 Eur.

Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus užmokesčio (CPK 98 straipsnis), todėl jiems iš ieškovės priteistinos (CK 98 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atskirasis skundas buvo netenkintas, iš bylinėjimosi išlaidų sumos pašalintina 200 Eur už atskirojo skundo parengimą; bendra ieškovės patirtų advokato pagalbos išlaidų suma yra 2373 Eur.

Ieškovės turtinių reikalavimų suma sudaro 248 232,46 Eur (201 977,57+46 254,89 Eur). Patenkinta ieškinio reikalavimų dalis sudaro 132 042,40 Eur, t. y.  53 procentai. Ieškovei iš atsakovių UAB „VR STYLE“ ir UAB „Ironmeta“ priteistina 1 258 Eur bylinėjimosi išlaidų (po 629 Eur), iš ieškovės atsakovei UAB „Ironmeta“ 697 Eur, atsakovei UAB „VR STYLE“ 657 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pritaikius tarpusavio reikalavimų įskaitymo institutą, iš ieškovės atsakovei UAB „Ironmeta“ priteistina 68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Valstybė patyrė 4,66 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Jos yra mažesnės nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2020 m. sausio 23 d.). Atsižvelgiant į tai, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalies atlyginimas valstybės naudai iš šalių nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiais atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „VR STYLE“, juridinio asmens kodas 303328279, ir uždarosios akcinės bendrovės „Ironmeta“, juridinio asmens kodas 302982895, sudarytus 132 042,40 Eur (šimto trisdešimt dviejų tūkstančių keturiasdešimt dviejų eurų 40 centų) vertės įskaitymo sandorius, realizuotus atsiskaitant per kredito įstaigą uždarąją akcinę bendrovę Paysera LT nuo 2015 m. lapkričio 5 dienos iki 2018 m. vasario 2 dienos.

Taikyti restituciją ir priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Ironmeta“, juridinio asmens kodas 302982895, uždarajai akcinei bendrovei „VR STYLE“, juridinio asmens kodas 303328279, 132 042,40 Eur (šimtą trisdešimt du tūkstančius keturiasdešimt du eurus 40 centus) ir 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. kovo 26 dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kagneta“, juridinio asmens kodas 135707463, iš atsakovės UAB „VR STYLE“, juridinio asmens kodas 303328279,  629 Eur (šešis šimtus dvidešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kagneta“, juridinio asmens kodas 135707463, atsakovei UAB „Ironmeta“, juridinio asmens kodas 302982895, 68 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, atsakovei UAB „VR STYLE“, juridinio asmens kodas 303328279, 657 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                         Virginija Gudynienė