Civilinė byla Nr.2A-590-212/2010
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
26.6;44.2.4.2;121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. spalio 21 d.
Panevėžys
Panevėžio
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės, ,
kolegijos teisėjų: Laimutės
Sankauskaitės, Laimanto Misiūno,
sekretoriaujant Rimutei
Markelevičienei,
dalyvaujant ieškovui V. M. ir jos atstovui adv. Pranui Makauskui,
atsakovių UAB ,,Kėdainių krašto
televizija” ir UAB „Rinkos aikštė“ atstovei adv. Kristinai Čeredničenkaitei,
viešame teismo
posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių
UAB ,,Kėdainių krašto televizija” ir UAB „Rinkos aikštė“ apeliacinius skundus
dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimo, atsakovių UAB ,,Kėdainių krašto televizija“ ir UAB „Rinkos aikštė“ atskiruosius
skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal V. M. ieškinį atsakovėms
UAB „Kėdainių krašto televizija“ ir UAB „Rinkos aikštė“, tretiesiems asmenims I. V. ir E. G. dėl asmens garbę ir orumą
žeminančių, tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo ir neturtinės žalos
atlyginimo
n u s t a t ė :
Ieškovas patikslintu
ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę UAB „Kėdainių krašto televizija“ televizijos
laidoje „Atviras pokalbis“ arba, jeigu ši laida yra panaikinta arba bus
panaikinta, kitoje panašaus pobūdžio televizijos laidoje, rodomoje panašiu
laiku, paneigti paskleistus neatitinkančius tikrovės ir žeminančius ieškovo
garbę ir orumą duomenis tokia pačia forma kaip jie buvo paskleisti ir ne vėliau
kaip per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti tokio
turinio paneigimą: „Kėdainių krašto televizijos 2008 m. rugsėjo 3 d. tiesiogiai transliuojamos laidos „Atviras pokalbis“ metu, be kitos informacijos,
buvo paskleisti šie tikrovės neatitinkantys bei žeminantys V.
M. garbę ir orumą teiginiai: <...> „Noriu paskelbti, kad tai
nesąžiningas žmogus: namą pasistatė, o miško ūkiui nesumokėjo nė cento ir liepė
važtaraščius sunaikinti“; <...> „Kovo-balandžio pradžioje žmonės matė,
kaip V. M. buvo nuvežta medienos už 20 000 litų pirtelės
statybai. O kai trūko, pridėjo dar už 13 tūkstančių. Sumokėjo už tai seniūnas A. K.“. Laidos rengėjai atsiprašo V. M. už
jo garbę ir orumą žeminančių, neatitinkančių tikrovės duomenų paskleidimą“;
įpareigoti atsakovę UAB „Rinkos aikštė“ paneigti paskleistus neatitinkančius
tikrovės ir žeminančius V. M. garbę ir orumą duomenis
tokia pačia forma kaip jie buvo paskleisti ir ne vėliau kaip per 7 dienas nuo
teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti šio ieškinyje nurodomo turinio
paneigimą: „Laikraščio „Rinkos aikštė“ 2008 m. rugsėjo 10 d. Nr. 101 (1876) 1 ir 4 puslapiuose buvo išspausdinta publikacija „Atviras pokalbis - apie
skaudulius, neteisėtus pažadus ir politikų kaukes“. Šiame straipsnyje, be kitos
informacijos, buvo pateikti šie tikrovės neatitinkantys bei žeminantys V. M. garbę ir orumą teiginiai: <...> „Noriu paskelbti,
kad lai nesąžiningas žmogus: namą pasistatė, o miškų ūkiui nesumokėjo nė cento
ir liepė važtaraščius sunaikinti“; <...> „Kovo-balandžio pradžioje žmonės
matė, kaip V. M. buvo nuvežta medienos už 20 000 litų
pirtelės statybai. O kai trūko, pridėjo dar už 13 tūkstančių. Sumokėjo už tai
seniūnas A. K.“. Laikraščio redakcija atsiprašo V. M. už jo garbę ir orumą žeminančių, neatitinkančių
tikrovės duomenų paskleidimą“. Priteisti iš atsakovės UAB „Kėdainių krašto
televizija“ ieškovo naudai 65 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o iš atsakovės
UAB „Rinkos aikštė“ ieškovo naudai 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei
priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kėdainių krašto
televizijos 2008-09-03 transliuojamos laidos „Atviras pokalbis“ metu laidos
vedėja E. G. seimo narei užduodama klausimus paskleidė
tikrovės neatitinkančius, jo, garbę ir orumą žeminančius duomenis, o atsakovė
UAB „Rinkos aikštė“ leidžiamame to paties pavadinimo laikraštyje 2008-09-10,
Nr. 101 (1876) 1 ir 4 puslapiuose išspausdino publikaciją „Atviras pokalbis -
apie skaudulius, neteisėtus pažadus ir politikų kaukes“, kurioje paskleidė tuos
pačius tikrovės neatitinkančius duomenis. Pagal pateiktus duomenis jis yra
kaltinamas nesąžininga, teisės aktams prieštaraujančia veikla, kuri suvokiama
kaip neteisėtas siekimas išvengti skolos mokėjimo, neteisėtas turto (medienos)
įgijimas asmeninėms reikmėms seniūnijos lėšomis. Tai neatitinka tikrovės ir
žemina jo garbę ir orumą, nes jis tokia veikla niekada neužsiminėjo.
Kėdainių
rajono apylinkės teismas 2010-05-13 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies,
įpareigojo atsakovę UAB „Kėdainių krašto televizija“ televizijos laidoje
„Atviras pokalbis“ arba, jeigu ši laida yra panaikinta arba bus panaikinta,
kitoje panašaus pobūdžio televizijos laidoje, rodomoje panašiu laiku, paneigti
paskleistus neatitinkančius tikrovės ir žeminančius V. M. garbę
ir orumą duomenis tokia pačia forma kaip jie buvo paskleisti ir ne vėliau kaip
per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti tokio turinio
paneigimą: „Kėdainių krašto televizijos 2008 m. rugsėjo 3 d. tiesiogiai transliuojamos laidos „Atviras pokalbis“ metu, be kitos informacijos, buvo paskleisti
šie tikrovės neatitinkantys bei žeminantys V. M. garbę ir
orumą teiginiai: <...> „Noriu paskelbti, kad tai nesąžiningas žmogus:
namą pasistatė, o miško ūkiui nesumokėjo nė cento ir liepė važtaraščius
sunaikinti“; <...> „Kovo pabaigoje - balandžio pradžioje žmonės matė,
kaip V. M. buvo nuvežta medienos už 20 000 litų pirtelės statybai.
O kai trūko, pridėjo dar už 13 tūkstančių. Sumokėjo už tai seniūnas A. K.“. Priteisė iš atsakovės UAB „Kėdainių krašto televizija“
ieškovo naudai 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Įpareigojo atsakovę UAB
„Rinkos aikštė“ paneigti paskleistus neatitinkančius tikrovės ir žeminančius V. M. garbę ir orumą duomenis tokia pačia forma kaip jie buvo
paskleisti ir ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo
dienos paskelbti tokio turinio paneigimą: „Laikraščio „Rinkos aikštė“ 2008 m. rugsėjo 10 d. Nr. 101 (1876) 1 ir 4 puslapiuose buvo išspausdinta publikacija „Atviras
pokalbis - apie skaudulius, neteisėtus pažadus ir politikų kaukes“. Šiame
straipsnyje, be kitos informacijos, buvo pateikti šie tikrovės neatitinkantys
bei žeminantys V. M. garbę ir orumą teiginiai: <...>
„Noriu paskelbti, kad lai nesąžiningas žmogus: namą pasistatė, o miškų ūkiui
nesumokėjo nė cento ir liepė važtaraščius sunaikinti“; <...> „Kovo
pabaigoje - balandžio pradžioje žmonės matė, kaip V. M. buvo
nuvežta medienos už 20 000 litų pirtelės statybai. O kai trūko, pridėjo dar už
13 tūkstančių. Sumokėjo už tai seniūnas A. K.“. Priteisė iš
atsakovės UAB “Kėdainių krašto televizija” ieškovui 450 Lt žyminio mokesčio ir
4 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš atsakovės UAB „Rinkos aikštė“
ieškovui 3 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, bei priteisė iš atsakovių
valstybei po 19,44 Lt išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu. Nustatė, kad
informacija apie ieškovą buvo paskelbta Kėdainių krašto televizijos 2008-09-03
transliuojamos laidos „Atviras pokalbis“ metu bei UAB „Rinkos aikštė“
leidžiamame to paties pavadinimo laikraštyje 2008-09-10, Nr. 101 (1876) 1 ir 4
puslapiuose išspausdintos publikacijos „Atviras pokalbis - apie skaudulius,
neteisėtus pažadus ir politikų kaukes“. Ieškovas buvo tiesiogiai kelis kartus
paminėtas 2008-09-03 Kėdainių krašto televizijos transliuotos tiesioginės
laidos „Atviras pokalbis“ metu – formuluojant klausimus: „Iš kokio fondo
finansuojamas V. M., jo brošiūros, atvirukai? Nejaugi ir
vėl savivaldybė jį finansuoja? Visų rinkėju vardu noriu paskelbti, kad tai
nesąžiningas žmogus: namą pasistatė, o miškų ūkiui nesumokėjo nė cento ir liepė
važtaraščius sunaikinti“ bei „Gerbiama Seimo nare, kaip reaguojate į tokį
faktą, kad kovo pabaigoje - balandžio pradžioje žmonės matė, kaip V. M. buvo nuvežta medienos už 20 000 litų pirtelės statybai.
O kai trūko, pridėjo dar už 13 tūkstančių. Sumokėjo už tai seniūnas A. K....“, tiek 2008-09-10 laikraščio „Rinkos aikštė“
publikacijoje „Atviras pokalbis - apie skaudulius, neteisėtus pažadus ir
politikų kaukes“ perspausdinant aukščiau pateiktus klausimus. Informacija,
kurią ieškovas prašo teismo įpareigoti atsakoves paneigti, paskleista apie jį
kaip apie viešąjį asmenį. Viešųjų asmenų privataus gyvenimo ribos saugomos
skirtinga apimtimi negu privačiųjų asmenų, ir viešasis asmuo nesinaudoja tokiu
pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatusis asmuo. Teismas laikė, jog yra
visuotinai žinomos ir šalių pripažįstamos aplinkybės, jog ieškovas yra buvęs
Kėdainių rajono meru, Lietuvos Respublikos Seimo nariu ir Seimo pirmininku,
Darbo partijos vicepirmininku, bei Pilietinės demokratijos partijos lyderiu –
kas neabejotinai įrodo ieškovą esant viešu asmeniu. Remiantis CK 2.24 str. 1
d., CPK 178 str., 182 str. 4 p., įrodyti ar paskleistos žinios, jog ieškovas
buvo nesąžiningas, neteisėtai įgijo turtą asmeninėms reikmėms seniūnijos
lėšomis, atitinka tikrovę, pareigą turi atsakovės. Tačiau nei atsakovės, nei
tretieji asmenys teismui nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kuriais pagrįstu
paskleistos informacijos teisingumą, ar pateiktu duomenis apie tai, kad turint
galimybę patikrinti skleidžiamą informaciją, patikrino skleidžiamų žinių
tikrumą. Liudytoja I. S. savo paaiškinimus apie ieškovą
parėmė tik jos pačios girdėtais gandais, kurių patvirtinti ji negalėjo.
Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros 2009-07-30 nutarime nutraukti
ikiteisminį tyrimą, remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis,
buvo konstatuota, kad tiek tiesioginės televizijos laidos metu, tiek laikraščio
publikacijoje buvo paskelbta neatitinkanti tikrovės informacija (Baudžiamosios
bylos Nr. 66-2-003-8, b. l. 267-268). Bylos medžiaga nustatyta, jog viešosios
informacijos rengėjas, viešai paskelbdamas iš anksto parengtus žiūrovų
klausimus, ir neįsitikinęs skelbiamų faktų tikrumu bei neturėdamas jokių juos
pagrindžiančių įrodymų, pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimus.
Analogišką išvadą padaryta ir žurnalistų etikos inspektoriaus 2008-12-30
sprendime Nr. SPR-83. Todėl teismas darė išvadą, jog apie ieškovą televizijos
laidos metu bei laikraščio publikacijoje paskleistos žinios neatitinka
tikrovės. Nors ginčijama informacija yra išdėstyta klausimų forma, tačiau jais
pasakomas netiesioginis tvirtinimas, t.y. abiem klausimais reiškiama viena mintis
– kad ieškovas yra nesąžiningas bei įstatymus pažeidžiantis politikas, todėl
teismas pateiktus teiginius pripažino žinia, kadangi tokie teiginiai buvo
skelbiami kaip faktai su jų pagrindimu. Televizijos laidoje bei laikraščio
publikacijoje paskleisti teiginiai, kuriuose ieškovas yra įvardijamas
nesąžiningu žmogumi, įvykdžiusiu nusikalstamas veikas - neteisėtu vengimu
apmokėti už sunaudota mediena, liepimu sunaikinti važtaraščius, neteisėtu turto
įgijimu asmeninėms reikmėms seniūnijos lėšomis, - žemina ieškovo garbę ir
orumą. Paskleistų žinių įžeidžiamumas, garbę ir orumą žeminantis pobūdis yra
akivaizdus ir įrodinėjimo nereikalingas, kadangi nurodyti teiginiai eiliniam
statistiniam piliečiui kaip ir visai visuomenei suformuoja neigiamą nuomonę
apie ieškovą. Byloje patekti duomenys nurodo į tai, kad apie ieškovą
paskleistos žinios neatitiko tikrovės, nes dalies aprašytų faktų, kaip
nustatyta šioje bei baudžiamojoje byloje, nebuvo. Ieškovas pripažino tik du
faktus – tai, jog pasistatė namą ir pirtelę, o likę teiginiai neatitinka
tikrovės ir yra pilnumoje paneigti. Teismas laikė, kad pirminę informaciją
pateikusi atsakovė UAB „Kėdainių krašto televizija” siekė sumenkinti ieškovo
garbę ir orumą, pažeminti jį kitų asmenų akivaizdoje, kadangi turėdama galimybę
patikrinti skleidžiamą informaciją, to nepadarė. Tokį atsakovės UAB „Kėdainių
krašto televizija” elgesį teismas laikė nesąžiningu. Ieškovas tinkamai (CK 2.24
str. 2 d.) kreipėsi į atsakoves, prašydamas paneigti apie jį paskleistą
tikrovės neatitinkančią bei jo garbę ir orumą žeminančią informaciją. Atsakovės
netinkamai realizavo Visuomenės informavimo įstatymo 44 str. 3 d. numatytą
pareigą, 3 mėnesius nesiteikė atsakyti ieškovui, o kuomet buvo baigtas
ikiteisminis tyrimas, net ir būdamos įpareigotos Žurnalistų etikos
inspektoriaus sprendimu paneigti ieškovo prašomus paneigti tikrovės
neatitinkančius ir ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis, tokios pareigos
nevykdė. Teismas darė išvadą, jog byloje yra nustatyta visa faktų visuma, kuri
atsakovėms suponuoja atsakomybę, nustatytą CK 2.24 str. 1 d.
Teismas
pripažino, jog neteisėtais atsakovių veiksmais buvo pažeminta ieškovo garbė ir
orumas, tuo sukeliant ieškovui dvasinį skausmą, išgyvenimus ir sukrėtimą,
emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, gero vardo praradimą, kas yra
pagrindu neturtinės žalos atlyginimui. Žinių apie ieškovą paskleidimas įtakojo
teigiamo požiūrio į ieškovą pakeitimą, sumenkino jo reputaciją, todėl nekėlė
abejonės, jog neturtinė žala ieškovui padaryta dėl aukščiau išvardintų aplinkybių
bei ši žala buvo priežastiniame ryšyje tarp atsakovės UAB „Kėdainių krašto
televizija” veiksmų (paskleidžiant garbę ir orumą žeminančias ir tikrovės
neatitinkančias žinias) ir ieškovui padarytos neturtinės žalos. Teismas atmetė
atsakovės UAB „Kėdainių krašto televizija” nurodytą aplinkybę, jog ji
nurodžiusi pirminius informacijos šaltinius yra atleistina nuo atsakomybės, kadangi
nei šios bylos nagrinėjimo metu, nei atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje
byloje nebuvo nustatyti pirminiai informaciniai šaltiniai. Priešingai, buvo
nustatyta, kad klausimai tiesioginei informacinei laidai buvo paruošti iš
anksto ir pateikti kaip televizijos laidų vedėjos E. G. klausimai
seimo narei V. B. bei pateikiant informaciją ne kaip
klausimus, o kaip teiginius – aiškiai suformuluotą žinią. Šias aplinkybes
patvirtino ir Žurnalistų etikos inspektoriaus atliktas tyrimas. Atleisi
atsakovę UAB „Kėdainių krašto televizija” nuo atsakomybės atlyginti neturtinę
žalą CK 2.24 str. 6 d. pagrindais, nėra jokio pagrindo, kadangi atsakovė
sąmoningai siekė pažeminti ieškovą bei turėdama galimybę kontroliuoti
skleidžiamą informaciją apie ieškovą, to nepadarė. Teismas nurodė, jog
svarbiausiu viešojo asmens gynimo būdu laikytinas garbę ir orumą žeminančių,
tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas, todėl moralinės žalos dydis negali
turėti dominuojančio vaidmens. Teismas atsižvelgdamas CK 6.250 str. 2 d.
nustatytas žalos dydį apsprendžiančias aplinkybes, laikė, jog ieškovo prašomos
atlyginti neturtinės žalos dydis aiškiai per didelis. Teismas pripažindamas
atsakovės teiginius, jog ieškovas yra daug kritikuojamas viešoje erdvėje ir
vien ši televizijos laida bei laikraščio publikacija nėra esminiai ieškovo
reputaciją menkinantys faktoriai, taip pat vadovaudamasis aukščiau išdėstytais
samprotavimais apie atsakomybės ribas santykiuose su viešuoju asmeniu, taip pat
vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais laikė, jog iš atsakovės UAB
„Kėdainių krašto televizija”, kaip pirminio informacijos šaltinio, paskleidusio
ieškovo garbę ir orumą žeminančius bei tikrovės neatitinkančius teiginius,
priteistina ieškovui 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, sutinkamai
su CK 2.24 str. 5 d. tenkino atsakovės UAB „Rinkos aikštė“ reikalavimą
netaikyti jos atžvilgiu neturtinės žalos atlyginimo, kadangi atsakovė
paskleisdama informaciją apie ieškovą nurodė į pirminį informacijos šaltinį,
t.y. nurodė, jog publikacija „Atviras pokalbis – apie skaudulius, netesėtus
pažadus ir politikų kaukes“, parengta pagal rugsėjo 3-iąją per Kėdainių krašto
televiziją transliuotą laidą „Atviras pokalbis“. Duomenų, jog atsakovė žinojo
ar galėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, nepateikė, todėl
pagal pateikiamą apžvalginę publikacijos apimtį, atsakovei nustatyti skelbiamos
informacijos tikrumą, pareigos nekilo. Nurodė, jog už garbės ir orumo pažeidimą
taikomos teisinės sankcijos neapima įpareigojimo atsiprašyti, kadangi
atsiprašymas nėra nei teisinės atsakomybės, nei teisinės gynybos būdas, todėl
remiantis teismine praktika, teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl atsiprašymo
už jo garbę ir orumą žeminančių bei neatitinkančių tikrovės duomenų paskleidimo.
Sutinkamai su
CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d. ir 2 d., ieškovui iš atsakovių UAB „Kėdainių
krašto televizija” ir UAB „Rinkos aikštė”, proporcingai patenkintų reikalavimų
daliai priteisė bylinėjimosi išlaidas – 450 Lt (15 000 x 3 procentų) žyminio
mokesčio iš atsakovės UAB „Kėdainių krašto televizija” bei išlaidos advokato
paslaugoms apmokėti: mažinant išlaidų sumą proporcingai atmestinų reikalavimų
apimčiai bei atsižvelgus į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir
laiko sąnaudas, Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02
įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose
Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar
advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus dydžius, - iš
atsakovės UAB „Kėdainių krašto televizija” 4 000 Lt bei iš UAB „Rinkos aikštė”
3 500 Lt.
Atsakovės kreipėsi
į teismą 2010-05-24 ir 2010-05-26 pareiškimais dėl papildomo teismo sprendimo
priėmimo. Prašė priteisti iš ieškovo atsakovei UAB „Kėdainių krašto televizija“
2 392 Lt, o atsakovei UAB „Rinkos aikštė“ 3 375 Lt išlaidų advokato pagalbai
apmokėti. Nurodė, kad teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų, t. y. išlaidų
advokato pagalbai apmokėti, atlyginimo atsakovėms klausimo. Atsižvelgiant į
ieškovo reikalavimų tenkinimą atsakovių atžvilgiu, teismas turėjo atsakovei UAB
„Kėdainių krašto televizija“ priteisti 52 proc., o atsakovei UAB „Rinkos
aikštė“ 75 proc. išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Kėdainių
rajono apylinkės teismas 2010-06-04 nutartimi atmetė atsakovių pareiškimus dėl
papildomo sprendimo priėmimo. Nustatė, kad teismas 2010-05-13 sprendimu iš
dalies tenkindamas ieškovo ieškinį, išsprendė ieškovo turėtų bylinėjimosi
išlaidų paskirstymo klausimą, tačiau nepasisakė dėl atsakovių prašymų priteisti
bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės buvo sudariusios sutartis dėl teisinės
pagalbos su advokate Kristina Čeredničenkaite ir už teisines paslaugas advokatei
sumokėjo atsakovė UAB „Kėdainių krašto televizija“ 4 600 Lt, o atsakovė UAB
„Rinkos aikštė“ – 4 500 Lt. Iš esmės buvo patenkintas pagrindinis ieškovo
reikalavimas dėl tikrovės neatitinkančių, ieškovo asmens garbę ir orumą
žeminančių duomenų paneigimo, todėl bylą laimėjusia šalimi laikytinas ieškovas.
Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra savarankiškas, nes jo
tenkinimą lemia pagrindinės ieškinio dalies išsprendimas – nustatymas, kad
atsakovų paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, žeminą asmens garbę ir orumą.
Todėl nepaisant to, kad ieškinys buvo patenkintas iš dalies, tačiau iš esmės
patenkinus pagrindinį ieškinio reikalavimą, teismas sprendė, kad bylinėjimosi
išlaidų priteisimas atsakovėms proporcingai atmestų reikalavimų dėl neturtinės
žalos atlyginimo daliai prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo
kriterijams. Todėl atsakovėms bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Apeliaciniu
skundu atsakovė UAB „Rinkos aikštė“ prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-05-13
sprendimo dalį dėl apeliantės įpareigojimo paneigti tikrovės neatitinkančius ir
ieškovo garbę ir orumą žeminančius teiginius panaikinti ir toje dalyje priimti
naują sprendimą - ieškinį atsakovei UAB „Rinkos aikštė" dėl asmens garbę
ir orumą žeminančių ir tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo ir neturtinės
žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovo visas patirtas
bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas padarė materialinės teisės normų
aiškinimo ir taikymo pažeidimų, bylos nagrinėjimo metu netinkamai taikė
procesines teisės normas, todėl teismo sprendimas turėtų būti panaikintas. Teismas
įpareigojo paneigti UAB „Kėdainių krašto televizija“ paskleistus tikrovės
neatitinkančius teiginius, savo vardu, nors ji tik atkartojo informaciją, kuri
buvo paskleista atsakovės UAB „Kėdainių krašto televizija“ bei nurodė
informacijos šaltinį. Todėl tokia teismo pozicija yra nepagrįsta ir
prieštarauja CK 2.24 str. 2 d., Visuomenės informavimo įstatymo 44 str. bei
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998 m. gegužės 15 d. nutarimui Nr. 1. Mano, kad
remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 44 str. 3 d., teismui pripažinus, jog
atsakovė UAB „Kėdainių krašto televizija“ paskleidė tikrovės neatitinkančius ir
ieškovo garbę ir orumą žeminančius teiginius, atsakovė UAB „Rinkos aikštė“
paneigimą privalo skelbti ne savo vardu, o publikuoti atsakovės UAB „Kėdainių
krašto televizija“ paneigimą. Nurodo, jog įstatymų leidėjas yra nustatęs
privalomą ikiteisminę ginčo dėl tikrovės neatitinkančių ir asmens garbę ir
orumą žeminančių duomenų paneigimo nagrinėjimo tvarką. Iš ieškovo prašymo
paneigti tikrovės neatitinkančius teiginius matyti, jog jis reikalavo atsakovės
UAB „Rinkos aikštė“ paneigti nurodytus teiginius taip, lyg jie būtų
suformuluoti pačios apeliantės. Be to, ieškovas praleidęs dalį informacijos ir
suformulavęs prašymą paneigti iš tokios informacijos, kurią jis pasirinko, pats
suformulavo naują žinią. Atsižvelgiant į Visuomenės informavimo įstatymo 44
str. 3 d., mano, jog praleidus dalį informacijos pirmosios instancijos teismas
įpareigojimu paneigti tikrovės neatitinkančius teiginius, pats suformulavo
naują žinia, kurios apeliantė nepaskelbė. Visuomenės informavimo priemonei
pareiga paneigti tikrovės neatitinkančius teiginius, žeminančius asmens garbę
ir orumą, atsiranda tuomet, kai yra kreipimasis dėl tokių, t.y. publikuotų,
duomenų paneigimo, o ne dėl pačio ieškovo sugalvotų teiginių iškraipymo, kurie
nebuvo publikuoti. Atsižvelgiant į apeliantės paskelbtos informacijos teksto
bei teismo sprendimu priimto įpareigojimo paneigti informaciją teksto,
pirmosios instancijos teismas įpareigodamas paneigti dalį paskleistos
informacijos ir neatsižvelgdamas į tai, jog informacija buvo užduota kaip
klausimas laidos žiūrovų, nesilaikė CK 2.24 str. 2 d., Visuomenės informavimo
įstatymo 44 str. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998-05-15 nutarime Nr. 1
numatytos tvarkos. Mano, kad šiuo atveju paneigimas turėjo būti formuluojamas
lygiai taip pat, kaip ir buvo paskleista informacija, t.y. apeliantė šiuo
atveju įgyja pareigą perspausdinti Kėdainių krašto televizijos paneigimą,
lygiai taip pat kaip perspausdino tikrovės neatitinkančius teiginius. Paneigimas,
kurį apeliantė galėtų publikuoti turėtų skambėti taip: „UAB „Kėdainių krašto
televizija“ 2008 m. rugsėjo 3 d. transliavo tiesioginę laidą „Atviras pokalbis“,
kurios metu laidos vedėja užduodama klausimus laidoje viešėjusiai Seimo narei V. B. paskelbė tokius laidos žiūrovų, (duomenys
neskelbtini) gyventojo ir (duomenys neskelbtini) gyventojo pono S.
paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis: „Noriu paskelbti, kad tai
nesąžiningas žmogus: namą pasistatė, o miško ūkiui nesumokėjo nė cento ir liepė
važtaraščius sunaikinti“; „Kovo-balandžio pradžioje žmonės matė, kaip V. M. buvo nuvežta medienos už 20 000 litų pirtelės statybai.
O kai trūko, pridėjo dar už 13 tūkstančių. Sumokėjo už tai seniūnas A. K.“.
Nesutinka su
teismo pozicija, jog paskleista informacija yra laikytina teiginiais,
neatitinkančiais tikrovės bei žeminančiais ieškovo garbę ir orumą. Paskleista
informacija buvo suformuota atsakovės UAB „Kėdainių krašto televizija“
televizijos laidoje „Atviras pokalbis“ dalyvavusiai Seimo narei V.
B. laidos žiūrovų. Iš laidos konteksto matyti, kad
paskelbtais teiginiais buvo išreikšta televizijos žiūrovų subjektyvi nuomonė,
t.y. teiginiai buvo
formuluojami kaip atitinkamų televizijos laidos viešniai pateikiamų klausimų
iliustravimas, jie nebuvo formuluojami kaip kategoriškos, konstatuojamojo
pobūdžio žinios, jais buvo išsakomas Kėdainių rajono gyventojų susirūpinimas atitinkamais
valstybės tarnautojų (politikų) veiksmais, keliami klausimai ir išreiškiamos
tam tikros abejonės. Dėl šios priežasties paskleista informacija, įvertinus jų
paskelbimo aplinkybes, negalėjo būti kvalifikuojami kaip žinia, kuriai taikomas
tiesos kriterijus, nes tai - subjektyvi juos išsakiusių asmenų nuomonė. Apeliantė
nesiekė ieškovo įžeisti, jam pakenkti, sumenkinti jį ir pan., o siekė
supažindinti visuomenę su žiūrovų, skaitytojų keliamais klausimais apie ieškovą
kaip apie viešą asmenį. Teismas klaidingai konstatavo, kad paskleista
informacija neatitinka tikrovės bei yra akivaizdžiai žeminanti, kadangi pats
teismas pripažino, jog informacija išdėstyta klausimų forma, kuria gali būti
pasakytas tik netiesioginis tvirtinimas apie išsakytus faktus. Teismas vertino
tik konkrečius teiginius, tačiau visiškai neatsižvelgė į ginčo teiginių
tikslus, t.y. į tai, kad ginčijamais teiginiais buvo reiškiamas susirūpinimas
aukščiausių valstybės valdžios pareigūnų veikla, o tokiomis aplinkybėmis
nepasitenkinimą reiškiančių asmenų kalboms būdingi išsireiškimai, kurie gali
būti ir įžeidžiantys, šokiruojantys ar keliantys nerimą. Todėl pagrįstai galima
konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktikos, kuri ne kartą pabrėžė, kad, siekiant apginti
asmens konstitucinę teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti,
teismas negali įpareigoti paneigti nuomonę ar atlyginti neturtinę žalą už
išsakyta nuomonę net tuo atveju, kai ši nuomonė įžeidžianti, šokiruojanti ar
kelianti nerimą (LAT 2001-11-14 sprendimas civ. byloje Nr. 3K-3-1137/2001).
Europos
Žmogaus Teisių Teismas ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs, kad spaudos
laisvė suteikia visuomenei vieną geriausių priemonių, leidžiančių sužinoti
politinių lyderių idėjas ir pažiūras bei susiformuoti nuomonę apie juos.
Politinės diskusijos laisvė yra Konvencijoje vyraujančios demokratinės
visuomenės koncepcijos šerdis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą
pažymėjęs, kad politikai, kiti visuomenės veikėjai nesinaudoja tokia plačia
garbės ir orumo apsauga kaip privatus asmuo. Demokratinėje visuomenėje,
vykstant įtemptai politinei kovai dėl svarbiausių valstybės pareigų,
žurnalistas atlieka tam tikro sargo funkcijas - jis turi pareigą supažindinti
plačiąją visuomenę su politiko asmenybe ne vien jį liaupsindamas, bet taip pat
atskleisdamas ir pateikdamas viešajai diskusijai ne tokius teigiamus politiko
būdo bruožus. Šiuo atveju buvo užduoti laidos žiūrovų klausimai apie ieškovą.
Žiūrovas turi teisę pasiteirauti, ką mano laidos dalyvė apie tokias visuomenėje
ar rajono vietos bendruomenėje sklandžiusias kalbas. Remiantis tiek Europos
Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios
kategorijos bylose, teismui pripažinus atsakovių paskleistus teiginius tikrovės
neatitinkančiais, būtų nepagrįstai susiaurintos saviraiškos laisvės,
garantuojamos tiek Konvencijos 10 str., tiek Konstitucijos ribos. Todėl
atsižvelgiant į ieškovo statusą bei į paskleistos informacijos formą
(klausimai) ir turinį mano, kad teismas nepagrįstai pripažino paskleistą
informaciją kaip teiginius neatitinkančius tikrovės bei žeminančius ieškovo
garbę ir orumą. Todėl toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra
naikintinas. Pažymi, jog teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš apeliantės ieškovo naudai 3 500
Lt advokato pagalbai apmokėti, priteisė daugiau nei 50 proc. bylinėjimosi
išlaidų, nors ieškovo ieškinys apeliantės atžvilgiu buvo patenkintas apie 25
proc. (įpareigojimas paneigti (25 proc.) ir atsiprašymas (25 proc.), neturtinės
žalos atlyginimas - 50 proc. Remiantis CPK 93 str. 2 d., teismas, atmesdamas
dalį ieškovo reikalavimų, apeliantei UAB „Rinkos aikštė“ turėjo priteisti tam
tikrą dalį išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Be to, teismas nenurodė jokios
motyvacijos, argumentacijos kokiom proporcijom yra paskirstytos ar mažintinos
bylinėjimosi išlaidos.
Apeliaciniu
skundu atsakovė UAB „Kėdainių krašto televizija“ prašo panaikinti Kėdainių
rajono apylinkės teismo 2010-05-13 sprendimo dalį dėl UAB „Kėdainių krašto
televizija“ įpareigojimo paneigti tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę ir
orumą žeminančius teiginius, taip pat panaikinti sprendimo dalį, kuria
nuspręsta priteisti iš atsakovės UAB „Kėdainių krašto televizija“ ieškovo
naudai 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir tose dalyse priimti naują
sprendimą - ieškovo ieškinį atsakovei UAB „Kėdainių krašto televizija“ dėl
asmens garbę ir orumą žeminančių ir tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo
ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą. Priėmus naują sprendimą
atmesti ieškinį, iš ieškovo priteisti ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Mano, kad teismas padarė materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo
pažeidimų, netinkamai taikė procesines teisės normas. Vadovaujantis visuomenės
informavimo įstatymo 44 str. 3 d., paskleistos informacijos paneigimas turėtų
skambėti taip: „UAB „Kėdainių krašto televizija“ 2008 m. rugsėjo 3 d. transliavo tiesioginę laidą „Atviras pokalbis“, kurios metu laidos vedėja
užduodama klausimus laidoje viešėjusiai Seimo narei V. B. paskelbė
tokius laidos žiūrovų, (duomenys neskelbtini) gyventojo ir (duomenys
neskelbtini) miestelio gyventojo pono Sinicko paskleistus tikrovės
neatitinkančius duomenis: „Noriu paskelbti, kad tai nesąžiningas žmogus: namą
pasistatė, o miško ūkiui nesumokėjo nė cento ir liepė važtaraščius sunaikinti“;
<...> Kovo pabaigoje - balandžio pradžioje žmonės matė, kaip V. M. buvo nuvežta medienos už 20 000 litų pirtelės statybai.
O kai trūko, pridėjo dar už 13 tūkstančių. Sumokėjo už tai seniūnas A. K.“. Teismas, įpareigodamas apeliantę paneigti tikrovės
neatitinkančius teiginius savo vardu ir neatsižvelgdamas į tai, jog informacija
buvo užduota kaip klausimas laidos žiūrovų, nesilaikė CK 2.24 str. 2 d.,
Visuomenės informavimo įstatymo 44 str. bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo formuojamos praktikos. Mano, kad paneigimas turėjo būti formuluojamas
lygiai taip pat, kaip ir buvo paskleista informacija. Paskleista informacija buvo
suformuota atsakovės UAB „Kėdainių krašto televizija“ televizijos laidoje
„Atviras pokalbis“ dalyvavusiai Seimo narei V. B. laidos
žiūrovų, t.y. tai buvo Kėdainių rajono gyventojų užduoti klausimai apie jos
darbo Seime trejų metų veiklą, taip pat klausiama nuomonės apie šalyje bei (duomenys
neskelbtini) rajone vykstančius procesus ar konkrečius asmenis. Paskelbtais
teiginiais buvo išreikšta televizijos žiūrovų subjektyvi nuomonė, teiginiai
nebuvo formuluojami kaip kategoriškos, konstatuojamojo pobūdžio žinios, jais
buvo išsakomas Kėdainių rajono gyventojų susirūpinimas tinkamais valstybės
tarnautojų (politikų) veiksmais, keliami klausimai ir išreiškiamos tam tikros
abejonės. Dėl šios priežasties paskleista informacija, įvertinus jų paskelbimo
aplinkybes, negalėjo būti kvalifikuojami kaip žinia, kuriai taikomas tiesos
kriterijus, nes tai - subjektyvi juos išsakiusių asmenų nuomonė. Pagal CK 2.24
straipsnio 1 dalį, asmuo reikšdamas savo nuomonę, kuri yra paremta neišgalvotų,
o tikrų faktų pagrindu, jeigu akivaizdžiai žemina kito asmens garbę ir orumą,
piktnaudžiauja savo teise reikšti nuomonę, tačiau net ir tokiu atveju negalima
reikalauti taikyti vieno iš garbės gynimo būdo - paneigimo už savo nuomonę (Civilinio
kodekso II knygos 2.24 straipsnio 1 d. komentaras).
Apeliantė
nesiekė ieškovo įžeisti, jam pakenkti, sumenkinti jį ir pan., siekė
supažindinti visuomenę su žiūrovų keliamais klausimais apie ieškovą, kurie buvo
parodyti atsakovės „Kėdainių krašto televizijos“ laidoje „Atviras pokalbis“. Nesutinka
su teismo pozicija, jog paskleista informacija neatitinka tikrovės bei yra
akivaizdžiai žeminanti, kadangi nurodyti teiginiai eiliniam statistiniam
piliečiui, kaip ir visai visuomenei, suformuoja neigiamą nuomonę apie ieškovą,
todėl papildomai įrodinėti jų nereikia. Pirmosios instancijos teismas
klaidingai konstatavo, kad paskleista informacija neatitinka tikrovės bei yra
akivaizdžiai žeminanti, kadangi pats teismas pripažino, jog informacija
išdėstyta klausimų forma, kuri gali būti pasakyta tik netiesioginis tvirtinimas
apie išsakytus faktus. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas vertino tik konkrečius
teiginius, tačiau visiškai neatsižvelgė į ginčo teiginių tikslus, t. y. į tai,
kad ginčijamais teiginiais buvo reiškiamas susirūpinimas aukščiausių valstybės
valdžios pareigūnų veikla, o tokiomis aplinkybėmis nepasitenkinimą reiškiančių
asmenų kalboms būdingi išsireiškimai, kurie gali būti ir įžeidžiantys, ir
šokiruojantys ar keliantys nerimą. Todėl pagrįstai galima konstatuoti, kad
pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
praktikos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos
10 str. Ieškovas yra viešas asmuo, todėl laidos žiūrovas turi teisę pasiteirauti,
ką mano laidos dalyvė apie tokias visuomenėje ar rajono vietos bendruomenėje
sklandžiusias kalbas. Be to, įvertinus tiek EŽTT, tiek Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo praktiką šios kategorijos bylose, akivaizdu, kad pripažinus teismui
atsakovių paskleistus teiginius tikrovės neatitinkančiais, būtų nepagrįstai
susiaurintos saviraiškos laisvės, garantuojamos tiek Konvencijos 10 str., tiek
Konstitucijos ribos. Atsižvelgiant į ieškovo statusą bei į paskleistos
informacijos formą (klausimai) ir turinį mano, kad teismas nepagrįstai
pripažino paskleistą informaciją kaip teiginius neatitinkančius tikrovės bei
žeminančius ieškovo garbę ir orumą. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi
išlaidas, nes priteisė iš apeliantės ieškovo naudai daugiau nei 75 proc.
bylinėjimosi išlaidų, nors ieškovo ieškinys apeliantės atžvilgiu buvo
patenkintas apie 48 proc. (įpareigojimas paneigti (25 proc.) ir atsiprašymas
(25 proc.), neturtinės žalos atlyginimas - 23 proc. Teismas, atmesdamas dalį
reikalavimų, UAB „Kėdainių krašto televizija“ turėjo priteisti tam tikrą dalį
išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas nenurodė jokios motyvacijos,
argumentacijos kokiom proporcijom yra paskirstytos ar mažintinos bylinėjimosi
išlaidos. Todėl priteisiant bylinėjimosi išlaidas tik ieškovui ir
neatsižvelgiant į tai, jog ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies, apie 48
proc., pirmosios instancijos teismo 2010-05-13 sprendimas turėtų būti pakeistas.
Priteisdamas
neturtinę žalą, teismas neteisingai išaiškino ir taikė CK 6.250 str.
įtvirtintas nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos
teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir dėl to priteisė apeliantei UAB
„Kėdainių krašto televizija“ nepagrįstai didelę sumą neturtinei žalai
atlyginti. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį būtina vadovautis tuo,
kad civilinė atsakomybė yra kompensacinio pobūdžio poveikio priemonė: taikant
civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o
kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias
negatyvias pasekmes (CK 6.251 str.). Negalima leisti, kad neturtinės žalos
atlyginimo institutas taptų pasipelnymo šaltiniu. Reikalaudamas atlyginti
neturtinę žalą, ieškovas privalėjo įrodyti, jog dėl paskleistos informacijos,
šiuo atveju garbės ir orumo pažeidimo, jis patyrė neturtinę žalą. Sprendimą
priteisti ieškovui 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti teismas motyvavo tuo,
jog apeliantės neteisėtais veiksmais buvo pažeminta ieškovo garbė ir orumas,
tuo sukeliant dvasinį skausmą, išgyvenimus ir sukrėtimą, emocinę depresiją,
reputacijos pablogėjimą, gero vardo praradimą. Tačiau vertindamas ieškovui
tariamai sukeltas pasekmes, teismas rėmėsi tiktai paties ieškovo parodymais,
kurių nepatvirtinta jokie kiti bylos įrodymai. Teismas vadovavosi vien tik
formaliais, įstatyme nustatytais ir ieškovo nurodytais neturtinės žalos
atlyginimo kriterijais, tačiau netyrė ir betarpiškai nesiaiškino, ar nurodytos
aplinkybės iš esmės egzistavo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas
turėjo vadovautis įstatymuose nustatytais ir teismų praktikoje suformuotais ir
taikomais neturtinės žalos dydžio kriterijais ir atitinkamai atsižvelgti į
teismų analogiškose bylose priteistus dydžius. Ieškovas yra viešasis asmuo,
todėl vien teisės pažeidimo pripažinimas šiuo atveju savaime yra satisfakcija
ieškovui už galimai patirtą skriaudą. Tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė
teisė, ne visais atvejais yra būtinas neturtinės žalos atlyginimas, o neturtinė
žala priteisiama tuo atveju, jeigu nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo
nepakanka pažeistai teisei apginti. Mano, kad teismas ieškovui žalos atlyginimą
priteisė nenustatęs būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, o apskaičiuodamas
ieškovo tariamai patirtos neturtinės žalos sumą nesivadovavo CK 1.5 straipsnyje
įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Tai suteikia
apeliacinės instancijos teismui teisę panaikinti skundžiamą sprendimą ir
priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą
būtų atmestas kaip nepagrįstas.
Atskiraisiais
skundais atsakovės prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - priteisti iš ieškovo 3 375
Lt atsakovei UAB „Rinkos aikštė“ ir 2 392 Lt atsakovei UAB „Kėdainių krašto
televizija“ išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Mano, kad teismo nutartyje
išdėstyti motyvai bei teisinio reguliavimo interpretacijos yra nepagrįsti ir
neteisėti, prieštaraujantys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijai ir
sudaro pagrindą panaikinti ginčijamą nutartį. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Senato 1998-05-15 Nutarimo Nr. 1, Lietuvos Aukščiausiasis Teismo
praktika, kiekvienas iš įstatyme numatytų asmens garbės ir orumo gynimo būdų
turi būti vertinamas kaip savarankiškas (ieškinio) reikalavimas, todėl teismo
išdėstyti argumentai, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra
savarankiškas reikalavimas, o (sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
klausimą) esminę reikšmę turi tai, kad iš esmės buvo patenkintas pagrindinis
ieškovo reikalavimas dėl tikrovės neatitinkančių, ieškovo garbę ir orumą
žeminančių duomenų paneigimo, yra nepagristi ir prieštaraujantys Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo bylose suformuotam vienodam teisės aiškinimui ir taikymui.
Teismas patenkino 25 proc. ieškinio atsakovės UAB „Rinkos aikštė“ atžvilgiu ir
48 proc. – atsakovės UAB „Kėdainių krašto televizija“ atžvilgiu, todėl remiantis
CPK 93 str. 2 d., teismas turėjo atsakovei UAB „Rinkos aikštė“ priteisti 75
proc., o atsakovei UAB „Kėdainių krašto televizija“ 52 proc. išlaidų advokato
pagalbai apmokėti.
Atsiliepimu į atsakovės
UAB „Rinkos aikštė“ apeliacinį skundą ieškovas prašo Kėdainių rajono apylinkės
teismo 2010-05-13 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir
priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismo sprendimas yra
teisėtas ir pagrįstas, todėl turėtų būti paliktas nepakeistas. Teismas tinkamai
taikydamas Visuomenės informavimo įstatymo 54 str. nepriteisė iš atsakovės UAB
„Rinkos aikštė“ ieškovo reikalautos 30 000 neturinės žalos atlyginimo, tačiau
visiškai pagrįstai įpareigojo atsakovę UAB „Rinkos aikštė“ paneigti tikrovės
neatitinkančius, ieškovo garbę ir orumą žeminančius teiginius, nes ji paskleidė
tikrovės neatitinkančias žinias, todėl paskleistus teiginius privalo paneigti. Nurodo,
kad apeliantės teiginiai dėl ieškovo kreipimosi į ją ne dėl publikuotų, o dėl
pačio ieškovo suformuluotų teiginių paneigimo yra visiškai nesuprantami,
nemotyvuoti bei prieštaraujantys faktinėms bylos aplinkybėms. Byloje esantys
duomenys patvirtina, kad ieškovas CK 2.24 str. 4 d. nustatyta tvarka 2009-10-24
registruotu paštu kreipėsi į atsakovę UAB „Rinkos aikštė“ su reikalavimu per 2
savaites nuo reikalavimo gavimo dienos paneigti tikrovės neatitinkančius,
ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis. Ieškovas išankstine ikiteismine
tvarka kreipdamasis į atsakovę tiksliai nurodė, kokios paskleistos žinios
neatitinka tikrovės, kada ir kur jos buvo paskelbtos, kokie paskelbtų žinių
teiginiai žemina ieškovo garbę ir orumą, suformulavo paneigtinų žinių tekstą. Apeliantės
argumentai, kad ieškovas išankstine ikiteismine tvarka prašydamas paneigti
tikrovės neatitinkančius duomenis nurodė perteklinę informaciją vertinant
pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą yra teisiškai
nereikšmingi. Ieškovo atsakovei išankstine ikiteismine tvarka pateiktame
reikalavime paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis buvo aiškiai išskirti
teiginiai, kurie neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovo garbę ir orumą.
Atsakovė UAB „Rinkos aikštė“ gavusi ieškovo reikalavimą nepaskelbė jokio
paneigimo teksto, nei ieškovo suformuluoto, nei jokio kito, kuris atsakovės
manymu būtų teisingas. Pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai atkreipė
dėmesį, kad atsakovė UAB „Rinkos aikštė“ ne tik neįvykdė ieškovo reikalavimo
paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, bet ir neįvykdė Žurnalistų etikos
inspektoriaus sprendimo, kuriuo atsakovė taip pat buvo įpareigota paskelbti
tikrovės neatitinkančius, ieškovo garbę ir orumą žeminančius teiginius.
Apeliantė nurodydama turinio paneigimą bando perkelti atsakomybę dėl tikrovės
neatitinkančių ir ieškovo garbę ir orumą žeminančių teiginių paskelbimo
neegzistuojantiems asmenims, nes ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas
nenustačius apeliantės nurodytų asmenų. Be to, atsakovė neįrodė, jog paskleisti
duomenys buvo ne jos, o kažkokių kitų asmenų. Pažymi, kad formuluojant
paneigimo tekstą Visuomenės informavimo įstatymas nereikalauja atpasakoti
kokiame kontekste buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys, todėl
pirmos instancijos teisme suformuluotas paneigimo turinys visiškai atitinka jam
keliamus reikalavimu, yra tikslus ir tinkamas.
Tiek Žurnalistų
etikos inspektorius, tiek Kėdainių rajono apylinkės prokuratūra savo
atitinkamais sprendimais konstatavo, jog klausimus seimo narei V.
B. uždavinėjo laidos vedėja E. G.. Tai reiškia, kad
būtent atsakovės UAB „Kėdainių krašto televizija" darbuotoja laidos
„Atviras pokalbis“ vedėja E. G. ir paskelbė tikrovės
neatitinkančius, ieškovo garbę ir orumą žeminančius teiginius. Byloje
nėra jokių duomenų, kad aptariamus teiginius būtų paskelbę kiti asmenys.
Atsakovė UAB „Rinkos aikštė“ 2008-09-10 publikacijoje „Atviras pokalbis - apie
skaudulius, neteisėtus pažadus ir politikų kaukes“ atspausdino UAB „Kėdainių
krašto televizija“ darbuotojos E. G. teiginius ir tokiu
būdu paskleidė analogiškus tikrovės neatitinkančius, ieškovo garbę ir orumą
žeminančius teiginius, kuriuos privalo paneigti. Paskelbtuose teiginiuose nėra
keliama jokių abejonių, klausimų ir juo labiau nėra reiškiamas susirūpinimas
valstybės tarnautojų veiksmais. Atsakovės nepateikė jokių objektyvių duomenų,
argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, jog pagal teiginių reikšmę ir bendrą
kontekstą šie teiginiai yra paskalbti kaip nuomonė, o ne žinia/faktas. Teismas
išsamiai aiškinosi atsakovės nurodytas aplinkybes dėl žinios ir nuomonės
atribojimo ir visiškai pagrįstai nusprendė, kad paskleisti duomenys yra ne televizijos
žiūrovų subjektyvi nuomonė, o atsakovų paskleista tikrovės neatitinkančios
žinios. Apeliantė abstrakčiai ir nekonkretizuotai cituoja Europos Žmogaus
Teisių Teismo praktiką ir daro išvadą kad viešas asmuo gali būti kritikuojamas
labai griežtai, be jokių apribojimų. Pirmos instancijos teismas išsamiai
analizavo ir vertino atsakovės UAB „Rinkos aikštė“ argumentus dėl saviraiškos
laisvės ribų ir viešo asmens kritikos. Apeliantė nenurodė jokių teismo
sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindų, tik nurodo abstrakčius
argumentus dėl viešo asmens kritikos. Remiantis šios kategorijos bylose
formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsakovės privalėjo įrodyti:
1) kad duomenis paskleidė apie viešo asmens valstybinę ar visuomeninę veiklą 2)
veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla;
3) skleidžiant duomenis apie viešąjį asmenį ir jo veiklą buvo siekiama pateikti
informaciją tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą
interesą žinoti. Tačiau to neįrodė (net neįrodinėjo). Byloje esantys įrodymai
(galiojantys Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros nutarimas ir Žurnalistų
etikos inspektoriaus sprendimas) patvirtina, kad atsakovių nurodyti teiginiai
neatitinka tikrovės, t.y. jų niekada nebuvo. Todėl negali būti laikoma asmens
kritika toks žinių paskleidimas, kuriais asmuo yra apkaltinamas nebūtais
nusikalstamos veikos pažymių turinčiais pažeidimais, amoralia, visuomenės
vienareikšmiai neigiamai vertinama veika, kuria yra grobstomas/pasisavinamas
valstybės turtas (mediena). Tokie paskleisti teiginiai vertintini ne kaip
kritika, o kaip asmens užgauliojimas, įžeidimas siekiant jį pažeminti
visuomenės akyse. Atsakovė be savo subjektyvių samprotavimų į bylą nepateikė
jokių įrodymų apie tai, kad tikrovės neatitinkančią ieškovo garbę ir orumą
žeminančią informaciją paskleidė sąžiningai, nepateikė duomenų, kaip paskleisti
teiginiai susiję su ieškovo tuometine valstybine ir/ar visuomenine veikla ir
kaip pasireiškė visuomenės teisėtas ir pagrįstas interesas sužinoti apie šią
neteisingą ieškovo garbę ir orumą žeminančią informaciją. Todėl atsakovės
samprotavimai, kad paskleisti tikrovės neatitinkantys teiginiai yra viešo
asmens kritika turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti.
Apeliantės UAB
„Rinkos aikštė“ argumentai, kad teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi
išlaidas yra nepagrįsti. Visiškai neaišku, kodėl apeliantė motyvuodama savo
argumentus nurodo, jog esant 2 atsakovėms, bylinėjimosi išlaidų suma turėtų
būti dalinama į dvi dalis. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas prašydamas
priteisti bylinėjimosi išlaidas nekonkretizavo, kad prašo priteisti
bylinėjimosi išlaidas iš kiekvieno atsakovo po 6 137,93 Lt. Ieškovas prašė
priteisti bendrai iš abiejų atsakovių turėtų 12 275,86 Lt. Teismas visiškai
(100 proc.) patenkino pirmąjį ieškovo reikalavimą pripažinti kad abiejų
atsakovų paskleisti teiginiai neatitinka tikrovės bei pažeidžia ieškovo garbę
ir orumą. Teismas beveik 100 proc. (apytikriai 90 proc.) patenkino antrąjį
ieškovo reikalavimą įpareigodamas abu atsakovus paneigti tikrovės
neatitinkančius ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis, paskelbiant/išspausdinant
paneigimo tekstus, atmesdamas ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovus
atsiprašyti dėl tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo (kas sudaro
apytikriai 10 proc. viso reikalavimo). Teismas priteisė iš atsakovės UAB
„Kėdainių krašto televizija“ 15 000 Lt neturinės žalos atlyginimo, kas sudaro
23 proc. reikalavimo sumos ir visiškai atmetė reikalavimą priteisti iš kito
atsakovo UAB „Rinkos aikštė“ 30 000 Lt neturinės žalos atlyginimo. Todėl mano,
jog teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai priteisė ieškovui 7 500 Lt, kas
sudaro 61 procentą prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos.
Atsiliepimu į atsakovės
UAB „Kėdainių krašto televizija“ apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį
skundą atmesti ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-05-13 sprendimą palikti
nepakeistą. Mano, kad teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl turėtų
būti paliktas nepakeistas. Apeliacinio skundo argumentai dėl pareigos paneigti
informaciją yra nepagrįsti, paremti netinkamu Visuomenės informavimo įstatymo
44 str. aiškinimu ir taikymu. Ieškovas kreipdamasis į teismą su ieškiniu,
vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis labai aiškiai nurodė
kada ir kur buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti, ieškovo garbę ir orumą
žeminanti informacija, bei kokie paskelbtos informacijos teiginiai žemina jo
asmens garbę ir orumą. Todėl teismas įpareigodamas atsakovę UAB „Kėdainių
krašto televizija“ paskelbti nustatyto turinio paneigimą tinkamai taikė
Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas. Apeliantė bando suklaidinti
apeliacinės instancijos teismą dėl paneigimo teksto turinio. Atsakovė tokio
turinio paneigimu bando perkelti atsakomybę dėl tikrovės neatitinkančių ir
ieškovo garbę ir orumą žeminančių teiginių paskelbimo neegzistuojantiems
asmenims, nes ikiteisminio tyrimo metu jie nebuvo surasti. Formuluojant
paneigimą, Visuomenės informavimo įstatymas nereikalauja atpasakoti kokiame
kontekste buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys. Pirmos instancijos
teisme suformuluotas paneigimo turinys visiškai atitinka jam keliamus
reikalavimu, yra tikslus ir tinkamas. Apeliantės teiginiai, jog ieškovas
kreipėsi ne dėl publikuotų, o dėl pačio ieškovo suformuluotų teiginių paneigimo
yra visiškai nesuprantami, nemotyvuoti bei prieštaraujantys faktinėms bylos
aplinkybėms. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas CK 2.24 str. 4 d.
nustatyta tvarka 2009-10-24 registruotu paštu kreipėsi į UAB „Kėdainių krašto
televizija“ su reikalavimu per 2 savaites nuo reikalavimo gavimo dienos
paneigti tikrovės neatitinkančius, ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis.
Tačiau šis reikalavimas nebuvo įvykdytas. Ieškovas išankstine ikiteismine
tvarka kreipdamasis į atsakovę dėl tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo
tiksliai nurodė, kokios paskleistos žinios neatitinka tikrovės, kada ir kur jos
buvo paskelbtos, kokie paskelbtų žinių teiginiai žemina ieškovo garbę ir orumą
suformulavo paneigtinų žinių tekstą. Apelianto argumentai, kad ieškovas išankstine
ikiteismine tvarka prašydamas paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis nurodė
perteklinę informaciją vertinant pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumą
ir pagrįstumą yra teisiškai nereikšmingi. Teismas visiškai pagrįstai atkreipė
dėmesį, kad atsakovė UAB „Kėdainių krašto televizija“ ne tik neįvykdė ieškovo
reikalavimo paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, bet ir neįvykdė
Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo, kuriuo atsakovas taip pat buvo
įpareigotas paskelbti tikrovės neatitinkančius, ieškovo garbę ir orumą
žeminančius teiginius. Remiantis žurnalistų etikos inspektoriaus bei Kėdainių
rajono apylinkės prokuratūros sprendimais nustatyta, jog televizijos laida,
kurios metu buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys, ieškovo garbę ir orumą žeminantys
duomenys, nevyko tiesiogiai, nes nebuvo žiūrovų skambučių ir atsakovė turėdama
visas galimybes neskelbti tikrovės neatitinkančių duomenų, vis tiek sąmoningai
juos paskelbė. Atsakovės UAB „Kėdainių krašto televizija“ darbuotoja nesilaikė
Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų ir paskleidė apie ieškovą tikrovės
neatitinkančius teiginius. Remiantis šios kategorijos bylose formuojama
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsakovės nepateikė jokių objektyvių
duomenų, argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, jog pagal teiginių reikšmę ir
bendrą kontekstą šie teiginiai yra paskelbti kaip nuomonė, o ne žinia/faktas.
Teismas išsamiai aiškinosi atsakovės nurodytas aplinkybes dėl žinios ir
nuomonės atribojimo ir visiškai pagrįstai nusprendė, kad paskleisti duomenys
yra ne televizijos žiūrovų subjektyvi nuomonė, o UAB „Kėdainių krašto
televizija“ darbuotojos E. G. paskleista tikrovės
neatitinkanti žinia. Pažymi, kad pirmos instancijos teismas išsamiai analizavo
ir vertino atsakovės UAB „Kėdainių krašto televizija“ argumentus dėl
saviraiškos laisvės ribų ir viešo asmens kritikos. Apeliantė šiuo atveju
nenurodo jokių pirmos instancijos teismo 2010-05-13 sprendimo neteisėtumo ir
nepagrįstumo pagrindų, tik nurodo abstrakčius argumentus dėl viešo asmens
kritikos. Byloje esantys įrodymai: Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros
nutarimas ir Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas, patvirtina, kad
atsakovų nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės, t.y. jų niekada nebuvo. Negali
būti laikoma asmens kritika toks žinių paskleidimas, kuriais asmuo yra
apkaltinamas nebūtais nusikalstamos veikos požymių turinčiais pažeidimais,
amoralia, visuomenės vienareikšmiai neigiamai vertinama veika, kuria yra
grobstomas valstybės turtas (mediena). Tokie paskleisti teiginiai vertintini ne
kaip kritika, o kaip asmens užgauliojimas, įžeidimas siekiant j į pažeminti
visuomenės akyse. Atsakovės argumentas, jog visuomenės informavimo priemonėse
paskleista tikrovės neatitinkanti, ieškovo garbę ir orumą žeminanti informacija
yra kritika, tiesiog naudojasi įprastais tokio pobūdžio bylose argumentais.
Atsakovė UAB „Kėdainių krašto televizija“ turėjo įrodinėjimo pareigą, kad
paskleisdama duomenis apie ieškovą veikė sąžiningai, privalėjo aiškiai ir
konkrečiai pagrįsti, kokių konkrečiai duomenų pagrindu informacija buvo
paskleista. Todėl jos samprotavimai, kad paskleisti tikrovės neatitinkantys
teiginiai yra viešo asmens kritika atmestini kaip nepagrįsti. Teismas visiškai
teisėtai ir pagrįstai priteisė ieškovui 7 500 Lt, nes tai sudaro 61 procentas
prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos.
Priteisdamas
ieškovui 15 000 Lt neturinės žalos atlyginimą, teismas įvertino visus
nagrinėjamai bylai reikšmingus kriterijus, teisingai nurodė, kad neteisėtais
atsakovės veiksmais buvo pažeminta ieškovo garbė ir orumas, tuo sukeliant jam
dvasinį skausmą, išgyvenimus ir sukrėtimą, emocinę depresiją, reputacijos
pablogėjimą, gero vardo praradimą, kas yra pagrindu neturinės žalos
atlyginimui. Priešingai nei nurodo apeliantė, pirmos instancijos teismas
įvertino ir tą aplinkybę, kad ieškovas yra viešas asmuo. Apeliantė nurodė, kad
vien teisės pažeidimo pripažinimas šiuo atveju savaime yra satisfakcija
ieškovui už galimai patirtą skriaudą. Tokie atsakovės argumentai yra grindžiami
jos pačios subjektyviais samprotavimais. Teismas, vertindamas atsakovės elgesį,
teisingai pažymėjo, kad UAB „Kėdainių krašto televizija“ sąmoningai siekė
pažeminti ieškovą ir turėdama kontroliuoti skleidžiamą informaciją apie ieškovą
to nepadarė. Teismas atsižvelgė tiek į paties ieškovo specifinę padėtį, t.y.,
kad jis yra viešas asmuo, tiek ir į atsakovės tyčinius, sąmoningai prieš
ieškovą nukreiptus veiksmus paskleidžiant tikrovės neatitinkančius ieškovo
garbę ir orumą žeminančius duomenis. Todėl, teigtina, kad apeliantė nenurodė
jokių argumentų paneigiančių pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir
pagrįstumą.
Atsiliepimais
į atsakovių atskiruosius skundus ieškovas prašo atskiruosius skundus atmesti ir
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-06-04 nutartį palikti nepakeistą. Atsakovių
nurodytos procentinės bylinėjimosi išlaidos yra visiškai nepagrįstos. Ieškovo
reikalavimai dėl neturinės žalos atlyginimo yra išvestiniai reikalavimai (pats
ieškovas juos laikė išvestiniais). Todėl vertinant procentine išraiška
patenkintų reikalavimų sumą matyti, kad pirmos instancijos teismas patenkino
apytikriai 95 procentus ieškovo pagrindinių reikalavimų. Mano, kad
teismas pagrįstai priteisė ieškovui 7 500 Lt bylinėjimosi išlaidų iš abiejų
atsakovių ir pagrįstai atmetė atsakovių prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų
priteisimo. Pažymi, kad abi atsakoves UAB „Kėdainių krašto televizija“ ir UAB
„Rinkos aikštė“ viso proceso metu atstovavo ta pati atstovė. Abiejų atsakovių
teismui teikiami procesiniai dokumentai buvo beveik identiški, apeliaciniai
skundai bei atskirieji skundai taip pat yra beveik identiški. Todėl akivaizdu,
kad atsakovių pirmos instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidų sumos: UAB
„Kėdainių krašto televizija“ – 4 600 Lt; UAB „Rinkos aikštė“ – 4 500 Lt, yra
aiškiai per didelės ir nepagrįstos.
Apeliaciniai ir
atskirieji skundai atmestini, Kėdainių rajono apylinkės teismo procesiniai
sprendimai, 2010 m. gegužės 13 d. sprendimas ir 2010 m. birželio 4 d. nutartis, paliktini nepakeisti (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso
326 str. 1 d. 1 p., 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas
sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo
sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla
nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių
teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta,
kad atsakovė, UAB „Kėdainių krašto televizija“, 2008-09-03 transliavo
tiesioginę laidą „Atviras pokalbis“, kurioje dalyvavo Seimo narė V. B.. Laidos vedėja E. G., užduodama
Seimo narei klausimus, paskleidė šiuos duomenis:
<...> „Noriu paskelbti, kad
tai nesąžiningas žmogus: namą pasistatė, o miško ūkiui nesumokėjo nė cento ir
liepė važtaraščius sunaikinti“;
<...> „Kovo pabaigoje – balandžio
pradžioje žmonės matė, kaip V. M. buvo nuvežta medienos už
20 000 litų pirtelės statybai. O kai trūko, pridėjo dar už 13 tūkstančių.
Sumokėjo už tai seniūnas A. K.“.
Atsakovė
UAB „Rinkos aikštė“ savo leidžiamame laikraštyje 2008-09-10 išspausdino
publikaciją „Atviras pokalbis – apie skaudulius, neteisėtus pažadus ir politikų
kaukes. Laikraščio 1 ir 4 puslapiuose perspausdino televizijos laidos pokalbį
ir paskleidė šiuos duomenis:
<...> „Noriu paskelbti, kad
tai nesąžiningas žmogus: namą pasistatė, o miško ūkiui nesumokėjo nė cento ir
liepė važtaraščius sunaikinti“;
<...> „Kovo-balandžio
pradžioje žmonės matė, kaip V. M. buvo nuvežta medienos už
20 000 litų pirtelės statybai. O kai trūko, pridėjo dar už 13 tūkstančių.
Sumokėjo už tai seniūnas A. K.“.
Pirmosios instancijos
teismas pripažino šiuos atsakovių paskleistus duomenis ieškovo garbę ir orumą
žeminančiais duomenimis neatitinkančiais tikrovės ir įpareigojo atsakoves šiuos
duomenis paneigti taip, kaip prašė ieškovas. Iš atsakovės UAB „Kėdainių krašto
televizija“ priteisė 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Atsakovės
nesutikdamos su šiuo sprendimu ginčija jį šiais motyvais:
1. Nesutinka
su teismo pozicija, kad jų paskleista informacija laikytina teiginiais,
neatitinkančiais tikrovės bei žeminančiais ieškovo garbę ir orumą. Atsakovės
tik perteikė laidos žiūrovų, Kėdainių rajono gyventojų užduotus klausimus.
2. Kėdainių
rajono apylinkės teismas pažeidė CK 2. 24 str. 2 d., Visuomenės informavimo įstatymo
44 str. normas, netinkamai suformulavo paskleistų tikrovės neatitinkančių
teiginių paneigimo tekstą. Ieškovas pateikė paneigimo tekstą, praleidęs dalį
informacijos ir suformulavęs naują žinią.
3. Kėdainių rajono
apylinkės teismas konstatuodamas, kad ieškovas yra viešas asmuo, nepagrįstai
pripažino paskleistą informaciją kaip teiginius, neatitinkančius tikrovės bei
žeminančius ieškovo garbę ir orumą. Viešas asmuo gali būti kritikuojamas labai
griežtai, jo atžvilgiu leistina ir kandi, ir griežta kritika, todėl toks teismo
sprendimas nepagrįstai susiaurina saviraiškos laisvę.
4. Nesutinka su
priteistų neturinės žalos dydžiu. Kėdainių rajono apylinkės teismas neteisingai
aiškino ir taikė CK 6. 250 str. nuostatas, nenustatė būtinų civilinės
atsakomybės sąlygų, nesivadovavo CK 1. 5 str. įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo
ir protingumo principais.
5. Kėdainių rajono
apylinkės teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nesivadovavo CPK
93 str. nuostatomis.
Teisėjų kolegija
nesutinka su apeliančių argumentais, atmeta juos, kaip nepagrįstus.
Dėl paskleistos informacijos.
Atsakovės nesutinka,
kad jų paskleista informacija laikoma teiginiais neatitinkančiais tikrovės bei
žemina ieškovo garbę ir orumą. Jos įrodinėja, jog tokią informaciją suformavo
ne jos, bet laidos žiūrovai, Kėdainių rajono gyventojai ir nurodė, jog tai buvo
(duomenys neskelbtini) gyventojo ir (duomenys neskelbtini)
miestelio gyventojo p. S. klausimai.
Nagrinėjamojoje
byloje svarbu nustatyti, ar apie ieškovą buvo paskleista jo garbę ir orumą
žeminanti ir tikrovės neatitinkanti žinia, ar išreikšta ją pasakiusio asmens
nuomonė. Žinių ir nuomonės sampratos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos
Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnyje, Europos Tarybos Parlamentinės
Asamblėjos rezoliucijoje Nr. 1003 (1993) „Dėl žurnalistikos etikos” 3, 4 straipsniuose.
Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnį, žinia – tai faktų ir duomenų
skelbimas, grindžiamas tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo
priemonėmis. Nuomonė - visuomenės informavimo priemonių leidėjų bei žurnalistų
mintys, vertinimai bei pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais.
Nuomonei negali būti taikomi tiesos kriterijai, bet ji turi remtis tikrais
faktais, pagrįstais argumentais, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir
etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Iš šių įstatyme
įtvirtintų sąvokų darytina išvada, kad pagrindiniu žinių ir nuomonės atribojimo
veiksniu turi būti laikomas teiginių patikrinamumo, įrodomumo kriterijus.
Byloje ginčo objektu
yra šie teiginiai: „Noriu paskelbti, kad tai - nesąžiningas žmogus. Namą
pasistatė, o miško ūkiui nesumokėjo nė cento ir liepė važtaraščius sunaikinti“
bei „Kovo pabaigoje-balandžio pradžioje žmonės matė, kaip V.
M. buvo nuvežta medienos už 20 000 litų pirtelės statybai. O kai trūko, pridėjo
dar už 13 tūkstančių. Sumokėjo už tai seniūnas A. K.“. Šie
teiginiai laikytini viešai paskelbtomis žiniomis, nes yra gan tikslus,
nurodytos konkrečios pinigų sumos, laikas ir jie gali būti patikrinti
teisinėmis įrodinėjimo priemonėmis. Akivaizdu, kad šios žinios yra apie ieškovą
ir kad jos žemina garbę ir orumą, nes atvirai skelbia apie jo nesąžiningumą,
nusikalstamą veiklą, svetimo turo pasisavinimą, kito asmens kurstymą atlikti neteisėtus
veiksmus.
Atsakovės
teigia, kad tai laidos žiūrovų, Kėdainių rajono gyventojų, kuriuos jos nurodė,
užduoti klausimai laidos viešniai ir nuomonė, o atsakovė UAB „Rinkos aikštė“
tik perspausdino televizijos laidos pokalbį. Negalima sutikti su tokiais
atsakovių argumentais, nes byloje nustatyta, jog laidos metu klausimus uždavė
laidos vedėja E. G., tiesioginių skambučių nebuvo,
atsakovė nenurodė konkrečių asmenų, pateikusių klausimus. Iš šių aplinkybių
pagrįstai padaryta išvada, jog atsakovė UAB „Kėdainių krašto televizija“,
būdama viešosios informacijos rengėja, turėjo galimybę ir privalėjo
kontroliuoti kokius klausimus pasirinkti ir viešai skelbti. Atsakovė UAB
„Rinkos aikštė“ savo straipsnyje „Atviras pokalbis – apie skaudulius,
neteisėtus pažadus ir politikų kaukes“ perspausdindama televizijos laidos
pokalbį, taip pat nesivadovavo įstatymo nuostatomis, nors turėjo pasirinkimo
galimybę, t. y. galėjo nespausdinti nepatikrintos ir abejones keliančios
informacijos. Būdamos profesionalios viešosios informacijos rengėjos, atsakovės
turi pareigą savo veikloje vadovautis Konstitucija ir
įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės,
pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbti žodžio, kūrybos, religijos ir
sąžinės laisvę, laikytis profesinės etikos normų, Lietuvos žurnalistų ir
leidėjų etikos kodekso nuostatų (VIĮ 3, 41, 42, 43 str.). Įstatymas įpareigoja neskelbti
nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų, draudžia platinti
apie asmenį jo garbę ir orumą žeminančias ir tikrovės neatitinkančias žinias.
Už Visuomenės informavimo įstatymo (VIĮ) ir kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos
tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių viešosios informacijos rengimą,
pažeidimus, taip pat už įstatymų nustatytos viešosios informacijos platinimo
tvarkos pažeidimus VIĮ ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atsako viešosios
informacijos rengėjas ar skleidėjas (CK 2. 24 str.5 d.).
Dėl tikrovę
neatitinkančių teiginių paneigimo.
Jeigu tikrovės
neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę
(spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo
paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės
informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų
per dvi savaites nuo jo padavimo dienos (CK 2.24 str. 2 d.). VIĮ 44 straipsnio
2 dalis nustato, jeigu tikrovės neatitinkantys
duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje,
televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti,
turi teisę surašyti paneigimą, kuriame turi būti nurodyta, kokia paskelbta
informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji buvo paskelbta, kokie
paskelbtos informacijos teiginiai žemina fizinio asmens garbę ir orumą ir
pareikalauti, kad šią informaciją paskleidusi visuomenės informavimo priemonė
tokį paneigimą paskelbtų.
Atsakovės nesutinka su ieškovo ir Kėdainių rajono apylinkės
teismo suformuluotu paskleistų tikrovės neatitinkančių teiginių
paneigimo tekstu. Teigia, jog ieškovo pateiktas paneigimo tekstas yra nepilnas,
jame praleista dalis informacijos ir taip formuluojama nauja žinia. Atsakovė
UAB „Kėdainių krašto televizija“ siūlo tokį paneigimo tekstą: „UAB „Kėdainių
krašto televizija“ 2008 m. rugsėjo 3 d. transliavo tiesioginę laidą „Atviras
pokalbis“, kurios metu laidos vedėja užduodama klausimus laidoje viešėjusiai
Seimo narei V. B. paskelbė tokius laidos žiūrovų, (duomenys
neskelbtini) gyventojo ir (duomenys neskelbtini) miestelio gyventojo
pono S. paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis: „Noriu paskelbti, kad
tai nesąžiningas žmogus: namą pasistatė, o miško ūkiui nesumokėjo nė cento ir
liepė važtaraščius sunaikinti“; <...> Kovo pabaigoje - balandžio
pradžioje žmonės matė, kaip V. M. buvo nuvežta medienos už
20 000 litų pirtelės statybai. O kai trūko, pridėjo dar už 13 tūkstančių. Sumokėjo
už tai seniūnas A. K.“.
Atsakovė UAB
„Rinkos aikštė“ nurodo, kad ji privalėtų publikuoti UAB „Kėdainių krašto
televizija“ paskelbtą paneigimo tekstą, nes informaciją paskleidė
perspausdindama laidoje rodytus užduotus gyventojų klausimus.
Negalima sutikti
su šiais argumentais, nes UAB „Kėdainių krašto televizija“ paneigimo tekstu
siekia įtikinti, jog žinios paskleistos ne jos, bet tariamu „(duomenys
neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miestelio gyventojų“. Byloje
nustatyta, kad atsakovė, UAB „Kėdainių krašto televizija“, yra paskleidusi tikrovės
neatitinkančią ir ieškovo garbę bei orumą žeminančią informaciją, nes nenurodė
informacijos šaltinio (VIĮ 54 str.), todėl jai tenka pareiga paneigti tikrovės
neatitinkančią informaciją. Ieškovo pateiktas paneigimo tekstas nepažeidžia
įstatymo reikalavimo, todėl keisti jo nėra pagrindo. Be to, atsakovės
Žurnalistų etikos inspektoriaus 2008-12-30 sprendimu buvo įpareigotos paneigti
tikrovės neatitinkančią, žeminančias V. M. garbę ir orumą
informaciją (t. 1, b. l. 20-26). Šio sprendimo atsakovės neskundė, vadinasi
sutiko su jo sprendimu, tačiau piktybiškai nevykdė (VIĮ 49 str. 7 d.).
Dėl viešojo
asmens garbės ir orumo gynimo ir saviraiškos laisvės.
Atsakovės
mano, kad ieškovas, būdamas viešu asmeniu, gali būti kritikuojamas labai
griežtai, todėl jo atžvilgiu leistina kandi ir griežta kritika, o teismas,
pripažindamas paskleistą informaciją kaip teiginius, neatitinkančius tikrovės
bei žeminančius ieškovo garbę ir orumą, nepagrįstai susiaurino saviraiškos
laisvę.
Teisėjų
kolegija nesutinka su tokiais apeliančių argumentais. Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, konstatavo, kad viešas asmuo
nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Jis privalo
demonstruoti didesnį tolerancijos laipsnį žiniasklaidos dėmesiui. Iš spaudos
negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, o tik galima reikalauti elgtis
sąžiningai, t. y. sąmoningai neiškraipyti ar nutylėti informacijos, siekiant
įžeisti ar pažeminti asmenį, nes tai reikštų piktnaudžiavimą teise skleisti
informaciją ir šios teisės ribų peržengimą, duodantį pagrindą taikyti teisinę
atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos nutartys: 2001-12-14 civ. byloje Nr. 3K-3-529/2001; 2002-09-09 civ.
byloje Nr. 3K-3-973/2002; 2003-06-11 civ. byloje Nr. 3K-3-687/2003; 2009-02-10
civ. byloje Nr. 3K-3-51/2009 ir kt.).
Nors ieškovas
ir yra viešas asmuo, tai nesuteikia teisės atsakovėms elgtis nesąžiningai,
remiantis netikrais faktais, siekti sumenkinti ir pažeminti jį. Įvertinus byloje
nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovės, paskleisdamos tikrovės
neatitinkančią informaciją apie ieškovą, siekė sumenkinti jį visuomenės
akivaizdoje, pažeminti jo garbę ir orumą, o ne informuoti visuomenę apie jo
asmenybę, veiklą ir pan. Visuomenės informavimo priemonės turi informaciją pateikti
teisingai, tiksliai ir nešališkai. Spaudos laisvė ir teisė skleisti
informaciją nėra absoliuti ir yra teisėta tol, kol nepažeidžia kito asmens
teisių. Kai pažeidžiamos kito, kad ir viešo, asmens teises, taikoma teisinė
atsakomybė. Nagrinėjamojoje
byloje nustatyta, kad atsakovės nesilaikė vieno iš pagrindinių
žurnalistikos etikos principų – patikrinti pateikiamas žinias iš kiek galima
daugiau šaltinių.
Dėl neturtinės žalos dydžio.
Kėdainių
rajono apylinkės teismas priteisė iš atsakovės UAB „Kėdainių krašto televizija“
ieškovui 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantė mano, kad teismas
neteisingai aiškino ir taikė CK 6. 250 str. nuostatas, nenustatė būtinų
civilinės atsakomybės sąlygų, nesivadovavo CK 1. 5 str. įtvirtintais
sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais ir priteisė nepagrįstai didelę
sumą.
Jau minėta, kad
nagrinėjamojoje byloje ginčo teiginiai atitinka žinios, o ne nuomonės
kriterijus, nes jais išsakyti faktinio pobūdžio, kaip objektyviai
egzistuojantys duomenys. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad
paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo
priešingai. Pareiga įrodyti duomenų tikrumą tenka juos paskleidusiam asmeniui,
t. y. atsakovėms, bet ne ieškovui. Atsakovės byloje neįrodė paskleistų žinių
atitikties tikrovei, todėl joms tenka pareiga atlyginti ieškovui padarytą
neturtinę žalą. Akivaizdu, kad išdėstyti ginčo teiginiai apie ieškovą žemina jo
garbę ir orumą, turi neigiamos įtakos ieškovo reputacijai, karjerai, statusui
visuomenėje, sveikatai. Nežiūrint į tai, kad ieškovas yra viešas asmuo,
nepaisant visuomenės požiūrio į atskirą asmenį (garbė) ar paties asmens į save
(orumas) skirtingumų, teismas, vertindamas neteisėtus veiksmus ir jų pasekmes,
turi vadovautis asmenų lygybės prieš įstatymą principu.
Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui
padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. VIĮ 53 straipsnis reglamentuoja, kad žala, atsiradusi dėl šio įstatymo pažeidimų, atlyginama
Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti
paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius
tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir
neturtinę žalą (CK 2. 24 str. 1 d.). Neturtinė žala nustatoma pagal CK 6. 250
straipsnyje nurodytus kriterijus: asmens fizinis skausmas, dvasiniai
išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas,
reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo
įvertinti pinigais. Neturtinė žala tai dvasinė skriauda, kurios neįmanoma
tiksliai materialiai įvertinti, o galima tik iš dalies kompensuoti. Piniginės kompensacijos
už neturtinę žalą paskirtis yra kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui negali
atstoti nei pinigai, nei kitas materialus turtas. Fiziniam asmeniui neturtinė
žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, sukeliančiais kančias,
išgyvenimus, sveikatos pablogėjimą ir pan. Asmuo tai vertina ir ateities
požiūriu, kaip patirtas stresas paveiks tolimesnę jo gyvenimo kokybę, gerą
vardą, sveikatą ir pan.
Pagal Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio
nustatymo neturtinė žala, išreikšta pinigais, yra laikoma bendraisiais
nuostoliais, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos,
reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydis kiekvienu konkrečiu atveju
nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo
reikšmingais pripažintus kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir
teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į
šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką. Asmens prašomas priteisti kaip
neturtinė žala nuostolių dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jį
nustato teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys:
2003-03-26 civ. byla Nr. 3K-3-371; 2005-04-18 civ. byla Nr. 3K-7-255/2005;2005-04-27
civ. byla Nr. 3K-3-280/2005; 2006-11-06 civ. byla Nr. 3K-3-569/2006; 2008-08-14
civ. byla Nr.3K-3-393/2008 ir kt.).
Nagrinėjamojoje
byloje ginčo teiginiai apie ieškovą paskleisti ne tik televizijos laidoje, žiūrimoje
Kėdainių krašte, bet ir atkartoti laikraštyje „Rinkos aikštė“ daugiau kaip 6
tūkstančių egzempliorių tiražu. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos
dydžio, atsižvelgtina į žinių paskleidimo būdą, formą, turinį, apimtį, į
atsakovių piktybišką Žurnalistų etikos inspektoriaus 2008-12-30 sprendimo
nevykdymą ir kitas aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios
instancijos teismas atsižvelgė į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
praktiką ir neturtinės žalos dydį nustatė atsižvelgdamas į kriterijų visumą ir
dėl to negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad nustatant žalos
dydį, neteisingai aiškintos ir taikytos CK 6. 250 str. nuostatos.
Dėl
bylinėjimosi išlaidų.
Kaip jau
minėta, pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydį, t. y.
teisingą piniginę kompensaciją už asmens patirtus neturtinius praradimus,
atsižvelgiant į nustatytų kriterijų visumą, yra teismo funkcija (CK 6. 250
str.).
Kėdainių
rajono apylinkės teismas V. M. ieškinį patenkino iš
dalies. Tačiau iš dalies patenkintas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos
atlyginimo nėra savarankiškas, nes jo tenkinimą lemia pagrindinės ieškinio
dalies išsprendimas – garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių
duomenų paneigimas. Ieškovo prašoma priteisti neturtinės žalos suma nevaržo
teismo diskrecijos. Ieškinys dėl garbę ir orumą žeminančių, tikrovės
neatitinkančių duomenų paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo patenkintas.
Taigi, laikytina, jog atsakovės bylą pralaimėjo, todėl bylinėjimosi išlaidos
joms neatlygintinos, t. y. visiškai patenkinus pagrindinį reikalavimą, nėra
pagrindo priteisti atsakovėms turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.). Pirmosios
instancijos teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą, todėl
pagrįstai atsisakė priimti papildomą sprendimą ir priteisti atsakovėms
bylinėjimosi išlaidas. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-06-04 nutartis
pagrįsta ir nėra pagrindo ją naikinti apeliančių nurodytais motyvais.]
Teisėjų
kolegija daro išvadą, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas ištyrė teisingam
ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai
pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino pateiktus šalių įrodymus, tinkamai
išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė
teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų
argumentais, nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.).
Ieškovas
advokatui sumokėjo 4 573,80 Lt už atsiliepimų į apeliacinius ir atskiruosius skundus
surašymą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Ši suma atitinka
rekomenduotiną maksimalų užmokestį už procesinio dokumento surašymą, todėl nepatenkinus
apeliacinių ir atskirųjų skundų, ieškovo bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš
atsakovių lygiomis dalimis (CPK 79, 92, 93 str.).
Teisėjų kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1
dalies 1 punktu, 337 straipsnio 1 punktu
n u t a r i a:
Kėdainių
rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą ir 2010 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistus.
Priteisti iš UAB
„Rinkos aikštė“ (duomenys neskelbtini), ir UAB „Kėdainių krašto
televizija“ (duomenys neskelbtini), V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po 2 286,90 Lt (du tūkstančius
du šimtus aštuoniasdešimt šešis litus 90 ct.) išlaidų advokato pagalbai
apmokėti ir po 5 Lt (penkis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu, valstybei.
Teisėjai Zina
Mickevičiūtė
Laimutė
Sankauskaitė
Laimantas
Misiūnas