Civilinė byla Nr. 3K-3-563/2010
Procesinio sprendimo
kategorijos:
11.7.4; 11.9.1;
11.9.10.8 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. gruodžio 27 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Algio Norkūno ir Juozo Šerkšno (kolegijos
pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. L. L. kasacinį
skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimo ir
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. L. L. ieškinį
atsakovui akcinei bendrovei „Klaipėdos kartonas“ dėl įsakymų panaikinimo bei
įpareigojimo nutraukti darbo sutartį administracijos iniciatyva.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė
teismo panaikinti atsakovo AB „Klaipėdos kartonas“ direktoriaus 2009 m. kovo 10 d. įsakymą Nr. P-32 dėl prastovos, pripažinti negaliojančiu 2009 m. balandžio 7 d. įsakymą Nr. 63 dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagal Darbo
kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, įpareigoti atsakovą pagal
galiojantį 2009 m. sausio 8 d. susitarimą nutraukti darbo sutartį su ieškovu
nuo 2009 m. kovo 27 d. pagal Darbo kodekso 125 straipsnį ir išmokėti ieškovui
šešių mėnesių vidutinį darbo užmokestį. Ieškovo teigimu, atsakovas dirbtinai
sukūrė sąlygas, kad būtų galima atleisti ieškovą iš darbo nemokant išeitinės
kompensacijos. Grįsdamas šį teiginį, ieškovas nurodė, kad nesutiko su atsakovo
generalinio direktoriaus pateiktais keliais pasiūlymais dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, todėl 2009 m. kovo 10 d. bendrovės vadovo įsakymu nuo 2009 m. kovo 12 d. ieškovui buvo paskelbta prastova ir nustatyta pareiga kiekvieną darbo dieną užsiregistruoti pasirašant
žurnale. Įsakymu dėl prastovos darbdavys nebuvo panaikinęs pasiūlymo dėl darbo
sutarties nutraukimo šalių susitarimu, todėl ieškovas 2009 m. kovo 27 d. tokį pareiškimą pateikė atsakovo Personalo skyriui. Nepaisant to, 2009 m. balandžio 7 d. ieškovas buvo atleistas iš darbo atsakovo bendrovėje už pravaikštas. Ieškovas
įsitikinęs, jog įsakymas dėl prastovos yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes buvo
priimtas galiojant pasiūlymui dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu,
su kuriuo ieškovas sutiko.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo
ir nutarties esmė
Klaipėdos
miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas 2009 m. sausio 8 d. pateikė ieškovui rašytinį pasiūlymą nutraukti
darbo sutartį šalių susitarimu nuo 2009 m. kovo 27 d. Ieškovas per septynias dienas savo valios šiuo klausimu nepareiškė (DK 125 straipsnio 1 dalis),
todėl, teismo teigimu, pasiūlymas turi būti laikomas atmestu (DK 125 straipsnio
2 dalis). Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas, negavęs iš ieškovo sutikimo
dėl jo atleidimo šalių susitarimu, dėl sunkios padėties rinkoje negalėdamas suteikti
ieškovui darbo sutartimi sulygto darbo, pasiūlė jam kitą – teritorijos
tvarkytojo – darbą. Ieškovas atsisakė, todėl darbdavys 2009 m. kovo 10 d. įsakymu paskelbė ieškovui prastovą ir nurodė kiekvieną darbo dieną nuo
9.00 iki 9.15 val. ir nuo 14.00 iki 14.15 val. registruotis apsaugos poste
pasirašant darbuotojų registracijos žurnale bei likusį prastovos laiką būti ne
bendrovės teritorijoje. Ieškovas 2009 m. kovo 27 d. pateikė pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu ir įsakymo dėl prastovos nevykdė,
t. y. nuo 2009 m. kovo 30 d. nesiregistravo bei neinformavo atsakovo apie neatvykimo
priežastis. Atsakovas 2009 m. kovo 31 d. raštu prašė ieškovo iki 2009 m. balandžio 6 d. pateikti rašytinį pasiaiškinimą, tačiau ieškovas, nors ir gavo šį
pranešimą, nereagavo, nes, jo nuomone, Personalo skyriui buvo padavęs
pareiškimą jį atleisti iš darbo šalių susitarimu. Teismas sprendė, kad atsakovo
pateikti rašytiniai įrodymai (pelno (nuostolių) ataskaita, preliminarus 2009 m. balansas, 2009 m. sausio 21 d., 2009 m. kovo 24 d., 2009 m. balandžio 21 d. įsakymai dėl paskelbtų prastovų, pažyma apie laiku nesumokėtas skolas už suvartotą
elektros energiją, dujas, mokesčius žaliavų tiekėjams) pagrindžia teiginius
apie prastą bendrovės ekonominę būklę, dėl kurios darbuotojams buvo paskelbtos
prastovos. Tuo tarpu ieškovas nepateikė įrodymų, kad prastova buvo sukelta
dirbtinai ar kad šalys buvo sutarusios dėl atleidimo šalių susitarimu. Teismo
teigimu, ieškovas, sutikdamas su darbdavio 2009 m. sausio 8 d. pasiūlymu, privalėjo aiškiai tai išreikšti, tačiau to nepadarė, o pareiškimą jį atleisti
šalių susitarimu padavė tik tada, kai buvo paskelbta prastova. Be to, ieškovas nesidomėjo,
ar darbdavys patenkino jo pareiškimą. Teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai
paskyrė ieškovui griežčiausią drausminės nuobaudos rūšį - atleidimą iš darbo, nepažeidė
drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo garantijos, t. y. suteikė darbuotojui
galimybę pasiaiškinti dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo. Be to, atsakovas
laikėsi drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos ir atleidimo iš darbo taisyklių (DK 141,
240 straipsniai).
Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovas
šiurkščiai pažeidė darbo tvarką, nes nuo 2009 m. kovo 30 d. be svarbių priežasčių neatvykdamas į darbą nevykdė 2009 m. kovo 10 d. darbdavio įsakymo dėl prastovos, nereagavo į darbdavio reikalavimą pasiaiškinti dėl padaryto
darbo drausmės pažeidimo. Neatvykdamas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo
dieną (šiuo atveju daugiau kaip vieną dieną) darbuotojas padarė šiurkštų darbo
drausmės pažeidimą (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas), todėl darbdavys
pagrįstai atleido ieškovą laikydamasis DK 240 straipsnyje nustatytos tvarkos. Teisėjų
kolegija atmetė ieškovo teiginius, kad jis turėjo būti atleistas šalių
susitarimu DK 125 straipsnio pagrindu, argumentuodama, kad ieškovo
nurodytas 2009 m. sausio 8 d. darbdavio pateiktas pasiūlymas dėl tokio darbo
sutarties nutraukimo neteko galios darbuotojui per septynias dienas nuo jo
įteikimo nepranešus apie sutikimą nutraukti darbo sutartį šiuo pagrindu. Kolegija
taip pat sprendė, kad ieškovo 2009 m. kovo 27 d. atsakovui pateiktas pareiškimas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu neatitinka įstatymo
reikalavimų, nes buvo pateiktas praleidus įstatymo nustatytą septynių dienų
terminą ir nėra aiškiai išreikštos suderintos šalių valios elemento, kuris būtinas
nutraukiant darbo sutartį DK 125 straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegija atmetė
ieškovo argumentus, kad prastovos jo darbo vietai buvo sukurtos dirbtinai, nurodydama,
jog atsakovas pateikė pakankamai įrodymų, kad prastovos įmonėje buvo skelbiamos
dėl objektyvių priežasčių, dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo šalių valios, ir
pagal įstatymo reikalavimus. Įmonės finansinė padėtis nuo 2009 m. blogėjo dėl visuotinai pripažinto fakto – pasaulinės ekonominės krizės. Be to, prastova
buvo paskelbta ne tik ieškovo darbo vietai, bet ir kitoms pareigybėms. Kolegijos
teigimu, teiginį, kad taip siekta išvengti išeitinių kompensacijų mokėjimo,
paneigia aplinkybė, jog 2009 m. sausio 8 d. siūlyme nutraukti darbo sutartį
šalių susitarimu buvo pasiūlyta išmokėti ieškovui šešių mėnesių vidutinio darbo
užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, tačiau ieškovas šiuo pasiūlymu
nepasinaudojo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą
argumentai
Kasaciniu
skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m.
rugsėjo 16 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartį, priimti naują sprendimą
ir ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas
tokiais argumentais:
1.
Nepagrįsta teismų išvada, kad
kasatorius buvo teisėtai iš darbo atleistas šiurkščiai pažeidus darbo pareigas
(DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas), nes teismai tokį sprendimą priėmė
neįvertinę AB „Klaipėdos kartonas“ kolektyvinės sutarties bei joje galimos nustatytos
darbuotojo teisės visiškai neatvykti į darbą prastovos metu. Be to, sistemiškai
aiškinant DK 195 straipsnį, ypač jo 4 dalį, pasisakytina, kad
darbuotojas neprivalo būti darbo vietoje darbo metu, kai raštiškai atsisako
pasiūlyto darbo.
2.
Nepagrįsta teismų išvada, kad
kasatorius buvo pagrįstai atleistas iš darbo kaip šiurkščiai pažeidęs darbo pareigas,
nes teismai netinkamai aiškino teisės normas, kuriomis atsakovas vertino
kasatoriaus darbo pareigas. Atsakovo teisinių veiksmų grandinė buvo skirta tik
tam, kad būtų galima nutraukti darbo santykius su ilgamečiu darbuotoju patiriant
kuo mažesnių išlaidų. Ekonominio būtinumo atžvilgiu atsakovo generalinio
direktoriaus įsakymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Atsakovo 2008 m. ir 2009 m. pelno ir nuostolių palyginimas neatspindi objektyvios bendrovės ekonominės
padėties. Teismai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas piktnaudžiavo savo kaip stipriosios
darbo sutarties šalies teisėmis, laukdamas silpnesniosios darbo sutarties šalies
dirbtinai sudarytos klaidos. Atsakovas sąmoningai nustatė reikalavimą
kasatoriui prastovos metu du kartus per dieną registruotis personalo tarnyboje,
tai prieštarauja darbo sutarties esmei, kuri yra darbuotojo ir darbdavio
susitarimas. Vienašališkai imperatyviai nustatytas lankymosi darbdavio įmonėje
laikas niekuo nepateisinamas, skirtas tik darbuotojų fiziniam nualinimui ir
psichiniam spaudimui, siekiant sukurti nereikalingų rūpesčių, kurie priverstų
darbuotoją apsispręsti išeiti iš darbo savo noru ar kitais atleidimo iš darbo
pagrindais.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo skundą
atmesti, o skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime
atsakovas nurodo tokius argumentus:
1.
Teismų procesiniai sprendimai pagrįsti,
nes neatvykdamas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną kasatorius
padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, todėl atsakovas pagrįstai jį atleido
iš darbo pagal DK 240 straipsnyje nustatytą tvarką.
2.
Nepagrįsti kasatoriaus argumentai dėl
kolektyvinės darbo sutarties, nes kasatorius neprašė teismų išreikalauti šią
sutartį, kolektyvine sutartimi nesirėmė. Kasatorius pažeidžia draudimą
kasaciniame skunde remtis naujomis aplinkybėmis ar įrodymais, kurių nenagrinėjo
pirmosios ar apeliacinės instancijos teismai.
3.
Nepagrįsti kasatoriaus argumentai, kad
teismai netinkamai aiškino teisės normas, kuriomis atsakovas vertino
kasatoriaus darbo pareigas. Kasacinis teismas nenagrinėja fakto klausimų, o
kasatorius skunde nenurodė jokių materialiosios ar proceso teisės normų
pažeidimų, kuriais remiantis teismų procesiniai sprendimai turėtų būti laikomi
nepagrįstais bei neteisėtais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai
Byloje ginčas
kilęs dėl darbo sutarties nutraukimo Darbo kodekso (toliau – DK)
136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu pagrįstumo, prastovos teisinio
reglamentavimo ir darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu ypatumų. Teisėjų
kolegija pasisako dėl šių klausimų, nes jie susiję su teisės aiškinimu ir
taikymu (CPK 351 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai,
kad kasacinis teismas patikrina apskųstus teismų procesinius sprendimus teisės
taikymo aspektu ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų
nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo
faktinių bylos aplinkybių, o vadovaujasi teismų jau nustatytomis faktinėmis
aplinkybėmis.
Dėl
darbo sutarties šalių teisių ir pareigų apimties prastovos atveju
Nagrinėjamu
atveju atsakovas atleido kasatorių iš darbo dėl šiurkštaus kasatoriaus darbo
pareigų pažeidimo, nurodydamas, kad kasatorius neatvyko į darbą be svarbių
priežasčių visą darbo dieną (pamainą) (DK 235 straipsnio 2 dalies 9
punktas). Kasatorius nesutinka, kad jis padarė šiurkštų darbo drausmės
pažeidimą – pravaikštą, nurodydamas, kad tuo metu neturėjo pareigos vykdyti
darbo funkcijos. Taigi kasatorius nesutinka tiek su išvada, kad jis padarė
darbo drausmės pažeidimą, tiek su šio pažeidimo kaip šiurkštaus kvalifikavimu.
Teisėjų kolegija
sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teismai pagrįstai laikė, jog kasatorius padarė
darbo drausmės pažeidimą. Teismai nustatė, kad kasatoriui VMT inžinieriui
mechanikui E. L. L. nuo 2009 m. kovo 12 d. buvo paskelbta prastova. Įsakyme dėl prastovos nurodyta, kad prastova paskelbta dėl
susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, nes bendrovė negali pasiūlyti sutartyje
sulygto darbo. Taip pat nurodyta, kad kasatorius prastovos metu privalo
laikytis bendrovės vidaus tvarkos taisyklių, savo paties saugumui likusį
prastovos laiką būti ne bendrovės teritorijoje, tačiau kiekvieną darbo dieną
9.00–9.15 val. ir 14.00–14.15 val. registruotis pasirašant darbuotojų
registracijos žurnale bendrovės apsaugos poste. Byloje nustatyta aplinkybė, kad
kasatorius nuo 2009 m. kovo 30 d. nustojo registruotis bendrovės apsaugos
poste. Taip pat įsakyme dėl prastovos ir vėlesniuose įsakymuose šiuo klausimu
buvo išspręstas kasatoriaus darbo užmokesčio klausimas vadovaujantis DK 195
straipsnio nuostatomis. Taigi nagrinėjamu atveju susidarė ypatinga situacija,
nes atsakovas buvo paskelbęs kasatoriui prastovą.
Pagrindinė
prastovos ne dėl darbuotojo kaltės ypatybė yra ta, kad darbdavys neduoda
darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių
(trūksta žaliavų, nėra užsakymų ir pan.), t. y. dėl prastovos nėra darbo
sutarties šalių kaltės. Paskelbus prastovą darbuotojo ir darbdavio darbo
sutartis nenutrūksta, todėl šalis sieja darbo sutarties teisiniai santykiai,
sutarties šalys viena kitai turi tiek teisių, tiek pareigų, tik šalių santykiai
dėl prastovos sąlyginai modifikuojasi. Pagal DK 195 straipsnį darbuotojui
mokama atlyginimo dalis, o darbuotojas privalo laikytis darbdavio įsakymu dėl
prastovos paskelbimo nustatytų vidaus tvarkos taisyklių. Nagrinėjamu atveju
kasatorius privalėjo būti ne bendrovės teritorijoje, t. y. neturėjo pareigos
kasdien atvykti į darbą ir vykdyti savo funkcijas. Tačiau įsakymu dėl prastovos
darbuotojas buvo įpareigotas kiekvieną darbo dieną 9 ir 14 val. registruotis
pasirašant darbuotojų registracijos žurnale bendrovės apsaugos poste. Šio
reikalavimo nesilaikymą, kolegijos nuomone, teismai pagrįstai laikė vidaus
tvarkos taisyklių pažeidimu.
Atsižvelgdama į
nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorius,
nesiregistruodamas bendrovės apsaugos poste, nesilaikė bendrovės vadovo
nustatytų reikalavimų, esant galiojančiai darbo sutarčiai, todėl padarė darbo
drausmės pažeidimą.
Dėl
šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo
Nagrinėjamu
atveju pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad ieškovas
(kasatorius) buvo atleistas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą.
DK 136 straipsnis nustato pagrindus darbo sutarčiai nutraukti be įspėjimo. Šio
straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti
darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną
kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas
reglamentuojamas DK 235 straipsnyje, kurio 1 dalyje pateikta šiurkštaus darbo
pareigų pažeidimo sąvoka, o 2 dalyje nurodytas galimų šiurkščių pažeidimų
sąrašas, kuris nėra baigtinis. Pagal šio straipsnio 1 dalį šiurkštus darbo
pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai
pažeidžiamas tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų
norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo
pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.
Kasacinis
teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai už šiurkštų darbo pareigų
pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo
teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus),
pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kaip šiurkštaus kvalifikavimą, o
teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi
įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip
šiurkštų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje
L. K. v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-532/2005; 2008
m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje V. L. v. Užsienio
reikalų ministerija, bylos Nr. 3K-3-125/2008). Sprendžiant klausimą, ar
darbo drausmės pažeidimas yra priskirtinas prie šiurkščių darbo tvarkos
pažeidimų, būtina analizuoti darbo drausmės pažeidimo objektyviuosius ir
subjektyviuosius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio
pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo
kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas
svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje
R. K. v. Zarasų rajono savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-59/2006).
Pareigų pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, jei dėl tokio pažeidimo
darbdavio interesai iš esmės pažeidžiami ir jis pagrįstai praranda pasitikėjimą
darbuotoju, t. y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo
funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje V. M. v. UAB ,,Sanatorija ,,Pušyno kelias“, bylos Nr. 3K-3-565/2007; 2007 m. gruodžio
28 d. nutartis civilinėje byloje J. C. v. IĮ „Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007).
Taigi pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šiurkščiu
pažeidimu laikytinas nusižengimas, kuris pagal savo pobūdį, padarinius,
darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip
nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 17 d.
nutartis civilinėje byloje B. K. v. KB „Panevėžio kredito unija“,
bylos Nr. 3K-3-551/2010).
Nagrinėjamu
atveju, minėta, kaip šiurkštų ieškovo darbo pareigų pažeidimą atsakovas nurodė
DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą – neatvykimą į darbą be svarbių
priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Kilus ginčui ir vertinant, ar ieškovo
neatvykimas į darbą nagrinėjamu atveju gali būti laikomas tokiu šiurkščiu darbo
pareigų pažeidimu, už kurį adekvati drausminė nuobauda būtų atleidimas iš
darbo, pažymėtina, kad, nepaisant to, jog neatvykimą į darbą be svarbių
priežasčių laikyti ar ne šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu sprendžia darbdavys
atsižvelgdamas į visas kitas aplinkybes, kuriomis tas pažeidimas buvo padarytas
(neatvykimo į darbą priežastis, darbuotojo kaltės laipsnį: tyčia ar
neatsargumas ir kt.), net ir pripažinus darbo drausmės pažeidimą esant
šiurkščiu, tai nereiškia, kad darbuotojui vien dėl to turi būti taikoma
griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Esant šiurkščiam darbo
pareigų pažeidimui darbdavys gali taikyti ir lengvesnes drausmines nuobaudas:
pastabą ar papeikimą. Parenkant drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 238
straipsnyje nustatytus kriterijus (darbo drausmės pažeidimo sunkumą, sukeltus
padarinius, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo
padarytas, atsižvelgiant kaip darbuotojas dirbo anksčiau) darbdavys taip pat
turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo
drausmės užtikrinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje A. B.
v. AB „Lifosa“, bylos Nr. 3K-3-257/2004). Vertinant, ar
atsakovas pagrįstai laikė, kad kasatorius padarė šiurkštų darbo drausmės
pažeidimą – pravaikštą, dėl kurio jam turi būti taikoma griežčiausia drausminė
priemonė – atleidimas iš darbo, būtina atsižvelgti į situacijos specifiką,
susijusią su tuo, kad kasatoriui buvo paskelbta prastova. Šią aplinkybę
įvertinti svarbu, nes ji yra reikšminga sprendžiant dėl galimo kasatoriaus
padaryto darbo drausmės pažeidimo kaip šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo kvalifikavimo.
Taigi šiuo atveju svarbu nustatyti, ar prastovos metu neatvykimas
užsiregistruoti bendrovės apsaugos poste gali būti laikytinas šiurkščiu darbo
pareigų pažeidimu – pravaikšta, kaip nurodoma įsakyme dėl atleidimo iš darbo.
Teisėjų
kolegija, vertindama nurodytų kriterijų pagrindu kasatoriaus padarytą darbo
drausmės pažeidimą, sprendžia, kad, neatvykdamas užsiregistruoti prastovos metu,
kasatorius nesukūrė jokių neigiamų padarinių atsakovo bendrovei, jo neatvykimas
užsiregistruoti nedarė jokios įtakos bendrovės gamybos procesui. Be to,
kasatorius savo neatvykimą užsiregistruoti aiškina tuo, kad, 2009 m. kovo 27 d. palikdamas pareiškimą administracijai dėl darbo sutarties nutraukimo šalių
susitarimu nuo 2009 m. kovo 27 d., priėmė administracijos 2009 m. sausio 8 d. pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu ir neturėjo pareigos pratęsti
nustatytą būtinąjį registravimąsi. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo teigti, kad
kasatorius piktavališkai pažeidinėjo darbo drausmę. Atkreiptinas dėmesys ir į
tai, kad DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu
įvardija neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą).
Darytina išvada, kad net ir žymus pavėlavimas į darbą negali būti traktuojamas
kaip pravaikšta, t. y. šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Šiuo atveju pareigos
būti darbo vietoje kasatorius neturėjo. Priešingai, įsakyme dėl prastovos
skelbimo kasatoriui įsakmiai nurodoma prastovos laiką būti ne bendrovės
teritorijoje.
Vadovaudamasi nurodytais
motyvais bei atsižvelgdama į minėtas reikšmingas vertintinas aplinkybes,
teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus veiksmai nepagrįstai buvo
vertinami kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas ir todėl nepagrįstai buvo
taikytas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas. Šiuo atveju kasatoriaus
veiksmai gali būti vertinami tik kaip darbo pareigų pažeidimas, nesudarantis
savarankiško pagrindo darbo sutarčiai nutraukti.
DK 125
straipsnis reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu. Šio
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viena darbo sutarties šalis gali raštu
pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Jei ši sutinka
su pasiūlymu, per septynias dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai
pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. Sutarusios nutraukti sutartį, šalys sudaro
raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo. Susitarime nustatoma, nuo kurio
laiko sutartis nutraukiama, ir kitos sutarties nutraukimo sąlygos
(kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.). Pažymėtina, kad
susitarimas turi išreikšti tikrąją šalių valią. Darbo santykių teisinio
reglamentavimo principai, teisės normos, reglamentuojančios darbo teisių
įgyvendinimą ir gynimą, be kitų, įtvirtina ir darbo teisės subjektų lygybės,
laisvės pasirinkti darbą principus, pareigą veikti sąžiningai, laikytis
protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nustato draudimą piktnaudžiauti
savo teise (DK 2, 35 straipsniai). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu
atveju atsakovas neįgyvendino šių principų, juos taikė vadovaudamasis savo kaip
stipresniosios darbo santykių šalies interesais. Tokia išvada darytina iš
byloje konstatuotų faktinių aplinkybių sekos.
Teismai nustatė,
kad atsakovas 2009 m. sausio 8 d. pateikė kasatoriui pasiūlymą darbo sutartį
nutraukti šalių susitarimu. Be kitų sąlygų, atsakovas pasiūlė darbo sutartį
šalių susitarimu nutraukti 2009 m. kovo 27 d. Vertinant tokį pasiūlymą svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad darbdavys yra stipresnioji darbo teisinių santykių
šalis, darbdavio pasiūlymai darbuotojui privalo būti aiškūs, maksimaliai
apibrėžti ir labai tikslūs. Šiuo atveju darbdaviui pasiūlius darbo sutartį
nutraukti nuo 2009 m. kovo 27 d., t. y. nuo konkrečiai apibrėžto termino, svarstytina,
ar ieškovas nebuvo suklaidintas dėl DK 125 straipsnyje nustatyto septynių dienų
termino, per kurį darbuotojas (šiuo atveju) privalo apsispręsti dėl pateikto
pasiūlymo. Tokia išvada darytina ir iš teisės normos nuostatos, kad susitarime
dėl sutarties nutraukimo, o ne pasiūlyme, turi būti nustatyta sutarties
nutraukimo data. Kasatorius 2009 m. kovo 27 d. pateikė pareiškimą, kad sutinka nutraukti darbo sutartį nuo 2009 m. kovo 27 d., t. y. nuo tos dienos, kurią darbdavys nurodė 2009 m. sausio 8 d. pasiūlyme. Pažymėtina, kad šalių
susitarimas, jeigu jis išreiškia tikrąją šalių valią, o nėra darbdavio
primestas darbuotojui, yra natūraliausias ir labiausiai rekomenduotinas darbo
sutarties nutraukimo pagrindas, nes geriausiai atitinka sutartinį darbo teisinių
santykių pobūdį. Tačiau nagrinėjamu atveju darbo sutarties nutraukimas šalių
susitarimu buvo atmestas formaliu pagrindu – kasatoriui per septynias dienas
nepranešus apie sutikimą su darbdavio pateiktu pasiūlymu nutraukti darbo
sutartį šalių sutarimu.
Atsižvelgiant į
nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir
byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359
straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nagrinėjant bylą iš naujo būtina
atsižvelgti į šioje nutartyje išdėstytus argumentus ir svarstyti, ar kasatorius
turėjo pagrindą reikalauti nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, taip pat dėl
šalių darbo teisinių santykių nutraukimo sąlygų.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti
ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas
Gurevičius
Algis Norkūnas
Juozas Šerkšnas