Administracinė byla Nr. eI-2902-811/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01492-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.11; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Jutana“ atstovei advokatei Brigitai Pauliukevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Jutana“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sprendimo panaikinimo ir termino atnaujinimo.

Teismas

nustatė:

pareiškėja UAB „Jutana“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, skundu prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2018 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. S-58(7p-13/2018) „Dėl UAB „Jutana“ 2018 m. vasario 19 d. prašymo“ (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) ir atnaujinti terminą skundui dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2017 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. 69-8 „Dėl UAB „Jutana“ (į. k. 302448254) 2016 m. lapkričio 22 d. skundo“ (toliau – ir Sprendimas) paduoti.

Skunde pareiškėja nurodo, kad kreipėsi į Komisiją, prašydama atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo paduoti, kartu nurodydama, kad Alytaus rajono apylinkės teisme tuo metu nagrinėjama baudžiomoji byla dėl savivaldžiavimo, kurioje nukentėjusiuoju pripažinta pareiškėja, kuri be teisinio pagrindo buvo iškraustyta iš nuomojamų patalpų, o jai priklausantys daiktai, buhalterinės apskaitos dokumentai buvo pasisavinti. Tačiau Komisija, neįvertinusi pateiktų duomenų apie baudžiamąją bylą, jų nenagrinėjusi ir dėl jų nepasisakiusi, priėmė Skundžiamą sprendimą, kuriuo atsisakė atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo paduoti. Su tokiu Skundžiamu sprendimu pareiškėja nesutinka, teigdama, kad jis yra vienašališkas, priimtas neįvertinus, jog pareiškėjai siųsti laiškai nepasiekė dėl padaryto nusikaltimo. Komisija, priėmusi Skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad baudžiamoji byla ir buvo tas juridinis faktas, dėl kurio pareiškėja visą laiką prašė sustabdyti patikrinimo veiksmus, leisti atgauti buhalterinės apskaitos dokumentus ir taip patikslinti apskaitos duomenis. Šiuos prašymus nuo 2014 m. turėjo ne tik mokesčių administratorius, bet ir Komisija. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad objektyviai pateikti visus dokumentus galėjo tik tada, kai atgaus visą pasisavintą turtą. Jos nuomone nėra teisinga ir sąžininga taikyti mokestinę administracinę atsakomybę, jei asmuo negali pateikti duomenų, kuriuos jis prarado dėl įvykdyto nusikaltimo. Todėl svarbia priežastimi, kuri sutrukdė laiku teikti skundą dėl Sprendimo, pareiškėja laiko faktą, kad jai siųsta korespondencija buvo pasisavinta neteisėtai.

Pateiktame atsiliepime atsakovė VMI su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (tolioau – ir Kauno AVMI) 2015 m. spalio 29 d. atliko pareiškėjos operatyvų patikrinimą ir nustatė mokestinius pažeidimus. Po operatyvaus patikrinimo buvo inicijuotas mokestinis patikrinimas, kurio metu buvo surašytas 2016 m. rugpjūčio 17 d. patikrinimo aktas, kuriuo pareiškėjai apskaičiuotos mokėtinos mokesčių sumos. Kauno AVMI, išnagrinėjusi gautas pareiškėjos pastabas, 2016 m. spalio 26 d. pakeitė patikrinimo aktą – sumažino mokėtinas mokesčių sumos, o dėl likusios dalies – pavedė atlikti pakartotinį patikrinimą. Kauno AVMI išrašė 2016 m. gruodžio 22 d. pavedimą tikrinti pareiškėją, kuris 2016 m. gruodžio 27 d. buvo patalpintas portale „Mano VMI“ ir su kuriuo pareiškėja susipažino 2017 m. sausio 3 d. Pareiškėja apskundė šį sprendimą, kurį VMI Sprendimu pakeitė – patvirtino apskaičiuotas mokėtinas mokesčių sumas, tačiau pavedė atlikti pakartotinį gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo patikrtinimą už laikotrapį nup 2012 m. iki 2014 m. Kauno AVMI pakartotinai patikrino pareiškėją ir 2018 m. kovo 8 d. surašė patikrinimo aktą. Nurodė, kad pareiškėjos atstovė 2018 m. sausio 23 d. elektroniniu laišku kreipėsi su prašymu pateikti Sprendimą. VMI 2018 m. sausio 31 d. pateikė prašomus dokumentus. Pareiškėja su 2018 m. vasario 19 d. prašymu kreipėsi į Komisiją, kuri priėmė Skundžiamą sprendimą, kuriuo neatnaujino termino skundui dėl Sprendimo paduoti. VMI sutinka su Skundžiamu Sprendimu, kuris yra pagrįstas teisės normomis ir atitinka susiklosčiusią faktinę situaciją ir formuojamą teismų praktiką, todėl daro išvadą, jog nėra pagrindo jo naikinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į pareiškėjos skundą.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė advokatė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti visiškai. Atstovės nuomone, Sprendimas turėjo būti kartu siunčiamas ir jai, kaip pareiškėjos advokatei, kuri ir pateikė skundą.

Teismo posėdyje atsakovės VMI bei trečiojo suinteresuoto asmens Kauno AVMI atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai.

Teismas

konstatuoja:

byloje ginčas kilo dėl Skundžiamo sprendimo, kuriuo pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Sprendimo paduoti nepatenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Kauno AVMI priėmė 2016 m. rugpjūčio 17 d. patikrinimo aktą Nr. FR0680-533 (toliau – ir patikrinimo aktas) (Komisijos byla, 1 t., b. l. 151–165), kuriuo pareiškėjai buvo papildomai apskaičiuota 21 388 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 3 577,66 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 25,18 Eur įmokos į Garantinį fondą, 11 865 Eur pelno mokesčio (toliau – ir PM) (iš viso pagal patikrinimo aktą papildomai apskaičiuota – 36 855,84 Eur).

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, įvertinusi pareiškėjos pateiktas pastabas, priėmė 2016 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-628 (toliau – 2016 m. spalio 26 d. sprendimas) (Komisijos byla, 2 t., b. l. 109–135), kuriuo nuspręsta iš dalies patvirtinti patikrinimo aktą, kuriame papildomai apskaičiuota 19 878,2 Eur PVM, 3 577,66 Eur GPM ir 25,18 Eur įmokos į Garantinį fondą, skirti 5 963 Eur PVM baudą, 1 073 Eur GPM baudą ir 8Eur įmokų į Garantinį fondą baudą, patvirtinti apskaičiuotus 4 344,6 Eur PVM delspinigius, 597,83 Eur GPM delspinigius ir 1,59 Eur įmokų į Garantinį fondą delspinigius (iš viso – 35 469,06 Eur) bei pavesti pakartotinai patikrinti PVM už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 30 d., PM už laikotarpį nuo 2012 m. iki 2015 m., Garantinio fondo įmokas už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir papildomai atlikti valstybinio socialinio draudimo įmokų, aplinkos taršos mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Nesutikdama su tokiu sprendimu pareiškėja kreipėsi į VMI per Kauno AVMI su 2016 m. lapkričio 22 d. skundu (toliau – ir 2016 m. lapkričio 22 d. skundas) (Komisijos byla, 1 t., b. l. 121–125), kuriuo prašė panaikinti 2016 m. spalio 26 d. sprendimą, sudaryti galimybę pareiškėjai atgavus buhalterinės apskaitos dokumentus baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-0057-14 leisti pateikti patikslintas deklaracijas bei paaiškinimus.

Kauno AVMI 2016 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. (15.1-04.7-2)-K-8680 „Dėl UAB „Jutana“ skundo“ (Komisijos byla, 1 t., b. l. 120) persiuntė aukščiau aptartą pareiškėjos skundą VMI ir apie persiuntimą informavo pareiškėją.

Išnagrinėjusi šį skundą, VMI priėmė Sprendimą (Komisijos byla, 1 t., b. l. 17–26), kuriuo nusprendė pakeisti 2016 m. spalio 26 d. sprendimą, nurodyti sumokėti 19 878,2 Eur PVM, 4 344,6 Eur PVM delspinigių, 5 963 Eur PVM baudą, 3 577,66 Eur GPM, 597,83 Eur GPM delspinigių, 1 073 Eur GPM baudą, 25,18 Eur įmokų į Garantinį fondą, 1,59 Eur įmokų į Garantinį fondą delspinigių, 8 Eur įmokų į Garantinį fondą baudą bei pavesti atlikti pakartotinį GPM apskaičiavimo patikrinimą už laikotarpį nuo 2012 m. iki 2014 m. Šis sprendimas pareiškėjai išsiųstas 2017 m. sausio 31 d. skunde nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini) (Komisijos byla, 1 t., b. l. 64, 82–83). 2017 m. kovo 2 d. grįžo išsiųstas vokas, kadangi pareiškėja siuntos neatsiėmė per siuntos saugojimo terminą (Komisijos byla, 1 t., b. l. 102).

Pareiškėjos advokatė 2018 m. sausio 23 d. elektroniniu laišku (Komisijos byla, 1 t., b. l. 78) kreipėsi į VMI, prašydama atsiųsti priimto sprendimo nuorašą.

VMI 2018 m. sausio 31 d. raštu Nr. (24.6-31-5)-R-643 „Dėl sprendimo kopijos išsiuntimo“ (Komisijos byla, 1 t., b. l. 12–13) pareiškėjos advokatės prašymas patenkintas, jai buvo išsiųstos VMI 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 70-215 „Dėl UAB „Jutana“ (į. k. 302448254) 2016-11-22 skundo nagrinėjimo termino pratęsimo“ (Komisijos byla, 1 t., b. l. 15), kuris išsiųstas nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini) (Komisijos byla, 1 t., b. l. 14) – ir Sprendimo kopijos.

Pareiškėja su 2018 m. vasario 19 d. prašymu (toliau – ir prašymas) (Komisijos byla, 1 t., b. l.
9–11) kreipėsi į Komisiją, prašydama pareiškėjos skundo padavimo terminą laikyti nepraleistu, kadangi pareiškėjos atstovė advokatė Sprendimą gavo tik 2018 m. sausio 31 d. (Komisijos byla, 1 t., b. l. 6, 7), o pripažinus skundo padavimo terminą praleistu, šį terminą atnaujinti, pripažįstant, kad jis buvo praleistas dėl svarbios priežasties – pareiškėja jai paštu siunčiamų dokumentų dėl vykdomos nusikalstamos veikos negavo. Kartu pareiškėja 2018 m. vasario 19 d. pateikė Komisijai skundą (toliau – ir Skundas) (Komisijos byla, 1 t., b. l. 45–47), kuriuo prašė sustabdyti Sprendimą iki bus išnagrinėta Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose baudžiamoji byla Nr. I-213-791/2017 arba perduoti skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo pagal pateiktas skunde aplinkybes ir atsikirtimus, sustabdyti delspinigių ir baudų taikymo vykdymą iki nebus priimtas nuosprendis Alytaus apylinkės Alytaus rūmuose baudžiamoje byloje Nr. I-213-791/2017.

Komisija, išnagrinėjusi prašymą, priėmė Skundžiamą sprendimą (Komisijos byla, 6 t., b. l.
242–249), kuriuo neatnaujindama praleisto termino Skundui paduoti pareiškėjos prašymo netenkino.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ) (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d. su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

MAĮ 152 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas.

Pagal MAĮ 164 straipsnio 1 dalį, dokumentai mokesčių mokėtojui gali būti įteikiami tokiais būdais: 1) tiesiogiai įteikiant; 2) siunčiant registruotu laišku; 3) telekomunikacijų galiniais įrenginiais; 4) viešai paskelbiant. MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti; tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą); dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Atitinkamai MAĮ 164 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad telekomunikacijų galiniais įrenginiais dokumentai siunčiami mokesčių mokėtojo nurodytu elektroninio pašto adresu ir patvirtinami teisės aktų nustatyta tvarka; dokumentai laikomi įteiktais jų išsiuntimo dieną; mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarime gali būti numatytos kitokios šio dokumentų įteikimo būdo sąlygos.

Atsižvelgus į tai, kad pareiškėja skunde teismui prašo atnaujinti terminą Skundui paduoti, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ginčo, kad terminas Skundui paduoti praleistas, nėra. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad teismo posėdyje pareiškėjos atstovė advokatė išsakė argumentus, jog VMI vis dėlto netinkamai įteikė pareiškėjai Sprendimą, kadangi jį persiųsti VMI turėjo jai, kaip atstovei, atkreipia dėmesį į tai, kad MAĮ 164 straipsnio 3 dalis įpareigoja VMI, kaip mokesčių administratorių, išsiųsti dokumentus mokesčio mokėtojui nurodytu adresu korespondencijai gauti, tik tuomet, jeigu toks adresas yra nurodytas. Iš Komisijos byloje esančio VMI 2017 m. sausio 30 d. rašto matyti, kad VMI Sprendimą išsiuntė adresu, kurį pati pareiškėja nurodė 2016 m. lapkričio 22 d. skunde (Komisijos byla, 1 t., b. l. 64, 121–125). Tai reiškia, kad VMI tinkamai įvykdė MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą įteikti pareiškėjai Sprendimą. Atsakovės VMI nurodyta aplinkybė, kad Sprendimas vėliau buvo persiųstas kitu adresu nėra teisiškai reikšminga, kadangi, kaip minėta, Sprendimas būtent buvo išsiųstas pareiškėjos 2016 m. lapkričio 22 d. skunde nurodytu adresu.

Atitinkamai, MAĮ 164 straipsnio 4 dalis įpareigoja VMI, kaip mokesčių administratorių, išsiųsti dokumentus telekomunikacijų galiniais duomenimis tik tuomet, kai mokesčių mokėtojas nurodo elektroninio pašto adresą, kuriuo dokumentai turi būti siunčiami. Skunde dėl 2016 m. spalio 26 d. sprendimo panaikinimo nebuvo nurodytas nei vienas elektroninio pašto adresas (Komisijos byla, 1 t., b. l. 121–125), todėl VMI nekilo pareiga vadovautisMAĮ 164 straipsnio 4 dalimi. Nenustačius, kad pareiškėja būtų kreipųsis papildomai į VMI su prašymu nesiųsti korespondencijos 2016 m. lapkričio 22 d. skunde nurodytu adresu, o įteikti dokumentus kitu būdu, darytina išvada, kad VMI, kaip mokesčių administratorius, tinkamai pasinaudoju vienu iš MAĮ 164 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu įteikti pareiškėjai Sprendimą, todėl pareiškėjos argumentai dėl to, kad VMI netinkamai įvykdė pareigą išsiųsti pareiškėjai Sprendimą adresu: (duomenys neskelbtini), atmestini kaip nepagrįsti.

Pripažinus, kad ginčo dėl to, kad terminas Skundui paduoti praleistas, nėra ir atmetus kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus dėl VMI pareigos tinkamai įteikti dokumentus, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju vertintina, ar pagrįstai Komisija, priimdama Skundžiamą sprendimą, neatnaujino termino Skundui paduoti, pažymint, kad pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai dėl Sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nėra vertintini.

Kaip matyti iš aptarto aktualaus teisinio reguliavimo, būtina sąlyga praleistam terminui atnaujinti yra tai, jog turi egzistuoti svarbios priežastys, kurios sutrukdė asmeniui įstatymo nustatytu laiku paduoti skundą dėl atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo. MAĮ nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant būtų suteikta galimybė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Tai ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai, t. y. Komisijai, kuri atsižvelgdama į pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes, vertina, ar yra pakankamas pagrindas suteikti teisę, kuria nepasinaudota per nustatytą laiką, įstatymų leidėjo suteikta diskrecijos teisė. Toks vertinimas turi būti atliekamas pagal vidinį viešojo administravimo subjekto įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, paisant administracinių teismų formuojamos praktikos šios kategorijos arba analogiškose bylose (žr. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1154/2010 ir kt.).

Svarbios priežasties, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas, sąvoka aiškinama kaip apimanti tik išskirtines, objektyvias, nuo skundą paduodančio asmens valios nepriklausiusias aplinkybes. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr. LVAT 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A556-573/2007, 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-757/2010 ir kt.).

Vadinasi, pripažindama termino praleidimo priežastis svarbiomis, ginčą nagrinėjanti institucija turi vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. Nurodytų kriterijų taikymas ginčą nagrinėjančiai institucijai suponuoja jos pareigą spręsti termino atnaujinimo klausimą ne formaliai (žr. 2011 m. liepos 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-2218/2011 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Skundžiamu sprendimu pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą terminą Skundui paduoti nebuvo patenkintas, kadangi Komisija padarė išvadą, kad termino praleidimą lėmė ne objektyvios, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusios aplinkybės, o pareiškėjos pasyvus elgesys bei nerūpestingumas ir neatidumas. Pareiškėja su Skundžiamu sprendimu nesutinka, teigdama, kad Komisijai priėmė jį neįvertinusi jos pateiktų aplinkybių, susijusių su baudžiamąja byla, ir todėl nepagrįstai nepripažino, kad siunčiamo Sprendimo pareiškėja negavo laiku ne dėl jos veiksmų, o dėl įvykdytos nusikalstamos veikos.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, teismas kritiškai vertina pareiškėjos skundo argumentus, kuriais kvestionuojamas Skundžiamas sprendimas. Pareiškėjos skunde teismui nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjos skundo argumentą, kad pareiškėja Sprendimo negavo laiku dėl vykdomos nusikalstamos veikos ir todėl ji turi būti pripažinta svarbia priežastimi, kurios pagrindu būtų atnaujinamas terminas Skundui paduoti. Kitų svarbių priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjai tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą, pareiškėja nenurodė. Byloje nenuginčytos aplinkybės, kad pareiškėjos atstovė advokatė, būdama profesionali teisininkė, kreipėsi į VMI dėl 2016 m. lapkričio 22 d. skundo nagrinėjimo eigos ir priimto sprendimo tik 2018 m. sausio 23 d., t. y. po 1 metų 2 mėnesių ir 2 dienų nuo 2018 m. lapkričio 22 d. skundo padavimo, kai tuo tarpu pati yra nurodžiusi, kad visą šį laikotarpį jos kliento atžvilgiu (šiuo atveju – pareiškėjos) vyko mokestinio patikrinimo veiksmai, tik patvirtina Komisijos išvadas dėl pareiškėjos rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo stokos. Siekdamas užtikrinti užtikrinti teisinių santykių stabilumą, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Komisija prašymą įvertino neformaliai, vadovaudamasi protingumo ir teisingumo kriterijais priėmė pagrįstą ir teisėtą Skundžiamą sprendimą, kuriuo neatnaujino termino Skundui paduoti.

Skundžiamas sprendimas savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas, jį priimant pagrindinės procedūros nebuvo pažeistos, dėl to naikinti jo pareiškėjos skundo argumentais nėra pagrindo.

Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjos skundo reikalavimai panaikinti Skundžiamą sprendimą ir atnaujinti terminą Skundui paduoti atmestini kaip nepagrįsti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu,
86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Jutana“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja              Violeta Petkevičienė