Civilinė byla Nr. 3K-3-3-943/2022
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02588-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.5.11; 3.4.3.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijos Tamošiūnienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą antstolei Marijai Gaivenei dėl patvarkymų, kuriais panaikinti patvarkymai dėl vykdomųjų bylų užbaigimo, panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės antstoliui, kuris vykdo išieškojimą iš skolininko, individualios įmonės savininko, taikyti rašymo apsirikimo ir aiškių aritmetinių klaidų taisymo institutą ir panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo užbaigta vykdomoji byla persiuntus vykdomąjį dokumentą skolininko individualiai įmonei bankroto bylą iškėlusiam teismui.
2. Pareiškėjas prašė panaikinti: 1) antstolės Marijos Gaivenės 2020 m. lapkričio 19 d. patvarkymą Nr. S-20-7-17224, kuriuo buvo panaikintas patvarkymas užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0007/14/01170 ir grąžinti vykdomąjį dokumentą; 2) antstolės M. Gaivenės 2020 m. lapkričio 19 d. patvarkymą Nr. S-20-7-17223, kuriuo buvo panaikintas patvarkymas užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0007/19/01465 ir grąžinti vykdomąjį dokumentą.
3. Pareiškėjas nurodė, kad antstolė M. Gaivenė 2020 m. balandžio 22 d. vykdomosiose bylose Nr. 0007/14/01170 ir Nr. 0007/19/01465 priėmė patvarkymus sustabdyti šias bylas. Vėliau tą pačią 2020 m. balandžio 22 dieną antstolė priėmė patvarkymus užbaigti vykdomąsias bylas Nr. 0007/14/01170 ir Nr. 0007/19/01465 ir grąžinti vykdomuosius dokumentus ir juos pateikė Kauno apygardos teismui, nagrinėjančiam bankroto bylą. Antstolės veiksmų eiliškumą (patvarkymai dėl vykdomųjų bylų užbaigimo pasirašyti vėliau nei patvarkymai dėl jų sustabdymo) patvirtina elektroninio parašo žymos. Be to, užbaigtos vykdomosios bylos negalėtų būti sustabdytos, nes vykdomųjų bylų jau nebūtų.
4. 2020 m. lapkričio 19 d. antstolė priėmė patvarkymus panaikinti ankstesnius patvarkymus dėl vykdomųjų bylų Nr. 0007/14/01170 ir Nr. 0007/19/01465 užbaigimo bei vykdomųjų dokumentų grąžinimo. Pareiškėjo nuomone, antstolė, užbaigusi vykdomąsias bylas, priėmusi atitinkamus patvarkymus ir juos pateikusi bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, neturėjo pagrindo šių savo priimtų patvarkymų panaikinti. Pažymėta, kad nebuvo pateiktas joks skundas dėl 2020 m. balandžio 22 d. patvarkymų, be to, jų panaikinimo klausimą antstolė sprendė praėjus daugiau kaip pusei metų nuo jų priėmimo. Taigi antstolė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 629–632 straipsnių nuostatas.
5. Antstolė 2020 m. gruodžio 10 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo. Patvarkyme nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1229-896/2019 iškelta IĮ „Kompiutera“ bankroto byla, kaip bendraatsakovis įtrauktas šios įmonės savininkas M. M. Akivaizdžiai klaidingi patvarkymai dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo yra panaikinti, nes bankroto byla iškelta ne skolininkui, o jo individualiai įmonei. Panaikinus patvarkymus dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, buvo surašyti lydraščiai dėl vykdomojo dokumento persiuntimo ir jie persiųsti bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 30 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino.
7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nė vienos iš sąlygų baigti vykdomąją bylą, nes bankroto byla iškelta ne pačiam skolininkui, o skolininko individualiai įmonei. Antstolė paaiškino, kad vykdomosios bylos buvo užbaigtos per klaidą, jai netinkamai interpretavus situaciją. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad tą pačią dieną (2020 m. balandžio 22 d.) buvo priimti ir patvarkymai Nr. S-20-7-3484, Nr. S-20-7-3485 dėl vykdomųjų bylų sustabdymo. Pastarieji patvarkymai buvo priimti atsižvelgiant į tai, jog Kauno apygardos teisme IĮ „Kompiutera“ iškelta bankroto byla. Skundžiami antstolės patvarkymai negali būti panaikinti remiantis CPK 629 straipsnio 3 dalimi.
8. Teismas pažymėjo, kad CPK nėra normų, reglamentuojančių, kaip turi elgtis antstolis, kai jis suklysta ir netyčia baigia vykdomąją bylą, kurios neturėjo teisės baigti (pvz., kai dar nėra išieškota visa skola), todėl turėtų būti taikoma įstatymo analogija ir remiamasi teisės norma, reglamentuojančia antstolio padarytų rašymo ar aiškių aritmetinių klaidų ištaisymą (CPK 613 straipsnio 4 dalis, 276 straipsnis). Teismas nusprendė, kad šioje situacijoje antstolė, per klaidą nutraukusi neįvykdytas vykdomąsias bylas, savo apsirikimą galėjo ištaisyti vieninteliu būdu – taikydama CPK 613 straipsnio 4 dalies ir 276 straipsnio nuostatas. Jeigu antstolė nebūtų ištaisiusi klaidos, ji būtų pažeidusi įstatyme jai priskirtas pareigas – vykdyti įsiteisėjusius teismo sprendimus ir vykdomąsias bylas nutraukti tik tada, kai tam yra visos reikalingos sąlygos, ir taip būtų pažeidusi pareiškėjo kreditorių interesus. Taigi, antstolės veiksmai teismo pripažinti teisėtais. Šios vykdomosios bylos buvo sustabdytos ir perduotos Kauno apygardos teismui prijungti prie civilinės bylos Nr. eB2-443-896/2020, ir pasibaigus aplinkybėms, dėl kurių vykdomosios bylos buvo sustabdytos, jos turi būti tęsiamos, kol visos skolos bus išieškotos arba kol paaiškės kitos aplinkybės, dėl kurių toliau nebeįmanoma atlikti vykdymo veiksmų.
9. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, 2021 m. vasario 18 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartį paliko nepakeistą.
10. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo sujungti civilines bylas Nr. 2YT-12187-804/2020 ir Nr. 2YT-11523-1124/2020, nes jos išnagrinėtos atskirai ir nėra prasmės spręsti dėl jų sujungimo.
11. Teismas nustatė, kad antstolė atlieka išieškotojo G. R. naudai vykdymo veiksmus pagal 2014 m. rugsėjo 24 d. Kauno miesto 3-iojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą dėl 5831,93 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš pareiškėjo (vykdomosios bylos Nr. 0007/14/01170) ir pagal 2014 m. gruodžio 19 d. Kauno miesto 3-iojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus ar neprotestuotinus vekselius ar čekius dėl 5792,40 Eur skolos, 1933,87 Eur palūkanų, 38,75 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš pareiškėjo (vykdomosios bylos Nr. 0007/19/01465). Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1229-896/2019 IĮ „Kompiutera“ iškelta bankroto byla, kaip bendraatsakovis į bylą įtrauktas IĮ „Kompiutera“ savininkas M. M. Antstolės 2020 m. balandžio 22 d. patvarkymais buvo sustabdytos vykdomosios bylos Nr. 0007/19/01465 ir Nr. 0007/14/01170, o vykdomieji dokumentai su patvarkymais persiųsti Kauno apygardos teismui pridėti prie IĮ „Kompiutera“ bankroto bylos. 2020 m. balandžio 22 d. antstolė priėmė patvarkymus dėl vykdomųjų bylų Nr. 0007/14/01170 ir Nr. 0007/19/01465 užbaigimo bei vykdomųjų dokumentų grąžinimo, juos pateikė Kauno apygardos teismui, nagrinėjančiam bankroto bylą. Šioje byloje ginčijamais 2020 m. lapkričio 19 d. patvarkymais Nr. S-20-7-17224 ir Nr. S-20-7-17223 panaikinti patvarkymai dėl vykdomųjų bylų panaikinimo ir bylos užbaigimo, nes, iškėlus bankroto bylą individualiai įmonei, asmeninė skolininko M. M. prievolė išieškotojui išliko.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad vykdomieji dokumentai yra persiųsti IĮ „Kompiutera“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, toks dokumento persiuntimas nereiškia dokumento grąžinimo išieškotojui CPK 631 straipsnio prasme, nes vykdomasis dokumentas bus toliau vykdomas bankroto teisės normų nustatyta tvarka. Dėl to negalima išvada, kad vykdomosios bylos, perduotos bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, yra laikomos užbaigtomis.
13. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad individuali įmonė ir jos savininkas yra savarankiški civilinių teisinių santykių subjektai, todėl individuali įmonė ir jos savininkas po bankroto bylos iškėlimo įmonei savaime nepatenka į vienodą teisinę padėtį. Individualios įmonės savininkas savo prievoles kreditoriams gali vykdyti ir iškėlus individualiai įmonei bankroto bylą, jei taip nepažeidžiamos bankrutuojančios įmonės ir (ar) jos kreditorių teisės ir teisėti interesai. Dėl to nėra pagrindo užbaigti vykdomosios bylos remiantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nes, individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, asmeninė skolininko prievolė išliko.
14. CPK 629 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad nutraukta vykdomoji byla negali būti pradedama iš naujo. Vykdomoji byla yra laikoma baigta: visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą; šio kodekso 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus šio kodekso 611 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus; nutraukus vykdomąją bylą; persiuntus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui; persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (CPK 632 straipsnio 1 dalis).
15. Nagrinėjamu atveju nebuvo nė vienos iš CPK 632 straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų užbaigti vykdomąją bylą, nes visa vykdomajame rašte nurodyta suma dar neišieškota. Vykdomoji byla buvo baigta per klaidą, antstolei netinkamai interpretavus situaciją. Kadangi CPK nėra normos, kurią būtų galima tiesiogiai pritaikyti šiai situacijai, teisingai pagal analogiją buvo pritaikyta CPK 613 straipsnio 4 dalis.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartį ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamus antstolės patvarkymus. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-248/2018 suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje išaiškino, kad vykdomosios bylos užbaigimas nedaro negalimo išieškojimo iš skolininko individualios įmonės savininko, pasibaigus individualios įmonės bankroto procesui ir likus nepatenkintų savininko asmeninių kreditorių reikalavimų. Toks vykdomosios bylos užbaigimas (CPK 632 straipsnis) nereiškia jos nutraukimo, nes bankroto bylą nagrinėjantis teismas po individualios įmonės pripažinimo bankrutavusia ir išregistravimo iš registro, jei įmonės savininko asmeninio kreditoriaus reikalavimai bankroto byloje lieka nepatenkinti, vykdomąjį dokumentą turėtų grąžinti išieškotojui, kad šis įstatymų nustatyta tvarka tęstų iki bankroto bylos iškėlimo pradėtą vykdyti išieškojimą iš įmonės savininko turto. Atsižvelgdama į nurodytą išaiškinimą, antstolė privalėjo užbaigti vykdomąją bylą (CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Tik tuo atveju, jei bankroto bylą nagrinėjantis teismas vykdomąjį dokumentą grąžins išieškotojui, išieškotojas (o ne antstolė) turės spręsti, ar tęsti išieškojimą ir (ar) iš naujo pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad patvarkymas užbaigti vykdomąsias bylas Nr. 0007/14/01170 ir Nr. 0007/19/01465 negalėjo būti priimtas, nes bankroto byla buvo iškelta ne skolininkui M. M. kaip fiziniam asmeniui, bet jo individualiai įmonei. CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punkto norma nenustato išimčių tais atvejais, kai vykdomasis dokumentas (išduotas dėl skolininko, kuris yra neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvis) yra persiunčiamas neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Pats vykdomojo dokumento persiuntimas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui reiškia, kad vykdomoji byla laikoma baigta. Naujus vykdomuosius dokumentus, jei bus likę neišieškotų skolų, išduos bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Tik išnagrinėjus bankroto bylą paaiškės, ar liks išieškotinų sumų iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio ir kokio dydžio tos sumos.
16.2. Teismai nepagrįstai nusprendė, kad antstolė 2020 m. lapkričio 19 d. patvarkymais pagrįstai panaikino 2020 m. balandžio 22 d. patvarkymus dėl vykdomųjų bylų užbaigimo ir vykdomųjų dokumentų grąžinimo kaip akivaizdžiai klaidingus. Antstolė gali ištaisyti tik rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia patvarkymo esmės (CPK 613 straipsnio 4 dalis, 276 straipsnis). Tai ji turi daryti ne panaikindama atitinkamą patvarkymą, o jį pakeisdama. Patvarkymo, kuriuo užbaigta vykdomoji byla, panaikinimas nėra nei rašymo apsirikimo, nei aritmetinės klaidos ištaisymas, nes juo akivaizdžiai keičiama patvarkymo esmė – panaikinus patvarkymus užbaigti vykdomąją bylą, iš esmės pradedamos naujos vykdomosios bylos. Be to, teisės aktuose nesuteikiama antstolei teisės pačiai panaikinti savo patvarkymų, kuriais užbaigtos vykdomosios bylos, kai dėl to nėra paduota skundų. Priešingai, CPK 613 straipsnio 4 dalies, 276 straipsnio 1 dalies, 629 straipsnio 3 dalies nuostatos draudžia antstolei savo iniciatyva panaikinti ar pakeisti patvarkymų, kuriais yra užbaigiamos vykdomosios bylos.
16.3. Teismų išvada, kad vykdomosios bylos buvo užbaigtos per klaidą, nepagrįsta. Vykdomoji byla laikoma baigta persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punkte nėra jokių išimčių tais atvejais, kai bankroto byla yra iškeliama neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyviui. Dėl to teismų argumentas, kad patvarkymas užbaigti vykdomąsias bylas Nr. 0007/14/01170 ir Nr. 0007/19/01465 negalėjo būti priimtas, nes bankroto byla buvo iškelta ne skolininkui kaip fiziniam asmeniui, bet jo individualiai įmonei, nepagrįstas jokia teisės norma.
17. Suinteresuotas asmuo antstolė M. Gaivenė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo pareiškėjo kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
17.1. Pagal CPK 613 straipsnio 4 dalį rašymo apsirikimo ir aiškių aritmetinių klaidų taisymui antstolio patvarkymuose mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikoma CPK 276 straipsnio 2 dalies nuostata, kad rašymo apsirikimų ar aiškių aritmetinių klaidų taisymas galimas tik tuo atveju, jei tai nekeičia sprendimo esmės. Šiuo atveju akivaizdžiai klaidingi patvarkymai dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo yra panaikinti, nes bankroto byla iškelta ne skolininkui, o jo individualiai įmonei. Panaikinus patvarkymus dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo buvo surašyti lydraščiai dėl vykdomojo dokumento persiuntimo ir persiųsti bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui.
17.2. Nagrinėjamu atveju nebuvo nė vienos sąlygos baigti vykdomąsias bylas, nes dar neišieškota iš skolininko vykdomajame rašte visa nurodyta suma. Vykdomoji byla buvo baigta per klaidą, antstolei netinkamai interpretavus situaciją (suklydimas dėl žmogiškojo faktoriaus). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad CPK nėra normos, kurią būtų galima tiesiogiai pritaikyti šiai situacijai, todėl tokioje situacijoje turėtų būti taikoma įstatymo analogija, šiuo atveju CPK 613 straipsnio 4 dalis.
17.3. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. Kai bankroto byla iškeliama individualiai (personalinei) įmonei, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku (savininkais), kaip privačiu fiziniu asmeniu (privačiais fiziniais asmenimis), – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009). Įmonės savininko, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, teisinis statusas, pasibaigus bankroto procedūrai, nesikeičia. Todėl ir į individualios įmonės bankroto bylą perduotas vykdomasis dokumentas dėl skolos išieškojimo iš įmonės savininko gali būti grąžintas kreditoriui, kad jis įstatymų nustatyta tvarka tęstų iki bankroto bylos iškėlimo pradėtą vykdyti išieškojimą iš įmonės savininko turto. Jeigu užbaigus individualios įmonės bankroto procedūras lieka neįvykdytų individualios įmonės savininko įsiskolinimų, teismas, gavęs informaciją apie įmonės išregistravimą, vykdomuosius dokumentus pagal asmenines individualios įmonės dalyvių prievoles turi grąžinti individualios įmonės bankroto proceso metu juos teismui perdavusiems antstoliams, kurie vykdė priverstinį išieškojimą iš įmonės dalyvių. Tai būtų pagrindas antstoliui atnaujinti vykdomąją bylą, kurioje toliau būtų tęsiami vykdymo veiksmai (nes vykdomoji byla buvo sustabdyta).
17.4. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad vykdomieji dokumentai yra persiųsti IĮ „Kompiutera“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, tačiau toks dokumento persiuntimas nereiškia vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui CPK 631 straipsnio prasme, nes vykdomasis dokumentas bus toliau vykdomas bankroto teisės normų nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl antstolės teisės taikant rašymo apsirikimo taisymo institutą panaikinti savo ankstesnį patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo, kai nėra vykdymo proceso šalių skundo dėl tokio patvarkymo panaikinimo
18. Byloje sprendžiama dėl antstolės teisės savo iniciatyva panaikinti patvarkymus dėl vykdomųjų bylų užbaigimo ir vykdomųjų dokumentų grąžinimo taikant rašymo apsirikimo taisymo institutą. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 613 straipsnio 4 dalies, 276 straipsnio, 629 straipsnio 3 dalies normas, todėl netinkamai įvertino antstolės veiksmus.
19. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, turi teisę veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-313/2020 ir jos 68 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).
20. CPK 634 straipsnio, reglamentuojančio antstolio atliekamus procesinius veiksmus, 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Pagal CPK 634 straipsnio 3 dalį, šio kodekso nustatyta tvarka antstoliui gali būti pavedami atlikti ir kiti veiksmai. Antstolis, vykdydamas vykdomąjį dokumentą, savo iniciatyva ar vykdymo proceso dalyvių prašymu gali savo patvarkymu atidėti vykdymo veiksmus, sustabdyti vykdomąją bylą ar grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui (CPK 625 straipsnio 1 dalis). Atlikti šiuos veiksmus antstolis turi laikydamasis CPK nustatytos tvarkos, be kita ko, priimdamas CPK nustatytus patvarkymus (CPK 613 straipsnis).
21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, inter alia (be kita ko), suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2013; 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015). Nurodytieji antstolio veiklos principai svarbūs aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, be to, jie yra antstolio veiksmų teisėtumo matas ir tais atvejais, kai įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta taisyklė, kaip susiklosčiusioje situacijoje antstolis privalo veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020, 20 punktas).
22. Nagrinėjamu atveju antstolė atliko vykdymo veiksmus išieškotojo G. R. naudai iš skolininko M. M. pagal du vykdomuosius įrašus. Kauno apygardos teismui 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi iškėlus IĮ „Kompiutera“ bankroto bylą ir kaip bendraatsakovį į bylą įtraukus šios įmonės savininką M. M., antstolė 2020 m. balandžio 22 d. vykdomosiose bylose Nr. 0007/14/01170 ir Nr. 007/19/01465 priėmė patvarkymus sustabdyti šias bylas, taip pat tą pačią dieną priėmė patvarkymus užbaigti šias vykdomąsias bylas ir grąžinti vykdomuosius dokumentus bei persiuntė juos bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Vėliau antstolė, veikdama savo iniciatyva, 2020 m. lapkričio 19 d. priėmė patvarkymus panaikinti ankstesnius 2020 m. balandžio 22 d. patvarkymus dėl vykdomųjų bylų Nr. 0007/14/01170 ir Nr. 0007/19/01465 užbaigimo ir vykdomųjų dokumentų grąžinimo. Pareiškėjui apskundus tokius antstolės veiksmus, bylą nagrinėję teismai nusprendė, kad antstolė 2020 m. balandžio 22 d. patvarkymais per klaidą buvo baigusi vykdomąsias bylas (suklydo interpretuodama situaciją), o kadangi CPK nėra normų, kuriomis remdamasi ji galėtų ištaisyti tokią savo klaidą, tai antstolės veiksmai taisant savo padarytas klaidas CPK 613 straipsnio 4 dalies, 276 straipsnio nuostatų pagrindu iš esmės laikytini teisėtais. Kasacinio teismo vertinimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė vykdomosios bylos užbaigimą reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai pritaikydami klaidų ištaisymo procesiniame sprendime institutą nagrinėjamoje byloje.
23. CPK 613 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad rašymo apsirikimai ir aiškios aritmetinės klaidos patvarkyme ištaisomi mutatis mutandis taikant šio kodekso 276 straipsnio nuostatas. CPK 276 straipsnio, reglamentuojančio rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų sprendime ištaisymą, 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.
24. Aiškindamas CPK 276 straipsnio 2 dalį, kasacinis teismas yra konstatavęs, jog sprendimą priėmęs teismas neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti, todėl CPK 276 straipsnio 2 dalis, nustatanti rašymo apsirikimo ir aritmetinių klaidų, padarytų sprendime, ištaisymą, pabrėžia, kad galimas tik toks padarytų sprendime klaidų ištaisymas, kuris nekeičia sprendimo esmės. Tai reiškia, kad, taisant rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, realizavimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2004; 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-916/2018, 28 punktas). Tokia įstatymo nuostata apriboja rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų sampratos aiškinimą, užkirsdama kelią bet kurį teiginį ar kitą teismo sprendimo elementą įvardyti kaip klaidą arba rašymo apsirikimą ir iš esmės keisti sprendimo turinį sprendimui jau įsiteisėjus. Gali būti taisomos tik neesminės klaidos, kurios gali ateityje trukdyti įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2008). Ši teisės norma nustato galimybę ištaisyti formalius teismo sprendimo (nutarties) netikslumus ir pašalinti priimant ar rašant teismo sprendimą (nutartį) padarytas neesmines aritmetines, rašybos klaidas. Tačiau šis rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo (nutarties) esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 12 punktas).
25. Remdamasi pirmiau nurodytomis teisės normomis ir teismo praktika dėl rašymo apsirikimo ir aiškių aritmetinių klaidų taisymo, teisėjų kolegija pažymi, kad CPK nustatyta galimybė antstoliui ištaisyti patvarkyme padarytus rašymo apsirikimus ar aiškiais aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia patvarkymo esmės, tačiau šis procesinis institutas gali būti taikomas ribotai. Antstolis negali taisyti savo padarytų klaidų, vadovaudamasis rašymo apsirikimo ir aritmetinių klaidų taisymo institutu, tais atvejais, kai pritaikius šį institutą pasikeičia procesinio sprendimo esmė. Kasacinio teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nepagrįstai buvo pripažinta antstolio teisė panaikinti patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo, taikant rašymo apsirikimo ir aiškių aritmetinių klaidų taisymo institutą. Patvarkymas, kuriuo pakeičiama ankstesnių patvarkymų esmė, neatitinka rašymo ar skaičiavimo klaidos taisymo sampratos. Tais atvejais, kai antstolis netinkamai taiko ir aiškina įstatymą priimdamas patvarkymą, padaryti proceso teisės normų pažeidimai gali būti ištaisomi taikant ne CPK 613 straipsnio 4 dalyje nustatytą klaidų ištaisymo institutą, bet vieną iš antstolio veiksmų teisėtumo kontrolės formų (nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų CPK nustatyta tvarka).
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi antstolės 2020 m. lapkričio 19 d. patvarkymų turinį, daro išvadą, kad šiuo atveju antstolė ištaisė ne rašymo apsirikimo ar aiškią aritmetinę klaidą, o kitaip įvertinusi situaciją ir nusprendusi, jog nebuvo sąlygų užbaigti vykdomąją bylą, nes neišieškota visa vykdomajame rašte nurodyta suma, pakeitė 2020 m. balandžio 24 d. patvarkymų dėl vykdomųjų bylų užbaigimo turinį. Taigi 2020 m. balandžio 24 d. antstolės priimti patvarkymai, remiantis CPK 276 straipsnio 2 dalies, 613 straipsnio 4 dalies nuostatomis, negalėjo būti keičiami (naikinami).
27. Vertinant antstolės veiksmų ir jų pagrindu priimtų 2020 m. lapkričio 19 d. patvarkymų teisėtumą svarbi ir aplinkybė, kad dėl 2020 m. balandžio 22 d. antstolės patvarkymų vykdymo proceso šalys neteikė skundo.
28. Tam, kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis). Antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas atlikti procesinius veiksmus skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas CPK XXXI skyriaus nuostatų taikymą, yra nurodęs, kad jos skirtos antstolio atliekamų veiksmų teisėtumui užtikrinti; šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų arba atsisakymo atlikti procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-687/2019, 22 punktas).
29. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas pačiam antstoliui, kurio veiksmai skundžiami; gavęs skundą antstolis turi jį išnagrinėti laikydamasis CPK 510 straipsnyje nustatytų taisyklių. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šiomis nuostatomis CPK įtvirtinta ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017, 21 punktas).
30. CPK XXXI skyriuje išsamiai reglamentuota skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo ikiteisminė stadija, antstolio įgalinimai ir kompetencijos ribos. Šiose normose nenustatyta galimybė pačiam antstoliui savo iniciatyva atlikti priimtų patvarkymų teisėtumo vertinimą, jeigu dėl tokio patvarkymo vykdymo proceso šalys ir suinteresuoti asmenys nebuvo pateikę skundo CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Dėl to laikytina, kad antstolis, nesant vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų skundo dėl jo veiksmų, tokios teisės neturi, o savo iniciatyva priimdamas patvarkymą panaikinti ankstesnį savo patvarkymą veikia neteisėtai (ultra vires) (žr. šios nutarties 19 punktą).
31. Kadangi nagrinėjamu atveju iškėlus skolininko individualiai įmonei bankroto bylą vykdomosios bylos buvo užbaigtos ir vykdomieji dokumentai persiųsti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, nors vykdymo proceso šalys neteikė skundo dėl tokių antstolės veiksmų ir jų pagrindu priimtų 2020 m. balandžio 22 d. patvarkymų teisėtumo, tai antstolė, persiuntusi vykdomuosius dokumentus bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, 2020 m. lapkričio 19 d. patvarkymais panaikindama 2020 m. balandžio 22 d. patvarkymus dėl vykdomosios bylos užbaigimo, veikė viršydama jai suteiktus įgaliojimus, taigi neteisėtai.
Dėl bankroto bylos skolininko individualiai įmonei iškėlimo įtakos vykdomajai bylai
32. Nagrinėjamu atveju pripažinus antstolės veiksmus neteisėtais, išlieka aktualus kasaciniu skundu keliamas klausimas dėl antstolės 2020 m. balandžio 22 d. patvarkymų pagrįstumo, t. y. kokius veiksmus turėjo atlikti antstolė, vykdanti išieškojimą iš skolininko turto po to, kai buvo iškelta skolininko individualiai įmonei bankroto byla. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad, iškėlus bankroto bylą individualiai įmonei, asmeninė skolininko prievolė išliko, todėl nebuvo pagrindo antstolei užbaigti vykdomąsias bylas pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punktą.
33. Pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ). Šiam įstatymui įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.
34. Bankroto byla IĮ „Kompiutera“ iškelta Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi. Taigi tiek individualios įmonės „Kompiutera“ bankroto procesas, tiek įmonės kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūra buvo pradėti iki 2019 m. gruodžio 31 d. (JANĮ 155 straipsnio 2 dalis), todėl ir dėl antstolių pareigos perduoti vykdomuosius dokumentus bankroto bylą nagrinėjančiam teismui spręstina pagal ĮBĮ. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį (2014 m. kovo 27 d. įstatymo Nr. XII-805 redakcija) antstolis turi pareigą sustabdyti išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, kai priimamas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, o pagal 18 straipsnio 1 dalį – pareigą ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti turto arešto ir vykdomuosius dokumentus bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama individualiai įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku, kaip privačiu fiziniu asmeniu, – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties Nr. 3K-3-495-248/2018 24 punktą). Toks pats aiškinimas taikomas ir sprendžiant dėl vykdomųjų dokumentų perdavimo į bankroto bylą: tais atvejais, kai turtinio pobūdžio išieškojimas iš įmonės dalyvio vykdomas vykdymo proceso tvarka, tokie vykdomieji dokumentai perduotini bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, vadovaujantis CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2009; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014; ir kt.).
36. Persiuntus vykdomuosius dokumentus bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, laikoma, kad vykdomoji byla yra užbaigta CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Tokiam veiksmui atlikti antstolis priima patvarkymą, kuriame nurodo, jog užbaigia vykdomąją bylą CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu ir persiunčia vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-248/2018, išaiškindamas vykdomosios bylos užbaigimą šiuo pagrindu, nurodė, kad toks vykdomosios bylos užbaigimas nedaro negalimo išieškojimo iš skolininko individualios įmonės savininko, pasibaigus individualios įmonės bankroto procesui ir likus nepatenkintų savininko asmeninių kreditorių reikalavimų. Šiuo atveju CPK 629 straipsnio 3 dalyje nustatyta taisyklė, kad negali būti pradedama iš naujo nutraukta vykdomoji byla, netaikytina, kadangi vykdomosios bylos užbaigimas (CPK 632 straipsnis) nereiškia jos nutraukimo. Priešingai, bylos nutraukimas yra vienas iš pagrindų užbaigti bylą (CPK 632 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir tik šiuo pagrindu užbaigus bylą išieškojimas negali būti pradedamas iš naujo (CPK 629 straipsnio 3 dalis). Bankroto bylą nagrinėjantis teismas po individualios įmonės pripažinimo bankrutavusia ir išregistravimo iš registro, jei įmonės savininko asmeninio kreditoriaus reikalavimai bankroto byloje lieka nepatenkinti, vykdomąjį dokumentą turėtų grąžinti išieškotojui, kad šis įstatymų nustatyta tvarka tęstų iki bankroto bylos iškėlimo pradėtą vykdyti išieškojimą iš įmonės savininko turto. Tai atitiktų CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą vykdomojo dokumento grąžinimo pagrindą – kai skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma. Esant tokiam grąžinimo pagrindui vykdomasis dokumentas gali būti iš naujo pateiktas antstoliui vykdyti (CPK 631 straipsnio 3 dalis).
37. Nagrinėjamu atveju antstolė 2020 m. balandžio 22 d. priėmė patvarkymus, įvardydama juos patvarkymais dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, tačiau šiuose procesiniuose dokumentuose antstolė nurodė, kad užbaigia pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punktą vykdyti vykdomąsias bylas Nr. 0007/14/01170 ir Nr. 0007/14/01465 ir vykdomuosius dokumentus Nr. 5915 ir Nr. 8028 persiunčia bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui. Taigi nors antstolė klaidingai įvardijo, kad užbaigia vykdomąją bylą ir grąžina vykdomąjį dokumentą, tačiau iš esmės vykdomoji byla baigta CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Dėl tokio grąžinimo pagrindo vykdomasis dokumentas galės būti pateiktas iš naujo vykdyti antstoliui tuo atveju, jeigu pasibaigus individualios įmonės bankroto procesui liks nepatenkintas toks savininko kreditoriaus reikalavimas.
38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, jog nebuvo pagrindo antstolei užbaigti vykdomąsias bylas vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punktu, netinkamai aiškino ir taikė priverstinio vykdymo procesą reglamentuojančias proceso teisės normas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
Dėl bylos procesinės baigties
39. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias rašymo apsirikimų taisymą vykdymo procese, antstolio įgaliojimus vykdymo procese, netinkamai vadovavosi teismų praktika dėl vykdomosios bylos neribotos atsakomybės juridinio asmens dalyviui užbaigimo po to, kai individualios įmonės savininkui iškeliama bankroto byla. Padarytas proceso teisės normų pažeidimas sudaro pagrindą tenkinti kasacinį skundą, panaikinti teismų procesinius sprendimus ir tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų – panaikinti antstolės 2020 m. lapkričio 19 d. patvarkymą Nr. S-20-7-17224 vykdomojoje byloje Nr. 0007/14/01170 ir 2020 m. lapkričio 19 d. patvarkymą Nr. S-20-7-17223 vykdomojoje byloje Nr. 0007/19/01465 (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
41. Byloje nepateikta duomenų apie pareiškėjo patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose bylinėjimosi išlaidas, todėl teisėjų kolegija nesprendžia dėl jų perskirstymo klausimo.
42. Pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų apie kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartį ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti ir priimti naują procesinį sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti antstolės Marijos Gaivenės 2020 m. lapkričio 19 d. patvarkymą Nr. S-20-7-17224 vykdomojoje byloje Nr. 0007/14/01170 ir 2020 m. lapkričio 19 d. patvarkymą Nr. S-20-7-17223 vykdomojoje byloje Nr. 0007/19/01465.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Artūras Driukas
Virgilijus Grabinskas
Egidija Tamošiūnienė