Civilinė byla Nr.eB2-449-826/2016

                                               Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00688-2014-6

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:

   3.1.18.1.; 3.2.7.1.; 3.4.2.2.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. kovo 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant K. P., dalyvaujant ieškovės atstovei R. Ž., atsakovės atstovui ir trečiajam asmeniui V. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius) ieškinį atsakovei V. M. gamybinei – komercinei firmai „Stilma“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys V. M. ir G. M.

n u s t a t ė :

ieškovas 2014-11-03 kreipėsi į teismą su ieškiniu. Prašė iškelti atsakovei bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovė nevykdo Valstybinio socialinio draudimo įstatymu (toliau – VSDĮ) ir biudžeto taisyklėmis nustatytų privalomųjų mokėjimų. Atsakovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2014-10-27 sudarė 68 291,31 Lt, iš jų 9 950,40 Lt savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokų, 4 507 Lt PSD įmokų, 46 779,62 Lt VSD įmokų už apdraustuosius, 967,19 Lt delspinigių už pavėluotą savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokų pervedimą, 166,15 Lt delspinigių už pavėluotą savarankiškai dirbančio asmens PSD įmokų pervedimą ir 5 920,95 delspinigių už pavėluotą VSD įmokų už apdraustuosius pervedimą. Atsakovės skola 2016 m. vasario 26 d. duomenimis yra 21460,64 Eur. Vadovaujantis VĮ „Regitra“, VĮ Registro centro bei Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro 2014-10-15 duomenimis, atsakovės vardu registruoto turto nėra. Vadovaujantis 2014-10-15 VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovė Registro tvarkytojui metinės finansinės atskaitomybės dokumentų neteikė. Remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre 2014-10-27 esančiais Mokesčių mokėtojų registro duomenimis, nuo 1993-06-12 V. M. gamybinės – komercinės firmos „Stilma“ savininkas ir vadovas yra V. M., įmonėje yra 2 apdraustieji, kuriems įmokos nepriskaičiuojamos nuo 2014-03-01, nes pateikti pranešimai apie nedraudiminį laikotarpį – „nemokamos atostogos“. Nuo 2009-10-16 į atsakovės turimas sąskaitas kredito įstaigose pateikti VSDFV Klaipėdos skyriaus mokėjimo nurodymai iki šiol neįvykdyti. Pati atsakovė paskutinį kartą 2012-09-21 sumokėjo 1 500 Lt VSD įmokų. Pagal VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimus dėl 39 957,65 Lt skolos išieškojimo iš atsakovės nepavyko skolos išieškoti ir antstolei A. R. Ž.. Atsakovė neįvykdė VSDFV Klaipėdos skyriaus reikalavimo ir iki šiol skolos nesumokėjo, todėl mano, kad atsakovė yra nemoki.

Atsakovė 2014-12-19 pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir prašymą atnaujinti atsiliepimo į pareiškimą pateikimo terminą, taip pat prašė bylos medžiagą pripažinti nevieša. Atsiliepime nurodė, kad ji neatitinka Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. nurodytų nemokumo kriterijų, nes atsakovė ir jos savininkai turi turto, kurio vertė 2 290 560 Lt, o įsipareigojimų – 857 375,43 Lt, iš jų pradelsti įsipareigojimai sudaro 497 375,43 Lt. Dėl šios priežasties pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršija pusės turto vertės, todėl atsakovė neatitinka nemokios įmonės sąvokos ir jai nėra pagrindo iškelti bankroto bylą.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pareiškimą palaikė, prašė atsakovei iškelti bankroto bylą nes atsakovė yra nemoki kadangi 2016 m. vasario 4 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje civilinėje byloje Nr.2-551-241/2016, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei, nurodė, kad atsakovės turto vertė siekia 101 858,00 Eur, o skolos – 144 050,00 Eur, todėl padarė išvadą, kad įmonės turimo turto nepakanka skoloms padengti.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas ir trečiasis asmuo V. M. prašė ieškovo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinti. Nurodė, kad sutinka, kad įmonės skola Sodros biudžetui siekia  ieškovo nurodytą sumą, tačiau į turto vertę nėra įtrauktos kvotų vertės, apie kurias galima susižinoti registruose, rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad turto vertė yra kitokia pateikti negali.

Iškeltina bankroto byla.

Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 9 str. 7 d. nurodyti bankroto bylos iškėlimo pagrindai: 1) įmonė yra nemoki; 2) įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 3) įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p. numato, kad bankroto byla keliama, jeigu nustatoma, kad įmonė yra nemoki. To paties įstatymo 2 str. 8 p. nurodyta, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. UAB „Pabradė“, bylos Nr. 3K-3-269/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos Respublikos Prezidentė ir kt., bylos Nr. 3K-3-85/2014).

Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.2-551-241/2016, nagrinėdamas V. M. gamybinės – komercinės firmos „Stilma“ savininko V. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta iškelti V. M. gamybinei – komercinei firmai „Stilma“ restruktūrizavimo bylą konstatavo, kad  įmonės turto (101 858 Eur) nepakanka 144 050 Eur skoloms padengti. Ši Lietuvos apeliacinio teismo padaryta išvada laikytina aplinkybe, kurios įrodinėti nereikia kadangi atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad įmonės situacija nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties prisėmimo yra pasikeitusi (CPK 182 str. 2 p.) nors tokią pareigą turėjo (CPK 178 str.).

Atsakovė nepagrįstai į įmonės turto sudėtį įtraukia atsakovei nepriklausantį žvejybinį laivą ir tretiesiems asmenims priklausantį gyvenamąjį namą kadangi atsakovė įrodymų, kad šis turtas buvo perduotas jos nuosavybėn nepateikė.

Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai apie ketinimą pasirašyti sutartį su UAB „Melnragės Molas“ dėl žvejybinio laivo LBB-1026 ir teisių į 221 kW galią ir 118 tonų talpą (GT) nepatvirtina, kad atsakovė net ir gavusi 70 000,00 Eur yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, be to žvejybinis laivas atsakovei nepriklauso.

Be to teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pripažino, kad yra skolingas buvusiems darbuotojams, pagal byloje esančius pačios atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, skola darbuotojams siekia 31 870,95 Eur, be to skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos 2014 m. gruodžio 19 d. duomenimis siekė 69 286,27 Eur. Įrodymų, kad šios skolos yra sumokėtos atsakovė nepateikė.

Pateikti virš išvardinti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė yra nemoki, nes jos pradelstos skolos (144 050 Eur), kurių dydis nustatytas civilinėje byloje Nr.2-551-241/2016 (B2-1064-513/2016) viršija atsakovės turto, kurio vertę atsakovė nurodo 101 858 Eur, vertę, be to atsakovė yra skolinga buvusiems darbuotojams neišmokėtą darbo užmokestį 31 8701,95 Eur.

Duomenų, jog atsakovė veda derybas su kreditoriais (Išskyrus su kreditoriumi UAB „EU verslas“ 2016 m. vasario 29 d. pasirašytą taikos sutartį, pagal kurią iki 2016-03-31 atsakovei nesumokėjus 11 109,37 Eur skolos, ši taikos sutartis netenka galios) ir (ar) yra susitarusi su ieškovu ir (ar) kitais įmonės kreditoriais dėl skolų mokėjimo atidėjimo ir pan., byloje nepateikta. Darytina išvada, kad V. M. gamybinė – komercinė firma „Stilma“ yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.

Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 2 d. atlikus bankroto administratoriaus atranką, V. M. gamybinės – komercinės firmos „Stilma“ bankroto administratore skirtina S. Š. (sąrašo eilės Nr. B-FA055).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 p., 9 str. 5 d. 1 p., 10 str. 4 d. ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

1. Atsakovei V. M. gamybinei – komercinei firmai „Stilma“, įmonės kodas 140713343, buveinės adresas Jurbarko g.19,  Klaipėda, iškelti bankroto bylą.

2. Bankrutuojančios V. M. gamybinei – komercinei firmai „Stilma“ administratore paskirti S. Š. (sąrašo eilės Nr. B-FA055).

3. Uždėti V. M. gamybinės – komercinės firmos „Stilma“, įmonės kodas 140713343, buveinės adresas Jurbarko g.19,  Klaipėda, nekilnojamam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą, galiojantį iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

4. Įpareigoti bankrutuojančios V. M. gamybinės – komercinės firmos „Stilma“ valdymo organus per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, o administratorių įpareigoti perimti visus dokumentus ir perduodamą turtą.

5. Nustatyti, kad V. M. gamybinės – komercinės firmos „Stilma“ kreditoriai turi teisę per 45 dienas nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pareikšti savo reikalavimus šiai įmonei, o pirmąjį kreditorių susirinkimą administratorei pavesti sušaukti per 30 dienų nuo teismo nutarties patvirtinti įmonės kreditorių finansinius reikalavimus įsiteisėjimo dienos.

6. Įpareigoti bankrutuojančios V. M. gamybinės – komercinės firmos „Stilma“ bankroto administratorę S. Š. (sąrašo eilės Nr. B-FA055) atlikti Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte bei 10 straipsnio 7 dalies 8 punkte nurodytus veiksmus.

Nutartis dalis dėl bankroto bylos iškėlimo per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per nutartį priėmusį teismą, nutarties dalis dėl administratoriaus paskyrimo neskundžiama.

Teisėjas                                                                                        Marius Dobrovolskis