Civilinė byla Nr. e2-587-512/2016
(Proceso Nr. 2-06-3-11241-2015-8)
Procesinio sprendimo kategorija:
2.6.2.4.; 2.6.2.9.; 2.6.5.2.; 3.2.6.4.
(S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 28 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, vertėjaujant (duomenys neskelbtini), dalyvaujant ieškovei A. R., jos atstovui advokatui Audriui Stonkui, atsakovo atstovui advokatui Ramūnui Girevičiui, teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. R. patikslintą ieškinį atsakovui V. R. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, išlaikymo priteisimo, neturtinės žalos priteisimo,
n u s t a t ė :
ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo kaltės, priteisti iš atsakovo 7948,83 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę lėšų dalį, priteisti iš atsakovo 6000,00 Eur vienkartinę išlaikymo sumą, priteisti iš atsakovo 1000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes. Nurodo, kad ieškovė su atsakovu sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo, nepilnamečių vaikų neturi. Gyvenant santuokoje atsakovas nuolat psichologiškai terorizavo ieškovę, dėl ko pablogėjo ieškovės sveikata. Šiuo metu ieškovei nustatyta I neįgalumo grupė. Atsakovas 2014-04-17 paliko ieškovę dėl kitos moters ir pradėjo atskirai. Nuo to laiko šalys bendro ūkio neveda, santuokinio gyvenimo negyvena. Ieškovė turi duomenų, kad atsakovas turi santaupų banko sąskaitoje, kurios laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Paaiškina, kad dėl atsakovo netinkamo elgesio gyvenant santuokoje ieškovė patyrė didelius išgyvenimus, pablogėjo sveikata. Dėl šios priežasties ieškovės naudai iš atsakovo turi būti priteista neturtinė žala.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, sutinka tik su ieškovės reikalavimu dėl santuokinių pavardžių nustatymo, bei nurodo, jog santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Paaiškina, kad ieškovė ieškinyje nepagrįstai teigia, jog atsakovas ją terorizuodavo psichologiškai, dėl ko jai pablogėjo sveikata yra nustatytas invalidumas. Atsakovas ieškovės sveikatos pablogėjimu visiškai nėra susijęs. Ieškovė, dirbdama baldų fabrike patyrė stuburo traumą, dėl kurios jai buvo nustatytas neįgalumas. Metams bėgant traumos pasekmės sunkėjo, ieškovei tapo sunkiau vaikščioti, kol jai buvo nustatytas visiškas nedarbingumas. Atsakovas santuokos metu dirbo jūrininko darbą, per metus daugiau nei pusę laiko praleisdavo dirbdamas laivuose jūroje, tad namuose būdavo retai ir neilgais laiko tarpais. Dėl to, jis net neturėjo fizinės galimybės psichologiškai jos terorizuoti ar kaip nors kenkti jos sveikatai. Be to, atsakovo, kaip jūrininko, atlyginimas visuomet būdavo didelis, todėl ieškovė pati nedirbdama, daugelį metų naudojosi atsakovo pinigais, iš jų gyveno, gydėsi, atsakovui nieko nežinant išgrynindavo pinigus iš atsakovo banko sąskaitos ir juos įmokėdavo į savo banko sąskaitą. Taigi, atsakovas daugelį metų išlaikė ieškovę materialiai. Nėra pagrindo preziumuoti, kad atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, kadangi ieškovė pati atsakovą išvijo iš namų, tam nenurodydama jokios konkrečios priežasties. Dėl tokio ieškovės elgesio, faktiškai ir išardžiusio šeimą, atsakovas nuo 2014-04-17 gyvena su savo motina jos bute. Atsakovas santuokos metu dirbdamas jūrininku be darbo užmokesčio taip pat gaudavo ir dienpinigius. Dienpinigiai laikytini tiksline, išimtinai su jas gavusio sutuoktinio asmeniu susijusia išmoka, nes yra mokami siekiant kompensuoti būtent šio asmens išlaidas dėl darbo kitoje vietovėje, todėl laikytini asmenine atsakovo nuosavybe, kuri tarp šalių nutraukiant santuoką nedalinama. Šiuo atveju dalijamas tik bendrąja jungtine nuosavybe esantis sutuoktinių turtas (pajamos), o konkrečiai - atsakovo gautas darbo užmokestis bei ieškovės gautos pensijos ir pašalpos. Skaičiuojant už 2012 m., 2013 m., 2014 m. 01-04 mėn. atsakovas per šį laikotarpį gavo 10 094,31 Eur darbo užmokesčio, kur ieškovės dalis bendrojoje nuosavybėje (atsakovo gautose pajamose) yra 5 047,16 Eur. Kadangi šalių gyvenimo skyrium dienai - 2014-04-17, ieškovės sąskaitoje buvo 7 122,67 Eur (5 018 Eur ir 7 267 Lt), jos pačios gaunamos pajamos buvo nedidelės ir, sąskaitos lėšų 7 122,67 Eur likutis susidarė išimtinai tik iš atsakovo lėšų, kurias ji į nuimdavo iš atsakovo banko sąskaitos ir įnešdavo į savąją, tai laikytina, kad ieškovė yra gavusi net daugiau, nei jai priklauso iš bendrų lėšų, todėl jos reikalavimas dėl lėšų priteisimo yra nepagrįstas.
Atsakovui būnant išplaukus į jūrą, ieškovė iš atsakovo banko sąskaitos savo asmeninėms reikmėms 2008-2013 metais panaudojo/į savo banko sąskaitą įmokėjo 55 234,61 Lt. Net ir skaičiuojant grynąsias už tą patį laikotarpį atsakovo gautas pajamas (neminusuojant dienpinigių) (104 801,11 Lt) prie jų pridedant ir 2014 metais iki šalių gyvenimo skyrium puse ieškovei priklausančių atsakovo gautų pajamų 2 691,61 Lt (2014 m. sausio – balandžio mėnesiais atsakovo gauto 1559,09 Eur (5 383,23 Lt) darbo užmokesčio ½ dalis), ieškovei tenkanti atsakovo gautų pajamų dalis sudaro 55 092,17 Lt (104 801,11 Lt/2 + 2 691,61 Lt). Taigi, kaip matyti, ieškovė savo reikmėms panaudojo net daugiau (142,45 Lt), nei jai priklauso dalis atsakovo darbo užmokestyje. Pažymėtina, jog atsakovas neskaičiuoja jam priklausančios ieškovės pajamų dalies, kas per nurodytus laikotarpius taip pat sudarytų tam tikrą sumą, kuri dar labiau mažintų atsakovei tenkančią bendrų šeimos pajamų dalį. Ieškovė savo gaunamų pajamų (neįgalumo pensijos) atsakovui visiškai nesuteikdavo naudotis, o šių lėšų, priklausančių atsakovui, dalį, taip pat išleisdavo savo asmeninėms reikmėms. Taigi, net ir šiuo būdu skaičiuojant, yra akivaizdu, kad ieškovė iki gyvenimo su atsakovu skyrium pradžios yra gavusi jai priklausančią bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, todėl jos atitinkamas ieškinio reikalavimas visiškai nepagrįstas. Ieškovė savo prašymą priteisti jai išlaikymą motyvuoja vien tik tuo, kad dėl tariamai netinkamo atsakovo elgesio santuokoje iš esmės pablogėjo ieškovės sveikata, tačiau išlaikymo būtinybės nemotyvuoja ir negrindžia sunkia ieškovės turtine padėtimi bei nepateikė tokią padėtį patvirtinančių įrodymų, o byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovės turtinė padėtis nėra bloga. Be to, ieškovė gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, gaunamos garantuojamos pajamos per mėnesį mažiausiai sudaro 295,76 Eur, gyvenimo skyrium dienai disponavo 7 122,67 Eur dydžio suma, 2015-01-31 dienai turėjo 6 826,72 Eur sumą banko sąskaitoje ir 5 000 Eur grynaisiais (iš banko sąskaitos išgryninta 2015-01-15), viso 2015-01-31 dienai disponavo 11 826,72 Eur suma, jokių išlaikomų asmenų neturi, duomenų apie kokias nors būtinas išlaidas nėra. Tokiu būdu pagrįstai galima daryti išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis yra pakankamai gera, kad ji pati gali užtikrinti savo
minimalių poreikių patenkinimą bei tokiu būdu visiškai save išlaikyti. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis garažo, esančio (duomenys neskelbtini). Kito nekilnojamojo turto atsakovas neturi. Atsakovas periodiškai dirba jūrininku laivuose, tačiau šis darbas nėra nuolatinis, jis dirbamas ir darbo sutartis sudaroma konkrečiam reisui. Atsakovas šiuo metu gyvena su savo 82 metų motina A. R. jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kadangi motina yra garbingo amžiaus, neįgali, jai neterminuotai yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, turi įvairių sveikatos problemų bei gauna nedidelę senatvės pensiją, atsakovas ne tik gyvena kartu su ja, bet ir išlaiko ją materialiai, visapusiškai rūpinasi. Be to, atsakovas yra jau 58 metų amžiaus ir dėl amžiaus jam kyla rizika neatitikti jūrininkui keliamų reikalavimų, dėl ko atsakovas apskritai gali netekti galimybės dirbti fizikai sunkų jūrininko darbą ir gauti pačiam pragyventi reikalingas pajamas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo visiškai nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Ieškovė nurodo, kad dėl netinkamo atsakovo elgesio šeimoje, šeimos palikimo, sveikatos pablogėjimo, patyrė didelių išgyvenimų, todėl iš kalto dėl santuokos iširimo atsakovo prašo priteisti 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kaip minėta, ne atsakovas paliko šeimą, o ieškovė priėmė sprendimą išsiskirti, atsakovą nenurodžiusi jokių logiškų priežasčių, tiesiog išvarė iš namų. Kadangi atsakovas materialiai išlaikė ieškovę, ja rūpinosi ir nėra jokių pagrindų pripažinti, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, o santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra įstatyminio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Be to, prašomas priteisti neturtinės žalos dydis visiškai nepagrįstas, neįrodytas.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė, iš esmės paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad atsakovas paliko ieškovę, todėl santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo kaltės. Atsakovas šiuo metu nesirūpina ieškove. Visos sutuoktinių pajamos iki 2014-04-17 turi būti laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintinos lygiomis dalimis. Ieškovė turi I neįgalumo grupę, ligos pasekmės atsirado santuokos metu, todėl ieškovei turi būti priteistas išlaikymas iš atsakovo. Pažymi, kad iš atsakovo turi būti priteista iš atsakovo 1000,00 Eur neturtinė žala.
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė atmesti ieškinį. Nurodė, kad santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakovo kaltės nėra - jo namie dažnai nebūdavo, nes dirbo jūroje, šalių santykiai nutrūko savaime ir atsakovas išėjo gyventi kitur. Paaiškino, kad dienpinigiai turi būti laikytini asmeninėmis lėšomis ir nutraukiant santuoką neturi būti dalintini. Pažymi, kad reikalavimas priteisti 6000,00 Eur išlaikymo sumą yra ieškovės noras pasipelnyti, kadangi šios sumos priteisimui nėra pagrindo. Neturtinės žalos priteisimui pagrindo taip pat nėra.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Santuoka tarp šalių sudaryta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto sav. administracijos CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenimis, 2013-05-08 ieškovei nustatytas didelių specialių poreikių lygis. Ieškovės pajamas sudaro apie 200,00 - 300,00 Eur netekto darbingumo pensija ir pašalpa iš Klaipėdos savivaldybės administracijos. VĮ ,,Registrų centas” duomenimis, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuo 2008 m. dirba jūrininku laivuose (duomenys neskelbtini). Atsakovas šiuo metu gyvena su savo motina A. R. (kuriai nustaytas didelių specialių poreikių lygis) jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Atsakovui priklauso 1/2 dalis garažo, esančio (duomenys neskelbtini).
Dėl santuokos nutraukimo
Įstatymas kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės (CK 3.60 str. 2 d.). Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26 – 3.30; 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Nutraukiant santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės kito sutuoktinio kaltė nėra preziumuojama, tai reiškia, kad ieškovė privalo įrodyti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Ieškovė nurodo santuokos nutraukimo priežastį tai, jog atsakovas ją paliko dėl kitos moters ir išėjo gyventi atskirai, atsakovas šias ieškovės įrodinėjamas aplinkybes neigia nurodydamas, kad ieškovė jį išvijo iš namų ir šiuo metu atsakovas gyvena su savo motina. Nesant byloje jokių šiuos faktus patvirtinančių įrodymų, teismas laiko ieškovės nurodytas aplinkybes dėl to, jog atsakovas paliko šeimą bei buvo neištikimas, neįrodytomis (CPK 178 str., 185 str.).
Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinio pareigų turinį, esminiu santuokinių pareigų pažeidimu CK 3.60 str. 2 d. normos prasme laikytinas elgesys, t.y. lojalumo, savitarpio pagalbos, moralinės, materialiosios paramos, esminiu santuokinių pareigų pažeidimu CK 3.60 str. 2 d. normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, nustatyta, kad šalys nebuvo lojalūs vienas kitam, nesistengė puoselėti šeimos bei tarpusavio bendrų santykių, nesistengė išsaugoti šeimos, todėl išsaugoti šalių santuoką nebėra jokios galimybės. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai, visapusiškai rūpintis šeima (CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92 str.). Teismas konstatuoja, kad santuoka nutrūko dėl abiejų šalių kaltės, nes ieškovė ir atsakovas iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas - lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima (CK 3.61 str. 1 d.). Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmestinas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo.
Nutraukus santuoką šalims paliktinos pavardės „R.“, „R.“ (CK 3.69 str. 1 d.).
Dėl piniginės kompensacijos priteisimo
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 7948,83 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę lėšų dalį. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas santuokos metu dirbo jūrininku. Atsakovas be darbo užmokesčio, taip pat gaudavo ir dienpinigius. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovo pajamas (įskaitant delspinigius) nuo 2008 m. iki 2014 m. balandžio mėnesio (šalių gyvenimo skyrium pradžios) sudaro 31 132,04 Eur (107 492,72 Lt).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad nors dienpinigiai ir nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką, tačiau jie laikytini pajamomis, kadangi pajamos yra viskas, kas atneša naudą (2016-04-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-249-313/2016). Vadovaujantis LR CK 3.117 str. 1 d., ieškovės dalis bendrojoje nuosavybėje (atsakovo gautose pajamose) yra 15 566,02 Eur.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, atsakovui būnant išplaukus į jūrą, ieškovė iš atsakovo banko sąskaitos 2008-2013 metais į savo banko sąskaitą įmokėjo 15 997,05 Eur (55 234,61 Lt). Taigi, kaip matyti, ieškovė savo reikmėms panaudojo net daugiau, nei jai priklauso dalis atsakovo pajamose (darbo užmokesčio ir dienpinigių). Be to, bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė savo gaunamų pajamų (neįgalumo pensijos) atsakovui visiškai nesuteikdavo naudotis. Esant nustatytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad ieškovė iki gyvenimo su atsakovu skyrium pradžios yra gavusi jai priklausančią bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, todėl ieškinio reikalavimas dėl 7948,83 Eur piniginės kompensacijos priteisimo yra nepagrįstas ir yra atmestinas.
Dėl išlaikymo sutuoktinei priteisimo
LR CK 3.72 str. 1 d. nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Pareiga remti kitą sutuoktinį nesiejama su šią pareigą turinčio sutuoktinio kalte dėl santuokos nutraukimo, su prašančio išlaikymo sveikatos būkle ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. T. v. Z. T., bylos Nr. 3K-3-500/2003).
LR CK 3.72 straipsnis yra bendroji norma, reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo santykius. Šio straipsnio 1 dalyje sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis. Tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt., gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Tačiau ir darbingas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami užsitikrinti minimalų pragyvenimo lygį, turi teisę reikalauti išlaikymo iš kito sutuoktinio, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos tokį gyvenimo lygį užtikrina. Ir priešingai, sutuoktinis, turintis turto ar pajamų, kurie pakankami jam išsilaikyti, neturėtų teisės į išlaikymą. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo teismo pripažinti teisę į išlaikymą ir priteisti iš atsakovo 6000,00 Eur vienkartinę išlaikymo sumą. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą (LR CPK 178 straipsnis). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovei nuo 2001 m. rugpjūčio 16 d. nustatyta III invalidumo grupė, nuo 2004 m. balandžio 13 d. nustatyta II invalidumo grupė, nuo 2007 m. balandžio 11 d. nustatytas 40 proc. darbingumas, nuo 2009 m. balandžio 2 d. nustatytas 25 proc. darbingumo lygis, o nuo 2013-05-08 ieškovei nustatytas didelių specialių poreikių lygis. Ieškovė gauna netekto darbingumo pensiją bei pašalpą iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (iš viso apie apie 200,00 – 300,00 Eur). Kaip minėta, ieškovė gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini). Bylos duomenims ieškovė jokių išlaikomų asmenų neturi, duomenų apie kokias nors būtinas išlaidas nėra. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis garažo, esančio (duomenys neskelbtini). Kito nekilnojamojo turto atsakovas neturi. Atsakovas periodiškai dirba jūrininku laivuose, tačiau šis darbas nėra nuolatinis, jis dirbamas ir darbo sutartis sudaroma konkrečiam reisui. Atsakovas niekada nežino ir nėra tikras, ar po reiso sudarys naują sutartį, kiek laiko ji tęsis, koks bus gaunamas darbo užmokestis. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas šiuo metu gyvena su savo 82 metų motina A. R. jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kadangi motina yra garbingo amžiaus, neįgali, jai neterminuotai yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas prisideda prie motinos išlaikymo. Taigi, teismas sprendžia, kad pagal byloje esamus duomenis įrodytas 1000,00 Eur dydžio išlaikymo būtinumas ieškovei, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies - iš atsakovo priteistina 1000,00 Eur vienkartinė išlaikymo suma ieškovei.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Ieškovė pateikė duomenis apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 41,00 Eur žyminis mokestis ir 1000,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovas pateikė įrodymus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1000,00 advokato teisinės pagalbos išlaidų.
Šioje byloje mokėtinas 489,00 Eur žyminis mokestis (už reikalavimą nutraukti santuoką – 41,00 Eur, už reikalavimą priteisti 7948,83 Eur kompensaciją – 238,46 Eur, už reikalavimą priteisti 6000,00 Eur išlaikymą – 180,00 Eur, už reikalavimą prieisti 1000,00 Eur neturtinės žalos – 30,00 Eur)
Ieškovė nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleista iš dalies, sumokėjo 41,00 Eur žyminio mokesčio.
Tenkintina 17 proc. dalis ieškovės reikalavimų, todėl iš atsakovo priteistinos ieškovės bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, t.y. 170,00 Eur advokato pagalbai apmokėti.
Iš atsakovo priteistina 42,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai (LR CPK 93 str. 1 d., 96 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 271, 279 ir 282 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Ieškovės A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokos metu turėtas pavardes - „R.“, ,,R. “.
Priteisti iš atsakovo V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 1000,00 Eur vienkartinę išlaikymo kompensaciją, ieškovei A. R., a.k. (duomenys neskelbtini)
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 170,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 42,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.
Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Egidijus Mickevičius