Administracinė byla Nr. eAS-727-662/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03208-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.9.3; 43.3.1; 43.5.1.1; 43.6

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjai Ž. P., V. K., I. R. ir G. Č. 2022 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą 2022 m. liepos 7 d. Šiaurinės g. I etapo statybos leidimą Nr. LSNS-01-220707-00780 (toliau – ir Statybos leidimas) bei įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti triukšmo ir oro taršos poveikio aplinkai vertinimą.

Pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą skundo trūkumams pašalinti – 14 dienų nuo nutarties kopijos gavimo dienos. Teismas apžvelgė teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir konstatavo, kad skundo reikalavimas suformuluotas netinkamai. Pareiškėjai nurodė, jog dėl to, kad atsakovas yra ir statybos leidimą išdavęs subjektas, ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorius, atsakovas įpareigotinas iš naujo atlikti triukšmo ir oro taršos poveikio aplinkai vertinimą. Teismo vertinimu, nėra aišku, kokiu pagrindu pareiškėjai grindžia reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti triukšmo ir oro taršos poveikio aplinkai vertinimą, jeigu jie neginčija šio vertinimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjai taip pat nenurodė pagrindo, kuriuo remiantis jie yra suinteresuoti šios bylos baigtimi, pavyzdžiui, ar jie veikia kaip suinteresuota visuomenė, ar Statybos leidimas tiesiogiai sukelia jiems kokias nors neigiamas pasekmes. Vien pareiškėjų nurodyti jų adresai nepagrindžia jų teisių pažeidimo dėl atsakovo išduoto Statybos leidimo. Be to, iš prie skundo pridėtų dokumentų matyti, jog skundžiamas aktas pateiktas kaip spausdinys iš interneto svetainės. Iš pateikto spausdinio matyti tik registracijos numeris, registracijos data, statinių adresai, taip pat tai, jog leidimas yra galiojantis ir išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Tačiau, teismo įsitikinimu, toks skundžiamo akto pateikimas nelaikytinas tinkamu. Teismas pastebėjo ir tai, kad pareiškėjai nepasisakė dėl bylos nagrinėjimo tvarkos.

Pareiškėjai 2022 m. rugpjūčio 24 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2018 m. rugsėjo 24 d. atrankos išvadą Nr. (30.2)-A4-(7753)
„Dėl Šiaurinės gatvės Vilniaus m. (ruožo tarp Vakarinio aplinkkelio ir Stanevičiaus gatvės) statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimo“ (toliau – ir Atrankos išvada) ir 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. (30.2)-A4E-10945, kuriuo pratęstas Atrankos išvados galiojimas, bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą 2022 m. liepos 7 d. Šiaurinės g. I etapo statybos leidimą
Nr. LSNS-01-220707-00780. Pareiškėjai, be kita ko, paaiškino, kad jie gyvena gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Pagal projektą, atstumas tarp numatomos tiesti gatvės iki minėto gyvenamojo namo yra tik 30 m, o dėl aptariamo projekto įgyvendinimo triukšmo ir oro tarša prie jų namo viršytų nustatytas maksimalias normas. Pareiškėjai veikia kaip suinteresuota visuomenė (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 str. 1 d. 22 p., 7 str. 1 d. 3 ir 6 p., 7 str. 2 d.). Pareiškėjai taip pat nurodė pageidaujantys, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nusprendė pareiškėjų Ž. P., V. K., I. R., G. Č. skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjams; nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti pareiškėjams sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.

Teismas laikė, kad pareiškėjai nepašalino nurodytų skundo trūkumų, t. y. tinkamai nesuformulavo skundo reikalavimų, nepagrindė ir nepridėjo įrodymų, kaip pažeidžiamos jų teisės, koks jų materialinis teisinis suinteresuotumas ginčo išsprendimu. Nors pareiškėjai nurodė veikiantys kaip suinteresuota visuomenė ir dėl to turintys tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi ginant viešąjį interesą Aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 6 punkto ir 7 straipsnio 2 dalies pagrindu, tačiau jie niekaip nepagrindė šių argumentų. Kaip matyti iš procesinių dokumentų ir jų priedų, pareiškėjai nedalyvavo Aplinkos apsaugos agentūrai rengiant išvadą dėl Šiaurinės gatvės Vilniaus mieste statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimo. Šiame procese jie neveikė kaip suinteresuota visuomenė. Be to, pareiškėjai, reikšdami reikalavimą dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2018 m. rugsėjo 24 d. priimtos atrankos išvados panaikinimo, praleido skundo padavimo terminą ir neprašė jo atnaujinti. Kita vertus, Atrankos išvada yra tarpinis dokumentas statybos organizavimo procese. Teismas padarė išvadą, jog kadangi pareiškėjai per nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, kurie laikytini esminiais, bei iškėlė papildomą, nenagrinėtiną teisme reikalavimą, skundas negali būti priimtas nagrinėti, todėl yra pagrindas skundą laikyti nepaduotu.

III.

Pareiškėjai Ž. P., V. K., I. R. ir G. Č. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai pakartoja, jog jie turi materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, nes jie šioje byloje veikia kaip suinteresuota visuomenė (akcentuoja Aplinkos apsaugos įstatymo 1 str. 1 d. 22 p., 7 str. ir kitų teisės aktų nuostatas). Pareiškėjai teigia, kad jie savo suinteresuotumą bylos baigtimi taip pat pagrindė teisiniais ir faktiniais argumentais skunde, t. y. nurodė, kokie atsakovų administraciniai sprendimai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Teismas, skundo priėmimo stadijoje vertindamas pareiškėjų subjektiškumą bei siūlydamas pateikti jį patvirtinančius papildomus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos ir priėmė nepagrįstą nutartį. Be to, pareiškėjai nepritaria teismo pozicijai, kad Atrankos išvada yra tik tarpinis dokumentas statybos organizavimo procese. Pareiškėjai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies, 7 straipsnio 7 dalies ir Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tvirtina, kad Atrankos išvada yra privalomas statinio projekto rengimo dokumentas, be kurio negali būti išduotas statybos leidimas, todėl Atrankos išvada yra dokumentas, sukeliantis teisines pasekmes. Teismų praktikoje išnagrinėta ne viena byla dėl tokio pobūdžio išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, paduoti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėjai per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, turėjo teisinį ir faktinį pagrindą tokį skundą laikyti nepaduotu. Siekiant įvertinti, ar toks teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, būtina patikrinti, ar teismas pagrįstai nustatė skundo trūkumus ir vėliau konstatavo, jog šie trūkumai nebuvo pašalinti per nustatytą terminą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirminį pareiškėjų skundą ir prie jo pridėtus dokumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje, kad šis skundas turėjo esminių trūkumų: prie skundo nebuvo pridėta tinkama prašomo panaikinti Statybos leidimo kopija; nors pareiškėjai prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo atlikti triukšmo ir oro taršos poveikio aplinkai vertinimą, jie neginčijo atlikto vertinimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjai, siekdami pašalinti nustatytus skundo trūkumus, padavė patikslintą skundą, kuriame prašė panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2018 m. rugsėjo 24 d. atrankos išvadą
Nr. (30.2)-A4-(7753) „Dėl Šiaurinės gatvės Vilniaus m. (ruožo tarp Vakarinio aplinkkelio ir Stanevičiaus gatvės) statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimo“ ir 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. (30.2)-A4E-10945, kuriuo pratęstas šios Atrankos išvados galiojimas, bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą 2022 m. liepos 7 d. Šiaurinės g. I etapo statybos leidimą Nr. LSNS-01-220707-00780.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Atrankos išvadą, nes, teismo vidiniu įsitikinimu, šis aktas tėra tarpinis dokumentas statybos organizavimo procese, be to, pareiškėjai praleido terminą reikalavimui dėl Atrankos išvados panaikinimo pareikšti ir neprašė jį atnaujinti.

Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismo vertinimas dėl Atrankos išvados teisinės galios nėra paremtas jokiais motyvais, todėl teisėjų kolegija realiai neturi galimybės patikrinti teismo motyvų pagrįstumą. Pačioje Atrankos išvadoje yra nurodyta jos apskundimo tvarka,
t. y. ši atrankos išvada per vieną mėnesį nuo jos gavimo ar paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui (atitinka Atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-845), tačiau pirmosios instancijos teismas neįvardijo jokių priežasčių, dėl kurių tokia apskundimo tvarka laikytina nurodyta neteisingai. Be to, teisėjų kolegija nesutinka su pozicija, kad Atrankos išvada tėra tarpinis dokumentas statybos organizavimo procese. Iš Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo bei 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (su vėlesniais pakeitimais) nuostatų matyti, kad atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvada yra galutinis dokumentas, kuriuo užbaigiama atlikta savarankiška procedūra – atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Siekdamos užtikrinti Sąjungos tikslus aplinkosaugos ir gyvenimo kokybės srityse, valstybės narės neprivalo nagrinėti visus projektus ir gali nustatyti tam tikras ribas ar kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, kuriuos projektus reikia vertinti pagal daromą reikšmingą poveikį aplinkai. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo
191 straipsnį, Sąjungos aplinkos apsaugos politika yra pagrįsta atsargumo ir prevencinių veiksmų principais, kad žala aplinkai būtų pirmiausia atitaisoma ten, kur ji daroma, ir kad teršėjas turėtų mokėti. Turėtų būti atsižvelgiama į poveikį aplinkai kiek įmanoma ankstesnėje visų techninio planavimo ir sprendimų priėmimo procesų stadijoje (žr., be kita ko, minėtos direktyvos preambulės 2, 4, 10 ir 11 p.). Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo neatlikimas gali lemti statybą leidžiančio dokumento neišdavimą (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 str. 3 d.), tačiau tai savaime nepatvirtina, jog atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo tėra tarpinė statybos organizavimo proceso dalis, kurią vykdant nėra priimami savarankiškas teisines pasekmes sukeliantys administraciniai sprendimai. Be to, pareiškėjai pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog teismų praktikoje yra nagrinėjami ginčai dėl tokio pobūdžio išvadų teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A602-621/2014, 2019 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3138-822/2019,
2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1882-520/2020).

Nustačius, kad Atrankos išvada gali būti administracinės bylos objektu, gali būti sprendžiamas klausimas dėl termino pareikšti reikalavimą dėl tokio administracinio sprendimo panaikinimo. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog minėtas reikalavimas buvo pareikštas praleidus skundo padavimo terminą, taip pat nėra motyvuota. Pirmosios instancijos teismas nenustatė tokio termino pradžios ir pabaigos momentų, kas šiuo atveju ypač reikšminga, atsižvelgiant į tai, kad vieniems subjektams Atrankos išvada turėjo būti pateikta tiesiogiai, o kiti subjektai apie Atrankos išvadą sužinojo (galėjo sužinoti) tik po jos viešo paskelbimo visuomenei aplinkos ministro nustatyta tvarka (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 str. 8 d.). Skundžiamoje nutartyje nėra išdėstytos šiam klausimui išspręsti reikšmingos aplinkybės, pavyzdžiui, kada buvo paskelbta Atrankos išvada, todėl teisėjų kolegija negali patikrinti, ar tokios aplinkybės nustatytos teisingai. Be to, pirmosios instancijos teismas, kilus abejonių dėl patikslintame skunde naujai suformuluoto reikalavimo atitikties ABTĮ reikalavimams (šiuo konkrečiu atveju, dėl skundo padavimo termino laikymosi), galėjo pakartotinai nustatyti pareiškėjams terminą skundo trūkumams pašalinti, pavyzdžiui, pasiūlydamas paaiškinti sužinojimo apie Atrankos išvadą aplinkybes ir pateikti prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, jei toks terminas iš tiesų buvo praleistas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl patikslintame skunde suformuluoto reikalavimo panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2021 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. (30.2)-A4E-10945, kuriuo pratęstas Atrankos išvados galiojimas, tinkamumo.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Statybos leidimą, konstatavęs, kad pareiškėjai nepagrindė savo materialinio teisinio suinteresuotumo šiuo aspektu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl asmens materialinio teisinio suinteresuotumo yra pabrėžęs, kad suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., 2009 m. spalio
15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-941-602/2016). Asmens abstraktaus pobūdžio suinteresuotumas, kad būtų pašalintas viešojo intereso pažeidimas, nereiškia gintino teisme suinteresuotumo (žr., pvz., 2019 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-394-520/2019). Kiti subjektai nei tie, kuriems administracinis sprendimas skirtas, gali remtis tuo, jog jie yra suinteresuoti tokio sprendimo sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis. Asmens teisės kreiptis teisminės gynybos įgyvendinimas nesusijęs su sąlyga, jog galbūt neteisėti valstybės valdžios institucijų priimti sprendimai būtų tiesiogiai adresuoti asmeniui, kuris kreipiasi teisminės gynybos. Administracinis aktas gali sukelti tam tikrų teisinių pasekmių ir tretiesiems asmenims, kuriems aktas nėra skirtas (žr., pvz., 2010 m. lapkričio 2 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A442-548/2010, 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-769-552/2018).

Reikalavimas dėl suinteresuotumo paduoti skundą (prašymą) kildinamas iš ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios nuostatos, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo mano, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat turėtų būti suprantamos taip, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas,
t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–5 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai skunde nurodė savo gyvenamojo namo adresą – (duomenys neskelbtini), ir pažymėjo, kad numatoma tiesti gatvė yra 30 m iki šio gyvenamojo namo; pareiškėjai apžvelgė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias triukšmo valdymą bei oro taršą, ir tvirtino, kad, pagal Poveikio ūkinei veiklai Šiaurinės g. Vilniaus m. (ruožo tarp Vakarinio aplinkkelio ir
S. Stanevičiaus g.) statybos ir eksploatacijos informacijos atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą (UAB „Infrastruktūra“, Kaunas, 2018 m. rugpjūčio mėn.), prie jų namo būtų viršijama triukšmo norma (vakarais) bei kietųjų dalelių koncentracijos norma, tokiu būdu pažeidžiant pareiškėjų teises ir teisėtus interesus į švarią ir saugią gyvenamąją aplinką. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjai nenurodė pagrindo, kuriuo remiantis jie yra suinteresuoti šios bylos baigtimi, pavyzdžiui, ar jie veikia kaip suinteresuota visuomenė, ar Statybos leidimas tiesiogiai sukelia jiems kokias nors neigiamas pasekmes; vien tai, kad nurodyti pareiškėjų adresai yra (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo pripažinti, kad Statybos leidimas pažeidžia jų teises. Patikslintame skunde pareiškėjai iš esmės pakartojo skunde išdėstytus argumentus apie savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, papildomai paaiškindami, jog jie laiko save suinteresuota visuomene, kaip ji apibrėžta Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 22 punkte, o savo suinteresuotumą bylos baigtimi ginant viešąjį interesą grindė Aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktų, 7 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje priėjo prie išvados, kad nors pareiškėjai nurodė turintys tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi ginant viešąjį interesą Aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnio
1 dalies 3 punkto, 6 punkto ir 7 straipsnio 2 dalies pagrindu, jie niekaip nepagrindė šių teiginių; be to, kaip matyti iš procesinių dokumentų ir jų priedų, pareiškėjai nedalyvavo Aplinkos apsaugos agentūrai rengiant išvadą dėl Šiaurinės gatvės Vilniaus mieste statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimo, ir šiame procese jie neveikė kaip suinteresuota visuomenė.

Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 22 dalį (pareiškėjai netiksliai šią dalį įvardija kaip punktą), suinteresuota visuomenė – vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, kuriems daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje arba kurie yra suinteresuoti šių sprendimų procesu; pagal šią apibrėžtį asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina aplinkos apsaugą, visais atvejais laikomi suinteresuotais asmenimis. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje suinteresuota visuomenė apibrėžiama kaip visuomenė, kuriai daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas poveikio aplinkai vertinimo srityje arba kuri yra suinteresuota atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo procesu; pagal šią apibrėžtį viešieji juridiniai asmenys (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie skatina aplinkos apsaugą, visais atvejais laikomi suinteresuotais asmenimis.

Aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnyje yra išdėstytos suinteresuotos visuomenės, kitų juridinių ir fizinių asmenų teisės, tarp jų – reikalauti, kad būtų nutrauktas kenksmingas ūkinės veiklos poveikis aplinkai (1 d. 3 p.), Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka paduoti skundą (prašymą), reikalaujant imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų išvengta ar sumažinta žala aplinkai arba atkurta iki pradinės aplinkos būklė, bei reikalaujant nubausti asmenis, kaltus dėl kenksmingo poveikio aplinkai, ir pareigūnus, kurių priimti sprendimai ar veiksmai (neveikimas) pažeidė piliečių, suinteresuotos visuomenės, kitų juridinių ir fizinių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus
(1 d. 6 p.), taip pat suinteresuotos visuomenės teisė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo užginčijant sprendimų, veiksmų ar neveikimo aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje materialinį ar procesinį teisėtumą (2 d.).

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 15 straipsnio, kurį skundžiamoje nutartyje akcentavo pirmosios instancijos teismas, 1 dalyje nurodyta, jog visuomenė turi teisę kreiptis į teismą, jeigu mano, kad jos prašymas, pateiktas teisės aktų, reglamentuojančių atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesus, nustatyta tvarka buvo neteisėtai atmestas, į jį buvo iš dalies ar visiškai netinkamai atsakyta arba į prašymą deramai neatsižvelgta pagal teisės aktus, reglamentuojančius atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesus. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, suinteresuota visuomenė turi teisę kreiptis į teismą, ginčydama sprendimų, veiksmų ar neveikimo atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo srityse materialinį ar procesinį teisėtumą.

Teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, aptartos teisės normos nepagrindžia skundžiamoje nutartyje padarytos išvados, jog susiklosčiusioje situacijoje pareiškėjai, kaip suinteresuota visuomenė, galėtų kreiptis į teismą tik tuo atveju, jei jie būtų dalyvavę Aplinkos apsaugos agentūrai rengiant išvadą dėl Šiaurinės gatvės Vilniaus mieste statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimo (patikslintina, kad nagrinėjamu atveju buvo atliktas ne poveikio aplinkai vertinimas, o atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo). Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar pareiškėjai žinojo / galėjo žinoti apie vykstančią atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrą ir, atitinkamai, galėjo joje dalyvauti. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė dėl pareiškėjų argumentų, kad, įgyvendinus Šiaurinės gatvės tiesimo projektą, prie jų gyvenamojo namo padidėtų triukšmo bei oro tarša, būtų viršytos maksimalios normos, todėl būtų pažeistos pareiškėjų teisės ir teisėti interesai į švarią ir saugią gyvenamąją aplinką. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju skundo priėmimo stadijoje negalima neabejotinai konstatuoti, kad pareiškėjai neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis šiuo motyvu, nepagrįstai atsisakė priimti jų skundą. Tačiau pažymėtina, jog tokia teisėjų kolegijos pozicija neužkerta kelio, bylą nagrinėjant iš esmės (jei skundas būtų priimtas nagrinėti), pakartotinai vertinti pareiškėjų materialinį teisinį suinteresuotumą ir nustačius, kad pareiškėjai neturi tokio suinteresuotumo, atmesti jų skundą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai nusprendė pareiškėjų skundą laikyti nepaduotu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio
4 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų Ž. P., V. K., I. R., G. Č. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai         Audrius Bakaveckas

        Rasa Ragulskytė-Markovienė

        Ernestas Spruogis