Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-05-25][nuasmeninta nutartis byloje][AS-371-815-2022].docx
Bylos nr.: AS-371-815/2022
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 288697120 atsakovas
Kategorijos:
Skundo laikymas nepaduotu nepašalinus trūkumų
Kiti su bausmių vykdymu ir suėmimo sąlygomis susiję klausimai
Skundo priėmimas ir trūkumų šalinimas
Bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygos
Teisė kreiptis į teismą ir jos realizavimas



Administracinė byla Nr. AS-371-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05112-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

 (S)

 

Picture 1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Č. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

Pareiškėjas R. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą „Dėl perkėlimo į pusiaukelės namus“ ir perkelti pareiškėją į pusiaukelės namus. 

Teismas 2022 m. sausio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 2 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 4 d. nutartį ir perdavė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 15 d. nustatė terminą iki 2022 m. kovo 30 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti teismui įrodymus, kad sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį. Teismo vertinimu, nors pareiškėjas ir pateikė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio, tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų, kad pareiškėjas negali sumokėti žyminio mokesčio (pavyzdžiui, banko sąskaitos išrašas, pažymos apie tai, jog negauna jokių pajamų ir kt.).

2022 m. kovo 28 d. teisme buvo gautas pareiškėjo prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

2022 m. kovo 30 d. teisme gautas pareiškėjo skundas, kuriame pareiškėjas skundžiasi, jog jo pateiktas skundas nėra nagrinėjamas.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi nusprendė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, per nustatytą terminą nepašalinus skundo trūkumų. Teismas taip pat nurodė, įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti pareiškėjui skundą.

Teismas, susipažinęs su pareiškėjo 2022 m. kovo 30 d. skundu, nustatė, kad pateiktas skundas yra adresuojamas Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkui dėl pareiškėjo skundo šioje administracinėje byloje nagrinėjimo eigos, jo trukmės, todėl teismas nusprendė, kad šis skundas turėtų būti išskirtas iš šios bylos ir perduotinas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracijai.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytų reikalavimų, todėl teismas 2022 m. kovo 15 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2022 m. kovo 30 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui įrodymus, kad sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį.

Teismas pažymėjo, jog teismas nustatydamas terminą skundo trūkumams pašalinti, pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo išnagrinėjo ir nusprendė, kad pareiškėjas neatleistinas nuo šio mokesčio sumokėjimo ir įpareigojo pareiškėją pateikti įrodymus, kad sumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio. Pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, nepateikė teismui įrodymų, kad sumokėjo žyminį mokestį.

 

III.

 

Pareiškėjas R. Č. atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas teigia, kad kartu su 2022 m. kovo 23 d. prašymu atleisti nuo žyminio mokesčio pateikė Marijampolės pataisos namų raštą. Pareiškėjas akcentuoja, kad yra bedarbis, neturi pajamų ir kito turto.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis, kuria teismas nusprendė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, nustatęs, kad pareiškėjas nepašalino visų teismo 2022 m. kovo 15 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų, kad pareiškėjas negali sumokėti žyminio mokesčio.

Pareiškėjas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, laikydamasi pozicijos, kad jis turi būti atleistas nuo žyminio mokesčio.

Vertindamas pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, tačiau kartu joje pažymėta, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (žr., pvz., 2011 m. birželio 9 d., 2000 m. birželio 30 d. nutarimus).

Vadinasi, nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis procesinių reikalavimų, įtvirtintų administracinį procesą reglamentuojančiame ABTĮ, kuris aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į administracinį teismą. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-438/2021; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-232-13).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, jeigu, skundo priėmimo klausimą sprendžiantis teismo pirmininkas ar teisėjas, nustato, kad skundas neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo pirmininkas ar teisėjas priima nutartį, kuria nustato terminą trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui, jeigu skundas paduotas elektroninių ryšių priemonėmis (ABTĮ 33 str. 3 d.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-651-1062/2021; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas dėl trūkumų šalinimo instituto, savo praktikoje yra išaiškinęs ir tai, kad: laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020); sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-690-822/2021; 2012 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-3717-95/2012); teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, visiškai nedetalizuojant, kurių įstatymo nuostatų toks skundas neatitinka (žr., pvz., 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-7-438/2021; 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-525-580-11); termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas skundą pateikusiam asmeniui yra palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, asmeniui suteikia galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-647-502/2021; 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir įvertinusi pareiškėjo skundą, teismo 2022 m. kovo 15 d. nutartį, kuria pareiškėjui nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, pareiškėjo prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino jo skundui nustatytų trūkumų.

Nustatęs, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų apie žyminio mokesčio sumokėjimą kaip, be kita ko, nustatyta ABTĮ 35 (administracinėse bylose už kiekvieną skundą, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas ABTĮ 36 ir 37 straipsniuose; skundus paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. už atitinkamą skundą mokėtinos žyminio mokesčio sumos) ir 37 (administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo; prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais) straipsniuose, pirmosios instancijos teismas nustatė pareiškėjui terminą šį skundo trūkumą pašalinti. Nors pareiškėjas nurodė, kad turi būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes nedirba ir neturi kito turto, tačiau prie jo nepridėjo įrodymų, pagrindžiančių jo finansinę padėtį, kurie pagrįstų jo prašyme atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad pareiškėjo pateiktas Marijampolės pataisos namų raštas taip pat nepatvirtina finansinės pareiškėjo padėties. Minėtame rašte nurodyta, kad tokios specialybės, kokią turi pareiškėjas, darbuotojų poreikio Marijampolės pataisos namuose nėra. Nustačiusi tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas aptariamo skundo trūkumo per teismo nustatytą terminą nepašalino.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ABTĮ nuostatas, nustatydamas terminą skundo trūkumams pašalinti. Kadangi pareiškėjas per teismo nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

 

 

nutaria:

 

Pareiškėjo R. Č. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

 

 

                                                                                                            Ernestas Spruogis

 

 

                                                                                                            Jūratė Varanauskaitė