Civilinė byla Nr. e3K-3-353-313/2019

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00521-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės (pranešėja) ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. Š. (S. Š.) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybės atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 165 884,28 Eur turtinei žalai atlyginti ir 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. išteisinamuoju nuosprendžiu jis, R. J. ir D. Š. buvo išteisinti neįrodžius, kad jie padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi minėtas išteisinamasis nuosprendis buvo paliktas nepakeistas. Pripažinus ieškovą įtariamuoju, jam buvo pritaikyta kardomoji priemonė – suėmimas, ieškovas buvo suimtas nuo 2012 m. gruodžio 15 d. iki 2014 m. birželio 26 d., iš viso 559 dienas.

4.       Ikiteisminio tyrimo metu dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų buvo pažeistos ieškovo teisės, jam buvo pareikšti nepagrįsti kaltinimai padarius sunkų nusikaltimą, ieškovas buvo neteisėtai suimtas, kardomoji priemonė buvo nepagrįstai tęsiama, nuo ieškovo ir teismo buvo slepiamos bylai reikšmingos aplinkybės, patvirtinančios, kad jis yra nekaltas, neteisėtai buvo apribota ieškovo teisė matytis su artimaisiais, baudžiamasis persekiojimas vyko pernelyg ilgą laikotarpį. Ieškovo manymu, jo teisės buvo pažeistos, nes jam buvo neteisėtai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Kardomoji priemonė – suėmimas – buvo paskirta nesant padaryto nusikaltimo įrodymų, be to, nepagrįstai nebuvo patenkintas ieškovo prašymas pakeisti paskirtą kardomąją priemonę į švelnesnę (užstatą). Atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo surinkta medžiaga, charakterizuojanti liudytoją A. Č., ieškovo advokatei buvo vengiama pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškovo nekaltumą. Prokuratūra nesiekė, kad bylos nagrinėjimo metu būtų ištirti įrodymai, pašalinantys byloje iškilusius prieštaravimus. Nors byloje nebuvo pakankamai įrodymų, kad ieškovas padarė nusikaltimą, baudžiamasis persekiojimas vyko 1231 dieną. Šis laikotarpis yra per ilgas ir pažeidžia ieškovo teisę, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką

5.       Dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų ieškovui buvo padaryta turtinė žala. Ieškovas negalėjo dirbti, jo netektas darbo užmokestis už laikotarpį nuo jo suėmimo iki registracijos darbo biržoje sudaro 117 163 Eur. Dėl ieškovui pritaikytos kardomosios priemonės buvo nutraukta 2012 m. kovo 9 d. sudaryta automobilio lizingo sutartis ir ieškovas prarado 9295 Eur sumokėtų įmokų, dėl pažeistų įsipareigojimų iš jo išieškoma 8935 Eur skola, už „Sprinterį“ iš ieškovo išieškoma 361 Eur skola, už buitinės technikos įsigijimo sutarties pažeidimą – 3112 Eur skola. Be to, ieškovas dėl suėmimo negalėjo tinkamai įvykdyti įsipareigojimų pagal kredito sutartį, dėl to jam buvo padaryta 4295 Eur dydžio žala. Ieškovo šeima negavo pragyvenimui reikalingų lėšų, todėl jo sutuoktinė buvo priversta skolintis pinigų. Ieškovo šeimos skola kreditoriams sudaro 18 797 Eur. Už baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu suteiktą teisinę pagalbą ieškovas sumokėjo 3924 Eur. Taip dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų ieškovui buvo padaryta 165 884 Eur turtinė žala.

6.       Dėl neteisėto suėmimo ieškovui buvo padaryta ir neturtinė žala. Ieškovas patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, pažeminimą, buvo apribota jo teisė bendrauti su šeimos nariais, ieškovas jautė netikrumą dėl savo ateities, jo šeima išgyveno sunkų laikotarpį negaudama nuolatinių pajamų. Ieškovas prašė teismo priteisti 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7.       Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8.       Teismas konstatavo, kad ieškovui ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pritaikytas jo teisinę padėtį sunkinantis baudžiamasis įstatymas. Baudžiamoji byla buvo pradėta įtariant, kad ieškovas padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 104 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) įtvirtintą veiką – tyčia nužudė A. U.. BK 105 straipsnio 4 punkte buvo nustatyta, kad tyčinio nužudymo sunkinanti aplinkybė yra nusikaltimo padarymas pavojingu daugelio žmonių gyvybei būdu. 2012 m. gruodžio 16 d. ieškovui buvo pareikšti įtarimai padarius tyčinį nužudymą pavojingu kitų žmonių gyvybei būdu. Šis nusikaltimas įtvirtintas dabar galiojančio BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Taigi, ieškovui buvo pareikšti įtarimai dėl nusikaltimo, už kurį buvo nustatyta atsakomybė ir nusikaltimo padarymo metu galiojusiame BK.

9.       Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nepagrįstai vadovaujamasi nepatikimais A. Č. parodymais. Šio liudytojo apklausa nebuvo vienintelis procesinis veiksmas, kurio pagrindu buvo nustatytos nusikaltimo padarymo aplinkybės. Dalyvaujant A. Č. buvo atliktas jo parodymų patikrinimas vietoje. 2012 m. lapkričio 22 d. apklausiamas teisme A. Č. iš esmės patvirtino ankstesnius savo parodymus, atsisakydamas tik dalies anksčiau nurodytų teiginių. Aplinkybė, kodėl liudytojas atsisakė dalies parodymų, turėjo būti tinkamai ištirta ir įvertinta nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, tačiau šie veiksmai nebuvo atlikti, nes A. Č. mirė. Teismas pažymėjo, kad teisės aktuose nėra nustatyta, kad tyrimo metu turi būti renkama liudytoją charakterizuojanti informacija, todėl nėra pagrindo teigti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistos įrodinėjimo procesą reglamentuojančios teisės normos.

10.       Teismas nepagrįstu pripažino ieškovo argumentą, kad jo nekaltumą patvirtino baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės, jog nužudyti A. U. dėl keršto galėjo ir V. M. bei R. M.. V. M. ir R. M. buvo kaltinami dėl to, kad, keršydami dėl 1996 metų spalio mėnesį įvykusio susišaudymo, nužudė A. U.. Byloje nebuvo nustatyta aiškių motyvų, dėl kurių šie asmenys galėjo nužudyti A. U., nes nusikalstama veika buvo padaryta praėjus 4 metams po minėto susišaudymo. Savo ruožtu ikiteisminiame tyrime, kuriame įtarimai buvo pareikšti ieškovui, nusikaltimo padarymo motyvai buvo aiškesni – konfliktai tarp nukentėjusiojo ir R. J., siekis atkeršyti A. U., nusikaltimo padarymo aplinkybės. Dėl nurodytų aplinkybių tyrimas dėl V. M. ir R. M. buvo pagrįstai nutrauktas ir iškilo būtinybė tirti kitą nusikaltimo padarymo versiją. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu A. Č. nurodė bylai svarbias aplinkybes, ikiteisminis tyrimas pagrįstai buvo atnaujintas ir pagal surinktą medžiagą ieškovui buvo pareikšti įtarimai.

11.       Teismas nesutiko su ieškovo teiginiu, kad jam nepagrįstai buvo pritaikyta kardomoji priemonė suėmimas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas buvo 3 kartus teistas ir kelis kartus baustas už padarytus administracinius nusižengimus, jam buvo pareikšti įtarimai padarius sunkų nusikaltimą; ieškovas suėmimo metu nedirbo Lietuvoje, nuo 2004 metų nuolat išvykdavo iš Lietuvos, tiksli jo gyvenamoji vieta užsienyje nebuvo nustatyta. Kardomoji priemonė ieškovui buvo parinkta įvertinus tai, kad jis gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, gali būti apsunkintas nuosprendžio įvykdymas, byloje buvo surinkti duomenys, kad ieškovas gali daryti teisės pažeidimus. Ieškovas teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė pakeisti pritaikytą kardomąją priemonę į švelnesnę, tačiau iš Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutarties matyti, kad teismas, priimdamas šį sprendimą, įvertino byloje esančius minėtus duomenis apie ieškovą.

12.       Teismo vertinimu, ieškovas nepagrįstai teigia, kad jo baudžiamasis persekiojimas nebuvo užbaigtas per įmanomai trumpiausią laiką. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas vertinant byloje surinktus įrodymus, buvo tiriamos kelios nusikaltimo versijos ir baudžiamasis procesas nebuvo vilkinamas. Ieškovas buvo pripažintas įtariamuoju tik 2012 m. gruodžio 5 d., po to, kai 2012 m. lapkričio 22 d. A. Č. teismui patvirtino aplinkybes dėl R. J. ir A. U. konflikto, motyvų atkeršyti nukentėjusiajam, ieškovo, D. Š. ir R. J. atvykimo, pasišalinimo iš nusikaltimo vietos.

13.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas dėl suėmimo negalėjo dirbti, jo šeimos materialinė padėtis buvo bloga, ieškovas patyrė daug dvasinių išgyvenimų, tačiau neteisėti teisėsaugos institucijų veiksmai nagrinėjamoje byloje nėra nustatyti. Nesant priežastinio ryšio tarp ikiteisminio tyrimo institucijų ar teismo veiksmų ir ieškovo nurodomų neigiamų pasekmių, teismas sprendė nesant pagrindo atlyginti ieškovui žalą.

14.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2019 m. kovo 21 d. nutartimi paliko Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą nepakeistą.

15.       Remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsniu ir šios teisės normos kasacinio teismo formuojama aiškinimo ir taikymo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015; 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572-969/2015; 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015; kt.), įvertinusi ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kolegija padarė išvadą, kad tyrimą atlikę pareigūnai galėjo pagrįstai įtarti, jog ieškovas padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Teismo vertinimu, šios išvados nepaneigia aplinkybė, kad ieškovas vėliau buvo išteisintas, neįrodžius, jog jis dalyvavo nužudant A. U..

16.       Kolegija pažymėjo, kad asmens nuteisimo atveju taikomas įrodinėjimo standartas skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, todėl liudytojo A. Č. parodymai, kurie buvo teismo nuosprendžiu pripažinti nepatikimais ir nesudarančiais pagrindo nuteisti ieškovą, nors ir nebuvo pakankami tam, kad ieškovui kiltų baudžiamoji atsakomybė, tačiau kartu su kitais byloje esančiais įrodymais sudarė pagrindą pagrįstai įtarti ieškovą padarius nusikaltimą ir pradėti jo baudžiamąjį persekiojimą, siekiant nustatyti, ar šis įtarimas pasitvirtins.

17.       Kolegija taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, nenustatė, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas netinkamai ar kad įrodymai, kuriais buvo grindžiama ieškovo kaltė, buvo surinkti pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Tokių aplinkybių nenustatyta ir šioje byloje. Ieškovas, teigdamas, kad jo teisės buvo pažeistos dėl tariamai neteisėtų teisėsaugos pareigūnų veiksmų, taip pat neįvardijo jokių konkrečių pareigūnų atliktų neteisėtų veiksmų, jų klaidos padarymo faktą grindė vien tik išteisinamojo nuosprendžio priėmimu. Tačiau ši aplinkybė pati savaime, nenustačius konkrečių pareigūnų atliktų procesinių veiksmų pažeidimų, nesudaro pagrindo teigti, kad vykdytas baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas.

18.       Kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, kad valstybės pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą, padarė procesinių pažeidimų, atliko neteisėtus veiksmus ar kokiu nors kitu būdu pažeidė baudžiamąjį procesą reglamentuojančių ar kitų teisės aktų nuostatas. Ieškovas išteisintas ne dėl to, kad ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas pažeidžiant teisės aktuose išdėstytus reikalavimus, bet dėl to, kad teismas vertino ir interpretavo byloje surinktus įrodymus kitaip, nei ikiteisminį tyrimą vykdę pareigūnai, ir šių įrodymų pagrindu padarė kitokias išvadas. Atlikdami įrodymų tyrimą, teismai tik paneigė surinktų duomenų įrodomąją vertę ir, atsižvelgdami į tai, priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Be to, teismai išteisinamajame nuosprendyje nurodė ir aplinkybę, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu negalėjo patikrinti 2013 m. vasario 26 d. mirusio A. Č. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Teismas, priimdamas nuosprendį, remiasi tik teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, kurie privalo būti vertinami bendrai su kitais duomenimis. Atsižvelgdama į tai, kolegija padarė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog teisėsaugos pareigūnai, vykdę ieškovo baudžiamąjį persekiojimą, elgėsi neteisėtai.

19.       Remdamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119, 121, 122 straipsniais, kasacinio teismo formuojama šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018; kt.), įvertinusi ieškovui skirtos kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo aplinkybes, kurių egzistavimo ieškovas neginčija, kolegija padarė išvadą, kad baudžiamąją bylą nagrinėjusiam teismui galėjo kilti pagrįstas įtarimas, kad ieškovas gali bandyti slėptis nuo teisingumo ar, būdamas laisvėje, daryti kitas nusikalstamas veikas. Kolegija nenustatė pagrindo vertinti, kad teismai nepagrįstai, nesant rizikos, jog ieškovas gali bandyti slėptis nuo teisingumo ar daryti kitas nusikalstamas veikas, taikė ieškovui kardomąją priemonę (suėmimą) ar pratęsė jos galiojimo terminą. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas apskundė aukštesnės instancijos teismui tik Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartį, kuria jam paskirta kardomoji priemonė, o Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. sausio 3 d. nutartimi paliko šią nutartį galioti. Vėlesnių Klaipėdos apygardos teismo nutarčių, kuriomis ieškovui buvo pratęsiama kardomoji priemonė – suėmimas, ieškovas neskundė teisės aktuose nustatyta tvarka.

20.       Kolegija, įvertinusi bylos duomenis, atmetė ieškovo argumentą, kad jo baudžiamasis persekiojimas truko nepagrįstai ilgai. Kolegija pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog teisėsaugos pareigūnai ar teismas tyčia vilkintų vykdomą ikiteisminį tyrimą ar teismo procesą, vengtų atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Tokių aplinkybių nenurodė ir ieškovas.

21.       Vertindama ieškovo atžvilgiu vykdyto baudžiamojo persekiojimo trukmę, kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad, nagrinėjant bylą dėl ieškovo ir R. J. galimai padarytos nusikalstamos veikos pirmosios instancijos teisme, buvo iškilęs klausimas dėl trečio įtariamojo, kurio atžvilgiu vykdomas ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas į atskirą bylą, D. Š., ekstradicijos. Nagrinėjant baudžiamąją bylą prokuroras prašė teismo palaukti, kol D. Š. bus perduotas Lietuvai, ir S. Š., R. J. bei D. Š. iškeltas baudžiamąsias bylas nagrinėti kartu. Tiek pats ieškovas, tiek ir abu jo gynėjai pritarė, kad prokuroro prašymas būtų patenkintas. Taigi, nors ieškovas prašo teismo priteisti jam žalos atlyginimą dėl pernelyg ilgai užsitęsusio bylos nagrinėjimo, tačiau bylos nagrinėjimo metu jis pats, nepaisydamas to, kad jo atžvilgiu tuo metu buvo pritaikyta kardomoji priemonė suėmimas, varžanti jo laisvę, pritarė, kad bylos nagrinėjimas būtų atidėtas ir byla būtų nagrinėjama tik išsprendus D. Š. ekstradicijos klausimą. Byloje nėra ginčo, kad dėl procedūrų, susijusių su D. Š. ekstradicija, bylos nagrinėjimas užsitęsė 289 dienas. Be to, nagrinėjant bylą teisme buvo organizuotas ne vienas teismo posėdis, buvo apklausta daug liudytojų. Ši aplinkybė, kolegijos vertinimu, taip pat pripažintina svarbia ir objektyvia, turėjusia įtakos bylos nagrinėjimo teisme trukmei.

22.       Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad baudžiamoji byla buvo iškelta dar 2000 m. birželio 8 d., kolegijos vertinimu, neturi įtakos sprendžiant dėl ieškovo atžvilgiu vykdyto baudžiamojo proceso trukmės. Ieškovas buvo pripažintas įtariamuoju ikiteisminiame tyrime dėl A. U. nužudymo 2012 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimu, o pranešimas apie įtarimą ieškovui buvo įteiktas tik 2012 m. gruodžio 16 d. Iki tol ieškovas neturėjo įtariamojo statuso ir vykdytas ikiteisminis tyrimas nevaržė jo teisių, todėl anksčiau vykęs procesas neturi reikšmės sprendžiant dėl galimai valstybės institucijų neteisėtais veiksmais ieškovui padarytos žalos.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

23.       Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1.                       Teismai, netinkamai aiškindami ir taikydami CK 6.272 straipsnio 1 dalį, siaurai ir ydingai vertindami neteisėtų veiksmų sąvoką, nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinį. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nevartojama sąvoka „neteisėtas veiksmas“. Dėl šios priežasties nurodytą teisės normą reikia taikyti kartu su CK 6.246 straipsniu, apibrėžiančiu neteisėtus veiksmus ir kartu nustatančiu, kad civilinė atsakomybė, tarp jų ir valstybės, gali atsirasti taip pat pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2007; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2009; 2010 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; kt.). 

23.2.                       Baudžiamojoje byloje, kurioje ieškovas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir suimtas, prokurorai ir teismas padarė tyrimo klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, ypač nepagrįstam suėmimui iki išteisinamojo nuosprendžio, taikytam 559 dienas. Teismai, priėmę išteisinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad, be nepatikimų 2013 m. vasario 26 d. mirusio A. Č. parodymų, kitų R. J., D. Š. ir S. Š. kaltę patvirtinančių įrodymų nagrinėjamoje byloje nebuvo. Negalima pripažinti teisėtais veiksmais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų, jei išlaikyti visi baudžiamojo proceso formalumai, bet tyrimas vyko iš esmės klaidinga kryptimi, buvo persekiojimas fizinis asmuo, kuris nepadarė nusikalstamos veikos, o pareigūnai aplaidžiai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl ko ne tik buvo padaryta žala ieškovui, bet pareigūnai taip pat neatliko ir savo pagrindinės pareigos – atskleisti nusikalstamą veiką padariusius asmenis (BPK 2 straipsnis).

23.3.                       Teismai, nagrinėdami ieškovo ieškinį, nesivadovavo formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl valstybės civilinės atsakomybės tais atvejais, kai teisėsaugos institucijos pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos, kaip nustatyta BPK 2 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2018; 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-403/2019).

24.       Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

24.1.                       Šioje civilinėje byloje ieškovo reikalavimas priteisti žalos atlyginimą buvo siejamas su neteisėtu kardomosios priemonės – suėmimo – taikymu. Nagrinėjant bylą ir vertinant suėmimo pagrįstumo klausimą buvo nustatyta, kad ieškovas Lietuvoje suėmimo metu nedirbo, jo tiksli gyvenamoji vieta užsienyje taip pat nebuvo žinoma. Ieškovas nuo 2004 metų nuolat išvykdavo iš Lietuvos. Jis buvo teistas 3 kartus, paskutinį kartą 2003 m. gegužės 14 d. už nusikaltimo padarymą grupe su R. J.. Tuo pačiu nuosprendžiu R. J. buvo nuteistas už nužudymą iš chuliganiškų paskatų. Ieškovas iki suėmimo buvo ne kartą baustas už padarytus administracinius nusižengimus. Be to, ieškovui buvo pareikšti įtarimai dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, t. y. nužudymo. Dėl šios priežasties bylą nagrinėję teismai padarė teisiškai pagrįstą išvadą, kad kardomoji priemonė ieškovui buvo parinkta įvertinus tai, jog jis gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo, teismo, gali būti apsunkintas nuosprendžio įvykdymas, o byloje buvo surinkti duomenys apie tai, kad ieškovas gali daryti teisės pažeidimus. Minėtos išvados buvo padarytos atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvusius ieškovą kaltinančius duomenis. Tokių duomenų buvimą lėmė surinkti objektyvūs duomenys, liudytojų parodymai. Be to, suėmimo pratęsimas buvo tikrintas instancine tvarka, todėl ieškovas buvo suimtas ir suėmimas buvo tęsiamas pagrįstai.

24.2.                       Tęsiant ieškovo suėmimą buvo nuosekliai ir tinkamai motyvuoti reikšmingi ir pakankami tokių sprendimų pagrindai bei apsvarstytos alternatyvios kardomosios priemonės. Todėl besitęsiantis ieškovo suėmimas atitiko BPK 122 straipsnio ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

25.       Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į kasacinį skundą prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

25.1.                       Teismai tinkamai taikė ir aiškino CK 6.246 bei 6.272 straipsnius, pagrįstai nenustatė valstybės institucijų neteisėtų veiksmų. Nei civilinę, nei baudžiamąją bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad buvo padaryti ikiteisminio tyrimo pradėjimo, jo atlikimo, įrodymų rinkimo teisėtumo ar kiti įstatymų pažeidimai, kurie sudarytų teisinį pagrindą atlyginti ieškovui padarytą žalą. Taip pat nėra jokių duomenų, kad ieškovo sulaikymas ir suėmimas turėjo kokių nors neteisėtumo požymių, nes tai buvo iš esmės teisėti procesiniai veiksmai. Civilinė atsakomybė gali atsirasti tik tada, kai asmens veiksmai nesiderina su teisės nustatytu elgesio standartu. Jeigu asmens veikla teisės požiūriu yra nepriekaištinga, jo civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl veiklos, yra negalima. Deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda, kai, egzistuojant tam tikrai teisinei pareigai, įpareigotas asmuo jos nevykdo ar vykdo netinkamai ir tokiu pažeidimu padaro žalą kitam asmeniui. Šiuo atveju prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir teismas vykdė savo tiesioginę pareigą teisėtai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti visas baudžiamosios bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nenustatyta nė viena iš būtinų sąlygų, dėl ko valstybei galėtų būti taikoma civilinė atsakomybė. Ieškovas neįrodė, kad baudžiamojo proceso metu jam taikytos procesinės prievartos priemonės būtų buvusios taikytos pažeidžiant įstatymo reikalavimus ar pats baudžiamasis procesas būtų buvęs pradėtas pažeidžiant įstatymo reikalavimus, t. y. neteisėtai.

25.2.                       Ieškovas nepagrįstai teigia, kad dėl to, jog neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, jam neteisėtai buvo skirtos kardomosios priemonės. Kardomoji priemonė – tai ne bausmė už inkriminuojamą veiką, o procesinės prievartos priemonė, kurios tikslas yra užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Taigi, vienas svarbiausių kardomosios priemonės uždavinių – tinkamo proceso vyksmo užtikrinimas baudžiamojoje byloje. Skiriant asmeniui kardomąją priemonę, asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, įrodymai netiriami, atsižvelgiama į tikėtinumą, kad įtariamasis (kaltinamasis) vengs tyrimo (proceso), trukdys nustatyti tiesą, darys naujus nusikaltimus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kardomosios priemonės paskyrimo neteisėtumą gali patvirtinti ne išteisinamojo nuosprendžio priėmimo faktas, o tik jos skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso teisės normų pažeidimas, pavyzdžiui, pakankamo pagrindo įtarti asmenį nusikaltimo padarymu, kardomosios priemonės skyrimo pagrindų nebuvimas. Nagrinėjamu atveju egzistavo objektyvios aplinkybės skirti ieškovui kardomąją priemonę suėmimą ir vėliau šią priemonę tęsti.

25.3.                       Kasacinio skundo teiginys, kad ieškovui įtarimas ir kaltinimas buvo pareikšti ir grindžiami vien nepatikimais liudytojo A. Č. parodymais, yra nepagrįstas. Pirma, įtarimą pagrindžiantys faktai neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje). Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-718-421/2015). Antra, atliekant tyrimą dėl nusikalstamos veikos padarymo buvo atlikta nemažai procesinių veiksmų, buvo apklausta daugybė liudininkų, tai neginčijamai rodė, kad R. J., D. Š. ir S. Š. įvykdė jiems inkriminuojamą veiką. Kad buvo kilęs konfliktas tarp nužudytojo ir R. J., patvirtino ir kiti liudytojai. Be to, baudžiamojoje byloje yra 2000 m. rugpjūčio 28 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad buvo gauta operatyvinė informacija, jog A. U. prieš mirtį konfliktavo su R. J., D. ir S. Š.. Be to, faktą, kad šie asmenys galėjo nužudyti kitą žmogų ir nesant tam konkretaus motyvo, patvirtina ir ankstesni jų teistumai, taip pat ir kitų liudytojų parodymai, duoti dar iki A. Č. parodymų.  

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl valstybės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų

26.       CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.

27.       Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio. Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

28.       CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų sąrašas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime byloje Nr. 23/04 pažymėjo, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą padaro valstybės pareigūnai, įstatymų leidėjo diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį atvejų, kuriais ta žala turi būti atlyginama, sąrašą, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi būti atlyginta. Dėl šios priežasties valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios minėtos kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012).

29.       Be to, CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nurodyti procesiniai veiksmai vertintini ir Konvencijos garantuojamų teisių apsaugos kontekste. Kasacinis teismas savo praktikoje, formuojamoje bylose dėl valstybės civilinės atsakomybės, be kita ko, remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-684/2017 28, 29 punktus; 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2018 22, 25–27, 30 punktus; 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 43, 59–61 punktus; kt.).

30.       Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluoti valstybės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl teisminių ir teisėsaugos institucijų veiksmų baudžiamajame procese, taikymo kriterijai.

31.       Pirma, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, nurodytus CK 6.272 straipsnio 1 dalyje, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamą veiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014).

32.       Antra, sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų neteisėtumo baudžiamajame procese neturi reikšmės, ar procesinis veiksmas, dėl kurio galimai buvo padaryta žala, buvo skundžiamas įstatymo nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalies norma taikoma tiesiogiai – civilinę bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl šios normos pagrindu pareikšto reikalavimo nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skundžiamas procesinis veiksmas, dėl kurio, ieškovo teigimu, buvo padaryta žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2013).

33.       Trečia, išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (nuo pradžių). Išteisinamasis nuosprendis reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet savaime jis nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėti. Civilinės atsakomybės aspektu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

34.       Kadangi valstybės civilinė atsakomybė už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, yra civilinės teisės institutas, tai civilinę bylą dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas vertina nurodytus veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, spręsdamas dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

35.       Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl pareikšto ieškinio šios kategorijos bylose, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Bylose teisiniai vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018 31 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

36.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad baudžiamoji byla Nr. 30-2-032-00 buvo pradėta pagal požymius nusikaltimo, nustatyto BK 104 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.), t. y. dėl tyčinio A. U. nužudymo su sunkinančia aplinkybe – nusikaltimo padarymas pavojingu daugelio žmonių gyvybei būdu (BK (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 105 straipsnio 4 punktas). Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroro 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimu ieškovas buvo pripažintas įtariamuoju. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartimi ieškovui paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2012 m. gruodžio 15 d. ieškovas buvo sulaikytas, jo suėmimo terminas teismo nutartimis buvo pratęsiamas iki 2014 m. birželio 26 d. 2012 m. gruodžio 16 d. ieškovui buvo pareikšti įtarimai padarius tyčinį nužudymą pavojingu kitų žmonių gyvybei būdu. 2013 m. sausio 31 d. buvo surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendžiu ieškovas buvo išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs prokuroro apeliacinį skundą dėl minėto teismo nuosprendžio, 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė.

37.       Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas apeliacine tvarka apskundė tik Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartį, kuria jam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. sausio 3 d. nutartimi paliko šią nutartį galioti. Vėlesnių teismo nutarčių, kuriomis ieškovui buvo pratęsiama minėta kardomoji priemonė, ieškovas neskundė teisės aktuose nustatyta tvarka.

38.       Be to, baudžiamoji byla Klaipėdos apygardos teismui buvo perduota 2013 m. vasario 4 d., ji buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2013 m. balandžio 2 d. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atidėtas dėl D. Š. ekstradicijos. Posėdžio protokolo duomenys patvirtina, jog ieškovas prašė teismo nagrinėti bylą tik išsprendus D. Š. ekstradicijos klausimą, t. y. bylą nagrinėti dalyvaujant visiems kaltinamiesiems. D. Š. ekstradicija vyko 289 dienas. Dėl užsitęsusio D. Š. ekstradicijos proceso, teisiamųjų prašymo kviesti liudytojus baudžiamoji byla 2013 metais buvo paskirta nagrinėti 5 teismo posėdžiuose. Paskyrus bylos nagrinėjimą 2014 metais, byla buvo išnagrinėta.

39.       Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nustatę šias aplinkybes, dėl jų padarė vienodas išvadas, t. y. kad šiuo atveju nenustatyta ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, atsižvelgdama į šios nutarties 27–35 punktuose nurodytus išaiškinimus, neturi teisinio pagrindo nesutikti su nurodyta teismų išvada.

40.       Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsniu, 170 straipsnio 2 dalimi, 172 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsniu, ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnai organizuoja ir vykdo ikiteisminį tyrimą, siekdami greitai, išsamiai ir visapusiškai atskleisti nusikalstamas veikas bei nustatyti jas padariusius asmenis, kartu užtikrinant, kad nė vienas nekaltas asmuo nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Šios minėtų pareigūnų funkcijos ir pareigos yra itin reikšmingos, nes būtent jų tinkamas vykdymas užtikrina žmogaus teises ir interesus ir visos visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Teisėsaugos pareigūnams būtent dėl jų atliekamų pareigų specifikos ir svarbos ir yra keliami aukštesni rūpestingumo bei atidumo reikalavimai.

41.       Kaip teisingai sprendė bylą nagrinėję teismai, šiuo atveju egzistavo teisinis pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu, tyrimą atlikę pareigūnai galėjo pagrįstai įtarti, kad galimai ieškovas ir jo bendrininkai R. J. bei D. Š., keršydami už tai, kad A. U. kartu su nenustatytais asmenimis buvo sumušęs R. J., nužudė jį kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu. Pažymėtina, kad ikiteisminiam tyrimui pradėti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti taikomi skirtingi įrodinėjimo standartai; siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą.  Pagrįstą įtarimą pagrindžiantys faktai neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje). Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas. Tai, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, įtarimu kuriuo buvo grindžiama jam taikyta procesinės prievartos priemonė, dėl kaltinamųjų įrodymų stokos, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-421/2018 43 punktą ir jame nurodytą EŽTT bei kasacinio teismo praktiką). Šiuo atveju įtarimai ieškovui buvo grindžiami, be kita ko, liudytojo A. Č. parodymais. Nors šio liudytojo parodymai ir nebuvo pakankami tam, kad ieškovui kiltų baudžiamoji atsakomybė, tačiau kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, tarp jų liudytojų A. S., J. Z., V. A. parodymais, sudarė pagrindą pagrįstai įtarti ieškovą padarius nusikaltimą ir pradėti jo baudžiamąjį persekiojimą, siekiant nustatyti, ar šis įtarimas pasitvirtins. 

42.       Taip pat byloje nenustatyta teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovo teisės galėjo būti pažeistos dėl per ilgo baudžiamojo proceso. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos konstitucinės asmens teisės į tinkamą teismo procesą įgyvendinimas ir apsauga detalizuojami baudžiamojo proceso įstatyme. BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamo asmens teisė į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Tokia įstatymo nuostata yra ir pozityviosios valstybės pareigos pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį įgyvendinimas nacionalinėje teisėje. Joje nustatyta, kad asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas turi būti išspręstas per kuo trumpiausią laiką.

43.       Dėl aptariamos teisės į tinkamą procesą, apimančios teisę į procesą per kuo trumpiausią laiką, ne kartą pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje. Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylas, kuriose remiamasi šios asmens teisės pažeidimu, atsižvelgia ir į EŽTT jurisprudenciją aiškinant bei taikant Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį ir vadovaujasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valstybės institucijų elgesys organizuojant bylos procesą; baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikšmė pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2009; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; kt.; taip pat žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Grauslys prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36743/97, par. 60; 2009 m. sausio 20 d. sprendimą byloje Norkūnas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 302/05). 

44.       Dėl bylos sudėtingumo kriterijaus kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sudėtingumas gali būti susijęs tiek su faktinėmis, tiek su teisinėmis bylos aplinkybėmis. Tai gali būti aplinkybės, susijusios su inkriminuojama veika (pvz., epizodų skaičius, persekiotų baudžiamojo proceso tvarka asmenų skaičius ir pan.), tyrimo ypatybėmis (pvz., daug ar sudėtingų tyrimo veiksmų (apklausos, akistatos, parodymų patikrinimai vietoje, ekspertizės, įrodymų rinkimas užsienio valstybėse ir pan.), kitais konkrečios bylos aspektais (pvz., proceso eigai įtakos turėjo kelių bylų procesų tarpusavio ryšys, bylų sujungimas, įtariamųjų, kaltinamųjų veiksmai (slapstėsi, dažnai keitė parodymus), tokių asmenų ekstradicija ar perdavimas iš užsienio valstybės ir pan.). Dėl teisinių bylos aspektų reikšmingi gali būti teisės aktų pakeitimai, turintys reikšmės vertinamam procesui, iškilę sudėtingi teisės klausimai, lėmę pareigūnų darbo byloje apimtį (pvz., teismui kilo taikytinų teisės normų atitikties Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės klausimų, teko taikyti užsienio teisę ir pan.), kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 77 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). 

45.       Kasacinis teismas apie asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesį baudžiamajame procese yra pasisakęs, kad asmeniui negali būti priekaištaujama dėl to, kad šis naudojosi visomis prieinamomis procesinėmis priemonėmis savo interesams ginti. Kita vertus, nors ir neturėdami pareigos spartinti procesą, jo dalyviai turi rodyti reikiamą stropumą, atlikdami su jais susijusius proceso veiksmus, ir susilaikyti nuo delsimo taktikos naudojimo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad išvada, jog asmuo prisidėjo prie proceso užtęsimo, gali būti padaryta ir nekonstatuojant piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 79 punktą ir juose nurodytą EŽTT bei kasacinio teismo praktiką). 

46.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad proceso delsimu gali būti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga. Kartu pabrėžiama, kad kiekvienu atveju nurodyti kriterijai taikomi konkrečios bylos aplinkybėms, kurių visuma ir lemia teismo išvadą dėl konkretaus proceso trukmės pagrįstumo. Be to, baudžiamasis procesas vertinamas kaip jo stadijų visuma, todėl reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką reiškia laiką nuo oficialaus kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, iki galutinio sprendimo dėl pareikšto kaltinimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 81–83 punktus ir juose nurodytą EŽTT bei kasacinio teismo praktiką).

47.       Nagrinėjamu atveju ieškovui įtarimai buvo pareikšti 2012 m. gruodžio 16 d., kaltinamasis aktas surašytas 2013 m. sausio 31d., baudžiamoji byla teismui perduota 2013 m. vasario 4 d., išteisinamasis nuosprendis priimtas 2014 m. birželio 26 d. Teisėjų kolegija, įvertinusi nusikaltimo, kurio padarymu buvo įtariamas ir kaltinamas ieškovas, sunkumą, atsižvelgdama į tai, kad baudžiamojoje byloje buvo trys kaltinamieji, dėl vieno iš jų buvo taikomas ekstradicijos procesas, neturi pagrindo pripažinti, kad laikotarpis nuo įtarimo ieškovui pareiškimo iki išteisinamojo nuosprendžio priėmimo, t. y. apie 1,5 metų, laikytinas nepagrįstai ilgu, pažeidžiančiu ieškovo teises ir teisėtus interesus. Priešingi kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nepagrįsti.

48.       Dėl ieškovui taikytos kardomosios priemonės – suėmimo – pagrįstumo ir jos taikymo trukmės teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, jog ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai yra valstybėje ir bet kurioje žmonių visuomenėje būtina teisėta veikla. Ji negali būti vertinama kaip neteisėta vien dėl to, kad proceso nustatytais pagrindais pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąja tvarka. Vadinasi, tyrimo pabaigimo faktas, nenubaudus asmens, savaime nedaro ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų neteisėtų. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme įtvirtintus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta. Ar kardomoji priemonė buvo taikyta teisėtai, įvertinama pagal tai, ar buvo realus pagrindas ir poreikis asmeniui taikyti procesinius suvaržymus, ar parinkta kardomoji priemonė buvo nustatyta įstatymu ir ar atitiko jo sąlygas, ar konkrečioje situacijoje ji buvo proporcinga poreikiui kontroliuoti asmens elgesį. Tai sprendžiama iš tokių aplinkybių kaip susiklosčiusi procesinė situacija, kurioje buvo nuspręsta taikyti kardomąją priemonę (įtarimų pareiškimas, kaltinimų pasunkinimas, dėl ko asmuo gali vengti tyrimo ar galimos bausmės, vilkinti procesą ir kt.;); asmens atliktų įtariamų esant nusikalstamų veiksmų aplinkybės: pobūdis, mastas, trukmė, padariniai, ryšiai su tam tikrais asmenimis, kurie gali rodyti apie jo pavojingumą, galimybę tęsti įtariamą nusikalstamą veiklą ir todėl gali pagrįsti būtinumą taikyti jam apribojimus; asmenį apibūdinantys duomenys ir jo elgesys tyrimo ir proceso metu, galintys sudaryti pagrindą vertinti, kad asmeniui reikalinga tam tikra priežiūra, nes kitaip gali būti neužtikrintas jo dalyvavimas ikiteisminiame tyrime, teisminiame nagrinėjime ir nuosprendžio įvykdymas, ar rodantys jo pavojingumą, kad jis gali daryti kitus nusikaltimus; kardomosios priemonės teisėtumas, pobūdis, jos taikymo trukmė, padariniai ir reikšmė pareiškėjui, įvertinant, ar paskirti suvaržymai sukėlė jiems realias neigiamas pasekmes: apribojo laisvę, trukdė profesinei ar kitokiai teisėtai veiklai (pvz., bendravimui, mokymuisi, kelionėms, pomėgiams), sukėlė papildomas prievoles, vertė daryti išlaidas ir kita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 51, 52 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

49.       Šiuo atveju kardomoji priemonė – suėmimas ieškovui buvo pritaikyta atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje ir ją nagrinėjant teisme, siekiant, be kita ko, užtikrinti įtariamojo (kaltinamojo) dalyvavimą procese, užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai pagrįsti procesiniai interesai.

50.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje priimtuose procesiniuose sprendimuose teismai aptarė ieškovui taikytos kardomosios priemonės pobūdį, poveikį jo interesams ir tai, kad suėmimo teisėtumas instancine tvarka buvo tikrintas. Teismai, vertindami kardomosios priemonės skyrimą, iš esmės sprendė, kad jį lėmė ieškovui pareikšti įtarimai ir jų sunkumas, galimos paskirti laisvės atėmimo bausmės griežtumas, taip pat tai, kad ieškovas gyveno užsienyje, turėjo ten ryšių, dėl to egzistavo objektyvi galimybė, jog jis gali slėptis nuo teismo, daryti neigiamą įtaką procesui. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjant bylą nustatytas aplinkybes, sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog teismų nustatytos aplinkybės, dėl kurių ieškovui buvo taikyta (pratęsiama) kardomoji priemonė suėmimas, iš tikrųjų egzistavo (ieškovas iš tikrųjų buvo kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, gyveno ir dirbo užsienyje ir kt.), o jis pats šių aplinkybių neginčijo ir nekvestionavo. Pažymėtina, kad šių aplinkybių (jų egzistavimo) ieškovas neginčija ir kasaciniame skunde. Be to, ieškovui paskirtos kardomosios priemonės skyrimo laikas pailgėjo dėl kitam kaltinamajam taikytos ekstradicijos, kai ieškovas pats asmeniškai prašė baudžiamąją bylą nagrinėti tik išsprendus ekstradicijos klausimą, o ekstradicijos proceso metu neprašė jam skirtos kardomosios priemonės panaikinti ir (ar) pakeisti kita, švelnesne, kardomąja priemone. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra teisinio pagrindo spręsti dėl ieškovui taikytos kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo ir jos pratęsimo neteisėtumo kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

51.       Kiti kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųstos teismo nutarties teisėtumui ir vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

52.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Palikti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutartį nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos        Goda Ambrasaitė-Balynienė

        Alė Bukavinienė

        Janina Januškienė