Adm. byla Nr. I-386-142/2009
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 4; 14.2
(S)
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. kovo 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams J. G., advokatei Svetlanai Naidenko, atsakovo VAVA Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens VAVA atstovei Jūratei Riaubiškienei, tretiesiems asmenims M. R., L. S., I. P., trečiųjų suinteresuotų asmenų J. J. atstovui V. J., S. S. atstovei J. M., H. K., J. J., S. S., I. Š., R. Š., P. N., S. V., M. R., I. P. atstovui V. K., L. S. atstovei advokatei Birutei Rutkauskienei, UAB Korporacijos „Matininkai“ atstovui Z. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „JGK statyba“ skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui dėl įpareigojimo pažymėti (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės projekto papildyme sklypą, tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB Korporacija „Matininkai“, UAB “Arlitanus”, L. S., I. N., J. V., I. Š., R. Š., R. S., P. N., S. V., M. R., I. P., J. J., S. S., H. K., V. V., Z. S., H. K.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
UAB „JGK Statyba“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, pažymėti (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės projekto papildyme valstybės išperkamos ir UAB „JGK Statyba“ gyvenamųjų namų komplekso statybai suteiktos žemės plotus bei ribas (t. I, b. l. 1-4). Pareiškėjas skundą grindė tuo, kad Vyriausybė 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. 142 p, atsižvelgdama į visuomenės interesus, nustatyta tvarka skyrė UAB „JGK Statyba“ (nuo 1991-08-19 Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijos teisių perėmėjai) 42,8 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkėje (dabar Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) seniūnija), ir nustatė tikslinę šio žemės sklypo naudojimo paskirtį – gyvenamųjų namų komplekso statyba. Šis Vyriausybės teisės aktas nėra panaikintas, pakeistas arba papildytas. UAB „JGK Statyba“ nustatytu laiku įvykdė žemės suteikimo sąlygas, t. y. sumokėjo už žemės paskirties pakeitimą ir todėl dar 1990 m. gegužės 25 d. aktu perduotas 42,8 ha žemės sklypas buvo atribotas natūroje gelžbetoniniais riboženkliais. 1500 gyventojų komplekso „Salotė“ 42,8 ha žemės sklypo plotas pagal 1996 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymą buvo priskirtas Vilniaus miesto savivaldybei. 42,8 ha žemės sklypo plotas ir paskirtis išlieka ta pati ir atitinka Vilniaus miesto plėtros iki 2015 m. preliminariems sprendimams bei Vilniaus miesto bendrajam planui. Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr.1397 V (reg. Nr. 88), 1996 m. lapkričio 18 d. Vilniaus rajono savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 511 patvirtintas 1500 gyventojų JGK (duomenys neskelbtini) (vėliau JGK „Salotė“) detalaus planavimo projektas, o 2000 m. kovo 9 d. ir 2000 m. lapkričio 2 d. Vilniaus m. valdybos sprendimais Nr. 513V ir 2083 V pakoreguotas ir patikslintas JGK „Salotė“ ketvirto gyvenamųjų namų kvartalo detalus planas. UAB „JGK Statyba“ 2004 m. vasario 20 d. raštu Nr. 02/27 pateikė Vilniaus apskrities viršininkui, Vilniaus m. žemėtvarkos skyriui, Vilniaus m. merui, Vilniaus m. plėtros departamentui, Korporacijai „Matininkai“ 1996 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus m. valdybos sprendimu Nr. 1397 (reg. Nr. 88), 1996 m. lapkričio 18 d. Vilniaus rajono savivaldybės sprendimu Nr. 511 patvirtintą 1500 gyventojų komplekso „Salotė“ detaliojo plano M 1:1000 kopiją bei 2004 m. vasario 6 d. ir 2004 m. vasario 13 d. raštų Nr. 3B-(3.5)-1527/4-176 ir Nr. 2D-(3.1)-634 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos kopijas. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2004 m. vasario 6 d. išaiškino, kad institucija, rengianti žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, privalo atsižvelgti į UAB „JGK Statyba“ žemės sklypo detaliojo plano sprendinius. Rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimuose, turi būti atsižvelgta į 2004 m. vasario 20 d. pateiktą 1500 gyventojų komplekso „Salotė“ detalųjį planą. Todėl pareiškėjas nurodė, kad 1500 gyventojų komplekso „Salotė“ 1996 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus m. valdybos sprendimu Nr. 1397V patvirtinto detaliojo plano pagrindu turi būti pažymėti Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės plotai. Pagal Žemės ir miškų ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 17 punktą, kadastro vietovėje projektą rengiantis autorius privalo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinto projekto plano kopijoje pažymėti valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos 1500 gyventojų komplekso „Salotė“ žemės plotus bei sudaryti pretendentų, pageidaujančių šioje (turėtoje) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų teritorijoje susigrąžinti natūra žemę, sąrašus, nurodant žemės plotą, o taip pat priežastis, kodėl valstybės išperkamoje žemėje negalima tenkinti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų pretendentų prašymų, ir pateikti minėtų pretendentų sąrašus Vilniaus m. žemėtvarkos skyriui (Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio l dalis). Tačiau Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius neorganizuoja, kad naudojamas žemės sklypas projekte būtų pažymėtas kaip valstybės išperkamas ir nenurodo šio neveikimo priežasčių.
Teisme 2009 01 13 gautas pareiškėjo patikslintas skundas. Patikslintu skundu pareiškėjas reikalauja įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių pateikti projekto rengėjui – UAB „Korporacija Matininkai“ pareiškėjos parengtą ir Vilniaus miesto valdybos 1996 08 29 sprendimu Nr. 1397V ir Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 1996 11 18 sprendimu Nr. 511 patvirtintą 1500 gyventojų jaunimo gyvenamojo komplekso (duomenys neskelbtini) (vėliau – JGK „Salotė“) detalųjį planą, o taip pat įpareigoti atsakovą kontroliuoti, kad 1500 gyventojų pareiškėjai suteiktas 33 ha plotas ir ribos Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimų žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme būtų pažymėti, kaip išperkamos ir neprivatizuojamos.
Patikslintas skundas grindžiamas Vyriausybės 1990 05 16 potvarkio Nr. 142p 5 priedeliu. Paaiškina, kad, neatsižvelgiant į pareiškėjo reikalavime nurodytus detaliuosius planus, pareiškėjas gavo atsakovo (VAVA) 2004 08 11 raštą Nr. (30)-1.2-2547, kuriuo buvo informuojama, kad toje dalyje, kuri ir pirminiame detalaus išplanavimo plane nebuvo numatyta užstatyti, 9,8 ha plotas nebuvo nustatyta tvarka priskirtas valstybės išperkamai žemei ir minėtame sklype buvo vykdomi žemės reformos darbai. Nurodoma, kad Vilniaus apskrities viršininko 2000 04 12 įsakymu Nr. 1188-41 buvo patvirtintas Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektas. Juo vadovaujantis piliečiams buvo atkurtos nuosavybės teisės į suformuotus žemės ūkio paskirties žemės sklypus asmeniniam ūkiui ir grąžinimui natūra.
Paaiškina, kad po to buvo inicijuojamas priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo panaikinimas, tačiau atsakovas 2004 10 05 raštu Nr. (31)-1.2-3125 atsakydamas į pareiškėjo skundą dėl vilkinimo, pasisakė, kad iš pareiškėjui suteikto ploto 9,8 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime nepriskirtas valstybės išperkamai žemei. Paaiškina, kad tame sklype vyko žemės reformos darbai ir pareiškėjas neteko teisės naudotis šiuo sklypu. Paaiškina, kad ginčas dėl 9,8 ha nagrinėjamas atskiroje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-430-45/06. Šioje byloje pareiškėjas kelia klausimą dėl likusios 33 ha ploto žemės sklypo dalies pažymėjimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme. Pareiškėjas paaiškina, kad detalieji planai, kurie patvirtinti reikalavime nurodytais sprendimais, iki šiol yra galiojantys. Dėl to pareiškėjas mano, kad žemėtvarkos planai turi neprieštarauti įstatymams, Vyriausybės nutarimais nustatytiems žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems atitinkamo lygmens savivaldybės planavimo dokumentams, kitiems teisės aktams. Mano, kad žemėtvarkos projektai urbanizuotoje (duomenys neskelbtini) gyvenvietės teritorijoje galėjo būti rengiami įsigaliojusių bendrojo ir detalaus planų pagrindu.
Remiasi Vilniaus apskrities viršininko 2003 10 30 įsakymu Nr. 5516-01. Teigia, jog pagal šio įsakymo 3.2 punktą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius privalėjo žemėtvarkos projektą rengiančiam asmeniui pateikti projekto rengimui reikalingus dokumentus ir kontroliuoti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto papildymo rengimo eigą. Iš esamų projektų matyti, kad pareiškėjui skirta teritorija žymima skirtingai. Pareiškėjai skirto ploto dalis – 33 ha ploto – pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 07 28 įsakymu Nr. 2263-41 patvirtintą planą pažymėta kaip valstybės išperkama ir neprivatizuojama.
Remiasi Žemės reformos įstatymo 19, 20, 21 straipsniais, Vyriausybės 1998 04 01 nutarimu Nr. 385 patvirtinta tvarka bei Žemės ūkio ministro 2002 09 26 įsakymu Nr. 376 patvirtinta metodika. Mano, kad pagal šiuos teisės aktus pretenduojantys atkurti nuosavybės teisę pareiškėjui skirtoje žemėje tretieji asmenys negali būti laikomi pretendentais.
Teigia, kad atsakovas, vykdant žemės reformos žemėtvarkos projekto (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje papildymą, vengė atlikti kompetencijai priskirtus veiksmus, nes neteikė projekto rengėjui sprendimais patvirtintų detaliųjų planų, kurių pagrindu pareiškėjui turėjo būti projektuojamas 42,8 ha ploto sklypas, taip pat pagal galiojančius planavimo dokumentus pareiškėjui priklauso 33 ha sklypas, kuris turėjo būti pažymėtas kaip valstybės išperkamas.
Pažymi, kad atsakovas nepateikė pareiškėjui atsakymo į 2004 04 06 prašymą. Teigia, kad dėl pareiškėjo nurodytų priežasčių projekto rengėjas UAB „Korporacija Matininkai“ parengė Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimų teritorijoje žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, nenurodant jame 33 ha ploto ir ribų žemės sklypo, suteikto pareiškėjui gyvenamųjų namų komplekso statybai ir eksploatavimui. Be to, dėl tų pačių priežasčių buvo suprojektuota grąžinimui apie 7,2 ha ploto žemė valstybės išperkamoje žemėje, t. y. pareiškėjui skirtoje 33 ha ploto žemėje. Mano, kad taip neteisėtai buvo priešpastatyti teisėto ir sąžiningo žemės naudotojo interesai prieš (duomenys neskelbtini) kaime pageidaujančių grąžinti žemę natūrą asmenų interesus. Paaiškina, kad dėl to yra nagrinėjamos kitos bylos, vienoje jų ginčijamas Vilniaus apskrities viršininko 2006 10 11 įsakymo Nr. 2.3-9766-41 teisėtumas.
Pažymi, kad šioje byloje nei vienas iš proceso dalyvių neginčija Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 07 28 įsakymo Nr. 2263-41 teisėtumo, o šiuo įsakymu yra patvirtinta pareiškėjo teisė į 33 ha ploto žemę pagal 1996 11 18 Vilniaus rajono savivaldybės sprendimu Nr. 511 patvirtintą detalųjį planą. Paaiškina, kad ginčas kyla dėl minėto ploto grafinio žymėjimo Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimų teritorijose žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme. Atsakovas šį plotą skirtingoje grafinėje medžiagoje žymėjo pažeisdamas teisės aktus arba visai to ploto nežymėjo.
Pažymi, kad, rengiant žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą dėl pareiškėjo nurodomų pažeidimų, 7,2 ha ploto kitos paskirties žemės paskirtis pakeista neteisėtai. Dėl pareiškėjui suteikto 33 ha žemės sklypo paskirties keitimo aiškina, kad jis buvo negalimas, remiasi žemės paskirties keitimą reglamentuojančiais teisės aktais, žemės nuomą reglamentuojančiais teisės aktais, ir tuo, kad pareiškėjui skirta žemė įstatymu buvo priskirta miesto teritorijai. Mano, kad pareiškėjo, kaip žemės nuomininko, teisė Salotėje 33 ha ploto dalyje turi būti ginama.
Papildomai aiškina, kad atsakovas daugiau kaip 10 metų nesudaro su pareiškėju žemės nuomos sutarties, išskyrus 2000 10 26, kai 99 metams buvo išnuomotas 6,3033 ha žemės sklypas. Mano, kad įstatymai įpareigoja atsakovą spręsti pareiškėjo keliamus klausimus.
Paaiškina, kad šis ginčas tarp pareiškėjo ir VAVA netrukdo (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje projektuoti pretendentams žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti, kadangi kaimas buvo rėžinis ir žemė grąžinama ne būtinai turėtos žemės vietoje.
Paaiškina, kad atsakovas, 2006 10 11 tvirtindamas (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės projekto papildymą, jame visai nežymėjo (duomenys neskelbtini) kaimo projekto papildyme valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės ploto ir ribų. Aiškina, kad atsakovas atsisakė nagrinėti ir priimti bet kokį sprendimą po pareiškėjo 2008 01 09 pretenzijos 01/02 pateikimo.
Mano, kad nustačius, jog 33 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas suteiktas teisėtai ir naudojamas teisėtai, šiuo klausimu priimtų administracinių aktų ignoravimas demokratinėje visuomenėje negali būti toleruojamas.
Mano, kad pareiškėjo teisės gali būti apgintos tik tuo atveju, kai atsakovas pateiks projekto rengėjui UAB „Korporacija Matininkai“ pareiškėjo parengtą ir Vilniaus miesto valdybos 1996 08 29 sprendimu Nr. 1397V ir Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 1996 11 18 sprendimu Nr. 511 patvirtintą 1500 gyventojų jaunimo gyvenamojo komplekso (duomenys neskelbtini) (vėliau – JGK „Salotė“) detalųjį planą bei, kai atsakovas bus įpareigotas žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme pažymėti pareiškėjui skirtą 33 ha plotą kaip valstybės išperkamą ir neprivatizuojamą.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai palaikė skundo ir patikslinto skundo reikalavimus ir argumentus. Papildomai paaiškino, kad projekto rengėju prašo laikyti UAB „Arlitanus“, kadangi sužinojo, jog sutartis su UAB Korporacija „Matininkai“ yra nutraukta. Reikalavimus grindė Europos žmogaus teisių teismo praktika, nurodė bylas, kuriose statybos bendrovėms buvo priteistas žalos atlyginimas dėl to, kad valstybė pažeidė Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnio imant kartu ir atskirai su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, garantuojančias fizinių asmenų ir juridinių asmenų teisę netrukdomai naudotis nuosavybe, t. y. laisvai disponuoti nuosavybe be valstybės ar jos institucijų kišimosi. UAB „JGK statyba“ 2009 02 19 pateikė EŽTT peticiją dėl 9,8 ha žemės sklypo ekspropriacijos. Mano, kad ir šioje byloje taikytinos minėtos Konvencijos nuostatos. Pažymėjo, kad tretieji suinteresuoti asmenys šioje byloje yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į žemę, kuri yra buvusiame rėžiniame kaime, todėl jiems žemė turėtų būti projektuojama grąžinimui šioje kadastrinėje vietovėje nepriklausomai nuo esamo valstybės išperkamos kitos paskirties žemės ploto ir ribų formavimo. Tai patvirtina ir Vilniaus apskrities viršininko 2006 10 11 įsakymas Nr. 2.3-9766-41, kuriuo yra patvirtintas 73 ha (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas su jame suformuotomis žemės grąžintinos pretendentams sklypų ribomis ir plotais. Be to, pažymėjo, kad pretendentai jau pasinaudojo visa galima teismine gynyba dėl jų teisių į žemę, šios teisės nebuvo pripažintos, todėl pareiškėjo reikalavimas turi būti tenkinamas.
Atsakovas su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą 2004 08 02 (t. I, b. l. 60-61) aiškino, kad Žemėtvarkos skyrius laikosi teisės aktų nustatytos žemėtvarkos reformos vykdymo tvarkos. Vadovaujantis Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 04 23 įsakymu Nr. 207 patvirtinta „Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodika“ (toliau – ir Metodika), Vilniaus apskrities viršininko 1999 07 28 įsakymu Nr. 2263-41 buvo patvirtinta (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje žemės reformos žemėtvarkos projekto plano kopijoje pažymėta valstybės išperkama žemė – 3350 ha. Vilniaus apskrities viršininkas 2003 10 30 įsakymu Nr. 5516-01 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 09 25 įsakymu Nr. 3267-41 patvirtinto Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo“ pavedė UAB Korporacijai „Matininkai“ iki 2004 07 01 parengti (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekto papildymą. UAB korporacija „Matininkai“ 2004 m. liepos 1 d. raštu Nr. 1-328 informavo, kad (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas negali būti baigtas laiku, nes nepateikta visa reikalinga medžiaga. Atsakovas nurodė, kad ne kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydamas pateikti trūkstamą informaciją, tačiau ji negauta. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius nėra tinkamas atsakovas šioje byloje. Valstybės išperkamos žemės pažymėjimas (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės projekto papildyme yra Vilniaus apskrities viršininko administracijos kompetencijoje.
Vilniaus apskrities viršininko administracija (atsakovu yra administracijos padalinys, todėl VAVA gali teikti atsiliepimą atsakovo vardu) atsiliepimu į skundą (t. I, b. l. 116-118) skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. 142 p Vilniaus miesto statomų gyvenamųjų kompleksų direkcijai (dabar teisių perėmėja UAB „JGK Statyba“) suteiktas 42,8 ha žemės sklypas gyvenamiesiems namams statyti. 1996 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto, Vilniaus rajono ir Trakų rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymu žemė buvo priskirta Vilniaus m. savivaldybei ir nuo 1999 m. birželio 1 d. buvo perduota administruoti Vilniaus m. savivaldybei. Vilniaus m. valdyba 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397 V patvirtino nepatvirtintus detaliojo planavimo projektus, įtrauktus į duomenų registrą, taip pat ir Jaunimo gyvenamojo komplekso 1500 gyventojų Sudervėlės ir kitos 42,8 ha ploto užstatomos teritorijos detalaus išplanavimo generalinį planą. Jaunimo gyvenamojo komplekso 1500 gyventojų Sudervėlės ir kitos 42,8 ha ploto užstatomos teritorijos detalaus išplanavimo generalinis planas 1989 m. buvo derinamas su įvairiomis institucijomis ir buvo pareikšta pastabų. VAVA nurodė, kad 1999 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 2263-41 patvirtintame Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės plane, vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 511 patvirtintu UAB „JGK Statyba“ Jaunimo gyvenamojo komplekso detaliuoju planu, Vyriausybės potvarkiu Nr. 142 p, suteiktas 42,8 ha žemės sklypas UAB „JGK Statyba“ priskirtas valstybės išperkamai, išskyrus 9,8 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini) kaime. UAB „JGK Statyba“ faktiškai naudojamas žemės plotas ir naudojimo būdas neatitinka minėtu potvarkiu skirto 42,8 ha ploto, kuris buvo suteiktas gyvenamųjų namų kompleksui statyti, o ne daugiaaukščių ir individualių namų statybai.
Vilniaus apskrities viršininko administracija, atsiliepimu į patikslintą skundą (t. VI, b. l. 1-7) pasisako, kad su skundu nesutinka. Paaiškina, kad su UAB Korporacija „Matininkai“ nutraukta sutartis dėl žemės reformos projektavimo darbų, kad šiuo metu toje teritorijoje tokias paslaugas VAVA teiks UAB „Arlitanus“. Teigia, kad prie patikslinto skundo pareiškėjo pridėtas Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1996 11 18 sprendimu Nr. 511 patvirtintas 1500 gyventojų jaunimo gyvenamojo komplekso (duomenys neskelbtini) (vėliau – JGK „Salotė“) detalusis planas ir jame įbraižytas 33 ha ginčo plotas ir ribos. Aiškina, kad įbraižytas 33 ha plotas ir jo ribos neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 05 16 potvarkiu Nr. 142p suteikto 42,80 ha žemės sklypo, suteikto gyvenamųjų namų kompleksui statyti, ribų. Šio sklypo atribojimo brėžinyje, pridėtame prie 1990 05 25 Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) tarybinio ūkio žemės perdavimo Vilniaus miesto statomų jaunumo gyvenamųjų namų kompleksų direkcijai akto, riba tarp 6 ir 3A riboženklių yra pavaizduota tiesia linija, o pareiškėjas detaliajame plane dalį 33 ha ginčo ploto įbraižė aukščiau šios linijos šiaurės-rytų kryptimi. Ši dalis pareiškėjui nebuvo suteikta, todėl į šią dalį pareiškėjas neturi reikalavimo teisės.
Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-430-45/2006, kurioje vienas iš pareiškėjo (ieškovo toje byloje) reikalavimų buvo įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją išnuomoti UAB „JGK statyba“ be aukciono natūra 8,7 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės buvusių (duomenys neskelbtini) ir Varnių kaimų teritorijoje, dabar Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, komplekso „Salotė“ šiaurinėje dalyje, gyvenamiesiems namams (detaliajame plane pažymėtų skaičiais 1, 2, 3, 29, 30, 31, 33, 34, 92, 93) statyti ir eksploatuoti, vietoj paimto 9,8 ha ploto sklypo šalia (duomenys neskelbtini) ežero. Pirmosios instancijos teismas 2008 04 03 sprendimu ieškinį atmetė, Lietuvos apeliacinis teismas 2008 09 30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-484/2008 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Dėl ginčo 33 ha ploto dalies paaiškina, kad 2000 03 15 prašymu Nr. 025 pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl suteikto žemės sklypo nuomos. Dėl šio prašymo Vilniaus apskrities viršininkas priėmė 2000 10 26 įsakymą Nr. 3669-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo Vilniaus mieste išnuomojimo uždarajai akcinei bendrovei „JGK statyba“, šio įsakymo pagrindu su pareiškėju sudaryta 2000 10 26 sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos“. Ši sutartis galioja, nors buvo bylos dėl šios sutarties nuginčijimo. Tokiu būdu 6,3033 ha ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos pareiškėjui klausimas išspręstas galutine ir neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 08 14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-399/2008, o šis sklypas patenka į 33 ha plotą, dėl kurio vyksta ginčas šioje byloje.
Be 6,3033 ha ploto, kuris išnuomotas pareiškėjui, į ginčo 33 ha plotą patenka: 1) trečiųjų suinteresuotų asmenų L. S., J. V. ir I. N. neprivatizuotos namų valdos (duomenys neskelbtini) g. 28 ir 30, suformuotos Vilniaus miesto valdybos 2000 03 09 sprendimu Nr. 513V patvirtintu detaliuoju planu; 2) 0,7020 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio grąžinimo natūra nagrinėjamas ginčas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-492-798/2009 pagal pareiškėjo reikalavimą; 3) 0,0654 ha ploto namų valdos žemės sklypas prie pareiškėjo nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo; 4) namų valdos žemės sklypai prie pareiškėjo kitiems asmenims parduotų gyvenamųjų namų – apie 9,5993 ha (tiksliai negalima nustatyti, nes dalis sklypų persidengia).
Atsakovo duomenimis ginčo plote yra tik apie 11,1234 ha sklypas valstybinės žemės. Bet ir šiame plote yra pastatų, prie kurių esantys žemės sklypai neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Šiame plote taip pat yra Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 1996 11 18 sprendimu Nr. 511 patvirtintame 1500 gyventojų jaunimo komplekso (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu suplanuotos gatvės, kurios pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei.
Iš kadastro žemėlapio, duomenų apie žemės sklypus lentelės bei grafinės medžiagos matyti, kad beveik visą ginčo plotą, patenkantį į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 05 16 potvarkiu Nr. 142p pareiškėjui suteikto 42,80 ha ploto ribas, nuosavybės, nuomos teise valdo arba faktiškai juo naudojasi tretieji asmenys, todėl pareiškėjas neturi reikalavimo teisės ir į šią ginčo ploto dalį. Visas ginčo plotas, patenkantis į suteikto 42,80 ha ploto ribas, Vilniaus apskrities viršininko 2005 05 26 įsakymu Nr. 2.3-4358-01 yra priskirtas valstybės išperkamai ir neprivatizuojamai žemei. Ši teritorija Vilniaus miesto savivaldybei priskirta 1996 04 24 įstatymu Nr. I-1304. Tokiu atveju žemę priskiriant valstybės išperkamai, būtina vadovautis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 2 punktu, kur nustatyta, kad valstybės išperkamai priskirtina ir žemė skirta individualių gyvenamųjų namų statybai. Mano, kad tai yra vienbutis ar dvibutis gyvenamasis namas.
Teigia, kad remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 02 14 sprendimu Nr. I-1519 patvirtintu Vilniaus miesto bendruoju planu toje teritorijoje galima ne individualių gyvenamųjų namų statyba, o galima statyba iki 4 aukštų gyvenamųjų namų. Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 1996 11 18 sprendimu Nr. 511 patvirtintame 1500 gyventojų jaunimo gyvenamojo komplekso (duomenys neskelbtini) detaliajame plane, iš kurio savo reikalavimus kildina pareiškėjas, ginčo plote suplanuoti 16 boksų kooperatiniai garažai, 3, 4, 5 butų namai, buitinio aptarnavimo paviljonas ir kiti pastatai, kurių statybai suplanuoti sklypai negali būti priskirti valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymą.
Paaiškina, kad ginčo plote kitos paskirties žemės sklypų duomenų nustatymas pardavimui ar nuomai nėra priskirtas atsakovo kompetencijai. Remiasi Vyriausybės 1999 03 09 nutarimu Nr. 260 patvirtintomis žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis ir aiškina, kad ši funkcija priskirta Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Todėl pareiškėjo pageidaujamų išsinuomoti sklypų ribas, plotus ir kitus duomenis turi nustatyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis tais galiojančiais detaliaisiais planai, kuriais vadovaujasi ir pareiškėjas.
Teisme atsakovo atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundo netenkinti.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija (atsiliepimas pateiktas 2009 03 13, t. VI, b. l. 70-72), tretysis suinteresuotas asmuo, prašo skundo reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Pažymi, kad jokie reikalavimai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nekeliami. Paaiškina, kad pagal Žemės reformos įstatymo 20 straipsnį bei Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 04 23 įsakymu Nr. 207 patvirtintos metodikos 95 – 96 punktus žemės reformos žemėtvarkos projektai yra tvirtinami apskrities viršininko įsakymu. Ginčas yra dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo, todėl savivaldybės administracija nėra ginčo teisinio santykio subjektu ir neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, mano, kad priimtas sprendimas neturės įtakos savivaldybės teisėms ir pareigoms.
Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB Korporacija „Matininkai“ atsiliepime į patikslintą skundą (t. VI, b. l. 36-38), aiškina, kad nesutinka su skundo reikalavimo formulavimu. Nuo 2008 09 19 bendrovė nutraukė su Vilniaus apskrities viršininko administracija 1999 09 01 žemės reformos žemėtvarkos projektų darbų atlikimo sutartį Nr. 4 bei perdavė Vilniaus apskrities viršininko 2008 09 11 įsakymu Nr. 2.3-11567-(01) sudarytai komisijai visą turėtą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijos, priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo juridinę ir techninę medžiagą perdavimo-priėmimo aktu, sudarytu 2008 09 19. Nuo tos dienos bendrovė nėra projekto rengėja. Mano, kad pareiškėjas turėtų nurodyti savo reikalavime teismui kitą projekto rengėją, kuris vykdys darbus. Paaiškina, kad neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi.
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Arlitanus“ atsiliepimo į skundą nepateikė, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.
Trečiųjų suinteresuotų asmenų I. Š., R. Š., V. V., P. N., S. V., M. R., I. P., J. J., S. S. įgaliotas atstovas V. K., H. K. atsiliepime į pirminį skundą (t. III, b. l. 20-21) paaiškino, kad jie yra pretendentai atkurti nuosavybės teisę į iki 1940 07 22 nacionalizacijos turėtą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, pagal dabartinį administracinį suskirstymą esantį teritorijoje, priskirtoje Vilniaus miestui po 1995 06 01. Pagal Vilniaus apskrities viršininko 2003 10 27 įsakymą Nr. 5516-01 pradėti rengti Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo darbai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose 167,19 ha plote. Patenkinus pareiškėjo skundą tretieji suinteresuoti asmenys prarastų teisę atkurti nuosavybės teises, nes žemė taptų valstybės išperkama. Remiasi Konstitucijos 23 straipsniu ir Konstitucinio Teismo 2001 04 02 nutarimu. Teigia, kad yra akivaizdu, kad pareiškėjui suteiktas sklypas negali būti priskirtas prie visuomenės poreikiams tenkinti reikalingų sklypų. Prašo skundą atmesti.
Tretieji suinteresuoti asmenys L. S. ir J. V. atsiliepime į patikslintą skundą (t. V, b. l. 105-110) prašo patikslintą skundą atmesti. Paaiškina, kad 1990 05 16 Vyriausybės potvarkiu 142p. suteiktas pareiškėjui 42,8 ha ploto žemės sklypas. Į sklypo plotą pateko K. ir S. V. (duomenys neskelbtini) kaime iki nacionalizacijos turėta žemė bei Vilniaus rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1990 01 26 sprendimu Nr. 16 numatytos nugriauti sodybos. Žemė buvo suteikta galutinai neišsprendus sodybų nukėlimo klausimo. 1991 metų spalio mėnesį pretendentės kreipėsi į (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į K. ir S. V. (duomenys neskelbtini) kaime turėtą žemę, viso 7,55 ha. Buvo rengiamas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, tačiau niekas pretendenčių neinformavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 1996 08 29 sprendimu Nr. 1397 patvirtino 1989 metais parengtą 1500 gyventojų komplekso (duomenys neskelbtini) detalaus išplanavimo projektą, o Vilniaus rajono savivaldybės valdyba 1996 11 18 sprendimu Nr. 511 patikslino gyvenamojo komplekso užstatymo projektą. Pastaruoju sprendimu detaliai suplanuota žemė buvo priskirta valstybės išperkamai, buvo parengtas valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planas, kuris patvirtintas 1999 07 01 Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 2263-41.
2000 metais priėmus atitinkamas Statybos įstatymo pataisas, UAB „JGK statyba“ negalėjo toliau vykdyti individualių gyvenamųjų namų statybos darbų, nes neturėjo jokių jos teisių į valstybinį žemės sklypą patvirtinančių dokumentų, todėl 1999 03 09 pateikė prašymą Vilniaus miesto merui dėl detaliojo plano rengimo. Detalusis planas pradėtas rengti ir jo rengimo metu nebuvo užfiksuoti tretiesiems asmenims priklausantys namų valdų statiniai ir naudojami žemės plotai. Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2000 03 09 sprendimu Nr. 513V patvirtino JGK statyba ketvirto kvartalo antros dalies nedidelių veiklos mastų detalųjį planą. JGK statyba buvo išnuomotas 63033 kv.m. ploto sklypas.
Nesutinka, kad pareiškėja yra tinkama teisių perėmėja pagal Vyriausybės potvarkį Nr. 142p. Teigia, kad Vilniaus miesto valdybos 1996 08 29 sprendimu Nr. 1397V ir Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 1996 11 18 sprendimu Nr. 511 pareiškėjas remtis negali, nes nėra išlikę šių sprendimų originalai. Pažymi, kad Valstybės kontrolės UAB „JGK statyba“ veiklos patikrinimo 1995 03 31 akte Nr. 14-0-45 nurodyta, kad pareiškėjas gyvenamojo komplekso „Salotė“ statybai paskirtos žemės sklypu naudojasi neteisėtai.
Tretieji suinteresuoti asmenys L. S., I. N., J. V. atsiliepime į pirminį skundą (t. III, b. l. 22-23) pasisakė, kad su skundu nesutinka. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad visas Vyriausybės potvarkiu Nr. 142p skirtas pareiškėjui žemės plotas gali būti priskirtas valstybės išperkamai žemei. Remiasi Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 12 straipsniu ir paaiškina, kad valstybės išperkamos žemės plotai ir ribos numatomi žemės reformos žemėtvarkos projektuose. Pažymi, kad Vilniaus miesto valdybos 1996 08 29 sprendimu Nr. 1397 ir Vilniaus rajono valdybos 1996 11 18 sprendimu Nr. 511 buvo pakoreguotas ir patikslintas Jaunimo gyvenamojo komplekso detalusis planas, apimant tik dalį teritorijos, nurodytos 1989 m. atribojimo brėžinyje ir skirtos Vyriausybės potvarkiu Nr. 142p. Ši patikslinta teritorija yra įtraukta į valstybės išperkamos žemės ribas, todėl šiuo požiūriu pareiškėjo reikalavimas atmestinas.
Bylos nagrinėjime dalyvavę tretieji suinteresuoti asmenys bei jų atstovai su skundo reikalavimais nesutiko. Paaiškino, kad reikalavimas yra nekonkretus, pareiškėjas turėtų konkrečiai nurodyti, į kokius sklypus ir kokiu pagrindu pretenduoja, nes šiuo metu įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2008 04 03 sprendimas. Šiame sprendime ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 09 30 nutartyje yra vienareikšmiškai pasakyta, kad pareiškėjo teisės į visą Vyriausybės potvarkiu skirtą sklypą yra pasibaigusios. Teismai pasisakė ir dėl pareiškėjos turėtų investicijų. Tretieji asmenys nurodė, kad ginčo sklype jie turi teisių ir teisėtų interesų – daliai jų turi būti formuojamos jų turimų gyvenamųjų namų valdos, daliai – atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Dėl to tretieji suinteresuoti asmenys prašė skundo netenkinti.
Skundas atmetamas.
Ginčo nagrinėjimo eiga.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 12 16 sprendimu UAB „JGK statyba“ skundas buvo tenkinamas (t. I, b. l. 145-148). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) 2005 10 05 nutartimis (2) atnaujino procesą Vilniaus apygardos teismo administracinėje byloje Nr. I/4-1078/04 ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui, I-os instancijos teismo sprendimo vykdymas buvo sustabdytas (t. II, b. l. 177-196). LVAT nutartyse vadovaujamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 158 straipsniu, 159 straipsnio 2 dalimi, 160 straipsnio 1 dalimi. Taigi šis ginčas sprendžiamas pagal ABTĮ 162 straipsnyje nustatytas taisykles.
Ginčo esmė.
Iš esmės ginčas yra dėl pareiškėjo UAB „JGK statyba“ teisės naudotis žemės sklypu, kuris pareiškėjui buvo suteiktas Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. 142 p., įgyvendinimo galimybės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme numatant, kad suteiktas sklypas priskiriamas valstybės išperkamai ir neprivatizuojamai žemei. Vyriausybės potvarkiu (t. I, b. l. 45), t. y. jo 5 priedeliu (t. I, b. l. 6), Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijai (gyvenamųjų namų kompleksui statyti) buvo suteiktas 42,8 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) apylinkėje, tai (duomenys neskelbtini) tarybinio ūkio technikumo sklypas, buvęs Vilniaus rajone, šiuo metu teritorija priskirta Vilniaus miestui. Sklypas skirtas Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijai, kurios teisių perėmėja nuo 1991 m. rugpjūčio 19 d. yra UAB „JGK Statyba“. Žemės sklypas buvo perduotas 1990 m. gegužės 25 d. aktu (t. I, b. l. 9) Vilniaus statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijai pagal atribojimo brėžinyje nurodytas ribas (t. I, b. l. 8). Pareiškėjas savo teises į šį sklypą grindžia ir vėlesniais Vilniaus rajono, Vilniaus miesto savivaldybių administracijų ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos administraciniais aktais, kuriais buvo tvirtinami detalieji planai, valstybės išperkamos žemės planas ir žemės reformos žemėtvarkos projektai. Dėl dalies sklypo ginčo jau nėra, nes dėl 6,3033 ha ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos pareiškėjui teisėtumo ginčas jau išspręstas galutine ir neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 08 14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2008 (t. III, b. l. 185-193). Šis sklypas taip pat patenka į 33 ha plotą, dėl kurio vyksta ginčas šioje byloje. Pareiškėjas pripažino, kad dalies nuomoto sklypo jau nevaldo, nes jo dalis parduota asmenims, įsigijusiems nuosavybės teise pastatytus statinius. Pareiškėjas reikalauja, kad visas 33 ha žemės plotas, į kurį pareiškėjas pretenduoja pagal minėtą Vyriausybės potvarkį (sklypas sumažėjo, buvo 42,8 ha, dalis jo buvo paimta kitoms reikmėms ir dėl to yra teismo sprendimas), žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme būtų pažymėtas kaip valstybės išperkama ir neprivatizuojama žemė. Pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo įvertinimui būtina įvertinti, kaip teisės aktai reglamentuoja žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą, o taip pat tirti pareiškėjo nurodomus administracinius aktus, kurie pareiškėjo manymu suteikia pareiškėjui teisę kelti reikalavimą dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo tokiu būdu, kaip prašo pareiškėjas.
Teisinis reglamentavimas, taikytinas ginčui, atsižvelgiant į ginčo faktines aplinkybes.
Kadangi pareiškėjas kelia ginčą dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, būtina įvertinti, kaip įstatymai ir kiti teisės aktai reglamentuoja žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą. Šioje byloje pareiškėjas neginčija jokio jau patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projekto, todėl pagrinde taikytina aktuali Žemės reformos įstatymo redakcija. Atsižvelgiant į šį ginčą, o taip pat į kitus anksčiau vykusius ir dabar besitęsiančius ginčus, kurių šalimi yra UAB „JGK statyba“, daroma išvada, kad šioje byloje reikalavimas keliamas tam, kad pareiškėjas ateityje galėtų įgyvendinti jo manymu turimą teisę į 33 ha žemės nuomą (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, kuri pareiškėjui buvo skirta gyvenamųjų namų kompleksui statyti 1990 05 16 Vyriausybės potvarkiu 142p. Dėl to pareiškėjas pirmiausia siekia, kad žemė, į kurią pretenduoja, būtų priskirta valstybės išperkamai ir neprivatizuojamai, o dėl to joje būtų negalimas nuosavybės teisių atkūrimas, jos privatizavimas, toks kaip nuosavybėje esančių namų valdų išpirkimas ar prie nuosavybės teise valdomų pastatų naudojamos žemės išpirkimas ir pan. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į pareikštą reikalavimą (priskirti 33 ha sklypą valstybės išperkamai ir neprivatizuojamai žemei).
Žemės reformos įstatymo 13 straipsnis, apibrėžia kokia žemė negali būti privatizuojama. Tai, kad prašoma žemės reformos žemėtvarkos projekte pareiškėjo nurodomą žemės sklypą pažymėti kaip valstybės išperkamą žemę, suponuoja, kad dėl tokio reikalavimo būtina atsižvelgti į Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 12 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas nenurodo, kokiu Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio punktu remiantis pareiškėjui 1990 m. skirtas sklypas turėtų būti žemėtvarkos projekte nurodomas kaip neprivatizuojamas, tačiau esamai situacijai negali būti taikoma nei viena Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio nuostata. Šioje įstatymo normoje kalbama apie valstybės ir savivaldybės kelius, žemę, užimtą bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms, ir kiti atvejai, kurie niekaip negali būti siejami su pareiškėju. Pareiškėjas neturi teisės ginti viešąjį interesą. Pareiškėjas aiškina, kad jis tiesė kelius ir dėjo kitas investicijas į teritoriją, tačiau nepateikia jokių nuosavybės ar teisėtą naudojimą patvirtinančių dokumentų. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pareiškė, kad ji jokio intereso šioje byloje neturi, nors yra duomenų, kad teritorijoje yra ir kelių ir bendro naudojimo gatvių. Dėl to daroma išvada, kad Vilniaus savivaldybės administracija sutinka su galiojančiu žemės reformos žemėtvarkos projektu toje teritorijoje bei tuo, kaip joje pažymėti savivaldybei priklausantys keliai ir kiti jos nuosavybės objektai. Pastebėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2008 09 30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-484/2008 (t. VI, b. l. 14-21) yra išspręstas klausimas, iki kokios datos pareiškėjas galėjo teisėtai naudotis žemės sklypu, skirtu Vyriausybės potvarkiu 142p – iki 2000 05 24, todėl teismas pažymėjo, kad vėliau padarytos investicijos negali sukelti jokių pasekmių. Taikant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas, svarbu pažymėti tai, kad pagal šią normą detalieji planai gali būti pagrindu priskirti žemę valstybės išperkamai tik toms teritorijoms, kurios ir iki 1995 06 01 buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose (12 straipsnio 3 punktas), o kaimo vietovėje ir po 1995 06 01 miestams priskirtoje teritorijoje nenumatytas toks pagrindas žemę priskirti valstybės išperkamai (12 straipsnio 2 punktas) – čia detalieji planai, kaip pagrindas priskirti žemę valstybės išperkamai, nenurodomi. Nurodomi kiti žemės priskyrimo valstybės išperkamai pagrindai, kurių pareiškėjo motyvuose ir argumentuose nėra, nenurodoma, kad žemė užimta namų valdų sklypų. Pareiškėjas aiškina, kad žemė yra suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai, tačiau nepateikia nei vieno tai patvirtinančio dokumento. Tik konkrečiai savivaldybės administracijos suformuotas sklypas, turintis savo identifikacinius požymius, gali būti skirtas individualiai statybai. Pareiškėjas nepateikia duomenų, kad teisėtai valdo nors vieną tokį sklypą išskyrus nuomojamą žemę, kuri pareiškėjo teigimu dabar sudaro tik apie 4 ha, bet šioje dalyje pareiškėjo teisės jau yra apgintos, teismai patvirtino nuomos teisėtumą. Niekas neginčija to fakto, kad ginčo teritorija Vilniaus miestui priskirta 1996 04 24 Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymu Nr. I-1304, o tai reiškia, kad žemės priskyrimas valstybės išperkamai čia galimas tik Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 2 punkto pagrindu. Šioje normoje išvardytas baigtinis aplinkybių sąrašas, todėl negalima teigti, kad pareiškėjo nurodomas detalusis planas pagal šią įstatymo nuostatą galėtų būti pagrindu priskirti sklypą valstybės išperkamai žemei. Tie detalieji planai, kuriais remiasi pareiškėjas – 1996 08 29 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 1397 patvirtinti ir Vilniaus rajono valdybos 1996 11 18 sprendimu Nr. 511 patvirtintas (t. I, b. l. 12, t. V, b. l. 54, 55, 57), nėra individualių gyvenamųjų namų sklypų detalus planavimas, jais planuojama gyvenamųjų namų komplekso statyba, t. y. nebūtinai individualūs gyvenamieji namai.
Tačiau žemės priskyrimo valstybės išperkamai ir neprivatizuojamai sąlygų buvimas ar nebuvimas neturi lemiamos reikšmės sprendžiant šį ginčą, nes žemė gali būti priskirta valstybės išperkamai ir neprivatizuojamai tik tam tikros procedūros tvarka ir šis sprendinys galutinai įforminamas patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte. Žemėtvarkos projektas pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas (Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 04 23 įsakymu Nr. 207 patvirtintos metodikos 2 punktas).
Žemės reformos vykdymą reglamentuoja Žemės reformos įstatymo IV skyrius. Žemėtvarkos darbai, t. y. žemės reformos žemėtvarkos projektų sudarymas reglamentuojamas Žemės reformos įstatymo V skyriuje „ Žemėtvarkos darbai“. Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal Žemėtvarkos ir teisės departamento prie Žemės ūkio ministerijos patvirtintą metodiką. Taigi, žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami vadovaujantis LR Vyriausybės 1998 04 01 nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (su visais vėlesniais pakeitimais) ir LR žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 04 23 įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo.“ (su vėlesniais pakeitimais). Atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo aplinkybes, pagal minėtus teisės aktus pareiškėjas, kaip juridinis asmuo, galėtų paduoti prašymą suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte norimą nuomoti žemės sklypą apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritoriniam žemėtvarkos skyriui arba jo darbuotojams seniūnijose (Vyriausybės nutarimu Nr. 385 patvirtinto Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo 2 punktas). Tuomet būtų pradėta tokio prašymo nagrinėjimo procedūra: sudaromi asmenų sąrašai ir nustatomas jų eiliškumas, viršininko administracija vietos spaudoje skelbia informaciją apie pradedamą rengti žemės reformos žemėtvarkos projektą, atliekami kiti būtini veiksmai (minėto aprašo 6 punktas). Vyriausybės nutarimu Nr. 385 patvirtintas Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašas. Pagal šio aprašo nuostatas, prieš pradedant rengti žemės reformos žemėtvarkos projektą, pirmiausiai nustatomos tokių teritorijų ribos ir projektų rengimo terminai. Pagal šį aprašą žemėtvarkos skyriai pateikia žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantiems asmenims šiuos dokumentus: valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotų planus su tekstine dalimi (punktai 4 ir 4.1). Kartu pateikiami įvairūs prašymai, kuriuos galima paduoti žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti (jie nurodyti pirmiau minėtame apraše), tame tarpe ir juridinių asmenų prašymai parduoti, išnuomoti, perduoti patikėjimo teise žemės sklypus. Pagal šio aprašo 4.10 punktą žemėtvarkos projektus rengiantiems asmenims paduodama ir turima informacija apie parengtus arba pradėtus rengti detaliuosius planus ar kitus teritorijų planavimo dokumentus. Aprašo 5 punkte nurodoma, kaip projektą rengiantis asmuo pažymi projekte valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės sklypus.
Kadangi pareiškėjas savo ginamos teisės nekildina iš to, kad padavė atitinkamą prašymą, kurį turi teisę paduoti pagal minėtas Vyriausybės nutarimo nuostatas, bet jis nenagrinėjamas, dėl jo nepriimamas sprendimas, todėl daroma išvada, kad pareiškėjas reikalauja pagal Vyriausybės nutarimu Nr. 385 patvirtinto Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 4 punkto nuostatas, kad žemėtvarkos skyrius teiktų žemėtvarkos projektą rengiančiam asmeniui detaliuosius planus. Tačiau pagal šio aprašo 4 punkto nuostatas akivaizdu, kad žemėtvarkos skyrius turi teikti valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotų planus su tekstine dalimi (4.1 punktas), o ne atvirkščiai – projektuotojai privalo parengti tokius planus pagal detaliuosius planus. Aprašo 5.1.1. ir 5.1.2. punktuose pažymėta, kad projektuotojas turi pažymėti naujus ar pasikeitusius valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotus ir ribas, bet atsižvelgiant į Žemės reformos įstatymo 13 ir 14 straipsnių nuostatas bei Atkūrimo įstatymo 12 ir 13 straipsnių nuostatas. Minėta, kad šių įstatymų nuostatų pareiškėjui pritaikyti galimybės nėra.
Tiriant minėtų Vyriausybės nutarimo nuostatų reikšmę šiam ginčui, pastebėtina, kad pareiškėjas reikalauja, kad teismas įpareigotų žemėtvarkos skyrių atlikti atitinkamus veiksmus, kurių atlikimo Vyriausybės nutarimas nesieja su juridinio asmens prašymo nagrinėjimu (šiuo atveju galėtų būti prašymas išnuomoti sklypą) tiesiogiai. Vyriausybės nutarimas įpareigoja žemėtvarkos skyrių teikti išvardytus dokumentus projekto rengėjui tuomet, kai toks projektas realiai rengiamas. Kol nepriimtas sprendimas pagal pateiktą konkretų prašymą dėl sklypo formavimo (šiuo atveju galimai nuomai), visi žemėtvarkos skyriaus veiksmai laikytini žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo procedūra. Šios procedūros metu atliekami atskiri veiksmai ar neveikimas negali būti ginčijami asmens, kuris prašo jam konkrečiai suformuoti konkretų sklypą. Šis asmuo gali ginčyti tik rezultatą ir tuomet argumentuoti, kad padaryti procedūros pažeidimai, kurie turėjo esminės įtakos jo teisių pažeidimui, pavyzdžiui projekto autoriui nepateikti detalieji planai, valstybės išperkamos žemės planai. Tarpiniai procedūros sprendimai negali būti ginčijami, tai yra bendras viešojo administravimo procedūros principas, kad ginčijami gali būti tik sprendimai, sukeliantys asmeniui teisinius padarinius. T. y. pareiškėjas neturi reikalavimo teisės įsiterpti į žemėtvarkos projekto rengimo procedūrą, kol nėra konkretaus administracinio sprendimo, pažeidžiančio jo teises, ir iš anksto nurodyti viešojo administravimo institucijai, kaip ji privalo elgtis toje srityje, kur teisės aktais jai suteikta tam tikra diskrecijos teisė – pavyzdžiui pradėti žemėtvarkos projekto papildymo procedūrą, ar jos nepradėti.
Šios bylos kontekste būtina įvertinti tai, kad ginčo teritorijoje ne kartą buvo rengiami ir tvirtinami žemės reformos žemėtvarkos projektai, apie kuriuos pareiškėjui yra žinoma, o jų rengimo metu pareiškėjui taip pat buvo žinoma apie administracinius aktus, kuriais jis grindžia reikalavimą – Vyriausybės potvarkį Nr. 142p, sprendimus, kuriais patvirtinti detalieji planai, VAVA 1999 m. įsakymu patvirtintą valstybės išperkamos žemės planą ginčo teritorijoje.
Šiuo metu teisme yra nagrinėjama administracinė byla pagal UAB „JGK statyba“ skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 10 11 įsakymo Nr. 2.3-9766-41, kuriuo patvirtintas ginčo kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, dalies panaikinimo bei dėl VAVA įpareigojimo patvirtinti pareiškėjui 1500 gyventojų komplekso „Salotė“ individualių gyvenamųjų namų ir jų aptarnaujančių objektų statybai skirtą 33 ha ploto žemės sklypą, esantį minėtu įsakymu patvirtintame žemėtvarkos projekto papildymo projekte (t. IV, b. l. 132-141). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 04 10 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-11-602/2008 yra panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 02 19 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-756-246/2009, byla grąžinta naujam nagrinėjimui ir bus nagrinėjama teisme. Tik teismui pasisakius, kad ginčijamas žemės reformos žemėtvarkos projektas pažeidžia pareiškėjo teises ir šį projektą iš dalies panaikinus, atsiras galimybė projektą keisti taip, kaip reikalauja pareiškėjas šioje byloje.
Be to, yra ir kiti projektai, kuriais projektuota ginčo teritorija. Apie juos nurodo tiek pareiškėjas, tiek atsakovas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad detalieji planai, kuriais pagrinde remiasi pareiškėjas, yra patvirtinti 1996 metais. Tai reiškia, kad visais atvejais po jų patvirtinimo, rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, pareiškėjas turėjo galimybę reikalauti, kad į šiuos detaliuosius planus būtų atsižvelgiama (tiek, kiek tai įpareigojo projekto rengimo metu galioję teisės aktai). Iš bylos medžiagos darytina išvada, kad taip ir buvo. Pareiškėjas nurodo, kad į Vilniaus miesto valdybos 1996 08 29 sprendimu Nr. 1397V ir Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 1996 11 18 sprendimu Nr. 511 patvirtintus detaliuosius planus buvo atsižvelgta Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 07 28 įsakymu Nr. 2263-41 patvirtintame plane (IV t., b. l. 194-204). Šis planas nėra žemės reformos žemėtvarkos projekto planas, bet yra planas, kuriame pažymėta valstybės išperkama ir neprivatizuojama žemė. Taigi, toks planas galėjo būti teikiamas rengiant žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą (jo teikimas numatytas šiuo metu galiojančiame Vyriausybės nutarimu Nr. 385 patvirtinto aprašo 4.1 punkte, tačiau ir ankstesnės nutarimo redakcijos numatė įvairios pagalbinės planinės medžiagos teikimą).
Vilniaus apskrities viršininko 2000 04 12 įsakymu Nr. 1188-41 (t. V, b. l. 1) buvo patvirtintas Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus miesto kadastro vietovių (duomenys neskelbtini) kaime žemės reformos žemėtvarkos projektas. Vilniaus apskrities viršininko 2000 09 25 įsakymu Nr. 3267-41 buvo patvirtintas Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kurį nutarta pildyti 2002 06 17 įsakymu Nr. 2349-41 (t. V, b. l. 12-13), 2003 10 27 įsakymu Nr. 5516-01 (tai nurodoma VAVA 2004 08 11 rašte pareiškėjui Nr. (30)-1.2-2547, t. V, b. l. 58-62). Taigi, dar patvirtinus 2000 09 25 žemėtvarkos projektą, pareiškėjas galėjo siekti įteisinti jam skirtą žemę, tačiau tuo metu projekto neginčijo. Jeigu projektas pareiškėjui tiko, jis galėjo būti pagrindu siekiant įteisinti žemės naudojimą, tačiau įteisinta tik 6,3033 ha sklypo dalies nuoma.
Pareiškėjas nurodo, kad ginčo teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo pradėtas rengti vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko 2003 10 30 įsakymu Nr. 5516-01 nuo 2003 11 15 (t. I, b. l. 72-73). Pareiškėjas aiškina, to niekas ir neneigia, kad buvo numatyta planuoti 167,19 ha kaimų teritoriją, į kurią pateko visas pareiškėjui Vyriausybės 1990 05 16 nutarimu Nr. 142p skirtas plotas. Pareiškėjas nurodo, kad projekto rengimo metu teikė įgaliotoms institucijoms įvairius prašymus ir dokumentus, tame tarpe ir 1996 metų detaliuosius planus, kuriais grindžia reikalavimą šioje byloje. Taigi, vyko žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo procesas, kuriame dalyvavo ir pareiškėjas. Šio proceso rezultatas buvo Vilniaus apskrities viršininko 2006 10 11 įsakymu Nr. 2.3-9766-41 (V t., b. l. 30-36) patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas. Atsižvelgiant į tai, kokius dokumentus pareiškėjas teikė šio projekto rengimo metu, pareiškėjas gali ginčyti šį projektą tuo pagrindu, kad nebuvo atsižvelgiama į pareiškėjo prašymus ir teikiamus dokumentus, nebuvo atsižvelgta į VAVA 1999 07 28 įsakymu Nr. 2263-41 patvirtintą valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planą, ką pareiškėjas ir daro kitoje administracinėje byloje, kurią nagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas.
Reikalavimas, kuris nagrinėjamas šioje byloje, gali būti siejamas tik su naujo žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo ginčo teritorijoje rengimu, nes galiojant anksčiau patvirtintiems žemės reformos žemėtvarkos projektams, keliamas reikalavimas negali būti tenkinamas. Tam, kad pareiškėjas galėtų pretenduoti į visą 33 ha sklypą, pirmiau arba turi būti nuginčyti ankstesni žemėtvarkos projektai, arba turi būti paskelbtas naujo projekto papildymo rengimas, bet, kaip minėta pirmiau, teismas vis tiek negalėtų įsiterpti į žemėtvarkos projekto rengimo procedūrą, o galėtų tik įvertinti galutinį rezultatą. Nei pareiškėjas, nei atsakovas nenurodo, kad būtų paskelbtas naujas projekto papildymo rengimas. Atsakovo 2009 01 28 rašte teismui Nr. S18-102 (t. V, b. l. 71-72) nurodyta, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymai nerengiami. Rengiamas tik (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, kuriame atsakovas neformuos UAB „JGK statyba“ sklypo (tai nurodoma tame pačiame rašte). Dėl (duomenys neskelbtini) kaime esančios žemės ginčą jau išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismas 2008 04 03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-430-45/06 bei Lietuvos apeliacinis teismas 2008 09 30 nutartimi civilinėje byloje 2A-484/2008. Civilinėje byloje buvo ginčijamas ir Vilniaus apskrities viršininko 2000 04 12 įsakymas Nr. 1188-41 dalyje, kuria buvo patvirtinta 9,8 žemės plotas. Dėl šio ploto šioje byloje ginčo nėra, nes jis išjungtas iš 42,8 ha ploto, pareiškėjas pretenduoja tik į 33 ha plotą.
Taigi, nesant reikalavimo įpareigoti atsakovą rengti žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, nenuginčijus galiojančių žemės reformos žemėtvarkos projektų ginčo teritorijoje, atsakovas negali būti įpareigotas pažymėti ginčo teritoriją kaip valstybės išperkamą ir neprivatizuojamą, juo labiau, kad pareiškėjas neturi reikalavimo teisės ginti viešąjį interesą. Į ginčo teritoriją patenka kitų asmenų nuosavybėje esantys pastatai, naudojami žemės sklypai, gatvės ir kt.
Pareiškėjo nurodomų administracinių aktų, kuriais pareiškėjas grindžia reikalavimą, įvertinimas.
Visų pirma, pareiškėjas savo teisę reikalauti 33 ha žemės sklypą priskirti valstybės išperkamai žemei žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme grindžia Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. 142 p. bei jo priedeliu Nr. 5. Šiuo atveju neginčijama, kad pareiškėjas yra teisių perėmėjas iš juridinio asmens, kuriam žemė buvo suteikta. Tačiau dėl šiuo Vyriausybės potvarkiu pareiškėjui suteikto žemės sklypo ir dėl to susiklosčiusių teisinių santykių tarp pareiškėjo ir valstybinės žemės valdytojo Vilniaus apskrities viršininko administracijos yra išsamiai pasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-430-45/06 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-484/2008 (t. VI, b. l. 9-13, 14-21). Nors šioje byloje buvo sprendžiama tik dėl dalies Vyriausybės potvarkiu suteikto sklypo – 9,8 ha žemės ploto, kuris iš pareiškėjo buvo paimtas, tačiau teisę į paimtą plotą pareiškėjas nurodytoje civilinėje byloje taip pat kildino iš Vyriausybės 1990 05 16 potvarkio Nr. 142p, 5 priedelio. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo teisę grindžia tuo pačiu Vyriausybės potvarkiu, tik pretenduoja į didesnę žemės dalį. Teismai pasisakė, kad nustatytos aplinkybės (sklypo suteikimo sąlygos ir mokėtas mokestis) sudarė pagrindą teigti, kad tarp valstybinės žemės savininko ir UAB „JGK statyba“ buvo žemės nuomos santykiai. Teismai nustatė, kad žemės nuomos santykiai baigėsi 2000 05 24, sutartis atnaujinta nebuvo. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi, teismas iš naujo neįrodinėja faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje, nes šiose bylose dalyvavo tie patys asmenys – pareiškėjas ir Vilniaus apskrities viršininko administracija. Juo labiau, kad santykiai, atsiradę iš Vyriausybės potvarkio Nr. 142p, įvertinti kaip civiliniai teisiniai santykiai – nuomos teisiniai santykiai – bendros kompetencijos teismų, kurie ir sprendžia ginčus dėl tokio pobūdžio santykių.
Taigi, pasibaigus teisiniams santykiams, kuriems atsirasti pagrindu buvo 1990 05 16 Vyriausybės potvarkis 142p, šiuo aktu pareiškėjas jau negali pagrįsti teisės reikalauti, kad atitinkamas Vilniaus apskrities viršininko administracijos struktūrinis padalinys rengtų žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą ir suteiktą Vyriausybės potvarkiu sklypą pažymėtų kaip valstybės išperkamą žemę.
Kiti pareiškėjo nurodomi administraciniai aktai, kuriais patvirtinti detalieji planai, valstybės išperkamos žemės planas, ankstesni žemėtvarkos projektai, gali būti pagrindu tik ginčijant šiuo metu galiojantį VAVA 2006 10 11 įsakymu Nr. 9766-41 patvirtintą žemės reformos žemėtvarkos projektą. Nenuginčijus galiojančio projekto, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą imtis jo keitimo pareiškėjo prašomu būdu. Pareiškėjas neturi reikalavimo teisės dėl viso jo nurodomo 33 ha sklypo ne vien dėl to, kad pasibaigė šio sklypo naudojimo teisėtumą patvirtinantis pagrindas – nuomos teisiniai santykiai, bet ir dėl to, kad atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad ginčo teritorijoje yra kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai, prie jų yra žemės sklypai, gatvės ir keliai.
Kadangi bylos nagrinėjimo metu atsirado bei paaiškėjo naujos aplinkybės, paneigiančios pareiškėjo teisę reikalauti pažymėti 33 ha sklypą kaip valstybės išperkamą ir neprivatizuojamą, pareiškėjo reikalavimas turi būti atmestas. Dėl to Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I/4-1078/04 naikinamas, priimamas naujas sprendimas pareiškėjo skundą atmesti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 162 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 127 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimą.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JGK statyba“ skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Halina Zaikauskaitė
Ina Kirkutienė
Henrikas Sadauskas