Civilinė byla Nr. e2-82-650/2020

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03271-2019-7

 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.2.1;  2.6.10.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 14 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Jurgelienė,

sekretoriaujant Daivai Girdenienei,

dalyvaujant ieškovui R. J., ieškovo atstovui advokato padėjėjui Ž. K.,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „R.“ direktoriui A. S., atstovui advokatui M. B.,

trečiojo asmens ERGO Insurance SE atstovui G. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui UAB „R.“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (procese trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, - ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą).

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas R. J. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo UAB „R.“ 10488,05 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5000,00 Eur neturtinės žalos.  Ieškinį grindžia aplinkybėmis, kad 2018 m. liepos 9 d. su atsakovu pasirašė neterminuotą darbo sutartį Nr. 410, pagal kurią ieškovas nuo 2018 m. liepos 10 d. pradėjo dirbti UAB „R.“ statybininko pareigose. Sutartyje buvo nustatytas 525,00 Eur per mėnesį atlyginimas. Ieškovas įsidarbino su tikslu dirbti užsienyje, kadangi UAB „R.“ atstovai pažadėjo darbą Švedijoje bei sutarė, kad papildomai mokės dienpinigius, dėl ko ieškovas gaus beveik 2000 Eur per mėnesį. UAB „R.“ dėl apmokėjimo ir darbo užsienyje savo įsipareigojimus vykdė, išsiuntė ieškovą dirbti į Švediją, mokėjo atlyginimą ir dienpinigius.

2.       2018-08-01 komandiruotės metu Švedijoje ieškovas, kartu su D. S., M. U. vykdė gyvenamojo namo fasado apdailos darbus, dažė privatų užsakovo namą. Ieškovas nukrito nuo pastolių ir susižalojo. 2018-08-29 buvo atliktas tyrimas ir surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas, kuriuo, nustatytos nelaimingo atsitikimo priežastys - pažeistas Statybininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 11 punktas Nr. 4.1, numatantis, kad vykdo darbus tik nuo tokių paaukštinimo priemonių, kuriomis užtikrintas pakankamas pastovumas, stiprumas; nustatytas netinkamas darbų organizavimas.

3.       Nelaimingo atsitikimo darbe metu ieškovas patyrė sužalojimus - abiejų kojų odos nubrozdinimai, dešinės blauzdos muštinės - plėštinės žaizdos, dešinės čiurnos išorinio raiščio dalinis plyšimas, dešiniojo kulnikaulio lūžis. Dėl nelaimingo atsitikimo darbe ieškovas gydėsi iki 2019-03-19, buvo nedarbingas, ir šiuo metu nėra visiškai išsigydęs. Atlikus medicininis tyrimas R. J. nustatytas 80 proc. bazinis darbingumo lygis.

4.       Ieškovo teigimu, nelaimingas atsitikimas įvyko, dėl netinkamo pastolių eksploatavimo, kadangi darbų vykdytojas A. Š. pastolių nepritvirtino prie namo sienos. Ieškovo pareigos buvo dažyti namą; jis turėjo atlikti darbus tik nuo tokių paaukštinimo priemonių, kuriomis užtikrinamas pakankamas pastovumas, stiprumas, tačiau pastolių statymas ir jų priežiūra neįėjo į jo pareigas. Už tai buvo atsakingas A. Š.. Jei ieškovas būtų nukritęs dėl netinkamo kopėčių pastatymo ar netinkamo jų atrėmimo į namo sieną, būtų galima teigti, kad iš dalies  jis nesilaikė instrukcijų reikalavimo, tačiau jis nukrito dėl to kad griuvo pastoliai, už kurių pastatymą ir tvirtumą atsako kitas asmuo. Be to, kopėčias pastatyti ant pastolių ir jas atrėmus palipti aukščiau nurodė darbų vykdytojas A. Š..  Ieškovo teigimu, traumą patyrė tik dėl netinkamo darbų organizavimo, t. y. dėl darbdavio kaltės, todėl ir padaryta žala ieškovui turi būti atlyginta visiškai.

5.       Ieškinyje taip pat nurodoma, kad R. J. už darbą vieną mėnesį išmokėta 400,00 Eur darbo užmokesčio ir 1430,00 Eur dienpinigių, viso 1830,00 Eur. Išskaičiavus mokesčius išmokėta 1791,00 Eur. Dėl patirtų traumų darbe R. J. negalėjo dirbti 8 mėnesius ir gauti darbo užmokesčio ir dienpinigių, t. y. negavo 14328,00 Eur, pajamų (1791,00 Eur atlyginimas ir dienpinigiai už mėnesį X 8 nedirbtų mėn. = 14328,00 Eur).

6.       Už gydymą Švedijoje ieškovas  2018-09-21 sumokėjo 73,50 Eur.  Per laikotarpį, kada jis gydėsi, iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus, pagal 2019-03-22 pažymą Nr. KAPZ1-E-1996, gavo 2851,45 Eur. Taip pat R. J. 2018-09-13 iš ERGO draudimo kompanijos dėl nelaimingo atsitikimo gavo 540,00 Eur draudimo išmoką bei 2018-10-09 gavo 522,00 Eur draudimo išmoką. Viso draudimo kompanija R. J. išmokėjo 1062,00 Eur draudimo išmoką dėl nelaimingo atsitikimo.

7.       Ieškovo teigimu, tiesioginiai nuostoliai sudaro  73,50 Eur mokestis už gydymą Švedijoje; negautos pajamos sudaro 10414,55 Eur (14328,00 Eur negautas atlyginimas ir dienpinigiai - 2851,45 Eur Sodros išmokos - 1062,00 Eur draudimo išmokos = 10414,55 Eur) Viso ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 10488,05 Eur turtinei žalai atlyginti.

8.       Ieškovas taip pat argumentuoja, kad įsidarbindamas UAB „R.“, realiai tikėjosi gauti ir gavo atlyginimą, viršijantį 1500 Eur sumą per mėnesį. Tai reali suma už statybininko darbą Švedijoje, todėl manyti, kad statybos darbuotojas, dirbantis Švedijoje uždirba 446 Eur yra nerealu; ir ieškovui mokėti dienpinigiai priskaičiuotini prie negautų pajamų.

9.       Nuo pat kritimo momento ieškovas jautė didžiulį skausmą, negalėjo tinkamai judėti. Jam pirmoji medicininė pagalba buvo suteikta Švedijoje. Nemokėdamas kalbos, bei pastoviai jausdamas didelį skausmą patyrė didelius nepatogumus, morališkai buvo sužlugdytas. Grįžus į Lietuvą ieškovas iš karto pradėjo gydymą, pastoviai lankėsi pas gydytojus, visada turėjo ir turi judėjimo problemų, vaikščiojimui naudojo ramentus. Kulno kaulo lūžis - ypatingai skausminga trauma. Apie mėnesį po traumos ieškovas dėl skausmo negalėjo miegoti, jį kankino košmarai. Ieškovas pakankamai jaunas, todėl dėl patirtos traumos patyrė didelius nepatogumus, jo gyvenimo kokybė pablogėjo, pablogėjo bendravimo galimybės. Net 8 mėnesius truko gydymas, tačiau patirta trauma turi išliekamųjų reiškinių ( ieškovo darbingumas sudaro 80 %). Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašo priteisti padarytą neturtinę žalą, kurią vertina 5 000 Eur.

10.       Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti visiškai, paaiškino iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos teiktuose procesiniuose dokumentuose. Papildomai paaiškino, kad 2018-07-09 pasirašant darbo sutartį su atsakovu, jam buvo visai nesvarbu, kad yra priimamas su dviejų mėnesių išbandymo terminu, be to tą pačią dieną jis kartu su kitais naujais darbuotojais buvo supažindintas su atsakovo parengtomis darbų saugos instrukcijomis, bet nespėjo gerai jų visų perskaityti; darbdavio atstovė jį skubino ir prašė dėti parašus ant visokių dokumentų, minėdama, kad detaliai jis bus supažintinas su visais darbo reikalavimais nuvykęs į statybų objektą užsienyje. Be to įsidarbinant jo niekas neklausė, ar kur nors mokosi, todėl ir jis neminėjo darbdavio atstovei, kad mokosi (-) nuolatinių studijų forma; jis baigęs pirmą kursą, norėjo užsidirbti pajamų pragyvenimui ir planavo paimti akademines atostogas 1-2 metams, tik dar nebuvo parašęs mokyklai tokio prašymo. Ieškovo teigimu, visos šios aplinkybės nėra svarbios sprendžiant ginčą, nes savo kaltės dėl kilusio nelaimingo atsitikimo darbe jis neįžvelgia; jis tik vykdė darbų vadovo A. Š. nurodymą pasistatyti atvežtas kopėčias ant pastolių ir nudažyti užsakovo namo langus. Nors ir pastebėjo, kad vieni sustatyti prie namo pastoliai nėra stabilūs ir nepritvirtinti jokiomis atramomis, nemanė, kad dėl to turėjo mesti darbą ir nieko nedaryti. Todėl visą atsakomybę dėl jo nukritimo ir susižalojimo turi prisiimti netinkamai pastolius pastatęs ir  dažymo darbus organizavęs darbdavys.

11.       Atsakovas  UAB „R.“ atsiliepime į ieškinį su ieškovo reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti. Teigia, kad ieškovas visų pirma praleido ieškinio senaties terminą ir šis terminas negali būti atnaujintas. Nuo nelaimingo atsitikimo darbe praėjo daugiau nei trys mėnesiai, jokios naujos aplinkybės neatsirado. Ieškovas žinojo, jog turi pareikšti prašymą/ieškinį per tris mėnesius ir tai pripažino savo sprendime darbo ginčų komisija. Ieškovas neįrodė, jog terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

12.       Be to ieškovas dirbo pas atsakovą pagal darbo sutartį Nr. 410. Darbo sutarties 5 p. buvo numatyta, jog ieškovui nustatomas dviejų mėnesių išbandymo laikotarpis. Darbo sutartis buvo sudaryta 2018-07-09. Prieš pradedant dirbti ieškovas buvo supažindintas su visais darbo saugą reglamentuojančiais teisės aktais pasirašytinai. Prieš pradedant dirbti jis buvo supažindintas/instruktuotas su darbų saugos reikalavimais darbų atlikimo vietoje.

13.       2018-08-01 nelaimingo atsitikimo darbe metu ieškovas susižalojo. 2018-08-29 Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 11 p. nurodyta, jog nelaimingo atsitikimo priežastis yra saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir k.t.) reikalavimų pažeidimas. Pažeistas Statybininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 11 punktas Nr. 4.1 - vykdyti darbus tik nuo tokių paaukštinimo priemonių, kurioms užtikrintas pakankamas pastovumas, stiprumas, bei, kad netinkamas darbų organizavimas. Ieškovas savavališkai pasiėmė nešiojamas kopėčias, jas užsikėlė ant pastolių, ir atrėmė į sieną. Tuo metu pastoliai griuvo. Konstatuota paties ieškovo kaltė dėl šio nelaimingo atsitikimo darbe.

14.       Ieškovo darbo sutartyje yra numatytas 525,00 Eur dydžio darbo užmokestis per mėnesį. Todėl būtent tiek ieškovas ir būtų uždirbęs, jeigu būtų dirbęs Lietuvoje. Darbo sutartyje nebuvo numatyta, kad ieškovas dirbs tik užsienyje. Atsakovas yra statybos bendrovė, kurios veikla - statybos darbai. Atsakovas statybos darbus atlieka tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Todėl atsakovas nusprendžia, kada ir į kokį objektą siųsti dirbti darbuotojus, tame tarpe ir ieškovą. Todėl ieškovas galėjo bet kada būti atšauktas dirbti į Lietuvą. Ieškovas prašo priteisti darbo užmokestį už 8 mėnesius, vadovaudamasis darbo užmokesčio ir kitų išmokų bendru dydžiu už vieną mėnesį. Tačiau ieškovas, šiuo metu įvertinus SODROS ir draudimo bendrovės išmokėtas išmokas, gavo daugiau, nei būtų gavęs dirbdamas tuos 8 mėnesius. Ieškovas kažkodėl neatima iš darbo užmokesčio sumos mokėtinų mokesčių ir prašo priteisti sumą su visais mokesčiais.

15.       Atsakovas nesutinka, kad į negautą darbo užmokestį turėtų būti skaičiuojami ir dienpinigiai. Darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas - padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti. Ieškovo nurodyta praktika teismas negali vadovautis, nes, citata iš nutarties civilinėje byloje Nr. 1 A-146-417/2016 yra paimta ne iš teismo motyvuojamosios dallies, o iš apeliacinio skundo motyvų, nurodytų nutartyje.

16.       Ieškovo reikalaujamas 5000,00 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra aiškiai per didelis, neatitinkantis teismų praktikos. Jei teismas vis dėlto nuspręstų, kad atsakovas privalo atlyginti neturtinę žalą ieškovui, atsakovo nuomone, ši suma turėtų būti ženkliai mažesnė nei ieškovo prašoma dėl aukščiau nurodytų priežasčių.

17.       Atsakovo atstovai teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti ir palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus. Atsakovo įmonei vadovaujantis direktorius A. S. paaiškino, kad priimant į darbą ieškovą, jis pats buvo komandiruotėje užsienyje, todėl asmeniškai su ieškovu nebendravo. Ieškovui buvo pateikta tipinė atsakovo atsakingų darbuotojų parengta darbo sutartis, pagal kurią buvo numatytas 2 mėnesių išbandymo terminas.

18.       Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE, Lietuvoje vykdanti veiklą per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atsiliepime į ieškinį (I t. 183-189 b.l.), su ieškinio reikalavimais taip pat nesutiko ir nurodė, kad 2018-06-25 trečiasis asmuo ir UAB „R.“ sudarė darbdavio civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. 710-663-102872 ir sutartyje buvo numatytas jos galiojimo laikotarpis nuo 2018-07-01 iki 2019-07-01. Pagal minėtą draudimo sutartį buvo apdrausta darbdavio civilinė atsakomybė už žalą, kuri dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir/ar pakeliui į darbą ar iš darbo padaryta draudėjo darbuotojui. Buvo nustatyta maksimali draudimo atlyginimo suma - 43500,00 Eur vieno draudžiamojo įvykio atveju, maksimaliai 43500,00 Eur už visus draudžiamuosius įvykius per draudimo laikotarpį bendrai, iš jų sublimitas draudimo sumoje 21750,00 Eur neturtinės žalos dėl žalos darbuotojo sveikatai ir/ar dėl gyvybės atėmimo vieno draudžiamojo įvykio atveju, maksimaliai 21750,00 Eur ir už visus draudžiamuosius įvykius per draudimo laikotarpį bendrai. Taip pat sutartyje buvo numatyta, kad kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju yra taikoma 289,00 Eur išskaita, kuria pats atsakovas dalyvauja žalos atlyginime.

19.       Trečiasis asmuo teigia, kad 2018-06-25 atsakovas ir trečiasis asmuo sudarė draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį Nr. 710-770-2223866, pagal kurią buvo apdrausti atsakovo darbuotojai šiomis draudimo sumomis: 29000 Eur mirties atveju, 14500,00 Eur neįgalumo atveju, 5800 Eur kaulų lūžių ir 5.800 Eur laikino neįgalumo atveju. Ši draudimo sutartis galiojo nuo 2018-07-01 iki 2019-07-01.

20.       Trečiojo asmens nuomone, nelaimingo atsitikimo darbe aktas ir kiti byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad pastoliai objekte buvo techniškai tvarkingi, pastatyti ant tvirto ir lygaus pagrindo. Pagal Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje 28 punktą prie statinio sienos turi būti pritvirtinti tik tokie pastoliai, kurie neturi reikiamo stabilumo. Šios aplinkybės, priešingai nei teigia ieškovas, pagrindžia, jog pastoliai neprivalėjo būti pritvirtinti prie statinio.  Instrukcijos pažeidimas yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovui atsiradusiais neigiamais padariniais, t.y., jeigu ieškovas nebūtų nešiojamų kopėčių pastatęs ant pastolių, jų atrėmęs ir užsilipęs ant jų, pastoliai nebūtų paveikti taip, kad griūtų ir dėl to ieškovas patirtų žalą. Tuo tarpu netinkamas darbų organizavimas nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovui atsiradusia žala, nes jis tik sudarė sąlygas nelaimingam atsitikimui įvykti.

21.       Ieškovas buvo susipažinęs su instrukcija, be to, kiekvienam bent kiek apdairiam statybos darbininkui yra akivaizdu, kad žmogaus svorio jėga veikiamos kopėčios, atremtos į vertikalų paviršių ir pastatytos ant nedidelio ploto nepritvirtintos prie vertikalios plokštumos platformos, pakeltos nuo žemės ant aliumininių kojelių, gali griūti ir dėl to gali būti patirta žala. Ieškovo elgesys, pasireiškęs Statybininko saugos ir sveikatos instrukcijos pažeidimu, yra padarytas didelio neatsargumo aplinkybėmis ir jis tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijęs su jam atsiradusia žala.

22.       Darbdavio civilinės atsakomybės draudimo liudijime yra numatyta, kad pagal Darbdavio civilinės atsakomybės draudimo taisyklių (galioja nuo 2014-12-31) 4.1.20 papunktį, draudžiamaisiais įvykiais nelaikomi atvejai, kai reikalaujama atlyginti žalą, kilusią dėl didelio neatsargumo (tomas I, 177 psl.). Ginčo įvykis nėra apdraustas pagal darbdavio civilinės atsakomybės draudimo sutartį ir dėl to trečiasis asmuo neturi teisės mokėti draudimo išmoką.

23.       2018-08-01 nelaimingas atsitikimas pagal draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį buvo pripažintas draudžiamuoju įvykiu ir dėl jo, vadovaujantis draudimo sutarties sąlygomis, Ieškovui sumokėta 522 Eur dydžio draudimo išmoka už apdraustą sveikatos sužalojimą: raiščių pažeidimus ir kulnakaulio lūžį. Ši draudimo išmoka yra įskaitoma į Ieškovo patirtų nuostolių sumą.

24.       Ieškovui socialine draudimo išmoka jo negautos pajamos buvo kompensuotos 100 proc. Ieškovas nepagrįstai į negautų pajamų dydį įskaičiuoja ir dienpinigius. Ieškovas iš karto po nelaimingo atsitikimo grįžo į Lietuvą ir jam po nelaimingo atsitikimo neatsirado papildomų išlaidų, susijusių su buvimu užsienio valstybėje ir kurios yra kompensuojamos būtent dienpinigiais. Atsižvelgiant į Ieškovo indėlį atsitikti nelaimingam atsitikimui (Ieškovo veiksmai sudarė pagrindinę sąlygą nelaimingam atsitikimui įvykti), jau kompensuotą turtinę žalą dydį, Atsakovo sumokėta draudimo išmoką pagal draudimo nuo nelaimingų atsitikimų draudimo sutartį visa apimtimi kompensuoja Ieškovo neturtinius praradimus.

25.       Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas prašė ieškinį atmesti.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

26.       Šalių paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, jog 2018-07-09 ieškovas ir atsakovas pasirašė neterminuotą darbo sutartį Nr. 410, pagal kurią ieškovas nuo 2018 m. liepos 10 d. pradėjo dirbti UAB „R.“ statybininko pareigose  su 2 mėnesių išbandymo terminu, norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui (I t. 14-16 b.l.).  2018-08-29 nelaimingo atsitikimo darbe aktas fiksavo aplinkybes, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. komandiruotės metu Švedijoje ieškovas R. J., vykdydamas gyvenamojo namo fasado apdailos darbus ir norėdamas pasiekti langą, atsinešė nešiojamas kopėčias, jas užkėlė ant pastolių ir atrėmė į namo sieną. Užlipęs ant kopėčių mėgino atlikti jam pavestą darbą, tuo metu pastoliai griuvo, o su jais kartu nukrito ir ieškovas. Atvykęs darbuotojas nuvežė ieškovą į gydymo įstaigą, kur jam buvo suteikta medicininė pagalba, dėl anglų kalbos žinių šis įvykis nebuvo fiksuotas kaip nelaimingas atsitikimas darbe. Nustatytos nelaimingo atsitikimo priežastys: saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas; pažeistas Statybininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 11 punktas Nr. 4.1, numatantis, kad vykdo darbus tik nuo tokių paaukštinimo priemonių, kuriomis užtikrintas pakankamas pastovumas, stiprumas; nustatytas netinkamas darbų organizavimas (I t. 17-19 b.l.). 

27.       Pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadą Nr. G 1 126/2018(04) R. J. nustatyti kūno sužalojimai: abiejų kojų odos nubrozdinimai, dešinės blauzdos muštinės – plėštinės žaizdos, dešinės čiurnos išorinio raiščio dalinis plyšimas, dešiniojo kulnakaulio lūžis. R. J. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės čiurnos raiščių dalinio plyšimo, dešiniojo kulnikaulio lūžio ir didelės blauzdos žaizdos jo sveikata sutrikdyta ilgau nei 10 dienų (I t. 25-26 b.l.).

28.       Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių II teritorinio skyriaus 2019-03-22 sprendimais  Nr.(duomenys neskelbtini) ir STS -659 bei darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe pažyma DLN-2 Nr,764 nustatyta, kad ieškovui R. J. nustatytas 80 procentų darbingumo lygis nuo 2019-03-19 iki 2019-09-18 ( 1 t., 34-36 b.l.). 

29.       2019-05-07 sprendimu Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisija atsisakė nagrinėti ieškovo R. J. prašymą atsakovui UAB „R.“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, darbo ginčų komisijai neatnaujinus praleisto prašymo padavimo terminų (I t. 8-13 b.l.)

Dėl ieškinio senaties

30.       Lietuvos Respublikos DK 15 straipsnis reglamentuoja  bendrąjį 3 metų ieškinio senaties terminą, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį ar pateikdamas prašymą nagrinėti darbo ginčą.  DK 216 straipsnio 1 dalyje yra numatyti du pagrindiniai darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantys organai: darbo ginčų komisija ir teismas. Įprastai visi ginčai pirmiausia turi būti nagrinėjami darbo ginčų komisijoje, o į teismą kreipiamasi tik tuo atveju, jei nesutinkama su darbo ginčų komisijos sprendimu. Dėl darbo ginčo nagrinėjimo tiesiogiai į teismą turi būti kreipiamasi dviem atvejais: praleidus DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą ir darbo ginčų komisijai jo neatnaujinus (DK 220 straipsnio 2 dalis); kai darbo ginčas dėl teisės yra susijęs su streiku ar lokautu (DK 220 straipsnio 3 dalis).

31.       Nagrinėjamu bylos atveju darbo ginčų komisija 2019 m. gegužės 7 d. priėmė sprendimą, kad  3 mėnesių  terminą ieškovas praleido, 2019-04-05 kreipdamasis dėl darbo ginčo, nesant svarbių priežasčių, šio termino neatnaujino ir ieškovo, kaip darbuotojo ginčą  su darbdaviu atsisakė nagrinėti. Vadovaujantis DK 220 straipsnio 2 dalimi, 231 straipsnio 1 dalimi, tokia bylos darbo ginčų komisijos baigtis nėra kliūtis ieškovui inicijuoti ginčą teisme, ieškinį pateikiant per vieną mėnesį nuo darbo ginčo komisijos sprendimo priėmimo. Tokį teisinį reglamentavimą kasacinis teismas nuosekliai aiškina kaip reiškiantį, kad DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 3 mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas yra ne ieškinio senaties, bet procedūrinis terminas.   Be to vienintelė šio termino praleidimo ir vėlesnio jo neatnaujinimo pasekmė yra ta, kad šalys praranda galimybę ginčą išspręsti neteisminėje ginčo nagrinėjimo institucijoje.  Kita vertus, šio termino praleidimas neturi esminės įtakos ginčo dėl darbo teisės nagrinėjimui iš esmės teisme.

32.       Vadovaujantis DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalimis, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, teismas nagrinėja ginčą iš esmės, o teismo sprendimui įsiteisėjus darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.   Todėl teismas nevertina iš esmės ieškovo pavėluoto kreipimosi į darbo ginčų komisiją priežasčių ir darbo ginčų komisijos atsisakymo terminą atnaujinti teisėtumo, bet sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės. Konstatuotina, kad nors ieškovas ir praleido procedūrinį 3 mėnesių terminą kreiptis į atitinkamą darbo ginčų komisiją, tačiau ieškinio senaties termino teisminio ginčo nagrinėjimui nėra praleistas.

Dėl nelaimingo atsitikimo darbe kilimo priežasčių

33.       Šalių paaiškinimais, liudytojo A. Š. parodymais, 2018-08-29 nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 1 bei kitais byloje esančiais rašytiniais  duomenimis (1 t.,10-106 b.l.; 110-119 b.l.) nustatyta, kad  ieškovas su dar dviem komandiruotais atsakovė įmonės darbuotojais D. S. ir M. U. vykdė gyvenamojo namo fasado apdailos darbus, dažė privatų užsakovo namą Švedijoje. Darbai buvo vykdomi nuo metalinių  pastolių, pastatytų 2018-07-20;  naudojamų pastolių aukštis 2 metrai, ilgis 3 metrai, su apsaugine plėvele, tačiau nebuvo tvirtinami prie namo sienos.

34.       Nelaimingo atsitikimo darbe metu žala ieškovui padaryta dirbant statybos - namo apdailos darbus ant metalinių pastolių, taigi – esant didesnio pavojaus šaltinyje. Tai specialus įstatyme įtvirtintas deliktinės atsakomybės atvejis, reglamentuojantis didesnio pavojaus šaltinių valdytojų civilinę atsakomybę už šių šaltinių padarytą žalą (CK 6.270 straipsnis). Jis priskirtinas prie griežtosios deliktinės atsakomybės atvejų, kai taikoma atsakomybė be kaltės. Todėl sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą, kai prievolė atlyginti šią žalą nukentėjusiajam atsiranda CK 6.270 straipsnyje įtvirtintu deliktinės atsakomybės atveju, turi būti įrodytos šios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir žala (nuostoliai). Be to, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju žala buvo padaryta asmens sveikatai, sprendžiant dėl sveikatos sužalojimo nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos atlyginimo klausimą, taikytinas ir CK 6.283 straipsnyje įtvirtintas reglamentavimas, nustatantis atlygintinos žalos rūšis ir nuostolių sampratą.

35.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsakomybės pagal CK 6.270 straipsnį pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą (pvz., transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą, kt.), kurių jis nepajėgus visiškai kontroliuoti. Didesnio pavojaus šaltinio valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprasta rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų. 

36.       Teismas vertina aplinkybę, kad abi šalys iš esmės neginčija 2018-08-29 Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 duomenų ir pateiktų išvadų, kuriomis konstatuojamos nelaimingo atsitikimo priežastys:  saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas; pažeistas Statybininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 11 punktas Nr. 4.1, numatantis, kad vykdo darbus tik nuo tokių paaukštinimo priemonių, kuriomis užtikrintas pakankamas pastovumas, stiprumas; nustatytas netinkamas darbų organizavimas. Ieškovo teigimu, už saugų darbų organizavimą atsakingas darbdavys, o atsakovo teigimu – ieškovas pats, pažeisdamas instrukcijos Nr. 11 reikalavimus, netinkamai naudojosi kopėčiomis todėl ir įvyko nelaimingas atsitikimas.

37.       Teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju konstatuotina abiejų šalių kaltė dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe.  Sutikinta su ieškovo argumentais, kad prieš pradedant dirbti jis, kaip darbuotojas, nebuvo tinkamai supažindintas su visomis atsakovo parengtomis darbų saugos instrukcijomis. Atsižvelgtina į tai, kad ieškovas yra jauno amžiaus, neturėjo tinkamo profesinio parengimo  ir didelės darbinės patirties statybų srityje, todėl darbdavys turėjo būti itin apdairus, siekiant užtikrinti, kad ieškovas būtų išsamiai informuotas apie darbų saugą, dirbant atitinkame aukštyje namų fasadų aplaidos darbus. Liudytoja I. S., dirbanti UAB „R.“ personalo vadove, nurodė, kad įdarbinant ieškovą jam buvo pateikta susipažinimui iki 17 įvairių vietinių norminių dokumentų ( tvarkų, instrukcijų) bei pasakyta, kad detaliau darbų sauga jam bus paaiškinta prieš darbus, nuvykus į objektą užsienyje.  Atsakovo patvirtintoje Statybininko (7111) saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 11 2.14 punkte yra numatyta, kad užtikrinant pastolių stabilumą, statramsčius visame jų aukštyje būtina tvirtinti prie pastatų ar statinių konstrukcijų (I t. 89 b.l.). Instrukcijos 2.25 punkte yra numatyta UAB „R.“ darbų vadovo pareiga patikrinti pastolių, paklotų, kitų paaukštinime priemonių būklę. Teismo posėdžio metu liudytojas  A. Š., buvęs paskirtu ieškovo darbų vadovu, savo parodymuose iš esmės patvirtino aplinkybę, kad metaliniai pastoliai prie dažomo namo sienos nebuvo tvirtinami, nes užsakovas nenorėjo, kad jais nebūtų pakenkta namo fasadui, ir buvo pasirinktas kitas pastolių statymo būdas. Be to liudytojas, nors ir neigdamas davęs nurodymą ieškovui statyti ant šių pastolių kopėčias ir tokiu būdu pasiekti aukščiau dažomus namo langus, negalėjo teismui  logiškai paaiškinti, kodėl šiame statybos objekte nebuvo užtikrintas vienos sienos pastolių stabilumas, be to laikomos ir bet kada darbuotojams prieinamos metalinės kopėčios, kurias ieškovas ir panaudojo dažydamas langus. Tai leidžia teismui vertinti, kad ne visi atsakovo pastoliai buvo įrengti laikantis saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 11 nuostatų, kad pats darbdavys netinkamai organizavo statybos rangos darbus, kadangi paskirtas darbų vadovas A. Š. nebuvo objekte, nepatikrino visų pastolių stabilumo ir nekontroliavo kaip jam pavestų darbuotojų atliekamų darbų. Atsakovo argumentai, kad kopėčių statybos objekte nebuvo ir neaišku iš kur ieškovas jas gavo, atmestini ir vertinami kaip deklaratyvūs teiginiai, siekiant išvengti atsakomybės. Teismas daro išvadą, kad būtent ieškovas laikytinas sąžininga šalimi ir paaiškinusi tokias aplinkybes, kokios jos buvo realiai susiklosčiusios, be tokią nelaimingo atsitikimo darbe situaciją patvirtina ir ieškovo pateikta įvykio vietos fotonuotrauka, kurios tikrumo neginčijo atsakovas ( 1 t., 58, 169 b.l.).

38.       Teismo nuomone, darbdavio nesąžiningumą liudija ir tai, kad 2018-08-01 įvykus nelaimingam atsitikimui, Švedijos gydymo įstaigoje buvo nuslėpta informacija apie šio  įvykio aplinkybes. Nors atsakovo teigimu, tai buvo padaryta dėl anglų kalbos žinių stokos, tačiau darbdavys nuolat organizuoja darbą užsienio valstybėje, jam turi būti žinoma nelaimingų atsitikimų darbe tikimybė ir galimas reikalingumas kreiptis į tos šalies įvairias institucijas;  ir kalbos nemokėjimas neatleidžia darbdavio nuo pareigos pateikti visą teisingą ir išsamią informaciją gydymo įstaigai, į kurią pristatytas jo darbuotojas po nelaimingo atsitikimo.

39.       Kita vertus, teismas taip pat nustatė ir ieškovo didelį neatsargumą, atliekant namo fasado apdailos darbus. Tiek nelaimingo atsitikimo aktas, paties ieškovo 2018-08-14 rašytiniai paaiškinimai darbdaviui bei žodiniai paaiškinimai teismo posėdyje patvirtina aplinkybę, kad ieškovas, norėdamas pasiekti dažomą langą, atsinešė nešiojamas kopėčias, jas užsikėlė ant pastolių ir atrėmė į namo sieną, nors ir matė, kad būtent toje namo dalyje, kur yra įrengta medinė terasa ) pastoliai nėra pritvirtinti ir nėra pakankamai stabilūs.  Teismas sutinka su atsakovo ir trečiojo asmens atstovų argumentais ginče, kad  kiekvienam bent kiek apdairiam statybos darbininkui yra akivaizdu, kad žmogaus svorio jėga veikiamos kopėčios, atremtos į vertikalų paviršių ir pastatytos ant nedidelio ploto nepritvirtintos prie vertikalios plokštumos platformos, pakeltos nuo žemės ant aliumininių kojelių, gali griūti ir dėl to gali būti patirta žala. Ieškovo elgesys, pasireiškęs Statybininko saugos ir sveikatos instrukcijos pažeidimu, yra padarytas didelio neatsargumo aplinkybėmis ir jis tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijęs su jam atsiradusia žala. Juo labiau, kad ieškovas patvirtino teismui aplinkybę, kad yra  anksčiau įgijęs darbinės patirties namų fasadų dažyme ir kad atsakovas nebuvo pirmas darbdavys ieškovui, tačiau tuo pačiu ieškovas teigė, kad visgi nesuprato, jog statybos objekte gali nevykdyti tokių darbdavio nurodymų, kurie keltų pavojų jo, kaip darbuotojo, sveikatai ar gyvybei.

40.       Nukentėjusio asmens didelis neatsargumas gali būti pagrindas atleisti didesnio pavojaus šaltinio valdytoją nuo civilinės atsakomybės (ją mažinti), jei jis įrodo, kad žala atsirado būtent dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis).

41.       Atsakovo parengtos Saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 11 3.2 punkte numatyta ir darbuotojo pareiga prieš darbo pradžią patikrinti darbui reikalingų paaukštinimo priemonių (pastolių, paklotų, kopėčių, lipynių, kėlimo mechanizmų) tvarkingumą. 3.9 punkte numatyta darbuotojo pareiga informuoti UAB „R.“ darbų vadovą, jei patikrinimo metu pastebėti paaukštinimo priemonių trūkumai. Ieškovas patvirtino matęs, kad pastoliai nėra pritvirtinti, tačiau jis pats taip pat nesiėmė veiksmų ir nesustabdė savo darbo, nepranešė darbdaviui dėl galimo nesaugumo. Dirbančiojo pasilypėjus ant kopėčių ir lipynių saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 16 3.8 p. numatyta pareiga informuoti vadovus apie bet kokį gedimą, netvarką, galimą pavojų ir nepradėti darbo kol nebus pašalinti visi trūkumai. Šios instrukcijos 4.5.4 punkte numatyta, kad pristatomas kopėčias leidžiama naudoti užlipimui tarp statomo statinio aukštų bei darbams, kuriuos atliekant neprireiktų papildomai remtis į statinio konstrukcijas. 4.6 punktas numato kad kopėčios turėtų būti pastatytos taip, kad stovėtų stabiliai jomis naudojantis. 4.7 punkte numatytas reikalavimas kopėčias statyti ant stabilaus paviršiaus. Ieškovas teikė paaiškinimus pastebėjęs nestabilius pastolius, tačiau vis tiek nusprendė tęsti darbus, pastatė kopėčias ant nestabilių pastolių, taip savo veiksmais sukeldamas didesnę riziką įvykti nelaimingam atsitikimui. 

42.       Teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, daro galutines išvadas, jog viena iš nelaimingo atsitikimo sąlygų ir priežasčių buvo atsakovo neteisėtas neveikimas – atsakovas, kaip didesnio pavojaus šaltinio (statybos įrenginių) valdytojas, nesiėmė visų priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, netinkamai organizavo darbus, ant metalinius pastolius. Tačiau sprendžiant priteistinos žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, jog žala atsirado ir dėl paties darbuotojo, t.y. ieškovo R. J. didelio neatsargumo, būtent, matant pastolių nestabilumą, statyti ten kopėčias ir tęsti darbus, taip pažeidžiant saugos ir sveikatos instrukcijas.

         Dėl turtinės žalos atlyginimo

43.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo ar asmenys privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis); nuostolius nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Tokias negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjęs asmuo, dėl sveikatos sužalojimo tapęs iš dalies ar visiškai nedarbingas.  

44.       Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimo atveju turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Negautų pajamų dydis, esant ginčui, turi būti įrodytas. Jo įrodinėjimo pareiga byloje tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis). 

45.       Ieškovas reikalauja iš viso 10488,05 Eur turtinės žalos atlyginimo. Šį reikalavimą sudaro 73,50 Eur tiesioginiai nuostoliai – mokestis už gydymą Švedijoje ir netiesioginiai - 10414,55 Eur negautos pajamos. Negautas pajamas už 8 mėnesius (tiek laiko ieškovas nurodė negalėjęs dirbti) ieškovas skaičiuoja remdamasis darbdavio jam išmokėtu vieno mėnesio darbo užmokesčiu, kurį sudarė 400,00 Eur darbo užmokesčio ir 1430 Eur dienpinigių (po mokesčių iš viso 1791 Eur).

46.       Darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (DK 107 straipsnio 1, 3 dalys).

47.       Teismas pažymi, kad darbo sutartyje, pagal kurią ieškovas buvo įdarbintas, buvo numatytas 525,00 Eur darbo užmokestis. Nors ieškovas ir teigia, kad jis planavo ir pagrįstai tikėjosi dirbti Švedijoje, todėl negautos pajamos paskaičiuotos pagal vieno mėnesio darbo užmokestį jam esant komandiruotėje Švedijoje, tačiau darbo sutartyje nėra numatyta, kad ieškovas dirbs išimtinai tik užsienyje. Aplinkybės, kad komandiruotės užsienyje darbdavio būdavo pratęsiamos kas mėnesį (I t. 105-107 b.l.), papildomai patvirtina, kad komandiruotės tęsiamos pagal faktinį darbo poreikį ir nepagrindžia ieškovo, kaip darbuotojo lūkesčių nuolat darbuotis užsienyje. Ieškovo teiginius dėl tokių turėtų lūkesčių taip pat papildomai paneigia ir tai, kad nors sudaryta neterminuota darbo sutartis, tačiau sutarties 5 punkte aiškiai nurodyta, kad darbdavio numatomas 2 mėnesių išbandymo terminas, norint patikrinti ar darbuotojas tinka pavestam darbui. Numatytas išbandymo laikotarpis turėjo baigtis 2018-09-10, nelaimingas atsitikimas darbe įvyko nepasibaigus ieškovo išbandymo laikotarpiui. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad ieškovas, sudarydamas darbo sutartį mokėsi (-) nuolatinių studijų formos (-) studijų programą, studijų trukmė nuo 2017-09-01 iki 2021-06-30 (II t. 22 b.l.). Mokslo metai, studijuojant nuolatinių studijų forma prasideda kiekvienų metų rugsėjo 1 d. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų siekęs susistabdyti studijas dėl sudarytos darbo sutarties, kas vėlgi papildomai paneigia ieškovo argumentus apie jo pagrįstai turėtus lūkesčius dėl ilgalaikio darbo užsienyje. Nors ieškovas ir teigė ketinęs teikti prašymą dėl akademinių atostogų, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų. Tai įvertinus, atmestinas ieškovo reikalavimas dėl dienpinigių įtraukimo į turtinės žalos atlyginimą, nes nebuvo šalių valios dėl nuolatinio darbo užsienyje, be to ieškovo argumentai, kad jis pagrįstai tikėjosi gauti  darbo sutartyje numatyto atlyginimo ir dienpinigių sumos dydžio darbo užmokestį, laikytini deklaratyviais teiginiais ir teismas juos atmeta.

48.       Vis dėl to atsižvelgtina į tai, kad 2018-07-31 UAB „R.“ įsakymu ieškovui buvo pratęsta komandiruotė darbo funkcijoms atlikti Švedijos karalystėje iki 2018-08-31 (I t. 106 b.l.), tačiau įvykus nelaimingam atsitikimui darbe 2018-08-01 įsakymu (I t. 107 b.l.) komandiruotė iškart buvo nutraukta. Teismas šiuo atveju vertina, kad rugpjūčio mėnesį dar tesėsi išbandymo laikotarpis ieškovui, 2018-07-31 įsakymu jam buvo pratęsta komandiruotė užsienyje, todėl galima daryti išvadą, kad rugpjūčio mėnesio pajamos, susidedančios iš darbo užmokesčio ir dienpinigių, buvo pagrįstai numatytos gauti ir jų pagrįstai tikėtasi gauti rugpjūčio mėnesį esant normaliai veiklai. Atsakovas ieškovui už rugpjūčio mėnesį priskaičiuota 88,86 Eur darbo užmokesčio ir kitų išmokų, išmokėta 86,71 Eur (I t. 28 b.l.). Vertintina, kad ieškovas už rugpjūčio mėnesį negavo pagristai tikėtinų 1702,14 Eur (1791 Eur – 88,86 Eur). Pripažinus, kad ieškovas neįrodė pagrįstai tikėjęsis darbo užsienyje nuolat, laikytina kad ieškovas turėjo pagrįstus lūkesčius dirbti bent jau išbandymo laikotarpiu, t.y. iki 2019-09-10, todėl ieškovas taip pat negavo pagristai tikėtinų pajamų ir už šešias darbo dienas rugsėjo mėnesį iki išbandymo laikotarpio pabaigos. Negautos pajamos už šias dienas skaičiuotinos pagal darbo sutartyje nustatytą darbo užmokestį po mokesčių, t.y. ieškovas negavo 133,99 Eur darbo užmokesčio už šešias darbo dienas rugsėjo mėnesį.

49.       Vis dėl to, įvertinus aukščiau aptartą šalių abipusės atsakomybės už nelaimingą atsitikimą klausimą, laikytina, kad šių pajamų negauta dėl abiejų šalių veiksmų, todėl ieškovui turėtų būti priteistina pusė šios sumos, t.y. 918,07 Eur ((133,99+1702,14)/2). Kaip turtinė žala vertintina ir 73,50 Eur mokestis už gydymą Švedijoje, tačiau vėlgi, atsižvelgiant į abiejų šalių atsakomybę už nelaimingą atsitikimą, ieškovui turėtų būti atlygintina pusė šios sumos, t.y. 36,75 Eur. Iš viso ieškovui priteistina  954,82 Eur (918,07 Eur +36,75 Eur) turtinės žalos atlyginimo.

50.       Vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 4 dalimi, žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju reglamentuojantis CK 6.283 straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.  

51.       Konstitucinis Teismas  2012 metų  balandžio 18 dienos nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (inter alia Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymuose) numatytos išmokos, mokamos apdraustajam asmeniui ar jo šeimos nariams apdraustojo asmens sužalojimo ar jo gyvybės atėmimo atvejais.

52.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmuo, kuris buvo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, turi teisę į tokį atlygintinos žalos dydį, kurio nepadengia tam asmeniui išmokėtos socialinio draudimo išmokos, nustatytos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme (ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos išmoka; netekto darbingumo vienkartinė kompensacija; netekto darbingumo periodinė kompensacija) ir Socialinio draudimo pensijų įstatyme (netekto darbingumo pensija), kurių paskirtis yra kompensuoti prarastas darbo pajamas arba papildomas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2014, 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2014, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2014 ir kt.).

53.       Gydymosi laikotarpiu ieškovas iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus gavo 2851,45 Eur, 2018-09-13 iš ERGO draudimo kompanijos dėl nelaimingo atsitikimo gavo 540,00 Eur draudimo išmoką ir 2018-10-09 gavo 522,00 Eur draudimo išmoką (viso 1062,00 Eur). Ieškovas nurodo, kad buvo nedarbingas 8 mėnesius, todėl už tokį laikotarpį prašo priteisti negautas pajamas. Ieškovas neginčija, kad iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gavo išmokas, išmokėtas jo ligos laikotarpiu. Ginčo dėl jų dydžio taip pat nėra. Konstatuotina, kad ieškovas gavo visas ligos išmokas (iš viso 2851,45 Eur) ir 1062,00 draudimo išmoką iš trečiojo asmens.

54.       Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, darytina galutinė išvada, kad ieškovui atlyginta tik 954,82 Eur patirtų nuostolių, likusi ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmestina.

         Dėl ieškovo  patirtos neturtinės žalos atlyginimo

55.        CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

56.       Pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra  ne kartą pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus; kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis.

57.       Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010).

58.       Ieškovo patirti sužalojimai priskirtini nesunkiam sveikatos sutrikdymui, nėra nuolatinio negrįžtamojo pobūdžio. Ieškovas šiuo metu yra visiškai darbingas, nėra liekamųjų nelaimingo atsitikimo pasekmių. Ieškovas yra jauno amžiaus; jis, pasibaigus nedarbingumui,  2019-05-07 jau sudarė studento praktinio mokymosi sutartį su UAB „K.“ dėl (-) įgūdžių formavimo. Iš ieškovo parodymų matyti, kad net ir nedarbingumo laikotarpiu jam pavyko tęsti studijas jūreivystės mokykloje, nereikėjo jų stabdyti, todėl nėra pagrindo konstatuoti ieškovo patirtų stiprių fizinių ir dvasinių išgyvenimų, liekamųjų reiškinių ieškovo sveikatai ir galimybei dirbti ateityje bei konstatuoti 5000,00 Eur dydžio neturtinę žalą. Vis dėl to teismas atsižvelgia, kad dėl patirtos traumos ieškovas patyrė fizinį skausmą, nepatogumus ir suvaržymus savo kasdieniniame gyvenime, laikinas nedarbingumas truko aštuonis mėnesius, apribojant ieškovo mobilumą, kas sąlygoja diskomfortą derinant gydymąsi ir studijas, todėl šie patirti nepatogumai priskirtini neturtinei žalai. Teismas, atsižvelgdamas į patirtus ieškovo fizinius nepatogumus, emocinius išgyvenimus dėl darbe įvykusio nelaimingo atsitikimo, į abipusę šalių kaltę dėl nelaimingo atsitikimo, ieškovo patirtą neturtinę žalą vertina 1000,00 Eur, todėl ši suma priteistina iš atsakovo.

59.       Taip pat ieškovui iš atsakovo priteistinos ir reikalaujamos įstatyminės 5 procentų dydžio metinės palūkanos 1954,82 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme  (2019-05-20)  iki visiško sprendimo įvykdymo.

          Dėl bylinėjimosi išlaidų

60.       Civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, teismo teisė nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

61.       Ieškovo R. J. atstovas advokato padėjėjas pateikė duomenis apie patirtas 600 Eur bylinėjimosi išlaidas ( I t.73-75 b.l.). Atsakovo UAB „R.“ atstovas pateikė duomenis, kad atsakovas patyrė 1694,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą (II t. 40-41 b.l.).

62.       Nagrinėjamu  atveju teismas vertina, kad ginčas tarp šalių buvo sąlygotas dėl žalos, kilusios darbo santykių metu, atlyginimo, todėl sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas pasinaudoti CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo teise nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bendrųjų taisyklių, kurios reglamentuotos CPK 93 str. 2 d. Ieškovas vertintinas kaip silpnesnioji darbo teisinių santykių šalis, be to šiame ginče konstatuota, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl abiejų šalių – tiek darbuotojo, tiek darbdavio kaltės.  Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad ieškovui priteista maždaug 12 procentų reikalautos ieškinyje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, o atsakovo, kurio nesąžiningumas šiuose darbo santykiuose buvo konstatuotas, pateiktos patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato atstovavimu, yra beveik tris kartus didesnės nei ieškovo. Dėl visų nurodytų aplinkybių šalims jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos ir teismo sprendimu vienai iš kitos nepriteisiamos.

63.       Kadangi ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 44,00 Eur žyminis mokestis už tenkintus ieškinio elektroninėje byloje reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei 3,32 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 88 str.,  92 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263straipsniu,270 straipsniu, 392 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

priteisti iš atsakovo UAB „R.“, juridinio asmens kodas (-), ieškovui R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 954,82 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir 82 centus) turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo UAB „R.“, juridinio asmens kodas (-), ieškovui R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo UAB „R.“, juridinio asmens kodas (-), ieškovui R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 ( penkių)  procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1954,82 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme  (2019-05-20)  iki visiško sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo UAB „R.“, juridinio asmens kodas (-), valstybės naudai 44,00 Eur (keturiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio ir 3,32 Eur (tris eurus ir 32 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660). 

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                        Alma Jurgelienė