Civilinė byla Nr. 3K-3-99/2011 (S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
21.4.1.2;
114.11
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės
(pranešėja), Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Laužiko,
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V.
K. statybos ir remonto įmonės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal bankrutuojančios akcinės bendrovės
,,Utvilsta“ ieškinį atsakovui V. K. statybos ir remonto įmonei dėl neteisėtai
gautų lėšų priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinės bendrovė ,,BA
Investiciniai projektai“
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Ginčo esmė
Ieškovas ir
trečiasis asmuo 2004 m. lapkričio 29 d. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią
ieškovas įsipareigojo atlikti pagal parengtą projektą gyvenamojo namo su
požemine automobilių stovėjimo aikštele statybos darbus žemės sklype Vilniuje,
Plytinės g. 29. Šio objekto vandentiekio, nuotekų, šildymo sistemų montavimo
darbams atlikti ieškovas, kaip generalinis rangovas, sudarė sutartį su atsakovu,
kaip subrangovu. Atsakovas, įvykdęs sutartinius įsipareigojimus, pateikė
ieškovui apmokėti PVM sąskaitas-faktūras. Trečiasis asmuo skolą už ieškovą sumokėjo
tiesiogiai atsakovui (2006 m. birželio 14 d. ir 2006 m. birželio 15 d. mokėjimo
pavedimais po 50 000 Lt, iš viso 100 000 Lt).
Panevėžio
apygardos teismas 2006 m. spalio 12 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Ultvista“
bankroto bylą ir paskyrė bankroto administratorių, kuris, patikrinęs
bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių
laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, 2009 m. liepos 21 d. kreipėsi į
teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 100 000 Lt neteisėtai gautų lėšų. Ieškovo
teigimu, trečiojo asmens atliktas mokėjimas už UAB „Utvilsta“ pažeidė Laikinojo
mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatytą atsiskaitymo tvarką ir 2006
m. birželio 6 d. antstolės N. Šiugždaitės patvarkymą sustabdyti lėšų išmokėjimą
vykdomojoje byloje Nr. 0033/06/00344. Trečiasis asmuo,
sumokėdamas tiesiogiai atsakovui, pažeidė ieškovo kreditorių teises ir teisėtus
lūkesčius, nes atsakovas finansinio reikalavimo patenkinimą gavo anksčiau nei
kiti ieškovo kreditoriai. Ieškovo teigimu, mokėjimas už atliktus darbus turėjo
būti atliktas tiesiogiai jam, todėl atsakovas gavo pinigus neteisėtai ir turi
pareigą juos grąžinti.
Atsakovas nesutiko
su ieškiniu, nurodydamas, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas šiuo atveju
negali būti taikomas, nes turto įgijimas patvirtinamas ieškovo ir atsakovo
sudaryta 2005 m. kovo 17 d. statybos rangos sutartimi, 2005 m. gruodžio 1 d.
sutarties priedu ir 2006 m. gegužės 10 d. skolų tarpusavio suderinimo aktu.
Trečiasis asmuo sumokėjo tiesiogiai atsakovui 100 000 Lt pagal ieškovo 2006 m.
gegužės 5 d. prašymą, kuriame atsakovas nurodytas kartu su kitais subrangovais.
Be to, ieškovas ir trečiasis asmuo, kaip užsakovas, sudarė 2006 m. birželio 1
d. susitarimą, kuriuo ieškovas pripažino netinkamą sutarties vykdymą ir prašė
užsakovą organizuoti bei finansuoti objekto statybos užbaigimą.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Panevėžio
apygardos teismas 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas
sprendime nurodė, kad nenustatyta būtinųjų sąlygų nepagrįsto praturtėjimo ar
turto gavimo institutui taikyti. Pagal byloje nustatytas aplinkybes ieškovas
2006 m. gegužės 5 d. prašymu pasiūlė trečiajam asmeniui už atliktus darbus ir
nupirktas statybines medžiagas atsiskaityti ne tik tiesiogiai su juo
(generaliniu rangovu), bet ir su subrangovais, tarp jų ir atsakovu; trečiasis
asmuo 2006 m. gegužės 16 d. patvirtinimu sutiko su ieškovo prašymu. Teismas sprendė,
kad taip šalys susitarė dėl 2004 m. lapkričio 29 d. statybos rangos sutarties
sąlygų pakeitimo, toks susitarimas atitiko jos 5 dalies reikalavimus dėl
sutarties pildymo ir keitimo. Dėl tokių aplinkybių, teismo nuomone, negalima
pripažinti, kad atsakovui 100 000 Lt buvo sumokėta be teisinio pagrindo. Nors
skolą atsakovui sumokėjo ne ieškovas, o trečiasis asmuo, teismas nelaikė tai neteisėtai
gautomis lėšomis, nes atsakovas šią sumą gavo už sutartimi numatytus darbus,
kurie buvo atlikti trečiajam asmeniui priklausančiame objekte. Taigi atsakovas,
kaip kreditorius, neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti jam trečiojo
asmens už skolininką (ieškovą) sumokėtos skolos.
Teismas sprendė,
kad trečiojo asmens atliktu mokėjimu nebuvo pažeisti ieškovo kreditorių
interesai ir Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio
reikalavimai, nes mokėjimai atlikti 2006 m. birželio 14 d. ir 15 d., tuo tarpu
nutartis iškelti bankroto bylą ieškovui priimta 2006 m. spalio 12 d., o
įsiteisėjo 2006 m. gruodžio 14 d., t. y. po 6 mėnesių nuo ginčijamų mokėjimų
atlikimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neatliko darbų, nepirko medžiagų už
prašomą priteisti 100 000 Lt sumą, todėl, tenkinus ieškinį, susidarytų
situacija, kai ieškovui būtų priteista suma už statybos-rangos darbus, kurių
jis neatliko. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo, atlikdamas mokėjimus už
darbus, nepažeidė ir 2006 m. birželio 6 d. antstolės patvarkymo, nes pagal
pateiktą trečiojo asmens mokėjimų žiniaraštį, nuo 2006 m. birželio 6 d. pinigai
mokėti subrangovams už jų atliktus darbus ir pateiktas medžiagas, todėl nelaikė,
kad jie priklausė ieškovui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad antstolės
patvarkyme nurodyta sustabdyti ne visus trečiojo asmens atliekamus mokėjimus, o
tik dėl 403 060,33 Lt; trečiasis asmuo savo sąskaitoje turėjo kelis kartus
didesnę nei antstolio areštuota sumą, todėl jis galėjo atlikti mokėjimus.
Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu
tenkino ieškovo apeliacinį skundą, Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio
24 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – priteisė iš atsakovo
ieškovo naudai 100 000 Lt. Kolegija nustatė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo sudarė
statybos rangos sutartį dėl gyvenamojo namo su požemine automobilių stovėjimo
aikštele statybos darbų atlikimo; šio objekto vandentiekio, nuotekų, šildymo
sistemų montavimo darbams atlikti ieškovas (generalinis rangovas) sudarė
sutartį su atsakovu (subrangovu); ieškovo 2006 m. gegužės 5 d. prašymo pagrindu
trečiasis asmuo už atliktus darbus ir nupirktas statybines medžiagas atsiskaitė
ne tik su ieškovu, bet ir tiesiogiai su subrangovais, tarp jų ir atsakovu; trečiasis
asmuo 2006 m. birželio 14 d. ir 2006 m. birželio 15 d. mokėjimo pavedimais
sumokėjo atsakovui 100 000 Lt, nors 2006 m. birželio 6 d. antstolės patvarkymu
trečiasis asmuo buvo įpareigotas pranešti antstolei dėl pas jį esančių ir
ieškovui priklausančių lėšų ar turto, kurį privalo jam išmokėti, kokiu pagrindu
ir per kokį terminą tai turėtų būti padaryta; šiuo patvarkymu buvo sustabdytas
403 060 Lt išmokėjimas ieškovui ir tretiesiems asmenims, lėšos areštuotos,
nurodyta jas pervesti į antstolio sąskaitą. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas
nesuformulavo reikalavimo pripažinti negaliojančiu sandorį, kurio pagrindu
atsakovui buvo išmokėtos lėšos ir nenurodė teisės normų, tačiau tai neatleido
pirmosios instancijos teismo nuo pareigos teisiškai kvalifikuoti ginčo
santykius ir tinkamai taikyti materialiosios teisės normas.
Kolegija vadovavosi
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
balandžio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB ,,Utvilsta“ v. IĮ
,,Utenos stogai“, bylos Nr. 3K-3-140/2010, išaiškinimu, priimtu
analogiškoje situacijoje, kad būtina teismui nustatyti, ar užsakovo
atsiskaitymas tiesiogiai su subrangovu nepažeidė antstolės patvarkymo dėl 403
060 Lt UAB ,,Utvilsta“ lėšų mokėjimo sustabdymo ir arešto reikalavimų, ir
nurodė, jog pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nesiaiškino. Antstolio
patvarkymas buvo privalomas trečiajam asmeniui, tačiau jis, nepaisydamas
draudimo, vis tiek atliko mokėjimus, taip pažeisdamas kitų asmenų
(bankrutuojančios įmonės kreditorių) teises ir teisėtus interesus, kartu ir
viešąjį interesą. Kolegija pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog
trečiasis asmuo po antstolės patvarkymo iki ginčijamų atsiskaitymų su atsakovu atlikimo
būtų pervedęs 403 060,33 Lt į antstolės depozitinę sąskaitą. Dėl to teisėjų
kolegija sprendė, kad trečiasis asmuo, atlikdamas mokėjimus atsakovui, pažeidė
privalomąjį antstolės patvarkymą, ir tokius jo atliktus veiksmus, kaip
prieštaraujančius viešajai tvarkai, pripažino niekiniais ir negaliojančiais
nuo jų atlikimo momento. Konstatavusi, kad iš neteisės negali kilti teisė, kolegija
taikė restituciją ir nurodė atsakovui grąžinti ieškovui tai, ką gavo neteisėto
sandorio pagrindu.
Kolegija pažymėjo,
kad atsakovas, kuriam ieškovas liko skolingas už atliktus darbus, turi teisę
kreiptis dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo jo bankroto byloje.
III.
Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą ir palikti galioti
Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimą. Kasacinis skundas
grindžiamas tokiais argumentais:
1) dėl CK 1.78,
1.81 straipsnių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad
trečiasis asmuo pažeidė antstolės patvarkymą ir tokius veiksmus pripažino
niekiniais. Kasatorius teigia, kad pagal teismų praktiką, pripažįstant sandorį
negaliojančiu CK 1.81 straipsnio pagrindu, svarbią reikšmę turi sutarties šalių
ketinimai, t. y. turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis šalių
ketinimas buvo nukreiptas priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei tikslui
pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Marijampolės
apskrities valstybinės mokesčių inspekcija v. UAB ,,Kraitenė“, UAB ,,Auksaakė“,
bylos Nr. 3K-3-62/2003). Kadangi tokios aplinkybės byloje nebuvo įrodytos,
apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti sandorį
negaliojančiu. Kasatorius taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas
neturėjo teisinio pagrindo taikyti CK 1.78 straipsnio 5 dalį, t. y. ex
officio pripažinti sandorį negaliojančiu, nes nėra akivaizdžių aplinkybių,
jog sandoris yra niekinis;
2) dėl CK 6.50
straipsnio taikymo. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas turėjo
teisę įvykdyti prievolę CK 6.50 straipsnio nustatyta tvarka. Aplinkybė, kad
ieškovui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nepanaikino trečiojo
asmens teisės įvykdyti prievolę už skolininką. Kreditoriui neleidžiama priimti
prievolės tik tuo atveju, jei skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs
tokiam įvykdymui. Šiuo atveju nei susitarimas, nei prievolės esmė nereikalavo,
kad prievolę įvykdytų pats ieškovas, t. y. ieškovas savo iniciatyva prašė
trečiojo asmens įvykdyti prievolę kasatoriui. Be to, kasatorius neturėjo
teisinio pagrindo atsisakyti priimti trečiojo asmens už skolininką sumokėtos
skolos, nes kasatorius šiuos pinigus gavo už sutartimi numatytus ir atliktus
trečiajam asmeniui darbus. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad, trečiajam
asmeniui atliekant pavedimą, ieškovas buvo mokus, skolų, susijusių su darbo
santykiais, neturėjo, taip pat į tai, jog ginčijamas atsiskaitymas buvo
įvykdytas likus keturiems mėnesiams iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo;
3) dėl antstolio
patvarkymo privalomojo pobūdžio ir jo teisinių padarinių. Kasatorius
nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino ir nepasisakė apie tai,
kad ieškovo ir trečiojo asmens 2006 m. birželio 1 d. susitarimas buvo
sudarytas iki antstoliui priimant patvarkymą, todėl jis negali būti pripažintas
niekiniu. Be to, antstolės patvarkymas nebuvo viešai registruotas, todėl,
kasatoriaus nuomone, negalima preziumuoti, jog jis buvo visiems žinomas, t. y.
ir kasatoriui. Turto arešto aktas tampa visiems žinomas, jei turto areštas
įregistruotas Turto arešto aktų registre. Būtent tokie duomenys laikytini
viešais. Kadangi kasatoriui nebuvo žinoma apie arešto aktą (antstolės
patvarkymas kasatoriui nebuvo išsiųstas), tai jam negali kilti teisinių
padarinių;
4) dėl CPK 689
straipsnio taikymo. Antstolis, nukreipdamas išieškojimą į lėšas, bankams,
kitoms kredito įstaigoms siunčia patvarkymą ir sustabdo tokios sumos lėšų
išieškojimą, kokia reikalinga išieškotinai sumai; bankas, kredito įstaigos ar
kiti asmenys sustabdo nuo antstolio patvarkymo gavimo momento lėšų išmokėjimą
tiek, kiek tai būtina antstolio reikalavimui įvykdyti (VPK 689 straipsnio 1, 2
dalys). Kadangi nagrinėjamu atveju antstolės patvarkymu buvo sustabdytas ne
visų lėšų, o tik dėl 403 060,33 Lt mokėjimas, tai laikytina, kad ieškovas
neįrodė, jog trečiasis asmuo sumokėjo kasatoriui ieškovui priklausančiomis
lėšomis, t. y. trečiasis asmuo savo sąskaitoje turėjo kelis kartus didesnę nei
antstolio patvarkyme areštuota pinigų sumą, todėl galėjo atlikti mokėjimą. Be
to, kasatorius pažymi, kad byloje nenustatyta, ar trečiasis asmuo gavo
antstolio patvarkymą, ar jis buvo gautas iki ginčijamo atsiskaitymo atlikimo ir
pan. Nesant tai patvirtinančių įrodymų, teismas padarė teisiškai nepagrįstą
išvadą, todėl kasatorius mano, kad trečiasis asmuo, vykdydamas mokėjimą
kasatoriui, nepažeidė kitų ieškovo kreditorių teisių ir teisėtų interesų, kartu
ir viešojo intereso.
Atsiliepime į
kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
rugpjūčio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais
argumentais:
1) dėl CK 1.78,
1.81 straipsnių taikymo. Ieškovas teigia, kad, reikšdamas ieškinį, nurodė,
jog trečiojo asmens atliktas atsiskaitymas už ieškovą pažeidė kitų jo kreditorių
interesus, nes ieškovas, būdamas nemokus, negavo lėšų, kuriomis būtų
atsiskaitęs su kitais kreditoriais Laikinojo mokėjimo eilės tvarkos įstatymo
nustatyta tvarka, o iškėlus bankroto bylą – Įmonių bankroto įstatymo nustatyta
tvarka. Ieškovo teigimu, tokiu trečiojo asmens veiksmu buvo suteikta pirmenybė
atsiskaityti tik su vienu iš kreditorių – kasatoriumi.
Ieškovas
pažymi, kad kaip faktinis ieškinio pagrindas yra nurodyta ir aplinkybė, kad
antstolės patvarkymu trečiasis asmuo buvo įpareigotas pranešti apie ieškovui
priklausančias lėšas ar turtą, kurį trečiasis asmuo jam privalo grąžinti, per
kokį terminą tai turi atlikti; patvarkymu kartu sustabdytas 403 060 Lt
išmokėjimas ieškovui ir jo nurodymu tretiesiems asmenims bei nurodyta šias
lėšas pervesti į antstolės sąskaitą. Ieškovas nesutinka su kasacinio skundo
argumentais, kad antstolės patvarkymai netaikomi trečiojo asmens atsiskaitymui
su kasatoriumi, nes ieškovo ir trečiojo asmens susitarimas yra sudarytas
anksčiau nei priimtas antstolės patvarkymas. Ieškovo nuomone nėra svarbus tokio
susitarimo momentas, svarbu tai, kad po antstolio patvarkymo, draudžiančio
atsiskaityti, susitarimas nebegalėjo būti vykdomas. Ieškovas sutinka su
apeliacinio teismo išvada, kad ginčijamu atsiskaitymu buvo siekta realiai
pažeisti viešąją tvarką;
2) dėl CK 6.50
straipsnio taikymo. Atsiliepime nesutinkama su argumentu dėl CK 6.50
straipsnio netinkamo taikymo ir pažymima, kad nurodyta teisės norma yra bendro
pobūdžio ir negali būti taikoma atskirai nuo kitų teisės normų. Šiuo atveju
trečiojo asmens teisė atsiskaityti su kreditoriumi už skolininką nėra
absoliuti, t. y. nagrinėjamu atveju trečiajam asmeniui buvo taikytas draudimas
atsiskaityti su ieškovo kreditoriais, kartu ir su kasatoriumi. Ieškovas
nesutinka ir su argumentu, kad ginčijamo atsiskaitymo metu įmonė buvo moki. Nuo
2005 m. pabaigos ieškovas nevykdė įsipareigojimų, neatsiskaitė su kreditoriais
ir 2006 m. birželio 6 d., jam buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės
pagal daugelio kreditorių prašymus, todėl kasatorius pateikia neteisingus
duomenis apie įmonės finansinę padėtį. Bankroto byloje yra antstolių areštai,
kurie įregistruoti viešajame areštų registre. Ieškovas taip pat pažymi, kad
antstolės patvarkymas buvo įteiktas asmeniškai trečiajam asmeniui nedelsiant po
jo priėmimo, kasatoriui apie jį taip pat buvo žinoma. Ieškovas nurodo, kad
antstolės patvarkymas nebuvo įvykdytas, jos areštuota suma nebuvo pervesta į
antstolio depozitinę sąskaitą, todėl trečiasis asmuo negalėjo šių sumų pervesti
kasatoriui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasaciniame
skunde ir atsiliepime į jį keliami teisės normų, reglamentuojančių atsiskaitymo
rangos teisiniuose santykiuose, kai rangovas bankrutuoja, teisėtumo, antstolio
patvarkymą pažeidžiančio sandorio pripažinimą ex officio niekiniu,
teisiškai reikšmingų faktų konstatavimo klausimai. Teisėjų kolegija pasisako šiais
klausimais.
Dėl teisinio
ginčo santykio kvalifikavimo ir bendrųjų įrodinėjimo taisyklių laikymosi,
sprendžiant dėl sandorio pripažinimo niekiniu
Įmonių bankroto
įstatyme nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais
pagrindai, o tik nurodomi ginčytinų sandorių požymiai – priešingumas įmonės
veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės nemokumui. Bankrutuojančios įmonės
administratorius anksčiau šios įmonės sudarytus sandorius gali ginčyti Civiliniame
kodekse nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje BUAB „Aukštaitijos statyba“, Panevėžio apskrities
Valstybinės mokesčių inspekcija v. AB bankas „Hansa-LTB“, UAB „Gamatonas“, UAB
„Metalo ženklai“, AB „Rameksta“, bylos Nr. 3K-3-917/2003; 2004 m. lapkričio
22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Pamario langai“ v. UAB „Palangos
statyba“, A. K., bylos Nr. 3K-3-636/2004; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje BUAB ,,Utvilsta“ v. IĮ ,,Utenos
stogai“, bylos Nr. 3K-3-140/2010; kt.).
Bankroto
administratorius pareiškė ieškinį kasatoriui Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio
3 dalies 8 punkto pagrindu, vykdydamas šiuo įstatymu jam pavestas pareigas
patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius. Ieškinys pareikštas CK 6.237
straipsnio nuostatų, kuriose nustatyta pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą,
pagrindu. Kaip faktinis ieškinio pagrindas nurodyta ir aplinkybė, kad trečiasis
asmuo su kasatoriumi atsiskaitė pažeisdamas antstolės patvarkymą sustabdyti UAB
,,Utvilsta“ lėšų išmokėjimą, kad UAB ,,BĄ investiciniai projektai“ buvo
įpareigota pervesti 403 060 Lt į antstolio sąskaitą, taip pat pranešti antstolei,
ar trečiasis asmuo turi lėšų ar turto, kurį privalo išmokėti ieškovui, kokiu
pagrindu ir per kokį terminą tai turėtų būti padaryta. Reikšdamas ieškinį, ieškovas
nesuformulavo reikalavimo pripažinti negaliojančiu sandorį, kurio pagrindu
atsakovui buvo išmokėtos lėšos. Kasacinio teismo praktikoje akcentuota teismo
pareiga konstatuoti teisinį ieškinio pagrindą ir tai, kad teismo nesaisto ieškovo
nurodytas teisinis ieškinio pagrindas. Teismas turi nuspręsti, koks įstatymas
turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. V. v. T. M., UAB
„Vartų technika“, bylos Nr. 3K-3-137/2009; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje VĮ Marijampolės miškų urėdija v. B. P., bylos
Nr. Nr. 3K-3-215/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga ,,Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis,
civilinėje byloje BUAB ,,Utvilsta“ v. IĮ ,,Utenos stogai“,
bylos Nr. 3K-3-140/2010; kt.).
Kasatorius
nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas ex officio pripažino
trečiojo asmens įvykdytą atsiskaitymą su kasatoriumi niekiniu ir negaliojančiu
CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu – kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai,
tačiau mano, kad CK 1.81straipsnio1 dalies ir 1.78 straipsnio 5 dalies
nuostatas teismas taikė be teisinio pagrindo, nes ex officio galima pripažinti
sandorį negaliojančiu tada, kai yra akivaizdus jo negaliojimo pagrindas ir
papildomų įrodymų nereikia rinkti; jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis,
nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių.
Kasacinis
teismas yra nurodęs, kad tam, jog teismas savo iniciatyva galėtų pripažinti
sandorį akivaizdžiai niekiniu ir taikyti niekinio sandorio teisinius padarinius,
būtina nustatyti (ištirti, išnagrinėti ir įvertinti), laikantis CPK įtvirtintų
reikalavimų, tokį pagrindą patvirtinančias aplinkybes, arba išvada dėl tokio pagrindo
egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos, CPK nustatyta tvarka ištirtos,
išnagrinėtos ir įvertintos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto
savivaldybė, UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“, bylos Nr.
3K-3-252/2009; 2006 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R.
v. M. V., H. B. G., bylos Nr. 3K-3-89/2006; kt.).
Apeliacinės
instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje
byloje BUAB ,,Utvilsta“ v. IĮ ,,Utenos stogai“,
bylos Nr. 3K-3-140/2010, kurios faktinės aplinkybės yra panašios į
nagrinėjamoje byloje nustatytas, esančiu išaiškinimu, kad sandoris,
pažeidžiantis privalomąjį antstolio patvarkymą, duotą intra vires
(neviršijant suteiktų įgaliojimų), kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai yra
niekinis ir negaliojantis, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą
ir ieškinį tenkino. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės
instancijos teismas tokią išvadą padarė neanalizuodamas apeliacinio skundo ir
atsiliepimo į jį argumentų bei faktinių duomenų dėl ginčijamo sandorio
pripažinimo niekiniu ir šiais klausimais nepasisakydamas (CPK 320 straipsnis,
331 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek Lietuvos apeliacinis
teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, laikydamiesi apeliacijos ir
kasacijos procesų, nagrinėjo bylas, kuriose buvo spręsta dėl tų pačių šalių
(ieškovo ir trečiojo asmens) sudarytos rangos sutarties ir šios sutarties
pagrindu sudarytų subrangos sutarčių su skirtingais subrangovais (atsakovais)
vykdymo, iš esmės nagrinėdami tose bylose pateiktus apeliacinius ar kasacinius
skundus, analizuodami bylų faktines aplinkybes dėl sandorių pripažinimo
niekiniu ir pasisakydami dėl teisės taikymo tose konkrečiose bylose kilusiems
ginčo santykiams (CPK 320, 353straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje BUAB ,,Utvilsta“ v. IĮ ,,Utenos stogai“, bylos Nr. 2A-727/2010;
2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje BUAB
,,Utvilsta“ v. UAB ,,Schindler – liftas“, bylos Nr. 2A-568/2010; Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario
28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Utvilsta“ v. UAB
,,Schindler – liftas“, bylos Nr. 3K-3-75/2011).
Teisėjų kolegija
sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas
turėjo nagrinėti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinius ir teisinius
argumentus, aiškintis aplinkybes dėl ginčijamo sandorio pripažinimo niekiniu
ir tada priimti atitinkamą sprendimą (CPK 320, 324straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamojoje
byloje nebuvo pareikšta ieškinio dėl ginčo sandorio pripažinimo niekiniu. Teisėjų
kolegija pažymi, kad tokiu atveju teisėjas, naudodamasis jam suteiktomis bankroto
byloje aktyvaus teisėjo teisėmis, turėtų aiškintis aplinkybes, liudijančias
apie sudarytą niekinį sandorį, sudaryti galimybę abiem ginčo šalims išreikšti
savo nuomonę, esant būtinybei, pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus ir tada
konstatuoti ex officio niekinio sandorio faktą. CK 1.78 straipsnio 5
dalyje nustatyta ne tik teismo teisė, bet ir pareiga ex officio
konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius. Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas yra konstatavęs, kad toks teismui suteiktos teisės ir tenkančios
pareigos vykdymas nepripažintinas išėjimu už apeliaciniame skunde ir atsiliepime
į jį suformuluotų nagrinėjimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje D. P. v. A. P., L. P., R. B.,O. M., bylos Nr. 3K-3-310/2008).
Apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nebuvo nurodyti argumentai dėl ginčo
sandorio pripažinimo niekiniu. Jau minėta, kad apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino
faktinių aplinkybių dėl sandorio pripažinimo niekiniu, žodinio bylos
nagrinėjimo metu neuždavė šalių atstovams šiuo aspektu klausimų ir pripažino
ginčijamą sandorį niekiniu. Teisėjų kolegijos požiūriu, ginčijamas sandoris nelaikytinas
akivaizdžiai niekiniu, tai patvirtina ir pirmiau nurodyta teismų praktika.
Dėl
teisiškai reikšmingų faktų, vertinant rangos sutarties dalies dėl apmokėjimo
pakeitimo, lėšų pervedimo sandorių teisėtumą, antstolių patvarkymo ribas,
konstatavimo
Pirmosios
instancijos teismas aiškinosi aplinkybes dėl lėšų pervedimo teisėtumo, t. y. ar
sandoris neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, ar nepažeidžia
sandorio šalių ir trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Šalių teisiniai
santykiai atsirado vykdant statybos rangos ir subrangos sutartis. Statybos
rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai
nenustatyti įstatyme, reglamentuojami statybos rangos sutartyje (CK 6.681
straipsnis). Rangos sutartimi rangovas ir užsakovas susitarė, kad sutarties
papildymai ir pakeitimai galioja, jei sudaryti raštu ir patvirtinti šalių (sutarties
13 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismo konstatuota, kad rangos
sutarties dalies dėl apmokėjimo pakeitimas atitinka rangos sutarties
nuostatas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys gali keisti sutarties nuostatas,
tačiau tai darydamos negali pažeisti šalių, trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų
interesų, pagrindinių sutarčių teisės principų, viešojo intereso. Kiekviena
sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK
6.158 straipsnio 1dalis).
Spręsdamas, ar
nebuvo pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, pirmosios
instancijos teismas nustatė, kad pinigai pervesti, esant šalių susitarimui dėl
apmokėjimo tvarkos pakeitimo; trečiasis asmuo pinigus kasatoriui pervedė iki
bankroto bylos iškėlimo ieškovui; ieškovas iš kasatoriaus darbus priėmė,
pasirašė darbų ir statybinių medžiagų kainos suderinimo aktą; už kasatoriaus
atliktus darbus užsakovo objekte apmokėta. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamos
bylos kontekste nėra pagrindo laikyti, jog lėšos kasatoriui pervestos be
teisinio pagrindo, kaip ir dėl jo taikyti CK 6.237 straipsnio nuostatas. Pirmosios
instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad lėšos atsakovui pervestos iki
ieškovo turto areštavimo ir nemokumo momento konstatavimo teismo procesiniais
sprendimais; trečiasis asmuo antstolio patvarkymo gavimo metu turėjo daugiau
lėšų nei nurodyta patvarkyme; nėra pateiktų įrodymų, kurie vienareikšmiškai
leistų spręsti, jog ginčijamu pinigų pervedimu buvo pažeistos Laikinojo
mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nuostatos ir kt.
Teisėjų kolegija
atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo ir
nepasisakė dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį, nesiaiškino aplinkybių
dėl ginčijamo sandorio pripažinimo niekiniu, todėl byloje susidarė teisinė
situacija, kai nėra konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų, kuriuos būtina
nustatyti tam, kad galima būtų tinkamai taikyti teisės normas ginčo santykiams.
Kasatorius nurodo, kad antstolio patvarkymas susijęs su 403 060 Lt areštu, tuo
tarpu trečiasis asmuo lėšų pervedimo metu turėjo daug daugiau (po antstolio
patvarkymo sumokėta subrangovams 960 539 Lt). Ieškovas atsiliepime į kasacinį
skundą nurodo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę.
Patvarkymo priėmimo metu nebuvo aišku, kokios apimties įsipareigojimų rangos sutarties
šalys turėjo viena kitai (trečiojo asmens atsakymo į patvarkymą duomenimis). Šis
klausimas išspręstas apeliacinės instancijos teismui patvirtinus trečiojo
asmens ir ieškovo taikos sutartį, kuria konstatuota, kad trečiasis asmuo
perleidžia ieškovui teisę į negyvenamąją patalpą – sporto klubą ir šalys pagal
rangos sutartį nebeturi įsipareigojimų viena kitai. Pažymėtina, kad nutartis
buvo priimta ir galiojo ginčijamų sprendimų nagrinėjamoje byloje priėmimo metu
(Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.
gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Utvilsta“ v. UAB
,,BĄ investiciniais projektai“, bylos Nr. 2A-120/2008). Teisėjų kolegijos
požiūriu, turėtų būti aiškinamasi, ar kasatoriui išmokėtos lėšos patenka į antstolio
areštuotas lėšas, už kokį laikotarpį susidarė 403 060 Lt skola ir kaip ji yra
susijusi su kasatoriui išmokėtomis lėšomis, ar šalių susitarimas dėl
apmokėjimo tvarkos pakeitimo ir lėšų pervedimas kasatoriui lėmė Laikinojo
mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nuostatų pažeidimą; nustatytinos aplinkybės, remiantis
byloje esančiais ir pareikalaujant naujų įrodymų, pvz., dėl lėšų turėjimo,
mokėjimų eilės tvarkos pažeidimo, konkrečiai šio įstatymo nuostatai
patvirtinti ar paneigti, įvertintinas šalių susitarimo dėl apmokėjimo
teisėtumas ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės (CPK 324 straipsnio 3
dalis).
Kasatorius
nurodo, kad lėšos, dėl kurių yra kilęs ginčas, priklausė jam, nes jis atliko
statybos darbus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kasatorius atliko darbus
ir patyrė išlaidų medžiagoms, todėl nagrinėjamo ginčo atveju nelaikė, jog lėšos
priklausė ieškovui. Pagal CK 6.653 straipsnio 2 dalį į rangos sutartyje
nurodytą kainą įeina rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų
kompensavimas. Rangos sutarties 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rangovas
darbus atlieka savo jėgomis, lėšomis ir darbo priemonėmis, o sutarties 6
straipsnio 4 dalyje – kad rangovas pastato statybai gali pasitelkti subrangovus.
Teisėjų kolegijos požiūriu, negalima vienareikšmiškai spręsti, kad , subrangovui
savo lėšomis ir jėgomis atlikus statybos darbus, visos kasatoriui trečiojo
asmens sumokėtos lėšos priklausė ieškovui. Teisėjų kolegijos nuomone, laikant
susitarimą dėl apmokėjimo tvarkos pakeitimo teisėtu, svarstytina, ar ieškovui
nepriklausytų atitinkama lėšų dalis, tekusi kasatoriui, už rangovo atliktus
organizacinius ir kitus darbus, jeigu tai neįskaityta į viso statybos objekto
kainą, o jeigu įskaityta – ar ją paveikė susitarimas dėl apmokėjimo tvarkos
pakeitimo.
Atsiliepime į
kasacinį skundą ieškovas nurodo, kad rangovas (ieškovas) nuo 2005 m. pabaigos
buvo nemokus ir nevykdė savo įsipareigojimų. Kasaciniame skunde kasatorius nurodo,
kad ieškovo ir trečiojo asmens 2006 m. birželio 1 d. buvo sudarytas
susitarimas, kurio pagrindu trečiasis asmuo dėl susidėjusių aplinkybių turėjo
organizuoti ir finansuoti statybos darbus ir baigti gyvenamojo namo statybą. Šio
susitarimo pirmosios instancijos teismas nevertino. CK 6.691 straipsnyje
nustatyta pareiga rangos sutarties šalims bendradarbiauti ir jeigu kyla
kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį , kiekviena sutarties šalis
privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims
pašalinti. Bylos duomenys rodo, kad šalys, siekdamos galutinio statybos rangos
sutartyje numatyto rezultato, bendradarbiavo ir jų veikla buvo teisėta, tačiau
tokia išvada galima tik atlikus reikšmingų ginčo sprendimui įrodymų visumos
analizę. Teisėjų kolegijos nuomone, turėtų būti vertinamos teisėtumo požiūriu
šalių ir trečiojo asmens sudarytos sutartys, vykdant statybos rangos sutartį,
ar jos buvo sudarytos siekiant išvengti įstatymo nuostatų reglamentuoto atsiskaitymo
eiliškumo, ar antstolio patvarkymo nevykdymas turėjo įtakos nagrinėjamojoje
byloje ginčijamo lėšų pervedimo sandorio teisėtumui ir kt.
Be to, teisėjų
kolegija pažymi, kad kasatoriaus nurodytame CPK 689 straipsnyje nustatoma lėšų,
esančių kredito įstaigose bei pas kitus asmenis, arešto procesinė tvarka
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011
m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nacionalinės mokėjimo
agentūra prie Žemės ūkio ministerijos v. antstolė R. Mikliušienė, D. B., kt.,
bylos Nr. 3K-3-32/2011), o nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl išieškojimo iš
turtinių teisių, ir šie klausimai reglamentuojami CPK 749 straipsnyje. Išieškojimas
iš turtinių teisių vykdomas antstoliui priėmus patvarkymą areštuoti skolininko
turtines teises. Šis patvarkymas prilyginamas turto arešto aktui.
Vadovaudamasi
išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija naikina apeliacinės instancijos
teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, nes
byloje nenustatyta teisiškai reikšmingų faktų, kuriuos būtina konstatuoti, sprendžiant
dėl teisės taikymo ginčo santykiams reglamentuoti (CPK 324 straipsnio 3 dalis,
359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Pripažindama
dalį kasacinio skundo argumentų dėl teisės taikymo pagrįstais ir naikindamas
priimtą apeliacinės instancijos teismo sprendimą bei perduodama jį iš naujo
nagrinėti apeliacine tvarka, teisėjų kolegija dėl kitų kasatoriaus nurodytų
argumentų nepasisako.
Dėl išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo 2011 m. kovo 7 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių
dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 46,45 Lt tokių išlaidų. Teisėjų
kolegijai nusprendus, kad kasacinis skundas tenkintinas ir byla grąžintina apeliacinės
instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių
dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti
bylą apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų
paskirstymu (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 5 dalimi, 362
straipsniu,
n u t a r i a :
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio
12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti
apeliacine tvarka iš naujo.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai
Janina Januškienė
Česlovas
Jokūbauskas
Egidijus
Laužikas