Civilinė byla Nr. e2-1145-1102/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22954-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.3.4; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.4.1.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 31 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė,

sekretoriaujant Neringai Stuglytei,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei G. J. B., atsakovui A. S. (A. S.), atsakovo atstovei advokatei I. B. Z.,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovui posėdyje nedalyvaujant (išvada byloje pateikta),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui A. S. dėl dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė 2019 m. liepos 31 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, taip pat su patikslintu ieškiniu atsakovui, kuriuo prašė nustatyti, kad atsakovas yra jos nepilnamečio sūnaus N. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui išlaikymą, kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis po 215 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės ir 7135 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos, nustatyti tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad šalys kaip pora pradėjo bendrauti 2006 m. spalio mėn., 2007 m. pradžioje pradėjo kartu gyventi, šalims 2008 m. sausio 1 d. gimė sūnus, atsakovas juo džiaugėsi. Šalys toliau bendravo, tačiau atsakovas atsisakė oficialiai pripažinti savo tėvystę, 2010-2013 m. šeima gyveno Norvegijoje. Atsakovas rūpinosi vaiku, buvo užsimezgęs stiprus vaiko ir tėvo ryšys, bet šalių santykiams 2013 m. nutrūkus, atsakovas grįžo gyventi į Lietuvą ir su vaiku nebebendrauja. Vaikas atsakovą pažįsta kaip savo tėvą, sūnui trūksta bendravimo su atsakovu. Nurodė, kad vaikas prie ieškovės prisirišęs, nori su mama gyventi, būdamas beveik 12 m. amžiaus geba išreikšti savo nuomonę, kuri yra svarbi, todėl vaiko interesus atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Ieškovė ieškinyje nurodė prašomą tvirtinti tėvo ir vaiko bendravimo tvarką. Teikė į bylą vaiko poreikių tenkinimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir paaiškinimus, duomenis apie savo darbo užmokestį, Norvegijoje įsigytą būstą ir mokamas paskolos įmokas, gaunamą valstybės išmoką už vaiką, mokestį už vaiko mokslą pagrindžiančius dokumentus, įrodymus, kad vaikas lanko futbolo treniruotes ir kt., šiais dokumentais grindė išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo reikalavimus.

Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad šalys yra atlikusios DNR tyrimą, laukia rezultatų, atsakovas neprieštaraus tėvystės nustatymui, jei tokie bus tyrimo išvada. Pažymėjo, kad su ieškove santuokos sudarę nebuvo, tačiau kelis metus bendravo, kurį laiką kartu gyveno. Prieš vaiko N. B. gimimą ieškovės iniciatyva šalių santykiai ir bendravimas nutrūko. 2008-2009 metais ieškovė buvo išvykusi į Norvegiją, sūnų paliko buvusio sutuoktinio tėvams. Po kurio laiko grįžo į Lietuvą, šalys vėl pradėjo bendrauti, 2010 m. išvyko kartu į Norvegiją. Pažymėjo, kad visą laiką atsakovo ir ieškovės santykiai buvo įtempti, pora nuolat pykdavosi, nesutardavo. 2014 metais atsakovas grįžo į Lietuvą, ieškovė su šalių vaiku bei savo sūnumi iš ankstesnės santuokos liko gyventi Norvegijoje. Ieškovė tuomet atsakovui Skype parašė žinutę, kad atsakovas dingtų iš jos ir vaiko gyvenimo, kad neieškotų jos, parašė, kad vaikui jis yra miręs, tokiu būdu ieškovė galutinai nutraukė šalių bendravimą. Nuo to laiko šalys visiškai nebendravo, atsakovas jokių žinių apie ieškovę ir vaiką neturėjo iki 2019 metų vasaros, kai su atsakovu susisiekė ieškovės pilnametis sūnus, susižinojo atsakovo tel. Nr., neužilgo parašė ieškovė, kad paduos atsakovą į teismą dėl tėvystės nustatymo, vaiko išlaikymo ir skolos. Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nurodė, kad turi dar tris mažamečius vaikus, vykdo individualią veiklą – užsiima metalo suvirinimo darbais, jo pajamos sudaro apie 800 Eur per mėnesį. Jokio nekilnojamojo turto neturi, gyvena žmonos tėvams nuosavybės teise priklausančiame name, turi 1999 m. gamybos automobilį. Atsakovo žmona iki 2019 m. liepos mėn. buvo vaikų priežiūros atostogose, iki šiol neturi darbo, yra užsiregistravusi darbo biržoje. Teikė nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Nurodė, kad jo žiniomis, ieškovė Norvegijoje gaudavo išmoką, skirtą motinoms, kurios vienos augina nepilnamečius vaikus. Mano, kad ieškovė, ilgą laiką nesikreipdama dėl išlaikymo vaikui priteisimo, tikėtina, turėjo pakankamai lėšų vaiko poreikiams tenkinti. Jei išlaikymo įsiskolinimas būtų priteistas, prašė išdėstyti įsiskolinimo mokėjimą.

Posėdžio metu ieškovės atstovė atkreipė dėmesį, kad tarp šalių nėra ginčo dėl tėvystės, vaiko gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo. Nurodė, kad sutinka su atsakovo prašymu išdėstyti išlaikymo įsiskolinimo mokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui. Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio pažymėjo, kad ieškovės prašoma 215 Eur per mėnesį suma sudaro mažiau nei pusę vaiko poreikių tenkinimui ieškovės patiriamų išlaidų, prašoma suma taip pat yra mažesnė nei 1/2 minimalios mėnesio algos 2020 m. dydžio. Paaiškino, kad ieškovė nusprendė įsigyti nuosavą būstą pasiimdama banko paskolą ir mokėdama po 845 Eur per mėnesį, nes pastovaus būsto turėjimas kuria saugią aplinką vaikui, o nuomojamo būsto keitimas, kai tai tekdavo daryti, neigiamai veikė vaiko emocinę būklę būsto nuomai būdavo taip pat išleidžiamos didelės sumos. Detalizavo dalį kitų išlaidų, atkreipė dėmesį, kad ieškovė dirba ir naktimis, tuo metu turi būti žmogus, kuris prižiūrėtų vaiką, taigi tam patiria papildomų išlaidų. Dėl išlaikymo įsiskolinimo pažymėjo, kad apskaičiuojant įsiskolinimo sumą atsižvelgta į Lietuvoje 2016-2019 m. buvusius MMA dydžius, nepaisant to, kad ieškovė gyvendama Norvegijoje patyrė didesnes išlaidas vaiko išlaikymui. Pažymėjo, kad pareiga išlaikyti vaiką tenka abiem tėvams, vaiko interesai negali nukentėti ar nebūti tenkinami dėl netinkamo tėvų ar vieno iš jų elgesio. Todėl mano, kad ieškinys tenkintinas pilnai.

Posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad jo ir ieškovės tarpusavio santykiai buvo permainingi, kaip pora jie išsiskyrė 2014 m. vasarą, kai atsakovas sužinojo apie ieškovės neištikimybę, dar maždaug po trijų mėnesių ieškovė nutraukė bet kokius ryšius su atsakovu, liepusi jam dingti iš jos ir vaiko gyvenimo, tuomet atsakovas nustojo pervedinėti ieškovei lėšas, kurias iki tol mokėjo vaikui. Iki poros išsiskyrimo atsakovo ir sūnaus santykiai buvo šilti, artimi. Iširus bendram jo ir ieškovės gyvenimui atsakovas grįžo į Lietuvą, pradėjo bendrauti ir sukūrė šeimą su dabartine savo žmona, jiems gimė 3 vaikai. Paaiškino, kai trijų mažamečių vaikų priežiūra reikalauja daug laiko, vaikai pradėję lankyti ugdymo įstaigas daug serga, todėl jis negali viso laiko skirti tik darbui, turi skirti laiko ir šeimai. Dirba suvirintoju savarankiškai, pagal individualius užsakymus Vilniaus mieste, patyrė išlaidų įrangai įsigyti, todėl kai grįžo iš Norvegijos į Lietuvą, darbinės veiklos pradžioje 2015-2016 m. pajamos buvo mažesnės, dabar sudaro apie 800-900 Eur per mėnesį. Nuosavo būsto neturi, šeima gyvena žmonos tėvų name, kartu su žmonos tėvais. Nurodė, kad prašomos priteisti sumos jam yra didelės, tokių mokėti neišgalėtų. Paaiškino, kad turėjo skolų antstoliams, tuos įsiskolinimus vykdomosiose bylose jam padėjo padengti jo mama, paskolinusi pinigų. Atsakovo atstovė posėdžio metu atkreipė dėmesį, kad ieškovės darbo užmokestis yra ženkliai didesnis nei vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje, o nemaža dalis ieškovės nurodytų vaiko poreikių atsieina panašiai, kaip Lietuvoje, pavyzdžiui mokestis už mokslą sudaro 720 Eur per metus arba 60 Eur per mėnesį, futbolo treniruotės kainuoja 30 Eur per mėnesį, iš pateiktų pirkinių kvitų matyti, kad batai kainavo 40 Eur, 29 Eur, 89 Eur, termosas į mokyklą – 24 Eur ir kt. Ieškovės pasirinkimas su vaiku ir toliau gyventi Norvegijoje – tai rodo gyvenamojo būsto įsigijimas – yra ieškovės priimtas vienasmeniškai, atsakovas negali būti už tai atsakingas. Dėl šių priežasčių ieškovė turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Didelėmis ieškovės išleidžiamomis sumomis banko paskolai dengti yra įsigyjamas turtas ieškovės nuosavybėn, taigi kuriama nauda pirmiausia ieškovei, ne tiek vaikui. Akcentavo, kad išlaikytinių skaičius, šiuo atveju keturi atsakovo vaikai, yra svarbus kriterijus sprendžiant dėl išlaikymo dydžio vienam vaikui. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės pateiktame pirkinio – planšetės – kvite, 729 Eur vertės, kaip pirkėjas nurodytas kitas asmuo, ne ieškovė, todėl šis pirkinys galimai nepriskirtinas prie vaiko išlaidų. Dėl išlaikymo įsiskolinimo pastebėjo, kad ieškovė gaudavo išmoką už vaiką, kuri nuo 2018 m. sausio 1 d. ieškovės prašymu buvo padidinta iki beveik 200 Eur per mėnesį, į tai atsižvelgtina sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio. 

Išvadą teikiančios institucijos 2019 m. rugsėjo 18 d. išvadoje Nr. 1SD-6528 nurodyta, kad ieškovei su vaiku gyvenant ne Lietuvos Respublikoje, Tarnyba negali išklausyti ieškovės ir nepilnamečio nuomonės, patikrinti buities sąlygų ieškovės gyvenamojoje vietoje bei pateikti buities tyrimo akto. Pažymėjo, kad vaiko teisė žinoti savo tikrąją kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Vaikai turi teisę, turėti abu tėvus, realiai vykdančius tėvų valdžią ir visas pareigas vaiko atžvilgiu. Nurodė, kad reikalavimai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo yra pareikšti vaiko interesais (el. b. T. I, psl. 52).

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Remiantis leistinais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais byloje nustatyta, kad 2008 m. sausio 1 d. gimusio nepilnamečio vaiko N. B. motina yra ieškovė I. B., gimusi (duomenys neskelbtini), tėvas gimimo įraše nenurodytas (el. b. T. I, psl. 8). Vaikas gyvena su mama Norvegijoje, Eiksmarka mieste, mokosi bendrojo lavinimo mokyklos prie Rusijos ambasados Norvegijoje specializuotame švietimo skyriuje (el. b. T. I, psl. 103). Atsakovas A. S. (ankstesnė pavardė – K) gyvena Vilniuje, su sutuoktine V. S. augina tris vaikus: sūnų, gimusį 2016 m., ir dvynukes dukras, gimusias 2017 m. (el. b. T. I, psl. 57-59).

1.       Dėl tėvystės nustatymo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Viena iš prigimtinių vaiko teisių, įtvirtinta tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose, – teisė žinoti savo kilmę, turėti giminystės pagrindu atsirandančias teises ir pareigas. Kilus ginčui dėl tėvystės nustatymo, pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas į bylą pateikė UAB „Endemik“ 2019 m. spalio 25 d. raštą su tyrimų rezultatų patvirtinta kopija, iš kurios nustatyta, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko N. B. tėvas su 99,9999995 proc. tikimybe (el. b. T. I, psl. 87-88). Byloje esant teigiamai DNR tyrimo išvadai bei šalims šios išvados neginčijant, konstatuotina, kad tėvystės faktas byloje yra nustatytas ir neginčijamas. Spręstina, kad A. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra N. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o N. B. yra A. S. sūnus.

2.       Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos

CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaikų interesais, atsižvelgdamas į vaikų norą. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

Byloje nesant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, nustačius, kad nepilnametis gyvena su mama ieškove I. B., yra jos prižiūrimas, nesant duomenų, kad mama netinkamai rūpintųsi vaiku ar netinkamai įgyvendintų tėvų valdžią, ieškovės prašymas nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ja tenkinamas, kaip geriausiai atitinkantis vaiko interesus.

3.       Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos

CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi.

CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų konkrečią situaciją. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimais suformuota teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti.

Atsakovui neprieštaraujant ir sutinkant su patikslintame ieškinyje nurodyta tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka, ši tvarka tvirtinama. Teismas savo iniciatyva (ex officio) patikslina ieškovės prašomą tvarką tokiu būdu, kad ji būtų aiškesnė, nekeisdamas tvarkos esmės. Pažymėtina, kad šeimos bylose teismas yra aktyvus sprendžiant su nepilnamečių interesų užtikrinimu susijusius klausimus, teismas privalo siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (CPK 376 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Šalims išaiškinama, kad šis teismo sprendimas dalyje, susijusioje su nepilnamečiu vaiku, neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl esant nesutarimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos ar siekiant pakeisti šiuo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, šalys turi teisę kreiptis į teismą su bendru prašymu patvirtinti pageidaujamą bendravimo su vaiku tvarką, taip pat bet kuris iš tėvų gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo jo siūlomu būdu.

4.       Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas.

Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; kt.). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan., gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2020 m. sausio 1 d. yra 607 Eur neatskaičius mokesčių, arba 470 Eur atskaičius mokesčius, įvestus dėl mokestinės darbo santykių reformos). Atitinkamai kiekvieno iš tėvų teikiamo išlaikymo suma būtiniesiems poreikiams tenkinti paprastai nustatoma ne mažesnė kaip 235 Eur.

Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017).

Ieškovė teikė dokumentus, pagrindžiančius vaiko poreikius. Teigė, kad bendra suma, reikalinga vaiko išlaikymui, yra bent 600-700 Eur per mėnesį, nurodė, kad atsakovas turėtų vaikui skirti bent po 215 Eur, kas sudaro ½ MMA 2019 m. dydžio. Iš bylos dokumentų nustatyta, kad ieškovės darbo užmokestis sudaro apie 2120 – 2980 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius (el. b. T. I, psl. 96-97), ieškovė turi nekilnojamojo turto Norvegijoje ir Lietuvoje, kas mėnesį patiria apie 845 Eur išlaidų būsto kredito įmokoms mokėti (el. b. T. I, psl. 120-121, 132-134; 2020 m. sausio 15 d. DOK-11440 priedai). Atsakovas nekilnojamojo turto neturi (el. b. T. I, psl. 60), iš Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų pajamų deklaracijų matyti, kad jo pajamos iš individualios veiklos 2017 m. sudarė 27 837 Eur per metus, neatskaičius mokesčių, taip pat atsakovas patyrė 26 436 Eur išlaidų, susijusių su individualios veiklos vykdymu, 2018 m. pajamos ir išlaidos sudarė atitinkamai 9530 Eur ir 8060 Eur (el. b. T. I, psl. 61-73). Teismas sprendžia, kad atsakovo teiginys, kad per mėnesį jis uždirba apie 800-900 Eur, yra galimai teisingas.

Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio šioje byloje esmine aplinkybe yra tai, kad atsakovas turi keturis nepilnamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti. CK 3.198 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių yra būtina nukrypti nuo lygybės principo. Ta aplinkybė, kad vienas iš atsakovo vaikų gyvena kitoje valstybėje, kurioje pragyvenimo lygis yra skirtingas nei Lietuvoje, negali būti pagrindu spręsti, kad yra būtina nukrypti nuo minėtame kodekso straipsnyje įtvirtintos išlaikymo teikimo lygiomis dalimis taisyklės. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė savarankiškai sprendė, kurioje šalyje jai gyventi ir auginti vaiką, šio sprendimo su atsakovu nederino. Teismo nustatytos aplinkybės, kartu su šalių turtinės padėties ir gaunamų pajamų įvertinimu, sudaro pagrindą spręsti, kad iš atsakovo jo sūnaus N. B. išlaikymui priteistinas 150 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis. Atsižvelgus į didesnes vaiko motinos pajamas, kitų išlaikytinių nebuvimą, spręstina, kad ieškovė turi galimybę didesne dalimi prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo. Laikytina, kad šiuo sprendimu nustatomas atsakovo mokėtinas išlaikymo dydis nepažeis vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų ir garantuos būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė I. B. yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl ji skirtina iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai, CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis). 

Atsižvelgiant į tai, kad prieštaravimų byloje nepareikšta, nepilnamečio vaiko interesai nepažeidžiami, teismas tenkina ieškovės prašymą ir įpareigoja atsakovą išlaikymui skirtas lėšas pervesti į ieškovės nurodytą ieškovės banko sąskaitą. Teismas, siekdamas užkirsti kelią ginčams tarp šalių kilti, savo iniciatyva nurodo atsakovui lėšas pervesti iki kiekvieno mėnesio 25-os dienos.

Sprendimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

5.       Dėl išlaikymo įsiskolinimo

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad ieškovės ir atsakovo santykiai daugiau kaip prieš trejus metus ir kad ilgiau nei trejus metus atsakovas neteikė sūnui N. B. išlaikymo. Ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 31 d. iki 2019 m. liepos 31 d., vadovaujantis minėtomis įstatymo nuostatomis, nurodė, kad 7135 Eur dydžio įsiskolinimą apskaičiavo remdamasi MMA dydžiais 2016, 2017, 2018, 2019 metais. Iš bylos dokumentų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė pastaruosius trejus metus gyveno Norvegijoje, ten gavo apie 194 Eur dydžio socialinę išmoką už vaiką (el. b. T. I, psl. 132-134, 2020 m. sausio 15 d. DOK-11440 priedai).

Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl neteikto išlaikymo įsiskolinimo šalių sūnui yra pagrįstas. Tuo pačiu vertintina, kad prašoma įsiskolinimo suma mažintina 3600 Eur suma (36 mėn. x 100 Eur), nes ieškovė nagrinėjamu laikotarpiu gavo išmoką už vaiką, kuri galimai buvo didesnė dėl to, kad viena augino vaiką. Ieškovė į atsakovą nesikreipė, priešingai buvo nurodžiusi jam „dingti“ iš jos ir vaiko gyvenimo, atsakovas tuomet priėmė sprendimą kurti naujus santykius ir susilaukti kitų vaikų. Iš atsakovo priteistinas 7135 – 3600 = 3535 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas.

6.       Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintas iš dalies, ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio už šį reikalavimą mokėjimo, todėl remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistini 120 Eur (150 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. + 3535 x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė patyrė 847 Eur (605 + 121 x 2) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 137,75 Eur išlaidų už dokumentų vertimą, sumokėjo 225 Eur žyminio mokesčio (2019 m. liepos 17 d., rugpjūčio 16 d., gruodžio 31 d. mokėjimai) – po 75 Eur už reikalavimus dėl tėvystės nustatymo, gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Iš viso ieškovės bylinėjimosi išlaidos sudarė 1209,75 Eur (el. b. T. I, psl. 132-134). Ieškovė ir už ją mokėjusi R. B. du kartus sumokėjo po 75 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos, todėl 75 Eur dydžio žyminio mokesčio permoka, atsižvelgiant į ieškovės prašymą, grąžintina R. B..

Atsižvelgus į procesinį šalių elgesį, pirmiausia į tai, kad atsakovas gera valia atliko DNR tyrimą, nesprendžiant byloje ekspertizės skyrimo klausimo, neginčijo reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos, į tai, kad reikalavimas dėl išlaikymo tenkintas 65 proc., o dėl išlaikymo įsiskolinimo – 50 proc., teismas sprendžia, kad iš atsakovo priteistina 64 proc. ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ši suma sudaro 774,24 Eur (1209,75 Eur x 64 proc.).

Byloje taip pat susidarė 1,79 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Teisingumo ir Finansų ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nuo 2020 m. sausio 23 d. galiojanti redakcija), ši suma iš šalių valstybės naudai nepriteistina, nes neviršija 5 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies. 

Nustatyti, kad atsakovas A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), yra N. B., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o N. B. yra A. S. sūnus.

Nustatyti nepilnamečio vaiko N. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama I. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečio sūnaus N. B., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2019 m. liepos 31 d. iki vaiko pilnametystės, nustatant, kad išlaikymui skirtas lėšas atsakovas perveda į I. B. vardu banke Danske Bank (SWIFT kodas: DABANQ22) atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (IBAN) iki kiekvieno mėnesio 25-os (dvidešimt penktos) dienos. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo nepilnamečiui sūnui N. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 3535 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų trisdešimt penkių eurų) dydžio įsiskolinimą, šios sumos mokėjimą išdėstant 2 metų laikotarpiui: nustatyti, kad atsakovas įsiteisėjus šiam sprendimui per 5 (penkias) darbo dienas sumoka 141,40 Eur (vieno šimto keturiasdešimties vieno euro 40 ct) sumą, ir toliau kas mėnesį moka po 141,40 Eur sumą iki pilno visos 3535 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumos sumokėjimo, lėšas pervedant į I. B. vardu banke Danske Bank (SWIFT kodas: DABANQ22) atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (IBAN). 

Nustatyti, kad vaiko N. B. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaiko motina I. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti tokią tėvo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – tėvas) bendravimo su nepilnamečiu vaiku N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – vaikas) tvarką:

-       vaiko mama I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – mama), sudaro vaikui technines sąlygas jos gyvenamojoje vietoje bet kada susisiekti ir bendrauti su tėvu telefonu, elektroniniais laiškais, „Skype“ programa ir kitomis elektroninio ryšio priemonėmis; 

-       kai vaikas būna su mama, tėvas minėtomis ryšio priemonėmis savo iniciatyva gali susisiekti su vaiku neribotą kiekį kartų per dieną, jei tai netrukdo vaiko įprastam dienos režimui, mokslams;

-       kai vaikas būna su tėvu, tėvas privalo užtikrinti motinai pastovią galimybę telefonu, „Skype“ programa ir kitomis elektroninio ryšio priemonėmis bet kada susisiekti ir bendrauti su vaiku;

-       mama su vaiku grįžta į Lietuvą du kartus per metus. Prieš 10 (dešimt) dienų iki atvykimo į Lietuvą, o esant galimybei ir anksčiau, mama praneša tėvui apie vaiko atvykimo į Lietuvą laiką ir el. paštu ir/ar SMS žinutėmis telefonu suderina su tėvu vaiko ir jo susitikimo laiką, atsižvelgiant į aplinkybes, vaiko norus ir poreikius. Tėvas tokio grįžimo metu su vaiku bendrauja bent vieną dieną. Esant vaiko norui, vaikas nakvoja pas tėvą.

-       dviejų vaiko kelionių per kalendorinius metus iš Norvegijos į Lietuvą ir atgal išlaidas apmoka motina. Visais kitais atvejais, kai tėvas pageidauja bendrauti su vaiku, ir šalys tokį bendravimą tarpusavyje iš anksto suderina el. paštu ir/ar SMS žinutėmis telefonu, vaiko išvykimo iš gyvenamosios vietos miesto Norvegijoje ir grįžimo į gyvenamosios vietos miestą Norvegijoje išlaidas apmoka tėvas;

-       pasikeitus bet kurio iš tėvų gyvenamosios vietos miestui, telefono numeriui, el. pašto adresui, šis iš tėvų privalo nedelsiant informuoti apie naujus kontaktinius duomenis kitą iš tėvų;

-       jei vaiko tėvas nustatytu laiku negali pasiimti vaiko arba mama negali perduoti vaiko tėvui, apie tai tėvas (mama) iš anksto telefonu (arba ei. paštu) privalo pranešti vienas kitam ir susitarti dėl kito bendravimo su vaiku laiko.

Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei 774,24 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt du eurus 24 ct) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) žyminio mokesčio valstybės naudai. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke SEB bankas, AB, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Grąžinti R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) už ieškovę sumokėtą 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminio mokesčio permoką, sumokėta 2019 m. gruodžio 19 d. pavedimu banke Swedbank AB.

Sprendimą dalyje dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai. Sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo šiose dalyse.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                           Eglė Mauricė