Civilinė byla Nr. 2S-724-340/10
Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-23421-2009-9
Procesinio sprendimo kategorija: 122.4; 128
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. rugsėjo 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,
kolegijos teisėjų D. Kačinskienės, A. Maciejevskio,
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. nutarties, kuria skundas tenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal pareiškėjo „Fronto“ partijos pirmininko A. P. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-12-16 sprendimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atlikti veiksmus, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė.
Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas: 1. pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-12-16 sprendimą Nr. A5127669 (2.34.2-SM3) atsisakyti išduoti susirinkimo organizatoriui „Fronto“ partijai pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos neteisėtu ir jį panaikinti; 2. įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją priimti naują sprendimą ir išduoti susirinkimo organizatoriui A. P., „Fronto“ partijos pirmininkui, pažymėjimą organizuoti mitingą 2010 metų sausio 15 d. penktadienį 12.00 prie Seimo. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymas išduoti pažymėjimą yra pagrįstas prielaidomis.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010-01-06 nutartimi skundą tenkino iš dalies; panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-12-16 sprendimą Nr. A5127669 (2.34.2-SM3) „Dėl 2010 m. sausio 15 d. mitingo prie Seimo rūmų“; skundą dalyje dėl įpareigojimo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją priimti naują sprendimą ir išduoti susirinkimo organizatoriui A. P., „Fronto“ partijos pirmininkui, pažymėjimą organizuoti mitingą 2010 metų sausio 15 d. penktadienį 12.00 prie Seimo paliko nenagrinėtu. Teismas iš pateikto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-12-16 sprendimo Nr. A5127669 (2.34.2-SM3) nustatė, kad vienu iš motyvų atsisakyti išduoti pažymėjimą yra praėjusių metų sausio 16 d. vykusių riaušių pasekmės, tačiau Susirinkimų įstatymas nenumato tokio pagrindo atsisakyti išduoti pažymėjimą. Taip pat atsisakymas išduoti pažymėjimą motyvuojamas tuo, kad 2010-01-15 organizuojamo mitingo metu gali pasikartoti 2009-01-16 vykusios riaušės; Sprendime nėra nurodyti jokie faktai, kuriais remiantis padaryta tokia išvada, todėl a priori teiginys pats savaime nėra laikytinas motyvu. Sprendime nenurodyta, kad dėl objektyvių priežasčių nėra galimybių užtikrinti viešosios tvarkos, pačių mitingo organizatorių ir dalyvių saugumo. Teismas konstatavo, jog įrodymų, kad gali pasikartoti 2009-01-16 vykusios riaušės, nėra, todėl šis motyvas nelaikytas teisingu ir atitinkančiu proporcingumo principo reikalavimus atsisakant išduoti pažymėjimą. Paskirta A. P. administracinė nuobauda už teisėtvarkos pažeidimą organizuojant renginį sudarė pagrindą reikalauti piniginio užstato, o ne atsisakyti išduoti pažymėjimą. Teismas sprendė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-12-16 sprendimas Nr. A5127669 (2.34.2-SM3) yra neteisėtas ir todėl naikintinas (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 11 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 str. 2 d. CK 1.5 str., CPK 185 str., Susirinkimų įstatymo 13 str.). Teismas konstatavo, jog pareiškėjo prašymas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją priimti naują sprendimą ir išduoti susirinkimo organizatoriui A. P., „Fronto“ partijos pirmininkui, pažymėjimą organizuoti mitingą 2010 metų sausio 15 d. penktadienį 12.00 prie Seimo nenagrinėtinas supaprastinta tvarka (CPK 579 str., Susirinkimų įstatymo 13 str.). Pareiškėjui išaiškinta, kad įsiteisėjus nutarčiai, priimtai civilinėje byloje Nr. 2-1870-803/2010, jis gali pakartotinai kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su pranešimu, atitinkančiu Susirinkimų įstatymo 9 str. reikalavimus, arba teismui pateikti ieškinį ginčo teisenos tvarka (CK 1.138 str.).
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Vilniaus m. savivaldybės administracija prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-01-06 nutartį panaikinti dalyje, kuria buvo panaikintas Vilniaus m. savivaldybės administracijos 2009-12-16 sprendimas Nr. A51-27669(2.34.2-SM3) „Dėl 2010 m. sausio 15 d. mitingo prie Seimo rūmų“ ir pareiškėjų skundą šioje dalyje atmesti. Apelianto nuomone, teismo argumentai nepagrįsti, buvo visos įstatymuose numatytos sąlygos, kad pažymėjimas susirinkimui galėtų būti neišduotas. Pažymi, kad Konstitucijoje numatyta teisė laisvai rinktis į taikius susirinkimus nėra absoliuti; teisės aktai numato jos ribojimo išimtis. Ribojimo pagrįstumą rodo tiek jo teisėtumas, tiek būtinumas, siekiant užtikrinti viešąją tvarką, visuomenės saugumą, žmonių sveikatą, dorovę. Pabrėžia, kad Susirinkimų įstatymo 11 str. 2 d. numato, kokiais atvejais atsisakoma išduoti leidimą; vadovaudamasi šiuo įstatymu Savivaldybės administracija atsisakė išduoti leidimą, nes organizuojant susirinkimą gali būti pažeistas valstybės ar visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar net gyvybė, taip pat padaryta žala turtui. Nurodo, jog buvo išlaikyta pusiausvyra tarp asmens teisės ir viešojo intereso; ribojimas vertintinas kaip proporcingas ir būtinas; atitinkantis atidumo ir protingumo kriterijus. Atkreipia dėmesį, kad galiojantys teisės aktai nenumato, kad Savivaldybė atsisakydama išduoti pažymėjimą mitingui privalo būti įsitikinusi, kad būtinai mitingo atveju gali kilti riaušės. Nurodo, jog teismas nevertino tos aplinkybės, kad prašymas dėl mitingo organizavimo buvo pateiktas nesilaikant Susirinkimų įstatymo 9 str. numatytos tvarkos.
Nustatytu terminu atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas turi teisę peržengti atskirojo skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas. Gindamas viešąjį interesą, teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali patikrinti apskųstus procesinius sprendimus ir skunde nenurodytais, tačiau turinčiais tiesioginę reikšmę procesinių sprendimų teisėtumui, motyvais. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija, išeidama už atskirojo skundo ribų, pasisako klausimais, nenurodytais atskirajame skunde.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos bei atskirojo skundo medžiagą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl Vilniaus m. savivaldybės administracijos sprendimo atsisakyti išduoti pažymėjimą, neteisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas, kurių pažeidimas vertintinas kaip esminis proceso teisės normų pažeidimas, kuris reiškia asmens teisės į tinkamą teismo procesą, taigi ir viešojo intereso, pažeidimą, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą 2010-01-06 nutarties dalį ir grąžinti reikalavimą dėl savivaldybės sprendimo teisėtumo įvertinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).
Civilinis procesas yra skirtas asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesams ginti, tinkamai taikant įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus ir juos vykdant. CPK nuostatos numato dvi civilinių bylų teisenas – ginčo ir ypatingąją. Ginčo teisena nuo ypatingosios teisenos skiriasi pirmiausia tuo, kad joje visuomet dalyvauja dvi šalys – ieškovas ir atsakovas, kurių teisinis interesas nagrinėjamos bylos baigtimi yra skirtingas. Tuo tarpu ypatingoji teisena yra vienašalė teisena, kurioje dalyvauja pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys (asmenys, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla), kurie, skirtingai nei atsakovai ieškinio teisenos bylose, nėra tie asmenys, į kuriuos tiesiogiai nukreiptas asmens, kuris kreipėsi į teismą, reikalavimas, nors jų teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi gali ir skirtis nuo pareiškėjo. Ypatingosios teisenos bylose reiškiami prašymai ir reikalavimai paprastai reiškiami ne kitam proceso dalyviui, o bylą nagrinėjančiam teismui, kuris nagrinėja bylą vadovaudamasis principais, priešingais principams, taikomiems ieškinio teisenos bylose (inkvizitoriniu, oficialumo, rašytinio proceso, ir t.t.). Įvertinusi byloje kilusio teisinio ginčo ir pareiškėjo reiškiamo reikalavimo pobūdį apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjama byla pirmosios instancijos teisme nepagrįstai buvo nagrinėjama pagal ypatingosios teisenos taisykles, kadangi byloje kilo ginčas dėl teisės.
Kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. ir CPK 5 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Šios teisės įgyvendinimas detaliai reglamentuotas CPK normomis ir jų reikalavimai yra privalomi kiekvienam besikreipiančiam į teismą. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma, siejamas su pareiškėjo pareiga tiksliai suformuluoti savo reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo reikalavimo apeliantui esmė – reikalavimas pripažinti atsisakymą išduoti pažymėjimą neteisėtu ir panaikinti bei įpareigoti priimti naują sprendimą. Teisinis reikalavimo pagrindas nustatomas, teisiškai kvalifikavus materialinius ginčo santykius. Pagal CPK 265 str. 1 d., 270 str. 4 d. 4 p. teismas turi pareigą nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, jog bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas faktinis pagrindas ir dalykas. Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reglamentuojančias tiek ieškovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieškovas, kiti proceso dalyviai nesiremia, teisės normas. Spręsdamas ginčą ir priimdamas sprendimą, teismas privalo išaiškinti ir aptarti svarbiausias faktines ir teisines bylos aplinkybes, nes jos yra bylos esmė ir jų pagrindu pagal nustatytą teisinį reguliavimą sprendžiama dėl teisinės ginčo kvalifikacijos bei ieškinio reikalavimo pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje S. M. v. G. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-176/2009; 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje A. B. V. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-137/2009; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Marijampolės miškų urėdija v. B. P., bylos Nr. 3K-3-215/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje E. Ž., L. Ž. v. A. M., A. R., bylos Nr. 3K-3-569/2009). Taigi pareiga tinkamai kvalifikuoti ginčo materialinius teisinius santykius tenka teismui, kurio nesaisto ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas.
Kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad prašymas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją priimti naują sprendimą ir išduoti susirinkimo organizatoriui A. P. pažymėjimą organizuoti mitingą nenagrinėtinas supaprastinto proceso tvarka, tačiau kitą pareiškėjo prašymą – pripažinti Savivaldybės administracijos sprendimą neteisėtu ir panaikinti, nepagrįstai išnagrinėjo supaprastinto proceso tvarka. Įsigaliojus naujiesiems Civiliniam ir Civilinio proceso kodeksams teismas nebeliko vien ginčų sprendimo institucija; savo apsaugines funkcijas, nesusijusias su ginčų sprendimu, tačiau reikšmingas asmenų teisių apsaugai (teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimas, pareiškimų ar faktų tvirtinimas turto administravimas, paveldėjimo procedūrų taikymas) teismas įgyvendina CPK XXXIX skyriaus numatyta tvarka. Tačiau pareiškėjo A. P. skundo dalykas-Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-12-16 sprendimo atsisakyti išduoti susirinkimo organizatoriui „Fronto“ partijai pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos, teisėtumas ir pagrįstumas, t.y. byloje kilo ginčas dėl teisės. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo nuoseklus, spręsdamas teisenos klausimus: nors priėmė nutartį, vadovaudamasis CPK 582 str. nuostatomis, o tokia nutartis apeliacine tvarka neskundžiama (CPK 582 str. 6 d.), tačiau nurodė priimtos nutarties apskundimo tvarką ir terminą. Pažymėtina, kad tinkamas byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių įgyvendinimas inter alia užtikrinamas proceso teisės normų nustatytais procesiniais terminais bei teismo posėdžių, kurie priklausomai nuo nagrinėjamos civilinės bylos pobūdžio ir priimtų procesinių sprendimų reglamentuojami skirtingai, forma. Pirmosios instancijos teismo nutarčiai apskųsti nustatytas septynių dienų apskundimo terminas (CPK 335 str.), tuo tarpu teismo sprendimui – trisdešimties ir keturiasdešimties dienų terminai (CPK 307 str.). Skiriasi ir skundų dėl šių teismo procesinių sprendimų nagrinėjimo forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo posėdžių formą, pažeidimas vertintinas kaip esminis proceso teisės normų pažeidimas, kuris reiškia asmens teisės į tinkamą teismo procesą, taigi ir viešojo intereso, pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-22 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).
Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ginčo teisenos tvarka (CPK 337 str. 3 d.); todėl kolegija nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, susijusių su ginčo esme.
Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo klausimą turės išspręsti pirmosios instancijos teismas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija
n u t a r ė :
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti dalyje, kuria buvo panaikintas Vilniaus m. savivaldybės administracijos 2009-12-16 sprendimas Nr. A51-27669(2.34.2-SM3) „Dėl 2010 m. sausio 15 d. mitingo prie Seimo rūmų“ ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kolegijos pirmininkė T. Žukauskienė
Teisėjai D. Kačinskienė
A. Maciejevski