Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-190-2009].doc
Bylos nr.: 2-190/2009
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-190/2009 (S)

Procesinio sprendimo kategorija 110.2

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. kovo 3 d.

Vilnius

 

             Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  teisėjų Artūro Driuko, Vyto Miliaus (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. J. atstovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje Nr. 2-2463-578/2008 pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovams E. K. , A. J. ir uždarajai  akcinei bendrovei ,,Belmedas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei teisių ir pareigų perkėlimo.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovas A. A. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams  E. K. , A. J. ir UAB „Belmedas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei teisių ir pareigų perkėlimo ir prašė pripažinti tarp E. K. ir A. J. 2007 m. rugpjūčio 1 d. sudarytą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia bei perkelti ieškovui visas A. J. teises ir pareigas, kylančias iš šios sutarties, numatant, jog akcijų pirkimo-pardavimo kaina yra 250 000 Lt; pripažinti negaliojančia tarp A. J. ir UAB „Belmedas“ sudarytą akcijų pasirašymo sutartį, pagal kurią A. J. įsigijo 21 000 vienetų paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės UAB „Belmedas“ akcijų, bei perkelti ieškovui visas teises ir pareigas, kylančias iš šios akcijų pasirašymo sutarties. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti  laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui A. J. priklausančių 21 050 vienetų paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės UAB „Belmedas“ akcijų areštą, uždraudžiant šiomis akcijomis disponuoti, naudotis ir jas valdyti bei jomis balsuoti UAB „Belmedas“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose visais jame svarstomais klausimais.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. liepos 1 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir nutarė areštuoti atsakovui A. J. nuosavybės teise priklausančių 21 050 vienetų paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės UAB „Belmedas“ akcijų, uždraudžiant atsakovui šiomis akcijomis disponuoti, naudotis ir jas valdyti bei jomis balsuoti UAB „Belmedas“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose visais jame svarstomais klausimais.

Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 1 d. nutartį pakeitė, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui A. J. nuosavybės teise priklausančių 21 050 vienetų paprastųjų vardinių 100 Lt vertės UAB „Belmedas“ akcijų areštą, uždraudžiant šiomis akcijomis ir jų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis disponuoti, uždraudžiant jas valdyti, įskaitant teisę balsuoti UAB „Belmedas“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, kuriuose sprendimai turi būti priimti kvalifikuota balsų dauguma, be teismo, kuriame sprendžiamas ginčas, sutikimo, o taip pat uždraudė atsakovui A. J. be teismo, kuriame sprendžiamas ginčas, sutikimo duoti raštišką sutikimą UAB „Belmedas“ akcininkui ir administracijos vadovui G. K. atlikti šiuos veiksmus: nutraukti ir/arba pakeisti UAB „Belmedas“ vardu sudarytus sandorius (sutartis, susitarimus); bet kuriuo būdu disponuoti UAB „Belmedas“ priklausančiu arba jai perduotu bet kokiu ilgalaikiu (materialiuoju, nematerialiuoju, finansiniu) turtu, nepriklausomai nuo šio turto balansinės vertės, taip pat trumpalaikiu turtu, jeigu tokio turto balansinė vertė viršija 1 000 Lt; sudaryti bendrovės vardu bet kokios rūšies sandorius, kurių vertė (suma) viršija 5 000 Lt.

Ieškovas A. A. pateikė teismui prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė UAB „Belmedas“ turto administratoriumi paskirti UAB „Avere“, nustatant visišką UAB „Belmedas“ turto administravimą.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 21 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir pritaikė papildomas laikinąsias apsaugos priemones ­– visišką UAB „Belmedas“ turto administravimą pavesdamas UAB „Avere“.

Atsakovas A. J. 2008 m. lapkričio 27 d. pateikė teismui prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, įpareigojant ieškovą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 22 090 694 Lt sumą, o taip pat papildomą sumą, kurią nustatys teismas įvertinęs papildomų nuostolių dydį. Nurodė, kad kitas UAB „Belmedas“ akcininkas ir direktorius G. K.atlieka veiksmus, kurie yra nesąžiningi ir neteisėti UAB „Belmedas“ ir jos akcininko A. J. atžvilgiu bei prieštaraujantys bendrovės veiklos tikslams. Ieškovas ir G. K. yra tarpusavyje susiję asmenys, todėl ieškovo prašymas taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – bendrovės turto visišką administravimą, buvo pareikštas nesąžiningai ir G. K. iniciatyva. Dėl šių priežasčių, yra didelė tikimybė, kad ieškovo pasiūlytas turto administratorius UAB „Avere“ gali būti nešališkas administruojant įmonės turtą. Dėl to atsiranda didelė rizika, jog bendrovės turtas bus naudojamas netinkamai, sumažės jo vertė, turtas galimai bus  išvaistytas ir pan. Be to, visiškas turto administravimas neužtikrina, kad bendrovė vykdys veiklą, gaus pajamas ir sieks pelno.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 15 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo atmetė.

Teismas nutartyje nurodė, jog ieškovas gali būti įpareigojamas užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovo nuostolių atlyginimą, kai teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta esant galimybei tokiems nuostoliams atsirasti ateityje ir galimybei, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų atsakovo nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Užtikrinant galimų atsakovo nuostolių atlyginimą pakanka pateikti įrodymus, kad nuostoliai gali atsirasti ateityje, tačiau nebūtina pagrįsti nuostolių konkretaus dydžio. Tačiau atsakovas A. J. , nurodydamas, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patirs nuostolių, nepateikė įrodymų, kad tokie nuostoliai apskritai ateityje gali atsirasti. Atsakovas, teigdamas, kad tretysis asmuo G. K. sudarinėja UAB „Belmedas“ žalingus sandorius, išpardavinėja ir švaisto įmonės turtą, nepateikė teismui šiuos teiginius pagrindžiančių dokumentų. Taip pat ir atsakovo argumentai, jog bendrovės turto administratoriumi paskirta UAB „Avere“ nesugebės vykdyti įmonės veiklos ir prives UAB „Belmedas“ prie bankroto, yra tik hipotetiniai spėjimai, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

Atskiruoju skundu atsakovo A. J. atstovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti ieškovą pervesti į teismo depozitinę sąskaitą ne mažiau, kaip 22 090 694 Lt sumą atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui užtikrinti, per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo nustatyto įpareigojimo, panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.  

Apeliantė nurodo, jog skundžiama teismo nutartis yra be motyvų, todėl turi būti panaikinta. Teismas nevertino atsakovo prašyme nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų. Priimdamas skundžiamą nutartį ir atmesdamas atsakovo prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, teismas pažeidė ir šalių lygiateisiškumo, protingumo, teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principus, kadangi ieškovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nors ir nepagrįstus jokiais įrodymais tenkino, tuo tarpu atsakovo pagrįstą prašymą atmetė. Teismas privalo abiem proceso šalims sudaryti vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Nei CPK, nei teismų praktikoje nėra nustatyta, jog atsakovas, prašydamas taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą turėtų pateikti neabejotinus įrodymus, jog nuostoliai tikrai atsiras. Priešingai, teismas šį institutą taiko tada, kai egzistuoja galimybė nuostoliams atsirasti, taigi teismas visų pirma turi įvertinti ne abejotinus įrodymus, o tinkamą nuostolių atsiradimo galimybės argumentavimą. Atsakovas nurodė pakankamai svarių argumentų, kurių teismas netgi nevertino. Reikalauti įrodymų teismas gali tik prašant priteisti jau atsiradusius nuostolius, tuo tarpu įrodymų, galimiems nuostoliams pagrįsti, objektyviai neįmanoma pateikti. Pažymi, jog atsakovas teismui pateikė visus įrodymus, kurie jam buvo prieinami. Atsakovas prašyme nurodė, jog G. K. atlieka šiuos nesąžiningus veiksmus bendrovės akcininkų atžvilgiu: per įstatymo nustatytą terminą nesušaukė eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo; teismo nurodymu nepateikė atsakovui informacijos ir duomenų apie bendrovės veiklą (minėtas aplinkybes patvirtina Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 5 d. nutarimas administracinėje byloje, kurioje G. K. buvo nubaustas, o taip pat Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 16 d. išduotas liudijimas, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis bei 2008 m. spalio 8 d. nutartis, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2334-104/2008). Kadangi G. K. ignoruoja atsakovo prašymus pateikti informaciją apie bendrovės veiklą, todėl atsakovas neturi galimybės pateikti teismui įrodymų, patvirtinančių jo teiginius apie galimų bendrovei žalingų sandorių sudarymą, turto švaistymą ir kitus galimo piktnaudžiavimo atvejus. Be to, apeliantė nurodo, jog susipažinus su 2007 m. bendrovės kasos knyga, paaiškėjo, jog G. K. be pagrindo kelis kartus buvo išmokėtos didelės pinigų sumos, išlaidose įvardintos ,,avansu atsiskaitymui“ (viso 456 680 Lt). Šią aplinkybę patvirtina 2008 m. liepos 15 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, o nesant direktoriaus paaiškinimų, atsakovas turi pagrindo manyti, kad G. K. šias sumas tiesiog pasisavino. Be to, pažymi, jog tai, kad G. K. veikia priešingais bendrovei ir jos akcininkams interesais, patvirtina ir tai, kad jo atžvilgiu pradėti net du ikiteisminiai tyrimai. Kadangi tyrėjas yra paėmęs daugelio bendrovės dokumentų originalus, atsakovas negali pateikti įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius apie bendrovei žalingus sandorius. Teismas, prieš atmesdamas atsakovo prašymą, privalėjo šiam pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus. Kadangi teismas konstatavo, jog 30 000 Lt žyminis mokestis ieškovui yra labai didelis ir atidėjo dalies žyminio mokesčio mokėjimą, o atsakovas prašo užtikrinti net 22 090 694 Lt galimų nuostolių, todėl akivaizdu, kad teismui priėmus ieškovui nepalankų sprendimą, ieškovas nesugebės atlyginti atsakovo nuostolių. Pasak apeliantės, būsimus nuostolius sudaro: bendrovės turto iššvaistymo atveju – viso bendrovės turto vertė, kuri yra 11 707 304 Lt, iš jų pagal turimų akcijų kiekį, atsakovo nuostoliai sudarytų 2 105 000 Lt; bendrovės privedimo prie bankroto atveju – 11 707 304 Lt, iš jų pagal turimų akcijų kiekį, atsakovo nuostoliai sudarytų 2 105 000 Lt; netinkamo administravimo atveju bendrovė negaus pajamų, kurios pagal 2007 m. pelno (nuostolių) ataskaitą yra 781 086 Lt; negavus pajamų bendrovė negaus pelno, kuris pagal tą pačią pelno (nuostolių) atskaitą yra 74 627 Lt; bendrovės nuostolius sudarys ir administratoriui mokamas atlyginimas; negrąžinus paskolų nuostolius sudarytų paskolintų ir negrąžintų pinigų suma, kuri yra 2 965 000  Lt; kreditoriams pareikalavus išankstinio prievolių grąžinimo, nuostoliai būtų 4 457 632 Lt; dėl atsakovo dalykinės reputacijos sumenkinimo patiriami nuostoliai yra lygūs akcijų vertei, t.y. 2 105 000 Lt. Apeliantė taip pat nurodo, jog paskyrus tokią laikinąją apsaugos priemonę, kaip visiškas turto administravimas, atsiranda reali grėsmė, jog G. K. pasiūlytas administratorius, vykdys jo valią, todėl sumažės bendrovės turto vertė. Administruojama bendrovė užsiima specifine veikla – miškininkyste, medienos ruoša ir pan., todėl ją administruojančiam asmeniui privalomas specialių žinių turėjimas, kurių UAB ,,Avere“ neturi, todėl kyla reali grėsmė, jog bendrovė nebus valdoma tinkamai ir negaus maksimalaus pelno. Tai,  kad bendrovė administruojama netinkami įrodo ir Centrinėje hipotekos įstaigoje įregistruoti bendrovės turto areštai, atsiradę iš kredito sutartimis gautų lėšų iššvaistymo, kas rodo, jog įmonė ne tik negaus pakankamai pajamų, bet ir bus privesta prie bankroto.

 

 

 

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, užtikrinant ieškinį, susijęs su tam tikru asmens (atsakovo), kurio atžvilgiu jos pritaikomos, teisių ribojimu. Todėl pagal CPK 147 straipsnio nuostatas teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar pareiškėjas, kurio prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pateiktų asmens, kurio atžvilgiu nustatytos šios priemonės, galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, kuriuo gali būti ir banko garantija (CPK 2 str., 17 str., 147 str. 1 d.).

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. liepos 1 d. nutartimi nutarė ieškovo A. A. ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti atsakovui A. J. nuosavybės teise priklausančių 21 050 vienetų paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės UAB ,,Belmedas“ akcijų areštą. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 21 d. nutartimi pritaikė papildomas laikinąsias apsaugos priemones ­– visišką UAB „Belmedas“ turto administravimą pavesdamas UAB „Avere“. Nuo tada  atsakovas įgijo teisę motyvuotai prašyti teismo pareikalauti iš ieškovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str. 1 d.). Tačiau įstatymas teismo neįpareigoja, atsakovui pareikalavus, visais atvejais imtis priemonių, galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimui.

Teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis aiškiai galima prognozuoti nuostolių atsiradimo galimybę, kai yra žinių, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, kai atsakovas, prašantis galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikia informaciją apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (CPK 147 str. 1 d.).

Atsakovas nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo būtinybę grindžia tuo, kad ieškovas, prašydamas atidėti žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą, pats pripažino savo sunkią finansinę padėtį, todėl, atmetus ieškinį, egzistuotų reali grėsmė, jog neužtikrinus atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo, ieškovas nesugebėtų jų atlyginti. Nagrinėjamu atveju, atsakovas prašo įpareigoti ieškovą A. A. įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 22 090 694 Lt atsakovo nuostoliams atlyginti. Pagal civilinio proceso taisykles civiliniame procese taikomi šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai, kurie lemia, jog prašymą pateikęs asmuo turi pateikti įrodymus apie aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12 str., 111 str. 2 d. 4 p., 178 str.). Kaip priežastį galimų nuostolių, kuriuos sukels laikinoji apsaugos priemonė – visiškas UAB ,,Belmedas“ turto administravimas, atsiradimui atsakovas įvardija aplinkybę, jog teismas bendrovės, dėl kurios akcijų vyksta ginčas, administratoriumi paskyrė ieškovo ir bendrovės vadovo pasiūlytą administratorių, kuris galimai veiks išvien su ieškovu ir įmonės direktoriumi, siekdami sumažinti bendrovės turto vertę. Be to, atsakovas tvirtina, jog administruojama bendrovė užsiima specifine veikla – miškininkyste, medienos ruoša ir pan., todėl ją administruojančiam asmeniui privalomas specialių žinių turėjimas, kurių UAB ,,Avere“ neturi, todėl kyla reali grėsmė, jog bendrovė nebus valdoma tinkamai ir negaus maksimalaus pelno. Apeliantės įsitikinimu, tai, kad bendrovė administruojama netinkamai įrodo ir Centrinėje hipotekos įstaigoje įregistruoti bendrovės turto areštai, atsiradę iš kredito sutartimis gautų lėšų iššvaistymo, kas rodo, jog įmonė ne tik negaus pakankamai pajamų, bet ir bus privesta prie bankroto. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantės išdėstyti argumentai apie, tai, kad teismo paskirtas UAB ,,Belmedas“ turo administratorius veikia išvien su ieškovu ir įmonės direktoriumi bei tai, kad administratorius netinkamai administruoja įmonę, priima įmonei žalingus sprendimus bei švaisto jos turtą, nespręstinas nagrinėjant prašymą dėl nuostolių, galinčių kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, nes dėl turto administratoriaus padarytai žalai atlyginti įstatymuose nustatyta speciali tvarka. CK 4.242 straipsnyje  nustatyta, jog administratorius, vykdydamas savo prievoles, turi laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių. Administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Administratorius negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti (CK 4.242 str. 1, 2 d.). Tuo atveju, jei administratorius netinkamai vykdo savo funkcijas, naudos gavėjas ar kitas suinteresuotas asmuo gali reikalauti pakeisti administratorių (CK 4.251 str. 4 d.). Be to, jei būtų konstatuota, kad dėl netinkamo administratoriaus veiklos vykdymo ar atliktų neteisėtų veiksmų administruojama bendrovė patyrė žalą, atsakovas įgytų teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl žalos ir nuostolių atlyginimo. Taigi šie apeliantės argumentai negali būti pagrindu įpareigoti ieškovą užtikrinti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą.

Remdamasi  nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas nepagrindė prašomos 22 090 694 Lt sumos, kaip nuostolių, galinčių kilti dėl turto administravimo įmonei paskyrimo, taigi užtikrinti nuostolių atlyginimą ryšium su paskirta laikinąja apsaugos priemone – turto administravimu – pagrindo nėra. Tačiau dėl kitų pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (atsakovui A. J. nuosavybės teise priklausančių akcijų arešto, uždraudžiant disponuoti akcijomis ir jų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis bei jas valdyti) yra pagrindo spręsti, jog nuostoliai atsakovui dėl jų taikymo gali kilti.

Nagrinėjamu atveju, teismas apribojo ne tik   disponavimą akcininkui priklausančiu finansiniu turtu, bet ir neturtines akcininko teises, uždrausdamas valdyti turimas akcijas, įskaitant teisę balsuoti UAB „Belmedas“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, kuriuose sprendimai turi būti priimti kvalifikuota balsų dauguma, be teismo, kuriame sprendžiamas ginčas, sutikimo, o taip pat uždrausdamas atsakovui A. J. be teismo, kuriame sprendžiamas ginčas, sutikimo duoti raštišką sutikimą UAB „Belmedas“ akcininkui ir administracijos vadovui G. K. atlikti tam tikrus veiksmus. Privatūs juridiniai asmenys steigiami privatiems interesams tenkinti, dažniausiai siekiant ekonominės naudos – pelno. Juridinio asmens dalyviai savo kapitalą patiki steigiamam juridiniam asmeniui ir per jį siekia savo tikslų, todėl laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis yra suvaržomos ar apribojamos akcijų savininkui suteikiamos neturtinės teisės, turi būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kadangi dėl tokio laikinųjų apsaugos priemonių masto akcijų savininkas gali patirti nuostolių, t.y. negauti ekonominės naudos – pelno. Teismas, taikydamas atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą nebūtinai turi turėti pagrįstus įrodymus, jog atsakovų nurodyto dydžio nuostoliai ateityje tikrai atsiras, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad tokie nuostoliai gali atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, todėl teismas nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydį nustato atsižvelgdamas į preliminarų galimų nuostolių dydį, įvertinęs laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui ir kitas reikšmingas aplinkybesĮvertinus tai, kad UAB ,,Belmedas“ pagal 2007 m. balanso duomenis nepaskirstytas pelnas buvo 74 672 Lt, o atsakovui priklauso 50 procentų, t. y. pusė įmonės akcijų, ieškovas įpareigotinas iki 2009 m. kovo 20 d. įmokėti į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą pusė sumos nuo nepaskirstyto pelno dalies, kurį atsakovas galėtų gauti, jei nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, suvaržiusios jam, kaip akcijų savininkui, suteikiamas neturtines teisės, t.y. 37 335 Lt. Ši suma, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra fizinis asmuo, laikytina proporcinga nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo instituto siekiamiems tikslams. Vilniaus apygardos teismas, atidėdamas dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą, konstatavo, jog ieškovo turtinė padėtis nėra gera. Sutikdama su tokia išvada, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atlyginimas gali būti apsunkintas.

Per teismo nustatytą terminą ieškovui neįvykdžius nustatyto įpareigojimo, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 1 d. nutartimi atsakovo A. J. atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui A. J. nuosavybės teise priklausančių 21 050 vienetų paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės UAB „Belmedas“ akcijų areštas – panaikintinos.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, netinkamai taikė proceso normas, dėl ko nepagrįstai atsisakė iš dalies tenkinti atsakovo prašymą dėl įpareigojimo ieškovui užtikrinti galimus atsakovo nuostolius, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

 

n u t a r i a:

             

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikinti.

Atsakovo A. J. prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo tenkinti iš dalies.

Įpareigoti ieškovą A. A. (a/k XXXXXXXXXXXX gyv. Kosmonautų g. 12-14, Marijampolėje) iki 2009 m. kovo 20 d. įmokėti į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą 37 336 Lt (trisdešimt septynis tūkstančius tris šimtus trisdešimt šešis litus), galimiems atsakovo nuostoliams užtikrinti, arba pateikti tokios pat sumos banko garantiją.

Per teismo nustatytą terminą ieškovui A. A. neįvykdžius nustatyto įpareigojimo, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 1 d. nutartimi atsakovo A. J. atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui A. J. nuosavybės teise priklausančių 21 050 vienetų paprastųjų vardinių 100 Lt vertės UAB „Belmedas“ akcijų areštą, uždraudžiant šiomis akcijomis ir jų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis disponuoti, uždraudžiant jas valdyti, įskaitant teisę balsuoti UAB „Belmedas“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, kuriuose sprendimai turi būti priimti kvalifikuota balsų dauguma, be teismo, kuriame sprendžiamas ginčas, sutikimo, o taip pat uždraudžiant atsakovui A. J. be teismo, kuriame sprendžiamas ginčas, sutikimo duoti raštišką sutikimą UAB „Belmedas“ akcininkui ir administracijos vadovui G. K. atlikti šiuos veiksmus: nutraukti ir/arba pakeisti UAB „Belmedas“ vardu sudarytus sandorius (sutartis, susitarimus); bet kuriuo būdu disponuoti UAB „Belmedas“ priklausančiu arba jai perduotu bet kokiu ilgalaikiu (materialiuoju, nematerialiuoju, finansiniu) turtu, nepriklausomai nuo šio turto balansinės vertės, taip pat trumpalaikiu turtu, jeigu tokio turto balansinė vertė viršija 1 000 Lt; sudaryti bendrovės vardu bet kokios rūšies sandorius, kurių vertė (suma) viršija 5 000 Lt.

 

 

Teisėjai                                                                                     Artūras Driukas

 

                                                                                    Vytas Milius

 

                                                                                    Donatas Šernas