Nr. DOK-342

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04775-2021-8

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2023 m. sausio 18 d. paduotu pareiškėjo D. K. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas D. K. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. K. ir UAB „Abersta“ prašymus dėl procesinių teisių perėmimo civilinėje byloje Nr. e2 9833-375/2021 pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto UAB „Katlita engineering“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus Eriko Sinickio, ieškinį atsakovei UAB „DN1000“ dėl skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija – VšĮ Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. 

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. 

Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 85 straipsnio  2 dalyje nurodytas didžiausios kainos principas yra neišaiškintas kasacinio teismo praktikoje, todėl reikalinga suformuoti praktiką, kurioje būtų išaiškinta, kokie standartai ir kurios CPK normos taikytinos laisvo pardavimo būdu už didžiausią pasiūlytą kainą sąvokai.

Pareiškėjas manymu, žemesnės instancijos teismai nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas privalėjo pateikti rašytinės formos reikalavimo perleidimo sutartį, siekdamas nagrinėjamoje byloje perimti procesines teises. Pareiškėjas mano, kad reikalavimo perleidimo sutartis gali būti sudaryta ne tik raštu.

Pareiškėjas pažymi, kad Kauno apylinkės teismas, įvertinęs, jog ginčas kilo dėl viešo konkurso – aukciono – atskirojo skundo klausimą privalėjo persiųsti nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, nes skundai dėl aukcionų turi būti nagrinėjami apygardos teismuose.

Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismai netinkamai kvalifikavo teisinius santykius, nepritaikė jokių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normų ir nepagrįstai atsisakė taikyti CK 6.419-6.425 straipsnių nuostatas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nepakanka nurodyti tik byloje keliamą teisės klausimą, tačiau yra reikalinga pagrįsti ypatingą jo svarbą vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl jame nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). 

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. 

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos        Gražina Davidonienė

        Egidija Tamošiūnienė

        Dalia Vasarienė