Civilinė byla Nr. e2A-1172-889/2021
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07682-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9;
2.6.8.10; 2.6.8.11.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 16 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inter Corpora“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinės bendrovė „Navė“, uždaroji akcinė bendrovė „Tempestas“, R. K..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 22 000 Eur skolos, 5 000 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai ieškinio argumentai:
1.1. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. balandžio 26 d. sudarė su atsakove sutartį Nr. 20180426-01, pagal kurią atsakovė įsipareigojo per 10 savaičių nuo 20 000 Eur avanso gavimo pastatyti ir parduoti ieškovui pontoninį „D“ klasės trimaraną už 39 930 Eur sumą. Sutartą avansą grynaisiais pinigais ieškovas sumokėjo sutarties sudarymo metu atsakovės buhalteriui E. K. (turėtų būti R. K.), dalyvaujant direktorei J. K., pasirašiusiai sutartį. Vykdydamas atsakovės atstovo prašymą, ieškovas 2019 m. balandžio 25 d. į R. K. sąskaitą pervedė dar 2 000 Eur. Laivas nėra perduotas iki šiol.
1.2. Atsakovei daugiau nei dvejus metus uždelsus įvykdyti sutartį, ieškovas 2020 m. rugpjūčio 20 d. raštu informavo atsakovę apie sutarties nutraukimą, siūlydamas grąžinti sumokėtus pagal sutartį pinigus ir dalį delspinigių. Atsakovė, atsakydama į pranešimą dėl sutarties nutraukimo, nurodė, kad sutartis yra įvykdyta, todėl ieškovas neturi teisės vienašališkai nutraukti sutarties. Atsakovės atsakyme nurodyta, kad trimaranas yra pagamintas ir, vykdant ieškovo ir jo verslo partnerės UAB „Navė“ nurodymus, buvo perduotas ieškovo verslo partnerei UAB „Navė“, o vėliau UAB „Navė“ jį perdavė UAB „Tempestas“, kurios savininkas (kartu su UAB „Navė“) ir vienasmenis vadovas yra pats ieškovas A. P.. Ieškovas pažymėjo, kad UAB „Navė“ įsigytas laivas nėra niekaip susijęs su ieškovo ir atsakovės sutartimi, pagal kurią avansą ieškovas sumokėjo iš asmeninių lėšų. Jokių susitarimų apie ieškovui pagaminto laivo pardavimą UAB „Navė“ tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo.
1.3. Atsakovei iš esmės šiurkščiai pažeidus sutarties sąlygas, ieškovas neteko suinteresuotumo tęsti šios sutarties vykdymo ir ją nutraukė Civilinio kodekso 6.217 straipsnio pagrindu nuo 2020 m. rugsėjo 20 d., apie tai tinkamai raštu informuodamas atsakovę. Sutarties nutraukimo atveju taikoma restitucija, grąžinant kitai šaliai viską, kas yra gauta sutarties sudarymo ir vykdymo metu. Atsakovė iš ieškovo yra gavusi 22 000 Eur avansą. Pagal sutarties 4.2 punktą delspinigiai sudaro 2 proc. už kiekvieną sutarties pažeidimo dieną ir skaičiuojami nuo visos sutarties kainos. Ieškovas, remdamasis teismų praktika, Civilinio kodekso 1.5 straipsniu, atsižvelgdamas į sandorio kainą, mano, jog 5 000 Eur dydžio delspinigiai atitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovo 3 025 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
2.1. Teismas nurodė, kad 2018 m. balandžio 26 d. šalys sudarė rašytinės formos sutartį, kurioje numatė sąlygą, jog sutarties pakeitimai ir papildymai galioja, jeigu jie sudaryti raštu ir pasirašyti abiejų šios sutarties šalių (sutarties 6.8 punktas). Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų sudariusios rašytinį susitarimą dėl sutarties pakeitimo, papildymo ar nutraukimo, vis dėlto, įvertinęs byloje ištirtų visumą, šalių konkliudentinius veiksmus, teismas nusprendė, jog sutarties šalys sutarties sąlygas pakeitė kitokia forma, nei buvo sutarusios, ir jas vykdė.
2.2. Nors ieškovas paaiškinimų metu teigė, kad buvo užsakyti du laivai – vienas jam asmeniškai, kitas – UAB „Tempestas“ veiklai, tačiau šiam ieškovo teiginiui prieštarauja kiti bylos duomenys. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė ir tretieji asmenys UAB „Navė“, R. K. nuosekliai laikėsi pozicijos, kad buvo užsakytas vienas laivas, kurį turėjo pagaminti atsakovė, ir kad laivą ieškovas užsakė kartu su verslo partnere UAB „Navė“. Šią aplinkybę patvirtina ir 2018 m. balandžio 25 d. L. P. atsakovei rašytas elektroninis laiškas. Teismas atkreipė dėmesį, kad laiške vartojama daugiskaita, o tai leidžia pagrįstai manyti, jog tiek laivo užsakymas, tiek avanso sumokėjimas, tiek būsimos įmonės UAB „Tempestas“ įsteigimas buvo aptartas, suderintas tarp ieškovo ir UAB „Navė“ atstovų.
2.3. Iš pateiktų elektroninių laiškų tarp trečiojo asmens R. K., ieškovo ir L. P. turinio matyti, kad ieškovas dalyvavo laivo gamybos procese nuo pat laivo užsakymo ir buvo nuolat informuojamas apie laivo statybos darbų eigą. Iš R. K. darytų vaizdo įrašų matyti, kad ieškovas asmeniškai dalyvavo, kai 2019 m. gegužės 2 d. atsakovė perdavė laivą UAB „Navė“. Tą pačią dieną buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „Navė“ iš atsakovės nupirktą laivą pardavė UAB „Tempestas“; sutartį UAB „Tempestas“ vardu pasirašė pats ieškovas kaip įmonės direktorius.
2.4. Teismas nurodė, jog ieškovas pripažįsta, kad, UAB „Tempestas“ nupirkus laivą, vykdė su juo veiklą, gavo pajamas, o apie „savo“ užsakytą laivą teigia pamiršęs. Tokius ieškovo paaiškinimus teismas įvertino kritiškai.
2.5. Įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad tarp ieškovo ir UAB „Navė“ atstovų buvo susitarimas, kad jie kartu statys laivą, kurį naudos jų bendrai įsteigta įmonė UAB „Tempestas“; laivas buvo užsakytas, pagamintas ir perduotas (parduotas) užsakovo (ieškovo) nurodytam asmeniui – jo verslo partnerei UAB „Navė“, po to tą pačią dieną parduotas ieškovo vadovaujamai įmonei UAB „Tempestas“. Teismas nusprendė, kad šalių valia dėl sutarties sąlygų pakeitimo sutapo, toks sutarties vykdymas abiem šalims buvo priimtinas.
2.6. Pasisakydamas dėl ieškovo atstovo argumentų apie ieškovo sumokėto avanso (ne)panaudojimą, teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, kad atsakovė gavo 22 000 Eur avansą, pinigus ieškovas perdavė UAB „Inter Corpora“ atstovui R. K.. Tai, kad pinigai galbūt nebuvo iš karto įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą, neatitinka geros verslo praktikos, buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, tačiau (ne)tinkamas atsakovės buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
2.7. Teismas nustatytų aplinkybių pagrindu konstatavo, kad ieškovo ieškinys dėl skolos priteisimo (avanso grąžinimo) ir kitų susijusių reikalavimų (delspinigių, procesinių palūkanų priteisimo) yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl jį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, taip pat priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
3.1. Ieškovas nurodo, jog teismo sprendime pacituoti motyvai taikomi tik sutarties šalims ir tik dėl tarp jų egzistuojančių sutartinių santykių modifikavimui abipusiu sutikimu ir sutarimu. Teismas ginčo sutarties menamo pakeitimo akceptavimą konstatavo ne tarp sutarties šalių, o tarp ieškovo ir pašalinio asmens UAB „Navė“.
3.2. Ieškovas pripažįsta, kad tarp jo ir UAB „Navė“ buvo susitarimas dėl bendro verslo – turistų plukdymo laivu Neryje, dėl to ir buvo įsteigta bendra įmonė UAB „Tempestas“. Tačiau susitarimas dėl bendro verslo nėra tolygus susitarimui dėl laivo statybos būdo. Šiuo atveju laivo bendrajai veiklai statyba ir finansavimu užsiėmė UAB „Navė“ , kuri sumokėjo už laivo statybą pagal atskirą savo ir UAB „Inter corpora“ laivo pirkimo– pardavimo sutartį ir sąskaitą, ir pardavė šį laivą bendrai su ieškovu įkurtai bendrovei „Tempestas“. Pripažinus, jog atsakovų ir trečiųjų asmenų paaiškinimai atitinka tikrovės įvykius, kyla klausimas, kur dingo ieškovo už laivą sumokėti pinigai.
3.3. Daikto perdavimas nėra nuosavybės pasikeitimo sandoris. Ieškovui neaišku, kokiu pagrindu teismas konstatavo, kad ieškovas „perdavė“ laivą trečiajam asmeniui bendrovei „Navė“. Tam, kad daiktas būtų perleistas kito asmens nuosavybėn, reikia būti tokio daikto savininkui. Pasak teismo, ieškovas jau buvo pagaminto laivo savininkas, prieš jį „perduodant“ UAB „Navė“. Šiuo aspektu teismo motyvai, kad ieškovas ir UAB „Navė“ nuo pat pradžių kartu statė laivą, laikytini nelogiškais. Teismo motyvai dėl įvykių sekos kelia klausimą dėl dviejų sandorių reikšmės šioje įvykių grandinėje – menamo laivo perleidimo tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Navė“ sandorio ir laivo pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovės „UAB „Inter corpora“ ir trečiojo asmens UAB „Navė“.
3.4. Teismo išvada, jog šalių valia dėl sutarties sąlygų pakeitimo sutapo, ir toks sutarties vykdymas abiem šalims buvo priimtinas, nepagrįsta, nes kalbama apie sutarties vykdymo pakeitimą, įtraukiant pašalinį asmenį. Be to, teismo išvada, kad ginčui netaikytina ieškovo ir atsakovės sutarties imperatyvioji nuostata dėl privalomo rašytinio susitarimo dėl sutarties sąlygų pasikeitimo, yra neteisėta, nepagrįsta ir padaryta siekiant pateisinti neteisėtus atsakovės veiksmus.
3.5. Ieškovas nurodo, jog bylos proceso pradžioje kilo klausimas dėl trečiojo asmens UAB „Navė“ mokėjimo atsakovei pagal laivo pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas nepareikalavo, kad atsakovė įvykdytų įpareigojimą dėl šio fakto įrodymų pateikimo, žodžiu konstatuodamas, kad atsiskaitymo pagal UAB „Navė“ ir UAB „Inter corpora“ sutartį dėl laivo pirkimo pagal sąskaitą faktą patvirtino atsakovės atstovas. Po tokio atsakovės atstovo pareiškimo apie fakto pripažinimą bylos nagrinėjimas galėjo būti baigtas patenkinant ieškinį, nes tapo akivaizdu, jog UAB „Navė“ atsiskaitė su atsakove už jai parduotą laivą, o už pinigus, gautus iš ieškovo, laivas nepastatytas.
3.6. Atsakovės direktorė teisme paaiškino, kad iš ieškovo A. P. gauti pinigai yra įtraukti į apskaitą atskirai, neišleisti, tačiau ieškovui negrąžinami dėl to, jog ji nežino, kaip su jais pasielgti, ir laukia teismo sprendimo. Šie duomenys patvirtina, kad laivas UAB „Navė“ buvo statomas ne už ieškovo pinigus.
3.7. Teismas palaikė ieškovo siūlymą, jog atsakovė pateiktų rašytinius įrodymus apie įmonės buhalterijoje į apskaitą įtrauktus iš ieškovo gautus pinigus ir jų panaudojimą; atsakovei to nepadarius, teismas apie tai nutylėjo kaip apie teisiškai nereikšmingą aplinkybę. Tačiau sprendime ši aplinkybė tapo atskiru motyvu, kuris grindžiamas ne įrodymais, o spėlionėmis.
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
4.1. Atsakovė nurodo, jog byloje surinkti įrodymai tiek apie ikisutartinius santykius dar prieš 2018 m. balandžio 26 d. sutarties pasirašymą, tiek po sutarties sudarymo, tiek po sutarties įvykdymo patvirtina, kad iš tiesų sutarties šalimi buvo ne vienasmeniškai ieškovas, bet ir UAB „Navė“. Tikrasis sutarties tikslas, šalys ir tikroji valia byloje buvo tinkamai atskleista, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Tokias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir pats ieškovas, pripažinęs, kad, perduodant avansą, dalyvavo ir UAB „Navė“ atstovas, su kuriuo ieškovas seniai pažįstamas, kad jie yra verslo partneriai ir kad ieškovas neprieštaravo, jog laivą statytų UAB „Navė“, kuri gali tiekti įrangą, kad dėl UAB „Tempestas“ įsteigimo viską derino su UAB „Navė“ atstovu.
4.2. Akivaizdu, kad apelianto pozicija, jog 2018 m. balandžio 26 d. sutartis yra visiškai autonomiška nuo kitų asmenų ir jų tarpusavio teisinių santykių, yra nepagrįsta, apeliantas ignoruoja sutarčių aiškinimo taisykles, todėl visi skundo argumentai dėl šalių sutarties pakeitimo konkliudentiniais veiksmais galimybės (t. y., kad gali būti vertinami tik apelianto ir atsakovės veiksmai) netenka prasmės.
4.3. Apeliantas skunde analizuoja buhalterinės apskaitos klausimus, nors jie byloje neturi jokios teisinės reikšmės. Ieškovas pareiškė ieškinį tuo pagrindu, kad jis sumokėjo 22 000 Eur avansą už laivo statybą, tačiau laivas nebuvo pastatytas. Atsakovė neginčija nurodytos sumos gavimo, tačiau byloje įrodė kitokias aplinkybes, nei savo ieškinyje teigė ieškovas – kad sutartį įvykdė, laivą pastatė ir perdavė, ieškovas atsakovei pretenzijų nereiškė daugiau nei dvejus metus. Su ieškinio dalyku nesusiję ir apelianto motyvai dėl atsakovės buhalterinių reikalų, kadangi atsakovė pripažįsta, jog ieškovas jai perdavė 22 000 Eur.
4.4. Aplinkybė, kad ieškovas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
7. Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. 2018 m. balandžio 26 d. tarp ieškovo A. P. ir atsakovės UAB „Inter Corpora“ buvo sudaryta sutartis Nr. 20180426-01, pagal kurią atsakovė įsipareigojo per 10 savaičių nuo 20 000 Eur avanso gavimo dienos pastatyti ir parduoti ieškovui pontoninį „D“ klasės trimaraną už 39 930 Eur sumą. Tą pačią dieną ieškovas perdavė R. K. 20 000 Eur sumą grynaisiais pinigais, tai patvirtina R. K. ranka darytas įrašas sutartyje. 2019 m. balandžio 25 d. ieškovas papildomai pervedė į R. K. sąskaitą 2 000 Eur. Atsakovė neginčija gavusi iš ieškovo 22 000 Eur sumą.
8. 2019 m. gegužės 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, sudaryta tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Navė“, atsakovė pardavė vidaus vandenų transporto priemonę – naują pontoninį „D“ klasės trimaraną, (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui UAB „Navė“ už 21 780 Eur. Tą pačią dieną 2019 m. gegužės 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, sudaryta tarp UAB „Navė“, atstovaujamos direktorės A. P., ir UAB „Tempestas“, atstovaujamos direktoriaus A. P., UAB „Navė“ pardavė vidaus vandenų transporto priemonę – naują pontoninį „D“ klasės trimaraną (duomenys neskelbtini), UAB „Tempestas“ už 30 492 Eur.
9. VĮ Registrų centro duomenimis, UAB „Tempestas“ įsteigta 2018 m. gegužės 4 d. Byloje dalyvaujantys asmenys neginčijo aplinkybės, kad šios įmonės akcininkai yra / buvo A. P. ir UAB „Navė“. Iki 2021 m. balandžio 22 d. UAB „Tempestas“ direktoriaus pareigas ėjo ieškovas A. P..
10. Ieškovo atstovas 2020 m. rugpjūčio 20 d. pranešimu informavo atsakovę, kad Civilinio kodekso 6.217 straipsnio pagrindu ieškovas nuo 2020 m. rugsėjo 20 d. nutraukia 2018 m. balandžio 26 d. sutartį, atsakovei iš esmės šiurkščiai pažeidus sutarties sąlygas – daugiau nei dvejus metus pirkėjui (ieškovui) neperduodant trimarano, ir pareikalavo iki 2020 m. rugsėjo 20 d. grąžinti ieškovo sumokėtus 22 000 Eur. 2020 m. rugpjūčio 31 d. atsakyme į ieškovo pranešimą dėl sutarties nutraukimo atsakovės atstovas nurodė, kad 2018 m. balandžio 26 d. sutartis yra įvykdyta, todėl ieškovas neturi teisės jos vienašališkai ir ne teismo tvarka nutraukti; trimaranas yra pagamintas ir, vykdant A. P. ir jo verslo partnerės UAB „Navė“ nurodymus, buvo perduotas pirma A. P. verslo partnerei UAB „Navė“, o vėliau UAB „Navė“ jį perdavė UAB „Tempestas“ nuosavybėn, kurios savininkas (kartu su UAB „Navė“) ir vienasmenis vadovas yra A. P..
11. Byloje kilo ginčas dėl tinkamo sutarties įvykdymo, vienašališko sutarties nutraukimo ir ieškovo teisės reikalauti sumokėto avanso grąžinimo.
12. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė mišrūs pirkimo–pardavimo ir rangos teisiniai santykiai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305, 6.306, 6.644 straipsniai).
13. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnio 1, 2 dalys).
14. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (lot. pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai šalis pati gali vienašališkai nutraukti sutartį arba inicijuoti nutraukimą teismine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2019 37 punktas).
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt. (CK 6.156 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-224-1075/2021, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
16. Sudarytos sutarties pagrindu atsirandantys šalių prievoliniai teisiniai santykiai yra dinamiški – jie atsiranda, keičiasi ir baigiasi. Šalys privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai bet kurioje iš nurodytų sutartinių santykių stadijoje – tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (CK 6.4 straipsnis). Viena iš sąžiningumo principo išraiškų yra bendradarbiavimo principas.
17. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Tačiau net ir tada viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2012).
18. Sprendžiant klausimą, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti tokias aplinkybes: 1) šalių elgesiu turi būti išreikštas abiejų sutarties šalių bendras ketinimas dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, jų consensus ad idem (šalių surastas sutarimas, bendra nuomonė), o ne tik vienai šalių priimtinas sutarties elgesio vertinimo variantas, nes, priešingu atveju, kitai šaliai pažeidžiant sutarties laisvės principą, būtų primetamos sąlygos, dėl kurių ji nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2009; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012); 2) šalių valia (veiksmai) pakeisti sutarties sąlygas turi būti aiški ir nedviprasmiška. Tokį teisiškai reikšmingą sutarties šalių elgesį gali patvirtinti įvairios sutarties vykdymo aplinkybės. Esant ginčui, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygas, teismai turi vertinti, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygą ir kaip konkrečiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016, 27 punktas). Nusprendžiant dėl sutarčių ir susitarimų dėl jų pakeitimo sudarymo fakto, esminę reikšmę turi šalių elgesio ir jo sąžiningumo įvertinimas.
19. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad atsakovė netinkamai vykdė tarp šalių sudarytą sutartį: daugiau nei dvejus metus uždelsė įvykdyti sutartį ir neperdavė jam jo užsakyto laivo – pontoninio „D“ klasės trimarano, dėl to ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį CK 6.217 straipsnio pagrindu ir reikalauja grąžinti sumokėtą avansą, taip pat priteisti iš atsakovės delspinigius. Atsakovė nesutinka su ieškovo pozicija, teigia, kad sutartis yra įvykdyta – laivas buvo pagamintas ir, vykdant ieškovo ir jo verslo partnerės UAB „Navė“ nurodymus, buvo perduotas ieškovo verslo partnerei UAB „Navė“, kuri tą pačią dieną laivą pardavė UAB „Tempestas“; šios įmonės savininkas kartu su UAB „Navė“ ir vienasmenis vadovas buvo ieškovas. Taigi atsakovė laikosi pozicijos, jog tinkamai įvykdė sutartį, vadovaudamasi ieškovo ir UAB „Navė“ nurodymais dėl sutarties įvykdymo būdo.
20. Ieškovo atstovas, nesutikdamas su atsakovės atsikirtimais dėl sutarties įvykdymo, nurodo, kad atsakovė ir tretieji asmenys nepateikė jokių įrodymų, jog šalių sudaryta sutartis būtų nutraukta, pakeista, o pagal šalių sutartį visi sutarties pakeitimai turėjo būti padaryti raštu. Atsakovė turėjo pareigą įrodyti ieškovo reikalavimo teisę paneigiančias aplinkybes: kad šalys buvo susitarusios pakeisti sutarties sąlygas, kad tas jų susitarimas buvo aiškus ir kad jos tą susitarimą įvykdė tinkamai.
21. Nagrinėjamu atveju šalys 2018 m. balandžio 26 d. sudarė rašytinės formos sutartį, kurioje numatė sąlygą, jog sutarties pakeitimai ir papildymai galioja, jei jie sudaryti raštu ir pasirašyti abiejų šios sutarties šalių (sutarties 6.8 punktas). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad šalys būtų sudariusios rašytinį susitarimą dėl sutarties pakeitimo, papildymo ar nutraukimo, taigi šiuo atveju vertintini šalių konkliudentiniai veiksmai, nes, kaip minėta, net šalių sutartyje esant numatytai jos pakeitimą ribojančiai išlygai, sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu. Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai įvertino bylos duomenis, susijusius su sutarties sudarymo ir jos įvykdymo aplinkybėmis, tinkamai įvertino šalių konkliudentinius veiksmus ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovės nurodytas sutarties įvykdymo būdas – laivo perdavimas UAB „Navė“ – buvo sutarties šalims priimtinas ir ieškovo akceptuotas.
22. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš L. P. elektroninio laiško matyti, kad praėjus vos kelioms dienoms po ginčo sutarties sudarymo 2018 m. balandžio 30 d. L. P. nusiuntė paklausimą dėl įmonės įsteigimo, nurodė, kad akcininkai bus du – UAB „Navė“ ir A. P. (po 50 proc. akcijų). UAB „Tempestas“, kurios akcininkai buvo (yra) ieškovas ir UAB „Navė“, įsteigta 2018 m. gegužės 4 d. (pranešimas VĮ Registrų centrui apie akcininkų skaičiaus pasikeitimą pateiktas 2018 m. gegužės 15 d.). Iš dieną prieš ginčo sutarties sudarymą – 2018 m. balandžio 25 d. – L. P. atsakovei rašyto elektroninio laiško matyti, jog L. P. laiške klausia: „Jei atsiųstumėte sutartėlę ir specifikaciją, galėtume sumokėti grynais avansą?“, taip pat nurodo, jog kol kas kaip pirkėjai įforminami A. P. ir UAB „Navė“, vėliau įregistruos įmonę ir pakeis pirkėją. Kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, laiške naudojama daugiskaita, tai leidžia teigti, jog tiek laivo užsakymo, tiek avanso sumokėjimo, tiek sutarties sudarymo ir vykdymo santykiuose dalyvavo ir UAB „Navė“. Pirmosios instancijos teisme apklausti UAB „Navė“ direktorė A. P. ir buvęs direktorius L. P., sutarties sudarymo metu veikęs kaip įgaliotas UAB „Navė“ asmuo, patvirtino, kad su ieškovu yra pažįstami seniai, buvo verslo partneriai. Šią aplinkybę pripažino ir pats ieškovas. Ieškovas nurodė, kad jis neprieštaravo L. P. pasiūlymui, jog laivą statytų UAB „Navė“, kuri gali tiekti įrangą, taip esą bus pigiau ir greičiau. Ieškovas taip pat patvirtino, kad UAB „Tempestas“ įsteigimas buvo derinamas su L. P., UAB „Tempestas“ buvo įsteigta mokesčiams „nurašyti“, turėjo vykdyti plukdymo veiklą, kad būtų galima parodyti išlaidas, tam buvo užsakytas laivas, o laivą užsakė jis (ieškovas). Iš trečiojo asmens R. K., ieškovo ir L. P. susirašinėjimo žinutėmis turinio matyti, kad ieškovas dalyvavo laivo gamybos procese nuo pat laivo užsakymo ir buvo nuolat informuojamas apie laivo statybos darbų eigą. R. K. pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuota, jog ieškovas asmeniškai dalyvavo, kai 2019 m. gegužės 2 d. atsakovė perdavė laivą UAB „Navė“. Tą pačią dieną 2019 m. gegužės 2 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „Navė“ tą patį iš atsakovės nupirktą laivą pardavė UAB „Tempestas“; sutartį UAB „Tempestas“ vardu pasirašė ieškovas kaip įmonės direktorius.
23. Vėliau paaiškinimų pirmosios instancijos teismui metu ir apeliaciniame skunde ieškovas laikėsi pozicijos, kad buvo užsakyti du laivai – vienas jam asmeniškai, kitas – UAB „Tempestas“ veiklai. Šį faktą, pasak ieškovo, patvirtina tai, kad buvo sudarytos dvi sutartys: 2018 m. balandžio 26 d. sutartis su ieškovu ir 2019 m. gegužės 2 d. sutartis su UAB „Navė“, taip pat tai, kad 22 000 Eur avansas buvo sumokėtas asmeniškai ieškovo, o atsakovės atstovas patvirtino atsiskaitymo pagal UAB „Navė“ ir UAB „Inter corpora“ sutartį dėl laivo pirkimo faktą. Kolegija pažymi, jog jokie kiti bylos duomenys nepatvirtina ieškovo teigiamo fakto, jog buvo užsakyti du laivai. Iš bylos medžiagos matyti, jog visa šalių tarpusavio komunikacija vyko dėl vieno ir to paties laivo. Ieškovas iki pat pranešimo dėl sutarties nutraukimo nesiaiškino jokių aplinkybių su atsakove dėl jo neva asmeniškai užsakyto laivo gamybos, nors laivas pagal 2018 m. balandžio 26 d. sutarties sąlygas turėjo būti pagamintas per 10 savaičių nuo avanso sumokėjimo dienos. Pagrįstų abejonių dėl ieškovo teiginių atitikties tikrovei kelia ir tai, jog ieškovas dar 2019 m. balandžio 25 d. pervedė R. K. 2 000 Eur avanso, laivo pirkimo–pardavimo sutartis su UAB „Navė“ pasirašyta 2019 m. gegužės 2 d., ieškovas dalyvavo, kai laivas buvo perduotas UAB „Navė“, tą pačią dieną kaip UAB „Tempestas“ direktorius pasirašė laivo pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „Navė“, tačiau nurodo apie savo asmeniškai užsakytą laivą pamiršęs. Be to, tokiu atveju lieka visiškai neaišku, kokiu pagrindu UAB „Tempestas“ buvo statomas laivas: jokių sutarčių dėl laivo pastatymo su šia įmone, nors ji įsteigta dar 2018 m. gegužės 4 d., iki laivo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo 2019 gegužės 2 d. sudaryta nebuvo. Mažai tikėtina, kad ta pati įmonė (atsakovė) statytų vieną laivą pasirašiusi sutartį, o kitą – be jokios sutarties, neužsitikrinusi jos įvykdymo avansu. Be to, šią ieškovo poziciją paneigia jau minėtas 2018 m. balandžio 25 d. L. P. atsakovei rašytas elektroninis laiškas: iš laiško turinio matyti, jog L. P. nurodė sutartį kol kas įforminti UAB „Navė“ ir A. P. vardu, vėliau – jų įsteigtos įmonės vardu; sutartis sudaryta 2018 m. balandžio 26 d. A. P. vardu, trečiasis asmuo teigė, jog, pasirašant sutartį su atsakove dėl laivo užsakymo, nedalyvavo, tačiau manė, kad sutartyje nurodyta ir UAB „Navė“. Nurodytų argumentų pagrindu kolegija konstatuoja, jog ieškovo argumentai, kad buvo užsakyti du laivai, o tai pagrindžia dvi atskiros sutartys, atmestini kaip neatitinkantys šalių ikisutartinių ir sutartinių santykių turinio, konkliudentinių veiksmų.
24. Įvertinus byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad tarp ieškovo ir UAB „Navė“ atstovų buvo susitarimas, kad jie kartu statys laivą, su kuriuo veiklą vykdys jų bendrai įsteigta įmonė UAB „Tempestas“; atsakovė įrodė, jog užsakytą laivą pagamino ir perdavė (pardavė) ieškovo verslo partnerei UAB „Navė“; tą pačią dieną laivas parduotas ieškovo vadovaujamai įmonei UAB „Tempestas“, kuri naudojo laivą savo veikloje; ieškovas neįrodė, jog buvo užsakyti du laivai; jis dalyvavo sudarant sandorius, kuriais buvo perleistas laivas, jokių pretenzijų dėl tokio sutarties įvykdymo būdo – pastatyto laivo perleidimo verslo partnerės nuosavybėn – nereiškė, taip pat neįrodė, kad dėl tokio sutarties įvykdymo patyrė nuostolių, todėl darytina išvada, jog šalių valia dėl sutarties įvykdymo sutapo, ir toks įvykdymo būdas sutarties šalims buvo priimtinas.
25. Ieškovas apeliaciniame skunde kvestionuoja atsiskaitymo pagal sutartis aplinkybes. Nurodo, jog atsakovės atstovas patvirtino atsiskaitymo pagal UAB „Navė“ ir UAB „Inter corpora“ sutartį dėl laivo pirkimo faktą; po tokio atsakovės atstovo pareiškimo apie fakto pripažinimą bylos nagrinėjimas galėjo būti užbaigtas ieškinį patenkinant, nes tapo akivaizdu, jog UAB „Navė“ atsiskaitė su atsakove už jai parduotą laivą, o už pinigus, gautus iš ieškovo, laivas nepastatytas. Be to, kaip nurodo ieškovas, atsakovės direktorė teisme paaiškino, kad iš ieškovo A. P. gauti pinigai yra įtraukti į apskaitą atskirai, neišleisti, tačiau ieškovui negrąžinami dėl to, jog ji nežino, kaip su jais pasielgti, ir laukia teismo sprendimo. Šie duomenys, ieškovo nuomone, patvirtina, kad laivas UAB „Navė“ buvo statomas ne už ieškovo pinigus. Taip pat ieškovas nurodo, jog teismas palaikė ieškovo pasiūlymą, kad atsakovė pateiktų rašytinius įrodymus apie įmonės buhalterijoje į apskaitą įtrauktus iš ieškovo gautus pinigus ir jų panaudojimą; atsakovei to nepadarius, teismas apie tai nutylėjo kaip apie teisiškai nereikšmingą aplinkybę. Tačiau sprendime ši aplinkybė tapo atskiru motyvu, kuris grindžiamas ne įrodymais, o spėlionėmis.
26. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog ieškovo argumentai dėl jo sumokėto avanso įtraukimo į atsakovės buhalterinę apskaitą nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovė pripažino, kad gavo 22 000 Eur avansą – pinigus ieškovas perdavė / pervedė R. K.. Ieškovo teigimu, tai, kad pinigai nebuvo įtraukti į apskaitą įmonės buhalterijoje, patvirtina, kad laivas buvo pastatytas ne iš ieškovo sumokėtų pinigų. Kolegija pažymi, jog konkrečių pinigų panaudojimo faktas, nustačius, jog jie buvo sumokėti, nėra teisiškai reikšmingas – šioje byloje buvo neginčytinai nustatyta, jog pagal 2018 m. balandžio 26 d. sudarytą sutartį atsakovei buvo sumokėtas 22 000 Eur avansas. Taip pat pažymėtina, jog ieškovas neteisingai interpretuoja aplinkybes, susijusias su tuo, jog UAB „Navė“ atsiskaitė su atsakove pagal 2019 m. pirkimo–pardavimo sutartį; tai, pasak ieškovo, patvirtina, jog UAB „Navė“ atsiskaitė su atsakove pagal atskirą sutartį, o laivas už ieškovo pinigus nepastatytas. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. K., kuriam ieškovas perdavė avansą, parodė, jog vykdant darbus bendravo tiek su A. P., tiek su L. P.. UAB „Navė“ tiekė įrangą, komplektuojančias detales. Pirminis sutarties pasiūlymas (kaina) (39 930 Eur) buvo viso iki galo įrengto laivo, tačiau vėliau viskas vyko kitaip. Parduodant laivą UAB „Navė“, buvo įvertinta / apskaičiuota jos tiektos įrangos, detalių kaina. UAB „Navė“ buvo parduotas tas pats laivas su papildoma komplektacija. Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog tai, kad atsakovė pripažino UAB „Navė“ atsiskaičius už laivą, nereiškia, jog ji pripažįsta dviejų laivų užsakymo ir atskiro sumokėjimo už juos faktą. Atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad buvo užsakytas vienas laivas, o pagaminus laivą jo perdavimas paties ieškovo nurodymu buvo įformintas 2019 m. gegužės 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, sudaryta su ieškovo verslo partnere UAB „Navė“.
27. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
28. Ieškovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Kolegija nenustatė jokių įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kai kyla tam tikrų neaiškumų ir nėra galimybės surinkti įrodymus tokia apimtimi, kuri be menkiausios abejonės pagrįstų vienos iš ginčo šalių teiginius, reikia taikyti tikimybių teoriją ir įvertinti, kurios iš šalių pateikti įrodymai leidžia teigti, jog jos pozicija yra labiau tikėtina. Pirmosios instancijos teismas išreiškė savo poziciją dėl nagrinėjamoje byloje taikytino įrodinėjimo standarto ir nustatytinos būtent materialiosios, o ne objektyviosios tiesos. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertindamas įrodymus teismas nusprendė dėl byloje surinktų faktinių duomenų sąsajumo, leistinumo, tarpusavio ryšio, patikimumo, įrodomosios reikšmės, pakankamumo įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Byloje nustatytos bylos aplinkybės atitinka surinktus faktinius duomenis, įvertintus laikantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 177, 185 straipsniai), o padarytos išvados yra pagrįstos byloje esančių įrodymų visumos analize ir įvertinimu pagal įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris nėra palankus ieškovui, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino netinkamai.
29. Ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus ir pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
30. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pagrindo jį naikinti ar keisti nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
32. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, kad apeliacinėje instancijoje patyrė 1 815 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, įvertinus Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus dydžius, atsakovo atstovo atliktus procesinius veiksmus, atsakovei UAB „Inter Corpora“ iš ieškovo A. P. priteistinas nurodytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsniai).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. P. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inter Corpora“ 1 815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
Teisėjai Aurimas Brazdeikis
Marius Dobrovolskis
Milda Skersienė