Civilinė byla Nr. e2-1038-1031/2018
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07424-2017-9
Procesinių sprendimų kategorijos:
2.6.1.3.6; 2.6.8.11.2; 2.6.29.2; 3.1.7.6; 3.1.18.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. vasario 20 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Ernestas Šukys,
sekretoriaujant Kornelijai Veršnickaitei,
dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ atstovui advokato padėjėjui Andriui Mažučiui, atsakovo akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ atstovei advokatei Giedrei Lastauskienei, nedalyvaujant trečiajam asmeniui M. G.- Z. ir trečiojo asmens UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ atstovui,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Pajūrio mėsinė“ ieškinį atsakovui AB „Šiaulių bankas“ dėl sutarties pakeitimo, tretieji asmenys byloje, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, M. G.-Z. ir UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“,
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB „Pajūrio mėsinė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB „Šiaulių bankas“ dėl 2009 m. balandžio 27 d. sudarytos kreditavimo sutarties ir 2015 m. vasario 6 d. sudaryto susitarimo dėl šios sutarties pakeitimo. Ieškovas prašė pakeisti sutarties specialiosios dalies 4 punktą formuluojant, kad paskolos grąžinimo terminas yra 2021 m. liepos 20 d. nemokant tarpinių kredito grąžinimo įmokų.
Ieškovas ieškinyje nurodė, taip pat teismo posėdyje ieškovo atstovas paaiškino, kad 2009 m. balandžio 27 d. ieškovas UAB „Pajūrio mėsinė“ ir atsakovas AB „Šiaulių bankas“ sudarė kreditavimo sutartį Nr. IV-2009-007-07 (toliau - Kreditavimo sutartis), pagal kurią atsakovas suteikė ieškovui 810 936,00 Eur dydžio kreditą, kurio paskirtis investicinėms išlaidoms apmokėti (toliau - Kreditas/1). 2015 m. vasario 6 d. ieškovas ir atsakovas sudarė vienuoliktą ir paskutinį Kreditavimo sutarties pakeitimą, kuriuo atsakovas suteikė papildomą 469 200,00 Eur dydžio kreditą, kurio paskirtis apyvartinių lėšų papildymui (toliau - Kreditas/2) (toliau Kreditas/1 ir Kreditas/2, kartu - Kreditai). Kreditavimo sutartyje buvo numatyta, jog Kredito/1 grąžinimo terminas yra 2013 m. gruodžio 24 d., tačiau Kreditavimo sutarties grąžinimo terminas buvo ne kartą prailgintas, todėl Kreditavimo sutartyje numatyta, jog likutinė bendra Kreditų suma yra 1 044 570,00 Eur bei grąžinimo terminas yra 2020 m. vasario 5 d. tiek Kreditui/1, tiek ir Kreditui/2.
Ieškovas 2017 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į atsakovą dėl Kreditavimo sutarčių pakeitimų nurodydamas, jog dėl objektyvių priežasčių prašo pakeisti Kreditavimo sutartyje numatytų Kredito/1 ir Kredito/2 grąžinimo terminus, t.y. pakeisti Kreditavimo sutarties specialiosios dalies nuostatas išdėstant jas nauja redakcija, jog kreditų grąžinimo terminas pratęsiamas ne vėliau kaip iki 2021 m. liepos 20 d., nenumatant tarpinių kredito grąžinimo įmokų, tačiau atsakovas nesutiko pratęsti kreditų grąžinimo terminų, nepateikdamas jokių argumentų, kodėl nesutinka su ieškovo prašymu bei nepateikė kitų alternatyvių sprendimo būdų, kurie būtų priimtini abiejoms šalims. Ieškovas pažymėjo, kad iškilus finansiniams sunkumams, pateikė teismui restruktūrizavimo planą, atsakovas, dalyvavo ieškovo restruktūrizavimo byloje, be to, ir anksčiau atsakovas pratęsinėdavo kreditavimo sutarties terminus, tarp ieškovo ir atsakovo buvo susidarę ilgalaikiai bendradarbiavimo santykiai, tačiau atsakovas netikėtai atsisakė pratęsti Kreditavimo sutartyje numatytų Kreditų grąžinimo terminus papildomam laikotarpiui. Dėl atsakovo atsisakymo pratęsti Kreditų grąžinimo terminus, ieškovo finansinė situacija iš esmės pablogėjo, žymiai sudėtingiau tęsti bei planuoti tolimesnes savo komercines veiklas. Atsakovas visiškai neatsižvelgė į iš esmės pasikeitusias aplinkybes, kurioms esant Kreditavimo sutartyje numatyti Kreditų grąžinimo terminų pratęsimas ieškovui yra būtinas.
Ieškovas pažymėjo, kad pagal CK 6.204 straipsnio nuostatas visų pirma siekiama išsaugoti sutartinius santykius, t.y. kai sutarties šalis nebegali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų pirminėmis sutarties sąlygomis dėl aplinkybių, kurios atsirado ne dėl jos kaltės, ir kita sutarties šalis atsisako sutartį pakeisti, tai gali padaryti teismas ir sutartiniai santykiai tęsis toliau. Pažymėjo, kad CK 6.204 straipsnis nenumato termino, kada laikoma, kad nukentėjusi sutarties šalis pavėlavo pateikti ieškinį teismui dėl sutarties pakeitimo.
Ieškovas pažymėjo, jog vykdo komercinę veiklą nuo 2001 m. rugpjūčio 10 d. ir yra viena iš didžiausių skerdyklų Lietuvoje, užsiimanti galvijų, kiaulių, avių skerdimu, t. y. Lietuvoje išaugintų gyvulių supirkimu, surinkimu, paruošimu realizacijai ir realizavimu. Tačiau nuo 2013 m. vasaros Rusijos Federacija uždraudė kiaulienos importą iš Lietuvos, o 2014 m. Rusijos Federacijai paskelbus visišką maisto produktų embargą, buvo užkirstas netgi ir jautienos produktų eksportas. Kriziniai veiksniai ieškovo finansinei būklei turėjo itin didelės įtakos, kadangi ieškovo gaunamos pajamos iš jos gaminamos produkcijos eksporto į Rusijos Federacijos rinką sudarė ženklią įmonės pajamų dalį, todėl faktiškai ieškovas patyrė didelių finansinių nuostolių būtent dėl negautų pajamų pagal sutartis su Rusijos Federacijos komerciniais subjektais, tačiau šių aplinkybių ir krizinių veiksnių ieškovas negalėjo valdyti. Atsiradusios neigiamos aplinkybės - afrikinio kiaulių maro išplitimas bei absoliutaus, ilgalaikio ir konkrečiai prieš mėsos gamintojus nukreiptas mėsos produktų embargas į Rusijos Federacijos rinką - nebuvo ir negalėjo būti ieškovo iš anksto numatytos ir nuo ieškovo valios priklausomos, todėl nurodytos aplinkybės visiškai atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų visetą. Pažymėjo, jog šiuo metu ieškovo finansinė padėtis gerėja ir ieškovas, pakeitus Kreditavimo sutartį, turėtų realias galimybes tinkamai ją įvykdyti. Ieškovas išlaikė didžiulį klientų ratą ir vis dar jį plečia, nes ieškovo komercinė veikla aktyviai plėtojama ir geografiniu atžvilgiu: t. y. ieškovas keičia savo produkcijos tiekimo kryptis į Artimųjų ir Vidurio Rytų, Šiaurės Amerikos ir Europos šalių rinkas, todėl ieškovas didins pardavimų apimtis ir turi galimybes didinti savo pajamas. Teismo posėdyje ieškovas papildomai nurodė, kad ieškovas tariasi su investuotuoju, kuris galėtų refinansuoti ieškovo paskolas. Be to, dėl įdiegtų kasdieninių rodiklių sistemos, ieškovo skerdyklos kintami kaštai per penkis 2017 metų mėnesius sumažėjo 16 procentų; veiklos sąnaudos sumažėjo 21 procentu; optimizavus gyvulių agentavimo padalinį, per penkis 2017 metų mėnesius sąnaudos sumažėjo 25 procentais; pavyko pasiekti efektyvesnį gyvūnų supirkimą, dėl ko sumažėjo įsigyjamo gyvulio kaina nuo 48 Eur iki 36 Eur. Klaipėdos apygardos teismas iškėlė restruktūrizavimo bylą ieškovui, o tai įrodo, kad ieškovas yra mokus. Įvertinus nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, ir, siekiant išsaugoti Kreditavimo sutarčių šalių - ieškovo ir atsakovo - teisių ir pareigų pusiausvyrą, Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 4 punkte numatytas Kreditų grąžinimo terminas privalo būti pratęstas papildomam laikotarpiui. Todėl ieškovas prašo teismo pakeisti Kreditavimo sutartį pratęsiant dabar numatytus Kredito/1 ir Kredito/2 grąžinimo terminus nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2021 m. liepos 20 d., nenumatant tarpinių kredito grąžinimo įmokų.
Atsakovas AB „Šiaulių bankas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad iš tiesų ieškovui suteikė 810 936,00 Eur kreditą, ir kad 2015 m. vasario 6 d. buvo susitarta dėl papildomo 469 200,00 Eur dydžio kredito apyvartinėms lėšoms papildyti suteikimo. Tarp šalių nėra ginčo dėl Kreditavimo sutarties sudarymo aplinkybių ir sutarties sąlygų aiškinimo. Tačiau nuo 2016 metų ieškovas nebevykdo savo įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį: t. y. nuo 2016-01-30 negrąžinamas Kreditas/1 ir nuo 2016-01-05 už jį nemokamos palūkanos; nuo 2016-05-30 negrąžinamas Kreditas/2 ir nuo 2016-01-05 už jį nemokamos palūkanos. Klaipėdos apygardos teismui nutraukus ieškovo restruktūrizavimo bylą, ieškovui atsinaujino pareiga vykdyti visus mokėjimus kreditoriams, taip pat ir mokėjimus pagal Kreditavimo sutartį, tačiau ieškovas neatliko jokių veiksmų tam, kad sumažintų įsiskolinimus pagal Kreditavimo sutartį. Atsakovas, reaguodamas į susidariusią situaciją, 2017-07-26 ieškovui išsiuntė pranešimą Nr. 17/08863 apie netinkamą Kreditavimo sutarties vykdymą, tačiau ieškovas savo įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį ir toliau nevykdė, o tik pateikė ieškovui prašymą dėl Kreditavimo sutarties pakeitimo, kuriuo paprašė atsakovo ne tik pratęsti kredito grąžinimo terminą iki 2021 m. liepos 20 d., bet ir atleisti ieškovą nuo bet kokių tarpinių kredito grąžinimo įmokų, tačiau su prašymu nepateikė jokių įrodymų, kad jo nurodytuoju momentu (2021 m. liepos 20 d.) jis jau bus pajėgus grąžinti kreditą, taip pat nepateikė jokių paaiškinimų, kaip šiuo laikotarpiu jis planuoja atsiskaitinėti su atsakovu už naudojimąsi kreditu. 2017-09-07 atsakovas pranešimu „Dėl kreditavimo sutarties nutraukimo“ Nr. 17/00381 pranešė ieškovui, kad vienašališkai nutraukia Kreditavimo sutartį ir Kreditavimo sutarties nutraukimo diena bus laikoma 2017 m. rugsėjo 27 d. Nurodo, kad 2017 m. rugsėjo 25 d. ieškovo įsiskolinimas atsakovui pagal Kreditavimo sutartį sudaro 155 135,00 Eur. Atsakovo vertinimu, ieškovo finansinė - ekonominė padėtis yra itin bloga. Ieškovo įsiskolinimas Sodrai viršija 301 742,69 Eur, todėl 2017 m. liepos 21 d. buvo priimtas Sodros pareiškimas dėl ieškovo bankroto bylos iškėlimo. Nuo 2013 - 2014 m. ieškovui nepavyksta pertvarkyti savo veiklos tokiu būdu, kad jis veiktų sėkmingai, nes ieškovas nevykdo savo įsipareigojimų nei atsakovui, nei valstybei, teisme buvo priimtas pareiškimas kelti ieškovui bankroto bylą, todėl darytina išvada, kad ieškovas nėra pajėgus šiuo metu ir nebus pajėgus ir ateityje įgyvendinti savo sutartinių įsipareigojimų. Pažymėjo, kad nors ieškovas nurodo, kad sumažėjo jo vykdomos veiklos kaštai, tačiau jo turimi dabartiniai įsipareigojimai viršija juos. Mano, kad didžiulius finansinius sunkumus turinčios įmonės reikalavimas ginčo nagrinėjimo metu uždrausti nutraukti kreditavimo sutartį, pratęsti kredito grąžinimo terminą ir atleisti nuo tarpinių kredito grąžinimo įmokų mokėjimo yra nepagrįstas ir ieškovo ieškinį galima įvertinti kaip siekį įteisinti ilgalaikį sutarties nevykdymą (nemokant tarpinių kredito grąžinimo įmokų) iki 2021 metų bei siekimo išvengti bankroto bylos iškėlimo ieškovui. Atsakovo vertinimu, ieškovas formuluodamas reikalavimą vienašališkai, atsakovui nesutinkant, pakeisti Kreditavimo sutartį, privalo įrodyti, kad jis sugebės sutartį įvykdyti tuo atveju, jeigu jo reikalavimas būtų patenkintas, tačiau su ieškiniu nebuvo pateikta nė vieno įrodymo, kad 2021 metais ieškovas bus pajėgus sugrąžinti visą iš atsakovo gautą kreditą - todėl ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas.
Atsakovas pažymėjo, kad yra imperatyviomis teisės normomis įpareigotas itin atidžiai ištirti asmens, kurio veiklą planuojama finansuoti, finansinę - ekonominę padėtį. Tačiau ieškovas slepia nuo atsakovo bet kokius duomenis, kurie galėtų paaiškinti jo dabartinę finansinę padėtį ir tokios padėties perspektyvas, t. y. šioje civilinėje byloje ieškovas pateikė 2017 m. vasario mėn. įmonės restruktūrizavimo plano projektą, prašydamas teismo pripažinti šią medžiagą ne vieša, nors turėtų bendradarbiauti su atsakovu, siekdamas pratęsti kredito grąžinimo terminą. Atsakovo vertinimu, ieškovas, siekdamas vienašališko sutarčių pakeitimo, remiasi aplinkybėmis, kurios įvyko 2013 - 2014 metais, nors ieškinys pateiktas 2017 m. rugsėjo 11 d., t. y. praėjus ketveriems metams nuo aplinkybių, su kurių buvimu ieškovas sieja reikalavimą vienašališkai keisti sutartį, atsiradimo, todėl ieškovas negali remtis CK 6.204 straipsniu, kurio nuostatos reikalauja dėl sutarties pakeitimo kreiptis iš karto po to kai atsiranda sutarties įvykdymo suvaržymas. Be to, nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad per šį laikotarpį ieškovas ne tik grąžins šiuo metu susikaupusias skolas, bet tuo pačiu metu sugebės užsitikrinti apyvartinių lėšų turėjimą ir veiklos vykdymą. Ieškovui tokių įrodymų nepateikus, jo reikalavimas turėtu būti atmestas. Be to, atsakovo vertinimu, ieškovo elgesys yra nesąžiningas, nes ieškovas yra realią veiklą vykdanti įmonė, tačiau kreditoriui atsakovui ir kreditoriui VSDFV teritoriniam skyriui ir toliau nemoka, įsiskolinimai šiems kreditoriams sistemingai auga, todėl toks ieškovo elgesys patvirtina, kad jis siekia ir toliau nevykdyti sutarties ir išvengti vienašališko sutarties nutraukimo, todėl toks jo nesąžiningas elgesys negali būti ginamas.
Trečiasis asmuo M. G.-Z. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, ieškovui neatsiskaičius su atsakovu už suteiktą kreditą, išieškojimas butų nukreiptas į trečiojo asmens turtą. Nurodė, kad atsakovui vienašališkai nutraukus sutartį prieš terminą, būtų pažeisti teisėti trečiojo asmens lūkesčiai ir ieškovui būtų atimta galimybė pačiam įvykdyti savo prievolę ir išsaugoti daugiau nei 15 metų vykdomą veiklą. Be to, ieškovas siekia laikinus finansinius sunkumus išspręsti ir atsiskaityti su atsakovu, tačiau Kreditavimo sutartyje numatytas terminas įvykdyti įsipareigojimus yra nepakankamas, kadangi sutarties vykdymas suvaržytas dėl aplinkybių, kurios iš esmės pakeitė sutartinių prievolių pusiausvyrą . 2013 - 2014 metų visiškas, ilgalaikis, mėsos produktų embargas į Rusijos Federacijos rinką, nulėmė ieškovo laikinus finansinius sunkumus, tačiau jie atsirado po sutarties sudarymo, nurodytų aplinkybių ieškovas sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti ar kontroliuoti bei nebuvo prisiėmęs tų aplinkybių atsiradimo rizikos.
Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, M. G.-Z. atstovas ir UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, jiems apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama iš esmės trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ ir M. G.-Z. atstovams nedalyvaujant.
Ieškinys atmestinas.
Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: ieškovas UAB „Pajūrio mėsinė“ ir atsakovas AB Šiaulių bankas: 1) 2009 m. balandžio 27 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. IV-2009-007-07, pagal kurią atsakovas suteikė ieškovui 810 936 Eur kreditą, kurio paskirtis – investicinėms išlaidoms apmokėti (52-57 b. l., I t.); 2) 2015 m. vasario 6 d. sudarė susitarimą Nr. 11 dėl 2009 m. balandžio 27 d. kreditavimo sutarties Nr. IV-2009-007-07 sąlygų pakeitimo ir papildymo, pagal kurią 2009 m. balandžio 27 d. kreditavimo sutartis Nr. IV-2009-007-07 pakeista ir išdėstyta nauja redakcija, ir tuo pagrindu 2015 m. vasario 6 d. sudaryta kredito sutartis su juridiniu asmeniu Nr. IV-2009-007-07, pagal kurią atsakovas suteikė ieškovui papildomą 469 200 Eur kreditą (Kreditas/2), kurio paskirtis - apyvartinių lėšų papildymui (gyvulių pirkimui) ir galutinis 2009 m. balandžio 27 d. kreditavimo sutarties Nr. IV-2009-007-07 likutis – 575 372,45 Eur (Kreditas/1). Kredito sutarčių pabaigos terminas nustatytas 2020 m. vasario 5 d. tiek Kreditui/1, tiek ir Kreditui/2. (20-21, 22-40 b. l., I t.). Iš byloje esančių sutarčių dėl kreditavimo sutarčių pakeitimo matyti, jog 2009 m. balandžio 27 d. kreditavimo sutartis Nr. IV-2009-007-07, pratęsiant kredito grąžinimo terminus, laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 27 d. iki 2015 m. vasario 6 d. buvo keistos 6 kartus (101-103; 105-107, 110-112,113-115, 116-118, 119-120 b. l., I t.); Taip pat šias aplinkybes pripažįsta abi šalys. Iš 2017 m. rugpjūčio 4 d. prašymo dėl kreditavimo sutarčių pakeitimų matyti, jog ieškovas prašė atsakovo pakeisti 2015 m. vasario 6 d. Kreditavimo sutarties specialiosios dalies nuostatas, pratęsiant Kreditas/1 ir Kreditas/2 grąžinimo terminus ne vėliau kaip iki 2021 m. liepos 20 d., nenumatant tarpinių kredito grąžinimo įmokų, bei nurodė, jog jo galimybės vykdyti Kredito sutartį pasunkėjo dėl objektyvių priežasčių: eksporto apribojimų dėl afrikinio kiaulių maro epidemijos Lietuvoje bei Rusijos Federacijos paskelbto embargo, o Kredito/1 ir Kredito/2 grąžinimo terminų pratęsimas leistų ieškovui tinkamai ir stabiliai vykdyti įsipareigojimus atsakovui (41-43 b. l., I t.). Iš 2017 m. liepos 26 d. pranešimo Nr. 17/08863 matyti, kad atsakovas informavo ieškovą apie netinkamą kredito sutarčių vykdymą, t. y. tai, jog pagal Kreditavimo sutartį nuo 2016-01-30 negrąžinamas Kreditas/1 ir nuo 2016-01-05 už jį nemokamos palūkanos; nuo 2016-05-30 negrąžinamas Kreditas/2 ir nuo 2016-01-05 už jį nemokamos palūkanos, o bendra pradelsta mokėti suma yra 141 156,43 Eur bei ragino ieškovą įvykdyti sutartines prievoles (14-15 b. l., I t.). Iš 2017 m. rugpjūčio 16 d. pranešimo Nr. 17/009556 matyti, kad atsakovas informavo ieškovą apie netinkamą Kreditavimo sutarties vykdymą, t. y. susidariusį 148 003,92 Eur įsiskolinimą, palūkanas ir delspinigius ir atsakydamas į 2017 m. rugpjūčio 4 d. ieškovo prašymą nurodė, kad nesutinka pratęsti kredito grąžinimo terminų, bei įspėjo, jog reikalavimų nevykdymo atveju atsakovas vienašališkai nutrauks Kreditavimo sutartį (18-19 b. l., I t.).
Iš 2015 m. gruodžio 23 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rašto, 2016 m. sausio 20 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos rašto, 2015 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos rašto matyti, jog nuo 2014 m. rugpjūčio 7 d. Rusijos Federacijos Vyriausybė taikė mėsos gaminių embargą, t. y. be išankstinio perspėjimo buvo įvestas draudimas ir iš Lietuvos importuoti mėsą ir jos gaminius į Rusijos Federaciją (44-48 b. l., I t.). Iš 2017 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos rašto matyti, kad ji, būdama trečiuoju suinteresuotu asmeniu, neprieštarauja, kad ieškovas UAB „Pajūrio mėsinė“ ir atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos sudarytų taikos sutartį administracinėje byloje Nr. e2-2092-492/2017 (49-51 b. l., I t.). Iš 2017 m. rugpjūčio 25 d. atsakovo pažymos apie ieškovo įsiskolinimą, skirtą Klaipėdos apygardos teismui, matyti, kad ieškovas pagal Kreditavimo sutartį Nr. IV-2009-007-07 yra skolingas atsakovui 155 135 Eur (142 b. l., I t.). Iš 2017 m. rugsėjo 25 d. sudarytos ieškovo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus Valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutarties matyti, kad buvo atidėtas 284 926,90 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas ieškovui iki 2018 m. liepos 31 d. (151-152 b. l., I t.). Iš 2017 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rašto matyti, kad ieškovas suinteresuotas eksportuoti jautieną į Izraelį (66-67 b. l., II. t.). 2017 m. lapkričio 16 d. Šiaulių apylinkės teismas nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir pripažino 2017 m. vasario mėn. UAB „Pajūrio mėsinė“ restruktūrizavimo plano projektą konfidencialia bylos medžiaga (184-185 b. l., I t.); Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis 2016 m. birželio 7 d. Klaipėdos apygardos teismas iškėlė ieškovui restruktūrizavimo bylą, kuri 2017 m. balandžio 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo nutraukta, nes nustatytu terminu UAB „Pajūrio mėsinė“ restruktūrizavimo plano projektas nepateiktas tvirtinti teismui. 2017 m. liepos 20 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas UAB „Pajūrio mėsinė“ direktoriaus pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Pajūrio mėsinė“ ir 2017 m. rugpjūčio 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi atsisakyta priimti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pareiškėjos UAB ,,Pajūrio mėsinė“ direktoriaus pareiškimas traktuotinas kaip iš esmės tapatus jos ankstesniam pareiškimui, išnagrinėtam Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas šią nutartį paliko nepakeistą. 2017 m. liepos 21 d. Klaipėdos apygardos teisme priimtas nagrinėti pareiškimas UAB „Pajūrio mėsinė“ dėl bankroto bylos iškėlimo, o 2017 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo paliktas nenagrinėtas, gavus VSDFV Klaipėdos skyriaus prašymą atsiimti pareiškimą. Nutartyje nurodyta, kad VSDFV Klaipėdos skyrius atsiimdamas pareiškimą nurodė, kad su UAB „Pajūrio mėsinė“ sudarė valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartį. 2017 m. spalio 26 d. Klaipėdos apygardos teisme priimtas nagrinėti AB „Šiaulių bankas“ pareiškimas UAB „Pajūrio mėsinė“ dėl bankroto bylos iškėlimo. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi iškelta UAB ,,Pajūrio mėsinė“ restruktūrizavimo byla, atsisakyta kelti bankroto bylą. Nutartis nėra įsiteisėjusi, išsiųsta į apeliacinę instanciją.
Byloje kilo ginčas dėl šalių bendradarbiavimo vykdant sutartį pareigos bei galimybės keisti kredito sutarčių sąlygas.
Kreditavimo sutarčių pakeitimas.
CK 6.204 straipsnis reglamentuoja situaciją, kai vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai. Šio straipsnio 1 dalyje kartu su pacta sunt servanda principu įtvirtintas rebus sic stantibus principas, reiškiantis, kad jeigu sutartį tampa sudėtinga vykdyti, ji turi būti ir toliau vykdoma, tačiau atsižvelgiant į ją sudarius pasikeitusias aplinkybes. Taikant nurodytą principą, pasikeitusių aplinkybių našta paskirstoma abiem sutarties šalims, o ne tenka tik vienai jų. Tam, kad būtų konstatuota, jog vienai šaliai sutarties vykdymas yra iš esmės suvaržytas, būtina nustatyti, kad tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir kad jos atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus. Esminiu sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimu laikytinos aplinkybės, kai arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Esminis vykdymo išlaidų padidėjimas dažniausiai neigiamai paveikia šalį, kuri turi įvykdyti nepiniginio pobūdžio prievolę, pvz., išaugus žaliavos kainoms, išauga ir prekės pagaminimo kaštai. Vykdymo vertės sumažėjimas gali neigiamai paveikti tiek piniginio, tiek nepiniginio pobūdžio prievolę vykdančią šalį, pvz., dėl infliacijos, labai didelių pokyčių rinkoje ir pan. Pažymėtina, kad tiek esminis vykdymo išlaidų padidėjimas, tiek esminis vykdymo vertės sumažėjimas turi būti pagrindžiami objektyviais kriterijais, patvirtinančiais, kad atitinkamas pasikeitimas tikrai įvyko. Šalis, kuri prašo keisti sutarties sąlygą, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kaip jos nurodytos aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą. Pažymėtina, kad sutarties sąlygų keitimas yra kiekvienoje byloje individualus. Teismas, spręsdamas, ar šalių sutartinių prievolių pasikeitimas yra esminis, turi vertinti byloje pateiktų įrodymų visumą ir atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatybes. Sutarties vykdymo varžymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, o reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Pažymėtina, kad tam, jog dėl šių aplinkybių būtų galima keisti ar nutraukti sutartinius santykius, būtina nustatyti, jog egzistuoja visos CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos: tokios aplinkybės atsiranda ar tampa žinomos jau sudarius sutartį; šalis, sudarydama sutartį, negalėjo protingai numatyti, kad tokių aplinkybių gali atsirasti; tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti (jos nepriklauso nuo tos šalies valios, šalis negalėjo sukliudyti jų atsiradimui ir pan.); nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-150/2012). Priešingu atveju neatsiranda pagrindo taikyti CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nurodytų sutarties pakeitimo būdų. Pagal šios dalies nuostatas, nuosekliai vadovaujantis pacta sunt servanta principu, pirmenybė teikiama šalių susitarimui: kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Tik tada, jei šalims nepavyksta susitarti, jos abi turi teisę kreiptis į teismą, kuris gali nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas arba pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra. Prašymas kitai šaliai keisti sutartį turi būti pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo (CK 6.204 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo formuojamoje teismų praktikoje yra nurodęs, jog šalis, kuri remiasi sutarties vykdymo suvaržymu, turi būti aktyvi ir privalo teikti kitai šaliai prašymą keisti sutartį per kiek įmanoma trumpesnį laiką, tuoj pat po to, kai šios aplinkybės atsirado. Tuo atveju, kai kita šalis nepareiškia noro derėtis, nukentėjusi sutarties šalis teise kreiptis į teismą dėl sutarties pakeitimo turi naudotis operatyviai, priešingu atveju pasikeitusių aplinkybių rizika teks pačiai šaliai, t. y. procesiniu požiūriu šioje teisės normoje nustatytas privalomas ikiteisminis šalių ginčo nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).
Ieškovas, teigdamas, jog kredito sutarčių nevykdymą lėmė nenumatyti finansiniai sunkumai, kuriuos nulėmė 2013 m. kiaulienos eksporto draudimas iš Lietuvos į Rusiją bei 2014 m. rugpjūčio mėn. Rusijos Federacijos taikytas embargas mėsos produkcijai, dėl kurių ieškovas neturėjo galimybių tinkamai vykdyti kreditorinių prievolių atsakovui, šias aplinkybes laikė nereikalingomis įrodinėjimo ir akivaizdžiai įrodančiomis CK 6.204 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas kredito sutarčių keitimo galimybei. Teismas sutinka su ieškovo atstovo teiginiu, kad nurodytos aplinkybės dėl 2014 m. antros metų pusės mėsos produktų embargo ir 2013 m. kiaulienos eksporto draudimo į Rusiją (toliau - kriziniai veiksniai), kurios buvo taikomos tiek nacionaliniu, tiek ir Europos Sąjungos mastu yra pripažintinos visiems žinomomis ir jų atskirai įrodinėti nereikia, su tokia pozicija sutiko ir atsakovas, teigdamas, kad žinojo apie kiaulienos eksporto draudimą į Rusiją (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sutarties šalies finansinės būklės pablogėjimas dėl ekonominės krizės savaime nėra pagrindas taikyti CK 6.204 straipsnio nuostatas, konkrečios sutarties vykdymo suvaržymai kiekvienoje byloje turi būti nustatomi ir vertinami individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011).
Iš bylos duomenų matyti, jog tai, kad reikės įvykdyti kreditavimo sutartis, ieškovas žinojo jau šių sutarčių pasirašymo metu, t. y. tiek 2009 m. balandžio 27 d. sudarydamas kreditavimo sutartį su atsakovu dėl 810 936 Eur kredito suteikimo, tiek 2015 m. vasario 6 d. sudarydamas antrąją kredito sutartį su atsakovu dėl papildomo 469 200 Eur kredito suteikimo, kuris buvo skirtas apyvartinių lėšų papildymui. Taigi, ieškovas pasirašydamas šias kreditavimo sutartis, prisiėmė su tuo susijusią sutarčių neįvykdymo riziką, sutarčių sudarymas priklausė nuo ieškovo valios. Ieškovo ūkinės – komercinės veiklos pobūdis (gyvulių supirkimas, surinkimas, paruošimas realizacijai ir realizavimas) nuo kreditavimo sutarčių sudarymo iki nevykdymo momento išliko tas pats. Ieškovas neįrodinėjo aplinkybių, jog mėsos produktų eksportas į Rusijos Federacijos rinką būtų buvusi naujo pobūdžio ūkinė – komercinė veikla, kuri nebuvo žinoma kreditavimo sutarčių sudarymo momentu. Darytina išvada, jog ieškovas, kaip įmonė užsiimanti savo produkcijos eksportu į Rusijos Federacijos rinką, jau sutarčių sudarymo momentu (2009 m., 2015 m.) turėjo įvertinti savo galimybes įvykdyti sutartines prievoles atsakovui, atsižvelgiant į Rusijos Federacijos rinkos nepastovumą ir gana dažnai Lietuvos Respublikai ir/ar kitoms Europos Sąjungos šalims šios valstybės taikomus ekonominius suvaržymus, prekybos ribojimus ir kt. Ypač atkreiptinas dėmesys, kad antrąją kredito sutartį ieškovas su atsakovu sudarė, jau po krizinių veiksnių atsiradimo, todėl turėjo įvertinti riziką, kad pasiimdamas, nors ir dvigubai mažesnį kreditą, turės jį laiku atiduoti. Todėl darytina išvada, kad ieškovas neįrodė CK 6.204 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktuose numatytų sutartinių santykių keitimo papildomų sąlygų.
Sutiktina su ieškovu, jog kriziniai veiksniai ieškovo finansinei būklei tikėtina galėjo turėti įtakos, nes atsirado po 2009 m. balandžio 27 d. kreditavimo sutarties sudarymo ir šių aplinkybių nukentėjusi šalis negalėjo kontroliuoti (CK 6.204 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktais), tačiau ir šios kreditavimo sutarties atveju ieškovas nepateikė įrodymų, kokius konkrečiai nuostolius dėl šių krizinių veiksnių patyrė bei kaip jie įtakojo Kreditavimo sutarties įvykdymą, t. y. jog įmonės gaunamos pajamos iš eksporto į Rusijos rinką sudarė ženklią įmonės pajamų dalį, faktinių finansinių nuostolių būtent dėl negauto pelno iš Rusijos Federacijos komercinių subjektų įrodymų ir pan.
Akcentuotina, kad sutartis dėl pasikeitusių aplinkybių gali būti pakeičiama nustatant tokias sąlygas, kurios atkurtų pažeistą sutarties šalių prievolių pusiausvyrą. Pareiga įrodyti, kad sutartinių pareigų pusiausvyra gali būti atkurta ir kontrahentas bus pajėgus toliau vykdyti sutartį, kyla tai šaliai, kuri kreipiasi į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo CK 6.204 straipsnio pagrindu. Teismo vertinimu, bylos duomenys ir teismo nustatytos aplinkybės dėl ieškovo finansinės būklės bei jo pradelstų skolų masto neteikia pagrindo išvadai, jog, ieškovo prašomu būdu pakeitus kredito sutarties sąlygas, būtų atkurta šalių prievolių pusiausvyra ir ieškovas savo prievolę pagal pakeistas sutarties sąlygas įvykdytų tinkamai. Ieškovas nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas iškėlė restruktūrizavimo bylą ieškovui, o tai įrodo, kad ieškovas yra mokus. LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi iškelta UAB ,,Pajūrio mėsinė“ restruktūrizavimo byla, atsisakyta kelti bankroto bylą, tačiau nutartis nėra įsiteisėjusi. Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, kad ieškovas šiuo metu turi finansinių sunkumų, tačiau nėra nutraukęs veiklos, nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi, įmonė įsteigta 2001 m., nėra ĮRĮ 4 str. 5 p. nurodytų aplinkybių ir 5 str. pažeidimų, mano, kad ieškovas pradelstus įsiskolinimus dengs per restruktūrizavimo terminą, todėl tuo pagrindu ieškovui iškėlė restruktūrizavimo bylą, atsisakė kelti bankroto bylą. Tačiau ši teismo nutartis patvirtina, kad ieškovas turi finansinių sunkumų. Tuo labiau, kad ieškovas 2017 m. rugsėjo 25 d. sudarė su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriumi Valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartį, pagal kurią 284 926,90 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą turės sumokėti iki 2018 m. liepos 31 d. Ieškovas nurodo, kad po 2013-2014 metų pasikeitusių aplinkybių (Rusijos Federacijos taikyto embargo), šiuo metu jo padėtis stabilizavosi, nes jis įeina į naujas rinkas, finansinė padėtis gerėja, mažėja kaštai, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad ginčą nagrinėjant teisme, prievolė atsakovui būtų įvykdyta ar vykdoma. Tokios faktinės aplinkybės patvirtina išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog pratęsus kreditų grąžinimo terminą iki 2021 m. turės galimybę grąžinti kreditus. Teismo vertinimu, net ir nustačius visas CK 6.204 straipsnio taikymo sąlygas, ieškovo prašomu būdu kreditavimo sutarčių sąlygų pakeitimas šios bylos faktinių aplinkybių kontekste neatkurtų šalių sutartinių prievolių pusiausvyros. Mokėjimo terminų praleidimas yra esminis kredito sutarties pažeidimas, todėl bankas ilgą laiką negavo to, ką turėjo ir pagrįstai tikėjosi gauti pagal kreditavimo sutartis, ir tai sudarė pakankamą pagrindą atsakovui manyti, kad sutartys, net ir pratęsus jų įvykdymo terminą, ateityje nebus tinkamai įvykdytos.
Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad šalių susitarimai yra ne tik teisinis fenomenas, tačiau savo turiniu yra ir socialinis gėris. Šalys, sudarydamos susitarimus ir jų laikydamos sukuria ekonominių ir socialinių reiškinių stabilumą ir tvarumą. Todėl teismui sprendžiant nagrinėjamą klausimą CK 6.204 straipsnio pagrindu teismas visais atvejais turi siekti jau sukurtų teisinių santykių išsaugojimui. Dar vienas nagrinėjamojoje byloje svarbus kriterijus, kurį turi įvertinti teismas, siekdamas sukurtų teisinių santykių išsaugojimo, tai realios modifikuotos sutarties įgyvendinimo galimybės. Ieškovas reikšdamas reikalavimą nukelti sutarties įvykdymo terminą iki 2021 m. liepos 20 d. nemokant tarpinių mokėjimų, teismo vertinimu, iš esmės šiuo laikotarpiu siekia sau didesnės ekonominės naudos. Bylą nagrinėjantis teismas laiko, kad toks ieškovo reikalavimas galėtų būti tenkinamas, teismui padarius išvadą, kad teismui modifikavus minėtą sutartį ieškovas turės pakankamas ir realias galimybes modifikuotą sutartį įvykdyti. Nagrinėjamu atveju teismas šioje byloje tokios išvados padaryti negali. Kaip minėta, ieškovo finansinė padėtis yra sunki. Ieškovas turi ir kitų reikšmingų prievolių kitiems kreditoriams, kurių terminas yra suėjęs, ir kurių ieškovas tinkamai nevykdo. Tam, kad ieškovas 2021 m. liepos 20 d. galėtų įvykdyti savo prievolę atsakovui – sumokėti visą skolą be tarpinių įmokų - teismo vertinimu, jis turėtų formuoti atitinkamus rezervus ar kaupinius arba nurodyti kitą aiškų bei patikimą daugiau nei vieno milijono eurų gavimo šaltinį. Ieškovas tokių duomenų ne tik nepateikė, tačiau jų netgi nenurodė. Ieškovo nurodytas aplinkybes apie produkcijos pateikimą naujosioms rinkoms teismas taip pat nelaiko reikšmingu argumentu, nes ieškovas nepateikė jokių duomenų apie ieškovo dalyvavimą tose rinkose. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas atitinka mėsos eksporto į Izraelį reikalavimus savaime nereiškia, kad ieškovas tokią veiklą vykdo, o jei ir ketina ją vykdyti, tai savaime nereiškia, kad ta veikla ieškovui bus ekonomiškai sėkminga.
Teismas, vertindamas nagrinėjamos bylos įrodymus, daro išvadą, kad ieškovas neįrodė nei aplinkybių apie nuolat plečiamą klientų ratą, nei apie dalyvavimą naujose rinkose, nei apie tvarių pajamų galimą iš naujų rinkų, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas ir 2021 m. liepos 20 d., netgi nemokėdamas atsakovui tarpinių įmokų, nebus pajėgus įvykdyti savo įsipareigojimų, todėl tokia situacija neatitinka sandorio šalių interesų pusiausvyros. Teismas ieškovo ieškinį atmeta ir dėl šių argumentų.
Be to, ieškovas nepareiškė atsakovui prašymo dėl kredito sutarčių sąlygų keitimo tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo (CK 6.204 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenys rodo, jog iš esmės tvirtindama, jog jos, kaip Kreditavimo sutarties šalies, teisės 2013 - 2014 m. dėl įvykusių krizinių veiksnių buvo esmingai pažeistos ir dėl to kredito sutarčių vykdymas jai tapo itin sudėtingas, ieškovas dėl kreditavimo sutarčių keitimo į atsakovą prašymu kreipėsi tik 2017 m. rugpjūčio 4 d., t. y. nuo krizinių veiksmų atsiradimo dienos praėjus net 4 metų laikotarpiui, kas rodo, jog ieškovas iki 2017 m. pradžios minėtiems kriziniams veiksniams nesuteikė išskirtinės reikšmės ir nelaikė jų esmingai lemiančiais jos, kaip kredito prievoles atsakovui vykdančios šalies, kredito sutarčių vykdymo suvaržymą, todėl teismas tokį ieškovo prašymą pakeisti sutarties sąlygas laiko nesavalaikiu. Priešingai, kaip rodo bylos aplinkybės, ieškovas kreipėsi į atsakovą prašydamas suteikti dar vieną 469 200 Eur kreditą, tuo pagrindu šalys pasirašė 2015 m. vasario 6 d. kredito sutartis su juridiniu asmeniu Nr. IV-2009-007-07, numatydamos, kad Kredito/1 ir Kredito/2 grąžinimo terminas yra 2020 m. vasario 5 d.
Taip pat pažymėtina, kad esminis pasikeitusių aplinkybių (rebus sic stantibus) instituto reguliavimo principas (CK 6.204 straipsnio 1 ir 3 dalys) teigia, jog sutarties vykdymo pasunkėjimas neatleidžia sutarties šalies nuo pareigos vykdyti sutartį ir nesuteikia savaime teisės sustabdyti įsipareigojimų vykdymo (esant rebus sic stantibus situacijai, principo pacta sunt servanda privalomumas išlieka), t. y. kol sutartis nepakeista, ji turi būti vykdoma joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, tačiau, ieškovas nepaneigė fakto, jog kreditai jau nuo 2016 m. pradžios yra iš esmės negrąžinami (Kreditas/1 pagal kreditavimo sutartį Nr. IV-2009-007-07 negrąžinamas nuo 2016 m. sausio 30 d. ir nuo 2016 m. sausio 5 d. nemokamos palūkanos, o Kreditas/2 pagal kreditavimo sutartį Nr. IV-2009-007-07 negrąžinamas nuo 2016 m. gegužės 30 d. ir nuo 2016 m. sausio 5 d. nemokamos palūkanos), nors nuo 2015 m. vasario 6 d. kredito sutarties buvo praėję tik metai laiko. 2017 m. rugsėjo 25 d. duomenimis ieškovas buvo skolingas atsakovui pagal Kreditavimo sutartį 155 135 Eur. Jokių įmokų, siekdamas grąžinti kreditus atsakovui, ieškovas neatliko ir viso šios civilinės bylos nagrinėjimo proceso metu. Be to daugybiniai, ilgą laiko tarpą daryti kreditavimo sutarčių pakeitimai rodo, kad atsakovas geranoriškai bendradarbiavo su ieškovu, bandė išsaugoti sutartinius šalių santykius ir padėti ieškovui atsitiesti, suteikdamas kreditą 2015 m. vasario 6 d. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog ieškovo siūlymai keisti sutarties sąlygas buvo tik deklaratyvūs bei tai, jog ieškovas faktiškai neketino jų įgyvendinti, t. y. sutarties keitimo institutą pasirinko kaip dar vieną įsiskolinimų atsakovui grąžinimo atitolinimo būdą.
Ieškovo atstovas teigia apie nelygiavertę ginčo šalių sutartinę padėtį, t. y., kad kredito davėjas – atsakovas – yra stipresnioji sutarties šalis. Ieškovas yra verslo subjektas, kaip nurodė esantis rinkoje jau daugiau, kaip 15 metų, todėl jam yra keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, tame tarpe ir sudarant kreditavimo sutartis. Be to, ieškovas kreditavimo sutartis su atsakovu sudarė savo laisva valia, todėl turėjo pareigą prieš jas sudarant įvertinti ir savo galimybes sutartis įvykdyti, tiek ekonominio pakilimo laikotarpiu, tiek ir finansinių nuosmukių periodais. Teigdamas apie savo nelygią sutartinę padėtį, ieškovas nepaneigė byloje nustatytų aplinkybių, jog atsakovas eilę kartų jo naudai keitė kreditavimo sutarčių sąlygas, pratęsdama kreditų grąžinimo terminus bei suteikdamas naują kreditą. Ieškovas atsakovo buvo informuojamas apie savo sutartinių prievolių nevykdymą ir raginamas jas vykdyti. Dėl šių priežasčių ieškovo atstovo argumentai apie atsakovo nesąžiningumą atsisakant pratęsti kreditų grąžinimo terminus yra laikytini nepagrįstais ir atmetami.
Įvertinęs ištirtų įrodymų visumą teismas konstatuota, jog ieškovas ne tik neįrodė visų CK 6.204 straipsnio 2 dalies sąlygų, t. y. pagrindo taikyti CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nurodytų sutarties pakeitimo būdus, tačiau neįrodė, jog netgi modifikavus sutartis pagal ieškovo prašomas sąlygas, jis bus pajėgus tas sutartis įvykdyti. Teismo vertinimu, ieškovas reiškiamu ieškiniu iš esmės siekia sudaryti teisines sąlygas nevykdyti sutarčių (nemokėti mokėjimų) iki 2021 m. liepos 20 d., neturint jokios perspektyvos ir realios galimybės jas įvykdyti ir po nurodytos datos, todėl ieškinio reikalavimas dėl kreditavimo sutarties keitimo atmetamas, kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų santykiui (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad teismas gali nukrypti nuo šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 98 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Be to, prašomų priteisti atstovavimo išlaidų sumas teismas turi vertinti ir pagal Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 patvirtintas redakcijas dėl maksimalaus tokių sumų dydžio. Išlaidos nustatomos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.
Atsakovo išlaidas sudaro atstovavimo išlaidos ir kitos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pateikė tris patirtų bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimus (167-169 b. l., I t., 39-42 b. l., II t., 57-59 b. l., II t.). Pagal 2017 m. lapkričio 6 d. apskaičiavimą išlaidos sudaro 2662 Eur, pagal 2018 m. sausio 11 d. – 1815 Eur, o pagal 2018 m. sausio 30 d. – 847 Eur. Viso atsakovo prašomų išlaidų suma yra 5324 Eur.
Pagal 2017 m. lapkričio 6 d. apskaičiavimą (168 b. l., 1 t.) atsakovas patyrė 1200 Eur (be PVM; išlaidos ir toliau nurodomos be PVM) išlaidų dėl atsiliepimo į ieškinį rengimo, 400 Eur išlaidų dėl atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rengimo, 400 Eur išlaidų dėl atskirojo skundo rengimo dėl užstato sumokėjimo, ir 200 Eur išlaidų, susijusių su advokato dalyvavimu parengiamajame teismo posėdyje. Ieškovo patirtos 400 Eur ir 400 Eur išlaidos už atskirųjų skundų yra apeliacinio proceso išlaidos ir jos paskirstomos pagal apeliacinio proceso baigtį. Abu atsakovo atskirieji skundai buvo atmesti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. ir 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimis ir šių išlaidų apeliacinės instancijos teismui nepaskirsčius sprendimą dėl jų priima pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis) Vertinant tai, kad abu skundai buvo atmesti, lėšos už jų rengimą atsakovui nepriteistinos.
Pagal 2018 m. sausio 11 d. apskaičiavimą (39-40 b. l., II t.) atsakovas patyrė 1000 Eur išlaidų dėl ruošimosi bylos nagrinėjimui ir paaiškinimų rengimo ir 500 Eur išlaidų, susijusių su advokato dalyvavimu teismo posėdyje. Pagal 2018 m. sausio 30 d. apskaičiavimą (58 b. l., II t.) atsakovas patyrė 300 Eur išlaidų dėl atsiliepimo į ieškovo prašymą sujungti bylas rengimo ir 400 Eur dėl advokato rengimosi teismo posėdžiui ir dalyvavimo teismo posėdyje. Teismas atsakovo patirtų išlaidų - 300 Eur už atsiliepimo į ieškovo prašymą sujungti bylas rengimą nelaiko pagrįstomis ir būtinomis, todėl jų nepriteisia. Civilinio proceso normos nereglamentuoja, kad bylų sujungimo klausimą sprendžiančiam subjektui yra pateikiamas ir kitos šalies atsiliepimas. Šiuo atveju atsakovas tokį atsiliepimą pateikė savo noru ir savo rizika, todėl minėtos išlaidos taip pat nepriteistinos.
Teismas atsakovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas mažina 1331 Eur suma, kuri yra 1100 (400 Eur + 400 Eur + 300 Eur) ir 231 Eur PVM bei ieškovui priteisia 3993 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinį atmetus Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 9,19 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš ieškovo priteistinos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškovo UAB „Pajūrio mėsinė“ ieškinį atsakovui AB „Šiaulių bankas dėl sutarties pakeitimo atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Pajūrio mėsinė“, juridinio asmens kodas 163720941, atsakovui AB Šiaulių bankas, juridinio asmens kodas 112025254, 3993 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo UAB „Pajūrio mėsinė“, juridinio asmens kodas 163720941, valstybei – 9,19 Eur (devynių eurų 19 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymus pateikiant teismui.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, palikti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Teisėjas Ernestas Šukys