Administracinė byla Nr. AS858-898/2011

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01292-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.2. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. O. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. O. skundą atsakovui Tauragės rajono savivaldybės administracijai dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas A. O. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su ieškiniu (b. l. 3-6) į Tauragės rajono apylinkės teismą, prašydamas: 1) atlyginti jam 5 000 litų neturtinę žalą, kurią jis kildina iš neteisėtų Tauragės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) tarnautojo J. B. veiksmų, nes dėl šio tarnautojo kaltės jis turėjo 10 m3 malkų iš gyvenamo namo kiemo pervežti kitur; 2) priteisti iš atsakovo sumokėtą 150 litų žyminį mokestį. Pareiškėjas nurodė, jog 2009 m. rugpjūčio 25 d. Tauragės miesto seniūno pavaduotojas jam įteikė įspėjimą, kuriuo nustatė terminą pašalinti malkas nuo valstybinės žemės, esančios Stoties g. 47, Tauragėje. 2009 m. rugpjūčio 28 d. seniūno pavaduotojas vėl atvyko ir pagrasino malkas išvešiąs į šiukšlyną, todėl pareiškėjas 10 m3 malkų turėjo patalpinti kitur, t. y. dirbti nereikalingą fizinį darbą, ieškoti patalpų malkoms sudėti.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi (b. l. 18) nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios ir kompetencijos ir administracinio teismo spręsti.

2011 m. rugsėjo 15 d. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo gauta Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios ir kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartis (b. l. 20-21), kuria nutarta bylą pagal ieškovo A. O. ieškinį Administracijai dėl neturtinės žalos atlyginimo perduoti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui priėmimo klausimui spręsti. Be to, teismui buvo pateikta ir A. O. civilinė byla.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi (b. l. 24-25) nustatė pareiškėjui A. O. terminą iki 2011 m. spalio 10 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo skundas neatitinka įstatymo reikalaujamos formos bei turinio. Pareiškėjas prašo priteisti jam neturtinę žalą, tačiau šią žalą pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikia. Be to, su skundu nėra pateikta įrodymų, jog malkos priklausė būtent pareiškėjui A. O., jog šių malkų buvo 10 m3, bei nenurodyta, kur šias malkas pareiškėjas perkrovė ir (ar) nuvežė nuo kiemo. Teismas taip pat nurodė, jog, jei pareiškėjas neturi įrodymų, patvirtinančių skunde nurodomas aplinkybes, jis turėtų nurodyti jų buvimo vietą.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartimi (b. l. 31-32) nutarė pareiškėjo A. O. skundą atsakovui Tauragės rajono savivaldybės administracijai dėl neturtinės žalos atlyginimo laikyti nepaduotu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas A. O. iki 2011 m. spalio 21 d. nepašalino 2011 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų, iš jo negautas prašymas dėl termino skundo trūkumams šalinti pratęsimo ar kitoks prašymas dėl skundo trūkumų šalinimo, todėl A. O. skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui.

III.

Pareiškėjas A. O. atskiruoju skundu (b. l. 34-35) prašo pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą skundą dėl žalos atlyginimo nagrinėti iš esmės. Atskirajame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Administracijos civilinė atsakomybė yra įrodyta pateiktais rašytiniais įrodymais. Pareiškėjas pažymi, jog jis pateikė civilinį ieškinį. Pareiškėjo nuomone, yra visiškai įrodyta, kad malkos kieme buvo pareiškėjo nuosavybė ir pažymi, jog buvo priimta nutartis dėl atsisakymo seniūno pavaduotojui J. B. iškelti baudžiamąją bylą už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 148 straipsnyje, padarymą ir teismas tyrė malkų šalinimo aplinkybes iš kiemo. Reikalavimas, kad pareiškėjas įrodytų, kokiu atstumu malkos buvo iš kiemo pašalintos, yra nepagrįstas, nes šiuo atveju nesvarbu, kokiu atstumu malkos iš kiemo buvo pažalintos. Atstumo pareiškėjas neprivalo teismui įrodinėti. Svarbu, kad įrodyta, kad malkos buvo pašalintos iš kiemo. Malkų pašalinimas iš kiemo užtraukia atsakovui atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjo nuomone, jis pirmosios instancijos teismui neprivalo įrodyti, koks kiekis malkų buvo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartimi nutarė pareiškėjo A. O. skundą atsakovui Tauragės rajono savivaldybės administracijai dėl neturtinės žalos atlyginimo laikyti nepaduotu. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija šios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija turi įvertinti, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu nepašalinus jam Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartyje nurodytų pareiškėjo skundo trūkumų.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens teisė kreiptis teisminės gynybos įgyvendinama paduodant teismui ABTĮ 23, 24, 39 straipsnių reikalavimus atitinkantį skundą (prašymą). Jeigu skundas neatitinka minėtų straipsnių reikalavimų, jo trūkumai aiškiai įvardijami nutartyje ir nustatomas terminas jiems pašalinti. Per teismo nustatytą terminą teismo nurodytų trūkumų nepašalinus skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 37 str.).

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi (b. l. 24-25) nustatė pareiškėjui terminą iki 2011 m. spalio 10 d. pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus – pateikti skundą, atitinkantį ABTĮ reikalavimus, keliamus skundo formai ir turiniui, patekti žalą pagrindžiančius įrodymus, pateikti įrodymus, jog malkos priklausė pareiškėjui, kad šių malkų buvo 10 m3 bei nurodyti, kur šias malkas pareiškėjas perkrovė ar nuvežė nuo kiemo. Teismas pažymėjo, jog tuo atveju, jeigu pareiškėjas neturi įrodymų, jis turėtų nurodyti jų buvimo vietą. Iš byloje esančios medžiagos darytina išvada, jog pareiškėjas iki teismo nurodyto termino pabaigos nepateikė skundo ir net nebandė šalinti pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytų skundo trūkumų, todėl pirmosios instancijos teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartimi (b. l. 31-32) pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija turi įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė pareiškėjo skundo trūkumus ir jų nepašalinus nustatytu laiku pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog jis teikia civilinį ieškinį atsakovui pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalies 5 punktą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnio 1-2 dalis, CK 6.250 straipsnio 1-2 dalis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį įpareigojo pateikti skundą atitinkantį ABTĮ 23, 24, 39 straipsnių reikalavimus (b. l. 34-35). Teisėjų kolegija su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka ir pabrėžia, jog Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios ir kompetencijos ir administracinio teismo spręsti pažymėjo, kad pareiškėjo ginčas yra priskirtinas administracinių bylų kompetencijai (b. l. 20-21), o kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė kreiptis į administracinį teismą dėl pažeistos ar ginčijamos jo teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo įgyvendinama pateikiant teismui įstatymu numatytą kreipimosi į teismą dokumentą. Pagal ABTĮ nuostatas kreipimosi į administracinį teismą dokumentas yra skundas (prašymas). Pastebėtina, jog procesinis dokumentas, kuriuo yra inicijuojama administracinė byla, turi būti pakankamai informatyvus procesui pradėti, todėl procesiniuose įstatymuose yra nustatyti esminiai reikalavimai tokių dokumentų turiniui bei formai. Administraciniam teismui pateikiamas skundas turi atitikti ABTĮ 23, 24, 39 straipsnių reikalavimus (ABTĮ 22 str.).

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo ieškinio (skundo) turinį, nurodo, jog jis atitinka minimalius reikalavimus, keliamus skundui, skunde yra pakankamai konkrečiai nurodyti visi ABTĮ 23 straipsnyje išvardinti duomenys (Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios ir kompetencijos ir administracinio teismo spręsti perdavė pareiškėjo ieškinį Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, todėl pareiškėjo ieškinyje nurodytas ne tas teismas laikytinas neesminiu neatitikimu ABTĮ reikalavimams (b. l. 20-21), o procesinio dokumento netinkamas įvardijimas nėra kliūtis atsisakyti teismui jį priimti. Be to, pabrėžtina, jog ABTĮ 37 straipsnio 4 dalis teismui suteikia teisę nustatyta tvarka patikslinti proceso šalis.

Pabrėžtina, jog pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo (CK 6.271 str.). CK įtvirtintas teisinis reguliavimas numato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia tai, kad skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos. Tai, ar pareiškėjas turi į teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą, sprendžia, kad pareiškėjas teismui nurodė, dėl kieno ir kokių neteisėtų veiksmų jis patyrė žalą, nurodė prašomos priteisti žalos dydį ir aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Iš pareiškėjo skundo galima suprasti, ko jis reikalauja. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai dėl žalos atlyginimo nagrinėjamu atveju yra pakankami tam, kad pareiškėjo skundas galėtų būti priimtas nagrinėti teisme. Be to, pažymėtina, jog pareiškėjas buvo nurodęs, kad aplinkybes, kad malkos buvo jo, kad jis vykdė malkų pašalinimą iš kiemo gali paliudyti J. O. (b. l 12). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos įpareigojimas patekti įrodymus, jog malkų buvo 10 m3 bei nurodyti, kur šias malkas pareiškėjas perkrovė ar nuvežė nuo kiemo, yra perteklinis. Pareiškėjo pateiktų įrodymų pakankamumo klausimas svarstytinas nagrinėjant bylą iš esmės bei sprendžiant pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą, o ne skundo priėmimo stadijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, ar malkų buvo 10 m3 bei išsiaiškinti, kur šias malkas pareiškėjas perkrovė ar nuvežė nuo kiemo, bus galima ir bylos nagrinėjimo metu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nurodyti pareiškėjo skundo trūkumai nėra esminiai, laikytini formaliais, ir jų pagrindu negali būti ribojama pareiškėjo teisė į teisminę gynybą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, naikintina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. O. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Antanas Ablingis

                                                                      Roma Sabina Alimienė

                                                                      Irmantas Jarukaitis