Civilinė byla Nr. e2S-2773-430/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22138-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovams Danske Bank AS, veikiančiam per Danske Bank AS Lietuvos filialą, ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“ dėl laidavimo pripažinimo pasibaigusiu ir reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas D. S. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-27534-1077/2021, kuriuo prašo: 1) atleisti pareiškėją (ieškovą) D. S. nuo likusios sumokėti žyminio mokesčio sumos 246 Eur. 2) Kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas ta apimtimi, kad 9 punkto teisiniu pagrindu absoliučiai ribojama atnaujinti procesą visais atžvilgiais, neatsižvelgiant į jokias aplinkybes, jeigu byla buvo nagrinėta apeliacinėje instancijoje, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2, 3 dalims, 6 straipsnio 1, 2 dalims, 18 straipsniui, 21 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 4 daliai, 23 straipsniui, 29 straipsnio 1, 2 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 102 straipsnio 1 daliai, 2 daliai, 105 straipsnio 1 daliai, 106 straipsnio 4 daliai, 107 straipsnio 2 daliai, 3 daliai, 109 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalims, 110 straipsnio 1, 2 dalims, 111 straipsnio 1, 2, 4 dalims, 138 straipsnio 3 daliai, 150 straipsniui, konstituciniam valdžių padalijimo principui, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam teisingumo principui, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui, konstituciniam proporcingumo principui, konstituciniam principui pacta sunt servanda, konstitucinio papročio principui, o pagal reguliavimo apimtį ir priėmimo tvarką - neprieštarauja teisinės valstybės principui, Konstitucijos 84 viršenybės principui, Konstitucijos 1 dalies nuostatai, kad Lietuvos valstybė – demokratinė respublika. 3) Atnaujinti terminą (jeigu jis būtų praleistas) prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-27534-1077/2021 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu paduoti, praleistą dėl svarbių priežasčių ir nuo pareiškėjo (ieškovo) D. S. nepriklausančių aplinkybių. 4) Atnaujinti terminą (jeigu jis būtų praleistas) prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-27534-1077/2021 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu paduoti, praleistą dėl svarbių priežasčių ir nuo pareiškėjo (ieškovo) D. S. nepriklausančių aplinkybių. 5) Atnaujinti terminą (jeigu jis būtų praleistas) prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-27534-1077/2021 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu paduoti, praleistą dėl svarbių priežasčių ir nuo pareiškėjo (ieškovo) D. S. nepriklausančių aplinkybių. 6) Atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu civilinėje byloje Nr. e2-27534-1077/2021. 7) Atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu civilinėje byloje Nr. e2-27534-1077/2021. 8) Atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu civilinėje byloje Nr. e2-27534-1077/2021. 9) Išnagrinėjus bylą pakartotinai panaikinti 2022 m. balandžio 26 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą (visą) civilinėje byloje Nr. e2A-790-852/2022. 10) Išnagrinėjus bylą pakartotinai priimti naują sprendimą šioje civilinėje byloje: 10.1. Palikti galioti be pakeitimų 2021 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-27534-1077/2021. 10.2. Tenkinti 2021 m. rugpjūčio 10 d. ieškinio 6 reikalavimą, kuriuo teismo buvo prašoma teismo sprendimu pripažinti laidavimą (2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutartį Nr. FA – BK200510-1174 / 1, sudarytą tarp AB Sampo bankas su laiduotoju D. S. (žr., 2021 m. rugpjūčio 10 d. ieškinio 5 priedą) D. S. atžvilgiu pasibaigusiu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.86 straipsnį, 6.87 straipsnio 6 dalį ar kita. 11) Priteisti iš atsakovų pareiškėjui (ieškovui) D. S. sumokėtą žyminį mokestį už prašymą dėl proceso atnaujinimo. 12) Priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai patirtas išlaidas šioje byloje dėl proceso atnaujinimo.

2.       Nurodė, kad pagal 2022 m. rugpjūčio 22 d. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimą Nr. (8.2Mr)ATS-C-2022-03102 ieškovas yra 30 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Ieškovas pagal galimybes šiuo metu sumokėjo 10 Eur žyminio mokesčio, jokio turto neturi, neturi laisvų piniginių lėšų vienintelėje turimoje banko sąskaitoje Luminor. Vienintelė sąskaita šiuo metu yra areštuota dėl šios bylos, yra nustatyta tik 660 Eur kasmėnesinė laisvai disponuojama suma. 

3.       Nurodė, kad dėl nuo ieškovo nepriklausančių aplinkybių pastaruoju metu negalėjo dirbti ir ilgą laiko nedirbo bei negavo ir jokių išmokų, įskaitant socialinę pašalpą. Šiuo metu ieškovas darbo užmokesčio gauna mažiau negu 600 Eur po mokesčių išskaitymo ir išlaikymo dviem išlaikytiniams išskaičiavimo. Taip pat nemažą dalį lėšų turi skirti ir būtinoms reabilitacijos procedūroms ir vaistams Teigė, kad ieškovui civilinėje byloje Nr. e2-965-790/2022 yra atidėta 900 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo suma, kurią ieškovas turi privalomai sukaupti ir sumokėti per kelis artimiausius mėnesius už bylą Vilniaus apygardos teisme.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 28 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, nustatė ieškovui terminą ne vėliau kaip per dvidešimt aštuonias dienas nuo nutarties įteikimo dienos sumokėti likusią mokėtino žyminio mokesčio dalį – 246 Eur.

5.       Pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad ieškovo nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai patvirtina ieškovo sveikatos sutrikimus-ligas ir su tuo susijusias papildomas išlaidas, tačiau ieškovas nepateikė duomenų-įrodymų apie registruotiną kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.

6.       Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovo pateikti įrodymai neišsamiai atskleidžia ieškovo turtinę-finansinę būklę, todėl nepaneigia ieškovo galimybių sumokėti visą reikalingą žyminio mokesčio sumą. Šiuo aspektu pažymėta ir tai, kad įvertinusi ieškovo turtinę-finansinę būklę, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu ieškovą jau atleido nuo 30 proc. bylinėjimosi išlaidų. Taigi tokia asmens turtinė-finansinė būklė pagal galiojančius norminius teisės aktus vertinama kaip pakankamas pagrindas atleisti asmenį būtent nuo 30 proc. bylinėjimosi išlaidų, t. y. ieškovas, atsižvelgiant į jo konkrečią turtinę-finansinę būklę, vertinamas kaip turintis galimybių sumokėti visą 30 proc. dydžio žyminio mokesčio sumą.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Pareiškėjas D. S. atskiruoju skundu prašo atnaujinti terminą šiam atskirajam skundui paduoti, jeigu jis būtų praleistas, panaikinti 2022 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-26438-905/2022, priimti naują sprendimą šiuo klausimu ir klausimą dėl žyminio mokesčio išspręsti aukštesnės instancijos teisme iš esmės: atleisti pareiškėją (ieškovą) D. S. nuo likusios sumokėti žyminio mokesčio sumos 246 Eur šioje byloje (su)mokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:

7.1.       Nurodė, kad 2022 m. spalio 28 d. nutartis skubota ir priimta nesurinkus visų reikiamų net oficialių duomenų ir dokumentų (CPK 179 straipsnio 2, 3 dalys ir kt.), bei netinkamai įvertinus aplinkybes.

7.2.       Teigia, kad iš 2022 m. spalio 28 d. nutarties aprašomosios dalies galima suprasti, kad pagrindiniu argumentu, nes kitų daugiau nenurodyta, netenkinti prašymo atleisti nuo likusios žyminio mokesčio sumos mokėjimo yra tai, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų - įrodymų apie registruotiną kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, todėl esant tokiai aplinkybei, teikia papildomus paaiškinimus ir įrodymus. Nurodo, kad nekilnojamojo turto neturi nuo 2006 metų, kai suklastojus dokumentus ieškovo visas turtas buvo nusavintas ir iki šiol tebevyksta teisminiai ginčai dėl žalos atlyginimo. Kilnojamojo vertingo turto niekada neturėjo.

7.3.       Nurodė, kad ieškovui civilinėje byloje Nr. e2-965-790/2022 Lietuvos apeliacinis teismas atidėjo 900 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo sumą, kurią D. S. turi privalomai sukaupti ir sumokėti per kelis artimiausius mėnesius už bylą Vilniaus apygardos teisme, kas vidutiniškai sudaro po 200 Eur per mėnesį.

7.4.       Paaiškino, kad ieškovui vidutiniškai lieka tik apie 400 Eur per mėnesį pragyvenimui.

7.5.       Nurodė, kad atsižvelgiant į teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principą, žyminio mokesčio institutas negali būti sureikšminamas taip, kad būtų nepagrįstai susiaurinta asmens teisė kreiptis į teismą ar neleidžiama tinkamai naudotis teisminės gynybos priemonėmis (žr., 2020 m. liepos 7 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje B. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 75435/17); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2011 ir kt.);

7.6.       Pabrėžė, kad teismų praktikoje nėra nustatyta ir / ar uždrausta (ribojama), siekiant užtikrinti teisės viršenybę ir teisę asmeniui kreiptis į teismą, teismui atleisti bylos šalį ar byloje dalyvaujantį asmenį nuo bet kokio dydžio likusios (su)mokėti byloje dalyvaujančio asmens prašomos atleisti žyminio mokesčio sumos, kai tam yra įstatyminiai pagrindai ir aplinkybės, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nėra draudimo ar ribojimų atleisti byloje dalyvaujantį asmenį ir nuo 99,99 proc. likusios mokėti paskaičiuotos sumos

7.7.       Pažymėjo, kad šiuo atveju teismai turi teisę (o ir pareigą), (tebe)esant blogai fizinio asmens turtinei padėčiai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta norma, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šio asmens prašymu, atsižvelgdamas į ieškovo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, motyvuota nutartimi rašytinio proceso tvarka turi teisę iš dalies atleisti tokį asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.

7.8.       Teigia, kad iš dabar esančio / galiojančio pakeisto teisinio reguliavimo, dėl (ne)sąmoningai įstatymų leidėjo - Lietuvos Respublikos Seimo - pakeisto Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - VGTPĮ) nuostatų, neginčijamai matyti ir akivaizdu, kad buvo ženkliai sumažinta galimybė nepasiturintiems privatiems fiziniams asmenims pasinaudoti galimybe kreiptis į teismą, kurią (ap)riboja pakeistas teisinis reguliavimas dėl žyminio mokesčio padengimo, ypač kai yra turtinis ginčas ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnį, 82 straipsnį ir kt., konkreti turima sumokėti žyminio mokesčio suma yra paskaičiuojama procentiniu principu (kaip yra ir šiuo atveju su pareiškėjui D. S.).

7.9.       Akcentavo, kad esminė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koncepcija yra būtent padėti nepasiturintiems privatiems fiziniams asmenims su valstybės pagalba turėti realią ir objektyvią galimybę apginti savo pažeistas teises teisme ir kitose valstybės institucijose. Mano, kad paskutiniai Įstatymo pakeitimai tai praktiškai užkerta ir eliminuoja. Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjui - Lietuvos Respublikos Seimui - Įstatyme (VGTPĮ) nustačius imperatyvų reikalavimą, kad tik vienoje ir pirmojoje civilinėje byloje privačiam fiziniam asmeniui yra kompensuojama 100 procentų žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų bei panaikinus ir anksčiau Įstatyme (VGTPĮ) buvusią Tarnybos teisę išimties tvarka suteikti tokią teisinę pagalbą, yra suvaržyta asmens teisė įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje kreiptis į teismą ir tuo pačiu suvaržyta teismo teisė vykdyti teisingumą, numatytą Konstitucijos 109 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse ir kt., bei dėl to yra pažeistos asmens prigimtinės ir pagrindinės teisės ir laisvės bei teisė į tinkamą teismo procesą. Keisdamas Įstatymo (VGTPĮ) nuostatas, įstatymų leidėjas išvis nediferencijavo teisinės pagalbos prašančių pareiškėjų nė pagal jokius kriterijus, o tai gali prieštarauti ne tik Konstitucijos normoms, bet ir tarptautinei teisei.

7.10.       Nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškiai pasisakyta, kad įvairių apsunkinimų ir suvaržymų - arešto, hipotekos ir kt. - taikymas pareiškėjo (ar ieškovo) turtui ar turtinėms teisėms įrodo apsunkintą pareiškėjo (ar ieškovo) materialinę ir finansinę būklę ir yra pagrindas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą (Lietuvos Apeliacinio Teismo nutartys civilinėse bylose: Nr. 2-474/2006, Nr. 2-85/2006, Nr. 2-391/2005, 2008 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-53/2008; 2007 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-716/2007, 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-263/2007; 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-474/2006; 2005 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-503/2005 ir kt.). Atidedant žyminio mokesčio sumokėjimą, turi būti vertinama turtinė asmens padėtis, esanti jo kreipimosi į teismą momentu (Lietuvos Apeliacinio Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-645/2008 ir kt.).

7.11.       Teismų praktikoje, reguliuojančioje asmens teisę kreiptis į teismą, yra išaiškinta ir atskleista, kad Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium - jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas).

7.12.       Nurodė, kad asmens teisė į teismą užtikrinama 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) nuostatomis. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje numatyta teisė į teismą nagrinėjant asmens civilinių teisių ir pareigų bei jam pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimus, apimanti ir asmens teisę kreiptis į teismą (angl. access to a court), ir įtvirtinti teisingo teismo (angl. fair trial) principai. EŽTT taip pat yra nurodęs, kad Konvencija garantuoja „praktines ir efektyvias teises, bet ne teorines ir iliuzines“, todėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja valstybes kiekvienam asmeniui užtikrinti veiksmingą teisę kreiptis į teismą (EŽTT 1979 m. spalio 9 d. sprendimas byloje Airey prieš Airiją, peticijos Nr. 6289/73). Nacionalinėje teisėje įtvirtintas teismo „prieinamumo“ laipsnis turi būti pakankamas asmens teisei kreiptis į teismą garantuoti, atsižvelgiant į teisės viršenybės principą demokratinėje visuomenėje (EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimas byloje Ashingdane prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 8225/78). Teisinio ar faktinio pobūdžio šios teisės ribojimai gali būti pripažinti nesuderinamais su Konvencija, jei jie apsunkina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą efektyvumą.

7.13.       Akcentavo, kad teismui neatleidus ieškovo D. S. nuo likusios didesnės dalies žyminio mokesčio (su)mokėjimo - šiuo atveju 246 Eur, būtų pažeistos konstitucinės ieškovo teisės ir ieškovui būtų / bus užkirsta reali teisė kreiptis į teismą, kurią užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojanti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą (CPK 5 - 8 str., 17 str., 42 str. ir kt. str.), kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas, taip pat būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kuri kiekvienam asmeniui užtikrina teisę į gynybą ir suteikia galimybę šiomis teisėmis realiai naudotis (Konvencijos 6 str., 13-14 str. ir kt. str.).

Teismas

k o n s t a t u o j a : 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13.                      Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

14.                      Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15.                      Apeliacijos objektas yra 2022 m. spalio 28 d. pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir ieškovas įpareigotas sumokėti per 28 dienas 246 Eur žyminį mokestį.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

16.                      CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006).

17.                      Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė Valstybės įmonės Registrų centro svetainės paieškos apie fizinį asmenį paieškos rezultatų išrašą, iš kurio matyti, kad pareiškėjas registruoto nekilnojamojo turto neturi. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamas rašytinis įrodymas yra reikšmingas sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, apeliacinės instancijos teismas jį prijungia (CPK 178 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo

18.                      Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris suponuoja, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama prieinama teisminė gynyba. Tačiau teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, numato atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus.

19.                      Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo argumentus bei pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas.

20.                      Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei jo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas. Įstatymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau žyminis mokestis turėtų būti mažintinas tiek, kad neribotų, bet suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, tačiau kartu žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1324-186/2018).

8.       Nagrinėjamu atveju, apeliantas sumokėjo 10 Eur žyminio mokesčio, o nuo likusios 246 Eur žyminio mokesčio dalies prašė atleisti dėl sunkios turtinės padėties. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad jis nepateikė jokių duomenų-įrodymų apie registruotiną kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu ieškovą jau atleido nuo 30 proc. bylinėjimosi išlaidų.

21.                      Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, Regitra pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-679/2009; 2010 m. birželio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-834/2010; 2012 m. kovo 1 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-201/2012 ir kt.).

22.                      Pabrėžtina, kad įstatymas suteikia teisę teismams naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, jog teismams yra suteiktos prieigos prie Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų, Kelių transporto priemonių registro, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir kitų registrų. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi pats turėjo galimybę gauti duomenis apie apelianto vardu registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, todėl toks prašymo atmetimo argumentas negalėjo sudaryti pagrindo apelianto prašymą atmesti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė tokį prašymo atmetimo argumentą, tik todėl, kad prie prašymo šie įrodymai nebuvo pateikti. Vien tai, kad asmuo kreipėsi dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo  ir asmeniui buvo nutarta suteikti iš dalies apmokamą valstybės antrinę teisinę pagalbą, sudaro pagrindą manyti, kad tokio asmens finansinė padėtis nėra gera. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas apelianto prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo žyminio mokesčio vertino pernelyg formaliai, todėl neužtikrino apelianto teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo.

9.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, atlikus asmens turtinė-finansinė būklės vertinimą pagal galiojančius norminius teisės aktus, bei atleidus nuo 30 proc. bylinėjimosi išlaidų sumos, yra pakankamas pagrindas atleisti asmenį būtent tik nuo 30 proc. bylinėjimosi išlaidų, t. y. ieškovas, atsižvelgiant į jo konkrečią turtinę-finansinę būklę, vertinamas kaip turintis galimybių sumokėti visą 30 proc. dydžio žyminio mokesčio sumą. Akcentuotina, kad Valstybės garantuojama teisinė pagalba gavusi asmens prašymą nevertina, ar kreipimosi metu į teismą pareiškėjas gali sumokėti žyminį mokestį ir nenustato mokėtino mokesčio dydžio, tačiau vertina, ar asmeniui yra teisinis pagrindas suteikti antrinę teisinę pagalbą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatytais pagrindais. Įstatymas teisę spręsti prašymą dėl pareiškėjo atleidimo nuo dalies mokėtino žyminio mokesčio mokėjimo išimtinai suteikia teismui, kuriam teikiamas procesinis dokumentas.

10.       Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad apie fizinio asmens turtinę padėtį galima spręsti iš jo bei visos jo šeimos turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose, kitimo, taip pat darbo užmokesčių, dividendų ir kitokio pobūdžio pajamų, gautų per pastaruosius kelerius metus. Fizinio asmens turtinę padėtį gali padėti identifikuoti ir asmens turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Kuo daugiau tokios rašytinės informacijos teismui yra pateikiama, tuo asmens turtinė padėtis įvertinama tiksliau ir patikimiau. Įrodinėjimo pareiga tenka pačiam asmeniui, kuris pateikia tokį prašymą (CPK 178 straipsnis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas D. S. turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių šiuo metu ieškovo pajamos yra sumažėję, laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. iki 2022 m. rugpjūčio 26 d. buvo išduotas nedarbingumas, todėl gaunamas pajamas sudarė tik ligos pašalpa. Iš ieškovo pateikto AB Luminor banko išrašo matyti, kad ieškovui yra nustatyta laisvai disponuojama 660 Eur suma, banko sąskaitos likutis 0,00 Eur, ieškovo sąskaitoje rezervuota 19 898,78 Eur suma. Iš darbovietės atsikaitymo lapelių nustatyta, kad kas mėnesį iš darbo užmokesčio yra atskaičiuojamos išieškomos lėšos pagal vykdomuosius raštus ir išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Ieškovo pateikti duomenys iš Valstybės įmonės Registrų centro patvirtina, kad ieškovas nekilnojamojo turto neturi. Įvertinus pateiktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo turtinė padėtis yra pakankama likusiai žyminio mokesčio daliai sumokėti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovo pateikti duomenys yra pakankami pripažinti, kad ieškovo turtinė padėtis sunki ir yra pagrindas jį atleisti nuo likusios 246 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimo (CPK 83 straipsnis).

23.                      Atsižvelgiant į išdėstytą, atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovas atleistinas nuo likusios 246 Eur žyminio mokesčio dalies už prašymą dėl proceso atnaujinimo mokėjimo (337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

n u t a r i a :

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo D. S. prašymą tenkinti ir atleisti jį nuo likusios 246,00 Eur žyminio mokesčio dalies už prašymą dėl proceso atnaujinimo mokėjimo.

Teisėja                            Loreta Braždienė