Civilinė byla Nr. e2A-731-407/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00593-2014-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.2.4.2.1; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 7 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Danguolės Martinavičienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ir atsakovo R. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimo bei atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2-656/2017 pagal ieškovų A. B., uždarosios akcinės bendrovės „Group Europa Investment“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Europa Group“ ieškinį atsakovams R. B., M. J. ir uždarajai akcinei bendrovei „Aderas“ dėl nesąžiningos konkurencijos ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Teniso pasaulis“, uždaroji akcinė bendrovė „Sitis“ ir akcinė bendrovė „Swedbank“.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. B. 2014 m. kovo 13 d. kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, kurį patikslinęs prašė:
1.1. priteisti ieškovei UAB „Group Europa Investment“ solidariai iš atsakovų R. B., M. J. ir UAB „Aderas“ 1 249 550 Eur nuostolių, patirtų atsakovams neteisėtai perkėlus verslą, atlyginimą;
1.2. priteisti ieškovei UAB „Europa Group“ solidariai iš atsakovų R. B., M. J. ir UAB „Aderas“ 4 549 375 Eur nuostolių, patirtų atsakovams neteisėtai perkėlus verslą, atlyginimą;
1.3. priteisti ieškovei UAB „Group Europa Investment“ solidariai iš atsakovų R. B., M. J. ir UAB „Aderas“ 599 575 Eur žalos atlyginimą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., o nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. už kiekvieną dieną po 448 Eur iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.4. priteisti ieškovei UAB „Europa Group“ solidariai iš atsakovų R. B., M. J. ir UAB „Aderas“ 1 651 151 Eur žalos atlyginimą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., o nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. už kiekvieną dieną po 1 234 Eur iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.5. priteisti solidariai iš atsakovų procesines palūkanas.
2. Ieškovas nurodė, kad jam ir atsakovui R. B. priklauso po 50 proc. UAB „Group Europa Investment“ (toliau – ir GEI) ir UAB „Europa Group“ (toliau – ir EG) akcijų, o iki 2013 m. rugsėjo 17 d. atsakovas R. B. buvo ir šių įmonių vadovas. 2012 m. viduryje tarp akcininkų kilo nesutarimų dėl ieškovui grąžintinos skolos. Vėliau atsakovas R. B. sudarė sandorius, kuriais, veikdamas kartu su atsakove UAB „Aderas“ bei jos vadovu ir vieninteliu akcininku M. J., nuo 2013 m. kovo mėn. iki balandžio mėn. neteisėtai ir neatlygintinai perkėlė bendrovių vykdytą viešbučių ir restoranų paslaugų verslą, kaip turtinį kompleksą, į UAB „Aderas“.
3. Ieškovas teigė, kad verslas buvo perkeltas tokiais veiksmais: nutraukus nuomos sutartį bei ją su nuomotoju sudarius atsakovei UAB „Aderas“, taip pat sudarius subnuomos sutartį, kurių pagrindu atsakovei UAB „Aderas“ buvo išnuomotos patalpos, kuriose iki tol viešbučių ir maitinimo veiklą vykdė GEI ir EG (toliau kartu – ir Bendrovės); pasirašius franšizės sutartį, pagal kurią atsakovei UAB „Aderas“ buvo perleista teisė naudotis Bendrovėms priklausančiais prekių ženklais, išnuomojus veiklai reikalingus baldus bei įrangą; sudarius darbuotojų nuomos sutartį; perleidus nuosavybės teisę į viešbučio baldus patalpų savininkui (buvusiam nuomotojui), o šiam juos pardavus atsakovei UAB „Aderas“; vėliau darbuotojams nutraukus darbo sutartis su EG ir GEI ir įsidarbinus UAB „Aderas“. Verslo perleidimą ieškovas kvalifikuoja kaip faktinį įmonės pardavimą, nors ir nesudarius įstatymo nurodomos formos sutarties.
4. Ieškovas nurodė, kad tokiais neteisėtais veiksmais atsakovai, veikdami kartu, iš esmės neatlygintinai ir nesąžiningai perėmė EG ir GEI vykdytą verslą, naudojosi ir iki šiol tebesinaudoja Bendrovių sukurtu įdirbiu, materialiniais ir žmogiškaisiais ištekliais. Tokie veiksmai, be kita ko, pripažintini nesąžininga konkurencija. Kadangi perkelto verslo nėra galimybės grąžinti, todėl ieškovas atsisakė pareikštų reikalavimų pripažinti sandorius negaliojančiais ir prašė atlyginti šiais neteisėtais veiksmais EG ir GEI padarytą žalą, t. y. priteisti iš atsakovų solidariai neteisėtai perimto verslo vertę ir negautas pajamas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:
5.1. priteisė ieškovei UAB „Group Europa Investment“ solidariai iš atsakovų UAB „Aderas“, M. J. ir R. B. 1 249 550 Eur žalos atlyginimo;
5.2. priteisė ieškovei UAB „Europa Group“ solidariai iš atsakovų UAB „Aderas“, M. J. ir R. B. 4 549 375 Eur žalos atlyginimo;
5.3. priteisė ieškovų UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group“ iš atsakovų UAB „Aderas“, M. J. ir R. B. naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo 2014 m. kovo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
5.4. priteisė ieškovui A. B. iš atsakovų UAB „Aderas“, M. J. ir R. B. po 6 331 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo;
5.5. priteisė atsakovei UAB „Aderas“ iš ieškovo A. B. 12 090 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo;
5.6. priteisė atsakovui R. B. iš ieškovo A. B. 559 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo;
5.7. priteisė ieškovei UAB „Group Europa Investment“ iš atsakovų UAB „Aderas“, M. J. ir R. B. po 882 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo;
5.8. priteisė ieškovei UAB „Europa Group“ iš atsakovų UAB „Aderas“, M. J. ir R. B. po 2 981 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo;
5.9. priteisė trečiajam asmeniui UAB „Sitis“ iš ieškovo A. B. 1 671 Eur bylinėjimosi išlaidų ir iš atsakovų UAB „Aderas“, M. J. ir R. B. po 557 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
6. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 9 d. papildomu sprendimu tenkino trečiojo asmens UAB „Sitis“ prašymą dėl papildomo 5 818,18 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, pakeitė 2017 m. vasario 9 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB „Sitis“ atlyginimo priteisimo ir priteisė trečiajam asmeniui UAB „Sitis“ iš ieškovo A. B. 4 580,09 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovų UAB „Aderas“, M. J. ir R. B. po 1 526,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
7. Teismas nustatė, kad ieškovas A. B. ir atsakovas R. B. yra EG ir GEI akcininkai, valdantys po 50 proc. Bendrovių akcijų, o Bendrovių direktoriumi ginčo laikotarpiu (2013 m. kovo–balandžio mėn.) buvo R. B..
8. Pagrindinė Bendrovių veikla, kurią jos vykdė iki 2013 m. kovo–balandžio mėn., buvo šių viešbučių ir maitinimo įstaigų valdymas ir administravimas: „Europa Royale Vilnius“ – keturių žvaigždučių viešbutis, esantis Aušros Vartų g. 6, Vilniuje; restoranas „Medininkai“ – maitinimo įstaiga, esanti Aušros Vartų g. 6, Vilniuje; „Europa Stay Vilnius“ – trijų žvaigždučių viešbutis, esantis Ąžuolyno g. 7, Vilniuje, teniso kortų arenoje „SEB Arena“; restoranas „Break Point“ – maitinimo įstaiga, esanti Ąžuolyno g. 7, Vilniuje.
9. 2013 m. kovo–balandžio mėn. R. B., veikdamas kaip Bendrovių direktorius, sudarė sandorius.
10. 2013 m. kovo 5 d. EG, atstovaujamos R. B., iniciatyva buvo nutraukta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, sudaryta su UAB „Sitis“, dėl dalies patalpų Vilniuje, Aušros Vartų g. 8, ir tą pačią dieną UAB „Aderas“ ir UAB „Sitis“ sudarė naują tokio pat turinio Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu UAB „Aderas“ pradėjo valdyti dalį viešbučio „Europa Royale Vilnius“ patalpų Vilniuje, Aušros Vartų g. 6, ir kuriose veiklą iki tol vykdė EG. 2013 m. kovo 13 d. Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties pagrindu EG subnuomojo atsakovei UAB „Aderas“ visas likusias viešbučio „Europa Royale Vilnius“ patalpas Vilniuje, Aušros Vartų g. 6.
11. 2013 m. kovo 7 d. R. B. GEI vardu kreipėsi į trečiąjį asmenį UAB „Teniso pasaulis“ su prašymu leisti atsakovei UAB „Aderas“ subnuomoti 2016 m. rugpjūčio 26 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu nuomojamas patalpas, esančias adresu Ąžuolyno g. 7, Vilnius. Gavus UAB „Teniso pasaulis“ leidimą, 2013 m. kovo 8 d. buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis, pagal kurią atsakovė UAB „Aderas“ pradėjo valdyti patalpas, kuriose veikia „Europa Stay Vilnius“ viešbutis.
12. 2013 m. kovo 28 d. R. B. GEI ir EG vardu išsiuntė raštus Bendrovių klientams, partneriams ir kitoms suinteresuotoms šalims, kuriuose nurodė, kad keičiasi „Europa Royale Vilnius“ ir „Europa Stay Vilnius“ viešbučių operatorius, naująja operatore tampant atsakovei UAB „Aderas“, ir kad visus mokėjimus (įskaitant pagal jau sudarytas sutartis su GEI ir EG) atitinkami asmenys turi atlikti į atsakovės UAB „Aderas“ banko sąskaitą, o ne į GEI arba EG sąskaitas.
13. 2013 m. balandžio 2 d. EG ir atsakovė UAB „Aderas“ pasirašė Franšizės sutartį, kurios pagrindu atsakovė UAB „Aderas“ įgijo teisę naudotis EG priklausančiais prekių ženklais bei sistema, skirta viešbučių verslui plėsti ir valdyti. Franšizės sutartyje šalys susitarė, kad sutartis galioja viešbučiams, esantiems Vilniuje, Aušros Vartų g. 6 ir 8 bei Ąžuolyno g. 7.
14. 2013 m. balandžio 2 d. EG ir atsakovė UAB „Aderas“ sudarė Nuomos sutartį, kurios pagrindu EG už 3 500 Lt (1 013,67 Eur) plius PVM kainą išnuomojo atsakovei UAB „Aderas“ visus viešbučio baldus ir susijusią įrangą, esančius viešbutyje „Europa Royale Vilnius“ Vilniuje, Aušros Vartų g. 6. GEI ir atsakovė UAB „Aderas“ taip pat sudarė Nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovė UAB „Aderas“ už 3 000 Lt (868,86 Eur) plius PVM kainą išsinuomojo visus viešbučio baldus ir susijusią įrangą, esančius viešbutyje „Europa Stay Vilnius“ Vilniuje, Ąžuolyno g. 7.
15. 2013 m. balandžio 2 d. atsakovė UAB „Aderas“ ir EG sudarė Paslaugų teikimo sutartį – Darbuotojo nuomos sutartį, kurios pagrindu EG išnuomojo atsakovei UAB „Aderas“ visus „Europa Royale Vilnius“ dirbančius darbuotojus. Atsakovė UAB „Aderas“ ir GEI taip pat sudarė Paslaugų teikimo sutartį – Darbuotojo nuomos sutartį, kurios pagrindu GEI išnuomojo atsakovei UAB „Aderas“ visus „Europa Stay Vilnius“ dirbančius darbuotojus.
16. 2013 m. balandžio 19 d. GEI, veikdama per R. B., su UAB „Teniso pasaulis“ sudarė Susitarimą dėl 2009 m. rugpjūčio 26 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo, kuriuo susitarė, kad nuo 2013 m. balandžio 24 d. šalys nutraukia nuomos sutartį. Pagal 2013 m. balandžio 23 d. Baldų ir įrangos pirkimo–pardavimo sutartį GEI perleido UAB „Teniso pasaulis“ visus baldus ir įrangą, esančius viešbutyje „Europa Stay Vilnius“, juos kitą dieną Baldų ir įrangos pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Teniso pasaulis“ už tą pačią kainą perleido atsakovei UAB „Aderas“. 2013 m. balandžio 24 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi atsakovė UAB „Aderas“ išsinuomojo iš UAB „Teniso pasaulis“ patalpas, esančias Vilniuje, Ąžuolyno g. 7, kuriose veikia viešbutis „Europa Stay Vilnius“.
17. 2013 m. spalio–lapkričio mėn. EG darbuotojai organizuotai nutraukė darbo sutartis su EG ir pradėjo dirbti pas atsakovę UAB „Aderas“. Tuo pačiu laikotarpiu GEI darbuotojai nutraukė darbo sutartis su GEI ir pradėjo dirbti pas atsakovę UAB „Aderas“.
18. UAB „Aderas“ įsteigta 2012 m. spalio 5 d., jos vienintelis akcininkas ir vadovas yra atsakovas M. J..
19. Teismo ekspertė 2015 m. rugsėjo 4 d. pateiktame ekspertizės akte ir 2016 m. gegužės 19 d. pateiktame papildomos ekspertizės akte nurodė, kad GEI vykdyto verslo vertė 2013 m. vasario 28 d. buvo 4 314 448 Lt (1 249 550 Eur); EG vykdyto verslo vertė 2013 m. vasario 28 d. buvo 15 708 084 Lt (4 549 375 Eur); GEI 2013 m. negavo 571 379 Lt (165 482 Eur) grynojo pelno iš viešbučio „Europa Stay Vilnius“ ir restorano „Break Point“ verslo; EG 2013 m. negavo 1 596 775 Lt (462 458 Eur) grynojo pelno iš viešbučio „Europa Royale Vilnius“ ir restorano „Medininkai“ verslo; GEI 2014 m. negavo 558 352 Lt (161 709 Eur) grynojo pelno iš viešbučio „Europa Stay Vilnius“ ir restorano „Break Point“ verslo; EG 2014 m. negavo 1 513 782 Lt (438 421 Eur) grynojo pelno iš viešbučio „Europa Royale Vilnius“ ir restorano „Medininkai“.
20. Teismas nurodytus sandorius vertino kaip sistemą koordinuotų sandorių ir kitų veiksmų, kurių tikslas EG ir GEI vykdytą restoranų ir viešbučių verslą perkelti į UAB „Aderas“. Teismas nustatė, kad konkrečius sandorius inicijavo atsakovas R. B.. Tretieji asmenys UAB „Sitis“ ir UAB „Teniso pasaulis“ nurodė, kad jie sutarčių nerengė, šias rengė patalpų nuomininkai.
21. Teismas, vertindamas atsakovo R. B. sudarytų sandorių atitiktį Bendrovių interesams, taikė kasacinio teismo praktikoje suformuotą verslo sprendimo taisyklę – vertinant, ar sandoris nėra aplaidus, atsižvelgtina, ar verslo sprendimas priimtas protingai įvertinus riziką (ar prieš sudarant sandorį ar priimant sprendimą buvo tinkamai surinkta ir įvertinta informacija) ir ar vadovas, priimdamas tokį sprendimą, galėjo protingai tikėti, kad toks sprendimas yra bendrovės naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).
22. Teismas sprendė, kad atsakovas R. B. neatliko jokios protingos rinkos analizės ir neįsitikino, kokią didžiausią naudą gali gauti Bendrovės iš UAB „Aderas“ perleidžiamos veiklos, sudarė sandorį, neįvertinęs nei perleidžiamo verslo vertės, nei jo rinkos kainos. Teismo ekspertė nustatė, kad UAB „Aderas“ neatlygintinai perleisto verslo vertė siekė beveik 5,8 milijono Eur. Franšizės sutartimi buvo susitarta dėl 4 proc. franšizės mokesčio, skaičiuojamo nuo pajamų, gautų iš viešbučio teikiamų apgyvendinimo (be maitinimo) paslaugų, sumos ir pagal tokį susitarimą EG iš UAB „Aderas“ laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. gavo 1 366 106,32 Eur. Tačiau iš UAB „Aderas“ Bendrovėms sumokėtų sumų per laikotarpį nuo 2013 m. balandžio iki 2014 m. kovo mėn. 3 013 553,42 Lt (872 785,40 Eur) buvo kompensacija už patirtas sąnaudas (darbo užmokestis ir pan.), o nauda iš franšizės sudarė tik 176 003,21 Lt (50 974,10 Eur), 2014 m. kovo–rugpjūčio mėn. mokestis už franšizę buvo tik 82 297,54 Lt (23 835 Eur). EG per 2012 m. uždirbo 449 422 Eur pelno, o GEI – 257 603 Eur pelno. Teismas sprendė, kad toks Bendrovių veiklos verslo pertvarkymas pažeidė Bendrovių ir jų kreditorių interesus, nes lėmė pajamų ir pelno praradimą. Bendrovių vykdoma viešbučių ir restoranų veikla buvo pelninga, generavo didžiulius pinigų srautus ir jokios ekonominės logikos perleisti šią veiklą UAB „Aderas“ nebuvo.
23. Teismas sprendė, kad sudarytais sandoriais (patalpų, darbuotojų nuomos sutartimis, franšizės sutartimi ir t. t.) atsakovai siekė verslo kaip visumos perdavimo UAB „Aderas“. Tai įrodo ir kilusios pasekmės – sudarant įvairias sutartis EG ir GEI vykdyta viešbučių ir maitinimo įstaigų administravimo veikla buvo perkelta į UAB „Aderas“. Teismas, nustatęs, kad sudarytų sandorių visuma buvo siekiama pridengti verslo kaip turtinio komplekso perleidimo sandorį, konstatavo, kad atsakovai elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai bei pažeidė Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą susilaikyti nuo neteisėtų veiksmų ir laikytis sąžiningumo pareigos.
24. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.402 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą verslo (įmonės) perleidimo sampratą nereikalaujama perleisti absoliučiai viso įmonės turto. Tam, kad sandoris būtų pripažintas verslo kaip turtinio komplekso pirkimu–pardavimu, pakanka konstatuoti esminės verslo dalies perleidimą. Nagrinėjamu atveju tiek faktinės aplinkybės, tiek ekspertizės išvada įrodo, jog UAB „Aderas“ perleista verslo dalis buvo ypač reikšminga Bendrovių veiklos dalis. Teismo vertinimu, atsakovų veiksmų kvalifikavimą kaip verslo perkėlimą lemia restoranų ir viešbučių patalpų ir inventoriaus nuomos, nuosavybės teisių perkėlimas bei visų darbuotojų perėjimas į UAB „Aderas“, leidimas Franšizės sutartimi UAB „Aderas“ naudotis EG priklausančiais prekių ženklais bei sistema, skirta viešbučių verslui plėsti ir valdyti. Atsakovai, sudarydami atskirus sandorius, siekė paslėpti Bendrovių verslo kaip turtinio komplekso perleidimą UAB „Aderas“. Toks atsakovų elgesys įrodo, kad atsakovai veikė nesąžiningai tam, kad išvengtų verslo kaip turtinio komplekso perleidimą reglamentuojančių normų taikymo, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių Bendrovės prarado savo vykdytą veiklą.
25. Teismas nustatė, kad GEI įstatų ir EG įstatų 5.6 punktuose yra nustatyta, jog bendrovės vadovas privalo gauti išankstinį visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą sudaryti sandorius dėl ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė negu 20 tūkst. Lt (5 792,40 Eur), investavimo, perleidimo, nuomos. Atsakovas R. B., būdamas GEI vadovas, sudarė ilgalaikio turto – baldų ir įrangos pirkimo sutartį su UAB „Teniso pasaulis“, nors pagal GEI įstatus toks sandoris buvo galimas tik gavus akcininkų pritarimą. R. B. teismo posėdžio metu neginčijo, kad pats priėmė sprendimą sudaryti tokį sandorį ir supranta, jog taip pažeidė įstatus. Šiam sandoriui akcininkai nėra pritarę, klausimas dėl tokio sandorio netgi nebuvo keliamas visuotiniame akcininkų susirinkime.
26. Atsakovas R. B., veikdamas kaip Bendrovių vadovas, ir būdamas iš anksto susitaręs su UAB „Aderas“ vadovu M. J. pasisavinti Bendrovių veiklą, sudarė Bendrovių tikslams prieštaraujančius sandorius, todėl Subnuomos sutartis, Franšizės sutartis, Darbuotojų nuomos sutartys, Nuomos sutartys prieštarauja Bendrovių veiklos tikslams. Sudarydami šiuos sandorius atsakovai žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoriai neatitinka Bendrovių veiklos tikslų ir viršija Bendrovių vadovo kompetenciją, tačiau vis tiek juos sudarė. Atsakovas R. B., viršydamas savo kompetenciją, sudaręs sandorius, prieštaraujančius Bendrovių veiklos tikslams, atliko teisei prieštaraujančius veiksmus. Teismas nurodė, kad UAB „Aderas“ ir M. J., aktyviai padėdami R. B. atlikti šiuos veiksmus, taip pat ir nesidomėdami tokių sandorių teisėtumu, elgėsi aplaidžiai ir veikė nesąžiningai.
27. Pagal Konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 15 straipsnio 1 dalį ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kokius veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Ieškovai prašo žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo (KĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
28. Teismas nustatė, kad UAB „Aderas“ ir Bendrovės yra tiesiogiai konkuruojantys subjektai, kurių ūkinė komercinė veiklos sritis yra tokia pati – viešbučių ir restoranų operavimas. UAB „Aderas“ naudojosi GEI ir EG sukurtu įdirbiu, materialiaisiais ir žmogiškaisiais ištekliais savo verslo naudai (UAB „Aderas“ perėmė patalpas ir įrangą, kurią konkuruojančiai restoranų ir viešbučių veiklai naudojo Bendrovės, jų darbuotojus, klientus ir verslo partnerius). Teismo vertinimu, atsakovų veiksmai pripažintini nesąžiningos konkurencijos veiksmais pagal KĮ 15 straipsnyje įtvirtintus požymius.
29. Teismas sprendė, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus: pažeidė CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai, sąžiningai ir rūpestingai, pažeidė imperatyviąsias CK 6.402–6.410 straipsnių nuostatas, sudarė neteisėtus sandorius, kurie prieštarauja juridinio asmens tikslams ir pažeidžia valdymo organų kompetenciją, atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, taip pažeisdami KĮ 15 straipsnio 1 dalį.
30. Teismas nurodė, kad Bendrovėms padaryta žala yra lygi prarasto verslo vertei ir, remdamasis ekspertize, nurodė, kad GEI atlygintina verslo vertė – 4 314 448 Lt (1 249 550 Eur), o EG – 15 708 084 Lt (4 549 375 Eur). Teismas konstatavo, kad, atlyginus ieškovams perleisto verslo vertę, nėra pagrindo priteisti ir negautas pajamas, kurios būtų gautos tuo atveju, jei neteisėto verslo perkėlimo nebūtų buvę. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų negautas pajamas už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nurodė, kad atsakovai atliko bendrus veiksmus – R. B. susitarus su UAB „Aderas“ ir M. J. ir veikiant kartu, Bendrovių veikla buvo perkelta į UAB „Aderas“, atsakovai veikė bendrai siekdami vieno tikslo – perimti verslą, todėl jiems taikytina solidarioji atsakomybė.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
31. Ieškovas A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
31.1. Teismo priteista suma nepadengia visų Bendrovių nuostolių, nes nuo verslo perkėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo Bendrovės negalėjo ir šiuo metu vis dar negali vykdyti į UAB „Aderas“ perkeltos veiklos ir gauti iš to pajamų.
31.2. Teismas netinkamai rėmėsi kasacinio teismo suformuota teismų praktika ir dėl to padarė nepagristą išvadą dėl principo non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) galimo pažeidimo. Nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisykle, suformuota civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, nes šios bylos aplinkybės nesutampa su kasacine tvarka nagrinėtos bylos aplinkybėmis.
31.3. Konstatavus atsakovų neteisėtus veiksmus, tačiau nepriteisus žalos atlyginimo, pažeidžiamas civilinės atsakomybės instituto kompensacinis tikslas.
31.4. Darytina prielaida, kad, teismo vertinimu, būtent procesinės palūkanos turėtų padengti bendrovių negautas pajamas. Tačiau procesinėmis palūkanomis siekiama skatinti skolininką įvykdyti prievolę ir tuo pačiu bent iš dalies kompensuoti kreditoriaus nuostolius. Tai yra minimalūs nuostoliai ir kreditorius turi teisę reikalauti kitų nuostolių atlyginimo. Priteistos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos bet kuriuo atveju nekompensuoja tų negautų pajamų, kurias Bendrovės būtu gavusios, jei atsakovai nebūtų atlikę neteisėtų veiksmų.
31.5. Nepriklausomai nuo to, ar bus patenkintas, ar ne šis skundas, tačiau visos proceso dalyvių patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos solidariai iš atsakovų. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas atsakovų civilinei atsakomybei, todėl ir skirstyti bylinėjimosi išlaidas pagal patenkintų ieškinio reikalavimų dalį yra neproporcinga. Proceso dalyvių bylinėjimosi išlaidos bet kuriuo atveju susidarė išimtinai dėl atsakovų kaltės – jei jie nebūtų atlikę neteisėtų veiksmų, ieškovui nebūtų reikėję inicijuoti šio teisminio proceso, atitinkamai nebūtų susidariusios ir bylinėjimosi išlaidos.
31.6. Teismas nepagrįstai pusę UAB „Sitis“ patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisė iš ieškovo. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovas savo reikalavimo atsisakė dėl atsakovų veiksmų – dėl jų kaltės faktinis perkelto verslo grąžinimas įmonėms tapo neįmanomu, todėl ieškovas turėjo atsisakyti dalies ieškinio reikalavimų, kas, atitinkamai, lėmė ir UAB „Sitis“ procesinės padėties pasikeitimą.
32. Atsakovas R. B. apeliaciniuose skunduose prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. papildomą sprendimą ir visas trečiojo asmens UAB „Sitis“ patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovo A. B.. Nurodo šiuos esminius argumentus:
32.1. Ieškovui A. B. atsisakius ieškinio dalies dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pasekmės – restitucijos natūra taikymo, tapo neaišku, kokiu pagrindu buvo reiškiamas patikslinto ieškinio reikalavimas dėl alternatyvios sandorių pripažinimo negaliojančiais pasekmės – vietoj restitucijos natūra taikyti restituciją sumokant ekvivalentą pinigais. Taip pat tapo neaišku, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas atsakovui R. B. dėl 5 798 925 Eur priteisimo, nes šis reikalavimas pradiniuose ieškiniuose buvo kaip išvestinis reikalavimas iš reikalavimo pripažinti sandorius negaliojančiais. Tokiu būdu buvo iš esmės apribotos atsakovų procesinės teisės, kadangi nežinodami konkretaus pagrindo, kuriuo grindžiamas kiekvienas ieškinio reikalavimas, jie negalėjo efektyviai atsikirsti į tokius nekonkrečius ir nesuderinamus reikalavimus.
32.2. Ieškovas jokių atsakovo R. B. tariamai neteisėtą veiką individualizuojančių aplinkybių ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų neįrodė. Nurodyti veiksmai – sutarčių ir kitų dokumentų pasirašymas – patys savaime yra teisėti ir nesudaro pagrindo civilinei atsakomybei kilti.
32.3. Pirmosios instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) pripažino ginčo sandorius apsimestiniais. Ieškovas tokio ieškinio pagrindo patikslintame ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose nebuvo nurodęs, baigiamosiose kalbose jo atstovui nurodžius, kad buvo sudaryti apsimestiniai sandoriai, o atsakovų atstovams tokiam ieškinio pagrindo modifikavimui paprieštaravus, pareiškė, kad atsiima pareiškimus dėl ieškinio pagrindo pakeitimo (papildymo).
32.4. Priešingai nei sprendė teismas, ieškovių turtiniai kompleksai ar jų esminės dalys niekam nebuvo parduoti, t. y. nebuvo esminio įmonės, kaip turtinio komplekso ar jos esminės dalies, pirkimo–pardavimo sutarties elemento – įmonės (įmonės kaip turtinio komplekso ar jos esminės dalies) perdavimo nuosavybėn.
32.5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovui R. B., kaip Bendrovių vadovui, taikytina subsidiarioji civilinė atsakomybė. Sudarydamas sandorius jis veikė Bendrovių interesais, jo veiksmai neabejotinai atitiko bendrovės vadovui keliamus reikalavimus, sudaryti sandoriai atitiko įprastą Bendrovių veikloje ūkinę–komercinę riziką.
32.6. Ekspertės J. Banytės 2015 m. rugsėjo 4 d. ekspertizės aktas ir papildomos ekspertizės aktas yra ydingi, tačiau teismas šiuo aspektu iš esmės nepasisakė.
33. Atsakovai M. J. ir UAB „Aderas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat skirti pakartotinę ekspertizę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
33.1. Egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas – teismo sprendimo motyvų nebuvimas.
33.2. Ieškovas A. B. neturėjo teisės reikšti netiesioginį ieškinį. Bendrovės nevengia savo prievolių ieškovui vykdymo, priešingai – sudaro su juo susitarimus ir grąžina reikalaujamas sumas, todėl nepagrįstai išplėstos netiesioginio ieškinio taikymo sąlygos (CK 6.68 straipsnis).
33.3. Bendrovės nepagrįstai pripažintos bendraieškėmis, nors byloje jos nėra pareiškusios jokių reikalavimų (ieškinio). Bendrovės buvo aktyvios, dalyvavo procese, vykdė sutartinius įsipareigojimus pagal su UAB „Aderas“ sudarytas sutartis, o tai reiškia, kad jos pačios galėjo ginti savo tariamai pažeistas teises, tačiau to nedarė.
33.4. Teismas nenurodė jokių motyvų, patvirtinančių, kad verslas buvo galutinai perleistas atsakovei UAB „Aderas“. Bendrovių vykdyta apgyvendinimo ir maitinimo veikla nebuvo perleista galutinai, vien suteikus teisę ją laikinai vykdyti. Sutartys galėjo būti bet kada nutrauktos, tačiau Bendrovės to neinicijavo, juolab, kad jų turimas turtas nebuvo perleistas atsakovei, juo Bendrovės disponuoja iki šiol.
33.5. Savo forma ir teisiniais padariniais ginčo sutarčių visuma yra artimiausia ne įmonės pirkimui–pardavimui, bet viešbučio verslo nuomos sutarčiai. Visi ginčo sandoriai atitinka viešbučio veiklos nuomos požymius, jais buvo užtikrintas nuolatinis ieškovių pajamų gavimas, skaičiuojamas nuo atsakovės UAB „Aderas“ gautų viešbučio veiklos pajamų, eliminuojant viešbučio operatoriui tenkančią nuostolių riziką. Ta aplinkybė, kad šalių valia buvo įgyvendinta per keletą atskirų sandorių, o ne vienu, savaime nepatvirtina, jog jie yra neteisėti. Atitinkamai, kvalifikavus ginčo sandorius kaip įmonės nuomą, įmonių patirti nuostoliai negalėjo būti skaičiuojami vadovaujantis prielaida, kad verslas buvo perkeltas. Nuomos atveju yra galimybė įmonę (verslą) susigrąžinti arba sutarčiai pasibaigus, arba nutraukus sutartį prieš terminą.
33.6. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovai pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai, sąžiningai ir rūpestingai. Nėra pagrindo pripažinti sandorio šalies veiksmus neteisėtais dėl to, kad ji nesusipažįsta su kitos šalies įstatais. Atsakovai niekada neslėpė su Bendrovėmis sudarytų sutarčių, ir tiek franšizės, tiek nuomos ir subnuomos sutartis įregistravo viešame registre.
33.7. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovai, sudarydami ginčo sandorius, pažeidė CK 6.402–6.410 straipsnių nuostatas. Tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai savo esme yra panašiausi į viešbučio veiklos nuomos (subnuomos) sutartį, šalys nesudarė įmonės pirkimo–pardavimo sandorio. Esminis ir didžiausią vertę turintis įmonių turtas – prekės ženklai – nebuvo perleistas.
33.8. Teismas ignoravo aplinkybę, kad net ir pripažinus tarp šalių susiklosčiusį teisinį santykį įmonės pirkimo–pardavimo sutartimi, pastaroji bet kokiu atveju turėjo būti laikoma negaliojančia, nes sudaryta nesilaikant imperatyviai nustatytos formos reikalavimų.
33.9. Teismas, spręsdamas, kad atsakovas R. B., veikdamas kaip Bendrovių vadovas ir būdamas iš anksto susitaręs su atsakovės UAB „Aderas“ vadovu M. J. pasisavinti bendrovių veiklą, sudarė Bendrovių tikslams prieštaraujančius sandorius, sprendime nenurodė nei vieno argumento, patvirtinančio išankstinį ir nesąžiningą M. J. susitarimą su atsakovu R. B., turint tikslą visam laikui perimti Bendrovių verslą. Be to, priešingai nei sprendė teismas, net ir dabar ieškovei EG mokami nuomos, subnuomos ir franšizės mokesčiai, todėl sudaryti sandoriai yra atlygintiniai ir generuojantys Bendrovėms pelną. Visi aptarti sprendimo argumentai iš esmės yra susiję su vadovo atsakomybe dėl fiduciarinių pareigų ir viršytos kompetencijos pažeidimo, t. y. taikomi atsakovui R. B., kaip tuometiniam Bendrovių vadovui, tačiau ne UAB „Aderas“ ir M. J..
33.10. Priešingai nei sprendė teismas, viešbučių ir maitinimo paslaugų veiklą atsakovė UAB „Aderas“ pradėjo vykdyti ne slapta, bet sudariusi franšizės, nuomos ir subnuomos sutartis. Todėl atsakovės veikla negali būti vertinama nei kaip konkuruojanti, nei kaip neteisėta. Franšizės sutarties institutas pats savaime yra skirtas sukurti kuo daugiau tarpusavyje konkuruojančių subjektų, kurie už naudojimąsi prekės ženklu ir jam palaikyti sukurta sistema mokėtų franšizės turėtojui atitinkamą mokestį.
33.11. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė UAB ,,Aderas“ nesąžiningai perėmė ieškovių darbuotojus.
33.12. Byloje nėra įrodymų apie kokią nors atsakovės UAB „Aderas“ ar kitų atsakovų gautą naudą. Teismas vertino ir nagrinėjo ne atsakovės UAB „Aderas“ gautą naudą, o ieškovių prarasto turto vertę. Tuo tarpu atsakovė 2013–2015 m. gavo tik 124 488 Eur pelną, todėl net ir egzistuojant teisiniam pagrindui taikyti atsakovei nepagrįsto praturtėjimo institutą, ši suma negali būti didesnė nei jos gautas pelnas.
33.13. Bendrovės žalos nepatyrė, priešingai, jos gavo saugią ir garantuotą naudą. Išnuomojusios viešbučių ir restoranų verslą, ieškovės atsisakė verslo nesėkmės rizikos, gavo pajamas iš esmės nepatirdamos jokių nuostolių. Be to, byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovių turtas per minėtą laiką būtų sumažėjęs.
33.14. Teismo sprendimas taikyti atsakovams solidarią atsakomybę yra nemotyvuotas, neteisėtas ir prieštaraujantis individualizuotos civilinės atsakomybės principui. Be to, teismas atsakovą M. J. de facto (faktiškai, iš tikrųjų) pripažino ūkio subjektu Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies prasme, nors jokios ūkinės veiklos, susijusios ar panašios į įmonių veiklą, jis nevykdo.
33.15. Atliktos ekspertizės išvados, kuriomis vadovavosi teismas, yra neteisingos, nes ekspertė netinkamai pasirinko vertinimo metodą, vertinimo laikotarpį; neįvertino verslo rizikingumo ir rėmėsi nepagrįsta prielaida, kad jis būtų vykdomas neribotą laikotarpi, t. y. amžinai; neatliko įmonių finansinių ataskaitų išsamaus vertinimo ir analizės; netinkamai identifikavo verslo sąnaudas.
34. Ieškovas A. B. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos atmesti, netenkinti prašymo skirti pakartotinę ekspertizę, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
34.1. Sudarytų sandorių visuma negali būti laikoma susitarimu dėl viešbučių nuomos, nes tokios sutarties Bendrovės su atsakove UAB „Aderas“ nėra pasirašiusios. Šis naujas atsakovų argumentas negali būti vertinamas, nes jis pateiktas apeliacinės instancijos teisme.
34.2. Žala Bendrovėms padaryta ne atsakovų nepagrįsto praturtėjimo pagrindu, tačiau nustačius, kokios vertės verslą prarado pačios ieškovės, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo vertinti atsakovų gautą naudą.
34.3. Atsakovo R. B. teiginys, kad ieškovas neva baigiamųjų kalbų metu pakeitė ieškinio reikalavimą, yra nepagrįstas, nes tokį reikalavimą, t. y. priteisti žalą dėl neteisėtai į UAB „Aderas“ perkelto įmonių verslo, jis buvo nurodęs savo procesiniuose dokumentuose.
34.4. Nėra pagrindo abejoti atliktos ekspertizės teisėtumu bei teisingumu, todėl teismas pagrįstai rėmėsi jos išvadomis.
35. Atsakovas R. B. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo atmesti ieškovo A. B. skundą ir priteisti iš jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, patenkinti atsakovų UAB „Aderas“ ir M. J. skundus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
35.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, kurioje nurodyta, kad tais atvejais, kai žalą patyrusio asmens negautos pajamos iš esmės sutampa su asmens gauta nauda, jų negalima priteisti kartu. Tokiais atvejais turi būti tenkinamas didesnis reikalavimas, nes tai atitiktų visiško žalos atlyginimo ir non bis in idem principus. Nors nepagrįsto praturtėjimo (gautos naudos) ir negautų pajamų priteisimas pagal kasacinio teismo praktiką iš principo yra įmanomas, šiuo atveju ieškovas nepagrindė nei tokios kumuliacijos galimybės, nei, juo labiau, tokios kumuliacijos būtinybės.
35.2. Ieškovo A. B. atliekamas tariamai negautų pajamų skaičiavimas neatitinka nei teisės normų, nei teismų praktikos. Negautos pajamos turi būti apskaičiuojamos kaip grynasis pelnas, o ne negautos bendrosios pajamos.
35.3. Ieškovas nepateikė konkrečių argumentų ir skaičiavimų, kaip 6 proc. dydžio procesinės palūkanos koreliuoja su jo nurodoma tariamai Bendrovių negautų pajamų suma.
35.4. Ieškinio dalies dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atsisakymas ir su tuo susijęs ieškinio atsisakymas UAB „Sitis“ atžvilgiu buvo tik ieškovo pasirinkta bylos vedimo taktika, todėl visa šios taktikos įgyvendinimo rizika, inter alia (be kita ko) susijusi su pareiga atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, tenka ieškovui A. B..
36. Atsakovai M. J. ir UAB „Aderas“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašo atmesti ieškovo A. B. skundą, patenkinti R. B. skundą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
36.1. Atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl bet koks žalos priteisimas iš jų yra negalimas.
36.2. Ieškovas nepagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ieškovėms priteisė tiesioginius nuostolius – verslo vertę, o nepriteisė netiesioginių nuostolių, t. y. negautų pajamų. Teismas Bendrovėms priteistą žalą kvalifikavo kaip nepagrįstą atsakovės UAB „Aderas“ praturėjimą, o ne tiesioginius ieškovių nuostolius.
36.3. Ieškovo reikalavimas priteisti negautas pajamas, jas skaičiuojant nuo 2013 m. kovo mėn. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, savo esme atlieka procesinių palūkanų funkciją, todėl yra nepagrįstas.
36.4. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad jis neturėtų atlyginti UAB „Sitis“ ir UAB „Teniso pasaulis“ bylinėjimosi išlaidų, nes būtent jis buvo šio ginčo iniciatorius.
37. Ieškovės UAB „Europa Group“ ir UAB „Group Europa Investment“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašo atmesti atsakovų skundus, patenkinti ieškovo A. B. skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
37.1. Pagrįsta teismo išvada, kad atsakovai, sudarydami ginčo sandorius, siekė paslėpti verslo kaip turinio komplekso perleidimą. Sudarytais sandoriais buvo faktiškai perduotos teisės į turtinį kompleksą ir, priešingai nei teigiama skunde, galimybių ieškovams jį susigrąžinti nėra. Be to, nepagrįsti atsakovų teiginiai, kad šie sandoriai nepažeidė Bendrovių interesų bei buvo joms naudingi, nes tai nebuvo įprasta ir standartinė franšizės sutartis – nei vienoje iki tol sudarytoje sutartyje nebuvo tariamasi dėl Bendrovių valdomų resursų ar veiklos perdavimo franšizės gavėjui.
37.2. Nėra pagrindo vadovautis atsakovo R. B. nurodyta verslo sprendimo priėmimo taisykle, nes verslo perkėlimo sandoriai buvo sudaryti pažeidžiant imperatyvius CK 6.402–6.410 straipsnius, siekiant nesąžiningai nuslėpti sandorį nuo kito bendrovės akcininko.
37.3. Nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovo R. B. teiginiais, kad jam atsakomybė yra taikoma subsidiariai ir tik toje dalyje, kurioje žalos neatlygina įmonės, nes nagrinėjamu atveju yra reikalaujama atlyginti žalą ne kreditoriams, tačiau pačioms įmonėms.
37.4. Priešingai nei teigia atsakovai, teismas atsakovų atžvilgiu netaikė nepagrįsto praturtėjimo instituto, o taikė civilinę atsakomybę bei jos pagrindu priteisė žalą Bendrovėms. Teismas pagrįstai konstatavo, kad Bendrovės patyrė žalą, kuri pasireiškė perleisto verslo vertės praradimu, žalos dydis buvo apskaičiuotas byloje paskyrus ekspertizę.
37.5. Ekspertizė byloje buvo atlikta tinkamai, o ekspertizės akto išvados yra teisingos, todėl pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai jomis vadovavosi.
IV. Apeliacinės instancijos teismo ir kasacinio teismo procesiniai sprendimai
38. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo A. B., atsakovų R. B., M. J. ir UAB „Aderas“ apeliacinius skundus, 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei UAB „Group Europa Investment“ priteista solidariai iš atsakovų M. J., R. B. ir UAB „Aderas“ 1 249 550 Eur žalos atlyginimas bei 6 proc. procesinės metines palūkanos, ieškovei UAB „Europa Group“ priteista solidariai iš atsakovų M. J., R. B. ir UAB „Aderas“ 4 549 375 Eur žalos atlyginimas bei 6 proc. procesinės metinės palūkanos, ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė; taip pat panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. papildomą sprendimą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs ieškovo A. B. kasacinį skundą, 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys atsakovams UAB „Aderas“ ir M. J., priteista atsakovei UAB „Aderas“ iš ieškovo A. B. 30 200 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 9 634 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo, paliko nepakeistą; kitą Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo dalį panaikino ir šią bylos dalį grąžino Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.
40. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 1 d. priėmė nutartį Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį panaikinti ir ieškovo A. B. ieškinį atsakovui R. B., kaip įmonių vadovui, dėl žalos atlyginimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs atsakovo R. B. kasacinį skundą, 2020 m. vasario 6 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.
42. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, pasinaudodamas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, turėjo galimybę tirti ir vertinti bylos dalį dėl atsakovo R. B. kaip vadovo atsakomybės pagrindų buvimo, todėl nepagrįstai ir neteisėtai bei visiškai nemotyvuotai perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
43. Vadovaujantis šios nutarties 39 ir 41 punkte nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, bylos nagrinėjimo iš naujo apeliacine tvarka ribas sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškinys atsakovo R. B. atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kasacinis teismas perdavė apeliacinės instancijos teismui iš naujo nagrinėti ieškovo reikalavimus, pareikštus atsakovui R. B. kaip Bendrovių vadovui dėl žalos atlyginimo.
44. Ieškovas byloje įrodinėja, kad žala Bendrovėms buvo padaryta atsakovui R. B. einant Bendrovių vadovo pareigas, kai buvo atlikti šios nutarties 3 punkte nurodyti veiksmai, t. y. sudaryti Bendrovėms nenaudingi ir jų interesams prieštaraujantys sandoriai.
45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartyje konstatuota, kad ginčo sandorių visumos, kad ir kaip jie būtų kvalifikuojami (įmonės pirkimas ir pardavimas ar įmonės nuoma), pasekmė yra ta, kad GEI ir EG prarado nemažas nuolatines pajamas, gaunamas iš apgyvendinimo ir maitinimo veiklos. Ekspertizės aktu nustatyta, kad GEI 2013 m. negavo grynojo pelno iš viešbučio „Europa Stay Vilnius“ ir restorano „Break Point“ verslo – 571 379 Lt (165 482 Eur); EG 2013 m. negavo grynojo pelno iš viešbučio „Europa Royale Vilnius“ ir restorano „Medininkai“ verslo – 1 596 775 Lt (462 458 Eur); GEI 2014 m. negavo grynojo pelno iš viešbučio „Europa Stay Vilnius“ ir restorano „Break Point“ verslo – 558 352 Lt (161 709 Eur); EG 2014 m. negavo grynojo pelno iš viešbučio „Europa Royale Vilnius“ ir restorano „Medininkai“ verslo – 1 513 782 Lt (438 421 Eur). Byloje nustatyta, kad GEI ir EG iš atsakovės UAB „Aderas“ nuo 2013 m. balandžio iki 2014 m. kovo mėnesio gauta nauda iš franšizės sudarė tik 176 003,21 Lt (50 974,10 Eur), o 2014 m. kovo–rugpjūčio mėn. – 82 297,54 Lt (23 835 Eur), kad atsakovė UAB ,,Aderas“ nuo 2013 m. balandžio iki 2014 m. kovo mėn. EG sumokėjo 42 350 Eur už baldus ir įrangą, o GEI – 76 932,83 Eur.
46. Kasacinio teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje teismų nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti, ar EG ir GEI vadovas, sudarydamas ginčo sandorius, sąžiningai veikė Bendrovių interesais kaip rūpestingas, apdairus, protingas vadovas, nes dėl sudarytų sandorių EG ir GEI neteko nemažai grynojo pelno iš apgyvendinimo ir maitinimo veiklos ir aplinkybė apie pelno netekimą buvo žinoma dar prieš sandorių sudarymą. Esant tokioms aplinkybėms verslo sprendimo priėmimo taisyklė nagrinėjamoje byloje galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jeigu būtų nustatytos tokios aplinkybės, kurios pagrįstų, kad EG ir GEI vadovas tinkamai ištyrė informaciją prieš sudarydamas ginčo sandorius, be kita ko, apie galimas rizikas pagal tikėtinos naudos ir galimos žalos bei jos atsiradimo tikimybės santykio įvertinimą, kad buvo išskirtinės aplinkybės, sudarančios būtinojo reikalingumo komerciniuose santykiuose pagrindą, t. y. kad EG ir GEI vadovas, sudarydamas sandorius, atsižvelgė į tai, jog, nesudarius šių sandorių, Bendrovės būtų patyrusios didesnę žalą.
47. Kasacinis teismas nurodė, kad sprendžiant, ar atsakovas R. B., kaip EG ir GEI vadovas, pažeidė fiduciarines pareigas Bendrovėms, taip pat ar jam pažeidus Bendrovių įstatuose nustatytą kompetenciją sandorių sudarymo metu egzistavo išskirtinės aplinkybės, sudarančios būtinojo reikalingumo komerciniuose santykiuose pagrindą, turėtų būti nustatytos aplinkybės, kurių pagrindu galima būtų įvertinti, ar ginčo sandorių sudarymo metu EG ir GEI galėjo vykdyti įprastą apgyvendinimo ir maitinimo veiklą.
48. Kasacinis teismas pažymėjo, kad jeigu atsakovui R. B. būtų taikoma civilinė atsakomybė dėl sudarytų sandorių, tai nustatant Bendrovių realiai patirtą žalą dėl atsakovo R. B. veiksmų būtina nustatyti ir įvertinti tokias faktines aplinkybes: kokį laikotarpį EG ir GEI pagal sudarytas patalpų nuomos sutartis galėjo tikėtis teikti apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, dėl kokių priežasčių UAB „Teniso pasaulis“ ir UAB „Sitis“ nutraukė patalpų nuomos sutartis su EG ir GEI, ar EG ir GEI turėjo galimybę nutraukti sutartis su UAB „Aderas“ ir vėl vykdyti apgyvendinimo ir maitinimo veiklą, ar UAB „Teniso pasaulis“ arba UAB „Sitis“ nutraukė su UAB „Aderas“ patalpų nuomos sutartis ir dėl kokių priežasčių, kokį laikotarpį EG ir GEI galėjo pačios vykdyti apgyvendinimo ir maitinimo veiklą, jeigu nebūtų buvę sudaryta ginčo sandorių, ir pan. Be to, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 6 dalimi, iš žalos reikėtų išskaityti EG ir GEI gautą naudą iš UAB „Aderas“ ar trečiųjų asmenų dėl sudarytų sutarčių (pvz., baldų nuomos mokestį, baldų pardavimo kainą, franšizės mokestį ir pan.).
Dėl papildomų rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme
49. Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgęs į šioje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, pasiūlė šalims papildomai pasisakyti dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, kitų bylai reikšmingai aplinkybių. Abi šalys pateikė rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus, kuriuos apeliacinės instancijos teismas priėmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartyje nėra konstatuota proceso teisės pažeidimų, susijusių su minėtų rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimu, todėl teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą iš naujo, byloje pateiktus įrodymus vertina atsižvelgdama į šalių pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus dėl ginčui reikšmingų aplinkybių.
Dėl neteisėtų vadovo veiksmų ir jų pasekmių
50. Atsakovas R. B. teigia, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir dėl akcininkų nesutarimų ginčo sandorių sudarymo metu Bendrovės jau negalėjo vykdyti įprastos apgyvendinimo ir maitinimo veiklos arba šią veiklą galėjo vykdyti tik itin trumpą laiką (vėliausiai iki 2013 m. balandžio 30 d).
51. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3421-881/2013 pagal ieškovo teisių perėmėjos UAB „Auto Tradicija“ ieškinį, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – 11 066 665,96 Lt (3 205 128 Eur) vertės GEI turto ir 3 169 786 Lt (918 033,48 Eur) vertės EG turto areštas. Šios laikinosios apsaugos priemonės galiojo ir sudarant ginčo sandorius.
52. Atsakovas R. B. byloje pateikė rašytinius įrodymus – Turto arešto aktų registro išrašus, kurie patvirtina, kad antstoliui vykdant minėtą teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2013 m. vasario 19–22 d. buvo įregistruotas EG ir GEI sąskaitose esančių piniginių lėšų areštas. Atsakovas taip pat pateikė 2019 m. sausio 28 d. parengtą ekonomisto dr. doc. A. D. ekspertinę nuomonę, kad dėl piniginių lėšų arešto Bendrovės negalėjo dengti įprastinių savo veiklos sąnaudų ir kreditoriai būtų sustabdę arba nutraukę prekių ir paslaugų teikimą, dėl to Bendrovės savo veiklą būtų galėjusios vykdyti ne ilgiau kaip 2–3 mėn. po lėšų arešto pritaikymo. Ekspertas tokias išvadas padarė atsižvelgdamas į Bendrovių 2012 m. finansinių ataskaitų duomenis, kurie taip pat yra pateikti šioje byloje.
53. Teisėjų kolegija sutinka, kad apyvartinių lėšų areštas gali sutrikdyti įmonės veiklą. Tačiau pažymėtina, kad galiojantis teismo procesinis sprendimas, kuriuo įstatyme nustatyta tvarka įmonei pritaikyti laikino pobūdžio apribojimai iki galutinio ginčo išsprendimo, bet kuriuo atveju negali būti pagrindas perleisti visą pagrindinę įmonės veiklą ar imtis kokių nors kitų panašaus pobūdžio veiksmų, kuriais iš esmės būtų siekiama išvengti galimų neigiamų pasekmių tokiu būdu, kad tai paneigtų teismo sprendimo privalomumo principą (CPK 18 straipsnis), taip pat bendruosius sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus (CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su atsakovo R. B. argumentais, kad jo, kaip Bendrovių vadovo, atlikti veiksmai nagrinėjamu atveju buvo ekonomiškai būtini ir atitiko Bendrovių interesus.
54. CK 2.87 straipsnyje nustatytos fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams.
55. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai; lojalumo pareiga reiškia, kad juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-313/2018 101–102 punktus).
56. Byloje nustatyta, kad po ginčo sandorių sudarymo Bendrovės nebevykdė savo pagrindinės – apgyvendinimo ir maitinimo – veiklos, taigi, neteko nuolatinių pajamų ir grynojo pelno, kurį iki tol gaudavo iš šios veiklos. Minėta Bendrovių veikla ginčo sandoriais buvo perduota vykdyti trečiajam asmeniui – UAB „Aderas“. Todėl, vertinant ginčo sandorių visumą kaip vadovo priimtą verslo sprendimą, yra pagrindas sutikti su ieškovo argumentu, kad atsakovas pirmiausia privalėjo sušaukti visuotinius akcininkų susirinkimus, kuriuose būtų sprendžiamas Bendrovių veiklos tęstinumo klausimas būtent dėl apyvartinių lėšų trūkumo, susidariusio teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Tokia išvada, be kita ko, darytina atsižvelgiant ir į tuo metu galiojusios redakcijos Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą, pagal kurį bendrovės vadovas (jei valdyba nesudaroma) turi teisę reikalauti sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, bei ABĮ 38 straipsnio 3 dalį, įpareigojančią bendrovės vadovą (jei valdyba nesudaroma) sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą sužinojus ar turėjus sužinoti, kad bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Pastaroji įstatymo nuostata šiuo atveju gali būti taikoma pagal analogiją (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Tik tuo atveju, jeigu Bendrovių akcininkai būtų priėmę sprendimą neskirti papildomo finansavimo arba joks akcininkų sprendimas minėtu klausimu iš viso nebūtų buvęs priimtas, galima būtų pripažinti, kad Bendrovių vadovas ginčo sandorius sudarė siekdamas išvengti didesnės žalos atsiradimo Bendrovėms. Tačiau atsakovas minėtu klausimu Bendrovių neeilinių visuotinių akcininkų susirinkimų nesušaukė, nors jo paties pateikti įrodymai, t. y. finansų srities specialisto išvada patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartimi pritaikius Bendrovių turto areštą jos dar kelis mėnesius būtų galėjusios vykdyti veiklą.
57. Be to, pagal GEI įstatų ir EG įstatų 5.6 punktą bendrovės vadovas privalo gauti išankstinį visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą sudaryti sandorius dėl ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė negu 20 tūkst. Lt (5 792,40 Eur), investavimo, perleidimo, nuomos. Byloje nustatyta, kad atsakovas sandorius dėl Bendrovių ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė negu 20 tūkst. Lt (5 792,40 Eur), nuomos ir perleidimo, t. y. 2013 m. balandžio 2 d. EG ir UAB „Aderas“ baldų nuomos sutartį, 2013 m. balandžio 2 d. GEI ir UAB „Aderas“ baldų nuomos sutartį, 2013 m. balandžio 23 d. GEI ir UAB „Teniso pasaulis“ pirkimo–pardavimo sutartį, sudarė negavęs visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartyje nurodyta, kad vien šio fakto pakanka konstatuoti neteisėtus vadovo veiksmus ir netaikyti verslo sprendimų priėmimo taisyklės, nebent atsakovas R. B. būtų įrodęs, kad buvo išskirtinės aplinkybės, sudarančios būtinojo reikalingumo komerciniuose santykiuose pagrindą.
58. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo R. B. pateikti papildomi rašytiniai paaiškinimai ir įrodymai nepagrindžia būtinojo reikalingumo sudaryti minėtus sandorius be išankstinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo ir negali būti laikomi vien formaliu Bendrovių įstatuose nustatytų reikalavimų pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas teisingai ginčo sandorius vertino kaip visumą, siejamą vieno bendro tikslo. Tai šioje byloje iš esmės patvirtino ir kasacinis teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-313/2018 106 punktą). Todėl nėra pagrindo išskirti minėtas baldų nuomos ir pirkimo–pardavimo sutartis bei vertinti jas kaip pelningus sandorius vien dėl to, kad šis konkretus Bendrovių turtas buvo perleistas už didesnę nei įsigijimo kainą. Kaip minėta, ginčo sandorių visumos pasekmė yra ta, kad Bendrovės prarado nemažas nuolatines pajamas, o jų negautas grynasis pelnas yra žymiai didesnis nei tas, kuris buvo gautas perleidus turimą ilgalaikį turtą.
59. Pažymėtina, kad byloje yra pateikti 2013 m. balandžio 29 d. įvykusių GEI ir EG eilinių visuotinio akcininkų susirinkimų protokolai (XXIII t., b. l. 54–59, 75–80), iš kurių matyti, kad net ir po ginčo sandorių sudarymo atsakovas R. B. neinicijavo klausimo dėl Bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų pritarimo šiems sandoriams (CK 2.94 straipsnis). Atsakovas apskritai neatskleidė tokios informacijos Bendrovių akcininkų susirinkimuose, nors tokia pareiga vadovui nustatyta ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 5 ir 9 punktuose.
60. Pažymėtina ir tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas R. B. apie ketinamus sudaryti ginčo sandorius neinformavo ir Bendrovių kreditorių, nors turėjo įsitikinti, kad šiais sandoriais nebus pažeisti Bendrovių įsipareigojimai kreditoriams.
61. Atsakovo R. B. teigimu, susidariusioje situacijoje buvo pasirinktas vienintelis galimas verslo modelis, leidžiantis uždirbti pelną nepatiriant jokių veiklos sąnaudų. Pasak atsakovo, ginčo sandoriai buvo naudingi Bendrovėms, nes franšizės mokestis buvo skaičiuojamas ne nuo UAB „Aderas“ gauto pelno, o nuo pajamų (apyvartos). Be to, Bendrovės gavo 5 proc. komisinį mokestį, skaičiuojamą nuo UAB „Aderas“ patiriamų darbo užmokesčio sąnaudų. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta, nes byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad Bendrovių vadovas tinkamai ištyrė informaciją prieš sudarydamas ginčo sandorius, be kita ko, apie galimas rizikas pagal tikėtinos naudos ir galimos žalos bei jos atsiradimo tikimybės santykio įvertinimą (CPK 178 straipsnis). Taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovas atliko Bendrovių vykdyto apgyvendinimo ir maitinimo verslo vertinimą; organizavo viešą šio verslo pardavimą, siekdamas gauti geriausią pasiūlymą.
62. Atsakovas R. B. nurodo, kad apskundė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartį, kurios pagrindu buvo areštuotos Bendrovių lėšos. Taip pat išnaudojo kitas procesines priemones, siekdamas panaikinti Bendrovių lėšų areštą, t. y. pateikė prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Tačiau tiek jo atskirasis skundas, tiek jo minėtas prašymas teismų buvo atmesti. Dėl šių argumentų pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartimi pirmiausia buvo nutarta areštuoti Bendrovėms priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir turtines teises, o tik neužtenkant ir / ar esant nepakankamai tokio turto – areštuoti Bendrovių pinigines lėšas. Be to, iš areštuotų piniginių lėšų buvo leista išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškove. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartimi minėtoje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo pakeistos, leidžiant GEI ir EG iš areštuotų piniginių lėšų vykdyti mokėjimus pagal jų sudarytas nekilnojamojo turto nuomos sutartis su patalpų nuomotojais. Tačiau tokia nutartis buvo priimta ne Bendrovių, kurioms tuo metu vadovavo atsakovas R. B., o pačios ieškovės (tuo metu UAB „Amatas“) prašymu. Pats atsakovas GEI ir EG vardu jokių prašymų leisti atsiskaityti su konkrečiais tiekėjais, siekiant užtikrinti Bendrovių veiklos tęstinumą, minėtoje byloje neteikė.
63. Taip pat atsakovas R. B. nesikreipė į antstolį, kuris vykdė minėtą teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kad vietoj bankų sąskaitose esančių Bendrovių lėšų į areštuojamo turto aprašą būtų įtrauktas kitas Bendrovėms priklausantis turtas. Iš byloje pateiktų Bendrovių 2012 metų balansų matyti, kad GEI turėjo daugiau nei 40 mln. Lt vertės, o EG – daugiau nei 29 mln. Lt vertės ilgalaikio finansinio turto (investicijos į vertybinius popierius, paskolos asocijuotoms ir dukterinėms įmonėms, kitas finansinis turtas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiu, kad jis kaip Bendrovių vadovas ėmėsi visų įmanomų teisinių priemonių, siekdamas užtikrinti atsiskaitymą su tiekėjais. Tuo pačiu tai paneigia atsakovo įrodinėjamą aplinkybę, kad nesudarius ginčo sandorių Bendrovės būtų patyrusios didesnę žalą (CPK 185 straipsnis).
64. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovas R. B. pažeidė fiduciarines pareigas, t. y. rūpestingumo, lojalumo, veikimo sąžiningai ir protingai Bendrovių bei kitų organų narių (t. y. kito akcininko – ieškovo A. B.) atžvilgiu, sudarė sandorius, kurie prieštarauja Bendrovių interesams. Atsakovo teiginiai apie tuo metu kilusius Bendrovių akcininkų nesutarimus nepaneigia jo, kaip Bendrovių vadovo, padarytų pažeidimų. Atsakovas taip pat neįrodė būtinojo reikalingumo sudaryti ginčo sandorius.
65. Pagal kasacinio teismo praktiką, vertinant, ar sandoris sudarytas bendrovei prisiimant įprastą jos veikloje ūkinę komercinę riziką, bendrovės vadovas teisiškai būtų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymą ir turėtų atsakyti už padarytą žalą įrodžius, kad sandorių, iš kurių ieškovas kildina padarytą žalą, sudarymu iš anksto būtų žinoma, kad dėl jų atsiras bendrovei žala, tačiau to nepaisydamas vadovas vis dėlto sudarytų tokius sandorius, arba sprendimas sudaryti žalą nulėmusį sandorį priimtas akivaizdžiai aplaidžiai (nesurinkus pakankamai informacijos, ją nerūpestingai įvertinus ir pan.), taip, kad protingas ir apdairus bendrovės vadovas analogiškomis sąlygomis sandorio nebūtų sudaręs, arba sandorio sudarymo metu, atsižvelgiant į bendrovės įprastą veiklos praktiką, prisiėmė neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013).
66. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad atsakovas R. B., sudarydamas sandorius, kuriais Bendrovių iki tol vykdyta pelninga apgyvendinimo ir maitinimo veikla buvo perleista UAB „Aderas“, negalėjo nesuprasti, kad tokiais veiksmais Bendrovėms bus padaryta žala. Todėl atsakovui R. B. kyla pareiga atlyginti Bendrovėms padarytą žalą, kurią lėmė dėl jo kaltės atlikti neteisėti veiksmai (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, CK 6.246–6.248 straipsniai).
Dėl žalos dydžio
67. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Ieškovas turi procesinę pareigą įrodyti padarytos žalos dydį, kurį reikalauja atlyginti (CPK 178 straipsnis).
68. Kaip minėta, šioje byloje kasacinis teismas pažymėjo, kad nustatant Bendrovių realiai patirtą žalą dėl atsakovo R. B. veiksmų būtina nustatyti ir įvertinti tokias faktines aplinkybes: kokį laikotarpį EG ir GEI pagal sudarytas patalpų nuomos sutartis galėjo tikėtis teikti apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, dėl kokių priežasčių UAB „Teniso pasaulis“ ir UAB „Sitis“ nutraukė patalpų nuomos sutartis su EG ir GEI, ar EG ir GEI turėjo galimybę nutraukti sutartis su UAB „Aderas“ ir vėl vykdyti apgyvendinimo ir maitinimo veiklą, ar UAB „Teniso pasaulis“ arba UAB „Sitis“ nutraukė su UAB „Aderas“ patalpų nuomos sutartis ir dėl kokių priežasčių, kokį laikotarpį EG ir GEI galėjo pačios vykdyti apgyvendinimo ir maitinimo veiklą, jeigu nebūtų buvę sudaryta ginčo sandorių, ir pan.
69. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pagal GEI ir UAB „Teniso pasaulis“ 2009 m. rugpjūčio 26 d. sudarytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties specialiąsias sąlygas, šalys susitarė dėl dešimties metų nuomos termino, t. y., iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. (V t., b. l. 94–110). UAB „Sitis“ ir EG sudarė dvi nuomos sutartis – 2011 m. sausio 14 d. ir 2012 m. vasario 2 d. Šiomis sutartimis EG buvo išnuomotos patalpos, kurių nuomos terminas nustatytas iki 2016 m. kovo 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad patalpų nuomos sutartys su UAB „Aderas“ buvo sudarytos atitinkamai iki 2019 m. ir iki 2022 m. (XXI t., b. l. 73–76, 132–147), galima spręsti, jog patalpų nuomotojai būtų pratęsę nuomos terminus ir EG bei GEI, jei Bendrovės nebūtų perleidusios apgyvendinimo ir maitinimo veiklos. Duomenų, kad UAB „Teniso pasaulis“ ir / ar UAB „Sitis“ siekė nutraukti patalpų nuomos sutartis su EG ir GEI, byloje nėra. Minėtų bendrovių atstovai teisme patvirtino, kad sutartys buvo nutrauktos atsakovo R. B. iniciatyva.
70. Atsakovas R. B. nurodo, kad EG ir GEI turėjo galimybę vienašališkai nutraukti sutartis su UAB „Aderas“ ir susigrąžinti apgyvendinimo bei maitinimo veiklą. Tačiau sutiktina su ieškovo argumentais, kad Bendrovių sudarytų sutarčių su UAB „Aderas“ nutraukimas savaime nepagrindžia, jog tokiu atveju patalpų nuomotojai UAB „Teniso pasaulis“ ir UAB „Sitis“ taip pat sutiktų nutraukti patalpų nuomos sutartis su UAB „Aderas“ bei vėl sudaryti atitinkamas sutartis su EG ir GEI. Tas pats pasakytina ir apie buvusius Bendrovių darbuotojus, kurie po minėtų sandorių sudarymo perėjo dirbti į UAB „Aderas“. Tai, kad patalpų nuomotojai vėliau nutraukė sutartis su UAB „Aderas“, nes pastaroji nemokėjo nuomos mokesčio, nereiškia, kad sutartys būtų buvusios nutrauktos ir tuo atveju, jeigu Bendrovės būtų pačios vykdžiusios apgyvendinimo bei maitinimo veiklą.
71. Iš bylos medžiagos matyti, jog UAB „Aderas“ buvo naujai įsteigta įmonė, kuri iki tol tokios veiklos nevykdė. Tai leidžia spręsti, kad ši įmonė buvo specialiai įsteigta perimti verslą iš EG ir GEI.
72. Ieškovas prašomos priteisti žalos dydį grindžia remdamasis byloje atliktos teismo ekspertizės išvadomis. Teismo paskirta ekspertė Jurgita Banytė 2015 m. rugsėjo 4 d. pateiktame ekspertizės akte (XVIII t.) nurodė, kad GEI vykdyto verslo vertė 2013 m. vasario 28 d. buvo 4 314 448 Lt (1 249 550 Eur), o EG – 15 708 084 Lt (4 549 375 Eur). Ekspertė taip pat apskaičiavo 2013–2014 m. GEI iš viešbučio Europa Stay Vilnius ir restorano „Break Point“ verslo bei EG iš viešbučio Europa Royale Vilnius ir restorano „Medininkai“ negautą pelną iki mokesčių (2016 m. gegužės 19 d. papildomos ekspertizės akte – Bendrovių negautą grynąjį pelną). Remdamasis šiais skaičiavimais, ieškovas pats apskaičiavo negauto pelno prognozes už vėlesnį laikotarpį.
73. Iš ekspertizės akto matyti, kad Bendrovių vykdyto verslo vertę ekspertė nustatė taikydama pajamų metodą kapitalizavimo skaičiavimo būdu, kuris grindžiamas tuo, kad verslo vertingumą lemia vykdoma tęstinė veikla. Iš esmės tai reiškia, kad verslo vertė buvo nustatyta įvertinus numatomas gauti pajamas ir patiriamas išlaidas. Dėl to teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieškovas, prašydamas priteisti prarasto verslo vertę, nepagrįstai dar reikalauja negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo verslo praradimo iki bylos nagrinėjimo teisme, kadangi abiem atvejais nuostolių atsiradimo priežastis yra ta pati – neteisėtas verslo perkėlimas. Todėl teismas iš esmės teisingai nurodė, kad atlyginus perleisto verslo vertę, nėra teisinio pagrindo priteisti Bendrovių prarastas pajamas, kurios būtų gautos tuo atveju, jei nebūtų neteisėto verslo perkėlimo. Šios išvados ieškovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad teismo nustatytas žalos dydis nepadengia visų Bendrovių nuostolių ir taip pažeidžiamas civilinės atsakomybės instituto kompensacinis tikslas.
74. Teisėjų kolegija nepasisako dėl atsakovo R. B. argumentų, kuriais ginčijamos teismo ekspertės J. Banytės išvados dėl Bendrovių negautų pajamų (grynojo pelno), nes atmetus šią ieškinio dalį minėti atsakovo argumentai nebeturi reikšmės, sprendžiant žalos dydžio nustatymo klausimą.
75. Kasacinis teismas nurodė, kad vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 6 dalimi, iš žalos reikėtų išskaityti EG ir GEI gautą naudą iš UAB „Aderas“ ar trečiųjų asmenų dėl sudarytų sutarčių (pvz., baldų nuomos mokestį, baldų pardavimo kainą, franšizės mokestį ir pan.). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas Bendrovėms padarytos žalos dydį, neįvertino ir neišskaitė naudos, kurią Bendrovės gavo vykdant sudarytus ginčo sandorius su UAB „Aderas“ ir trečiaisiais asmenimis. Tai sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą sprendimą, atitinkamai sumažinant Bendrovėms priteistinas žalos atlyginimo sumas.
76. Pagal byloje pateiktą 2013 m. balandžio 23 d. GEI ir UAB „Teniso pasaulis“ sudarytą baldų ir įrangos pirkimo–pardavimo sutartį (V t., b. l. 143–144), GEI pardavė šį turtą už 165 289,26 Lt (47 871,07 Eur) kainą (neįskaičius PVM). UAB „Aderas“ pateikta pažyma, kurios ieškovas neginčija, patvirtina, kad nuo 2013 m. kovo mėn. iki 2017 m. gruodžio 31 d. sumokėto franšizės mokesčio, baldų nuomos mokesčio ir komisinio mokesčio už darbuotojų nuomą bendra suma EG naudai – 236 742,24 Eur, GEI naudai – 6 929,65 Eur (XXVIII t., b. l. 125–127). Išskaičius nurodytas sumas iš Bendrovėms priteistino žalos atlyginimo, GEI priteistina 1 194 749,28 Eur (1 249 550 Eur - 47 871,07 Eur - 6 929,65 Eur), EG – 4 312 632,76 Eur (4 549 375 Eur - 236 742,24 Eur).
77. Kitų minėtoje pažymoje nurodytų sumų, kurias UAB „Aderas“ per nurodytą laikotarpį sumokėjo Bendrovėms (t. y. patalpų subnuomos mokesčio, darbuotojų nuomos sąnaudų kompensavimo, kitų sumų už prekes ir paslaugas), išskaityti iš priteistino žalos atlyginimo nėra pagrindo. Ieškovas teisingai pažymi, kad šiais mokėjimais buvo kompensuojamos Bendrovių išlaidos, patirtos UAB „Aderas“ naudai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo
78. Apeliacinės instancijos teismui sumažinus pirmosios instancijos teismo patenkintą ieškovo reikalavimų dalį atsakovui R. B., laikytina, kad patenkintų reikalavimų dalis sudaro 68,41 proc., atmestų – 31,59 proc. Atitinkamai pakeitus bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis), iš atsakovo R. B. priteistina 14 014,24 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. B. (6 441,48 Eur ieškovo sumokėto žyminio mokesčio + 7 888,66 Eur ekspertizės išlaidų - 315,90 Eur atsakovo išlaidų už advokato paslaugas); 2 514,06 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei GEI; 8 493,78 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei EG.
79. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui A. B. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartimi buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio – 5 415,89 Eur, sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo, ši suma priteisiama valstybės naudai (CPK 84, 96 straipsniai).
80. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. papildomo sprendimo dalis, kuria šalims paskirstytas trečiojo asmens UAB „Sitis“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, keistina, iš ieškovo A. B. priteisiant 7 079 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB „Sitis“.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
81. Kadangi ieškovo A. B. apeliacinis skundas atmetamas, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlygintinos. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartimi jam buvo atidėta dalies – 8 416 Eur, žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo, ši suma priteisiama valstybės naudai.
82. Atsakovas R. B. taip pat prašė priteisti jo apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas – 9 416 Eur už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį, 5 350 Eur už advokatų paslaugas, 370 Eur kuratoriaus išlaidų. Kadangi jo apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas (t. y. 5,1 proc.), 771,93 Eur dalis šių išlaidų priteistina iš ieškovo A. B. (atlikus įskaitymą, ieškovui priteistinų išlaidų suma mažintina iki 13 489,66 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartimi atsakovui R. B. buvo atidėtas 6 861 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas iki bylos apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjimo, ši mokesčio dalis priteistina valstybei iš atsakovo R. B..
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkinti ieškovo reikalavimai atsakovui R. B. ir paskirstytos jų bylinėjimosi išlaidos, ir šią sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovo R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
1) 1 194 749,28 Eur (vieną milijoną šimtą devyniasdešimt keturis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 28 ct) žalos atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. kovo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 514,06 Eur (du tūkstančius penkis šimtus keturiolika eurų 06 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Group Europa Investment“ (įmonės kodas 300013278) naudai;
2) 4 312 632,76 Eur (keturis milijonus tris šimtus dvylika tūkstančių šešis šimtus trisdešimt du eurus 76 ct) žalos atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. kovo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8 493,78 Eur (aštuonis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt tris eurus 78 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Europa Group“ (įmonės kodas 124666595) naudai;
3) 13 489,66 Eur (trylika tūkstančių keturis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 66 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš ieškovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 415,89 Eur žyminio mokesčio už ieškinį valstybei.“
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. papildomo sprendimo dalį, kuria šalims paskirstytas trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Sitis“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ir šią papildomo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Priteisti iš ieškovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 079 Eur (septynis tūkstančius septyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Sitis“ (įmonės kodas 120131346) naudai.“
Priteisti iš atsakovo R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 861 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei.
Priteisti iš ieškovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 416 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei.
Teisėjai Artūras Driukas
Danguolė Martinavičienė
Vigintas Višinskis