Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-677-544/2019
teisėja Ana Karšul Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01995-2018-5
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.3.4.1.; 2.3.4.5.; 3.3.2.5.; 3.4.5.20.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 15 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Laimanto Misiūno, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei ir Linai Stankūnaitei, dalyvaujant pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. M., suinteresuotiems asmenims I. R., J. R. (2019 m. rugsėjo 25 d. posėdyje)
uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens I. R. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-7492-1055/2018 pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo, suinteresuoti asmenys – I. R., J. R.,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką J. R., gim. (duomenys neskelbtini), iš vaiko tėvų I. R. ir J. R..
2. Nurodė, kad vaikas de facto (faktiškai) yra likęs be atstovo pagal įstatymą, kadangi vaiko motina kitame mieste slaugo savo sergančią motiną, o tėvas nepriima siūlomos specialistų pagalbos dėl vaiko sveikatos problemų, neveda vaiko pas gydytojus, dėl to vaikui dažnėja pykčio priepuoliai, kurių metu yra nesaugu tiek jam pačiam, tiek kitiems mokyklos mokiniams ir bendruomenei.
3. Nurodė, kad 2018 m. lapkričio 19 d. Tarnyba gavo pranešimą iš progimnazijos, jog mokykloje berniukas elgiasi neadekvačiai, tranko daiktus, isteriškai rėkia, plėšo stendus, muša prie jo priėjusius mokytojus, vadina visus necenzūriniais žodžiais, nori pabėgti iš progimnazijos. Progimnazijos specialistai nurodė, kad prisiskambinti tėvui jiems nepavyksta. Nuvykę į progimnaziją, Tarnybos specialistai iškvietė greitosios pagalbos medikus ir policijos pareigūnus. Vaikas buvo nuvežtas į pirminės sveikatos priežiūros centrą, susitarta dėl psichiatro konsultacijos. Apie tai nedelsiant buvo informuotas tėvas, kuris į sveikatos priežiūros įstaigą atvykti nesutiko. Vėliau atvykęs į Tarnybą su jos specialistais kalbėtis atsisakė, reikalavo atiduoti vaiką, pranešė bendrosios pagalbos telefonu apie vaiko pagrobimą ir pasišalino. Šeimai buvo išsiųstas raštiškas pranešimas apie Tarnybos sprendimus vaiko atžvilgiu.
4. Nurodė, kad grėsmės vaikui lygis vertinamas ne pirmą kartą, tačiau tėvas atsisakė jam skiriamos pagalbos. Todėl 2018 m. lapkričio 19 d. Tarnyba nustatė antrąjį grėsmės vaikui lygį ir laikinai apgyvendino jį Utenos šeimos ir vaiko gerovės centre. Vaiko tėvas apie tai buvo informuotas raštu. Pažymėjo, jog centre vaikui bus teikiama kompleksinė specialistų pagalba, kas yra būtina siekiant užtikrinti jo saugumą ir tinkamas gyvenimo, mokymosi ir sveikatos apsaugos sąlygas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi Tarnybos prašymą tenkino ir leido paimti vaiką J. R. iš jo tėvų.
6. Teismas iš 2018 m. lapkričio 19 d. Vaiko laikino apgyvendinimo akto Nr. 8VLA-35, 2018 m. lapkričio 19 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos Nr. 86L-1067 ir 2018 m. lapkričio 19 d. tarnybinio pranešimo dėl nepilnamečio J. R. nustatė, jog grėsmės vaikui lygio vertinimo metu buvo nustatyta, kad mokykloje vaikas dažnai būna nevaldomas, agresyvus ir nenuspėjamas, kartais be priežasties nelanko pamokų. J. R. tėvas I. R. dažnai elgiasi agresyviai, kelia balsą, nebendrauja ir yra nusiteikęs priešiškai specialistų, kurie teikia pagalbą šeimai, atžvilgiu, be to, atsisako vartoti paskirtus vaistus. Nepilnamečio teigimu, anksčiau šeimoje buvo smurtaujama, šiuo metu nebe. Tėvas atsisako daugelio specialistų pagalbos ir draudžia nepilnamečiam vaikui bendrauti su specialistais. Vaiko motina šiuo metu nedalyvauja vaiko gyvenime. J. R. nuo 2018 m. lapkričio 19 d. laikinai apgyvendintas Utenos šeimos ir vaiko gerovės centre. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nustatytas antras grėsmės vaikui lygis ir priimtas sprendimas vaiką paimti iš tėvų.
7. Teismas taip pat nustatė, kad dar 2018 m. rugsėjo 18 d. ir 2018 m. lapkričio 15 d. vaikui buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis. Šeimai buvo skirtas atvejo vadybininkas, tačiau atvejo vadybos procesas nepavyko, nes tėvas atsisakė jam skirtos pagalbos.
8. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas darė išvadą, kad J. R. šiuo metu yra likęs be įstatyminio atstovo, jam kilęs antras grėsmės lygis, t. y. realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar net gyvybei, todėl Tarnybos prašymą patenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu ir pateiktais papildomais procesiniais dokumentais suinteresuotas asmuo I. R. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – Tarnybos prašymo netenkinti.
10. Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje apeliantas nurodė, kad ginčijama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, pažeidžianti vaiko ir jo tėvų interesus. Bylą teisėja išnagrinėjo nekompetentingai, taikė dvigubus standartus Tarnybai ir vaiko tėvams. Tarnyba neteisingai, be pagrindo ir šališkai nurodė, kad J. R. tėvai piktybiškai atsisakė rūpintis jo sveikata, nevartojo paskirtų vaistų ir vengė specialistų pagalbos. Vaiko paėmimą iš šeimos vertina kaip jo pagrobimą, prieštaraujantį galiojančiam teisiniam reglamentavimui.
11. Teigia, jog dar 2018 m. spalio 10 d. savo noru nuvežė sūnų J. R. į Vaikų raidos centrą, kuriame jis tą pačią dieną buvo užregistruotas į psichiatrijos skyrių išsamesniam tyrimui. 2018 m. spalio 18 d. kreipėsi į psichologę – terapeutę, tačiau, nesant laisvų vietų, buvo sutarta pradėti konsultacijas po Naujųjų metų. Be to, jie bendradarbiavo su atvejo vadybininke R. Ž.. Todėl nepagrįsti teiginiai, jog jie atsisakė vartoti vaistus ir nesirūpino vaiko sveikata.
12. Apie jokius grėsmės lygius ir patį vaiko paėmimą jie, vaiko tėvai, nebuvo tinkamai ir laiku informuoti. Atsisakė socialinių darbuotojų paslaugų, kadangi nėra jokių duomenų, kad jų šeima neturi socialinių ar tėvystės įgūdžių, kad vaiko gyvenamoji aplinka jam nesaugi. Tarnyba nesurinko jokių tai patvirtinančių įrodymų. Smurto vartojimas šeimoje prieš vaiką taip pat nėra įrodytas, ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Priešingai, sūnus įstaigoje, į kurią buvo patalpintas, patyrė fizinį smurtą, jis prastai maitinamas, tėvui neteikiama informacija apie sūnaus sveikatos būklę.
13. Apeliantas nurodo, jog pripažįsta, kad buvo uždraudęs liesti sūnų mokykloje, nes kiekvienas prisilietimas virsdavo smurtu jo vaiko atžvilgiu. Priešingai, nei nurodo Tarnyba, jo sūnus nesigydė Raidos centre, o ten jam buvo teikiamos konsultacijos. Sūnus po jo paėmimo nebuvo konsultuojamas nei psichologo, nei psichoterapeuto. Atsakingos tarnybos buvo nusprendusios skirti vaikui individualų mokymą atskirai nuo kitų vaikų, tačiau Raidos centras davė žodines rekomendacijas, kad toks mokymo metodas jo sūnui netinka.
14. Apelianto teigimu, Tarnybos reikalavimai pažeidžia jų privačią erdvę. Jie yra grįžę iš emigracijos, todėl sūnui, kuris gimęs Ispanijoje, nebūtų kliūčių gauti šios šalies pilietybę. Sūnų susigrąžinti bandys teisėtai, o jei nepavyks, tai pasiims neteisėtai. Su vaiku turi stiprų emocinį ryšį, aplankius vaiką jis prašosi namo, todėl jis turi būti grąžintas į šeimą, turi būti pakeista mokykla, sudarytos sąlygos sūnui mokytis namuose, suderinti psichoterapeutės užsiėmimai, o Utenos šeimos ir vaiko gerovės centras galėtų būti paskirtas paslaugų tiekėju.
15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Tarnyba prašo palikti galioti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį.
16. Atsiliepime ir atstovė teismo posėdyje nurodė, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Tėvai neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikui, neveikimas laikytinas priešingu vaiko interesams. Šiuo atveju vaiko tėvas I. R. piktybiškai nebendradarbiavo su įvairių įstaigų specialistais, nepagarbiai elgėsi su Tarnybos specialistais, siekdamas įrodyti jų nekompetenciją, tinkamai nesirūpino vaiko interesais. Be to, dėl galimo tėvo smurto vaiko atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
17. Nurodo, kad mažametis tuo metu liko be įstatyminio atstovo, kuris galėtų vaiką tinkamai atstovauti, įskaitant ir gydymo įstaigoje. Vaikas buvo pristatytas į VšĮ Vaiko raidos centro Krizių intervencijos skyrių, kur skubos tvarka kitą dieną perkeltas į Centro Psichiatrijos skyrių, gydėsi tris savaites. 2018 m. lapkričio 27 d. Utenos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu vaikui nustatyta laikinoji globa, globėju paskirtas Utenos šeimos ir vaiko gerovės centras. Tėvams yra sudarytos visos sąlygos bendrauti su vaiku. Paaiškino, kad bylos nagrinėjimo dienai situacija nėra pasikeitusi, t. y. aplinkybės, dėl kurių vaikui J. R. nustatyta laikinoji globa (rūpyba), nėra išnykusios, todėl vaiko grąžinimas tėvams neatitiktų geriausių vaiko interesų, kurie šiuo metu visiškai užtikrinami laikinojo globėjo.
18. Teigia, jog apeliantas neteisus, kad vaikas galimai sužalotas šioje įstaigoje. Pats I. R. sukėlė konfliktinę situaciją centre, kurios metu vaiko akivaizdoje stūmė socialinio darbuotojo padėjėją į sieną.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Atskirasis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329, 338 straipsniai).
20. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką iš tėvų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad mažametis J. R., gim. (duomenys neskelbtini), tuo metu buvo likęs be įstatyminio atstovo, jam buvo kilęs antras grėsmės lygis, t. y. realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar net gyvybei, kas sudarė pagrindą pareiškėjo prašymą tenkinti ir išduoti leidimą paimti vaiką iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.2541 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 36 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 40 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
22. Pažymėtina, kad CK 3.254 straipsnis nustato atvejus, kada vaikui nustatoma laikinoji globa (rūpyba), t. y. kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais) (1 punktas); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių (2 punktas); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (3 punktas). CK 3.2541 straipsnis numato, kad kai yra šio kodekso 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą (1 dalis). Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaiką šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, privalo per tris darbo dienas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka (2 dalis). CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.
23. VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs atvejo vadybininko siūlymą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir įvertinęs jo pagrįstumą arba savarankiškai nustatęs, kad toje aplinkoje iškilo pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, šio įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos; ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Civilinio kodekso 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Per 3 darbo dienas nuo teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų, kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius teikia savivaldybės administracijos direktoriui nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ir paskirti konkretų laikinąjį globėją (rūpintoją).
24. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-221 patvirtinto Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vertina grėsmės vaikui lygį, atsižvelgdama į grėsmės vaikui rizikos veiksnių grupes ir grėsmės vaiko saugumui, gyvybei ir (ar sveikatai) vertinimo kriterijus, nurodytus Aprašo 1 priede. Nustatomos šios grėsmės vaikui rizikos veiksnių grupės: 1) vaiko funkcionavimo rizikos veiksniai; 2) rizikos veiksniai, susiję su vaiko atstovais pagal įstatymą; 3) rizikos veiksniai, susiję su tėvystės įgūdžiais ir bendravimu (santykiu) su vaiku; 4) rizikos veiksniai, susiję su socialine aplinka. Nustatant grėsmės lygį, atsižvelgiama į grėsmės vaikui lygio vertinimo metu nustatytą informaciją apie esamus grėsmės vaikui rizikos veiksnius bei kriterijus, nustatytus Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje. Nustačius, vieną iš aukštos rizikos veiksnių ir (arba) ne mažiau ne penkis kitus rizikos veiksnius, nustatomas pirmasis grėsmės vaikui lygis, o nustačius daugiau nei vieną aukštos rizikos veiksnių, nustatomas antrasis grėsmės lygis, kuriam esant vaikai skubiai laikinai turi būti paimami iš tėvų (atstovų pagal įstatymą) (VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalis).
25. Bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. lapkričio 19 d. iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos Tarnyboje gautas pranešimas dėl agresyvaus ir neadekvataus nepilnamečio J. R. elgesio gimnazijoje. Reaguojant į šį įvykį buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba ir policijos pareigūnai. Tarnybos specialistai turėjo duomenų, kad toks vaiko elgesys kartojasi, nes iki šio įvykio jau du kartus buvo vertinę ir nustatę pirmąjį grėsmės vaikui lygį. Tą pačią dieną Tarnybos specialistai nustatė antrą grėsmės lygį vaikui ir priėmė sprendimą vaiką paimti iš jo įstatyminių atstovų. 2018 m. lapkričio 19 d. Vaiko laikino apgyvendinimo aktas patvirtinta, kad, vadovaujantis VTAPĮ 36 straipsnio 4 dalimi ir Aprašo 5.4 punktu, nuspręsta vaiką J. R., gim. (duomenys neskelbtini), laikinai apgyvendinti Utenos šeimos ir vaiko gerovės centre ir kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų gavimo.
26. Aprašo 2.2 punkte numatytas vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą – valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos vykdoma vaiko teisių apsaugos priemonė, nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį. Pagal Aprašo 4 punktą, nustatant grėsmės vaikui lygį, atsižvelgiama į grėsmės vaikui lygio vertinimo metu nustatytą informaciją apie esamus grėsmės vaikui rizikos veiksnius bei kriterijus, nustatytus Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje (pagal Aprašo 1 priedo formą).
27. Nagrinėjamu atveju Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos (toliau – ir Anketa) Nr. 8GL-1067 duomenys rodo, kad J. R. tuo metu buvo 9 metai, vaiko atžvilgiu iš aukštos rizikos veiksnių turėjo būti nustatyti ne mažiau nei penki rizikos veiksniai. Anketos turinys patvirtina, kad, vertinant vaiko funkcionavimo rizikos veiksnius, buvo nustatyta, jog vaikas bendrauja suaugusiųjų kalba, vaiko teigimu, tėvas jį baudžia, bet mušė seniai, tėvas uždraudė jam bendrauti su socialine pedagoge ir psichologe (1.1 punktas); vaikas auga aplinkoje, kurioje galimai smurtaujama (smurtauta), nes vaikas yra nurodęs, kad tėvas prieš jį seniau yra vartojęs smurtą (1.3 punktas); pasireiškė autodestruktyvus vaiko elgesys, kurio jo atstovai negali suvaldyti – berniukas mokykloje dažnai būna nevaldomas, agresyvus ir nenuspėjamas (1.5 punktas); kartais berniukas be priežasties nelanko pamokų (1.7 punktas); tėvai dažnai atsisako specialistų pagalbos, nevykdo nurodymų, patys sprendžia, ar reikalinga vaikui gydytojų pagalba, tėvas atsisako vartoti paskirtus vaistus (1.8 punktas). Vertinant rizikos veiksnius, susijusius su vaiko atstovu, nustatyta, kad tėvas dažniai elgiasi agresyviai, kelia balsą, nebendrauja, nusiteikęs priešiškai, skundžia bet kokius specialistų veiksmus (2.1 punktas); vaiko teigimu, anksčiau šeimoje buvo smurtaujama (2.4 punktas); tėvai nebendradarbiauja su specialistais (2.6 punktas); vykdant atvejo vadybą šeimoje nepadėjo plane numatyta pagalba, tėvas jos atsisakė (2.7 punktas); tėvai negali apsaugoti vaiko nuo jį galimai žalojančio elgesio, nes vaiko tėvas nesutinka su specialistų sprendimais, neveža vaiko pas gydytojus, jam nėra teikiama reikiamų specialistų pagalba (2.8 punktas); tėvai nevykdo savo, kaip vaiko atstovų, pareigų, nes nelanko jiems skirtų psichologo konsultacijų, atsisako gydytojų pagalbos, draudžia sūnui bendrauti su mokyklos specialistais, nebendradarbiauja su tarnybos specialistais (2.9 punktas). Vertinant rizikos veiksnius, susijusius su vaiko atstovo (-ų) bendravimu (santykiu) su vaiku ir tėvystės įgūdžiais, nustatyta, kad naudojamos netinkamos vaiko auklėjimo priemonės, nes tėvas nuteikinėja vaiką prieš specialistus, neleidžia su visais bendrauti, liepia nepasakoti apie šeimą (3.3 punktas). Prie kitų nenurodytų rizikos veiksnių, susijusių su vaiko atstovo bendravimu su vaiku, tėvystės įgūdžiais anketoje pažymėta, kad vaiko mama šiuo metu nedalyvauja vaiko gyvenime, tėvas uždraudė vaikui sakyti, kur yra jo mama (3.6 punktas). Prie kitų nenurodytų rizikos veiksnių, susijusių su socialine aplinka, pažymėta, kad vaiko tėvas atsisako pasirašyti ant dokumentų, nelanko specialistų rekomendacijų, atsisako su jais bendradarbiauti (4.5 punktas).
28. Teisėjų kolegija, įvertinusi nutarties 27 punkte aptartus Anketoje nurodytus grėsmės vaikui rizikos veiksnius bei kriterijus, juos patvirtinančių įrodymų visumą, sprendžia, jog Anketoje nurodytas vaiko funkcionavimo rizikos veiksnys, jog tėvas atsisako vartoti paskirtus vaistus (1.8 punktas), nepasitvirtino ir nurodytas nepagrįstai. Bylos nagrinėjimo metu duodama paaiškinimus Tarnybos atstovė V. M. sutiko, kad šioje anketos dalyje padaryta specialistų klaida. Taigi, apelianto teiginiai dėl nepagrįstai nurodyto vaistų nevartojimo pasitvirtino.
29. Tačiau, priešingai atskirojo skundo teiginiams, net ir be nutarties 28 punkte aptarto veiksnio nebuvimo, tuo metu Tarnybai pakako faktinių duomenų konstatuoti antrąjį grėsmės vaikui lygį, kas lėmė vaiko paėmimą iš jo atstovo pagal įstatymą. Įvertinus byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, ir ypač tai, kad vaiko motina nuo pareigų vykdymo vaiko atžvilgiu buvo nusišalinusi, o tėvas laiku nesiėmė pakankamų priemonių, susijusių su vaiko psichinės sveikatos, elgsenos problemų sprendimu, yra pagrindas vertinti, kad tuo metu egzistavo kiti Anketoje nurodyti daugiau nei penki rizikos veiksniai, viršijantys antram lygiui nustatyti reikalingą penkių veiksnių ribą, iš jų net keturi yra priskiriami aukštos rizikos veiksniams (1.1, 2.7, 2.8, 2.9 punktai). Teisėjų kolegijos vertinimu, esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, Tarnyba pagrįstai ir teisėtai nustatė antrąjį grėsmės vaikui lygį, surašė vaiko laikino apgyvendinimo aktą, o mažametį J. R. laikinai apgyvendino Utenos šeimos ir vaiko gerovės centre.
30. Vertinant apelianto atskirojo skundo argumentus, pažymėtina, jog apelianto šeimai nuo 2017 m. rudens įvairios institucijos aktyviai teikė siūlymus dėl konkrečios pagalbos, bendradarbiavimo, skatino kreiptis į kvalifikuotus specialistus J. R. emocinės būklės stabilizavimui, tačiau apeliantas šios pagalbos iš esmės atsisakydavo. Laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2018 m. gegužės 11 d. ugdymo įstaigos pateiktais duomenimis net 10 kartų pasireiškė smurtinis vaiko elgesys, kuris, be kita ko, buvo nukreiptas tiek į kitus vaikus, tiek į mokyklos personalą. 2017 m. spalį buvo sudarytas Progimnazijos Vaiko gerovės komisijos pagalbos mokiniui planas. 2018 m. kovo 29 d., dalyvaujant Tarnybos specialistei, svarstytas individualaus pagalbos priemonių planas, sudarytas J. R., 2018 m. balandžio 10 d. svarstytas savivaldybės administracijos pavedimas koordinuotai teikti paslaugas vaikui ir tėvams, 2018 m. balandžio 13 d., dalyvaujant ir I. R., svarstytas koordinuotai teikiamų paslaugų plano sudarymas ir patvirtinimas, 2018 m. balandžio 24 d., dalyvaujant I. R., Tarnybos specialistei, koordinatorei, svarstytos vaiko elgesio problemos ir pagalbos teikimas. Tą pačią dieną progimnazija gavo (duomenys neskelbtini) klasės, kurioje mokėsi J. R., mokinių tėvų prašymą užtikrinti jų vaikų saugumą, apsaugant nuo J. R. smurto. 2018 m. gegužės 4 d. progimnazijos turima informacija apie mokinį ir mokyklos panaudotas priemones, gavus prašymą, pateikta Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriui. 2018 m. birželio 6 d. svarstytas J. R. individualios pagalbos plano įgyvendinimas, tačiau tėvai į posėdį neatvyko. Nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio pradžios vėl pasireiškė vaiko smurtaujantis elgesys progimnazijoje. 2018 m. rugsėjo 10 – 11 d. surengti Vaiko gerovės komisijos posėdžiai dėl šios situacijos. 2018 m. rugsėjo 21 d., ištikus dideliam pykčio priepuoliui ir nepavykstant nuraminti vaiko, buvo kviesta greitoji medicininė pagalba ir Tarnybos specialistai. Per 2018 m. mokslo metus buvo suorganizuoti net 8 Vaiko gerovės komisijos posėdžiai susidariusiai situacijai spręsti. 2018 m. rugsėjo 18 d., nustačius 1 grėsmės lygį J. R., 2018 m. rugsėjo 20 d. šeimai pradėtas atvejo vadybos procesas. 2018 m. spalio 15 d. atvejo vadybos posėdyje, siekiant susipažinti su Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Vaiko raidos centro specialistų pateiktomis rekomendacijomis, įvyko konfliktas su vaiko tėvu. Jis, kaip ir anksčiau, atsisakė specialistų pagalbos. 2018 m. lapkričio 15 d. J. R. nustatytas 1 grėsmės lygis, o po keturių dienų ir antras grėsmės lygis.
31. Bylos duomenys taip pat rodo, kad pagal VšĮ Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro duomenis (2018 m. rugsėjo 20 d. raštas Nr. 131-SD-756), J. R. buvo teikiamos vaiko psichiatro konsultacijos (2018 m. balandžio 25 d., 2018 m. balandžio 27 d., 2018 m. gegužės 2 d., 2018 m. gegužės 16 d., 2018 m. birželio 8 d. ir 2018 m. birželio 11 d.). Pirmą kartą I. R. su sūnumi į vaikų psichiatrą kreipėsi 2018 m. balandžio 25 d., konsultacijai užregistruotas Vaiko gerovės komisijos prašymu; apeliantas pripažino, kad vaikas buvo vertintas M. P. psichologinėje tarnyboje, kur jam nustatytas hiperaktyvumo sutrikimas, tačiau medikamentiniam šio sutrikimo gydymui jis nepritarė. I. R. nepritarus konsultacijų vaiko raidos centre tikslingumui, jam patarta registruotis vaiko ištyrimui Utenos pedagoginėje psichologinėje tarnyboje. Nors vaiko tėvas užregistravo vaiką ištyrimui minėtoje tarnyboje, tačiau ištyrimą atšaukė. Paskutinės konsultacijos metu 2018 m. birželio 11 d. buvo išrašytas ir tėvui įteiktas siuntimas konsultacijai į Vaiko raidos centrą, nurodant nepatikslinto hiperkinezinio sutrikimo diagnozę F90.9. Šiai konsultacijai suinteresuotas asmuo I. R. pritarė, tačiau sutartą dieną negalint įvykti konsultacijai ir apie tai jį informavus, nurodė, kad laikinai stabdo konsultacijas, nes vaikui yra paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė. Vaikų ir paauglių psichiatrė R. D. nurodė, kad vaikui reikalinga nuosekli psichologinė pagalba, kurią teiktų asmuo, su kuriuo vaikas turi gerą emocinį ryšį, bei adekvačiomis dozėmis skirti medikamentai (emocijų ir elgesio sutrikimams bei galimai esančio hiperaktyvumo sutrikimams koreguoti). 2018 m. spalio 10 d. Vaikų ligoninės, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaiko raidos centro Vaikų ir paauglių krizių intervencijų skyriaus išrašo duomenys rodo, kad I. R. su sūnumi buvo atvykęs į šią įstaigą, nurodė, kad vaikas dirglus, greitai susierzina, supyksta (šaukia, mėto daiktus, tranko durimis), jautriai reaguoja į kritiką, vaikų pastabas, nenustygsta vietoje, garsiakalbis, pamokų metu garsiai kalba, komentuoja, pertraukia mokytoją, susierzinęs gali išeiti iš klasės kada nori, retkarčiais atsisako dirbti pamokų metu, turi mokymosi sunkumų. Specialistai pateikė rekomendacijas: išsamus ištyrimas ir gydymas šios įstaigos Vaikų psichiatrijos skyriuje; dienotvarkė, struktūrizuota aplinka, elgesio korekcijos sistemos principų taikymas visose vaiko aplinkose; individuali tęstinė ilgalaikė psichologinė/psichoterapinė terapinė pagalba; socialinių įgūdžių lavinimas; tėvų konsultavimas (psichoedukacija) ir palaikymas vaiko emocinės būsenos bei elgesio korekcijos klausimais bei rekomenduota pakartotinai kreiptis į PPT dėl tolesnių rekomendacijų ugdymui. Teisėjų kolegijos nuomone, iš tokios įvykių, susijusių su vaiko psichinės sveikatos užtikrinimu, eigos Tarnybai ir pirmosios instancijos teismui tuo metu buvo pagrindas spręsti, jog vaiko tėvas dėl aptariamos pagalbos kreipiasi tik epizodiškai ir tai neužtikrina jos visapusiškumo ir tęstinumo.
32. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad iš 2018 m. gruodžio 4 d. Tarnybos vyriausiųjų specialistų (mobiliosios komandos narių) rašto „Dėl informacijos pateikimo apie I. ir J. R. šeimą“ matyti, kad po vaiko paėmimo pagal 2018 m. lapkričio 19 d. aktą suinteresuotas asmuo I. R. atsisakė bendrauti su mobiliosios komandos nariais, sužinoti vaiko motinos J. R. kontaktų tuo metu nepavyko. Bylos duomenys rodo, kad 2018 m. lapkričio 22 d., 2018 m. lapkričio 27 d. ir 2018 m. lapkričio 29 d. mobiliosios komandos nariai vyko į R. namus, kuriuose gyveno vaikas, tačiau į juos nepateko. Nors buvo palikti informaciniai pranešimai apie apsilankymą ir būsimus apsilankymus, tačiau vaiko tėvas (tėvai) į tai niekaip nereagavo. Apeliantas neginčija ir teismo posėdžiuose patvirtino, kad nei mobiliosios komandos narių, nei kitų specialistų į namus nepriėmė ir nepriims, nes jie be pagrindo nori patekti į jų šeimos privačią erdvę, taip pažeidžia jų teises ir laisves. Esant tokiai situacijai, po vaiko paėmimo nebuvo galimybės atlikti rizikos ir saugumo bei šeimos stiprybių ir poreikių vertinimo, o būtent tai galėjo ir ateityje gali būti pagrindu spręsti apie galimai pasikeitusią faktinę padėtį, rizikos, saugumo veiksnių pasikeitimą, apie šeimos stiprybes ir poreikius, kas leis įvertinti vaiko grąžinimo į šeimą galimybes.
33. (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2019 m. sausio 14 d. rašte detalizuota informacija apie J. R. elgesį mokymosi šioje įstaigoje laikotarpiu ir priemones, kurios buvo siūlomos, siekiant padėti išspręsti kilusias problemas. 2019 m. sausio 25 d. iš Tarnybos gauta papildoma informacija, iš kurios matyti, kad vaiką apgyvendinus Centre, 2018 m. lapkričio 30 d. jis buvo psichologo konsultacijoje, vėliau gydytas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės Vaiko raidos centre. Psichiatrijos skyriaus 2018 m. gruodžio 18 d. surašytoje J. R. epikrizėje pateikta psichologo išvada, kad berniuko emocijos gydymo pradžioje greit kintančios, labilios, jis jautrus ir dirglus, gali greit pradėti rėkti, keiktis ir šaipytis, būdinga žema frustracijos tolerancija; eigoje berniuko emocijos stabilesnės, jis mažiau dirglus, rečiau rėkia, greičiau nurimsta; stebimas gynybiškas ir epizodiškai priešiškas elgesys, kuris rodo jo nepasitikėjimą aplinka, psichologinį poreikį apsisaugoti, neprisileisti, tačiau su laiku stebima, kad vaikas geba užmegzti ryšį, jaustis saugiau, tačiau tarpasmeninių santykių šeimoje tema kelia didelį nerimą; berniukas nuo pradžių išsako, kad nieko nekalbės apie savo šeimą; tai, medicinos psichologės vertinimu, skatina prielaidą, kad dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių (galimai patirto fizinio ir psichologinio smurto bei perdėtos kontrolės iš artimiausios aplinkos, kuri trukdė vaiko raidai, mokymosi procesui, emocinei būsenai), vaikas jaučiasi nesaugiai, ateitis yra neprognozuojama ir kelianti įtampą; taikant struktūrizuotą aplinką su elgesio pasekmėmis bei medikamentinį gydymą, ryškiai sumažėjo vaiko nerimastingumas, emocinių reakcijų intensyvumas, vaiko nuotaika tapo lygesnė, jis greičiau nurimdavo, suretėjo garsaus rėkimo epizodai. Išrašant vaiką pateiktos rekomendacijos: vaikų ir paauglių psichiatro priežiūra PSC; tęsti medikamentinį gydymą; esant stabiliai būsenai, vertinti dėl galimo aktyvumo ir dėmesio sutrikimo; ilgalaikė psichologinė – psichoterapinė pagalba, orientuota į berniuko psichologinio saugumo stiprinimą, pasitikėjimo savimi ugdymą, traumuojančių patirčių perdirbimą, emocijų kontrolės gerinimą; kreiptis į Pedagoginę psichologinę tarnybą dėl rekomendacijų sudarymo ugdymui ir gydyti pagal šias rekomendacijas; reikalinga logopedo (specialisto) pagalba ir kita. Pažymima, kad su vaiku būtina bendrauti ramiai, mokyti tinkami išreikšti emocijas, lankyti socialinių įgūdžių grupę, visiems darbuotojams svarbu vienodai laikytis nustatytų auklėjimo principų.
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo nutarties 27-33 punktuose nurodyti faktiniai duomenys ir argumentai rodo tarpinstitucinio ir šeimos bendradarbiavimo būtinybę nuosekliai laikytis specialistų, įskaitant gydytojus, nustatytų rekomendacijų. Apeliantas yra neteisus, teigdamas, jog socialinių darbuotojų paslaugų gali atsisakyti kada tik panorėjęs, kad jis yra aukščiau už vaiko gerove besirūpinančias institucijas ir geriau žino problemų sprendimo būdus. Pažymėtina, kad valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai tėvų valdžią įgyvendina priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Šioje vietoje pažymėtina, kad apelianto elgsena prieštaravo ir neatitiko VTAPĮ 31 straipsnio 8 dalies nuostatos, įpareigojančios tėvus bendradarbiauti su sveikatos priežiūrą ar kitokią pagalbą vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą teikiančiais specialistais, vaiko mokyklos vadovu, kitu švietimo paslaugų teikėju, mokytojais, kitais specialistais, teikiančiais specialiąją psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą, atsižvelgti į jų rekomendacijas. Aptartos pareigos nevykdymas pagrįstai įvertintas kaip piktnaudžiavimas tėvo teisėmis ir pareigomis, psichiškai gniuždant vaiką bei neužtikrinant jam sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų bei ugdymosi poreikių.
35. Apeliantas atskirajame skunde teisingai nurodė, kad bylos išnagrinėjimas pirmosios instancijos teisme rašytinio proceso tvarka neužtikrino tinkamo proceso, kad tiek apie Tarnybos vykdytus veiksmus, tiek apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme jis ir J. R. nebuvo tinkamai informuoti, kad neturėjo galimybės teismui pateikti įrodymų ir duoti paaiškinimų, kad teismas netyrė vaiko nuomonės dėl jo gyvenimo su tėvais, kad neturėdamas teisinio išsilavinimo jis nesugebėjo tinkamai ginti savo, sūnaus ir šeimos interesų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Dėl šių atskirojo skundo argumentų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija šioje byloje Nr. e3K-3-308-969/2019 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarties 46 punkte konstatavo, kad visumos pozityviųjų valstybės pareigų, susijusių su tinkamu vaiko tėvų ir paties vaiko įtraukimu į bylos nagrinėjimo procesą, išplaukiančių iš EŽTK 6 ir 8 straipsnių, VTK 9 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio ir įtvirtintų nacionalinės teisės normose (VTAPĮ 4 straipsnio 3 punktas ir 11 straipsnis, CPK 133 straipsnio 3 dalis ir 161 straipsnio 1 dalis), nevykdymas iš esmės pažeidė procesinį teisingumą šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo panaikintina, byla perduodama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
36. Teisėjų kolegija, iš naujo nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, ją išnagrinėjo žodinio proceso tvarka, suinteresuotiems asmenims, vaiko tėvams I. R. ir J. R. pasiūlė pateikti įrodymus ir/ar paaiškinimus, kurių jie negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui (jei tokių turi), pasirūpinti savo teisiniu atstovavimu procese savo lėšomis ar pagal valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, taip pat Tarnyba buvo įpareigota pateikti teismui vaiko nuomonę byloje nagrinėjamu klausimu arba duomenis, kad vaikas negali savarankiškai suformuluoti savo nuomonės, įrodymus apie faktinę bylos situaciją dėl vaiko paėmimo bylos nagrinėjimo teisme metu.
37. Dėl valstybės garantuojamos nemokamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo apeliantas I. R. kreipėsi, bet ją suteikti buvo atsisakyta, o J. R. posėdyje patvirtino, kad tokios pagalbos nesikreips. Suinteresuoti asmenys savo lėšomis teisiniu atstovavimu nepasirūpino, nors bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ir tam laiko bei realios galimybės buvo. Apeliantas pateikė, jo nuomone, svarbius įrodymus savo atsikirtimams pagrįsti, jie buvo priimti, dalyvaujantys byloje asmenys dėl jų pateikė savo vertinimą. Tarnyba pateikė teismui įrodymus, susijusius su galimybe vaikui išreikšti savo nuomonę byloje nagrinėjamu klausimu ir susijusius su faktine bylos situacija dėl vaiko paėmimo bylos nagrinėjimo teisme metu. Taigi procesinį teisingumą šioje byloje pažeidusius trūkumus teisėjų kolegija ištaisė, kiek tai šioje bylos nagrinėjimo stadijoje procesiškai buvo galima.
38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek Tarnyba, tirdama ir vertindama situaciją, tiek pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, aukščiau nutartyje aptartų materialinio teisinio reguliavimo nuostatų nebuvo pažeidę. Pagal tuo metu egzistavusius duomenis, Tarnyba teisingai nustatė antrąjį grėsmės vaikui lygį ir surašė vaiko laikino apgyvendinimo aktą bei J. R. laikinai apgyvendino Utenos šeimos ir vaiko gerovės centre. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu faktiniai duomenys rodė pagrindų paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, įtvirtintų CK 3.254 straipsnio 3 punkte, egzistavimą. Todėl pirmosios instancijos teismas tuo metu pagrįstai sprendė, kad grėsmės lygio nustatymo vertinimo metu kilo realus pavojus vaiko sveikatai ir (ar) gyvybei, todėl buvo pagrindas išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo tėvų, o atskirojo skundo argumentai šiuo aspektu nepasitvirtino.
39. Nagrinėjamoje byloje svarbu tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija minėtoje nutartyje, be kita ko, konstatavo, jog aplinkybes, susijusias su teismų leidimo paimti vaiką iš teisėtų atstovų išdavimo pagrįstumu (su grėsmės vaikui lygio nustatymo pagrįstumu), turi įvertinti apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, užtikrindamas visas procesines garantijas suinteresuotiems asmenims ir neapsiribodamas vien tik formaliųjų požymių (procedūrinių aspektų, susijusių su grėsmės lygio nustatymu) patikrinimu, bet iš esmės patikrindamas ir įvertindamas ir faktines konkrečiu atveju susiklosčiusias aplinkybes, t. y. faktinę situaciją tiek vaiko paėmimo iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą momentu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu.
40. Teisėjų kolegija, pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teises normas įvertinusi Tarnybos ir apelianto I. R. pateiktus įrodymus, susijusius su galimybe vaikui išreikšti savo nuomonę byloje nagrinėjamu klausimu ir susijusius su faktine bylos situacija dėl vaiko paėmimo bylos nagrinėjimo teisme metu, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus teismo posėdžiuose, atsižvelgusi į kasacinio teismo nurodymus, sprendžia, jog faktinė situacija, ją lyginant su vaiko paėmimo iš tėvo momentu, yra pasikeitusi taip, jog yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį, klausimą išsprendžiant iš esmės ir Tarnybos prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų atmesti.
41. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad tuo metu, kai buvo sprendžiama dėl vaiko paėmimo, vaiko motina J. R. įstatyminės atstovės pareigų vaiko atžvilgiu nevykdė ir nedalyvavo vaiko gyvenime (Anketos 3.6 punktas). Todėl visos bylos aplinkybės buvo vertinamos ir antras grėsmės lygis buvo nustatytas tuo metu, kai vaiko atžvilgiu įstatymines pareigas vykdė tik tėvas I. R.. Nustatyta, kad šiuo metu padėtis yra pasikeitusi, nes vaiko motina J. R. yra grįžusi iš užsienio, gyvena šeimos įsigytuose savo namuose (duomenys neskelbtini), dirba. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad vaiko motina J. R. netinkamai rūpinosi ar nesirūpino sūnumi J. R. ar kad ji atsisakė priimti reikiamą atitinkamų specialistų ir institucijų pagalbą ir/ar su jomis nebendradarbiavo, nevežė vaiko pas specialistus, gydytojus ir pan. (Anketos 1.8, 2.1, 2.6 – 2.9 punktai, 4.5 punktas). Byloje nėra ginčo, kad šeimos materialinės ir buitinės sąlygos nekelia grėsmės nei vaiko sveikatai, nei gerovei, nei saugumui ir yra tinkamos jam gyventi šeimoje (2018 m. gegužės 21 d. apsilankymo šeimoje aktas).
42. 2019 m. sausio 14 d. Utenos rajono savivaldybės administracijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius Tarnybą informavo, kad Centro nuoseklus bendradarbiavimas su mokyklos vadovais bei švietimo pagalbos specialistais užtikrino J. R. galimybę mokytis mokykloje pagal savo galias ir sugebėjimus, gauti visą reikiamą švietimo pagalbą, struktūrizuota aplinka, griežta dienotvarkė, nuolatinė priežiūra, galimybė bendrauti su vaikais Vaikų dienos centre, paskatinimais grįsta elgesio keitimo sistema padeda J. R. valdyti savo emocijas, o esant emocinei reakcijai greičiau nurimti. Teismo posėdyje Tarnybos atstovė patvirtino, kad šiuo metu vaikui pabuvus Utenos šeimos ir vaiko gerovės centre situacija yra geresnė, jis yra ramesnis, jo elgesio pokyčiai kardinaliai pasikeitę, nors tėvų elgesys nesikeičia, jų įtaka labai stipri. (duomenys neskelbtini) progimnazija 2019 m. rugsėjo 23 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad vaikui vis lengviau sekasi išlaikyti dėmesį pamokų metu, jis pasidarė mažiau nerimastingas, išreiškia daugiau teigiamų emocijų, geba dalintis patirtais teigiamais įspūdžiais, noriai bendrauja su klasės draugais, mokytojomis, į pamokas ateina gerai nusiteikęs, atsineša savo darytus darbelius, piešinius ir juos pristato, priima vaikui specialistų pagalbą. 2019 m. rugpjūčio 8 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės medicinos dokumentų išraše / siuntime nurodyta, kad vaikas sąmoningas, visapusiškai teisingai orientuotas, tvarkingos išvaizdos, noriai ateina į kabinetą pokalbiui, geriau sukaupia ir išlaiko dėmesį. Apelianto paaiškinimu, vaiko elgesyje jis taip pat mato kardinalius pasikeitimus, kadangi jis nieko nebedaužo, buvo paskirti tinkami vaistai tam, kad vaikas susikauptų mokslui. Todėl daroma išvada, kad pilnai nebepasitvirtina ir Anketos 1.5, 1.7, punktuose nurodyti vaiko funkcionavimo rizikos veiksniai.
43. Byloje nustatyta, kad šiuo metu ikiteisminis tyrimas, kur apeliantas J. R. buvo apklaustas kaip specialus liudytojas, yra nutrauktas. Byloje nėra patikimų įrodymų, kad apeliantas I. R. sūnaus J. R. atžvilgiu būtų vartojęs fizinį smurtą ar kad šeimoje tikrai buvo (yra) smurtaujama, kaip kad yra nurodyta Anketos 1.1, 1.3 punktuose.
44. 2018 m. lapkričio 22 d. – 2019 m. vasario 14 d. J. R. atlikus teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizę, be kitų išvadų, nurodyta, kad dėl J. R. emocinės būsenos jam nerekomenduojama dalyvauti teismo procese ir atliekant kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Todėl Tarnybai buvo pavesta išklausyti vaiko J. R. nuomonę dėl jo grąžinimo (negrąžinimo) tėvams. Iš 2019 m. rugsėjo 24 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto turinio matyti, kad Tarnybos specialistas šeimos ir vaiko globos centre susitiko su J. R. dėl jo nuomonės išklausymo ir šis nurodė, kad jį aplanko tėvai, kurių jis pasiilgsta ir norėtų, kad jie kiekvieną dieną jį aplankytų. Tai sutampa su apelianto ir suinteresuoto asmens J. R. paaiškinimu teismo posėdyje, kad tarp jų ir sūnaus yra stiprūs emociniai ryšiai ir vaikas nori greičiau grįžti pas tėvus.
45. Geriausių vaiko interesų apsaugos principas yra plačiai išanalizuotas Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, nurodant, kad geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais.
46. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu nebėra pagrindo išvadai, jog tebeegzistuoja visi rizikos veiksniai ir kriterijai, nustatyti Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje (pagal Aprašo 1 priedo formą), kurie buvo nustatant antrą grėsmės J. R. lygį. Ir, nors vaiko tėvas I. R. pagal bylos duomenis kol kas tinkamai nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais ir kitais specialistais, tačiau tvirtina suprantantis teigiamus vaiko elgsenos pokyčius, nurodo sieksiantis užtikrinti geriausius vaiko interesus. Taigi yra aukšta tikimybė, kad vaiko tėvas I. R. padarys atitinkamas išvadas, stengsis tinkamai įgyvendinti tėvo valdžią, įskaitant laikymąsi VTAPĮ 31 straipsnio 8 dalies reikalavimų, įpareigojančių tėvus bendradarbiauti su sveikatos priežiūrą ar kitokią pagalbą vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą teikiančiais specialistais, vaiko mokyklos vadovu, kitu švietimo paslaugų teikėju, mokytojais, kitais specialistais, teikiančiais specialiąją psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą, atsižvelgti į jų rekomendacijas.
47. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, šiuo metu byloje nebėra pakankamai protingų ir svarių argumentų bei motyvų, kad toliau taikyti patį griežčiausią apribojimą. Todėl skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – Tarnybos prašymas dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
n u t a r i a:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Netenkinti pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymo išduoti teismo leidimą paimti J. R., gim. (duomenys neskelbtini), iš jo tėvų I. R. ir J. R..
Teisėjų kolegija: Ramunė Čeknienė
Eigirdas Činka
Laimantas Misiūnas