/ Administracinė byla Nr. eI3-1212-331/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03688-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 22.2; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
n u s t a t ė:
1. Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Visagino dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus viršininkas 2020 m. liepos 27 d. rezoliucija sutiko su Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Visagino dalinio 1 – osios kuopos vado pareiškėjo tarnybinės veikos vertinimu „gerai“. Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisija 2020 m. rugpjūčio 13 d. išvada su tokiu pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimu sutiko. Tarnybinių ginčų komisija 2020 m. spalio 13 d. priėmė sprendimu Nr. 47TG-3 atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2020 m. rugpjūčio 13 d. išvados.
2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, patikslintu skundu ir prašo panaikinti: 1) Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Individualių tarnybinių ginčų komisijos (toliau- ir Komisijos) 2020 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 47TG-3; 2) panaikinti Viešojo saugumo tarnybos vado rezoliuciją, išreikštą ant pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2020 m. rugpjūčio 13 d. išvados Nr. 47V1-1613; 3) įpareigoti Viešojo saugumo tarnybą teisės aktų nustatyta tvarka atlikti pakartotinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą už 2019 metus.
2.1. Paaiškina, kad Tarnybinių ginčų komisija 2020 m. spalio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 47TG-3 ir nusprendė atsisakyti nagrinėti pareiškėjo prašymą, kaip nepriskirtiną Tarnybinių ginčų komisijos kompetencijai, motyvuodama tuo, kad pareiškėjas skundė Tarnybos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos veiksmus, o ne Viešojo saugumo tarnybos vado (priėmusio galutinį sprendimą dėl pareiškėjo veiklos įvertinimo) sprendimą. Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 34 straipsnio 19 dalis numato kai pareigūno tarnybinė veikla, kurią tiesioginis vadovas įvertino gerai, vertinama vertinimo komisijoje pareigūno prašymu, vertinimo komisija šio pareigūno veiklą gali įvertinti gerai arba labai gerai. Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą gerai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui pasiūlymų neteikia ir iki vertinimo buvusi pareigūno teisinė padėtis nesikeičia. Tarnybinės veiklos vertinimo komisijos metu nebuvo teiktas joks pasiūlymas į pareigas priėmusiam asmeniui ir šis asmuo atitinkamų sprendimų nepriėmė, todėl mano, kad galutinai dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos yra pasisakyta būtent vertinimo komisijos išvadoje ir būtent ši išvada sukelia teisines pasekmes, todėl Tarnybinių ginčų komisija nepagrįstai atsisakė nagrinėti jo prašymą.
2.2. Vertinimo komisija sutikdama su pareiškėjo tiesioginio vadovo vertinimu „gerai“ padarė procedūrinių taisyklių pažeidimų, bei nesiėmė visų priemonių tinkamai išnagrinėti pateiktą Vertinimo išvadą. Vertinimo komisija priimdama sprendimą neatsižvelgė į tai, kad tiesioginis vadovas pildydamas vertinimo išvadą, nesivadovavo Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – Vertinimo tvarkos aprašas) 3 priede nurodytais pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijais, neatsižvelgė į tai, jog visos užduotys buvo įvykdytos ir kai kurie rodikliai net ir viršyti. Todėl Vertinimo komisija netinkamai įvykdė Vertinimo tvarkos aprašo 24.1 - 24.2 ir 25 punktų reikalavimus ir pareiškėjo Vertinimo išvados pagrįstumo vertinimo funkciją atliko netinkamai.
2.3. Nagrinėjamu atveju Vertinimo komisija neišsamiai išnagrinėjo jo tarnybinės veiklos Vertinimo išvadą, nes neatsižvelgė į tai, kad tiesioginis vadovas Vertinimo išvadoje, įvertindamas jo 2019 m. pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, nesivadovavo Vertinimo tvarkos aprašo 3 priede nurodytais pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijais ir atlikdamas kasmetinį mano tarnybinės veiklos vertinimą padarė procedūrinių pažeidimų. Tiesioginis vadovas nurodė tik abstrakčius komentarus, kurių nepagrindė jokiais faktais, be to, tiesioginio vadovo veiksmai prieštarauja Vertinimo tvarkos aprašo nuostatoms, kelia nepasitikėjimą tiesioginio vadovo objektyvumu. Faktą, jog tiesioginis vadovas jau iš anksto buvo priešiškai nusistatęs jo atžvilgiu įrodo ir vertinimo anketoje pateikti įvertinimai, prieštaraujantys ne tik aiškiai nustatytiems vertinimo kriterijams, bet ir paneigiantys visą per ne vienerius metus tarnyboje sukauptą patirtį.
2.4. Statutas įpareigoja vertinimą atliekančius subjektus pareigūno tarnybinę veiklą įvertinti visapusiškai ir objektyviai. Todėl jo kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas formaliai, šališkai, pažeidžiant Statuto 34 straipsnio 1 dalį bei Vertinimo tvarkos aprašo nuostatas. Pažymi, kad kasmetinis pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas yra atskiras institutas skirtas įvertinti ne atskirus pareiškėjo veiksmus, o visų tarnybos metų užduočių atlikimą ir darbo rezultatus.
2.5. Mano, kad Vertinimo komisija sprendimą priėmė neįvertinusi visų anksčiau paminėtų aplinkybių, nes vertinant jo tarnybinę veiklą Vertinimo komisijoje nebuvo atsižvelgta nei į jo tarnybinės veiklos rezultatus, nei į kvalifikacinius gebėjimus, nei į tai, kad atliekant kasmetinį tarnybinės veiklos vertinimą tiesioginis vadovas nesivadovavo Statuto 34 straipsnio ir Vertinimo tvarkos aprašo nuostatomis. Visos šios aplinkybės buvo išsakytos Vertinimo komisijos posėdyje, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta, formaliai išnagrinėta jo tarnybinės veiklos Vertinimo išvada, iš esmės nebuvo vertinti jo pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai. Todėl Vertinimo komisija neatsižvelgdama į visas reikšmingas aplinkybes priėmė nemotyvuotą išvadą, taip pažeisdama jo interesus ir teisėtus lūkesčius, nors Vertinimo komisijos paskirtis yra patikrinti ar pareigūno tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta.
2.6. Atkreipė dėmesį, kad galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, nebuvo įspėtas dėl darbo tvarkos nesilaikymo, tarnybinės veiklos užduotys yra įvykdytos, kai kurie rodikliai net viršyti, todėl nesutinka su Vertinimo komisijos išvada ir nemato pagrindo, kuriuo remiantis jo tarnybinė veikla turėtų būti vertinama „gerai“, o ne „labai gerai“.
3. Atsakovė su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad teismas nepagrįstai priėmė nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimus, nes pagal Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 34 straipsnio 24 dalies nuostatas, pareigūnai sprendimus dėl tarnybinės veiklos vertinimo per vieną mėnesį nuo susipažinimo gali skųsti tarnybinių ginčų komisijai arba teismui. Pareiškėjas savo pažeistas teises nutarė ginti kreipdamasis ne teismine tvarka, nors ši tvarka nėra privaloma. Tarnybinių ginčų komisija 2020 m. spalio 13 d. sprendimu 47TG-3 pagrįstai atsisakė nagrinėti jo skundą dėl netinkamai suformuluoto reikalavimo, nes jis skundė pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadą, o ne į pareigas pareigūną skiriančio asmenų sprendimą. Pareiškėjo reikalavimas panaikinti vertinimo komisijos 2020 m. rugpjūčio 13 d. išvadą Nr. 47V1-1613 yra pagrįstas jo subjektyviu vertinimu, nes vertinimo komisija, vertindama pareiškėją, nuosekliai vadovavosi teisės aktais reglamentuojančiais pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimą, pateikta medžiaga, pareiškėjo paaiškinimais, tiesioginio vadovo paaiškinimais. Todėl buvo išsamiai išnagrinėti visi su pareiškėju tarnybinės veiklos vertinimu susiję klausimai, jo veikla buvo tinkamai įvertinta ir patvirtinta komisijos posėdžio protokolu.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Ginčų komisijos 2020 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. 47TG-3, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą ir Viešojo saugumo tarnybos vado rezoliucijos, išreikštos ant pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2020 m. rugpjūčio 13 d. išvados Nr. 47V1-1613, kuria pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta gerai, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Pareiškėjo įsitikinimu jo tarnybinė veikla turėtų būti vertinama „labai gerai“, o ne „gerai“, nes galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, nebuvo įspėtas dėl darbo tvarkos nesilaikymo, tarnybinės veiklos užduotys yra įvykdytos, kai kurie rodikliai net viršyti, todėl nesutinka su Vertinimo komisijos išvada.
6. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas 2020 m. liepos 24 d. išvadoje jo tarnybinę veiklą už 2019 metus įvertino „gerai“.
6.1. Nesutikdamas su šia išvada, pareiškėjas 2020 m. liepos mėn. 29 d. prašymu kreipėsi į Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją (toliau – ir Vertinimo komisija), kurioje 2020 m. rugpjūčio 13 d. buvo vertinama tiesioginio vadovo 2020 m. liepos 24 d. pareiškėjo tarnybinės veiklos išvada Nr. 47 VI-1606 (toliau – Vertinimo išvada).
6.2. Vertinimo komisija, susipažinusi Vertinimo išvada, išklausiusi pareiškėjo, tiesioginio vadovo paaiškinimus, susijusius su pareiškėjo 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimo rezultatais, 2020 m. rugpjūčio 13 d. surašiusi išvadą Nr. 47V1-1613 sutiko su tiesioginio vadovo vertinimu, pareiškėjo 2019 m. tarnybinės veiklos rezultatus įvertino „gerai“. Šią išvadą savo rezoliucija patvirtino atsakovės vadovas.
6.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su šia išvada ir vadovo rezoliucija, 2020 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į Viešojo saugumo tarnybos tarnybinių ginčų komisiją (toliau – ir Ginčų komisija) su prašymu dėl individualaus tarnybinio ginčo. Pastaroji komisija, vadovaudamasi Statuto 71 straipsnio 4 dalies 4 punktu, Individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 27.5.3 punktu, 2020 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 47TG-3 atsisakė nagrinėti jo prašymą, kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai, argumentuodama, kad pareiškėjas skundžia pareigūnų tarnybinės veiklos Vertinimo komisijos veiksmus, o ne Viešojo saugumo tarnybos vado, priėmusio galutinį sprendimą dėl jo veiklos įvertinimo, rezoliuciją.
7. Pareiškėjo teigimu, Ginčų komisija 2020 m. spalio 13 d. sprendimu nepagrįstai atsisakė nagrinėti jo prašymą, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio ir Statuto 34 straipsnio nuostatas, nepasisakė dėl prašyme pateiktų argumentų, apskritai nesprendė kilusio ginčo tarp pareiškėjo, Vertinimo komisijos ir tiesioginio vadovo pateiktos išvados apie pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą už 2019 metus.
7.1. Pagal Statuto 71 straipsnio nuostatas, individualūs tarnybiniai ginčai, išskyrus ginčus dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos, gali būti sprendžiami ne teismo tvarka statutinėje įstaigoje sudarytoje tarnybinių ginčų komisijoje. Individualiems tarnybiniams ginčams spręsti statutinėje įstaigoje ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui sudaroma tarnybinių ginčų komisija. Tarnybinių ginčų komisija sudaroma iš vienodo skaičiaus statutinės įstaigos atstovavimą įgyvendinančių asmenų ir darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų. Individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. Pareigūnas rašytinį prašymą išnagrinėti individualų tarnybinį ginčą tarnybinių ginčų komisijai gali pateikti per mėnesį nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Praleistas šio prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas tarnybinių ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis tarnybinių ginčų komisija pripažįsta svarbiomis. Tarnybinių ginčų komisija atsisako nagrinėti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą prašymą arba nutraukia ginčo nagrinėjimą sprendimu, jeigu: pareigūno prašymas jau buvo išnagrinėtas tarnybinių ginčų komisijoje ar teisme ir (ar) dėl jo buvo priimtas sprendimas arba byla buvo nutraukta; pareigūnas atsisakė prašymo iki tarnybinių ginčų komisijos posėdžio arba posėdžio metu. Pareigūnui atsisakius dalies prašymo, tarnybinių ginčų komisija nutraukia nagrinėjimą dėl tų prašyme nurodytų ginčijamų klausimų, kurių atsisakė pareigūnas; šalys dėl individualaus tarnybinio ginčo išsprendimo sudarė rašytinę taikos sutartį, kurią sprendimu patvirtino tarnybinių ginčų komisija; pareigūno prašymas nepriskirtinas tarnybinių ginčų komisijos kompetencijai. Tarnybinių ginčų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
7.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo bylose ne kartą yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas – teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Minėta teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, o formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (LVAT administracinėse bylose: Nr. A756‑422/2009; Nr. A502-1037/2010; Nr. A502-1605/2012; Nr. A143-816/2014; Nr. eA-1245-662/2015 ir kt.).
7.3. Todėl priimant sprendimą dėl konkretaus prašymo (ar kitokio pobūdžio kreipimosi, nepriklausomai nuo tokio dokumento formos) turi būti veikiama paisant pagrindiniame šalies įstatyme – Konstitucijoje įtvirtinto, atkartojamo ir Viešojo administravimo įstatyme, principo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Viešojo administravimo subjektas yra saistomas gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų.
7.4. Be to, Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje nustatyta kiekvieno asmens teisė į gerą administravimą, kuri reiškia, kad institucijos reikalus turėtų tvarkyti nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką (Pagrindinių teisių chartijos 41 str. 1 d.). Pagal Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalį teisė į gerą administravimą apima: kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (a punktas); kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo (b punktas); administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus (c punktas). Šios Pagrindinių teisių chartijos nuostatos išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį (LVAT administracinėse bylose Nr. A822-2220/2012; Nr. eA-2266-858/2015).
7.5. Teismo vertinimu, Ginčų komisija, kaip vidaus administravimo institucija, turėjo pareigą spręsti kilusi ginčą, o ne formaliais pagrindais atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą. Be to, Ginčų komisija pamačiusi, kad pareiškėjo prašymas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, turėjo pareigą nustatyti terminą trūkumams pašalinti, paaiškinti pareiškėjui kokį reikalavimą reikia pateikti, kad pareiškėjas turėtų galimybę tinkamai suformuluoti prašymo reikalavimą, o ginčą tarp pareiškėjo, Vertinimo komisijos ir tiesioginio vadovo išnagrinėti Statuto, Aprašo bei Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
7.6. Esant šioms aplinkybėms, ginčo klausimą reglamentuojančioms teisės normoms. LVAT suformuotai praktikai analogiškose bylose, teismas sprendžia, kad ginčijamas atsakovės Ginčų komisijos 2020 m. spalio 13 d. sprendimas neatitinka Statuto bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nesusietas su konkrečiomis teisės normomis, nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), riboja pareiškėjo teises į teisminę gynybą, atima pareiškėjui galimybę suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, todėl naikinamas.
8. Teismas taip pat pasisakys dėl Viešojo saugumo tarnybos vado rezoliucijos, išreikštos ant pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2020 m. rugpjūčio 13 d. išvados Nr. 47V1-1613, kuria pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta gerai, t. y. pasisakys dėl Vertinimo išvados. Pareiškėjo teigimu, Vertinimo komisija sutikdama su pareiškėjo tiesioginio vadovo vertinimu „gerai“ padarė procedūrinių taisyklių pažeidimų, nesiėmė visų priemonių tinkamai išnagrinėti pateiktą Vertinimo išvadą, neatsižvelgė, kad tiesioginis vadovas pildydamas vertinimo išvadą, nesivadovavo Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo 3 priede nurodytais pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijais, neatsižvelgė, kad visos užduotys buvo įvykdytos, o kai kurie rodikliai net ir viršyti, taip pat netinkamai įvykdė Vertinimo tvarkos aprašo 24-25 punkto reikalavimus, t. y. vertinimo funkciją atliko netinkamai.
9. Tuo tarpu, atsakovas tvirtina, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos už 2019 m. vertinimas atliktas tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
10. Vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas ir mokymąsi jose, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas). Kadangi byloje esanti medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas – Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnas – jam taikytinos Statuto nuostatos. Statutinių valstybės tarnautojų veiklos vertinimą taip pat reglamentuoja Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – Aprašas).
10.1. Kasmetinį pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 34 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas (6dalis). Tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti: labai gerai; gerai; patenkinamai; nepatenkinamai (7 dalis). Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą gerai, vertinimo išvadą suderina su savo tiesioginiu vadovu (išskyrus atvejį, kai vertinimo išvadą surašęs tiesioginis vadovas yra pareigūną į pareigas skiriantis asmuo) ir pareigūno vertinimas yra baigiamas. Jeigu pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas nesutinka su pareigūno tarnybines veiklos vertinimo išvada, pareigūno tiesioginis vadovas teikia vertinimo išvadą tarnybinės veiklos vertinimo komisijai (toliau – vertinimo komisija). Pareigūno, kurio tarnybinė veikla įvertinta gerai, iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeičia ir iki kito jo tarnybinės veiklos vertinimo jam paliekama gauta pareiginė alga (8 dalis). Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 15 dalyje nurodytų pasiūlymų (9 dalis). Pareigūnas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada, turi teisę kreiptis į vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti tarnybinės veiklos vertinimo išvadą ir dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje jį svarstant (12 dalis). Pareigūną į pareigas skiriantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo apie būsimą pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą vertinimo komisijoje ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki vertinimo pradžios praneša pareigūnui (13 dalis). Vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti: labai gerai; gerai; patenkinamai; nepatenkinamai (14 dalis). Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlo: nustatyti pareigūnui ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį pareiginės algos koeficientą pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, tačiau neviršijantį tai pareigybei nustatyto didžiausio pareiginės algos koeficiento; perkelti pareigūną į aukštesnes pareigas; skirti pareigūnui ne didesnę kaip jo vidutinis darbo užmokestis vienkartinę piniginę išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka. Ši išmoka mokama tais atvejais, kai pareigūnui pagal einamas pareigas jau nustatyta aukščiausia galima pareiginė alga (15 dalis). Vertinimo komisijai įvertinus pareigūno tarnybinę veiklą gerai, iki vertinimo buvusi pareigūno teisinė padėtis nesikeičia. Šiuo atveju vertinimo komisija pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui gali siūlyti pareigūnui skirti padėką (16 dalis). Kai pareigūno tarnybinė veikla, kurią tiesioginis vadovas įvertino gerai, vertinama vertinimo komisijoje pareigūno prašymu, vertinimo komisija šio pareigūno veiklą gali įvertinti gerai arba labai gerai. Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą gerai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui pasiūlymų neteikia ir iki vertinimo buvusi pareigūno teisinė padėtis nesikeičia. Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui teikia vieną iš šio straipsnio 15 dalyje nurodytų pasiūlymų (19 dalis). Galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas skiriantis asmuo (22 dalis). Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais (23 dalis). Pareigūnai sprendimus dėl tarnybinės veiklos vertinimo per vieną mėnesį nuo supažindinimo su šiais sprendimais dienos gali skųsti tarnybinių ginčų komisijai arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka (24 dalis).
10.2. Pagal Aprašo 20 punkto nuostatas, pareigūno, kurio tarnybinę veiklą tiesioginis vadovas įvertino gerai, tarnybinė veikla vertinimo komisijoje vertinama tik pareigūno rašytiniu motyvuotu prašymu. Vertinimo komisija apie gautas Aprašo 16 ar 20 punktuose nurodytų dokumentų kopijas, siūlomą vertinimo komisijos posėdžio datą ir laiką informuoja pareigūną į pareigas skiriantį asmenį, kuris priima sprendimą dėl vertinimo komisijos posėdžio datos ir laiko (Aprašo 21 p.). Apie būsimą pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą vertinimo komisijoje pareigūnas informuojamas raštu ar elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo pradžios (Aprašo 22 p.). Pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimą; pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą; sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos pasiūlymo priėmimą (išskyrus Statuto 34 straipsnio 19 dalyje nustatytu atveju, kai vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą įvertina gerai); pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvados (5 priedas) (toliau – 5 vertinimo komisijos išvada) surašymą (Aprašo 24 p.). Pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, o kai jos nenustatomos – vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (Aprašo 25 p.). Pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo. Jeigu pareigūnas, kurio tarnybinė veikla vertinama, dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje, posėdis atidedamas iki to laiko, kol išnyks priežastys, dėl kurių pareigūnas negali dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje. Šiuo atveju pareigūno rašytiniu prašymu jo tarnybinė veikla gali būti vertinama vertinimo komisijos posėdyje jam nedalyvaujant, pagal jai pateiktą vertinimo išvadą, išskyrus atvejį, kai pareigūno tarnybinė veikla tiesioginio vadovo yra įvertinta patenkinamai arba nepatenkinamai arba kai pareigūnas, kurio tarnybinę veiklą tiesioginis vadovas įvertino gerai, nesutinka su vertinimo išvada. Šiame punkte nurodytu atveju atidėjus vertinimo komisijos posėdį, Aprašo 23 punkte nustatytas terminas netaikomas (Aprašo 26 p.). Vertinimo komisija turi teisę pakviesti dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje vertinamo pareigūno tiesioginį vadovą, taip pat vertinamo pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginį vadovą, jeigu šis nesutinka su vertinimo išvada, kurioje pareigūno tarnybinė veikla įvertinta gerai. Šiuo atveju vertinimo komisijos nariai vertinamo pareigūno tiesioginiam vadovui ir vertinamo pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginiam vadovui pasiūlo išsamiau apibūdinti vertinamo pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, taip pat pateikti jam kitų klausimų, susijusių su šio pareigūno kvalifikacija ir tarnybinės veiklos rezultatais (Aprašo 27 p.). Pasibaigus pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimui, vertinimo komisijos nariai aptaria būsimąjį pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą, balsuoja dėl pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo. Vertinimo komisija sprendimus priima posėdyje dalyvavusių vertinimo komisijos narių balsų dauguma. Vertinimo komisijos posėdyje dalyvavusių vertinimo komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia vertinimo komisijos pirmininko balsas (Aprašo 28-29 p.). Pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, patenkinamai ar nepatenkinamai, vertinimo komisija priima sprendimą dėl vieno iš Statuto 34 straipsnio 15, 17 ar 18 dalyje nurodytų pasiūlymų pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui pateikimo (Aprašo 30 p.). Pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu vertinimo komisijai įvertinus pareigūno tarnybinę veiklą ir priėmus Aprašo 30 punkte nurodytą sprendimą, vertinimo komisijos sekretorius surašo vertinimo komisijos išvadą. Pareigūnas su vertinimo komisijos išvada supažindinamas pasirašytinai per 3 darbo dienas nuo vertinimo komisijos posėdžio dienos. Pareigūnui atsisakius vertinimo komisijos išvadoje pasirašyti, kad su šia išvada susipažino, surašomas aktas Aprašo 14 punkte nustatyta tvarka (Aprašo 31 p.). Vertinimo komisijos posėdis protokoluojamas. Pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas, kuris perkeliamas į skaitmeninę laikmeną. Skaitmeninis garso įrašas pridedamas prie Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio protokolo (6 priedas) ir saugomas įstaigoje, kurios vertinimo komisija įvertino pareigūno tarnybinę veiklą Aprašo 34 p.).
10.3. LVAT, formuodamas administracinių teismų praktiką analogiškose bylose pažymėjo, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra šio tarnautojo tiesioginio vadovo bei vertinimo komisijos kompetencija, tačiau ji nėra išimtinė kompetencija. Taigi, atitinkama valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvada turi būti pagrįsta faktinėmis vertinamo asmens tarnybinę veiklą charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Todėl Vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo išvada, o Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikaciją, laikėsi teisės aktų nuostatų. Vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (LVAT administracinėse bylose Nr. A556-1727/2008; Nr. A143-646/2009; Nr. A492-2466/2013; Nr. A-110-438/2017 ir kt.).
10.4. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą (Vertinimo komisijos 2020 m. rugpjūčio 13 d. išvadą, Vertinimo komisijos protokolą, garso įrašą, pareiškėjo, jo tiesioginio vadovo paaiškinimus, tiesioginio vadovo 2020 m. liepos 24 d. išvadą apie pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2019 metus), procesų šalių argumentus išdėstytus procesiniuose dokumentuose, negali sutikti su atsakovo pozicija, nes Vertinimo komisija pareiškėjo 2020 m. liepos mėn. 29 d prašymą dėl tarnybinės veiklos išnagrinėjo paviršutiniškai bei formaliai. Iš Vertinimo komisijos protokolo ir pateikto teismui garso įrašo matyti, kad Vertinimo komisijoje nebuvo ištirtos šiam vertinimui reikšmingos aplinkybės, t. y. pokalbio metu tiesioginis vadovas pareiškė, kad 2019 m. spalio mėn. iš Fizinės apsaugos pamainos viršininko v. t. kpt. J. P. gavo informaciją, kad pareiškėjas netinkamai saugojo tarnybinį ginklą tarnybos metu. Tačiau Vertinimo komisija šios pateiktos informacijos neanalizavo, nerinko papildomų duomenų. Pareiškėjas Vertinimo komisijos posėdyje aiškino, kad tai melas, nes tokia informacija išaiškėjo praėjus beveik metams, minėtas įvykis neatsispindėjo per vasario mėnesio vertinimo pokalbį, tačiau tiesioginis vadovas aiškino, jog tai jo kaltė ir neapsižiūrėjimas. Vėliau pareiškėjas aiškino, kad 2019 m. spalio mėnesį jis nedirbo su Fizinės apsaugos pamainos viršininku v. t. kpt. J. P., tuomet tiesioginis vadovas aiškino, kad šis įvykis įvyko 2019 m. lapkričio mėnesį.
10.5. Todėl paaiškėjus tokiems prieštaravimams dėl netinkamo ginklo saugojimo, Vertinimo komisija privalėjo nustatyti ginklo saugojimo aplinkybes, ar toks įvykis apskritai buvo registruotas, ar buvo atliktas koks nors tarnybinis patikrinimas, kas kaltas ir kt., nes tarnybinio ginklo palikimas be priežiūros yra šiurkštus tarnybinės drausmės pažeidimas ir apie tokį įvykį turi būti įrašoma tarnybos žiniaraštyje bei pradėtas tarnybinis patikrinimas. Pagal Viešojo saugumo tarnybos vado 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 47V-1370 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos saugomų objektų apsaugos organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 16 punkto nuostatas, objekto apsaugos pamainos postų žiniaraštyje turi būti pažymėta informacija apie įvykusius incidentus, o 28.5 punktas nustato, kad tarnybiniais pranešimais privalu informuoti kuopos vadą apie galimai netinkamą darbo organizavimą objekte.
10.6. Tuo tarpu pareiškėjas teigia, kad jo atžvilgiu nebuvo pradėtas joks tarnybinis patikrinimas, todėl laikytina kad pareiškėjas 4-os užduoties rodiklius įvykdė. Taigi šios aplinkybės Vertinimo komisijoje nebuvo nustatinėjamos bei analizuojamos, o nepašalinus šių prieštaravimų, Vertinimo komisija neturėjo teisės priimti ginčijamos išvados.
10.7. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad liko nepašalintas prieštaravimas, kad 2018 m. tarnybinės veiklos vertinimo metu buvo nustatomos tokios pačios metinės užduotys, jos buvo vertinamos pagal nusistovėjusią tvarką. Todėl, teismo vertinimu, vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2019 m. turėjo būti taikomi kitokie reikalavimai metinių užduočių įvykdymui (įvykdymo pateikimui, rodikliams ir pan.), nors dėl jų nebuvo iš anksto sutarta. Taigi ir šis prieštaravimas dėl taikomų kitokių vertinimo reikalavimų, Vertinimo komisijoje liko nepašalintas.
10.8. Be to, Vertinimo komisijos garso įrašas patvirtina, kad Vertinimo komisijai analizuojant pareiškėjo tarnybinę veiklą kilo daug ginčų tarp šalių (tiesioginio vadovo ir pareiškėjo) dėl faktinių aplinkybių (dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių, dėl darbo grafikų, dėl iniciatyvos darbe ir pan.). Tačiau Vertinimo komisija ir šiuo atveju nenustatinėjo šių prieštaravimų, nerinko papildomų duomenų, tiesiog patvirtino tiesioginio vadovo išvadą, kuria pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta gerai, o pareiškėjo paaiškinimus atmetė apskritai be jokių argumentų. Nors atsakovas teigia, kad vertinimo komisijos sprendimas pareiškėjo veiklą įvertinti „gerai“ įformintas užpildžius atitinkamą formą, kurioje nenumatyta nurodyti sprendimo priėmimo motyvų, teismas pastebi, kad ši aplinkybė nepanaikina vertinimo komisijos pareigos atlikti objektyvų, nešališką ir visapusišką tarnybines pareigas einančio asmens vertinimą ir tokio vertinimo pagrindu priimti galutinį sprendimą. Nagrinėjamos bylos atveju, įvertinus rašytinę bylos medžiagą bei pateiktą garso įrašą matyti, kad Vertinimo komisija neatliko visapusiško pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo už 2019 m., neanalizavo pareiškėjo 2019 m. įvykdytų užduočių, nors galutinį sprendimą priėmė šio tarnybinės veiklos trūkumo pagrindu. Todėl ir šiuo atveju nebuvo pašalinti prieštaravimai, nebuvo nustatytos faktinės aplinkybės, pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o parengta išvada neatitinka Statuto 34 straipsnio, Aprašo 25-27 punktų, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, gero administravimo principo.
10.9. Teismo vertinimu, Komisija netinkamai atliko savo pareigą visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms, kaip tai numatyta tiek Statute, tiek Apraše, nes, kaip minėta, pareiškėjas iki jo tarnybinės veiklos vertinimo įvykdė užduotis ir patvirtino atitiktį jo pareigybei keliamiems specialiesiems kvalifikaciniams reikalavimams, o prieštaravimai liko nepašalinti. Atsižvelgus į šias aplinkybes, teismas laiko, kad Vertinimo komisija, vykdydama pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą už 2019 m., nesivadovavo imperatyviomis teisės aktų nuostatomis, o galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priėmęs pareiškėją į pareigas skiriantis asmuo (Įstaigos vadas) rezoliucija patvirtinęs išvadą, neįvertinęs pateiktos medžiagos (Vertinimo komisijos protokolo, garso įrašo, tiesioginio vadovo ir pareiškėjo paaiškinimų) pažeidė Statuto 34 straipsnio 22 dalies ir Aprašo nuostatas. Taigi, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovės Vertinimo komisijos 2020 m. rugpjūčio 13 d. išvada Nr. 47V1-1613 priimta netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikintina kaip nemotyvuota ir nepagrįsta.
11. Teismas įvertinęs bylos medžiagą, proceso šalių argumentus, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką analogiškose bylose, esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas panaikinti vertinimo Ginčų komisijos 2020 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 47TG-3, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą, Viešojo saugumo tarnybos vado rezoliuciją, išreikštą ant pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2020 m. rugpjūčio 13 d. išvados Nr. 47V1-1613 ir pačią išvadą, kuria pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta gerai, kaip neatitinkančius teisės aktų reikalavimų, pažeidžiančius gero administravimo principą.
12. Teismui panaikinus ginčijamus sprendimus, yra pagrindas įpareigoti Viešojo saugumo tarnybą teisės aktų nustatyta tvarka atlikti pakartotinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą už 2019 metus.
13. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Patenkinti pareiškėjo A. B. skundą.
Panaikinti Tarnybinių ginčų komisijos 2020 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 47TG-3, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą.
Panaikinti Viešojo saugumo tarnybos vado rezoliuciją, išreikštą ant pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2020 m. rugpjūčio 13 d. išvados Nr. 47V1-1613 ir pačią išvadą.
Įpareigoti Viešojo saugumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teisės aktų nustatyta tvarka atlikti pakartotinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą už 2019 metus.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Henrikas Sadauskas