Baudžiamoji byla Nr. 1-59-932/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09526-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.7.; 1.1.4.4.4.; 1.1.6.2.; 1.1.6.4.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.6.4.; 1.2.19.4.2.; 1.2.28.5.1.; 1.2.29.1.1.; 2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.5.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė,

sekretoriaujant Daliai Kanopienei,

dalyvaujant prokurorei Rasai Šimonei,

kaltinamajam M. B. ir jo gynėjui advokato padėjėjui Aivarui Žilvinskui,

kaltinamajai A. U. ir jos gynėjai advokatei Lolitai Makauskaitei,

kaltinamajam M. V. ir jo gynėjui Jurijui Binevičiui (Jurij Binevič),

kaltinamojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui ir gynėjui advokatui Stanislovui Nalivaikai,

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, išsiskyrusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu teista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį, jai paskirta 23 MGL dydžio bauda,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 294 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje,

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, šiuo metu nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 294 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje,

M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 288 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje, 294 straipsnio 1 dalyje ir 24 straipsnio 5 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje,

juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 20 straipsnyje 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje, 294 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

M. B. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, o būtent: jis, nuo 2017 m. birželio 26 d. iki 2018 m. liepos 31 d. eidamas vadybininko pareigas privačiame juridiniame asmenyje UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotame (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi M. V., 2018 m. iki vasario 13 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus M. V. žodiniu nurodymu, remdamasis tikru teismo dokumentu – ikiteisminio tyrimo nenustatytu tikru teismo įsakymu civilinėje byloje, pagamino netikrą dokumentą – Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eF2-2702-804/2018, įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad Šiaulių apylinkės teismo teisėjas A. S., išnagrinėjęs kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl 2 101,30 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 12 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, nutarė išieškoti iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus – UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudai 2 101,30 Eur skolos, 6 procentus palūkanų, 12 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šį netikrą dokumentą, 2018 m. vasario 13 d., 14.25 val, iš elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ į elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu M. B. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo ir šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

A. U. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, o būtent: ji, nuo 2017 m. liepos 25 d. iki 2018 m. kovo 13 d. eidama vadybininkės pareigas privačiame juridiniame asmenyje – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotame (duomenys neskelbtini), veikdama kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi M. V., 2018 metais iki vasario 19 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus M. V. žodiniu nurodymu, remdamasi tikru teismo dokumentu – Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos S. B. 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-2572-759/2017, pagamino netikrą dokumentą – Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 28 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2572-759/2018, įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad Alytaus apylinkės teismo teisėja I. B., išnagrinėjusi kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl 35,50 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, nutarė išieškoti iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus – UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudai 35,50 Eur skolos, 6 procentus palūkanų, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šį netikrą dokumentą, 2018 m. vasario 19 d., 10.19 val., iš elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ į elektroninius paštus „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“;

tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2018 metais, iki vasario 19 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus M. V. žodiniu nurodymu, remdamasi tikru teismo dokumentu – 2017 m. lapkričio 6 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos S. B. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-2572-759/2017, pagamino netikrą dokumentą – Tauragės apylinkės teismo 2018 m. sausio 28 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2572-759/2018, įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad Tauragės apylinkės teismo teisėja I. B., išnagrinėjusi kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl 171,37 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, nutarė išieškoti iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus – UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudai 171,37 Eur skolos, 6 procentus palūkanų, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šį netikrą dokumentą, 2018 m. vasario 19 d., 13.40 val., iš elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini)“;

tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2018 metais, iki vasario 19 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus M. V. žodiniu nurodymu, remdamasi tikru teismo dokumentu – Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos S. B. 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-2572-759/2017, pagamino netikrą dokumentą – Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 28 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2572-759/2018, įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad Kauno apylinkės teismo teisėja I. B., išnagrinėjusi kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl 370 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, nutarė išieškoti iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus – UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudai 370 Eur skolos, 6 procentus palūkanų, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šį netikrą dokumentą, 2018 m. vasario 19 d., 11.39 val., iš elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterei A. C. į elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu A. U. pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo ir šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

M. V. sukurstė kitus asmenis, palenkdamas juos pagaminti netikrą dokumentą ir jį panaudoti, o būtent: jis, nuo 2016 m. sausio 11 d. iki 2018 m. liepos 31 d. būdamas privataus juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi, 2018 m. iki vasario 19 d., Vilniuje, davė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams A. U. ir M. B. žodinį nurodymą pagaminti netikrus teismo dokumentus, remiantis tikrais teismų dokumentais civilinėse bylose, ir šiuos pagamintus netikrus dokumentus elektroniniu paštu išsiųsti skolininkams, tokiu būdu sukurstė A. U. ir M. B., palenkdamas A. U. ir M. B. daryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje:

2018 m. iki vasario 13 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), M. B. jo nurodymu, remdamasis tikru teismo dokumentu – ikiteisminio tyrimo nenustatytu tikru teismo įsakymu civilinėje byloje, pagamino netikrą dokumentą – Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2702-804/2018, įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad Šiaulių apylinkės teismo teisėjas A. S., išnagrinėjęs kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl 2 101,30 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 12 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, nutarė išieškoti iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 2 101,30 Eur skolos, 6 procentus palūkanų, 12 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šį netikrą dokumentą, 2018 m. vasario 13 d., 14.25 val., iš elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ į elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“;

2018 m. iki vasario 19 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), A. U. jo žodiniu nurodymu, remdamasi tikru teismo dokumentu – Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos S. B. 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-2572-759/2017, pagamino netikrą dokumentą – Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 28 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2572-759/2018, įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad Alytaus apylinkės teismo teisėja I. B., išnagrinėjusi kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl 35,50 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, nutarė išieškoti iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 35,50 Eur skolos, 6 procentus palūkanų, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šį netikrą dokumentą, 2018 m. vasario 19 d., 10.19 val., iš elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ į elektroninius paštus „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“;

2018 m. iki vasario 19 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), A. U. jo žodiniu nurodymu, remdamasi tikru teismo dokumentu – Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos S. B. 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-2572-759/2017, pagamino netikrą dokumentą – Tauragės apylinkės teismo 2018 m. sausio 28 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2572-759/2018, įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad Tauragės apylinkės teismo teisėja I. B., išnagrinėjusi kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl 171,37 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, nutarė išieškoti iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus – UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudai 171,37 Eur skolos, 6 procentus palūkanų, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šį netikrą dokumentą, 2018 m. vasario 19 d., 13.40 val., iš elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ į elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“;

2018 m. iki vasario 19 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), A. U. jo žodiniu nurodymu, remdamasi tikru teismo dokumentu – Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos S. B. 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-2572-759/2017, pagamino netikrą dokumentą – Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 28 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2572-759/2018, įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad Kauno apylinkės teismo teisėja I. B., išnagrinėjusi kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl 370 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, nutarė išieškoti iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus – UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudai 370 Eur skolos, 6 procentus palūkanų, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šį netikrą dokumentą, 2018 m. vasario 19 d., 11.39 val., iš elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterei A. C. į elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“.

Tokiu būdu M. V. sukurstė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus M. B. ir A. U. pagaminti netikrus dokumentus bei juos panaudoti ir šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, privatus juridinis asmuo, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), kurio naudai ir interesais, juridinio asmens vardu, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje ir turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikė M. V., nuo 2016 m. sausio 11 d. iki 2018 m. liepos 31 d. būdamas privataus juridinio asmens generaliniu direktoriumi, davė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams A. U. ir M. B. žodinį nurodymą pagaminti netikrus teismo dokumentus, remiantis tikrais teismų dokumentais civilinėse bylose, ir šiuos pagamintus netikrus dokumentus elektroniniu paštu išsiųsti skolininkams, tokiu būdu sukurstė A. U. ir M. B., palenkdamas A. U. ir M. B. daryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje:

2018 m. iki vasario 13 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), M. B. jo nurodymu, remdamasis tikru teismo dokumentu – ikiteisminio tyrimo nenustatytu tikru teismo įsakymu civilinėje byloje, pagamino netikrą dokumentą – 2018 m. vasario 9 d. Šiaulių apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2702-804/2018, įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad Šiaulių apylinkės teismo teisėjas A. S., išnagrinėjęs kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl 2 101,30 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 12 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, nutarė išieškoti iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus – UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudai 2 101,30 Eur skolos, 6 procentus palūkanų, 12 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šį netikrą dokumentą, 2018 m. vasario 13 d., 14.25 val., iš elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ į elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“;

2018 m. iki vasario 19 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), A. U. jo žodiniu nurodymu, remdamasi tikru teismo dokumentu – Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos S. B. 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-2572-759/2017, pagamino netikrą dokumentą – Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 28 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2572-759/2018, įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad Alytaus apylinkės teismo teisėja I. B., išnagrinėjusi kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl 35,50 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, nutarė išieškoti iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus – UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudai 35,50 Eur skolos, 6 procentus palūkanų, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šį netikrą dokumentą, 2018 m. vasario 19 d., 10.19 val., iš elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ į elektroninius paštus „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“;

2018 m. iki vasario 19 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), A. U. jo žodiniu nurodymu, remdamasi tikru teismo dokumentu – Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos S. B. 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-2572-759/2017, pagamino netikrą dokumentą – Tauragės apylinkės teismo 2018 m. sausio 28 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2572-759/2018, įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai kad Tauragės apylinkės teismo teisėja I. B., išnagrinėjusi kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl 171,37 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, nutarė išieškoti iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus – UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudai 171,37 Eur skolos, 6 procentus palūkanų, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šį netikrą dokumentą, 2018 m. vasario 19 d., 13.40 val., iš elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ į elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“;

2018 m. iki vasario 19 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), A. U. jo žodiniu nurodymu, remdamasi tikru teismo dokumentu – Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos S. B. 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-2572-759/2017, pagamino netikrą dokumentą – Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 28 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2572-759/2018, įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad Kauno apylinkės teismo teisėja I. B., išnagrinėjusi kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl 370 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, nutarė išieškoti iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus – UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudai 370 Eur skolos, 6 procentus palūkanų, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šį netikrą dokumentą, 2018 m. vasario 19 d., 11.39 val., iš elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterei A. C. į elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“.

Taip UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas generalinio direktoriaus M. V., sukurstė M. B. ir A. U. pagaminti netikrus dokumentus bei juos panaudoti ir šiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas generalinio direktoriaus M. V., padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnyje 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

M. B. buvo kaltinamas tuo, kad savavaldžiavo, o būtent: jis, nuo 2017 m. birželio 26 d. iki 2018 m. liepos 31 d. eidamas vadybininko pareigas privačiame juridiniame asmenyje UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotame (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi M. V., siekdamas asmeninės turtinės naudos, taip pat siekdamas turtinės naudos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniam direktoriui M. V., siekdamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininkų greičiau išsireikalauti skolas, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrą teisę reikalauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti 1 851,30 Eur skolą, kurią pagal 2017 m. lapkričio 27 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2017/11/27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2018 m. iki vasario 13 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus M. V. žodiniu nurodymu, tikro teismo dokumento – ikiteisminio tyrimo nenustatyto tikro teismo įsakymu civilinėje byloje pagrindu pagamindamas netikrą dokumentą – Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eF2-2702-804/2018, įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad Šiaulių apylinkės teismo teisėjas A. S., išnagrinėjęs kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl 2 101,30 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 12 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, nutarė išieškoti iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus – UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudai 2 101,30 Eur skolos, 6 procentus palūkanų, 12 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šį netikrą dokumentą, 2018 m. vasario 13 d., 14.25 val., iš elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ išsiųsdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ į elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaltinamas savaldžiavęs ir taip padaręs didelę neturtinę žalą valstybės interesams, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnyje.

A. U. buvo kaltinama tuo, kad savavaldžiavo, o būtent: ji nuo 2017 m. liepos 25 d. iki 2018 m. kovo 13 d. eidama vadybininkės pareigas privačiame juridiniame asmenyje – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotame (duomenys neskelbtini), veikdama kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi M. V., siekdama asmeninės turtinės naudos, taip pat siekdama turtinės naudos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniam direktoriui M. V., siekdama iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininkų greičiau išsireikalauti skolas, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrą teisę reikalauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti 254,10 Eur skolą, kurią pagal 2017 m. rugsėjo 18 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2017/09/18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti 101,37 Eur skolą, kurią pagal 2017 m. rugpjūčio 7 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2017/08/07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti 1 638,10 Eur skolą, kurią pagal 2017 m. rugpjūčio 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2017/08/04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji:

2018 m. iki vasario 19 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus M. V. žodiniu nurodymu, tikro teismo dokumento – Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos S. B. 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-2572-759/2017 pagrindu pagamindama netikrą dokumentą – Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 28 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2572-759/2018, įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad Alytaus apylinkės teismo teisėja I. B., išnagrinėjusi kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl 35,50 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, nutarė išieškoti iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus – UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudai 35,50 Eur skolos, 6 procentus palūkanų, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šį netikrą dokumentą, 2018 m. vasario 19 d., 10.19 val., iš elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ išsiųsdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ į elektroninius paštus „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“;

taip pat tikro teismo dokumento – 2017 m. lapkričio 6 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos S. B. įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-2572-759/2017 pagrindu pagamindama netikrą dokumentą – Tauragės apylinkės teismo 2018 m. sausio 28 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2572-759/2018, įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad Tauragės apylinkės teismo teisėja I. B., išnagrinėjusi kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl 171,37 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, nutarė išieškoti iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus – UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudai 171,37 Eur skolos, 6 procentus palūkanų, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šį netikrą dokumentą, 2018 m. vasario 19 d., 13.40 val., iš elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ išsiųsdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini)“;

taip pat tikro teismo dokumento – Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos S. B. 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-2572-759/2017 pagrindu pagamindama netikrą dokumentą – Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 28 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2572-759/2018, įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad Kauno apylinkės teismo teisėja I. B., išnagrinėjusi kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl 370 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, nutarė išieškoti iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus – UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudai 370 Eur skolos, 6 procentus palūkanų, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šį netikrą dokumentą, 2018 m. vasario 19 d., 11.39 val., iš elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ išsiųsdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterei A. C. į elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaltinama savaldžiavusi ir taip padariusi didelę neturtinę žalą valstybės interesams, tai yra padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 1 dalyje.

M. V. buvo kaltinamas tuo, kad piktnaudžiavo bei sukurstė kitus asmenis, palenkdamas juos savavaldžiauti, o būtent:

jis, nuo 2016 m. sausio 11 d. iki 2018 m. liepos 31 d. būdamas privataus juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi, t. y. valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, turėdamas atitinkamus administracinius UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo įgaliojimus, turėdamas teisę veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, piktnaudžiavo jam suteiktais direktoriaus įgaliojimais, siekdamas asmeninės turtinės naudos, taip pat siekdamas turtinės naudos jo vadovaujamam UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams A. U. bei M. B., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą jo vadovaujamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrą teisę reikalauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti 1 851,30 Eur skolą, kurią pagal 2017 m. lapkričio 27 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr.2017/11/27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti 254,10 Eur skolą, kurią pagal 2017 m. rugsėjo 18 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2017/09/18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti 101,37 Eur skolą, kurią pagal 2017 m. rugpjūčio 7 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2017/08/07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti 1 638,10 Eur skolą, kurią pagal 2017 m. rugpjūčio 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2017/08/04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2018 metais, iki vasario 19 d., Vilniuje, siekdamas pelningos jo vadovaujamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, siekdamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininkų greičiau išsireikalauti skolas, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, pažadėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbantiems vadybininkams A. U. ir M. B., esantiems tiesioginiame jo pavaldume, sumokėti jiems priedą prie pagrindinio atlyginimo už kiekvieną sėkmingą skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų iš skolininkų išreikalavimą, tokiu būdu sukurstė A. U. ir M. B., palenkdamas A. U. ir M. B. daryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 1 dalyje:

2018 m. iki vasario 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), jo nurodymu M. B. tikro teismo dokumento – ikiteisminio tyrimo nenustatyto tikro teismo įsakymo civilinėje byloje pagrindu pagaminant netikrą dokumentą – Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2702-804/2018, įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad Šiaulių apylinkės teismo teisėjas A. S., išnagrinėjęs kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl 2 101,30 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 12 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, nutarė išieškoti iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 2 101,30 Eur skolos, 6 procentus palūkanų, 12 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šį netikrą dokumentą, 2018 m. vasario 13 d., 14.25 val., iš elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ išsiunčiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ į elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“;

2018 m. iki vasario 19 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), A. U. jo žodiniu nurodymu tikro teismo dokumento – Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos S. B. 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-2572-759/2017 pagrindu pagaminant netikrą dokumentą – Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 28 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2572-759/2018, įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad Alytaus apylinkės teismo teisėja I. B., išnagrinėjusi kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl 35,50 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, nutarė išieškoti iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 35,50 Eur skolos, 6 procentus palūkanų, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šį netikrą dokumentą, 2018 m. vasario 19 d., 10.19 val., iš elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ išsiunčiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ į elektroninius paštus „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“;

2018 m. iki vasario 19 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), A. U. jo žodiniu nurodymu tikro teismo dokumento – Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos S. B. 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-2572-759/2017 pagrindu pagaminant netikrą dokumentą – Tauragės apylinkės teismo 2018 m. sausio 28 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2572-759/2018, įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad Tauragės apylinkės teismo teisėja I. B., išnagrinėjusi kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl 171,37 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, nutarė išieškoti iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus – UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudai 171,37 Eur skolos, 6 procentus palūkanų, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šį netikrą dokumentą, 2018 m. vasario 19 d., 13.40 val., iš elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ išsiunčiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ į elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“;

2018 m. iki vasario 19 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), A. U. jo žodiniu nurodymu tikro teismo dokumento – Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos S. B. 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-2572-759/2017 pagrindu pagaminant netikrą dokumentą – Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 28 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2572-759/2018, įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad Kauno apylinkės teismo teisėja I. B., išnagrinėjusi kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl 370 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, nutarė išieškoti iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus – UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudai 370 Eur skolos, 6 procentus palūkanų, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šį netikrą dokumentą, 2018 m. vasario 19 d., 11.39 val., iš elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ išsiunčiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterei A. C. į elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“.

Taip M. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės turtinės naudos, taip pat siekdamas turtinės naudos jo vadovaujamam UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams M. B. ir A. U., bei sukurstė M. B. ir A. U. savavaldžiauti, tokiu būdu padarė didelę neturtinę žalą valstybės interesams. Šiais savo veiksmais M. V. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje, 294 straipsnio 1 dalyje.

Juridiniam asmeniui buvo pareikšti kaltinimai dėl to, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, privatus juridinis asmuo, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), kurio naudai ir interesais, juridinio asmens vardu, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje ir turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikė M. V., nuo 2016 m. sausio 11 d. iki 2018 m. liepos 31 d. būdamas privataus juridinio asmens generaliniu direktoriumi, t. y. valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, piktnaudžiavo jam suteiktais direktoriaus įgaliojimais, siekdamas asmeninės turtinės naudos, taip pat siekdamas turtinės naudos jo vadovaujamam UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams A. U. ir M. B., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą jo vadovaujamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrą teisę reikalauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti 1 851,30 Eur skolą, kurią pagal 2017 m. lapkričio 27 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2017/11/27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti 254,10 Eur skolą, kurią pagal 2017 m. rugsėjo 18 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2017/09/18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti 101,37 Eur skolą, kurią pagal 2017 m. rugpjūčio 7 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2017/08/07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti 1 638,10 Eur skolą, kurią pagal 2017 m. rugpjūčio 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2017/08/04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2018 m. iki vasario 19 d., Vilniuje, siekdamas pelningos jo vadovaujamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, siekdamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininkų greičiau išsireikalauti skolas, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, pažadėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbantiems vadybininkams A. U. ir M. B., esantiems tiesioginiame jo pavaldume, sumokėti jiems priedą prie pagrindinio atlyginimo už kiekvieną sėkmingą skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų iš skolininkų išreikalavimą, ir tokiu būdu sukurstė A. U. ir M. B., palenkdamas A. U. ir M. B. daryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 1 dalyje:

2018 m. iki vasario 13 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), M. B. jo nurodymu tikro teismo dokumentu – ikiteisminio tyrimo nenustatyto tikro teismo įsakymo civilinėje byloje pagrindu pagaminant netikrą dokumentą – 2018 m. vasario 9 d. Šiaulių apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2702-804/2018, įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad Šiaulių apylinkės teismo teisėjas A. S., išnagrinėjęs kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl 2 101,30 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 12 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, nutarė išieškoti iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus – UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudai 2 101,30 Eur skolos, 6 procentus palūkanų, 12 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šį netikrą dokumentą, 2018 m. vasario 13 d., 14.25 val., iš elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ išsiunčiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ į elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“;

2018 m. iki vasario 19 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), A. U. jo žodiniu nurodymu tikro teismo dokumento – Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos S. B. 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-2572-759/2017 pagrindu pagaminant netikrą dokumentą – Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 28 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2572-759/2018, įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad Alytaus apylinkės teismo teisėja I. B., išnagrinėjusi kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl 35,50 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, nutarė išieškoti iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus – UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudai 35,50 Eur skolos, 6 procentus palūkanų, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šį netikrą dokumentą, 2018 m. vasario 19 d., 10.19 val., iš elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ išsiunčiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ į elektroninius paštus „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“;

2018 m. iki vasario 19 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), A. U. jo žodiniu nurodymu tikro teismo dokumento – Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos S. B. 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-2572-759/2017 pagrindu pagaminant netikrą dokumentą – Tauragės apylinkės teismo 2018 m. sausio 28 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2572-759/2018, įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai kad Tauragės apylinkės teismo teisėja I. B., išnagrinėjusi kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl 171,37 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, nutarė išieškoti iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus – UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudai 171,37 Eur skolos, 6 procentus palūkanų, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šį netikrą dokumentą, 2018 m. vasario 19 d., 13.40 val., iš elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ išsiunčiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ į elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“;

2018 m. iki vasario 19 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), A. U. jo žodiniu nurodymu tikro teismo dokumento – Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos S. B. 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-2572-759/2017 pagrindu pagaminant netikrą dokumentą – Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 28 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2572-759/2018, įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad Kauno apylinkės teismo teisėja I. B., išnagrinėjusi kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl 370 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, nutarė išieškoti iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus – UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudai 370 Eur skolos, 6 procentus palūkanų, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šį netikrą dokumentą, 2018 m. vasario 19 d., 11.39 val., iš elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ išsiunčiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterei A. C. į elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“.

Taip UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas generalinio direktoriaus M. V., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama asmeninės turtinės naudos, taip pat siekdama turtinės naudos generaliniam direktoriui M. V. ir darbuotojams A. U. ir M. B., bei sukurstė M. B. ir A. U. savavaldžiauti, tokiu būdu padarė didelę neturtinę žalą valstybės interesams. Šiais savo veiksmais juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas generalinio direktoriaus M. V., buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnyje, 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. B. savo kaltę pripažino, gailėjosi. Paodė turintis aukštąjį išsilavinimą, 2016 m. baigė medicininę inžineriją, pagal specialybę nedirbo, nes nebuvo galimybės susirasti tokį darbą. Pagal „www.cvbankas.lt“ pasiūlymą įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 26 d. iki 2018 m. liepos 31 d. Įsidarbindamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ M. V. nepažinojo. Pradėjus dirbti jį apmokė vadovas – M. V., dar kažkiek apmokė ir A. Š. (pastarasis mokė, kaip parengti, parašyti dokumentus, kaip kalbėtis su klientais ir pan.). Kas liečia įmones skolininkes, tai pirmiausia perimdavo skolą, apie ką išsiųsdavo pranešimą, tuomet sekė įspėjimas, trečias žingsnis – dokumentų, kuriais buvo įspėjama apie kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo, siuntimas. Visi kreipimaisi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo sprendžiami iš vadovo pusės – vadovas pasakydavo reikia tai daryti, ar ne. Jo, kaip vadybininko, pareiga būdavo tuos dokumentus surinkti, išsiųsti skolininkams tiek el. paštu, tiek per Lietuvos paštą ir visą informaciją perduoti vadovui. Pripažįsta dirbęs su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skola, atliko visus minėtus veiksmus, pagal nurodytą seką siuntė įvardintus dokumentus. Pranešimo-įspėjimo dėl kreipimosi iškelti bankroto bylą formą gavo iš vadovo. Dėl teismo įsakymo kaltinamasis pažymėjo, kad vadovas minėjo, jog skolininkai nėra mokūs, buvo pasakyta, kad jei jie niekaip nenori mokėti, reikia imtis kažkokių veiksmų ir tada kaip tik pasakė, kad yra toks raštas t. y. įsakymo pavyzdys, kurį M. V. padėjo ant stalo ir pasakė, kad čia yra vienas iš variantų, ką būtų galima toliau daryti. Koks tai buvo teismo įsakymas – neatsimena. Kaltinamojo teigimu, jis, neturėdamas teisinio išsilavinimo, nesuprasdamas, kas tai per įsakymas, kam jis yra naudojamas, tiesiog pasitikėjo vadovo žodžiu, manė, kad tokia yra darbo praktika, nors iškart vis tiek susilaikė nuo tokio dokumento siuntimo. Kada su M. V. vyko pokalbis apie tai, kad įmonei reiktų išsiųsti teismo įsakymą, tiksliai neatsimena, tačiau tai turėjo būti daugmaž 2018 m. sausio-vasario mėn. Konkretaus susirinkimo, kurio metu buvo duotas toks nurodymas, nevyko. Atsimena, kad to pokalbio metu dalyvavo jis pats, M. V., A. U. bei A. Š.. Kaltinamojo M. B. teigimu, jiems buvo nurodyta skolų nemokančioms įmonėms siųsti teismo įsakymą. Vadovas pasakė, kad įsakymo pavyzdys bus atsiųstas skaitmeniniu „MS Word“ formatu, į jį reikia įrašyti aktualius duomenis, t. y. nurodyti perimtą skolą, sumą, taip pat paskaičiuoti darbo ir bylinėjimosi išlaidas ir pan. Paskui M. V. įsakymo formą „MS Word“ formatu iš savo elektroninio pašto atsiuntė į jo (M. B.) elektroninį paštą. Anot kaltinamojo, viskas buvo pateikta taip tarsi tai yra dokumento forma. Taigi gavęs iš M. V. tą formą, jis turėjo paruošti teismo įsakymą, tai yra įrašyti visą reikalingą informaciją ir išsųsti įmonei, ką jis ir padarė. Kaltinamasis pažymėjo, jog M. V. jam buvo nurodęs to miesto teismų informaciją, pasižiūrėti į teisėjų sąrašą ir įrašyti teisėjo vardą, pavardę. Kaltinamasis patvirtino taip ir daręs, tai yra iš Šiaulių apylinkės teismo teisėjo sąrašo išrinko teisėjo A. S. vardą bei pavardę, ką įrašė į teismo įsakymą. Kadangi visus nurodymus gavo iš vadovo pusės, tuo metu nesuprato, kad kažkas yra netinkama, galvojo, jog visa tai yra tiesiog kažkokio dar vieno įspėjimo šablonas. Paruošęs įsakymą, nešė jį M. V. susipažinti, informavo, kad įsakymas parengtas, bet abejojo dėl jo svarumo, dėl to, ar tikrai jį reikia šitai įmonei išsiųsti, galiausiai, ar apskritai turi taip elgtis, todėl iš karto neišsiuntė. Visgi vėliau vadovo nurodymu išsiuntė aptariamą dokumentą įmonei kaip neva teismo teisėjo priimtą sprendimą, t. y. teismo įsakymą civilinėje byloje. Kaltinamasis parodė teismo įsakymą parengęs ir išsiuntęs, nes jautė spaudimą – klientai nuolat skambindavo, klausdami, kada vadovas sumokės; dar iš kai kurių kolegų buvo perėmęs darbus, o pats vadovas, darydamas spaudimą, sakė, kad reikia skambinti skolininkams ir iš jų išsireikalauti arba perimti skolas, įmonės suma yra didelė, įmonė yra nemoki, reikia paimti ir išsiųsti galutinai šitą raštą, t. y. teismo įsakymą – spaudimą jautė iš visų pusių. Kaltinamasis darsyk pažymėjo, kad kai M. V. pirmą kartą pasakė apie tokį planą bei parodė įsakymo pavyzdį, jis (M. B.) nieko nedarė, nes jam kilo abejonių, tačiau vėliau vis dėlto sutiko išsiųsti, kadangi jam buvo daromas psichologinis spaudimas, sakoma, jog yra privalu išsiųsti ir kito pasirinkimo nėra. Anot kaltinamojo, jis suprato, jog neišsiuntus įsakymo jam būtų grėsęs atleidimas iš darbo. Konkrečių žodžių, kaip vadovas nurodė rengti ir siųsti teismo įsakymą, jau neatsimena, tačiau vadovas kalbėjo grubesniais žodžiais, ,,nori, nenori – turi išsiųsti ir viskas“. Savo veiksmus vertina neigiamai, atsiprašo, nuoširdžiai gailisi. Jeigu dėl kažkokių priežasčių būtų praradęs darbą, būtų kilusi reali grėsmė pakliūti į gatvę. Supranta, kad pačiai įmonei tuo metu nebuvo labai geras laikotarpis, ji turėjo finansinių įsipareigojimų, pažymėjo, kad dėl (M. B.) veiksmų įmonė naudos negavo. Tuo tarpu jis (M. B.) gaudavo nedidelį darbo užmokestį (nustatytą darbo sutartyje), kurio dydis kažkiek priklausydavo nuo to, kiek skolų sėkmingai išieškodavo (gaudavo kažkokį procentą už išieškotą sumą, bet tas procentas buvo skaičiuojamas tik nuo tos dalies, kuri priklauso įmonei už darbą, tai yra nuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tenkančios dalies dar būdavo atskaičiuojamas konkrečiam darbuotojui ,,sėkmės mokesčio“ procentas). Kaltinamojo teigimu, vadovas M. V. žodžiu nurodė, kad kiekvieną mėnesį bus paskaičiuotas priedas; tą priedą visada derindavo su vadovu, nors iki pat darbo laikotarpio pabaigos nesuprato, kaip tiksliai jie yra skaičiuojami. Maksimali darbo užmokesčio suma su priedais svyravo nuo 500 Eur iki 550 Eur. Darbo užmokestį gaudavo ir pavedimu, ir grynais. Darbo užmokestį grynais pinigais mokėjo vadovas; už grynus pinigus nepasirašydavo. Apklausiamas kaltinamasis M. B. taip pat parodė su skolininkais bendraudavęs telefonu ir elektroniniu paštu (jam buvo suteiktas kompiuteris, duotas telefonas). Elektroniniame pašte jo vardas nurodytas pagal gimimo liudijime esantį antrąjį vardą. Pasirašyti dokumentus bendrovės vardu galėjo tik vadovas, jis (M. B.) parašo teisės neturėjo. Tikslindamas dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriuose nurodyta, kad tik iš dalies pripažino kaltę, M. B. pažymėjo neneigęs to, kad siuntė teismo įsakymą, tą faktą jis pripažįsta. Dėl 2019 m. lapkričio 25 d. apklausos, kurios metu neigė siekęs asmeninės naudos, parodė, kad klausimą dėl asmeninės naudos supratęs tarytum jam asmeniškai būtų siunčiami pinigai. Kadangi jis įmonėje atlikdavo tik jam pavestas funkcijas, o visi pinigai buvo siunčiami į vadovo arba į įmonės sąskaitas, tai jis (M. B.) finansinės naudos nevertino ir nesuprato kaip siekio. Šiuo metu dirba (past. bylos nagrinėjimo pabaigos metu darbo santykiai nutrūko), bet darbą susirado nelengvai, nemažai sunkumų sukelia ir nagrinėjama byla, kadangi dėl vykstamo proceso tenka dalyvauti teismo posėdžiuose, kas darbdaviui nepatinka. Pats jokių finansų neturi, yra paėmęs paskolą, tačiau ji jau baigiama išmokėti (t. 4, b. l. 175-187).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. B. buvo apklaustas kelis kartus. Parodė, kad be jo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo dar du vadybininkai, t. y. A. U. ir A. Š. bei įmonės direktorius M. V., kuris buvo atsakingas už įmonės buhalterijos apskaitą ir visų dokumentų, susijusių su finansiniais įsipareigojimais, tvarkymą. Tiesioginis vadovas buvo M. V.. Turėdavo įmonių sąrašą, kurį pateikė M. V.. Sąrašą gaudavo jis ir kiti vadybininkai, o tuo atveju, jei sąraše trūkdavo įmonių kontaktų, juos vadovas nukreipdavo į internetinį puslapį „www.rekvizitai.lt“. Susisiekęs su įmonių atstovais ar nurodytais vadovais telefonu, informuodavo apie įmonės teikiamas paslaugas ir veiklą, išsiaiškindavo, ar įmonės atstovams reikalingos UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugos. Pranešdavo, kad įmonė vykdo veiklą išieškant skolas iš įsiskolinusių įmonių. Jei įmonė sutikdavo ir norėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamų paslaugų, įgaliotų įmonės vadovų ar atstovų paprašydavo pateikti skolą įrodančius dokumentus bendru el. paštu arba esant poreikiui į darbo el. paštą, kuris buvo sukurtas įsidarbinus, t. y. „(duomenys neskelbtini)“. Tai nebuvo jo asmeninis el. paštas, prieigą prie jo turėjo visi darbuotojai. Kiek jam žinoma, prisijungimo ir slaptažodžio prie el. pašto nebuvo. Gimimo liudijime nurodytas pilnas vardas – Mantas A. B. Kai darėsi asmens tapatybės kortelę, antras vardas, t. y. A., nebuvo įtrauktas. Kai įmonė atsiųsdavo skolą įrodančius dokumentus, informacija būdavo perduodama vadovui M. V. Vadovo patvirtintu sprendimu būdavo pasirašoma skolos perėmimo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kliento. Jis sutarties dokumentus, vadovo patvirtinimu, išsiųsdavo įmonei skolininkei el. paštu ir registruotu Lietuvos paštu, o būtent: visų pirma, informacinį pranešimą, kuriuo siekiama pranešti skolininkei įmonei apie perimtą įsiskolinimą ir sutarties dokumentą, kuriame nurodyta, pagal ką perimta skola; antra, jei skolininkas nereaguodavo į pateiktą informacinį pranešimą, būdavo sudaromas informacinis prašymas, kuriuo siekiama paraginti skolininkę padengti įsiskolinimą, skolininkei įmonei buvo pranešama, kad skolą įrodantys dokumentai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ siųsti informaciniai pranešimai, suėjus terminui, bus pateikti į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; trečia, pareiškimas, kuriame būdavo nurodoma ankščiau išvardinta informacija kartu su skolą įrodančiais dokumentais ir el. paštu, ir registruotu paštu išsiųsdavo skolininkei įmonei, o jeigu po šio pareiškimo skolininkė nereaguodavo, vadovo nutarimu skolą turinti įmonė būdavo informuojama, kad dokumentai bus perduoti į teismą. Šie dokumentai būdavo pateikti vadovo M. V. „MS Word“ šablono formoje, pagal kurį vadovo nurodymu reikėdavo pakeisti įmonės skolininkės duomenis, t. y. įsiskolinimo sumą, įmonės rekvizitus. Visus dokumentus pasirašydavo M. V., be vadovo sprendimo jis nevykdydavo jokių dokumentų siuntimo, viskas buvo vadovo žinioje. Kartais nurodydavo ir dokumentų siuntimo eiliškumą. Dėl teismo įsakymų apklausiamas M. B. parodė, kad dėl nežinomų ir neaiškių priežasčių M. V. savo sprendimu pateikė pasiūlymą siųsti teismo įsakymus, t. y. vadovas pateikė „MS Word“ formoje sudarytą šabloną ir nurodė po pateikto pareiškimo ir įsiskolinusios įmonės nereagavimo į skolos padengimą nusiųsti įsiskolinusioms įmonėms el. paštu. Parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kliento įsiskolinusi įmonė. Jis (M. B.) telefonu bendravo su įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, su kuria bendravo ir kolegė A. U. bei direktorius M. V.. Jo pareiga buvo informuoti minėtos įmonės vadovę apie perimtą skolą ir tolimesnius veiksmus. Kadangi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove nebuvo visiškos galimybės susisiekti, vadovo nurodymu jis (M. B.) pagal vadovo pateiktą teismo įsakymo šabloną pakeitė vadovo nurodytus duomenis (nebeprisimena, konkrečiai kokius). Ar išsiuntė teismo įsakymą minėtai įmonei, neatsimena. M. B. teigimu, jis nesuprato klastojantis teismo įsakymą, teiravosi vadovo, bet šis paminėjo kad tai yra šablonas, kurį galima susirasti ir internete, taigi pats vadovas susirado šabloną ir pateikė jiems (darbuotojams). Taip pat nesuprato neteisėtu būdu reikalavęs iš įsiskolinusių įmonių padengti skolas. Kai atėjo į darbą 2018 m. birželio 13 d. jau neturėjo prieigos prie darbo sistemos, todėl nebeturi ir el. pašto prisijungimo duomenų. Nežino, ar el. paštas vis dar galioja. Prie jo el. pašto paskyros „(duomenys neskelbtini)“ galėjo prieiti visi darbuotojai, kadangi kompiuteris nebuvo apsaugotas slaptažodžiu (t. 3, b. l. 10-12). 2019 m. birželio 17 d. įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, kaltinamasis M. B. parodė skolų išieškojimo bendrovėje įsidarbinęs pirmą kartą, anksčiau tokio darbo patirties anksčiau nėra turėjęs, todėl neabejojo direktoriaus nurodymais. Prisimena, kad direktorius parodė teismo įsakymą ir pasakė jiems, darbuotojams (jam, A. U. ir A. Š.) pagalvoti apie galimybę siųsti teismo įsakymus skolininkams, kaip būdą priversti mokėti skolą. Jie trise nesuprato, kodėl reiktų siųsti tokį dokumentą. Tuomet direktorius M. V. jiems nurodė ruošti tokius teismo įsakymus, įrašant skolininkų duomenis, po ko viską išsiųsti. Anot M. B., jis nesuprato, kodėl reikėjo siųsti teismo įsakymus. Kaip vadybininkas, gavęs skolą patvirtinančius dokumentus, eidavo pas direktorių derinti tolimesnių savo veiksmų – buvo derinama, kokia suma reikalaujama iš skolininko, t. y. reali skola bei paskaičiuojamas atlygis už jų bendrovės darbą (skambučiai, dokumentų rengimas, dokumentų siuntimas paštu ir kt.). Neatsimena, kaip buvo skaičiuojamas atlygis, taip pat negalėjo pasakyti, ar buvo nustatytas tam tikras procentas nuo skolos sumos (t. 3, b. l. 93). 2019 m. lapkričio 25 d. M. B. įteikus patikslintą pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 294 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, kaltinamasis M. B. parodė pagaminęs pagamino netikrą dokumentą (teismo įsakymą), tačiau neprisipažįsta siekęs asmeninės naudos; jo noras buvo kuo geriau atlikti savo darbą, atgauti iš skolininko skolą, jokios asmeninės naudos negavo. Bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ būdavo mokamas komisinis mokestis, kuris sudarė apie 10-20 procentų. Vadovas kiekvieną mėnesį pats spręsdavo dėl komisinio mokesčio mokėjimo dydžio. Mėnesio pabaigoje vadovui būdavo pateikiama informacija apie darbo rezultatus, t. y. apie išieškotas pinigų sumas per mėnesį. Nuo per mėnesį išieškotos pinigų sumos būdavo paskaičiuojamas komisinis mokestis. Dar kartą pažymėjo, kad M. V., atnešęs teismo įsakymą, pirštu dokumente parodė, kurias vietas reikia pakeisti, kokius duomenis įrašyti. M. V. paaiškino, kad jie (vadybininkai) gali tai daryti, turi tokią teisę. Jis (M. B.) skolininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš karto teismo įsakymo nesiuntė. Už poros dienų M. V. jo asmeniškai paklausė, ar išsiuntė teismo įsakymą įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Atsakius neigiamai, vadovas nurodė išsiųsti, nurodė, jog skolininkas nemoka. Kaltinamojo M. B. teigimu, vadovas darė psichologinį spaudimą, nurodant išsiųsti netikrą teismo įsakymą. Jausdamas pastarojo spaudimą, M. B. nurodė paruošęs teismo įsakymą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitais, skolos duomenimis ir galimai išsiuntė įmonės vadovei. Nežinojo, kad elgiasi neteisėtai, pasitikėjo vadovu M. V., jo patirtimi šioje srityje. Apklausiamas M. B. pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė buvo atvykusi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, taip pat atvyko ir įmonės, kuriai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga, vadovas. Minėtų įmonių vadovų pokalbis vyko M. V. kabinete, jis (M. B.) pokalbyje nedalyvavo. Taip pat, anot M. B., jis iš Šiaulių policijos komisariato sulaukė skambučio dėl teismo įsakymo, siųsto UAB „(duomenys neskelbtini)“, teisėtumo. Apie tai pranešė direktoriui M. V., kuris patarė neatsiliepti į skambučius iš policijos, nebendrauti su tyrėju, teigė visus klausimus sutvarkysiantis pats (t. 4, b. l. 3).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji A. U. kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė prieš įsidarbindama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, visą laiką dirbusi finansų ir draudimo sektoriuje, taip pat valstybinėje įstaigoje, kadangi pagrindinis išsilavinimas yra ekonomika. 2017 m. liepos mėn. aktyviai ieškojo darbo ir per „www.cvbankas.lt“, rado įmonę UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Buvo skirtos dvi dienos susipažinti su įmonės veikla, aptarti sąlygas prieš pasirašant darbo sutartį. Vadovas M. V. nurodė, kad ji dirbs vadybininke, ieškos klientų. Pastarasis jai aiškino, kad papildomas išsilavinimas tokiam darbui nėra reikalingas, jie turi klientų bazę ir pagrindinė jos (A. U.) veikla bus klientų paieška. Vadovas minėjo, kad jai per dieną reiks vidutiniškai atlikti 100 skambučių, darbo valandos nuo 8.00 val. iki 17.00 val., yra galimybė užsidirbti iki 1 000 Eur, taip pat nurodė, kad ji gali vieną dieną tiesiog pasibandyti, pasižiūrėti, ar jai pačiai tinka šitas darbas. Kitą dieną atėjusi pasibandymui susipažino su darbo pobūdžiu – buvo duomenų bazė, reikėjo skambinti klientams, siūlyti procentaliai išieškoti skolą arba ,,1 euro“ planą. Pabandė dirbti, patiko, tenkino ir darbo valandos, kadangi viena augina vaiką. Sudarė sutartį (joje nebuvo nurodyta, kad reikalingas teisinis išsilavinimas), buvo numatytas bandomasis laikotarpis; gavo telefoną, buvo suteiktas kompiuteris ir ji dirbo. Pasiekdavo apie 80 skambučių, dirbo apie du mėnesius. Jos tikslas buvo skambinant surasti įmonę, turinčią skolininkus. Kai tokią surasdavo, duodavo kolegai bendrauti (iš karto pati nieko nedarė). Kolega A. Š. turėjo daugiau patirties, dirbo ilgiau; paskui pastarasis ją apmokė, parodė reikalavimo perleidimo sutarties modelį. Ji pradėjo sudarinėti tas sutartis, o A. Š. tikrindavo; jis parodė, kokius dokumentus reikia siųsti, t. y. pareiškimą, prašymą, kitus dokumentus, aiškino, kaip su skolininkais bendrauti. Kai kurie klientai buvo piktybiniai, skambindavo klausti, kodėl sudarius sutartį vis tiek neatgauna skolos. Tada jie spausdavo skolininkus, siųsdami dokumentus, kuriuos jai parodė A. ir įmonės vadovas. Viską pasirašydavo vadovas, nė vienas dokumentas savavališkai nebuvo parengtas, viską reikėjo derinti. Parengdavo reikalavimo perleidimo sutarties projektą, A. Š. patikrindavo ir nešdavo vadovui pasirašyti. Tada teikdavo pareiškimą skolininkui, kad jis yra skolingas, prašymą ir trečią pareiškimą dėl bankroto, kad jei per tam tikrą laiko tarpą neapmokės skolos, jie kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Patvirtino, kad A. Š. dokumentus nešdavo M. V. pasirašyti, nes ji pati neturėjo teisės pasirašyti dokumentų. Tuomet dokumentus siųsdavo paštu ir el. paštu. Nežino, ar bankrotai buvo iškelti, ar ne. Darbas buvo pakankamai agresyvus, skolininkai piktybiškai nenorėjo mokėti skolų, klientai pykdavo, nuolat skambindavo. Apklausiama A. U. parodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog skolininkai atsisakydavo mokėti, nereaguodavo į raštus, neatsimdavo pašte prašymų dėl bankroto bylos iškėlimo, tai vadovas vieną kartą pasakė, kad  internete yra šablonai (modeliai) (past. teismo įsakymai), pasiūlė juos užpildyti ir išsiųsti, taip pagąsdinant skolininkus. Vėliau M. V. ne kartą klausė, ar ji išsiuntė. Anot kaltinamosios, ji tokį vadovo nuolatinį domėjimąsi vertino kaip psichologinį spaudimą. Kurioms konkrečiai įmonėms reikėjo surašyti teismo įsakymus, vadovas neįvardino. Tiesiog turėjo maketą ir visiems savo skolininkams, kurie ngrąžindavo sokolos ir nereaguodavo į raginimus, kaip sekantį žingsnį siuntė tą raštą (teismo įsakymą). Prisimena savo surašytų teismo įsakymų skolininkus, kadangi tai buvo labai piktos moteriškės. Kai siuntė tuos teismo įsakyus, pati nesirinko, kuriems skolininkams; paprasčiausiai siuntė tiems, kurie tuo metu turėjo skolą. Vadovo nurodymu, skolininkams nereaguojant turėjo siųsti įspėjamąjį raštą paraginti, o tas raštas ir buvo teismo įsakymas. M. V. žinojo, kurie skolininkai nemoka skolų, kam reikia parengti teismo įsakymus. Padirbusi pusmetį, nusprendė išeiti iš įmonės, kadangi gąsdino agresija ir nuojauta, kad daro kažką ne taip. Teisme kaltinamoji A. U. patvirtino, kad parengti ir siųsti teismo įsakymą pasiūlė vadovas M. V. Ji daug sirgo, turėjo daržnai nedarbingumą, nes ir dukra sirgo. Nežino, ar dėl to tarėsi kiti, tiesiog kažkurią dieną, sausio ar vasario mėn., M. V. pasakė, jog LITEKO tinklalapyje yra tam tikri šablonai, siūlė paieškoti šablono pavyzdžio, pamėginti jį nusiųsti ir pasižiūrėti, koks bus rezultatas. Paskui M. V. pats el. paštu persiuntė teismo įsakymą (kaltinamosios žodžiais, šabloną). Tiksliai nepamena, bet, atrodo, el. paštu buvo persiųstas „PFD“ ar „Word“ formatu, arba „Word“ variantas buvo padėtas ant stalo. Neatsimena, ar tame šablone buvo nurodytas konkretus teismas, įvardintas teisėjas, įmonės ir pan. Ji tą įsakymą vertino kaip raginimą, įspėjimą sumokėti skolą. Teismo įsakymą (šabloną) pabandė išsiųsti skolininkams. Konkrečiai neatsimena, kokią informaciją įrašė į Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 28 d., Tauragės apylinkės teismo 2018 m. sausio 28 d. ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 28 d. teismo įsakymus, tačiau neneigia juos parengusi; paskui tuos įsakymus el. paštu išsiuntė atitinkamoms įmonėms skolininkėms. Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nurodyto apie 2018 m. vasario mėn. pabaigoje buvusio susirinkimo, kaltinamoji pažymėjo, kad tokio susirinkimo iš esmės nebuvo. Atsimena, kad ji iš egzamino atėjo į darbą ir tada M. V. pradėjo sakyti, kad ji per ilgai turi skolininkus, pyksta klientai, vis nesiseka išieškoti skolų, siūlė imtis priemonių, operatyviau dirbti, pasiūlė būdus. Savo veiksmus vertina neigiamai, labai gailisi. teismo įsakymus paruošė ir išsiuntė vadovo nurodymu. Tuo metu nesuprato, kad tai yra neteisėta. Galvojo, kad jei taip nurodo vadovas, reiškia, taip ir reikia daryti. Direktorius žinojo kiekvieno skolininkus, kas neišmokėjo skolos, kam reikia parengti teismo įsakymo šabloną. Kaltinamosios teigimu, ji anksčiau dirbo savivaldybėje, kur visi mero nurodymai buvo privalomi. Apklausiama A. U. patvirtino, kad M. V. buvo supažindintas su visas jos rengtais teismo įsakymais, pastarasis pasirašydavo. Yra nustebusi dėl kaltinamojo M. V. teiginių neva jie (įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai) patys savivaliaudami sukūrė planą dėl teismo įsakymų parengimo ir siuntimo. Visą laiką jautė spaudimą (nuolat turėjo pati spausti skolininkus, siųsti raštus ir pan., viską derinti su vadovu arba ilgiau dirbančiu kolega). Spaudimas iš M. V. pusės pasireiškė tuo, kad tai pastarasis nurodė, kokius parengti dokumentus ir ką reikia išsiųsti, klausinėdavo, ar ji tą padarė. Nežino, kas būtų nutikę, jei ji būtų atsisakiusi siųsti teismo įsakymus; kažkokiomis konkrečiomis sankcijomis M. V. negrasino. Jos (A. U.) darbo užmokesčio bazinė dalis, įtvirtinta darbo sutartyje, buvo labai maža; prieš įsidarbinant buvo žadamas didesnis atlyginimas, priedai. Pasibaigus bandomajam laikotarpiui, jai buvo pasiūlyta rengti raštus, tam, kad gautų priedų, tačiau ji šių taip ir negavo. Darbo užmokestis siekė 350-400 Eur, buvo pervedamas pavedimu; pats atlyginimų išmokėjimas ne visada būdavo nustatytu laiku. Kadangi atlyginimas nedidėjo, priedų nebuvo, be to, buvo priversta atlaikyti pakankamą spaudimą, po pusmečio išėjo iš tos įmonės. Atlyginimas buvo išmokamas pavedimu. Dėl kaltinime inkriminuojamos aplinkybės, jog veiksmus atliko siekdama naudos, taip pat turtinės naudos UAB ,,Europos finansų centrui“, A. U. nurodė jokios naudos negavusi. Nežino, kokį užmokestį gaudavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sėkmingai išieškojus skolas; pažymėjo, kad jos turimi skolininkai buvo smulkūs. Jai nežinoma, ar kolega M. B. gaudavo prie atlyginimo dalį „sėkmės mokesčio“. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ materialinė padėtis nebuvo prasta, buvo kalbama, kad įmonė turi daug skolininkų, kuriuos reikia paspausti. Kaltinamosios A. U. teigimu, jai darbas buvo svarbus, tai buvo jos vienintelis pragyvenimo šaltinisi. Šiuo metu dirba pagal individualią veiklą reklamos paslaugos agentūroje. Gaunamos pajamos nėra stabilios (mažiausiai uždirba 400-500 Eur), turi mažametį vaiką, kurį augina viena (t. 4, b. l. 175-187).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji A. U. buvo apklausta kelis kartus Parodė neturinti teisinio išsilavinimo, toks iš jos ir nebuvo reikalaujamas. Dėl išsilavinimo sunerimo pati, kadangi suprato, jog reiks dirbti su teisiniais dalykais, tačiau kolega A. Š. nuramino nurodydamas, kad ji turi paskambinti per dieną maždaug apie 100 įmonių ir pasiteirauti, ar įmonėms reikalinga pagalba išieškant skolas. Įmonių kontaktus gaudavo iš internetinio tinklalapio „www.rekvizitai.lt“. Ji internetinėje svetainėje ieškodavo įmonių ir tiesiog joms skambindavo; taip pat A. Š. jai atnešdavo sąrašą įmonių, kurioms reikėdavo paskambinti (nežino, iš kur kolega gaudavo tokį sąrašą). Įmonei sutikus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ padėtų išieškoti iš skolininkų pinigines sumas, ji įmonės atstovui supažindinimui su tolimesne tvarka nurodydavo el. paštu atsiųsti (tiksliai nepamena kokiu, bet galėjo būti „(duomenys neskelbtini)“) skolą įrodančius dokumentus. Įmonė, norinti jų paslaugų, atsiųsdavo reikiamus dokumentus jai į el. paštą adresu „(duomenys neskelbtini)“ arba bendru el. paštu. Įmonės atsiųsdavo sąskaitas-faktūras, kurios būdavo pasirašytos abiejų šalių (skolininko ir išieškotojo). A. Š. jai į el. paštą „(duomenys neskelbtini)“ atsiuntė dokumentų maketus, į kuriuos jai reikėdavo įrašyti įmonių rekvizitus, pakeisti sumas. Ji įmonėms siųsdavo šiuos dokumentus, reikalavimo perleidimo sutartį, pagal maketą pakeisdavo įmonių duomenis, skolų išieškojimo sumas ir nunešdavo direktoriui M. V. pasirašyti. Tuomet pasirašytą dokumentą (skenuotą variantą) siųsdavo iš savo el. pašto (duomenys neskelbtini), taip pat registruotu paštu išsiųsdavo dokumento originalą klientui, kuris kreipdavosi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolų išieškojimo. Klientui pasrašius reikalavimo perleidimo sutartį, atsiųsdavo pasirašytą sutartį el. paštu ir registruotu paštu jų įmonei. Kol klientas nepasirašydavo minėtos sutarties, nebuvo rengiami kiti dokumentai. Klientui pasirašius, ji, remdamasi paruoštu maketu, surašydavo įmonei, iš kurios UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalauja išmokėti skolą, jų klientui pranešimą dėl perleisto reikalavimo įvykdymo ir bankroto bylos iškėlimo. Minėtą pranešimą taip pat pasirašydavo direktorius M. V. Ji šį pranešimą siųsdavo skolininkui el. paštu ir registruotu paštu. Jei per 15 darbo dienų įsiskolinusi įmonė nepaskambindavo ar nepranešdavo, dėl skolos grąžinimo ji skolininkui siųsdavo prašymą-priminimą dėl skolos išmokėjimo nevykdymo, pranešdama, kad nevykdant pranešimo ir priminimo, bus kreipiamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Paskutinis siunčiamas dokumentas buvo pareiškimas dėl bankroto iškėlimo. Makete pakeisdavo įmonių rekvizitus, skolų sumas, pagal įmonės registracijos miestą įrašydavo apylinkės teismą, pavyzdžiui, jei įmonė registruota Vilniuje, pasirinkdavo Vilniaus miesto apylinkės teismą. Ją taip mokė minėtas A. Š. Pati savarankiškai nesiųsdavo jokių dokumentų, visada atsiklausdavo A. Š. kaip pasielgti skirtinguose situacijose. Jis jai nurodydavo, kaip elgtis. Įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji siuntė pranešimą apie perleistą reikalavimą ir bankroto bylos iškėlimą, prašymą-priminimą ir pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Neprisimena, ar siuntė teismo įsakymą, kadangi su minėta įmone ne tik ji bendravo, su ja dar bendravo A. Š. Prisimena, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į juos dėl skolos išišekojimo iš kelių skolininkų, iš kurių vienas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kiek atsimena, skola buvo apie 100 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė nuolat reiškė pretenzijas ir grasinimus skambučiais bei el. laiškais, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai reikalauja iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos išieškojimo. Ji jai paaiškindavo, kad visi įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimai teisėti, yra pateiktos sąskaitos-faktūros. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į juos kreipėsi dėl skolos išieškojimo. Ji jos nesiklausė, neatsiliepė į skambučius, kaip ir minėjo, nuolat grasindavo teismais, advokatais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė konkrečiai neįvardijo, kas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmuose buvo neteisėta. Per jos darbo laikotarpį nebuvo daugiau pasitaikę pasipiktinusių įmonių atstovų, direktorių dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų neteisėtumo. Galėjo būti, kad jai į darbo el. paštą atsiuntė teismo nutarties įsakymo maketą, kuriame pakeisdavo apylinkės teismo pavadinimą, datą, sumą, įmonės rekvizitus. Daugiau nieko nekeisdavo. To, kad galimai klastoja dokumentą, nesuprato, jai tiesiog taip liepė A. Š. (past. vėliau nurodo, kad tokius nurodymus davė M. V.). Niekada netikrino jokių dokumentų (ar jie galiojantys, ar teisėti), visus dokumentus sudarydavo pagal jai pateiktus šablonus. To, kad galimai daro nusikalstamą veiką, tikrai nesuprato. Išėjusi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ daugiau niekada nbuvo prisijungusi prie savo darbo el. pašto „(duomenys neskelbtini)“. Jos darbo kompiuteris niekada nebuvo užrakintas, prie jo bet kas galėjo prisijungti. Nei el. pašto, nei jos darbo kompiuterio slaptažodžių nebuvo. Jai išėjus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonėje dirbo A. B. ir M. V. Prieš jai išeinat iš darbo, išėjo A. Š. (nežino, dėl kokių priežasčių) (2 t., b.l. 82-84). Kitos apklausos (atliktos 2019 m. lapkričio 20 d.) metu) kaltinamoji A. U. parodė, kad 2018 m. vasario mėn. pabaigoje (tikslios datos nepamena), jai grįžus po egzamino, M. V. surengė susirinkimą, kurio metu pranešė, kad bendrovėje sunki padėtis, nepavyksta išgauti skolų iš skolininkų ir pasakė, kad internete yra šablonas, jis (M. V.) paštu persiuntė dokumentą, nereikalaujantį vadovo parašo – teismo dokumentą, gali būti – teismo įsakymą. Vadovas iš karto nurodė paruošti dokumentą be parašų ir siųsti skolininkams. Jis pats pasiūlė taikyti tokią naujovę, t. y. pasiūlė naują būdą, kaip priversti skolininkus mokėti skolas. Ji M. V. paklausė, ar šis pasirašys teismo dokumentą, tačiau pastarasis nurodė siųsti nepasirašytus dokumentus. Kai su A. Š. pamatė, kas jiems el. paštu buvo atsiųsta, tas abiem nepatiko. Maždaug po savaitės M. V. jų paklausė, ar jie siuntė teismo dokumentus ir domėjosi, kaip skolininkai sureagavo į gautą raštą. Ji su A. pasakė, kad išsiuntė, nors to ir nebuvo dariusi (jai A. sakė taip pat nesiuntęs), abu suprato, kad kažkas blogai. Dėl tos priežasties A. Š. nusprendė išeiti iš darbo, po poros savaičių analogiškai pasielgė ir ji (A. U.). Kaltinamosios teigimu, iš M. V. jautė spaudimą (pastarasis vis ragino siųsti teismo dokumentus). Dėl patirto spaudimo, streso buvo sutrikusi sveikata. Šios apklausos metu A. U. teigė teismo įsakymo neruošusi ir nesiuntusi (past. vėliau tokią paoziciją pakeitė); gali būti, jog dokumentas buvo paruošas jos kompiuteryje ir išsiųstas iš jos pašto (nei kompiuteris, nei el. paštas neturėjo prisijungimo slaptažodžio). Iš darbo išeidavo 17.00 val., darbe dar likdavo direktorius M. V. ir kitas darbuotojas M. B. (t. 3, b. l. 140).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta dar viena A. U., kaip įtariamosios apklausa, taip pat pastaroji apklausta ir kaip specialioji liudytoja, detalūs parodymai užfiksuoti apklausų protokoluose (1 t., b. l. 128-129; 2 t., b. l. 82-84; 3 t., b. l. 98-99).

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas kaltinamasis M. V. savo kaltės nepripažino, neigė padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Parodė nuo 2016 m. vadovavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės veikla susijusi su teisinėmis paslaugomis, skolų išieškojimu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo registruota (duomenys neskelbtini), faktiškai veikė (duomenys neskelbtini). Įmonėje darbuotojų skaičius kito. Jis, kaip direktorius, pasirašydavo dokumentus, t. y. reikalavimo perleidimo sutartis, pranešimus, kuriais skolininkas būdavo informuojamas apie perleistą reikalavimą ir kuriuose buvo nurodyti terminai, per kiek laiko sumokėti skolą. Kitų dokumentų nepasirašydavo. Jo pagrindinis darbas buvo pasirašyti sutartis su klientais, pranešimus ir dokumentus tais atvejais, jei būdavo teikiamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Kaip direktorius duodavo nurodymus vadybininkams. Jo paties išsilavinimas vidurinis, skolų išieškojimo versle dirbo apie 10 metų. A. U. ir M. B. įmonėje įsidarbino pagal skelbimus, buvo vykdoma darbuotojų atranka. Pirmasis įsidarbino  M. B., po kurio laiko ir A. U. Iš pradžių su jais vyko pokalbis, aiškino, kokie pastarųjų lūkesčiai ir pan., supažindino, ką reikės daryti. Buvo nustatytas bandomasis laikotarpis. Pretendentams nebuvo keliami kažkokie specialūs reikalavimai, darbuotojo išsilavinimas nebuvo svarbus, esmė, kad norėtų dirbtų. Žiūrėjo pagal gyvenimo aprašymą, ką žmogus dirbęs, ką veikia. Tai specifinis darbas, todėl žmogus turi pasibandyti. A. U. ir M. B. buvo įdarbinti į vadybininko pareigas (taip pat kaip vadybininkas dirbo ir A. Š.), kurioms priklausė bendravimas su esamais klientais, naujų klientų paieška, skambinimas skolininkams. Vadybininkas bendraudavo su skolininkais, tardavosi dėl skolų grąžinimo, kada bus vykdomi atsiskaitymai, siųsdavo pranešimus skolininkams, kuriuos jis (M. V.) pasirašydavo. Nepamena, ar A. U. ir M. B. turėjo panašaus darbo praktikos, bet juos teko supažindinti su darbo ypatumais, naujam darbuotojui būdavo pateikiama reikalavimo perleidimo sutartis, kurioje nurodyti visi susitarimai, visos sąlygos, tam kad darbuotojas žinotų, ką jam reikės atsakyti. Darbuotojo apmokymui atsakingo asmens nebuvo. Jis paaiškindavo, ką kalbėti, aprūpindavo darbuotojus darbo priemonėmis. Kiekvienas darbuotojas kompiuteryje turėjo bet kokių dokumentų pavyzdžius. Failai su dokumentais jau pradedant veiklą buvo kompiuteryje. Įmonėje buvo duomenų bazė, į kurią įrašydavo naują klientą (skolininką). Prie to kliento (skolininko) buvo rašomi komentarai, kas konkrečiai nuveikta; dienos pabaigoje jis peržiūrėdavo, su kuo bendrauta, kas padaryta. Pranešimo pavyzdžiai, kuriuos kiekvienas darbuotojas turėjo savo kompiuteryje, buvo pateikti tam tikrame aplanke. Tame aplanke buvo pranešimo forma, kurioje reikėjo įrašyti rekvizitus bei sutartis. Darbo užmokestis, atsikaitymo sąlygos nustatytos pagal darbo sutartį. Darbo sutartyje tiek vienam, tiek kitam buvo nustatytas minimalus atlyginimas, bandomasis laikotarpis nustatytas savaitei, dviems. Be darbo užmokesčio būdavo paskatinimai. Nuo sėkmingai išieškotų skolų buvo mokamos premijos. Kaltinamojo teigimu, A. U. ir M. B. buvo išmokamos premijos; kaip tiksliai jos buvo paskaičiuojamos, negali atsakyti, kadangi tai daugiau buhalteriniai klausimai. Esmė tokia, kad prie fiksuoto darbo užmokesčio vadybininkams būdavo papildomai priskaičiuojamas procentas nuo bendrovei uždirbtos pinigų sumos per mėnesį. Negali pakomentuoti A. U. teiginių, jog ji nė karto negavo premijos. Kai pasirašydavo skolos perleidimo sutartį, skolininkui buvo siunčiamas pranešimas (jį pasirašydavo jis) apie perimtą skolą ir nurodomas terminas, per kiek laiko turės atsiskaityti. Antras žingsnis – prašymas (jį pasirašydavo irgi jis) pateikti dokumentus, siekiant išsiaiškinti, kodėl įmonė neatsiskaito (būdavo paprašomi kreditorių/debitorių sąrašai, praėjusių metų finansinė ataskaita ir pan.), kad būtų galima įvertinti, kokį tolesnį procesą pasirinkti. Skolininkas buvo informuojamas, jog nesumokėjimo atveju bus teikiamas prašymas dėl bankroto bylos iškėlimo. Negali pasakyti, ar dėl kaltinime nurodytų įmonių buvo kreiptasi į teismą su prašymu iškelti joms bankroto bylą; tuo pačiu kaltinamasis M. V. patvirtino, kad pranešimuose dėl prašymo iškelti bankroto bylą yra jo parašai. Paprašytas pasakoti, kaip buvo nuspręsta įmonėms skolininkėms siųsti teismo įsakymus, kaltinamasis teigė nežinantis, kaip gimė tokia idėja. Jam nežinoma, kokiomis aplinkybėmis buvo siunčiami šie įsakymai, jis tokių nurodymų niekam nedavė. Dėl ikiteisminio tyrimo metu paties pasakytos frazės, kad „tai buvo bendras visų sprendimas pabandyti priversti skolininką sumokėti skolą arba likusią jos dalį“, M. V. parodė, jog galimai galėjo būti kažkoks pokalbis kalėdinio vakarėlio metu ar kokiu kitu momentu, kai juokais kažką bendrai pašnekėjo, tačiau esmė ta, kad jis raštiškai nieko nenurodė. Kas konkrečiai buvo kalbama, negali pasakyti, viskas buvo juokais, nebeatsimena. Nesutinka su kaltinamųjų A. U. ir M. B. parodymais esą tai jis (M. V.) nurodė siųsti teismo įsakymus. Anot kaltinamojo, apie tai, kad iš jo įmonės buvo išsiųsti tokie teismo įsakymai, jis apskritai sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu. Teismui perskaičius dalį M. V. ikiteisminiame tyrime duotų parodymų (apie tai, kad pastarasis neigė, jog teismo įsakymai buvo suklastoti, įvardino esą jie buvo informacinio pobūdžio raštai skolininkui) kaltinamasis teisiamajame posėdyje negalėjo paaiškinti, ką konkrečiai turėjo galvoje nurodydamas minimas aplinkybes. Taip pat ir kiti tyrėjai duoti parodymai, kiek jie susiję su teismo įsakymais, nėra tikslūs, jų netvirtina. Jokių teismo įsakymų kaip informacinių raštų nesiuntė, buvo siunčiami tik tikri, realūs teismo dokumentai. Pabrėžė, kad nebuvo jokio bendro susitarimo siųsti įsakymus, su A. U. ir M. B. apie tai nekalbėjo. Konfliktų su darbuotojais nebuvo. Apie įmonėms siunčiamus pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo, žinojo, kadangi juos pats pasirašė; tik nežino, kokia buvo įmonių reakcija gavus tuos pranešimus (pareiškimus) ir ar tie pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo buvo išsiųsti į teismus. Jeigu visais keturiais atvejais (pagal kalinime nurodytas įmones) skolinkai nesuregavo, jis, kaip vadovas, pasiūlė priimti beviltiškumo pažymą. Apie tai, kad įmonės sumokėdavo skolas, sužinodavo iš atsiųstų pavedimo kopijų arba prisijungus prie banko sąskaitos (prisijungti galėjo jis ir buhalterė, vadybininkai tokios teisės neturėjo). Apie nesumokėtą skolą pranešdavo vadybininkui. Šiai dienai UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nebevykdo (jau kelerius metus); buvo priimtas sprendimas sustabdyti veiklą. Jis (M. V.) yra vienintelis akcininkas; ar buvo patvirtinti įmonės įstatai, negali pasakyti. Visi dokumentai už 2017–2018 m., 2019 m. pradžią yra jo žinioje. Įmonės praktikoje buvo tokia skolos išieškojimo forma, kai teismo priimtą įsakymą siuntė skolininkui su siūlymu atsiskaityti, kadangi teismo įsakymą perdavus antstoliams, išauga skolos kaštai. Dėl to, kokiomis aplinkybėmis kaltinimuose nurodytos įmonės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo teismo įsakymus, kaltinamasis atsakyti negalėjo. Iš kur kiti vadybininkai galėjo gauti teismo įsakymus, nežino (t. 5, b. l. 17-27).

Ikiteisminio tyrimo metu (2019 m. birželio 4 d.) kaltinamasis M. V. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo tokia, kad bendrovės darbuotojai ieškodavo bendrovių, su kuriomis yra neatsiskaityta už prekes ir paslaugas. Tokiems klientams buvo siūloma su jų bendrove sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį. Sudarius tokią sutartį, jų bendrovės darbuotojai įgydavo teisę reikalauti iš skolininko susimokėti skolą su palūkanomis, delspinigiais, teisinių paslaugų išlaidomis. Klientas už jų paslaugas (skolos išieškojimą) neturėjo mokėti atlygio. Jei skolininkas sumokėdavo skolą, pervesdamas į jų bendrovės sąskaitą pinigus, per penkias dienas pinigai buvo pervedami klientui (pirminiam kreditoriui). Bendrovė turėjo dvi banko sąskaitas bankuose „Swedbank“ ir „Luminor“. Jis (M. V.) turėjo teisę valdyti banko sąskaitas, atlikti jose operacijas. Pasirašant reikalavimo perleidimo sutartį pradinis kreditorius pateikdavo skolą pagrindžiančius dokumentus. Pradinis kreditorius užtikrindavo, kad skola yra reali. Siunčiant skolininkui pranešimus, juose būdavo nurodoma didesnė nei reali skolos suma, t. y. prie realios skolos priskaičiuojamos teisinės pagalbos išlaidos, palūkanos, delspinigiai. Teisinės paslaugos, t. y. jų bendrovės darbuotojo darbas, skambučiai, pranešimų ruošimas, siuntimas. Reikalavimo perleidimo sutartyje, 2.1 punkte, numatyta, kad jų bendrovė iš pradinio kreditoriaus perima prievolės (skolos) įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (baudas, delspinigius, netesybas ir kt.). Bendrovės darbuotojai ( vadybininkai) siūlydavo būdus, kaip priversti skolininkus sumokėti skolą, kai skolininkas nereaguodavo į siunčiamus raginimus padengti įsiskolinimą, skambučius. Jie būdavo patys suinteresuoti išieškoti skolą, nes jiems nuo to priklausydavo didesnis atlygis. Prie fiksuoto darbo užmokesčio papildomai jiems būdavo priskaičiuojamas procentas nuo bendrovei uždirbtos pinigų sumos per mėnesį. Negali pasakyti, kas pasiūlė siųsti skolininkams teismo įsakymus. Tai buvo bendras visų sprendimas pabandyti priversti skolininką sumokėti skolą arba likusią jos dalį. Tokie įsakymai buvo siunčiami piktybiškai nemokantiems skolos ir nebendraujantiems su vadybininkais, neieškantiems bendro sutarimo padengti skolą. Jis vadybininkams nenurodė siųsti skolininkams teismo įsakymų, nedavė jiems teismo įsakymo pavyzdžio. Tokie įsakymai jų bendrovėje buvo gaunami, nes bendrovė kreipdavosi į teismą dėl skolos priteisimo – teismo įsakymo priėmimo. Teismo įsakymai bendrovėje būdavo gaunami elektroniniu paštu ir paštu. Nei A. U., nei M. B. jis nenurodė ruošti teismo įsakymų su skolininkų duomenimis ir juos siųsti. M. V. teigimu, teismo įsakymas nebuvo suklastotas, jame nėra jokių parašų. Tai informacinio pobūdžio raštas skolininkui. Būdavo tokių atvejų, kad skolininkai gavę tokį teismo įsakymą, apmokėdavo skolas. Bendrovės vardu siunčiamus pranešimus, pareiškimus turėjo teisę pasirašyti tik jis; tuo tarpu vadybininkams tokia teisė nebuvo suteikta. Dėl veikos su bendrove UAB „(duomenys neskelbtini)“ M. V. parodė, kad 2018 m. birželio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2018/06/05 su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią perleido skolos reikalavimo teisę. Perleista bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola – 254,10 Eur. Skola pagrįsta 2017 m. birželio 26 d. PVM sąskaita-faktūra serija SOL Nr. 4522. Apklausos metu parodžius 2018 m. sausio 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą EFC Nr. 1800021, M. V. teigė, kad tokias sąskaitas-faktūras išrašydavo vadybininkas, dirbantis su skola. Minimos sąskaitos-faktūros būdavo išrašomos už bendrovės darbą, išieškant skolas. Nepamena, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė skolą tiesiogiai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo išrašyta sąskaita-faktūra bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ už teisines paslaugas, t. y. už jų bendrovės paslaugas, išieškant skolą. Dėl veikos su bendrove UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2017 m. rugpjūčio 4 d. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos perėmimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1638,10 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė skolą (1638,10 Eur), tačiau nesumokėjo jų bendrovei už paslaugas. UAB „(duomenys neskelbtini)“, remdamasis reikalavimo perleidimo sutartimi, turėjo teisę reikalauti iš skolininko apmokėti jų bendrovės darbą. Buvo paskaičiuojami delspinigiai, palūkanos nuo skolos atsiradimo dienos, paslaugos. PVM sąskaitoje-faktūroje buvo nurodomos teisinės paslaugos, t. y. įvardijamas jų bendrovės darbas. Parodytą 2017 m. rugsėjo 25 d. pareiškimą Kauno apygardos teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė jis, tačiau pareiškimas į teismą nebuvo išsiųstas. M. V. teigimu, tai informacinio pobūdžio pareiškimas. Jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų išsiuntusi į teismą pareiškimą, tuomet skolininkas būtų gavęs iš teismo pranešimą. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos M. V. paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 27 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis dėl 1851,30 Eur skolos perleidimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – skolininkas. Tiksliai neprisimena, kada buvo kreiptasi su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi nepavykdavo susisiekti su direktore dėl skolos padengimo, į pranešimus padengti skolą nebuvo reaguojama. Tikslios datos neprisiminė, kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai susitiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, esančiame (duomenys neskelbtini), (anksčiau buvo adresu (duomenys neskelbtini)). UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė paaiškino, kad tuo metu neturėjo daugiau pinigų atsiskaityti su jų bendrove už paslaugas. Ji pažadėjo atsiskaityti vėliau, tačiau taip ir neatsiskaitė. Kai skola bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padengta (sumokėta grynais), tuomet teismui buvo pateiktas prašymas dėl pareiškimo atsisakymo. Dėl veikos su bendrove UAB „(duomenys neskelbtini)“ parodė, kad 2017 m. rugsėjo 7 d. pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos perleidimo. Negalėjo paaiškinti, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavo skolos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžinto stovo (spėja, kad greičiausiai buvo pakeistas bendrovės pavadinimas; tiksliau galėtų paaiškinti su skola dirbęs vadybininkas). Pranešimus skolininkams pasirašydavo, nes bendrovėje tik jis turėjo teisę pasirašinėti dokumentus. Taip pat jis pasirašydavo pranešimus, pareiškimus dėl bankroto, tačiau dokumentus ruošdavo vadybininkai. Vadybininkai buvo atsakingi už duomenų teisingumą. Jie, turėdami sutartis, skolas pagrindžiančius dokumentus, pagal juos ruošdavo pranešimus, pareiškimus. Bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos sutartys (originalai), darbuotojų darbo sutartys yra pas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę. Būdavo ir tokių atvejų, kai pasirašytos reikalavimo perleidimo sutartys (skenuotos) buvo atsiunčiamos į elektroninį paštą vadybininkui, jos taip ir likdavo pašte, ne visada būdavo atspausdinamos. Kiekvienas vadybininkas turėjo elektroninį paštą. Darbuotojui būdavo sukuriamas elektroninis paštas pagal vardą pavardę su galūne „(duomenys neskelbtini)“. Dėl tokių paslaugų būdavo kreipiamasi į programuotojus. Kiekvienas darbuotojas turėjo savo darbo vietą, kompiuterį, kuriuo jis naudodavosi. Prisijungimui prie kompiuterio, taip pat el. pašto kodas nebuvo nustatytas. Bendrovėje buvo bendra skolų, skolininkų bazė, kurioje buvo fiksuojama, kuris vadybininkas su kokiu skolininku dirba. Prieš sustabdant bendrovės veiklą, dirbo šie vadybininkai: A. Š., A. U. ir M. B. (3 t., b. l. 103-106; 4 t., b. l. 13-15). Pirminėje apklausoje (2018 m. rugsėjo 11 d), apklausiant M. V. kaip liudytoją, pastarasis parodė, kad, be kita ko, skolininkui buvo siunčiami pranešimai (raginimai) susimokėti skolą. Skolininkui būdavo siunčiami pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo ar teismo įsakymai. Tai priklausė nuo skolos dydžio. Šie dokumentai – be antspaudų, parašų. Tai tik informacinio pobūdžio dokumentai, t. y. kad skolininkas žinotų, kas jo laukia, jei nenusmokės skolos. Teismo įsakyme nurodomi neegzistuojantys teisėjai. Tokiu būdu buvo daromas spaudimas skolininkui susimokėti skolą. Ruošti tokius dokumentus pasiūlė patys darbuotojai, ieškodami išeities kaip priversti skolininką susimokėti. Darbuotojai jį informavo apie sugalvotą išeitį dėl skolos išieškojimo. Darbuotojams tenka procentas nuo grąžintos skolos sumos. Minėtus informacinio pobūdžio dokumentus (pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo) gaudavo tik skolininkas (1 t., b. l. 123).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Stanislovas Nalivaika nurodė, kad įmonė kaltę pripažįsta, tik nevertina, kad buvo padarytas piktnaudžiavimas. Pažymėjo, kad juridinis asmuo nėra įsiskolinęs, neturi skolų, dėl kurių jį reikėtų priverstinai likviduoti (past. baigiamojoje kalboje atstovas išsakė kitą nuomonę, tai yra akcentavo, kad įmonė jau beveik trejus metus neturi nė vieno darbuotojo, nėra žinių apie vadovą, akcininkus, veiklos nevykdo, įmonė jau faktiškai nebegyva, todėl nėra tikslo laikyti ją įrašyta Įmonių registre). Kas liečia inkriminuotus kaltinimus, tai sutinka, kad įmonės darbuotojai padarė pažeidimus, tačiau jie nėra ypač pavojingi. Atkreipia dėmesį, kad neleistinus veiksmus padarė įmonės darbuotojai, kurie yra jauni ir pasitaisys. Neginčija, kad teismo įsakymai buvo sukurti, išsiųsti iš įmonės, bet akcentuoja, kad jie nebuvo pateikti vykdyti. Įsakymai nebuvo pateikti antstoliams, antstoliai nesiėmė jokių viksmų. Atstotovo vertinimu, netikri teismo įsakymai buvo siunčiami vieninteliu tikslu, tai yra pagąsdinti. Abejoja, kad tą būtų sugalvoję vadybininkai, kadangi tam reikia tam tikrų žinių, patirties, kaltę turi prisiimti įmonė ir direktorius (5 t., b. l. 17-27).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas nurodė negalintis nurodyti faktinių aplinkybių, kadangi jos nėra žinomos (4 t., b. l. 51-52, 56-59).

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas A. Š. parodė daugmaž prieš trejus metus dirbęs (10-11 mėnesių) UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Iki įsidarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo vadybininko patirties, tačiau ne skolų skolų išieškojimo srityje. Jį įdarbino ir apmokino įmonės vadovas M. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsikūręs (duomenys neskelbtini) pastate. Turėjo savo darbo vietą, priemones (nešiojamą kompiuterį, mobiliojo ryšio telefoną). Jo pareigoms priklausė klientų paieška ir skolų išieškojimas. Pradžioje tiesiog siųsdavo įspėjamuosius raštus. Jei nepavykdavo su įspėjamaisiais raštais, tada siųsdavo į teismą dokumentus dėl bankroto bylos iškėlimo. Dokumentų pavyzdžius duodavo vadovas, siųsdavo elektroniniu paštu (pirminius dokumentų pavyzdžius jam elektroniniu paštu atsiųsdavo vadovas, o vėliau atitinkamą kitą dokumentą ruošdavo pagal tokius pačius jau ruoštus ir siųstus dokumentus). Jam pradėjus dirbti, įmonėje jau dirbo vienas vaikinas; vėliau atėjo kitas kolega, buvęs – išėjo; ilgiausiai dirbo jis, A. U. bei M. B. (su abiem ryšiai nutrūkę). Pirmas pradėjo dirbti jis (A. Š.), antras – M. B. ir paskiausiai – A. U. Jis šiems kolegoms vadybininkams parodydavo pačius pagrindus; apmokymuose kažkiek dalyvaudavo ir vadovas. Kai surasdavo klientą, kuri sutikdavo perleisti skolą išieškojimui ir pateikdavo savo skolininkus, vadybininkai pirmiausia išsiųsdavo pranešimus, informuojant apie perimtą skolą. Jei nepavykdavo susisiekti su skolininku, pranešimus siųsdavo kelis kartus. Tuomet buvo siunčiami raginimai sumokėti skolą, o, nereaguojant į juos, parengdavo dokumentus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pranešdavo skolininkui apie rengimąsi kreiptis į teismą su prašymu iškelti bankroto ir, jei skolininkas vis tiek neregaguodavo ir neapmokėdavo, parengtus dokumentus išsiųsdavo į teismą. Prieigą prie EPP sistemos turėjo tik vadovas M. V. Ar pastarasis realiai kreipdavosi į teismą, sužinodavo žodžiu iš jo, nebent gaudavo iš teismo dokumentus, bet įprastai vadovas žymėdavosi, kad išsiutinė ar priėmė dokumentus. Galimai buvo atvejų, kai realiai vadovas į teismą taip ir nesikreipdavo (jei beviltiškos skolos). Galiausiai pačioje jo (A. Š.) darbo minėtoje įmonėje pabaigoje, vadovas liepdavo ankstesnių teismo dokumentų (įsakymų) pagrindu paruošti naujus įsakymus ir išsiųsti, taip nurodant, kad skola yra esą jau yra priteista. Tokia mintis buvo vadovo M. V. Visi trys diskutavo, kaip išieškoti skolas, taigi tada vadovas tą mintį ir pasiūlė. Tokių teismo įsakymų būdavo realiai gaunama iš teismų, vadovas liepė paimti pagal tuos įsakymus parengti naujus dėl kitų įmonių skolininkių. Liudytojo teigimu, teismo įsakymo Word formate reikėdavo įrašyti konkrečius skolininko duomenis. Koks būdavo nurodomas teismas, teisėjas – nepamena, galimai palikdavo tuos pačius. Tiksliai nebeatsimena, kokius konkrečiai duomenis reikėjo koreguoti, nes pats tokio įsakymo nerengė ir nė vienam klientui nesiuntė. Visa tai buvo daroma įmonės pelnui pasiekti, turint tikslą atgauti skolas, kadangi teisėtais būdais to padaryti nebepavykdavo. Liudytojas parodė supratęs, kad tokiu būdu yra klastojami dokumentai (išsyk gal pilnai ir nesuprato, tačiau netrukus buvo aišku). A. Š. teigimu, jo kolegos M. B. ir A. U. iš pradžių galimai nieko neįtarė, o ar vėliau suprato – nežino. Neatsimena, kas buvo tartasi dėl parašo tokiame teismo įsakymo, ką darydavo su parašo ar antspaudo vieta. Jei parašų ir antspaudų nebuvo – tikriausiai nieko ir nebuvo daroma. Kaip minėjo prieš tai, pats teismo įsakymų nėra paruošęs; kiek ir kam tokių suklastotų teismo įsakymų siuntė kolegos – nežino. Jis (A. Š.) tik turėjo tikro teismo įsakymo pavyzdį, jį, liudytojo manymu, vadovas buvo liepęs persiųsti kitiems. Kaip reaguodavo skolininkai, gavę suklastotą įsakymą, tiksliai neatsakys, tačiau, atrodo, kažkuris iš skolininkų galimai buvo kreipęsis, nurodant, kad teismų sistemoje tokio dokumento nėra. Liudytojas patvirtino 2018 m. spalio mėnesio apklausos metu duotus parodymus. Dėl skolininkų reakcijos gavus teismo įsakymą, parodė, kad gal kuris iš skolininkų ir buvo kreipęsis dėl to, kad teismų sistemoje tokio dokumento nėra, konkrečiai neatsimena. Minimalus darbo užmokestis jam būdavo pervedamas oficialiai, o po to visa likusi atlyginimo dalis mokama neoficialiai. Darbo sutartyje buvo įtvirtintas minimalus atlyginimas, o procentai nuo sėkmingai išieškotų skolų būdavo skaičiuojami grynais pinigais. Sumos grynais pinigais kartu su pervedamu atlyginimu svyruodavo nuo 200 iki 500 Eur. Tai priklausė, kiek skolų jam pavykdavo išieškoti. Kiekvienas turėjo savo skolininkų lenteles, kuriose žymėdavo, kaip sekasi skolos išieškojimas, jas vėliau perduodavo vadovui. Grynais pinigais, kurių gavimo nepatvirtindavo pasirašymu, mokėdavo vadovas, buhalterio nėra matęs. Tokiu pačiu principu pinigus gaudavo ir kolegos. Liudytojas kategoriškai patvirtino, kad mintis dėl tikrovės neatitinkančio teismo įsakymo kilo vadovui. Negalėjo nurodyti ar tai buvo reikalavimas, ar siūlymas. Iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusprendė išeiti, nes matė, kad vyksta negeri dalykai (5 t., b. l. 35-40).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. Š. parodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbęs vadybininku. Bendrovė vykdė skolų išieškojimus. Iš pradžių buvo siunčiami raštai – priminimai skolininkams sumokėti skolą, prašymai dėl dokumentų pateikimo. Jei skolininkai geranoriškai nesumokėdavo, buvo kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo. Jis yra ruošęs dokumentus teismui. Vadovas teismui dokumentus pateikdavo per sistemą. Negali tiksliai pasakyti kada, bet vadovas pasiūlė jiems (darbuotojams) būdą, kaip priversti skolininką apmokėti skolą. M. V. pasiūlė paruošti teismo įsakymą dėl skolos priteisimo, kuriame būtų nurodyti skolininko duomenys, ir įsakymą išsiųsti skolininkui. Taip buvo norima pagąsdinti skolininką, priversti jį sumokėti skolas. Jie (darbuotojai) tokio skolos išieškojimo metodo patys nesugalvojo ir nesiūlė vadovui. Tai pasiūlė pats M. V.. Liudytojas teigė asmeniškai pats įsakymo su skolininko duomenimis neruošęs ir nesiuntęs, kadangi suprato, kad taip elgtis negalima, dėl ko pradėjo ieškotis kito darbo. Liudytojas parodė mokęs A. U., kaip kaip reikia dirbti, el. paštu siuntė jai savo turimų dokumentų pavyzdžius. Teismo įsakymo pavyzdį jiems, darbuotojams, pateikė vadovas M. V.. Nepamena, ar Mantas popierinį dokumentą, ar el. paštu persiuntė teismo įsakymo pavyzdį. A. U. ir M. B. ruošė teismo įsakymus bei siuntė skolininkams (1 t., b. l. 119-120).

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja A. C. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė) parodė, kad įmonė sulaukė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiško dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skolos perėmimo. Tiksliai neatsimena, bet, atrodo, skolos suma buvo nurodoma 2 000 Eur, nors įsiskolinimas įmonei ,(duomenys neskelbtini)“ sudarė 1 640 Eur. Buvo prašoma delspinigių ir palūkanų, turėjo sumokėti per 31 dieną. Pradėjo skambinti, reikalauti sumokėti pakankamai greitai, t. y. po kelių dienų. Nurodė, kad sumokės nurodytu terminu ir ta skola iš tikrųjų buvo padengta. Po sumokėjimo išsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą, klausiant, kokiu pagrindu yra prašomi delspinigiai ir palūkanos, kadangi sutarties su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, buvo ofšorinis susitarimas dėl palūkanų paskaičiavimo. Į paklausimą atsakymas nebuvo gautas, tačiau toliau sulaukė skambučių. Skambino nuolatos, buvo reikalaujama, grasinama iškelti bankrotą, o galiausiai įmonė „(duomenys neskelbtini)“ atsiuntė ir teismo įsakymą, kuriame buvo nurodyta sumokėti palūkanas ir delspinigius. Tai pasirodė pakankamai keista, kadangi paprastai tokiame teismo dokumente yra nurodomas apskundimo terminas ir kita. Asmeniškai pasiskambino į teismą ir išsiaiškino, kad įsakyme nurodyta teisėja įvardintame teisme nedirba. Jai buvo nurodytas teismas, kuriame tokia teisėja dirbo. Tuomet liudytoja A. C. susisiekė su įsakyme nurodyta konkrečia teisėja, pasakė bylos numerį ir išsiaiškino, kad tokios bylos apskritai nėra. Viską, ką buvo gavusi iš „(duomenys neskelbtini)“, nusiuntė tai teisėjai, su kuria bendravo telefonu, mano, kad teisėja pranešė policijai. Atsakydama į klausimus, liudytoja A. C. parodė neatsimenanti, su kuo konkrečiai bendravo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“; pradžioje skambino mergina, paskui vaikinas, jų vardų ir pavardžių neatsimena. Dar bendravo ir elektroniniu būdu. Iš pradžių gavo susitarimą, kad perima skolą, pranešimą, paskui – prašymą sumokėti delspinigius, palūkas ir raštą, kad kreipiasi dėl bankroto į teismą. Vėliau gavo teismo įsakymą. Liudytoja pabrėžė, kad skola UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skola buvo sumokėta per 31 dieną, kaip ir buvo prašoma; sumokėjo bankiniu pavedimu, pinigus pervedant UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuomet rašė įmonei „(duomenys neskelbtini)“ raštą, kad pinigai sumokėti ir klausė, kokiu pagrindu prašoma palūkanų, delspinigių, prašė pateikti konkrečius paskaičiavimus. Jokio atsakymo sulaukta nebuvo, niekas nepaaiškino ir nepateikė paskaičiavimų. Anot liudytojo, su M. V. galimai bendravo tik telefonu. Gavę pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nesureagavo, kadangi įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo moki. Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pasirašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus M. V., įsegė į bylą ir neberegavo. Netrukus elektroniniu paštu buvo atsiųstas Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 28 d. teismo įsakymas. Dėl jo kilo įtarimai, kadangi dokumente nebuvo teisėjos parašo, be to, tarimą sukėlė ir Vyčio ženklas bei data, nes patikrinus – tai buvo sekmadienis, poilsio diena. Skambino į Kauno apylinkės teismą, gavo atsakymą, kad tokia teisėja nedirba. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebandė skambinti, kadangi bendravimas su minima įmone iš esmės buvo neįmanomas. Liudytoja neneigė galėjusi dažniausiai bendrauti su A. U. ir vyriškiu. Patys pareiškimo policijai nerašė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalaujama suma buvo sumokėta, įsiskolinimas 1 600 Eur, kurį pilnai pripažįsta, kitų sumų – ne. Nemokėjo, nes dokumentas yra padirbtas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jiems pretenzijų neturėjo. Sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jų reikalavimą 1 638,10 Eur buvo tikras įsiskolinimas, tą pripažįsta. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (5 t., b. l. 17-27).

Ikiteisminio tyrimo metu (2018 m. vasario 28 d.) apklausta kaip liudytoja A. C. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėn. į darbinį elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“ gavo elektroninį laišką iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie tai, kad jie nupirko jų įmonės 1638,10 Eur įsiskolinimą įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo-perdavimo akto forma. Kartu buvo pridėta sutartis Nr. 2017/08/04. Dar telefonu paskambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, kuri prisisitaė kaip A. U., ir informavo apie persiųstą laišką. Per mėnesį laiko jie turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesti 1638,10 Eur perimtą įsiskolinimą. 2017 m. rugsėjo 15 d. padarė pavedimą minėtai sumai į jų nurodytą sąskaitą, tačiau jie papildomai pradėjo reikalauti 370 Eur delspinigių už neva teisines paslaugas, nors jokių pagrindžiančių dokumentų dėl teiktų paslaugų taip ir neatsiuntė. Viso buvo susidariusi 2 008,10 Eur suma – iš jų 1 638,10 Eur apmokėjo. Nesuprasdami, kodėl papildomai turi mokėti dar 370 Eur, su jais nesutiko ir šių pinigų nepervedė. Jie elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)“ parašė, kad nesutinka su minėta suma. 2017 m. rudenį jiems buvo atsiųstas Kauno apygardos teismui adresuotas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo jų įmonei; pareiškime buvo melagingai nurodyta 1 638,10 Eur suma, kuri dar rugsėjo mėn. buvo apmokėta. Visgi dėl šio pareiškimo nesidomėjo, į Kauno apygardos teismą neskambino. Daugiau su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais nebendravo. Telefonu dažniausiai kalbėjo su prisistačiusia A. U.; kartą skambino ir vyras (pavardės neprisimena). 2018 m. vasario 19 d., į darbinį elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“ gavo laišką iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ su pavadinimu „Teismo įsakymas“. Laiško priedas buvo Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 28 d. įsakymas, kuriuo iš jų įmonės „(duomenys neskelbtini)“ priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ 370 Eur bei 500 Eur žyminio mokesčio. Dokumentas sukėlė įtarimą, kadangi iš paties teismo nebuvo gavę jokio pranešimo ar dokumento, taip pat pastebėjo, kad keistas Vyčio ženklas bei surašymo data – sekmadienis. Tuomet skambino Kauno apylinkės teismui ir klausė dėl minimo dokumento. Išsiaiškino, kad Kauno apylinkės teisme toks teismo įsakymas nebuvo priimtas, tokia teisėja ten nedirba, o nuodyta teisėja B. yra iš Ukmergės. Susisiekus su teisėja B., išsiaiškino, kad teisėja 2017 m. priėmė teismo įsakymą tokiu pačiu numeriu kaip buvo nurodyta 2018 m. teismo įsakyme, tik atsakovas buvo ne UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš to suprato, kad 2018 m. sausio 28 d. teismo įsakymas surašytas suklastojant duomenis. Dėl šio dokumento gavimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais nebendravo. Jų įmonė pareiškimo į policiją neparašė, kadangi susirgo direktorius, o paskui teisėja S. B. informavo, kad teismas kreipėsi į policiją su pareiškimu, taigi jie papildomo pareiškimo nerašė (1 t., b. l. 23-36).

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas A. Š. (UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius) parodė, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ per neapdairumą vienam klientui, tai yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, buvo pamiršusi sumokėti skolą. Praėjus mėnesiui ar dviems iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ gavo pranešimą dėl skolos minėtai įmonei. Reaguodami į pranešimą, iš karto paskambino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, pasakė, kad yra skolingi, bet negavo iš jų jokio pranešimo, tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą. Direktorius paaiškino, kad pranešimas dėl skolos buvo siųstas, nors jis (A. Š.) nė viename iš turimų trijų elektroninių paštų tokio laiško nerado. Nurodė, kad bet kokiu atveju skolą iš karto apmokės (ką ir padarė), savo ruoštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas pažadėjo paskambinti įmonei „(duomenys neskelbtini)“ ir pasakyti, kad atsiskaitymas atliktas. Atrodė, kad viskas geranoriškai išsisprendė, bet po savaitės sulaukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ skambučio, buvo nurodyta, kad jie yra vis dar skolingi ir turi susimokėti. Paaiškino, kad su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jau yra atsiskaitę, o su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių civilinių santykių neturi. Tuo pokalbis buvo baigtas. Tada į elektroninį paštą gavo dar vieną pranešimą, kad dėl skolos jiems bus iškelta bankroto byla. Vėl skambino, aiškinosi, nurodė, kad pilnai atsiskaitė, tuomet dar kartą pasiskambino į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, jiems buvo paaiškinta, kad įmonė kalbėjosi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pretenzijų neturi. Praėjus savaitei vėl sulaukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ skambučio dėl neva neatsiskaitytos skolos. Liudytojo A. Š. teigimu, kaskart skirdavosi nurodomos sumos, t. y. vienu skambučiu buvo įvardinama viena suma, kitu – kitokia suma. Dar kartą paaiškino, kad tikrai nėra jiems skolingi, nėra sudarę jokių sutarčių ir neturi už ką mokėti, tačiau, nepaisant to, vėliau gavo teismo sprendimą dėl priteistos sumokėti tam tikros sumos. Pagal galimybes tikrino informaciją internete, bet nerado tokio teisėjo ir teismo sprendimo; kažkam konkrečiai dėl šio teismo įsakymo neskambino, jokių tolimesnių veiksmų nesiėmė (galimai tik susisiekė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi buvo neaišku, kaip be jų įmonės „(duomenys neskelbtini)“ žinios įvyko teismo procesas). Teismo įsakyme buvo nurodyta, kad skolos įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ suma yra 254 Eur su centais. Liudytojos pabrėžė, kad tik sužinoję apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą, ją iškart apmokėjo ir apie sumokėjimą nedelsiant pranešė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, nusiuntė pavedimo kopiją, o gavę UAB „(duomenys neskelbtini)“ skambutį taip pat informavo apie skolos apmokėjimą. Visus kartus kalbėjo su ta pačia moterimi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, prisistatydama ji savo pareigų nenurodydavo. Kaip ir parodė ikiteisminio tyrimo metu, kuomet visas aplinkybes atsiminė geriau ir tiksliau, jam skambino A. U.; su pastarąja telefonu yra bendravę bent kokius 5-7 kartus. Tiksliai nepamena, tačiau pirminiu skambučiu nurodyta apie 360 Eur skola, o galutiniame dokumente, t. y. teismo įsakyme buvo nurodyti 73 Eur. Pats teismo įsakymas įtarimą sukėlė, kadangi iš teismo nebuvo gavę nei šaukimo dėl bylos, nei jokių kitų oficialių dokumentų. Pats asmeniškai net nepatikėjo, kad toks teismo įsakymas buvo priimtas. Atrodo, dokumentas buvo gautas „PFD“ formatu, jo koreguoti nebuvo galima (5 t., b. l. 50-54).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. Š. parodė, kad jo vadovaujama įmonė „(duomenys neskelbtini)“ neturi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių civilinių santykių, nėra skolinga minėtai bendrovei. Nepamena, kada ir iš kokio el. pašto gavo žinutę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pašte buvo pasirašyta A. U. vardu (duomenys gali būti netikslūs). Jų bendrovė turi vieną pagrindinį el. pašto adresą „(duomenys neskelbtini)“ ir du papildomus el. pašto adresus: „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo el. laiškus reguliariai maždaug po vieną laišką į savaitę. Nepamena, kokiu tiksliai laikotarpiu – galėjo būti nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. kovo mėn. Laiškuose būdavo nurodoma, kad įmonei reikia sumokėti pinigus, tačiau kiekviename laiške būdavo nurodomos skirtingos sumos. Laiškų turinio konkrečiai nebeatsimena, bet visada buvo rašoma, kad reikia sumokėti už suteiktas paslaugas. Liudytojo teigimu, analogiškus laiškus gaudavo visi trys UAB „(duomenys neskelbtini)“ Alytaus skyriaus darbuotojai – jis (A. Š.), komercijos direktorius T. J. ir buhalterė B. P. Tikriausiai paskutinis laiškas buvo gautas 2018 m. kovo mėn. Prie laiško buvo pridėta Alytaus teismo nutartis, kuria jų bendrovei priteista kažkokia suma. Be to, jam į mobiliojo ryšio telefoną (Nr. (duomenys neskelbtini)) reguliariai (maždaug kartą į savaitę) skambindavo A. U.; paskambindavusi nurodydavo, kad jų bendrovė yra įsiskolinusi už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktas paslaugas. Bandė pastarajai aiškinti, kad jie neskolingi, tačiau A. U. vis tiek kalbėdavo apie kažkokias skolas. Kitiems bendrovės darbuotojams, kiek žinoma, telefonu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neskambindavo (1 t., b. l. 106-109).

Teisminio nagrinėjimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, balsu perskaityti ikiteisminiame tyrime 2018 m. kovo 1 d. apklaustos liudytojos D. G. parodymai, kuriuose užfiksuota, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkė ir valdo 67 procentus bendrovės akcijų. Bendrovė dirba nuo 2008 m., paskirtis – prekyba įvairiomis prekėmis, kurias pardavimui perduoda kitos įmonės. Tarp tų įmonių buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria buvo sudaryta sutartis prekiauti tos įmonės gaminiais, klijuote. Klijuotę jie atvežė kartu su stovu, stovo perdavimas buvo nurodytas prekių perdavimo aktu – pažyma. Baigus prekybą, ta įmonė turėjo stovą atsiimti. 2013 m. spalio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiėmė stovą, atitinkamai buvo surašytas prekių perdavimo – priėmimo aktas, kuriame pasirašė bendrovės vadybininkas (pavardės neatsimena). 2017 m. gegužės mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo skambinėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. P., kuris pradėjo reikalauti pinigų už tą patį stovą, kurį pastarieji jau buvo atsiėmę. Kiek žino, jis yra įkūręs ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Anot liudytojos, nors stovą ir buvo grąžinusi, tačiau pavargusi nuo skambinėjimų pasakė, kad tų stovų turi daug ir gali atvažiuoti pasiimti dar kelis, net išsiuntė raštišką nurodymą. Direktorius atsakė, kad stovo nereikia, turi grąžinti stovo kainą pinigais, t. y. 101 Eur; apie tai, kad dėl skolos išieškojimo kreipsis į išieškojimo įstaigą, neminėjo, bet 2017 m. rugsėjo mėn. bendrovei pradėjo skambinėti (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) vyras ir moteris, prisistatantys skolų išieškojimo bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais, jie reikalavo, kad jos bendrovė pervestų UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą. Atsakydavo, kad ji neskolinga ir nemokės. Tuo tarpu pastarieji pasakė, kad jos bendrovei iškels bankroto bylą, po to 2017 m. rugsėjo 18 d. iš elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsiųsti dokumentai: pranešimas dėl perleisto reikalavimo įvykdymo ir reikalavimo perleidimo sutartis. Šiuose dokumentuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ figūruoja kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji kreipėsi į advokatą, kuris surašė pranešimą, po to skambučiai liovėsi ir advokatas netikrino, ar jų pareiškimas dėl jo bendrovės bankroto tikrai perduotas Klaipėdos apygardos teismui. 2018 m. vasario 19 d. į jos bendrovės el. paštą „(duomenys neskelbtini)“ iš to paties el. pašto, iš kurio 2017 m. rugsėjo 18 d. buvo gavusi dokumentus dėl menamo jos bendrovės bankroto, gavo teismo įsakymą. Suprato, kad tai gali būti tęsinys dėl nesamos skolos išreikalavimo, todėl paskambino savo advokatui, kuris pasakė nieko nemokėti, o šis dokumentas yra suklastotas. Liudytojos D. G. teigimu, ji pati išsiaiškino, kad šiame dokumente įrašyta data yra sekmadienis – nedarbo diena, teisėjos I. B. Lietuvos teisėjų sąraše nėra, dokumente užrašytas civilinės bylos numeris neegzistuojantis. Nors turtinė žala ir nebuvo padaryta, tačiau dėl tokio pinigų reikalavimo patyrė psichologinę traumą. Pareiškimą policijai parašė tik dėl to, kad nebūtų apgauti kiti žmonės, kurie galimai neįsigilinę į gautą dokumentą bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumoka pinigus, kurių net nėra skolingi, ir taip ši bendrovė apgaule gauna pinigus (2 t., b. l. 11-12). 2018 m. birželio 8 d. liudytojo papildomos apklausos metu D. G. parodė, kad gavus į el. paštą „(duomenys neskelbtini)“ elektroninį laišką, kuriame buvo atsiųstas Tauragės apylinkės teismo 2018 m. sausio 28 d. įsakymas, pradėjus žiūrėti šį teismo įsakymą, dėmesį patraukė Vyčio inicialas – neryškus, akivaizdžiai matėsi, jog buvo kopijuotas. Teismo įsakymo data sukėlė įtarimą, kadangi šis dokumentas buvo priimtas sekmadienį, t. y. 2018 m. sausio 28 d. Tada šį dokumentą nusiuntė savo advokatui, kuris pasakė, kad teisėjos I. B. nei Šilutės mieste, nei Tauragės mieste nėra. Įtarimą sukėlė ir tai, kad teismo įsakymas buvo atsiųstas jai į el. paštą, nors tokie teismo dokumentai turi būti siunčiami registruotu paštu (2 t., b. l. 35-37).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, balsu perskaityti ir ikiteisminiame tyrime 2018 m. balandžio 3 d. apklaustos liudytojos T. K. parodymai, kuriuose užfiksuota, kad ji nuo 2015 m. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Minėtoje įmonėje susidarė skola, t. y. 2 101,30 Eur įsiskolinimas įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Su minėta įmone buvo daug kartų tartasi dėl įsiskolinimo panaikinimo, tačiau dėl sunkios finansinės įmonės būklės nepavyko padengti skolą. 2017 m. lapkričio 27 d. el. paštu buvo gautas pranešimas dėl perleisto reikalavimo, reikalavimo įvykdymo ir bankroto bylos iškėlimo. Minėtą raštą atsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“, raštas buvo pasirašytas direktoriaus M. V.. Po šio pranešimo dažnai skambindavo jai ir komercijos direktoriui A. M. su reikalavimu kuo greičiau sumokėti įsiskolinimą. 2017 m. gruodžio 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ el. paštu atsiuntė prašymą dėl dokumentų pateikimo. Į šį prašymą nebuvo atsakyta. 2017 m. gruodžio 21 d. buvo gautas el. laiškas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo adresuotas Šiaulių apygardos teismui. Gavus šį pranešimą, ji susisiekė telefonu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriumi A. B., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), siekiant išsiaiškinti, ar šis pareiškimas yra pateiktas Šiaulių apygardos teismui. A. B. paaiškino, kad šis pareiškimas nėra pateiktas Šiaulių apygardos teismui, juo tik parodoma, koks bus sekantis žingsnis, jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitys su jais. A. B. buvo paaiškinta, kad artimiausiu laiku bus atsiskaityta su jais, tačiau atsiskaitymas vis dėl to nebuvo padarytas. Paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi daug kreditorinių įsipareigojimų, dalis jų panaikinama atsiskaitant su kreditoriais, tačiau dėl sunkios įmonės finansinės būklės nėra galimybės atsiskaityti su visais kreditoriais. A. M. pateikė Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartį, kaip patvirtinimą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ stengiasi panaikinti kreditorinius įsipareigojimus. 2018 m. vasario 13 d. el. paštu gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laišką su Šiaulių apylinkės teismo įsakymu dėl skolos priteisimo. Šis laiškas kartu su įsakymu buvo atsiųstas į el. paštą „(duomenys neskelbtini)“ iš el. pašto „(duomenys neskelbtini)“. El. laiške buvo parašyta, kad laukiama turimo įsiskolinimo padengimo, dokumentai bus perduoti antstoliui, dėl ko atsiras dar papildomos išlaidos nuo priteistos skolos. Gavusi šį laišką ji suprato, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl skolos priteisimo, po ko bus kreiptasi į antstolį dėl skolos išieškojimo. Liudytoja pažymėjo, kad ją nustebino tai, kad įsakymas buvo priimtas procese nedalyvaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą prašymą Šiaulių apylinkės teismui liudytoja D. G. paaiškino, kad suprasdama, jog kiekvienas teismo įsakymas turėtų būti taip pat atsiųstas ir paštu, laukė, kol gaus jį paštu. Nesulaukusi laiško pati nuėjo į Šiaulių apylinkės teismą dėl minėto įsakymo gavimo. Administracijoje jai buvo paaiškinta, kad toks įsakymas Šiaulių apylinkės teisme nėra priimtas ir tokio teisėjo Šiaulių apylinkės teisme taip pat nėra. Po to ji susisiekė su A. B., kuris paaiškino, kad šis Šiaulių apylinkės teismo įsakymas yra kaip pavyzdys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kuo greičiau atsiskaitytų, t. y. sumokėtų susidariusią skolą. Ji bandė jam paaiškinti, kad šis įsakymas yra atsiųstas su nurodymu, kad jei skola nebus sumokėta, dokumentai bus perduoti antstoliui, o dėl to atsiras dar papildomų išlaidų nuo priteistos skolos. Suprasdama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorius A. B. siunčia savo paties sukurtą įsakymą kaip grasinimą kuo greičiau susimokėti susidariusią skolą, ji kreipėsi į Lietuvos Respubliklos generalinę prokuratūrą su pareiškimu dėl galimai suklastoto dokumento (3 t., b. l. 3-7).

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. rašte „Dėl prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą“ Nr. 1SDR-106(1.20) nurodyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja S. B. 2018 m. vasario 21 d. pranešė, jog galimai buvo neteisėtai pasinaudota jos 2017 m. lapkričio 6 d. civilinėje byloje Nr. eL2-2572-759/2017 (teisminio proceso Nr. 2-49-3-02011-2017-2) priimtu teismo įsakymu, suklastojant dokumentą. Pranešime teisėja nurodė, kad 2018 m. vasario 19 d. telefonu į ją kreipėsi įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. B., kuris informavo gavęs 2018 m. sausio 28 d. teismo įsakymą, pasirašytą teisėjos B. pavarde, tačiau su šiame procesiniame dokumente minimu kreditoriumi, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis jokių santykių nėra turėjęs, todėl jam tai sukėlė įtarimą. Patikrinusi S. B. nurodytus bylos duomenis LITEKO sistemoje, teisėja nustatė, kad tokios bylos su pasirinktais numeriais nėra, o teismo įsakyme yra nurodyta: jos 2017 m. nagrinėtos civilinės bylos ir proceso numeriai, teisėjos identifikavimo kodas – 759, teisėjos pavardė, tačiau kitas vardas „I. B.“. Patikrinus teisėjų sąrašą Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje „www.teismai.lt“, teisėjų sąraše teisėjos I. B. nėra (1 t., b. l. 15-20).

Iš el. pašto „(duomenys neskelbtini)“ nuorašo matyti, kad 2018 m. vasario 19 d. iš el. pašto „(duomenys neskelbtini)“ siųstas Kauno apylinkės teismo įsakymas (1 t., b. l. 16-17).

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjos S. B. 2018 m. vasario 20 d. pranešime nurodyta, kad 2018 m. vasario 19 d. į jos tarnybinį telefoną paskambino asmuo, prisistatęs S. B., įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Jis pasakė, kad gavo 2018 m. sausio 28 d. teismo įsakymą, pasirašytą teisėjos B. pavarde, ir nurodė, kad šis teismo įsakymas sukėlė jam abejonių, kadangi jokių santykių su kreditoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi; pasiteiravo, ar teismai dirba sekmadieniais, kadangi teismo įsakymo priėmimo data yra sausio 28 diena – sekmadienis. S. B. padiktavo bylos Nr. eL2-2572-759/2018 bei teisminio proceso numerį 2-49-3-02011-2018-1. Šiuos civilinės bylos ir teisminio proceso numerius patikrino LITEKO sistemoje, tačiau tokios bylos su pasirinktais numeriais nebuvo. Pasiteiravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės juridinio asmens kodo, LITEKO sistemoje patikrino duomenis pagal skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens kodą – teismo įsakymo tokiam skolininkui nebuvo priėmusi. Paprašė S. B. atsiųsti jai į jos teismo el. paštą jo turimą teismo įsakymą. Nurodžius jos teismo el. pašto adresą, S. B. pasakė jai, kad įsakymas pasirašytas ne S., o I. B. vardu. S. B. jai atsiuntė teismo įsakymą bei laišką, su kuriuo šis teismo įsakymas jų įmonei buvo atsiųstas. Atsiųstame teismo įsakyme nurodyta, kad įsakymą 2018 m. sausio 28 d. išdavė Kauno apylinkės teismas, jį priėmė teisėja I. B.. Patikrino LITEKO sistemoje civilinės bylos ir teisminio proceso numerius su 2017 m. data, paaiškėjo, kad 2017 m. lapkričio 6 d. ji priėmė teismo įsakymą, kuriame kreditorius UAB „(duomenys neskelbtini)“, skolininkas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, buveinė – Ukmergė. Mano, kad asmuo, pasinaudojęs jos priimtu 2017 m. lapkričio 6 d. teismo įsakymu, nurodęs jos 2017 m. civilinės bylos ir proceso numerius, jos identifikavimo kodą – 759, pavardę, suklastojo dokumentą ir išsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 18-20).

Iš Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 28 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-2572-759/2018 matyti, kad jame priimtas sprendimas išieškoti iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 370 Eur skolos, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. sausio 28 d. iki visiško teismo įsakymo įvykdymo, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 t., b. l. 19).

Iš Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-2572-759/2017 matyti, kad jame priimtas sprendimas išieškoti iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus naudais 7 340,70 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 41 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 t., b. l. 20).

Iš 2017 m. rugpjūčio 4 d. Reikalavimo perleidimo sutarties matyti, kad ji pasirašyta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus M. V., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus G. A. (1 t., b. l. 25-27).

2017 m. rugpjūčio 4 d. priėmimo-perdavimo akte Nr. 1A prie 2017/08/04 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2017/08/04 nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 638,10 Eur skolą (1 t., b. l. 28).

2017 m. sausio 23 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytas 1 638,10 Eur likutis 2016 m. gruodžio 31 dienai (1 t., b. l. 29).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugsėjo 25 d.pareiškime Kauno apygardos teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi 1 638,10 Eur įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 34-36).

2018 m. vasario 28 d. kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas el. pašto „(duomenys neskelbtini)“ elektroninis laiškas, gautas iš „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. vasario 19 d., 11.39 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterei A. C., prisijungus prie tarnybinio kompiuterio, prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ el. pašto paskyros „(duomenys neskelbtini)“, atidarė 2018 m. vasario 19 d., 11.39 val., gautą laišką iš „(duomenys neskelbtini)“. Matyti, kad laiškas gautas iš A. U., UAB „(duomenys neskelbtini)“, pavadinimas – „Teismo įsakymas“. Tekstas: „Laba diena, Siunčiame Kauno apylinkės teismo įsakymą“. Priedas – 1 lapas, pavadinimu 2018 m. sausio 28 d. teismo įsakymas byloje eL2-2572-759-2018. Laiško turinys atspausdintas ir pridėtas prie apžiūros protokolo. Paspaudus funkcinį mygtuką dešinėje viršutinėje pusėje „Dar“, pasirinkus „rodyti originalą“, matomas langas su pradinio pranešimo informacijos turiniu. Spaudžiama „atsisiųsti pradinį pranešimą“. Į tarnybinį kompiuterį atsiunčiamas tekstinis failas pavadinimu „orginal_msg“, kuris atspausdinamas ir pridedamas prie apžiūros protokolo (1 t., b. l. 37-41).

Iš 2017 m. rugsėjo 14 d. mokėjimo nurodymo kopijos matyti, kad 2017 m. rugsėjo 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 638,10 Eur pagal reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2017/08/04 (1 t., b. l. 73-75).

Iš duomenų apie elektroninių ryšių dalyvius išrašo matyti, kad el. laiškas siųstas iš elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“, iš IP 82.135.174.114, priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 85-87).

Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. (10.4)-E2-4247 nurodyta, kad pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu Kauno apygardos teismas nėra gavęs (1 t., b. l. 89).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. kovo 16 d. pareiškime „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ nurodyta, kad 2018 m. vasario 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. Š. bei įmonės buhalterė gavo el. laišką iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas siuntėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos A. U. elektroninio laiško turinys: „Laba diena, Siunčiame Alytaus apylinkės teismo įsakymą“. Prie šio laiško pridėti du dokumentai: PVM sąskaita-faktūra serija EFC NR. 1800021 ir Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 28 d. įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-2572-759/2018. Patikrinus minimus dokumentus paaiškėjo, kad Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 28 d. priimtas teismo įsakymas yra suklastotas, kadangi tokios civilinės bylos Alytaus apylinkės teisme nėra. Pažymėta, kad atlikus išsamesnius patikrinimus nustatyta, jog teismo įsakymą priėmusi teisėja I. B. neegzistuoja. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių sandorių neturi ir jokių civilinių klausimų nesprendžia, todėl mano, kad ši įmonė ir jos darbuotojai sukčiauja, klastodami oficialius teisminius dokumentus, tokiu būdu siekiant įbauginti ir apgauti asmenis bei nepagrįstai reikalauja pinigų (t. 1, b. l. 99-102).

Iš el. pašto nuorašo matyti, kad 2018 m. vasario 19 d. iš el. pašto „(duomenys neskelbtini)“ į el. paštus „(duomenys neskelbtini)“ ir „alytusvarle.lt“ siųstas Alytaus apylinės teismo įsakymas (1 t., b. l. 100).

Iš Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 28 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-2572-759/2018 matyti, kad jame priimtas sprendimas išieškoti iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 35,50 Eur skolos, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. sausio 28 d. iki visiško teismo įsakymo įvykdymo, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 t., b. l. 101).

PVM sąskaitos-faktūroje serija EFC Nr. 1800021 nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. sausio 16 d. išrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita-faktūra su PVM 35,50 Eur sumai, apmokėjimo data iki 2018 m. sausio 22 d., pavadinimas „Teisinės pagalbos išlaidos, delspinigiai, įskaitant PVM“ (1 t., b. l. 102).

Iš 2018 m. birželio 5 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2018/06/15 matyti, kad ji pasirašyta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus M. V., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus G. B. (t. 1, b. l. 137-139).

2019 m. birželio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ 254,10 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė skolos perleidimo sutartį Nr. 2017/09/18, sutarties data 2017 m. rugsėjo 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugsėjo 22 d. įmonei skolą apmokėjo, apie tai buvo informuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 152-154).

2017 m. rugsėjo 18 d. Priėmimo-perdavimo akte Nr. 1B prie 2017/09/18 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2017/09/18 nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 254,10 Eur skolą (1 t., b. l. 155-156).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. vasario 22 d. pareiškime „Dėl teismo įsakymo suklastojimo, turto prievartavimo, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardo pasisavinimo, savavaldžiavimo“ nurodyta, kad 2018 m. vasario 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ el. paštu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos A. U. („(duomenys neskelbtini)“) gavo tariamą Tauragės apylinkės teismo 2018 m. sausio 28 d. teisėjos I. B. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2572-759/2018, kuriuo neva buvo nutarta išieškoti iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. 301078567, buveinė (duomenys neskelbtini), kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), naudai 171,37 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. sausio 28 d. iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir 10 Eur bylinėjimosi išlaidų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilo įtarimų dėl šio teismo įsakymo tikrumo, kadangi iš teismo jokių dokumentų nebuvo gauta, o prisegtas teismo įsakymas buvo nepasirašytas, jo priėmimo data nuroda 2018 m. sausio 28 d., t. y. ne darbo diena (sekmadienis). 2018 m. vasario 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiskambino į Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus pasiteirauti dėl šio Tauragės apylinkės teismo 2018 m. sausio 28 d. teisėjos I. B. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-2572-759/2018. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų raštinės darbuotoja nurodė, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose nėra nagrinėjama civilinė byla, kurios numeris būtų eL2- 2572-759/2018, taip pat nurodė, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose nedirba teisėja I. B. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų darbuotoja pabandė surasti bylą pagal tariamo skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodą, tačiau jokia civilinė byla, kurioje atsakovas būtų UAB „(duomenys neskelbtini)“, nevyksta. Siekiant išsiaiškinti aplinkybes, UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskambino ir į Tauragės apylinkės teismą, tačiau Tauragės apylinkės teismo raštinės darbuotoja taip pat nurodė, kad Tauragės apylinkės teisme nėra nagrinėjama civilinė byla, kurios numeris yra eL2-2572-759/2018, o teisėja I. B. Tauragės apylinkės teisme taip pat nedirba. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ pabandė „www.teismai.lt“ puslapyje surasti teisėją I. B., tačiau, vadovaujantis „www.teismai.lt“ duomenimis, Lietuvoje tokios teisėjos apskritai nėra. Taigi Tauragės apylinkės teismo 2018 m. sausio 28 d. teisėjos I. B. teismo įsakymas tariamoje civilinėje byloje Nr. eL2-2572-759/2018 yra suklastotas dokumentas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra ir anksčiau kreipusis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ su tariamu ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau tą kartą UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisininkai jiems pateikė atsakymą, jog tokios skolos nėra, todėl jie neturi teisės reikalauti padengti ar išieškoti neegzistuojančią skolą. Gavę tokį suklastotą dokumentą toliau sukčiaujama, apsimetinėjama teisėjais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ suklastojo Tauragės apylinkės teismo 2018 m. sausio 28 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2572-759/2018 ir tokiu būdu siekia apgauti, išreikalauti neegzistuojančią skolą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, savavaldžiauja, savinasi teismo funkcijas, neteisėtai naudoja valstybinį herbą (2 t., b. l. 5-7).

Iš Tauragės apylinkės teismo 2018 m. sausio 28 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-2572-759/2018 matyti, kad jame nurodyta, jog priimtas sprendimas išieškoti iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 171,37 Eur skolos, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. sausio 28 d. iki visiško teismo įsakymo įvykdymo, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. 2, b. l. 7).

2018 m. kovo 1 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu D. G. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokuntus: 2017 m. rugsėjo 25 d. pranešimą; 2017 m. rugsėjo 12 d. pakartotinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. spalio 26 d. prekių perdavimo aktą – pažymą; 2013 m. spalio 29 d. prekių perdavimo-priėmi aktą; el. pašto išrašus; 2017 m. rugpjūčio 7 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2017/08/07 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“; Pranešimą 2017/08/16 dėl perleidimo, reikalavimo ir bankroto bylos iškėlimo; Priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1 A prie 2017/08, Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2017/08/07; 2017 m. rugsėjo 7 d. Prašymą dėl dokumentų pateikimo ir 2017 m. rugsėjo 18 d. Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (2 t., b. l. 13-34).

Iš D. G. el. pašto išrašų matyti, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. iš el. pašto „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųstas el. laiškas su priedu „Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo“ gavėjui, kurio elektroninis pas „(duomenys neskelbtini)“. 2018 m. vasario 19 d. iš el. pašto „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųs el. laiškas su priedu „Tauragės apylinkės teismo įsakymas 2018-01-28“, dokumento gavėjas el. paštas „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 21-22).

Iš 2017 m. rugpjūčio 7 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2017/08/07 matyti, kad ji sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus M. V., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus A. P. ( 2 t., b. l. 21-28).

Priėmimo-perdavimo akte Nr. 1A prie 2017/08/07 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2017/08/07 nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 101,37 Eur skolą (2 t., b. l. 29).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 1 d. rašte nurodyta, kad svetainės „(duomenys neskelbtini)“ bei el. pašto talpinimo paslaugos valdytojas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsikūręs (duomenys neskelbtini), (t. 2, b. l. 70).

AB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 19 d. rašte Nr. 2018-01645 nurodyta, kad IP adresas: (duomenys neskelbtini) yra priskirtas interneto paslaugai, kuri teikiama UAB „(duomenys neskelbtini)” į.k. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini). Minėta paslauga yra teikiama fiksuotame tinkle, ne mobiliajame, todėl prie mobiliojo tinklo celių nėra jungiamasi (t. 2, b. l. 76).

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. rašte „Dėl informacijos suteikimo“ nurodyta, kad Klaipėdos apygardos teismui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t.., b. l. 87).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. vasario 28 d. pareiškime „Dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos“ nurodyta, kad įmonė turi skolą, kurią perpirko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ši įmonė verčiasi skolų pirkimu ir išieškojimu. 2018 m. vasario 13 d., 14.35 val., minėtos įmonės atstovas A. B. atsiuntė įmonės vadovei T. K. el. pašto pranešimą, kuriame rašoma: „siunčiame Jums Šiaulių apylinkės teismo įsakymą dėl skolos priteisimo. Pridedame dokumentus dėl teismo įsakymo. Laukiame Jūsų apmokėjimo iki rytojaus pietų. Nesulaukus turimo įsiskolinimo padengimo, dokumentai bus perduoti antstoliui, ko pasėkoje Jums atsiranda dar papildomos išlaidos nuo priteistos skolos“. Prie el. pašto buvo pridėtas Šiaulių apylinkės teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-2702-804/2018, iš kurio matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo teisėjas A. S. 2018 m. vasario 9 d. įsakė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 101 Eur skolą. Patikrinus paaiškėjo, kad tokios bylos Šiaulių apylinkės teisme nėra, toks teismo įsakymas nepriimtas. Minėtasis teismo įsakymas yra suklastotas. A. B. suklastojo oficialų dokumentą – teismo įsakymą, prisidengė teisėjo vardu ir pavarde, siekdamas savo tikslų (t. 2, b. l. 113-115).

Iš 2018 m. vasario 13 d. elektroninio laiško išraše nuodyta, kad iš el. pašto „(duomenys neskelbtini)“ į el. paštą „(duomenys neskelbtini)“ persiųstas Šiaulių apylinkės teismo įsakymas (2 t., b. l. 114).

Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. teismo įsakyme civilinėje byloje Nr. eL2-2702-804/2018 nurodyta, jog priimtas sprendimas išieškoti iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 2 101,30 Eur skolos, 6 procentus palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir 12 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 t., b. l. 115).

Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. S-314(3.27) nurodyta, kad Šiaulių apylinkės teisme nėra registruota civilinė byla Nr. eL2-2702-804/2018, kurios procesinis Nr. 2-49-02116-2018-2 (t. 2, b. l. 126).

2017 m. gruodžio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime Šiaulių apygardos teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi skolinį įsipareigojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 851,30 Eur (t. 2, b. l. 138-140).

Iš 2017 m. lapkričio 27 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2017/11/27 matyti, kad ji sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus M. V., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus V. S. (t. 2, b. l. 141-143).

Priėmimo - perdavimo akte Nr. 1 A prie 2017/11/27 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2017/11/27 nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 851,30 Eur skolą (t. 2, b. l. 144).

Iš Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. rašto Nr. eB2-612-357/2018 „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad civilinė byla pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl bankroto bylos iškėlimo nutraukta Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismui pateikus prašymą dėl pareiškimo atsisakymo, atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjus skolą (t. 3, b. l. 48).

Iš Juridinių asmenų registro 2019 m. kovo 5 d. išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2016 m. sausio 11 d. yra M. V. (t. 3, b. l. 55-56).

Iš Sodros 2019 m. kovo 5 d. išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ M. B. dirbo nuo 2017 m. birželio 26 d. iki 2018 m. liepos 31 d., A. Š. dirbo nuo 2017 m. balandžio 12 d. iki 2018 m. kovo 5 d., A. U. – nuo 2017 m. liepos 25 d. iki 2018 m. kovo 13 d., M. V. – nuo 2016 m. sausio 4 d. iki 2018 m. liespo 31 d. Šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra dirbančių darbuotojų (t. 3, b. l. 57; t. 4, b. l. 65).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir teismo išvados

Nagrinėjamoje byloje kaltinimai pareikšti trims fiziniams asmenims – M. V., M. B. ir A. U., bei vienam juridiniam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“. M. B. ir A. U. kaltinami pagaminę netikrą dokumentą ir jį panaudoję bei savavaldžiavę (BK 294 straipsnio 1 dalis ir 300 straipsnio 1 dalis), M. V. – piktnaudžiavęs jam suteiktais direktoriaus įgaliojimais, sukurstęs kitus asmenis (M. B. ir A. U.), palenkdamas juos pagaminti netikrus dokumentus ir juos panaudoti bei savavaldžiauti (BK 228 straipsnio 2 dalis, 24 straipsnio 5 dalis ir 294 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 1 dalis). Iš esmės analogiški kaltinimai (atitinkantys M. V. kaltinimus) pareikšti ir juridiniam asmeniui, kurio, kaip inkriminuojama, naudai, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje ir turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikė M. V. (BK 20 straipsnio 2 dalis (2021 m. vasario 19 d. posėdyje prokurorei patikslinus kaltinimą, nurodant minėto straipsnio dalį), 228 straipsnio dalis; 20 straipsnio 2 dalis, 24 straipsnio 5 dalis, 300 straipsnio 1 dalis).

Dėl kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį

Bylos duomenimis nustatyta, kad skolų išieškojimą vykdančioje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, išieškant iš konkrečių bendrovių skolas, buvo pagaminti netikri dokumentai, remiantis tikrais dokumentais civilinėse bylose, ir šie netikri dokumentai (teismo įsakymai) elektroniniu paštu išsiųsti skolininkams. Iš viso pagaminti keturi netikri dokumentai:

1) Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-2702-804/2018, įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad Šiaulių apylinkės teismo teisėjas A. S., išnagrinėjęs kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl 2 101,30 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 12 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, nutarė išieškoti iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus – UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudai 2 101,30 Eur skolos, 6 procentus palūkanų, 12 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šį netikrą dokumentą, 2018 m. vasario 13 d., 14.25 val. iš elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ išsiunčiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ į elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini);

2) Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 28 d. įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-2572-759/2018, įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad Alytaus apylinkės teismo teisėja I. B., išnagrinėjusi kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl 35,50 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, nutarė išieškoti iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus – UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudai 35,50 Eur skolos, 6 procentus palūkanų, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šį netikrą dokumentą, 2018 m. vasario 19 d., 10.19 val., iš elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ išsiunčiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ į elektroninius paštus „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini);

3) Tauragės apylinkės teismo 2018 m. sausio 28 d. įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-2572-759/2018, įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad Tauragės apylinkės teismo teisėja I. B., išnagrinėjusi kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl 171,37 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, nutarė išieškoti iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus – UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudai 171,37 Eur skolos, 6 procentus palūkanų, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šį netikrą dokumentą, 2018 m. vasario 19 d., 13.40 val., iš elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ išsiunčiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini)“;

4) Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 28 d. įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-2572-759/2018, įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad Kauno apylinkės teismo teisėja I. B., išnagrinėjusi kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl 370 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, nutarė išieškoti iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus – UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudai 370 Eur skolos, 6 procentus palūkanų, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šį netikrą dokumentą, 2018 m. vasario 19 d., 11.39 val., iš elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ išsiunčiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterei A. C. į elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“.

Tai, kad tokie teismo įsakymai neatitinka tikrovės ir buvo priimti ne teismų, ginčo nėra. Kaltinamieji A. U. ir M. B. pripažįsta pagaminę teismo įsakymus ir vėliau išsiuntę juos atitinkamoms įmonėms (jų atstovams). Nustatyta, jog kaltinamoji A. U. pagamino tris netikrus teismo įsakymus bei juos išsiuntė, o kaltinamasis M. B. – vieną. Kaltinamasis M. V. neneigia, kad jo vadovaujamos įmonės darbuotojų parengti ir išsiųsti anksčiau išvardinti teismo procesiniai dokumentai (teismo įsakymai) yra netikri, tačiau savo kaltės dokumentų pagaminime ir panaudojime neįžvelgė, akcentuodamas apie tokius savo darbuotojų veiksmus nieko nežinojęs. Tikslinga pastebėti, kad duodamas parodymus M. V. nebuvo nuoseklus – nors ikiteisminiame tyrime ir neigė davęs nurodymą pagaminti ir siųsti netikrus teismo įsakymus, tačiau pripažino, kad toks sprendimas buvo priimtas, suklastotais įsakymais siekta priversti skolininką sumokėti skolą arba likusią jos dalį, įsakymai buvo siunčiami piktybiškai nemokantiems skolos ir nebendraujantiems su vadybininkais, neieškantiems bendro sutarimo padengti skolą. Anot M. V., tai buvo kaip informacinio pobūdžio raštas skolininkui, būdavo atvejų, kai skolininkai, gavę tokį teismo įsakymą, apmokėdavo skolas (3 t., b. l. 103-106). Tuo tarpu teisme kaltinamasis M. V. gynėsi apskritai bent ką žinojęs apie tai, kad jo įmonės darbuotojai gamina netikrus teismo dokumentus ir siunčia juos įmonėms skolininkėms (5 t., b. l. 17-40). Tokie kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai. Kaltinamasis M. V. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas ir generalinis direktorius, apklausiamas nurodė skolų išieškojimo srityje dirbantis apie dešimt metų. Tuo tarpu kaltinamieji A. U. ir M. B. į įmonę priimti iš esmės be jokios patirties, anksčiau su skolų ieškojimu nesusidūrę, juos mokė asmeniškai pats M. V., taip pat patardavo ir kolega A. Š. Iš kaltinamųjų A. U., M. B., taip pat liudytojo A. Š. parodymų matyti, kad jie iš esmės viską suderindavo su vadovu, dirbo taip, kaip pastarasis nurodydavo, patys jokių sprendimų nepriiminėjo, parašo teisės neturėjo. Teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad vos kelis mėnesius įmonėje dirbę ir jokios patirties neturintys A. U. ir M. B. būtų patys sugalvoję tikrų teismo įsakymų civilinėse bylose pagrindu pagaminti netikrus dokumentus – teismo įsakymus ir juos išsiųsti. Tai, kad būtent M. V. nurodė savo pavaldiems darbuotojams pagaminti teismo įsakymus ir išsiųsti įsiskolinimus turinčioms įmonėms, kategoriškai viso proceso metu parodė kaltinamieji M. B., A. U., taip pat liudytojas A. Š., ir teismas neturi pagrindo tais parodymais netikėti.

Taigi nagrinėjamoje byloje M. B. ir A. U. už teismo įsakymų pagaminimą ir panaudojimą traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, M. V. – pagal 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, o juridinis asmuo – pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

BK 300 straipsnis nustato atsakomybę už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu. Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-7-200/2008, 2K-290/2008, 2K-7-175-303/2015 ir kt.). Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas. Tačiau dokumentas turi turėti tam tikrus privalomus jo turinio elementus (pavadinimą, datą, sudarytojo vardą, pavardę, parašą, antspaudą ir pan.), be kurių jis negalioja, ir suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Taigi dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktika baudžiamosiose bylose pripažįsta ir kur kas platesnę dokumento sampratą. Dokumentu gali būti pripažintas ir tekstas be parašo ir be antspaudo. Svarbu, kad tas panaudotas įrašas sukelia ar gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, 2K-355/2009, 2K-426/ 2010, 2K-263/2010, 2K-235/2014, 2K-7-175-303/2015).

Nagrinėjamoje byloje buvo akcentuojama tai, kad nė vienas iš kaltinamųjų A. U. ir M. B. pagamintų ir išsiųstų netikrų teismo įsakymų nebuvo pasirašyti (nei ranka, nei elektroniniu parašu), jie nebuvo patvirtinti anspaudais, taip pat pabrėžta ta aplinkybė, kad jie išsiųsti word formatu, kas, kaip pabrėžė kaltinamojo M. V. gynėjas, rodo, jog tokių netikrų dokumentų išsiuntimas nesukėlė ir negalėjo sukelti teisinės reikšmės, o tai reiškia, kad neatitinka dokumento sąvokos BK 300 straipsnio 1 dalies prasme. Visgi teismas su tokia pozicija nesutinka. Iš byloje esančių kaltinamųjų pagamintų teismo įsakymų matyti, kad jie pagal formą ir turinį atitinka nurodyto pobūdžio dokumentui keliamus reikalavimus. Teismo įsakymuose buvo įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija dėl įsiskolinimo išieškojimo priteisimo. Tai, kad įmonių įsiskolinimai buvo realūs, nėra aplinkybė, šalinanti neigiamų pasekmių atsiradimą juridiniams asmenims. Iš teismo įsakymų turinio matyti, kad visais atvejais kreditoriaus (UAB „(duomenys neskelbtini)“) naudai buvo priteistos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško įvykdymo. Taigi tokiu būdu juridiniams asmenims nustatyta finansinė pareiga, kurios galutinis dydis susietas su neegzistuojančiu teisminiu procesu. Taip pat iš skolininkų priteistos ir neegzistuojančios bylinėjimosi išlaidos. Tokiu būdu skolininkams buvo pateiktas dokumentas, nustatantis pastariesiems teisiškai reikšmingas pareigas. Nei dokumento elektroninis formatas, nei tai, kad dokumentas buvo nepatvirtintas parašu ar antspaudu, nebuvo kliūtis juridiniam asmeniui (skolininkui) tokį teismo įsakymą įvykdyti, apmokant ne tik skolą, bet ir palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, kas aiškiai yra nukreipta į tokio juridinio asmens interesų pažeidimą. Tai, kad įmonės tokių įsakymų neįvykdė, neeliminuoja nusikalstamos veikos – netikro dokumento pagaminimo ir jo panaudojimo – pavojingumo. Atitinkamai nėra svarbi gynybos akcentuota aplinkybė, kad netikro teismo įsakymo pagrindu nebuvo galimybės inicijuoti priverstinio skolos išieškojimo proceso, kadangi šiuo atveju esminė aplinkybė tenka ne tam, ar kaltininkas pasiekė/galėjo pasiekti užsibrėžtą tikslą (ar skolininkei pagal teismo įsakymą nesumokėjus skolos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo dokumentą pateikti antstoliui ir taip atgauti perpirktą skolą). Tikslinga pažymėti ir tai, kad teismo įsakymais buvo sudaryta regimybė, kad dėl nesumokėtos skolos vyko teisminis procesas, buvo priimti teismo sprendimai, vadinasi, atitinkamose teismų informacinėse sistemose lieka fiksuoti duomenys apie tai, kad juridinio asmens finansinio įsipareigojimo įvykdymui kreditoriui teko kreiptis į teismą, kas neprisideda prie juridinio asmens teigiamo vertinimo.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pagaminti teismo įsakymai laikytini dokumentais BK 300 straipsnio prasme, tokiais netikrais dokumentais buvo įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija, susijusi su juridinio asmens teisėmis ir pareigomis. Kaltinamųjų veiksmai laikytini atitinkantys BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Konstatuotina, kad A. U., M. B. ir M. V. veikė tiesiogine tyčia. Nors A. U. ir M. B. parodymuose galima matyti, kad pastarieji nurodo tuo metu nesupratę tikrosios savo veiksmų esmės, pagaminamus teismo įsakymus vadina šablonais/raštais, kuriuose neva įrašė reikiamus duomenis ir tiek, tačiau iš tų pačių parodymų akivaizdu, kad sulaukus nurodymo pagaminti ir siųsti nurodytus dokumentus kaltinamiesiems iš karto kilo abejonės dėl tokio veiksmo teisėtumo. Akcentuota aplinkybė dėl patirties skolų išieškojimo srityje neturėjimo nepaneigia to, jog kaltinamieji suvokė gaminantys ir panaudojantys (išsiunčiant) netikrą dokumentą. Nustatyta, jog kaltinamieji tikrų dokumentų civilinėse bylose pagrindu pagamino netikrus dokumentus (teismo įsakymus), kam buvo reikalinga įrašyti teismo pavadinimą, teisėją, atitinkamus duomenis dėl įsiskolinimo priteisimo, taip pat teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl priteistinų sumų. Akivaizdu, kad kaltinamieji ne pildė tam tikrą šabloninį dokumentą, o formavo teismo dokumentą, ką puikiai matė iš jo turinio ir įrašytinų duomenų ir tam suvokti nereikia nei didesnio išsilavinimo, nei patirties skolų išieškojimo srityje. Dėl kaltinamojo M. V. kaltės (tiesioginės tyčios) atskiras aptarimas nereikalingas, kadangi nekyla abejonių, kad pastarasis sąmoningai ir tikslingai davė nurodymus savo pavaldiems darbuotojams pagaminti netikrus teismo įsakymus ir išsiųsti juos elektroniniu paštu skolininkams, aiškiai suprato, kad tokiu būdu bus pagaminti ir panaudoti netikri dokumentai ir būtent to siekė.

Kaltinamieji M. B. ir A. U. veikė kaip vykdytojai, tuo tarpu M. V. inkriminuotas kurstytojo vaidmuo.

Pagal BK 24 straipsnio 5 dalį kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. Toks asmuo yra nusikalstamos veikos iniciatorius, nes jis sukelia kitiems asmenims pasiryžimą, norą padaryti atitinkamą nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-303/2018). Kurstymui yra keliamas konkretumo reikalavimas, veiksmai pripažįstami kurstymu, jei kitas asmuo yra palenkiamas daryti konkrečią nusikalstamą veiką (ar vieną iš vienarūšių nusikalstamų veikų) ir kurstytojas suvokia, kokią nusikalstamą veiką (ar vieną iš vienarūšių nusikalstamų veikų) padaryti kursto kitą asmenį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-531/2013). Pabrėžtina, jog kurstymas visada turi būti ne tik konkretus, bet ir realus. Byloje turi būti neginčytinai nustatyta, kad asmuo iš tikrųjų skatino kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką, tokią išvadą turi patvirtinti byloje nustatytų aplinkybių visuma. Pasirinkti kurstymo būdai gali būti įvairūs (įtikinėjimas, prašymas, pažadas, piktnaudžiavimas autoritetu ir pan.), jų pasirinkimą paprastai lemia kurstytojo ar kurstomo asmens savybės, situacijos aplinkybės ir kt.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. V., būdamas juridinio asmens generalinis direktorius, savo pavaldiems darbuotojams M. B. ir A. U. davė žodinį nurodymą pagaminti netikrus teismo dokumentus ir juos elektroniniu paštu išsiųsti įmonėms skolininkėms. Motyvas ir tikslas nėra būtini analizuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau galima spręsti, jog tokiu būdu M. V. siekė tiek sau, tiek savo vadovaujamai bendrovei turtinės naudos. Suprantama, kad pakankamai neilgai bendrovėje dirbę A. U. ir M. B., neturėdami teisės priimti sprendimų ir iš esmės visus veiksmus derindami su vadovu, patys savo iniciatyva nebūtų ėmęsi gaminti ir panaudoti netikrus teismo dokumentus ir tą padarė būtent sukurstyti M. V. Kaltinamieji M. B. ir A. U. savo parodymuose teigė, kad M. V. darė jiems psichologinį spaudimą, primygtinai nurodė atlikti nurodymus veiksmus dėl teismo įsakymų parengimo bei jų išsiuntimo, priešingu atveju galimai grėsė atleidimas iš darbo ir pan. Esamu atveju nėra tikslinga plačiau analizuoti, ar M. V. žodiniuose nurodymuose buvo psichologinio spaudimo apraiškų, kadangi nekyla abejonių, jog pats kurstymas parengti teismo įsakymus ir juos išsiųsti buvo be užuolankų, aiškus ir realus, o pats kaltinamasis M. V. suvokė savo veiksmų pobūdį.

Pažymėtina, jog M. B. ir A. U. pareikštuose kaltinimuose, kuriuose BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika inkriminuota idealiojoje sutaptyje su BK 294 straipsnio 1 dalyje numatytu nusikaltimu, yra nurodyta, jog kaltinamieji veikė siekdami asmeninės turtinės naudos, taip pat naudos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo vadovui M. V.. Šios inkriminuotos aplinkybės BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytai nusikalstamai veikai, dėl kurių padarymo anksčiau išdėstytais argumentais pripažintini kaltinamieji, nėra būtinos, todėl plačiau neanalizuotinos.

Dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kaltu pripažintinas ir juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų visuma yra nustatyta BK 20 straipsnyje. BK 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė, o BK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybė juridiniam asmeniui atsiranda tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujančias pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priima sprendimus jo vardu, arba kontroliuoti jo veiklą, ir fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu. Juridinio asmens nauda ar interesas yra alternatyvios jo atsakomybės sąlygos, todėl baudžiamajai atsakomybei atsirasti užtenka bent vienos iš šių sąlygų. Taip pat tikslinga pažymėti, kad juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindai turi tam tikrų ypatumų, kuriuos lemia tai, kad juridinio asmens, kaip specifinio teisinių santykių subjekto, baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės. Tai konstatavo ir Konstitucinis Teismas viename iš savo nutarimų pažymėjęs, kad ,,juridinio asmens, kaip teisinių santykių subjekto, specifika (tai, kad juridinio asmens veikla neatsiejama nuo fizinio asmens, per kurį juridinis asmuo veikia, veiklos) suponuoja ir tai, kad šiuo atveju juridinio asmens kaltė dėl nusikaltimo padarymo neatsiejama nuo fizinio asmens, per kurį juridinis asmuo veikia, kaltės, tam tikru aspektu nulemiančios juridinio asmens kaltės dėl jo naudai padarytos nusikalstamos veiklos turinį“.  Kartu Konstitucinis Teismas padarė išvadą, jog BK nustatytas teisinis reguliavimas nereiškia, kad juridinio asmens kaltumas neturi būti įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Taigi nors juridinio asmens kaltė yra glaudžiai susijusi su fizinio asmens kalte, tačiau ji nėra tapati šiai kaltei ir negali būti savaime perkeliama juridiniam asmeniui. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad įrodyta fizinio asmens, padariusio nusikalstamą veiką, kaltė yra tik prielaida juridinio asmens kaltės nustatymui. Tai pabrėžta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-269/2010, 2K-582/2010).

Už UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuotą BK 24 straipsnio 5 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamą veiką yra numatyta baudžiamoji atsakomybė ir juridiniam asmeniui. Tokiu būdu juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuotoje minėtoje veikoje yra pirma būtina juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlyga – padaryta veika, už kurios padarymą numatyta atsakomybė specialiojoje dalyje. Šiam juridiniam asmeniui inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje yra ir antra juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtina sąlyga – nusikalstamą veiką padaręs M. V. užėmė šios bendrovės generalinio direktoriaus pareigas, tai yra ėjo vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, be to, buvo ir vienintelis akcininkas, taigi turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu, kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Nekyla abejonių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius ir vienintelis akcininkas, buvo suinteresuotas, kad jo vadovaujama bendrovė iš savo veiklos gautų pajamas ir toms įmonėms, kurios geranoriškai nesumokėjo skolos, kaip priemonė atgauti skolą buvo siunčiami netikri (pagaminti) teismo įsakymai, kas buvo daroma M. V. iniciatyva, pastarajam sukursčius jam pavaldžius M. B. ir A. U. Sėkmingo skolos išieškojimo atveju kaltinamas juridinis asmuo gaudavo nustatytą procentą piniginio atlygio. Taigi kaltinamojo M. V. neteisėti veiksmai betarpiškai susiję su juridiniu asmeniu „(duomenys neskelbtini)“, atlikti jo naudai ir interesais. Tokiu būdu konstatuotina ir trečia juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlyga – fizinio asmens, t. y. M. V., nusikalstama veika padaryta juridinio asmens naudai ir interesais. Tokiu būdu teismas laiko įrodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pareigas ėjęs M. V. nusikalstamą veiką padarė juridinio asmens naudai ir interesais, todėl yra visos įstatyme numatytos būtinosios sąlygos juridinio asmens atsakomybei pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį atsirasti (pažymėtina, jog prokurorė baigiamojoje kalboje patikslino juridiniam asmeniui inkriminuotą BK 20 straipsnį, prašydama taikyti nurodyto straipsnio laipsnio 2 dalį, kas, atnaujinus įrodymų tyrimą juridiniam asmeniui buvo papildomai paaiškinta, kaltinamojo juridinio asmens atstovui neaiškumų dėl to nekilo).

Dėl kaltinimų pagal BK 294 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį

Nagrinėjamoje byloje A. U. ir M. B. taip pat kaltinami pagal BK 294 straipsnio 1 dalį, M. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 294 straipsnio 1 dalyje, atitinkamai juridinis asmuo kaltinamas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (iš kaltinio turinio galima suprasti, jog yra inkriminuotos ir aplinkybės pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 294 straipsnio 1 dalį, tačiau atskirai veiksmai pagal šiuos straipsnius nekvalifikuojami, prokurorė neprašė pripažinti juridinį asmenį kaltu padarius aptariamą nusikalstamą veiką).

BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Būtinas baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą požymis yra ir didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams. Įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012). Žalos požymio nustatymas identifikuoja savavališko (nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos) subjektinės teisės vykdymo pavojingumą, būtiną baudžiamajai atsakomybei už tai kilti. Šis požymis savavaldžiavimo baudžiamosiose bylose turi būti pagrįstas išsamia įrodymų analize. Savavaldžiavimo padariniai, kaip didelė žala, turi būti konstatuojami ne formaliai, bet motyvuotai atskleidžiant jų pobūdį, turinį, pavojingumo laipsnį ir t. t.  Taigi savavaldžiavimo bylose ypatingą reikšmę turi didelės žalos požymio motyvavimas, taip atskleidžiant padarytos veikos pavojingumą ir atribojant baudžiamąją ir kitų rūšių teisines (civilinė, administracinė, drausminė) atsakomybe.

Tikslinga pažymėti ir tai, kad atsižvelgiant, jog savavaldžiavimas aprašytas materialiąja sudėtimi (sudėties būtinas požymis yra ir padariniai) bei remiantis tyčinės kaltės samprata veikose, aprašytose materialiosiomis sudėtimis (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms bei teisėtiems interesams, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia), arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

Nagrinėjamu atveju kaltinime inkriminuota, jog kaltinamųjų veiksmai savavaldžiaujant (sukurstant savavaldžiauti) padarė didelę neturtinę žalą valstybės interesams. Teismo vertinimu, aptariamas būtinasis nusikalstamos veikos požymis šioje byloje nėra įrodytas. Vien kaltinamųjų pagamintų ir panaudotų netikrų dokumentų (teismo įsakymų) pobūdis neleidžia daryti išvados apie didelę neturtinę žalą valstybei. Nustatyta, kad bendrai buvo pagaminti keturi teismo įsakymai, kurie išsiųsti keturioms skirtingoms įmonėms. Taigi tokius dokumentus gavo tik tų įmonių atstovai, kurie netruko išsiaiškinti, kad teismo įsakymai neatitinka tikrovės. Nė vienas liudytoju apklaustas asmuo nenurodė, kad suklastotų teismo įsakymų gavimas būtų paveikęs pasitikėjimą teismu, kaip institucija (liudytoja D. G. yra nurodžiusi, jog „dėl tokio pinigų reikalavimo patyrė psichologinę traumą“, tačiau iš jos parodymų matyti, kad tokia neigiama reakcija yra išsakyta daugiau dėl to, kad nesutiko su pačiu įsiskolinimo, dėl kurio vyko nesutarimai, buvimu, o ne dėl to, jog ją taip paveikė gautas teismo įsakymas, kuriuo ji būtų patikėjusi kaip priimtu teismo). Matyti, kad atstovams kreipusis į teismus nedelsiant buvo išsiaiškintos su gautais įsakymais susijusios aplinkybės, atskleidžiant, kad minėtų procesinių sprendimų atitinkami teismai nepriėmė, įsakymuose nurodyti teisėjai nedirba ir pan.; vienu atveju, dėl nustatytų faktų pats teismas pateikė pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą. Netikri dokumentai nepateko neapibrėžtam ratui asmenų, nebuvo išsiųsti valstybės institucijoms, nors ir gauti įmonių atstovų, tačiau nepradėti vykdyti, be to, gaminant netikrus dokumentus nebuvo imituojamas parašas, nėra elektroninio parašo žymos, anspaudo. Nėra ginčo, kad pasirinktas būdas netikrų dokumentų pagrindu siekti priversti įmones sumokėti jų turimus įsiskolinimus, yra netinkamas ir nepateisinamas, tačiau daryti išvadas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 294 straipsnio 1 dalį, kai visais atvejais būtina nustatyti didelės žalos (nagrinėjamu atveju, didelės neturtinės žalos valstybės interesams) požymį, nėra pakankamo pagrindo. Prokurorės nurodyti argumentai dėl to, jog buvo pažeista valdymo tvarka bei teisingumas, yra pernelyg abstraktūs. Pabrėžtina, kad savavaldžiavimo objektas yra valdymo tvarka, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienas valdymo tvarkos pažeidimas sukelia didelę žalą asmens/valstybės teisėms ir teisėtiems interesams. Analogiškai tokia žala savaime nekonstatuotina dėl pagamintų ir panaudotų dokumentų pobūdžio. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, A. U., T. B. ir M. V. šioje dalyje išteisintini kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamoje byloje T. V. ir juridiniams asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pareikšti kaltinimai ir pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Piktnaudžiavimas savo esme yra drausminis nusižengimas. Tačiau piktnaudžiavimas gali tapti nusikalstama veika, jei dėl to kyla tam tikri pavojingi padariniai, padaroma žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. BK 228 straipsnyje numatyta, kad piktnaudžiavimas tampa nusikaltimu ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę tuo atveju, jei dėl piktnaudžiavimo didelę žalą patiria valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Taigi įstatymas baudžiamąją atsakomybę sieja su žalos padarymu ir ne su bet kokia žala, bet su didelės žalos padarymu. Žala gali būti turtinė ar neturtinė, bet ji turi būti įvardyta nuosprendyje.

 Piktnaudžiavimas tarnyba valstybės tarnautojas visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus bei diskredituoja tarnautojo vardą ir taip padaro žalos valstybei ar piliečių interesams, tačiau ne bet koks piktnaudžiavimas padaro didelę žalą, taip pat ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. BK 228 straipsnyje numatytas „didelės žalos“ požymis, apibūdinantis nusikalstamos veikos padarinius, yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei tarnybinių (drausminių) pažeidimų atribojimo kriterijus. Pažymėtina, kad įstatymas nepateikia universalių kriterijų didelės neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į padarytos veikos pobūdį – ar padaryti teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui, ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba padaromos dar ir kitos nusikalstamos veikos. Be to, sprendžiant, ar valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo savo neteisėtais veiksmais padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą valstybei, reikia įvertinti ne tik objektyvius veikos padarinius, bet ir kaltininko galimybę šiuos padarinius suvokti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-568/2007). Didelės žalos požymis, inkriminuotas kaltininkui, kaip ir kiti nusikaltimo sudėties požymiai turi būti nurodomas apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Didelės žalos požymio konstatavimas nuosprendyje turi būti motyvuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98/2014).

Tikslinga nurodyti ir tai, jog kasacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė, kad nepritartina praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2004, 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K-205/2012, 2K-98/2014).

Šioje byloje M. V., kuris pagal kaltinimą dėl savo einamų pareigų (generalinio direktoriaus) juridiniame asmenyje prilygintas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu (laikytina, kad juridinis asmuo teikė viešąsias (skolų išieškojimo) paslaugas ir toks traktavimas iš esmės atitinka kasacinio teismo plenarinės sesijos nutartyje Nr. 2K-P-89/2014 pateiktą išaiškinimą dėl valstybės tarnautojui prilyginamo asmens BK 230 straipsnio prasme), inkriminuota, kad jis turėdamas atitinkamus administracinius bendrovės vadovo įgaliojimus, turėdamas teisę veikti bendrovės vardu, piktnaudžiavo jam suteiktais direktoriaus įgaliojimais, siekdamas asmeninės turtinės naudos, taip pat siekdamas turtinės naudos jo vadovaujamai bendrovei ir šios bendrovės darbuotojams A. U. bei M. B., ir taip padarė didelę žalą valstybės interesams. Tai, kad kaltinamasis, pasirinkęs aiškiai netinkamą būdą, siekė greičiau išieškoti iš įmonių jų turimas (realias) skolas, nekyla abejonių, tačiau tai savaime neleidžia daryti išvados, kad tokiais veiksmais buvo padaryta didelė žala valstybės interesams. Pabrėžtina, kad kaltinime aptariamas būtinasis nusikalstamos veikos požymis buvo įvardintas lakoniškai, baigiamojoje kalboje valstybinis kaltintojas išsakė bendro pobūdžio argumentus, teismas, išnagrinėjęs bylą, savo ruožtu nenustatė, jog buvo pažeisti visos valstybės interesai. Darant tokią išvadą vėlgi atsižvelgtina į tai, kad veiksmai truko neilgą laikotarpį, pats veiksmų mastas nebuvo didelis, netikri dokumentai pateko nedideliam ratui asmenų, įvykis nesukėlė rezonanso valstybės mastu, nėra pagrindo teigti, jog sumenko pasitikėjimas teismais, valstybėje įtvirtinta valdymo tvarka. Svarbu pažymėti ir tai, jog kėsinimosi į valstybės tarnybą padarinių mastas labai priklauso ir nuo valstybės tarnybos veiklos srities, kaltininko einamų pareigų svarbos (kasacinės instancijos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-232/2012). Nagrinėjamu atveju M. V. gi ėjo eilinės skolų ieškojimo įmonės vadovo pareigas, įmonės teikiamų paslaugų sritis nelaikytina išskirtine, nekilo rezonansas nei dėl kaltinamojo užimamų pareigų, nei dėl įmonės veiklos srities. Tad nenustačius būtinojo piktnaudžiavimo požymio (didelės žalos valstybei), M. V., o taip pat juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisintini kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Baigiamųjų kalbų metu kaltinamųjų M. B. ir A. U. gynėjai prašė taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo. Kaltinamojo M. B. gynėjas akcentavo, kad jo ginamajam inkriminuotas vieno netikro dokumento pagaminimas ir išsiuntimas, dėl reikiamų rekvizitų nebuvimo civilinėje apyvartoje jis negalėjo būti panaudotas, įmonė žalos nepatyrė, nukentėjusiųjų nėra, kaltinamasis davė nuoširdžius parodymus, jo veika atsitiktinė, nulemta ne pavojingų kėslų, o naivaus, lengvabūdiško pasitikėjimo darbdaviu. Kaltinamosios A. U. gynėja pabrėžė, jog kaltinamoji bendradarbiavo su tyrimu, davė išsamius parodymus, nuoširdžiai gailisi, neturi teisinio išsilavinimo ir iš esmės net nesuprato daranti nusikalstamą veiką, pagaminti ir word formatu išsiųsti teismo įsakymai buvo nepasirašyti, be antspaudų, nesunkiai matomi, kad yra netikri, realūs neigiami padariniai nekilo.

BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas BK 37 straipsnio taikymą, yra pažymėjęs, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu. Pagal teismų praktiką dokumentų suklastojimo ir disponavimo jais bylose taikant BK 37 straipsnio nuostatas būtina atsižvelgti į: 1) nusikaltimu padarytos žalos dydį (nustatoma, kad dokumento suklastojimas nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – teisingai dokumentų apyvartai, normaliai institucijų veiklai ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti); 2) nusikaltimo dalyką (nusikaltimo, nurodyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, dalykas yra dokumentas, taigi vertinama konkretaus rašytinio akto svarba, dokumento teisinis ir kitokio pobūdžio reikšmingumas, dokumentu sukurti teisiniai santykiai, apyvartos mastas); 3) kitus nusikaltimo požymių ypatumus (t. y. atsižvelgtina į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką suklastojant konkretų dokumentą ar disponuojant juo, kai nustatoma, kad šie požymiai egzistuoja tik formaliai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421/2007, 2K-413-895/2016, 2K-169-689/2018).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamieji A. U. ir M. B. pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, dėl tokių veiksmų anksčiau išdėstytais argumentais kaltinamieji pripažintini kaltais pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (atitinkamai dėl sukurstymo pagaminti netikrus dokumentus ir juos panaudoti konstatuota ir M. V. bei juridinio asmens kaltė). Teismo vertinimu, nėra pagrindo kaltinamųjų padarytą nusikalstamą veiką vertinti kaip mažareikšmę. Nustatyta, jog kaltinamieji ne tik pagamino netikrus dokumentus, bet ir juos panaudojo. Priešingai nei bandoma tikinti, kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia. Sprendžiant dėl veikos mažareikšmiškumo, neabejotinai atsižvelgtina į pagamintų bei panaudotų netikrų dokumentų pobūdį ir svarbą – neteisėtai disponuota svarbiausios teisingumą vykdančios institucijos, tai yra teismo, dokumentais (teismo įsakymais). Netikrais dokumentais įmonėms buvo nustatyta pareiga sumokėti procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, teismo įsakymai nebuvo pradėti vykdyti ir turtinė žala nekilo tik dėl pakankamai aktyvių įmonių atstovų veiksmų, pradėjus aiškintis gautų teismo įsakymų aplinkybes. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog, kaip matyti iš liudytojos T. K. parodymų, kaltinamasis M. B. net ir po to, kai paskambinusi liudytoja jam nurodė išsiaiškinusi, kad pastarojo atsiųstas teismo įsakymas yra neegzistuojantis, M. B. ne pripažino tokį faktą, o gynėsi esą toks teismo dokumentas atsiųstas tik kaip pavyzdys, nors aiškiai suvokė, kad savo veiksmais jis pagamino ir išsiuntė netikrą teismo dokumentą (ankstesniais argumentais konstatuota veikus tiesiogine tyčia). Kaltinamosios A. U. atveju atsižvelgtina į tai, kad pastaroji pagamino ir išsiuntė iš viso tris teismo dokumentus.

Dėl išdėstytų aplinkybių teismas sprendžia, kad nėra pagrindo kaltinamųjų A. U. ir M. B. veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, vertinti kaip mažareikšmius ir atitinkamai atleisti kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio nuostatų pagrindu.

Kaltinamojo M. B. gynėjas savo ginamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti prašė ir kitu pagrindu, o būtent, taikant BK 39 straipsnio nuostatas.

BK 39 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir 3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tik esant visoms išvardytoms sąlygoms gali būti sprendžiamas klausimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 39 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą, priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės.

Taigi viena iš sąlygų taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 straipsnį yra ne mažiau kaip dviejų BK 59 straipsnio 1 dalyje numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas. Sutiktina su gynėju, kad šioje byloje yra pagrindas konstatuoti kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies punkte, tai yra kaltininkas pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Visgi daugiau kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tuo tarpu gynėjas prašo atsižvelgti į tai, kad nusikaltimo padarymą nulėmė labai sunki kaltinamojo M. B. turtinė padėtis (4 t., b. l. 191-201; 5 t., b. l. 1-5), pastarojo ekonominė priklausomybė nuo darbovietės, baimė prarasti darbą, dėl ko šis nedrįso prieštarauti vadovo nurodymams, kas bendrai turėtų būti įvertinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

Pagal teismų praktiką nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-194-895/2015, Nr. 2K-138- 03/2017). Pažymėtina ir tai, kad beviltiška kaltininko padėtis visuomet yra fakto klausimas, kurį teismas kiekvieną kartą nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nustatomos objektyvios kaltininko gyvenimo aplinkybės, psichologinė būsena dėl šių aplinkybių, asmens suvokimas, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo, ir pan. Taigi, įvertinus aplinkybių visumą, turi būti konstatuojama, kad kaltininkui buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-520/2012).

Iš bylos duomenų galima daryti išvadą, jog kaltinamojo M. B. turtinė padėtis nusikalstamos veikos padarymo nebuvo gera, tačiau nesutiktina, jog beviltiška ar labai sunki, nulėmusi nusikalstamos veikos padarymą. Kaltinamasis M. B. yra jauno, darbingo amžiaus, įgijęs aukštąjį išsilavinimą (studijas baigė dar 2016 m., tai yra iki nusikaltimo padarymo), nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, nors darbo užmokestis nebuvo didelis, tačiau, kaip parodė pats kaltinamasis, kartu su priedais siekė iki 500 – 550 Eur. Tokia suma nėra ženkli, tačiau visgi pakankama minimaliai patenkinti būtiniausius poreikius, juo labiau, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neturi ir neturėjo išlaikytinių, sunkiai sergančių ir pagalbos reikalaujančių artimųjų ir pan. Kita vertus, teismų praktikoje net ir ta aplinkybė, kad asmuo konkrečiu metu neturi darbo, laikytina kaip savaime nesudarančia pagrindo pripažinti sunkią ar beviltišką padėtį. Tuo tarpu kaltinamasis M. B. gi turėjo darbą, gavo nors ir ne itin dideles, tačiau nuolatines pajamas (pastebėtina, jog kaltinamojo nurodytas gautų pajamų dydis (kartu su priedais) iš esmės viršijo 2018 m. Lietuvoje nustatytą minimalų mėnesinį atlygį), turėjo gyvenamąją vietą, be to, matydamas, kad pragyvenimui reikalinga didesnė pinigų suma, galėjo dėti pastangas susirasti papildomą darbą. Taigi, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

Negalima sutikti ir su gynėjo argumentais dėl to, kad M. B. savo noru atlygino padarytą žalą ir tuo pagrindu pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę Kaip matyti, tokios aplinkybės pripažinimas grindžiamas tuo, jog kaltinamasis savanoriškai padengė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (iš viso 96 Eur), ką patvirtina banko išrašas (5 t., b. l. 81). Nenustačius pagrindo šių išlaidų apmokėjimą pripažinti savanorišku žalos padengimu, prašoma atsakomybę lengvinančią aplinkybę konstatuoti BK 59 straipsnio 2 dalies pagrindu. Teismas anksčiau nurodytus gynėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir neįžvelgia pagrindo atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimui nei pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nei pagal to paties straipsnio 2 dalį. Kaip matyti, gynėjas valstybės naudai prašomas priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas aiškiai nepagrįstai prilygina nusikaltimu padarytai žalai, dėl ko klausimas dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo plačiau nė nesvarstytinas. Atitinkamai prašomų priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, dėl kurių pagrįstumo, pabrėžtina, teismas klausimo iki kaltinamajam atliekant pavedimą dar nė nebuvo svarstęs, atlyginimas nesudaro pagrindo kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimui pagal BK 59 straipsnio 2 dalį.

Pagrindų spręsti dėl kitų kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimo nenustatyta, kas atitinkamai reiškia nesant nustatyta vienos iš būtinų sąlygų spręsti klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 straipsnį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamųjų M. B. ir A. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pastarieji pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pažymėtina, jog prokurorė dėl kaltinamųjų M. B., A. U. ir M. V. prašė konstatuoti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tai yra kaltinamieji nusikalto, veikdami bendrininkų grupe. Vis dėlto teismas tokios aplinkybės nenustatė. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Tai reiškia, kad mažiausiai du bendrininkai turi vykdyti bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, taip pat kiekvienas bendrininkas turi suvokti, kad kėsinasi į tą patį objektą, be to, suprasti ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius ir pan. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo padaryta veikiant dviem vykdytojams (nustatyta po vieną vykdytoją ir vieną kurstytoją), dėl ko BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės konstatavimas negalimas.

Kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvinančių ir atsunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl kaltinamojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybę lengvinančių ir atsunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis M. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina tai, jog M. B. teisiamas pirmą kartą (4 t., b. l. 9), vieną kartą baustas administracine tvarka, baudą sumokėjo, administracinė nuobauda negaliojanti (4 t., b. l. 10), aukštojo išsilavinimo, nesusituokęs, šiuo metu laikinai nedirba, tačiau iki tol daugiausia buvo dirbantis (4 t., b. l. 8), ankstesnės darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai (4 t., b. l. 191), yra aktyvus (duomenys neskelbtini) asociacijos narys (4 t., b. l. 190), duomenų apie gydymąsi psichikos, psichiatrijos įstaigose, taip pat apie įraišymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam M. B. BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, nustatant minimalų jos dydį. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu kaltinamasis yra netekęs darbo, įvertinus pastarojo finansinę padėtį, nustatytina teismo skirtą baudą sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Proceso metu kaltinamajam M. B. kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

Kaltinamoji A. U., veikdama tiesiogine tyčia, padarė baigtą tyčinį nusikaltimą, pagal pavojingumą priskirtą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalį), jos atsakomybę lengvina aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji anksčiau teista vieną kartą (3 t., b. l. 148, 149-150), šiuo metu teistumas išnykęs, nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas buvo galiojantis, kelis kartus bausta administracine tvarka už Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių pažeidimus (3 t., b. l. 145-146), aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, šiuo metu nedirbanti, anksčiau dirbusi skirtingose darbovietėse (3 t., b. l. 143), duomenų apie gydymąsi dėl priklausomybės, psichikos, psichiatrijos ligų nėra.

Dėl išdėstytų aplinkybių laikytina esant tikslinga ir kaltinamajai A. U. skirti švelniausią BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimumui (sprendžiant dėl baudos dydžio atsižvelgtina į kaltinamosios veiksmų apimtį, tą aplinkybę, kad pastaroji pagamino ir panaudojo iš viso tris netikrus dokumentus. Atsižvelgus į tai, jog kaltinamoji šiuo metu nedirba, viena augina mažametį vaiką, nustatytina baudą sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomoji priemonė kaltinamajai A. U. nebuvo paskirta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. V., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis (tiesioginė tyčia) nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis M. V. veikė kaip kurstytojas, tai yra buvo nusikalstamos veikos iniciatorius, palenkęs M. B. ir A. U. imtis nusikalstamų veiksmų, tą, kaip matyti iš kaltinamųjų parodymų, darė aktyviai, suprasdamas, jog minėti kaltinamieji pagal darbo santykius jam yra pavaldūs ir paklus jo valiai. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: M. V. praeityje neteistas (4 t., b. l. 18), daug kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra (4 t., b. l. 20-35), vidurinio išsilavinimo, vedęs, šiuo metu nedirbantis, anksčiau dirbęs skirtingose darbovietėse (4 t., b. l. 17), duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos bausmę, jos dydį nustatant artimą minimaliam. Kaltinamajam, kuris šiuo metu nedirba, taip pat nustatytina paskirtą baudą sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamajam M. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. l. 156-157). Ši kardomoji priemonė paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamas juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikalstama veika baigta, veikta tiesiogine tyčia, nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, juridinis asmuo anksčiau neteistas. Kaip nurodė atstovas, bendrovė jau beveik trejus metus neturi nė vieno darbuotojo, neteikia apie save jokios informacijos, veiklos nevykdo (atstovo žodžiais, faktiškai yra negyva), dėl ko laikytina esant tikslinga skirti juridinio asmens likvidavimą. Akivaizdu, kad kitos bausmės rūšys šiuo atveju būtų neefektyvios (baudos sumokėti negalėtų, veiklos apribojimas faktiškai veiklos nevykdančiam juridiniam asmeniui būtų aiškiai netikslingas).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Vilniaus apygardos teisme buvo gautos:

 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. lapkričio 11 d. pažyma (pirminė) Nr. (12.32) PT-5414 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam M. V. pagal koordinatoriaus parinkimą (4 t., b. l. 133). Pagal šią pažymą antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš viso sudaro 270,72 Eur (5 t., b. l. 32, 33).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. lapkričio 25 d. pažyma (pirminė) Nr. (12.32) PT-5779 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam M. B.; pagal šią pažymą antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš viso sudaro 96 Eur (5 t., b. l. 43).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. vasario 11 d. pažyma (pirminė) Nr. (12.32Mr) PT-1000 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš viso sudaro 604,16 Eur (5 t., b. l. 75).

Teismas pažymi, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog tik iš kaltinamojo priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamiesiems gynėjai buvo paskirti BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo teisme metu gynėjai buvo būtini valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms, šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Pažymima ir tai, kad kaltinamųjų turtinė padėtis šiuo metu nėra gera, juridinis asmuo iš esmės nebeveikiantis, šiuo nuosprendžiu buvo skirtos finansinės baudos. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamųjų nepriteistinos.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog kaltinamasis M. B. antrinės teisinės pagalbos išlaidas yra padengęs, tačiau tą padarė savo iniciatyva, teismui neišsprendus nurodyto pobūdžio išlaidų priteisimo klausimo, juo labiau, apskritai esant abejonėms dėl išlaidų pagrįstumo, kadangi ginti kaltinamąjį parinktas advokatas J. Bogdanovas nuo gynybos buvo atleistas dar pirmo teisiamojo posėdžio, trukusio vos keliolika minučių, metu, nors pranešime apie išlaidas nurodė, kad faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas pirmosios instancijos teisme sudaro 6 val. (5 t., b. l. 44), į ką reaguodamas Vilniaus apygardos teismas atkreipė dėmesį 2020 m. lapkričio 27 d. rašte, adresuotame Vilniaus garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (5 t., b. l. 45).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 50 MGL (2 500 eurų) dydžio baudą.

Nustatyti 12 (dvylikos) mėnesių terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.

A. U. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 55 MGL (2 750 eurų) dydžio baudą.

Nustatyti 12 (dvylikos) mėnesių terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 eurų) dydžio baudą.

Nustatyti 12 (dvylikos) mėnesių terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.

Kaltinamajam M. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžius įsiteisėjus, panaikinti.

Juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti juridinio asmens likvidavimą.

M. B. išteisinti dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. U. išteisinti dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

M. V. išteisinti dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalyje ir 294 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

M. V. išteisinti dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinti dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamųjų M. B., M. V. ir juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriteisti.

Šis nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                            Julita Dabulskytė-Raizgienė