Administracinė byla Nr. A-3628-502/2021
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00355-2021-2
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,
dalyvaujant užsienietei A. D., jos atstovei Astai Astrauskienei,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,
vertėjai O. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) pilietės A. D. sulaikymo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, Centras) teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietę A. D. (toliau – ir užsienietė, apeliantė) Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 21 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas užsienietės prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).
2. Teikime nurodyta:
2.1. 2021 m. birželio 4 d. apie 03.10 val. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos veikimo teritorijoje iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką pėsčiomis, neteisėtai valstybės sieną kirto 18 nelegalų migrantų, tarp kurių buvo (duomenys neskelbtini) pilietė A. D. (gim. (duomenys neskelbtini)). Asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančių dokumentų sulaikyti asmenys nepateikė.
2.2. (duomenys neskelbtini) pilietė A. D. buvo sulaikyta ir pateikė prašymą sutiekti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Šiuo metu prieglobsčio prašymas yra priimtas ir nagrinėjamas skubos tvarka.
2.3. 2021 m. birželio 14 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) raštu pateikė nuomonę apie tai, kad užsienietė apklausos metu paaiškino, jog ji susisiekė su vairuotoju ir sumokėjo jam pinigus. Vairuotojas garantavo, kad ji pateks į Europą. Užsienietę atvežė į Baltarusiją, vėliau važiavo keliu, aplink kurį tik medžiai. Vairuotojui sustojus miške, visi žmonės buvo išlaipinti ir nuvesti į mišką. Mišku ji ėjo tol, kol buvo sulaikyta pareigūnų. Užsienietė nurodė, kad kelionės dokumentą pametė. Šios aplinkybės, Migracijos departamento vertinimu, pagrindžia prielaidą, jog, vengdama galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, užsienietė gali pasislėpti ar, nelaukdama sprendimo dėl jos teisinės padėties, išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Šengeno valstybes.
2.4. Atsižvelgus į tai, kad užsienietė atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, jos kelionės tikslas nėra aiškus, konstatuotina, kad ji yra nelinkusi bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis siekiant nustatyti jos teisinį statusą Lietuvos Respublikoje.
II.
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. birželio 22 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino - sulaikė užsienietę Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams, t. y. iki 2021 m. rugsėjo 22 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jos teisinės padėtis Lietuvos Respublikoje.
4. Teismas nustatė, kad A. D. 2021 m. birželio 4 d. atvyko į Lietuvos Respubliką, kur buvo sulaikyta, nes į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, t. y. neturėdama dokumentų, patvirtinančių jos teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju yra Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinti užsieniečio sulaikymo pagrindai.
5. Teismas pažymėjo, jog užsienietė neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl jos atžvilgiu nėra pagrindo taikyti alternatyvias sulaikymui priemones.
III.
6. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 22 d. sprendimą, Teikimą tenkinti iš dalies – taikyti (duomenys neskelbtini) pilietei A. D. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
7. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Užsienietė turi prieglobsčio prašytojos teisinį statusą, tačiau teismas šios aplinkybės neįvertino. Taip pat teismas nepagrįstai pritaikė Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pagrindą.
7.2. Užsienietės asmens dokumentai (užsieniečio pasas ir (duomenys neskelbtini)vidaus pasas) buvo atimti asmenų, kurie organizavo jos neteisėtą sienos kirtimą, tačiau ji turėjo išsaugojusi savo (duomenys neskelbtini) vidaus paso kopiją, kuri patvirtina jos nurodytus duomenis apie asmens tapatybę. Apeliantė, siekdama įrodyti pastangas bendradarbiauti tikslu nustatyti jos tapatybę, teikia teismui papildomus rašytinius įrodymus – (duomenys neskelbtini) paso kopiją. Apeliantei pateikus dokumentus, įgalinančius nustatyti jos tapatybę, nėra teisinio pagrindo ją sulaikyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu.
7.3. Apeliantė Teikimo nagrinėjimo metu jau buvo pateikusi prašymą suteikti prieglobstį, buvo atlikta pirminė apklausa. Šių duomenų pagrindu Migracijos departamentas priėmė sprendimą prieglobsčio prašymą nagrinėti skubos tvarka. Apeliacinio skundo teikimo metu ji buvo apklausta Migracijos departamente, kur buvo išsamiai pateikti paaiškinimai ir motyvai dėl pateikto prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Visgi sulaikymo klausimo nagrinėjimo metu net ir nesant išaiškintų prieglobsčio motyvų, vien šios sąlygos buvo teismui nepakanka, kad būtų galima sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Taip pat turi būti įvertintos aplinkybės, ar yra pagrindas manyti, jog prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, jog užsienietė ketintų pasislėpti. Priešingai, ji prieglobsčio prašymą pateikė nedelsiant, kai buvo sulaikyta pasienyje, teikė paaiškinimus apie atvykimo aplinkybes ir prieglobsčio prašymo motyvus.
7.4. Apeliantė yra priskiriama pažeidžiamų asmenų grupei, t. y. asmenims, kurie yra galimai patyrę kankinimus, prievartą arba kitokių formų sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą. Tokia išvada yra pateikta 2021 m. birželio 23 d. tarnybiniame pranešime, adresuotame Užsieniečių registracijos centro viršininkui. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantei dėl jos psichologinės būklės turi būti užtikrinta saugi ir rami aplinka, jai negali būti taikomas sulaikymas.
7.5. Apeliantės tapatybė yra nustatyta, ji yra prieglobsčio prašytoja, taip pat nėra duomenų, kad ji kelia grėsmę valstybės saugumui ar / ir viešajai tvarkai, todėl jos atžvilgiu turi būti taikomas Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktas – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
8. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 22 d. sprendimą.
9. Centras nurodo, kad 2021 m. birželio 5 d. (duomenys neskelbtini) pilietė A. D. 20 asmenų grupėje neteisėtai, ne per valstybės sienos pasienio kontrolės punktą kirto Lietuvos Respublikos sieną, atvykdama iš Baltarusijos Respublikos pusės. Užsienietė su visa grupe buvo sulaikyta, su savimi neturėjo tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietė Migracijos departamentui pateikė prieglobsčio prašymą. Migracijos departamentas 2021 m. birželio 14 d. rašte nurodė, kad A. D. prieglobsčio prašymas nagrinėjamas skubos tvarka, išklausius prieglobsčio prašymo motyvus bei atlikus jų analizę darytina išvada, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra prieglobsčio prašytojos tikslas, ji pasinaudojo nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų paslaugomis, ketindama nuvykti į Europą, iš jos teiginių, savo dokumentą ji pametė kelionės metu. Migracijos departamento nuomone, užsienietė piktnaudžiavo migracine sistema, todėl, vengdama galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pasislėpti ar, nelaukdama sprendimo dėl jos teisinės padėties, išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Šengeno valstybes, taip sukeldama nelegalios migracijos grėsmę visoje Šengeno erdvėje. Užsieniečių registracijos centro psichologės 2021 m. liepos 23 d. tarnybiniame pranešime informuojama, kad užsienietė yra įtraukta į pažeidžiamų asmenų sąrašą dėl patirto smurto prieš ją, jai yra teikiamos psichologinės konsultacijos, papildomas psichologinis ir socialinis palaikymas, medicininė pagalba bei priežiūra. Sprendžiant apgyvendinimo klausimą, rekomenduojama atsižvelgti į jos ypatingus poreikius, siekiant užtikrinti saugumą, privatumą ir ramią aplinką.
10. Apeliantei pateikus prieglobsčio prašymą, ji įgijo prieglobsčio prašytojo statusą, todėl Centras Teikime nurodė šią aplinkybę bei prašė teismo sulaikyti užsienietę Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto bei 5 dalies pagrindais. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas kitais sulaikymo pagrindas, Centro vertinimu, laikytina technine klaida, kadangi teismui buvo persiųsta visa apeliantės byla ir teismas disponavo byloje pateikta informacija apie prieglobsčio prašytojos statusą.
11. Apeliantė į Lietuvos Respubliką atvyko neturėdama jokio asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento. Jos apklausos metu, ji teigė, kad savo tapatybės dokumentą pametė kelionės į Lietuvos Respubliką metu, tačiau skunde dėl sulaikymo ji teigia, jog jos dokumentus – vidaus ir užsienio pasus iš jos atėmė asmenys, kurie organizavo jos neteisėtą sienos kirtimą. Sulaikyta Baltarusijos – Lietuvos valstybių pasienyje ji prisistatė kaip A. (A.) D. (gim. (duomenys neskelbtini)). Taip ji buvo registruota Lietuvos vidaus reikalų ministerijos informacinėje sistemoje Užsieniečių registre. Tačiau vėliau ji pateikė, anot jos, savo dokumento nuotrauką, kurioje ji yra A. D.. Šiuo atveju nesutampa užsienietės vardas ir nėra galimybės patikrinti pateikto dokumento autentiškumo. Centras pažymi, jog apeliantė į Lietuvos Respubliką atvyko kartu su kitais savo tautiečiais, 11 asmenų grupėje, iš kurių 4 vaikai turėjo gimimo liudijimus, 6 nepilnamečiai asmenys turėjo ir pateikė pareigūnams tapatybę patvirtinančius dokumentus – pasus, o vienintelės apeliantė iš minėtų asmenų grupės nepateikė jokių tapatybę patvirtinančių dokumentus. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad jos nenuoseklus ir prieštaringas tiek savo asmens tapatybės, tiek kelionės dokumento praradimo aplinkybių nurodymas yra vertintinas kaip nebendradarbiavimas su valstybės institucijomis, ir kyla didelių abejonių dėl jos nurodytų asmens duomenų teisingumo. Tai iš esmės apsunkina valstybės institucijų darbą užsienietės tapatybės nustatymo procese. Naujai atsiradusi aplinkybė, t. y. apeliantės pateikta dokumento, kurio klastojimo požymių nesant galimybei patikrinti, nuotrauka, nepašalina anksčiau jos atliktų veiksmų ir dėl to kilusių teisinių pasekmių.
12. Centras pažymi, kad apeliantė į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, o neteisėtai kirtusi sieną, didelėje asmenų grupėje. Prašymą suteikti prieglobstį ji pateikė po to, kai buvo pareigūnų sulaikyta. Atlikus apeliantės apklausas, išklausius jos nurodomus atvykimo tikslus ir priežastis – kompetentingų institucijų padaryta pagrįsta išvada, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra jos tikslas, ji pasinaudojo nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų paslaugomis, ketindama nuvykti į Europą, o Lietuva yra tik tranzitinė šalis. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkai vertino, kad yra pagrindas manyti, jog ji gali pasislėpti siekdama išvengti grąžinimo į užsienio valstybę arba išsiuntimo į kilmės šalį. Šiuo atveju nekyla abejonių dėl to, kad ji piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis. Apeliantės piktnaudžiavimo faktas yra akivaizdus, realus ir įrodytas.
13. Teismas turi teisę spręsti alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Nors teismui nebuvo žinoma aplinkybė dėl jos pažeidžiamumo, tačiau, įvertinus visas aplinkybes, pažeidžiamumas jų nenusveria.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimo sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietę A. D. Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 21 d., teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Pirmosios instancijos teismas Užsieniečių registracijos centro Teikimą tenkino ir sulaikė užsienietę Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 22 d., konstatuodamas tai, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas. Teismas nurodė, kad užsienietė neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl jos atžvilgiu nėra pagrindo taikyti alternatyvias sulaikymui priemones.
16. Užsienietė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, prašo jį pakeisti ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti ją Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Apeliantė teigia, kad, siekdama įrodyti pastangas bendradarbiauti tikslu nustatyti jos tapatybę, teikia teismui papildomus rašytinius įrodymus – (duomenys neskelbtini) paso kopiją. Apeliantei pateikus dokumentus, įgalinančius nustatyti jos tapatybę, nėra teisinio pagrindo ją sulaikyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu. Apeliantės teigimu, nėra jokių duomenų, jog ji ketintų pasislėpti. Priešingai, ji prieglobsčio prašymą pateikė nedelsiant, kai buvo sulaikyta pasienyje, teikė paaiškinimus apie atvykimo aplinkybes ir prieglobsčio prašymo motyvus.
17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
18. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja anksčiau minėtas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Įstatymo 7 skyrius reglamentuoja užsieniečių judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje. Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečių judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
19. Byloje nustatyta, kad užsienietė yra pateikusi prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, galutinis sprendimas dėl jos prašymo dar nėra priimtas. Taigi užsienietė šiuo metu yra prieglobsčio prašytoja. Tačiau sulaikymas užsienietei gali būti taikomas taip pat ir tuo atveju, kai ji yra pateikusi prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai.
20. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas tik siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
21. Užsieniečio alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3540-525/2021).
22. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas sulaikymo klausimas dėl užsienietės, kuri į Lietuvos Respubliką neteisėtai atėjo ir buvo sulaikyta. Užsienietės teigimu, ji priklauso pažeidžiamų asmenų grupei, todėl jos atžvilgiu sulaikymas negali būti taikomas.
23. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 182 dalį, pažeidžiamas asmuo – asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Tai reiškia, kad pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti savaiminio jų taikymo.
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad „<...> pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. <…> nors objektyviai aplinkybė, kad prieglobsčio prašytojas, grubiai ignoruodamas aiškius draudimus, bandė be galiojančio kelionės dokumento išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pagrindas apriboti jo judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, tarp jų – taikyti sulaikymą, tokia priemonė asmeniui, kuris privalo rūpintis kartu su juo gyvenančiais nepilnamečiais vaikais, kurių gyvenimo sąlygoms tokios priemonės skyrimas jais privalančiam rūpintis asmeniui taip pat turi didelę įtaką, gali būti skiriam tik ypatingu atveju, t. y. kai tiek sulaikymo priemonės pagrindas yra ypatingas (grėsmė valstybės saugumui ar pan.), tiek kai tikrai nėra kitos alternatyvos (asmuo pažeidžia jam skirtą alternatyvią priemonę ar pan.). <…>“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4929-624/2016).
25. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, ir šeimos, kurioje yra nepilnamečių užsieniečių, nariai gali būti sulaikyti tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018).
26. Iš VSAT 2021 m. birželio 25 d. tarnybinio pranešimo Nr. 15K-1393 „Dėl (duomenys neskelbtini) pilietės A. D. įtraukimo į pažeidžiamų asmenų sąrašą“ matyti, kad užsienietė yra įtraukta į pažeidžiamų asmenų sąrašą ir yra priskirta asmenų, galimai patyrusių kankinimus, prievartą arba kitokių formų sunkų psichologinį, fizinį arba seksualinį smurtą, grupei. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad užsienietei reikalinga rami ir saugi aplinka, o sprendžiant apgyvendinimo klausimą, rekomenduojama atsižvelgti į ypatingus poreikius, siekiant užtikrinti saugumą, privatumą ir ramią aplinką.
27. Apklausų metu apeliantė nurodė, jog jos asmens dokumentus (užsieniečio pasą ir (duomenys neskelbtini) pasą) atėmė asmenys, kurie organizavo jos neteisėtą sienos kirtimą, tačiau ji turėjo išsaugojusi savo (duomenys neskelbtini) vidaus paso kopiją, kuri patvirtina jos nurodytus duomenis apie asmens tapatybę. Apeliantė, siekdama įrodyti pastangas bendradarbiauti tikslu nustatyti jos tapatybę, pateikė (duomenys neskelbtini) paso kopiją.
28. Įvertinusi minėtą aplinkybių visetą, teisinį reguliavimą ir nurodytą teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog šiuo metu egzistuoja ypatingos aplinkybės, kurios galėtų sudaryti pagrindą užsienietei, kuri yra įtraukta į pažeidžiamų asmenų sąrašą, taikyti tokį griežtą laisvės apribojimą kaip sulaikymas.
29. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti užsienietės prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietę (duomenys neskelbtini) pilietę A. D. gim. (duomenys neskelbtini), Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.), iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. rugsėjo 21 d.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Užsienietės (duomenys neskelbtini) pilietės A. D. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 22 d. sprendimą pakeisti ir skirti (duomenys neskelbtini) pilietei A. D., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyventi užsienietę Valstybės sienos apaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. rugsėjo 21 d.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė