Byla Nr. 1S-259-885/2024

 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.21;  

 2.5.22

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 19 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo A. G. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. RV-25-1671 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam A. G.“, panaikinimo. 

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Priimtų sprendimų esmė

1.       A. G. buvo nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas dideliu narkotinių medžiagų kiekiu) ir jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

2.       Bausmės pradžia: 2023 m. vasario 9 d. Bausmės pabaiga: 2027 m. vasario 7 d. Neatliktos bausmės dalis 2024 m. birželio 12 d.: 2 metai 7 mėnesiai 26 dienos.

3.       Komisija 2024 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. RV-25-1671 nutarė netaikyti nuteistajam A. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei rekomendavo nuteistajam vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į aktualių kriminogeninių sričių valdymą.

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 19 d. nutartimi buvo atmestas nuteistojo skundas dėl Komisijos 2024 m. birželio 17 d. nutarimo. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė ir nors nuteistasis A. G. neabejotinai keičia savo elgesį teigiama linkme, tačiau pastebėtina, jog jis yra praeityje teistas 9 kartus, realią laisvės atėmimo bausmę atlieka šeštą kartą, pirmą kartą susidūrė su teisėsauga 15 metų ir buvo nuteistas nepilnametis (17 metų). Taigi praeityje paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės nepakeitė A. G. elgesio. Dėl to nuspręsta, kad iki šiol išlieka poreikis nuteistajam A. G. išlaikyti nuoseklią teigiamo elgesio dinamiką.

II.                      Skundo prašymai ir argumentai

5.       Skunde prašoma panaikinti skundžiamą žemesniojo teismo 2024 m. liepos 19 d. nutartį.

5.1.       Nuteistasis nurodo, jog Komisija nepagrįstai nusprendė jam netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos instituto, nors nuteistasis atitinka visus reikiamus kriterijus bei yra padaręs daug gerbūvio darbų.

5.2.       Pažymima, kad esminiai skundo argumentai išvardinti skunde žemesniajam teismui, todėl pakartotinai skunde aukštesniajam teismui nenurodomi.

6.       Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

III.                      Teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. G. skundas atmetamas

7.       BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra numatyta tai, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, lygtinai gali būti paleisti atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kai yra sprendžiamas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos ir svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, atsižvelgiama į socialinio tyrimo išvadą bei nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir su šia rizika susijusius pokyčius bausmės atlikimo metu (BVK 85 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto vertinant, ar yra galimybė paleisti nuteistąjį lygtinai, yra itin svarbus ir materialiojo BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto kriterijaus nustatymas. Iš BVK 82 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo yra matyti tai, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir pakartotinai nenusikals.

8.       Nagrinėjamu atveju A. G. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos pagrindą – jis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, dėl ko jam gal būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Tačiau tam, kad nuteistajam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, taip pat yra būtinos ir materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, taip pat pagrįstas manymas, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, kurį sąlygoja žema to nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos galima tik esant šių pagrindų visumai.

9.       Teismas, patikrinęs skundžiamos žemesniojo teismo 2024 m. liepos 19 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, įvertinęs pateikto skundo motyvus ir susipažinęs su nuteistojo asmens byla, sprendžia, kad Komisija 2024 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. RV-25-1671 pagrįstai bei teisėtai atsisakė A. G. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 19 d. nutartimi, tinkamai išanalizavęs visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes bei A. G. charakterizuojančią medžiagą, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą atmesti nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo.

10.       Šiame kontekste pabrėžtina, jog pirminio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu, atlikto 2023 m. kovo 22 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė A. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pakartotiniai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai buvo atlikti 2023 m. liepos 20 d., 2024 m. balandžio 22 d. ir 2024 m. gegužės 29 d., tačiau šiame kontekste aktualu tai, jog visų šių vertinimų metu buvo nustatyta ne žemesnė nei vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, o 2024 m. balandžio 22 d. vertinimo metu – aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (a. b., b. l. 27). Kaip matyti iš 2024 m. gegužės 30 d. socialinio tyrimo išvados (a. b., b. l. 23–28), aptariamu atveju A. G. nusikalstamo elgesio riziką sudaro statiniai ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Nors dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo pačio nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietos įstaigoje, t. y., nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme vis dar yra galima, tačiau pats nuteistasis turi dėti visas maksimalias pastangas tai padaryti, tačiau negalima nevertinti aplinkybės, kad yra nustatyti šeši statiniai kriminogeniniai veiksniai, kurie yra susiję su paties nuteistojo praeitimi ir yra nekintantys. Pažymėtina ir tai, kad pagrindas asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietos įstaigos tais atvejais, kai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne žemai grupei, yra būtent reali pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Dėl to pritartina žemesniojo teismo pozicijai, jog nors nuteistasis keičia savo elgesį tinkama linkme, yra stebima motyvacija sprendžiant priklausomybės problemą, tačiau kol kas dar nėra pakankamai objektyvių duomenų apie jo resocializacijos rezultatus. Darytina išvada, kad vien tai, jog nuteistasis siekia dirbti ir spręsti su narkotinėmis medžiagomis susijusias problemas, dalyvauja užimtumo programose, visų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste negali būti laikomos išskirtinėmis, nulemiančiomis nuteistajam palankų sprendimą.

11.       Akcentuotina, jog A. G. atveju nenustatytas nei vienas apsauginis dinaminis kriminogeninis veiksnys, dėl ko darytina išvada, kad nustatyti šeši statiniai ir septyni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra visiškai neatsveriami. Pažymėtina, kad A. G. nusikalstamą elgesį lemiantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra susiję su išsilavinimo ir darbo patirties stoka; finansinės naudos siekiu, darant nusikalstamas veikas; gyvenimo, neskatinančiu prosocialios veiklos, aspektu; kontaktais su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, taip pat piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis, impulsyviu tų pačių klaidų kartojimu bei jo paties kriminalinėmis nuostatomis, dėl to aptariamu atveju nėra pakankamai pagrįsto pagrindo manyti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų ir pakartotinai nenusikals.

12.       Teismo vertinimu, nuteistojo A. G. elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu gali formaliai rodyti jo siekį keistis teigiama linkme – nuo 2023 m. lapkričio 16 d. jis buvo skatintas 1 kartą, laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, laisvės atėmimo vietos įstaigoje baustas nebuvo. Be to, jis dalyvauja pozityvaus užimtumo, prevencinėse ir intervencinėse priemonėse, atlieka gerbūvio darbus ir konsultuojasi su laisvės atėmimo vietos įstaigos darbuotojais, t. y., vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nors skunde nurodoma, kad jo atžvilgiu Komisija neteisingai teigė, jog nuteistasis neturi vidurinio išsilavinimo, kadangi jis yra baigęs 9 klases, aukštesnysis teismas pažymi, kad vidurinis išsilavinimas Lietuvoje yra įgyjamas baigus IV-ą gimnazijos klasę arba vidurinės mokyklos 12-ą klasę, taigi teiginys, jog nuteistasis šiuo metu nėra įgijęs vidurinio išsilavinimo, nėra neteisingas. Be to, nėra pagrindo sutikti ir su skundo argumentais dalyje, kad žemesnysis teismas neatsižvelgė į A. G. atliktus gerbūvio darbus – kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, skundą nagrinėjęs teismas atsižvelgė į tai, jog nuteistojo atliekami gerbūvio darbai rodo jo polinkį keistis į teigiamą pusę, tačiau vien tik tai nėra išimtinė aplinkybė, kuri savaime nusveria nustatytus kriminogeninius veiksmus bei naikina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri, kaip minėta anksčiau, vis dar egzistuoja.

13.       Skunde aukštesniajam teismui taip pat prašoma atsižvelgti į skunde žemesniajam teismui esančius argumentus, iš esmės nenurodant jokių naujų duomenų, kurie galėtų pagrįsti skundžiamos teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą. Aukštesnysis teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju yra analizuojamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 19 d. nutarties teisėtumas bei jos pagrįstumas, tačiau nėra iš naujo pasisakoma dėl nuteistojo ankstesnio skundo argumentų. Toks asmenų pateikiamų skundų vertinimas iš esmės paneigtų žemesniojo teismo kompetenciją, taip pat sudarytų nepagrįstą galimybę asmenims gauti dvigubą to paties skundo vertinimą. Įvertinus skundžiamos nutarties turinį bei joje pateiktus motyvus, darytina išvada, kad žemesnysis teismas motyvuotai ir išsamiai atsakė į nuteistojo A. G. skunde pateiktus argumentus, objektyviai pagrindė priimtą sprendimą atmesti pateiktą skundą, todėl nėra pagrindo šį sprendimą naikinti.

14.       Apibendrinant pažymima, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas savaime nėra imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį visais atvejais taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias bei nepalankias aplinkybes, priima sprendimą šiuo klausimu. Šiuo atveju skundą nagrinėjantis teismas visapusiškai pritaria skundžiamos nutarties motyvams, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau pabrėžiama, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a:

nuteistojo A. G. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 19 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                          Arūnas Bartkus