Administracinė byla Nr.I-468-414/2012

                                                                                          Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00920-2011-9

                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija 6.5, 74

(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

                                               SPRENDIMAS

                                                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                      2011 m. gegužės mėn. 24 d.

                                                                      Kaunas    

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Rimanto Giedraičio, kolegijos teisėjų Dainos Kukalienės ir Janinos Vitunskienės, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjai D. N. ir jos atstovams adv. Romui Sadauskui ir adv. p. Redai Matuliūkštei, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei Sandrai Makauskaitei, nedalyvaujant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui, dalyvaujant UAB „TBC Baltic“ atstovui adv. Rinaldui Viliušiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. N. patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir UAB „TBC Baltic“,

nustatė:

D. N. ir jos atstovai prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 2011-09-26 sprendimą Nr.8.18-710, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011-11-15 raštą Nr. (11.1)1-6924 ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių G. N. 2011 m. birželio 29 d. įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti draudiminiu įvykiu. Jie paaiškino, kad G. N. 2011-06-29 mirė nuo sužalojimų, patirtų darbo metu darbo vietoje. VSDFV Kauno skyrius 2011-09-26 sprendimu Nr.8.18-710 nusprendė G. N. 2011 m. birželio 29 d. įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti nedraudiminiu įvykiu, nes viena iš priežasčių, lėmusių nelaimingą atsitikimą darbe, buvo apdraustojo neblaivumas. Savo sprendimą VSDFV Kauno skyrius grindė Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi. Su tokiu sprendimu pareiškėja ir atstovai nesutinka, nes  iš nelaimingo atsitikimo darbe 2011-08-29 akto matyti, kad tik viena iš daugelio nelaimingo atsitikimo priežasčių yra G. N. neblaivumas, tuo tarpu buvo nustatyta daug kitų šio įvykio priežasčių, t.y. daugybiniai darbo saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai. Tai patvirtina, kad nelaimingo įvykio metu G. N. nedirbo tinkamomis, saugiomis, sveikatai nekenksmingomis darbo sąlygomis. Todėl, šiuo atveju negalima taikyti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies ir G. N. 2011 m. birželio 29 d. įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti nedraudiminiu įvykiu.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovė prašė skundą atmesti. Ji paaiškino, kad G. N. pažeidė Darbuotojo, dirbančio didesniame, kaip 1,3 metro aukštyje, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 11, 8.11 punktą kuriame nurodyta, apsisaugojimui nuo kritimo, jeigu nėra aptvarų ir dirbama aukštalipio darbus, būtina naudoti įrangą apsaugančią nuo kritimo (diržai, lynai ir pan.) ir šios instrukcijos 9.1 punktą, kuriame nustatyta, kad darbuotojai darbo metu privalo dėvėti nemokamai išduotas asmenines priemones (darbo diržus, batus, šalmą, apraišus). Taip pat G. N. pažeidė minėtosios instrukcijos 13 punktą, kuriame nurodyta, kad dirbant 1,3 metrų ir aukščiau esančiose neaptvertose darbo vietose diržai tvirtinami prie konstrukcijų, kurias nurodo padalinio vadovas. Vadovaujantis Darbų saugos įstatymo 33 straipsniu bei Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinės instrukcijos 17 ir 18.2 punktais, kiekvieno darbuotojo pareiga yra vykdyti, ir kaip galima labiau rūpintis savo sauga ir sveikata remiantis savo žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo duotais nurodymais. Darbuotojai, rūpindamiesi savo ir kitų darbuotojų sveikata privalo tinkamai naudoti kolektyvines ir asmenines apsaugos priemones. G. N. apie darbų saugos reikalavimus darbdavio buvo detaliai instruktuotas 2011-06-15. G. N. darbuotojų saugos žinios buvo įvertintos 9 balais bei išduotas atestacijos pažymėjimas. Nelaimingo atsitikimo darbe 2011-08-29 akte Nr. 1 pažymėta, kad G. N. pažeidė UAB „TBS Baltic" Darbo tvarkos taisyklių reikalavimą, jog darbuotojams draudžiama darbo metu vartoti alkoholinius gėrimus, būti neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių, toksinių medžiagų. Nelaimingo atsitikimo darbe metu G. N. buvo neblaivus jo kraujyje rasta 1,46 I promilės alkoholio. Pažymėjo, kad neblaivumas bei apsvaigimas priskiriamas prie padidintos rizikos faktorių, sąlygojančių nelaimingą atsitikimą, ir laikomas jo priežastimi dėl nukentėjusiojo veiksmų neblaivumo ar apsvaigimo būsenoje. Įvertinus nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu nustatytus faktus manytina, kad G. N. mirtį sąlygojo iš dalies ir paties žuvusiojo neatsargus elgesys būnant darbe neblaiviam, dėl ko sulėtėjo reakcija bei atsirado atidumo stoka. Nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp nukentėjusiojo G. N. elgesio ir įvykusio nelaimingo atsitikimo.

UAB“TBC Baltic“ atstovas prašė skundą atmesti. Jis paaiškino, kad G. N. mirtį sąlygojo jo paties neatsargus elgesys būnant darbe neblaiviam, dėl ko sulėtėjo reakcija, buvo apsunkintas adekvatus situacijos vertinimas. G. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeisdamas įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklių reikalavimus, LR Darbo kodekso 274 str. nustatytą darbuotojo pareigą vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, galėjo numatyti, kad būdamas neblaivus ir atlikdamas stogo dengimo darbus gali nukristi ir taip sukelti grėsmę savo sveikatai ir gyvybei. Pažymėjo, darbų vadovas V. Z. buvo nurodęs G. N. naudoti saugos diržus ir šalmą, tačiau šio nurodymo G. N. nepaisė. Kaip vėliau paaiškėjo saugos priemonių jis nenaudojo ir dėl to nukrito nuo pastato konstrukcijų. Tai reiškia, mirtinas nelaimingas įvykis darbe įvyko dėl paties G. N. neatsargaus elgesio būnant darbe neblaiviam. Kiekvienas vidutiniškai apdairus ir rūpestingas darbuotojas vengtų neblaivus atlikti stogo dengimo darbus ir kitais būdais bandytų pasirūpinti savo saugumu. Iš 2011-08-29 Nelaimingo atsitikimo darbe akto matyti, kad G. N. buvo apmokytas aukštalipiu atlikti pavojingus darbus, todėl turėjo numatyti, jog alkoholio vartojimas atliekant stogo dengimo darbus sukuria neišvengiamą riziką prarasti pusiausvyra ir nukristi nuo stogo konstrukcijų. Faktas, jog G. N. darbo metu buvo neblaivus, rodo jog jis buvo nerūpestingas, elgėsi neapdairiai ir lengvabūdiškai vartodamas alkoholį tikėjosi neprarasti koordinacijos ir reakcijos. Aplinkybė, jog G. N. stogo dengimo darbus atliko nesinaudodamas saugos diržais ir būdamas neblaivus, rodo, jog jis sąmoningai ignoravo darbų vadovo nurodymus ir įmonėje nustatytas darbo tvarkos taisykles.

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Kauno skyriaus atsisakymo pripažinti UAB „TBS BaltiC“ suvirintojo G. N. 2011 m. birželio 29 d. mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu (bl. 12-14). Toks sprendimas buvo priimtas remiantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio 3 dalimi ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio išmokų nuostatų (toliau – Nuostatai), patvirtintų LR Vyriausybės 2004-03-22 nutarimu Nr. 309 13.1 ir 31punktais.

Bylos medžiaga rodo, kad VDI jai suteiktos kompetencijos ribose ištyrusi G. N. nelaimingą atsitikimą ir nustačiusi jo ryšį su darbu, 2011 m. rugpjūčio 29 d. surašė N-1 formos nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1, kuriame įvardijo visumą reiškinių, lėmusių žalingą poveikį nukentėjusiojo gyvybei, t.y. statinio statybos darbų teisės aktų pažeidimas; saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas; saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas (bl. 15-18).

Ginčijamų sprendimų priėmimo metu galiojusi Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalis numatė, kad draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko, ūmi profesinė liga pasireiškė esant tinkamoms, saugioms, sveikatai nekenksmingoms darbo sąlygoms ir juos lėmė apdraustojo neblaivumas (girtumas) arba apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų. Nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo nepripažįstami draudiminiais įvykiais, jei apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Šios dalies nuostatos netaikomos, jei apdraustojo neblaivumas (girtumas) arba apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų buvo susijęs su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis. Analogišką nuostatą atkartojo Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio išmokų nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2004-03-22 nutarimu Nr. 309 13.1 punktas.

Tokiu būdu, kiekvienu atveju turi būti išaiškinamos ir nustatomos konkrečios aplinkybės, t. y. kas, asmens būsena (neblaivumas, apsvaigimas nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų) ar netinkamos, nesaugios darbo sąlygos, lėmė nelaimingą atsitikimą ir jo pasekmes (pakenkimą apdraustojo sveikatai). Kitaip tariant, yra būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp nelaimingo atsitikimo ir jį lėmusių konkrečių aplinkybių, ir tik tai įvertinus pripažinti įvykį draudiminiu ar ne.

Remiantis Nelaimingo atsitikimo darbe  akto Nr. 1 faktinėmis įvykio aplinkybėmis, mirtiną traumą G. N. patyrė nukritęs nuo stogo iš 9,5 metrų aukščio ruošiant paklotą stogo dengimui skarda, kur, UAB „TBS BaltiC“ pagal rangos sutartį atlikinėjo taros sandėlio stogo remonto darbus M. įmonės “Girios” teritorijoje Trakų kaime Švenčionių savivaldybėje. Nustatyta, kad G. N. keltuvu pradėjo kelti skardos lakštus ant stogo. Užkėlę antrą skardos lakštą R. R. ir G. N. nutarė juos sujungti, kad galėtų prastumti toliau į priekį, nes skardos lakštai dar nebuvo pritvirtinti. G. N. žengė žingsnį atbulas ko pasekoje skarda pralinko ir G. N. praradęs pusiausvyrą krito žemyn.

Aktas Nr. 1 patvirtina, jog stogo darbai buvo vykdomi nesupažindinant nukentėjusiojo su darbų technologijos (vykdymo) projektu stogo dangos įrengimui iš profiliuotų skardos lakštų, nesupažindinant su paskyra - leidimu, darbo vietos stogo dengimo darbams įrengtos nesilaikant darbų technologiniame projekte nurodytų reikalavimų, nebuvo įrengti lynai, prie kurių darbuotojai galėtų prisisegti saugos diržus, nebuvo pravestas tikslinis instruktažas darbo vietoje, darbdavys nenušalino G. N. nuo darbo, nors jis buvo neblaivus. Ginčo dėl tokių nelaimingo atsitikimo priežasčių nėra, nes Aktas Nr. 1 nenuginčytas, Valstybinei darbo inspekcijai suteikta teisė nustatyti nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ir aplinkybes (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 4 dalis), tokių aplinkybių buvimą iš esmės patvirtina ir liudytojo - darbų vadovo V. Z. parodymai.

Įrodymų, patvirtinančių, kad šio nelaimingo atsitikimo kilimui turėjo įtakos G. N. veiksmai (neveikimas), VSDFV Kauno skyrius ir VSDFV į bylą nepateikė, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad G. N. neblaivumas yra susijęs priežastiniu ryšiu su kritimu nuo stogo ir šio kritimo   padariniais – mirtimi dėl patirtų sužalojimų. Tokiu būdu, nelaimingo įvykio metu G. N. nedirbo tinkamomis, saugiomis, sveikatai nekenksmingomis darbo sąlygomis, o atsakovo atstovės nurodytos aplinkybės, kad žuvusysis nesinaudojo įranga apsaugančia nuo kritimo, nors apie darbų saugos reikalavimus darbdavio buvo detaliai instruktuotas 2011-06-15, pats turėjo labiau rūpintis savo sauga ir sveikata remiantis savo žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo duotais nurodymais, nesusijusios su nelaimingo atsitikimo priežastimis ir nėra reikšmingos. Pažymėtina, kad darbų vadovas V. Z. buvo nubaustas administracine tvarka pagal ATPK 41 straipsnio 2 dalį, pažeidimą pripažino, baudą sumokėjo (bl. 177-180, 193 ), o ši aplinkybė patvirtina išvadą, kad nelaimingo įvykio metu G. N. nedirbo tinkamomis, saugiomis, sveikatai nekenksmingomis darbo sąlygomis.

Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnį, draudiminiais įvykiais pripažįstami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu apdraustiems asmenims, nurodytiems 4 straipsnio 1 dalyje, įvykę nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvyko esant visoms 6 straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Šios taisyklės išimtys aptartos 7 straipsnyje, reglamentuojančiame nedraudiminius įvykius. Vadovaujantis paminėtų teisės normų sistemine analize teigtina, kad nesant nei vienam iš Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnyje numatytų pagrindų, VSDFV, nepriklausomai nuo kitų aplinkybių, kyla pareiga pripažinti įvykį draudiminiu ir atsižvelgiant į šį juridinį faktą skirti apdraustajam ar jo šeimos nariams atitinkamas nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokas.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, darytina išvada, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, kuriam tenka pareiga priimti sprendimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo (nepripažinimo) draudiminiu įvykiu (Nuostatų 31 punktas) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri paliko galioti 2011-09-26 sprendimą Nr.8.18-710, nepagrįstai nustatė, jog nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl G. N. didelio neatsargumo, kurį sąlygojo neblaivumo būsena. Esant tokiai išvadai ginčijami sprendimai panaikintini, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius įpareigotinas  pripažinti  G. N. 2011 m. birželio 29 d. įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas.

Vadovaujantis ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1d. 2 p.,

nusprendė:

Skundą patenkinti.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 2011-09-26 sprendimą Nr.8.18-710 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011-11-15 sprendimą Nr. (11.1)1-6924.

Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių pripažinti  G. N. 2011 m. birželio 29 d. įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                             Rimantas Giedraitis

                                                                                                                          Janina Vitunskienė

                                                                                                                             Daina Kukalienė