Civilinė byla Nr. e2-637-820/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02241-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.2.13.; 2.6.10.4.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 8 d.,

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,

sekretoriaujant Ivetai Kavaliauskaitei,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Robertui Balikai,

atsakovo atstovei advokatei Linai Zubovienei,

trečiajam asmeniui D. G.,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Spectro Finance ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei Naujienų centras, trečiasis asmuo D. G., dėl veiksmų, sukeliančių realią žalą ir žalos padarymo grėsmę ateityje, uždraudimo.

        Teismas

nustatė:

I.                      Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):

1.1.                      Įpareigoti atsakovą atstatyti ieškovo komentarą straipsnyje „“(duomenys neskelbtini)“ investuotojų akimis: ar sėkmingiausias lietuviškas startuolis nevirsta šimtamilijonine apgaule“ publikuotame portale (duomenys neskelbtini) ir grąžinti į buvusias vietas šiuos ištrintus ieškovo pateiktus teiginius:

„<...> kuriai vadovavo Lietuvoje išgarsėjęs milijonierius A. K., rugsėjo pradžioje sulaikytas Vilnius, o vėliau paleistas už kelių šimtų tūkstančių eurų vertės užstatą.“

„<...>“(duomenys neskelbtini)”, kuriai vadovavo A. “A.” K. “ (duomenys neskelbtini)” įmonei <...>“

„<...> tačiau jie tvirtina, jog įmonės klientų lėšos buvo maišomos su “ (duomenys neskelbtini)” bendrovės lėšomis bei išslapstytos po kitas sąskaitas<...>“

„<...> o neigiami atsiliepimai forumuose taip pat bent iš dalies susiję su A. K..“

„<...> “ (duomenys neskelbtini)”. 2018 metais „(duomenys neskelbtini)“ užšaldė klientų lėšas kortelėse ir jų negrąžino iki šiol. Įmonei už neteisėtą veiklą buvo atimta veiklos licencija ir iškeltas bankrotas, nuo jos veiksmų finansiškai nukentėjo tiek mūsų klientai, tiek mūsų pačių įmonė. Kaip neseniai paaiškėjo, pastarosios įmonės vadovas A. K. buvo sulaikytas Lietuvoje ir šiuo metu laukia ekstradicijos į JAV, kur jam paskelbti kaltinimai ir dėl kitų nusikaltimų. Tiesa, neseniai jis buvo paleistas už šimtatūkstantinį užstatą, kurį, neatmestina galimybė, galimai sumokėjo būtent iš „(duomenys neskelbtini)“ klientų pasisavintomis lėšomis.“

1.2.                      Uždrausti atsakovui pašalinti ieškovo pateiktą komentarą straipsnyje „“(duomenys neskelbtini)“ investuotojų akimis: ar sėkmingiausias lietuviškas startuolis nevirsta šimtamilijonine apgaule“, publikuotame portale (duomenys neskelbtini).

1.3.                      Uždrausti atsakovui keisti ieškovo pateiktą komentarą straipsnyje „“(duomenys neskelbtini)“ investuotojų akimis: ar sėkmingiausias lietuviškas startuolis nevirsta šimtamilijonine apgaule“, publikuotame portale (duomenys neskelbtini).

1.4.                      Priteisti ieškovo bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

2.       Ieškovas nurodė, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) portale buvo patalpintas straipsnis „“(duomenys neskelbtini)“ investuotojų akimis: ar sėkmingiausias lietuviškas startuolis nevirsta šimtamilijonine apgaule“ (toliau – Straipsnis). Jame buvo publikuotas ieškovo atstovo komentaras, kuris buvo pateiktas D. G., kuomet jis kreipėsi su klausimais į ieškovą, prašydamas pakomentuoti jo užduotus klausimus. Publikavus Straipsnį, nors jame ir buvo pateikta tikrovės neatitinkanti ir ieškovo reputaciją žeminanti bei jam žalą kelianti informacija, buvo publikuotas autentiškas ieškovo komentaras. Tačiau savaitės bėgyje buvo pastebėta, kad šis komentaras buvo dalinai ištrintas. Jame neliko šių ieškovo atstovo citatų:

2.1.                       „<...> kuriai vadovavo Lietuvoje išgarsėjęs milijonierius A. K., rugsėjo pradžioje sulaikytas Vilnius, o vėliau paleistas už kelių šimtų tūkstančių eurų vertės užstatą.“

2.2.                       „<...>“(duomenys neskelbtini)”, kuriai vadovavo A. “A.” K.. “ (duomenys neskelbtini)” įmonei <...>“

2.3.                       „<...> tačiau jie tvirtina, jog įmonės klientų lėšos buvo maišomos su “ (duomenys neskelbtini)” bendrovės lėšomis bei išslapstytos po kitas sąskaitas<...>“

2.4.                       „<...> o neigiami atsiliepimai forumuose taip pat bent iš dalies susiję su A. K..“

2.5.                       „<...> “ (duomenys neskelbtini)”. 2018 metais „(duomenys neskelbtini)“ užšaldė klientų lėšas kortelėse ir jų negrąžino iki šiol. Įmonei už neteisėtą veiklą buvo atimta veiklos licencija ir iškeltas bankrotas, nuo jos veiksmų finansiškai nukentėjo tiek mūsų klientai, tiek mūsų pačių įmonė. Kaip neseniai paaiškėjo, pastarosios įmonės vadovas A. K. buvo sulaikytas Lietuvoje ir šiuo metu laukia ekstradicijos į JAV, kur jam paskelbti kaltinimai ir dėl kitų nusikaltimų. Tiesa, neseniai jis buvo paleistas už šimtatūkstantinį užstatą, kurį, neatmestina galimybė, galimai sumokėjo būtent iš „(duomenys neskelbtini)“ klientų pasisavintomis lėšomis.“

3.       2020 m. gruodžio 30 d. atsakovui buvo pateiktas reikalavimas atstatyti buvusį komentaro tekstą ir publikuoti jį tokį, koks buvo pateiktas ir buvo originaliai publikuotas, tačiau atsakovas jį ignoravo.

4.       Nurodytais veiksmais buvo iškraipytas ieškovo pateiktas komentaras į D. G. pateiktus klausimus. Taip buvo pažeista ieškovo teisė ir galimybė pasisakyti apie aplinkybes, kurių jo klausė pats Straipsnio autorius ir taip pateikti savo nuomonę. Tokiu būdu skaitytojui buvo sudaromas įspūdis, kad pakeistas ir Straipsnyje publikuotas komentaras buvo būtent toks pateiktas ieškovo atstovo, kas yra netiesa. Atsakovas nenurodė, kad šį komentarą redagavo, taip tik patvirtindamas, jog siekė sudaryti skaitytojui įspūdį, kad komentaras buvo būtent toks pateiktas ieškovo atstovo. Šiais savo veiksmais atsakovai pažeidė ieškovo atstovo autorines teises į jo komentarą ir jo autentiškumą, suvaržė ieškovo teisę ir laisvę pasisakyti dėl Straipsnyje nurodomų aplinkybių. Ieškovo atstovas komentare pateikė tikrovę atitinkančią informaciją, kurią gali patvirtinti turimais rašytiniais įrodymais ir oficialiais šaltiniais. Tuo tarpu kitos Straipsnyje esančios informacijos atsakovas nekoreguoja ir toliau publikuoja tikrovės neatitinkančią, ieškovo dalykinę reputaciją menkinančią ir žalą sukeliančią informaciją, nors jam 2020 m. gruodžio 23 d. ir buvo pateiktas reikalavimas nutraukti neteisėtus veiksmus ir tokios informacijos nepublikuoti.

5.       Tokie veiksmai parodo, kad Straipsniu nesiekiama jokio objektyvumo, norima sukelti kuo daugiau žalos ieškovui. Jam neleidžiama net tinkamai pasisakyti klausimu, kuris aptariamas Straipsnyje. Atsakovas iškraipė ieškovo nuomonę ir jo komentarą, ištrynė jam nepatinkančią informaciją, tai atlikdamas savanaudiškais tikslais, ir tokiu būdu nesuteikdamas realios galimybės ieškovui pasisakyti, nors Straipsnyje jis yra ne tik kritikuojamas, bet diskredituojamas, neteisėtai žeminama jo dalykinė reputacija.

6.       Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas be jokio perspėjimo ir žymėjimo keičia ieškovo komentaro tekstą, ištrina jam nepatinkančias jo vietas, mano, kad tokie ištrynimai gali kartotis, ir ieškovo nuomonė Straipsnyje nebus tinkamai pateikiama, bus iškreipiama. Ieškovas mano, kad jo teisės efektyviausiai bus ginamos būtent prevencinio ieškinio pagrindu, siekiant užkirsti kelią tokiems atsakovo veiksmams, kurie lemtų dar didesnę žalą ieškovo reputacijai.

7.       Ieškovo manymu, egzistuoja visos prevencinio ieškinio teikimo sąlygos. Pirma, ieškovui sukeliama žala, ieškovui neleidžiant išreikšti savo nuomonės, ši žala yra tik didinama. Ieškovas Straipsnyje siejamas su minima tariama apgaule, pinigų plovimu ir kitais nusikaltimais bei neigiamo pobūdžio informacija, kas kelia ne tik neturtinio pobūdžio žalą (neigiamai veikia jo reputaciją), bet ir turtinę žalą, kadangi tokio pobūdžio neigiamos informacijos buvimas viešame šaltinyje sukelia papildomą naštą asmeniui. Antra, atsakovas atlieka ir ketina ateityje atlikti neteisėtus veiksmus. Nors pirminiame savo komentare ieškovas nurodė itin svarbias aplinkybes, nurodė informaciją apie šaltinių patikimumą, kitus svarbius šaltinius, tačiau tos informacijos ieškovas netikrino ir vis tiek publikavo ieškovą juodinantį Straipsnį. Ieškovas pateikė reikalavimą nutraukti neteisėtus veiksmus, kurį atsakovas ignoravo, nepatikrino savo turimų informacijos šaltinių. Straipsnio autorius D. G. yra ir anksčiau skleidęs neetišką ir tiesos neatitinkančią informaciją. Ištrindamas dalį ieškovo komentaro atsakovas pažeidė teisės aktus. Trečia, egzistuoja reali žalos atsiradimo tikimybė. Atsakovui dar kartą sugalvojus ištrinti kitą ieškovo komentaro dalį, ar komentarą pakeisti, būtų dar labiau diskredituojama ieškovo dalykinė informacija. Ketvirta, atsakovo kaltė nėra būtina prevencinio ieškinio sąlyga, tačiau atsakovo piktybiški veiksmai publikuojant ieškovo komentarą, o vėliau iš jo ištrinant atsakovui nepatinkančias dalis, tam nesant jokio objektyvaus pagrindo, tuo labiau, kai ši informacija yra tiesa ir ieškovas turi tai patvirtinančius įrodymus, patvirtina atsakovo veiksmų nesąžiningumą ir piktybišką siekį tiesiog pakenkti ieškovui, publikuoti tik iškreiptą informaciją, kuri diskredituoja ieškovą.

II.                      Atsakovo atsikirtimų santrauka

8.       Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

9.       Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo paskelbta publikacija „(duomenys neskelbtini)“ investuotojų akimis: ar sėkmingiausias lietuviškas startuolis nevirsta šimtamilijonine apgaule?“, kurioje yra pateikiami UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų atsiliepimai apie (duomenys neskelbtini), taip pat ir išsamus (duomenys neskelbtini) bei ieškovo viešųjų ryšių vadovo komentaras dėl publikacijoje aptariamų klausimų. Atsakovas publikavo iš esmės visą ieškovo pateiktą komentarą. Iš pateikto komentaro buvo pašalintos tik nuorodos į konkrečią įmonę („(duomenys neskelbtini)“) ir asmenį (A. A. K.), kurie, ieškovo teigimu, turėjo neigiamą poveikį ieškovo veiklai ir veiklos rezultatams. Korekcijos buvo atliktos, nes atsakovas neturėjo ir iki pat šiol neturi jokių ieškovo nurodytų duomenų apie „(duomenys neskelbtini)“ir A. K. patvirtinančių duomenų. Norėdamas apsidrausti ir būti tikras, kad nepažeis šių asmenų garbės ir orumo (dalykinės reputacijos), atsakovas pašalino iš ieškovo komentaro nuorodas į šiuos asmenis (publikacijoje šių asmenų nebeminėjo). Komentaro esmė - kad nesklandumus ir klientų nusiskundimus nulėmė partnerio (duomenys neskelbtini) elgesys - išliko nepakitusi.

10.       Ieškiniu ieškovas reiškia nepagrįstą reikalavimą atstatyti komentarą, t. y. publikuoti visą ieškovo atsakovui pateiktą komentaro tekstą. Nors ieškovas nurodo, kad reiškia prevencinį ieškinį, faktiškai ieškinys nėra prevencinis, t. y. juo nėra reiškiamas reikalavimas uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę. Ieškovas teigia, kad neteisėti veiksmai jau yra atlikti ir reikalauja atkurti iki jų atlikimo buvusią padėtį. Taigi ieškovas naudojasi Civilinio kodekso  1.138 straipsnio 2 punkte įtvirtintu teisių gynimo būdu - reikalauja atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį.

11.       Ieškovas teigia, kad pakoreguodamas komentarą, atsakovas padarė įstatymų pažeidimus. Net jei atsakovas ir būtų pažeidęs nurodytus teisės aktų reikalavimus, su prašymais (skundais) dėl atsakovo elgesio įvertinimo ieškovas turėtų kreiptis ne į bendrosios kompetencijos teismą, bet į Visuomenės informavimo įstatymo ir Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso laikymosi priežiūrą vykdančius subjektus - įstatymo priežiūrą užtikrinantį inspektorių ir Kodekso priežiūrą užtikrinančią Komisiją. Joks teisės aktas neįpareigoja žurnalisto jo rengiamoje publikacijoje pateikti visą kito asmens pateikto komentaro tekstą. Kodekso 20 straipsnis nustato tik tai, kad: „neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją.“ Tokia galimybė ieškovui buvo sudaryta - prieš paskelbiant publikaciją, žurnalistas kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“ dėl komentaro aptariamu klausimu pateikimo, beveik visas pateiktas komentaras buvo paskelbtas publikacijoje. Kodekso 20 straipsnis negali būti aiškinamas kaip žurnalisto pareiga į rengiamą publikaciją įtraukti visą kritikuojamo asmens pateiktą komentarą. Publikacijos autorius yra žurnalistas, todėl būtent jis, įvertinęs visą surinktą informaciją, pats sprendžia, kiek ir kokios informacijos nurodyti jo rengiamoje publikacijoje. Publikacijoje net neprivalo būti pateikiamos tikslios kritikuojamo asmens citatos - svarbu tik tai, kad jo pateikta nuomonė nebūtų iškraipyta. Pareiga kiekvienu atveju į rengiamą publikaciją įtraukti visus kritikuojamo asmens pateiktus komentarus būtų nesuderinama su Konstitucijos 25 straipsnyje ir Įstatymo 5 straipsnyje teise į saviraišką.

12.       Ieškovo pateikto komentaro korekcijos neiškraipo ir nepakeičia komentaro esmės - korekcijomis tik buvo siekiama, kad įgyvendindamas savo teisę paaiškinti informaciją, ieškovas nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Ieškovo pateikti teiginiai apie santykius su „(duomenys neskelbtini)“ ir A. K. buvo deklaratyvūs, o kai kurie (pavyzdžiui, apie A. K. sulaikymą Lietuvoje ir paleidimą už didelės sumos užstatą) - ir menkai susiję su publikacijoje aptariama tema. Siekdamas neskelbti nepatikrintų ir galimai neobjektyvių duomenų apie „(duomenys neskelbtini)“ ir A. K. veiklą, atsakovas pakoregavo ieškovo pateiktą komentarą ir pašalino iš jo nuorodas į konkrečius partnerius. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad koreguodamas ieškovo pateiktą komentarą, atsakovas nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, todėl ieškovo ieškinys turi būti atmestas.

III.                      Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Teismas

konstatuoja :

13.       Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).

14.       Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).

15.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad teismas, formuluodamas sprendimo motyvus, turi pateikti įtikinamus argumentus, kodėl teismo sprendimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas. Teismo motyvai gali būti formuluojami bet kokiu teismui priimtinu, tačiau oficialiam dokumentui tinkančiu kanceliariniu stiliumi. Vienas iš teisinio argumentavimo ir teisinio teksto kompozicijos stilių yra, kai teismas savo išvadas nurodo kaip vienintelį logišką nustatytų faktų ir taikytinų teisės normų rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2010).

16.       Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.

17.       Ieškovas nurodo, jog teikia prevencinį ieškinį. Vadovaujantis CK 6.255 straipsnio 1 dalimi, pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti yra realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę. Prevencinio ieškinio institutas gali būti taikomas susiklosčius dviem skirtingoms faktinėms situacijoms: 1) kai veiksmai kelia pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, tačiau tokie veiksmai dar niekada žalos nesukėlė; arba 2) kai jau yra padaryta žalos ir yra realus pavojus, kad jos bus dar padaryta.

18.       Ieškovas reiškia ieškinyje tris reikalavimus. Ieškovo visi trys reikalavimai yra glaudžiai tarpusavyje susiję, nes antrasis reikalavimas – uždrausti atsakovui pašalinti ieškovo pateiktą komentarą iš atsakovo paskelbto straipsnio, kyla iš pirmojo reikalavimo patenkinimo, t. y. antrojo reikalavimo priežastis yra tiesioginė pirmojo reikalavimo patenkinimo pasekmė. Atmetus pirmąjį reikalavimą, netenka teisinės prasmės išvestinių reikalavimų nagrinėjimas. Analogiškai ir su trečiuoju reikalavimu, t. y. pagrindas nagrinėti ir spręsti dėl trečiojo reikalavimo pagrįstumo, atsiranda tik patenkinus pirmąjį reikalavimą, t. y. nustačius ieškovo teisių pažeidimą. 

19.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškintos prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos yra šios: 1) siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje; 2) reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; 3) realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas; 4) kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga, nes šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų. Ta aplinkybė, kad prevenciniu ieškiniu galima reikalauti užkirsti kelią pasirengimui atlikti neteisėtus veiksmus, nutraukti jų tęsimą ar juos pašalinti, kai jie jau daromi, nepaneigia šios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016, 36 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2021, 25 punktas).

20.       Prevencinio ieškinio, kaip civilinių teisių gynimo būdo, tenkinimo sąlyga yra neteisėti veiksmai, suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė – žalos padarymas ateityje. Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Ieškovas turi įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2019, 18 punktas). Šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų. Ta aplinkybė, kad prevenciniu ieškiniu galima reikalauti užkirsti kelią pasirengimui atlikti neteisėtus veiksmus, nutraukti jų tęsimą ar juos pašalinti, kai jie jau daromi, nepaneigia šios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016, 36 punktas; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2018, 21 punktas).

21.       Prevencinio ieškinio reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Šiuo ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus, tokius kaip sandorių, sutarčių sudarymas, kurių neigiami ekonominiai padariniai nėra akivaizdūs, nes prevencinio ieškinio tenkinimo viena iš sąlygų – realus pavojus daryti žalą. Jis suprantamas kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2013).

22.       Žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta. Ji suprantama kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras. Ieškovas, prevenciniu ieškiniu teigdamas esant realų pavojų, turi įrodyti, kad yra faktų ir aplinkybių, keliančių pavojų, jog jo teisės bus pažeistos. Realią grėsmę gali patvirtinti jau pradėti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams, atsakovo požiūris į teisę pažeidžiančius veiksmus, jų nepripažįstant, ir pan. Jeigu panašaus pobūdžio ar analogiški veiksmai jau yra atlikti ir sukėlė žalą (CK 6.255 straipsnio 2 dalis), tai tokia aplinkybė gali būti pagrindas tęsiamų veiksmų ar numatomų analogiškų veiksmų žalingas pasekmes vertinti analogiškai, bet pagal CK 6.255 straipsnį minėtos aplinkybės nenumatytos kaip realios grėsmės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-248/2015; 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-424-421/2018, 15 punktas).

23.       Taigi, prevenciniu ieškiniu siekiama užkirsti kelią žalai, kuri gali atsirasti ateityje, ir jo patenkinimas reiškia tai, kad yra įrodyta, jog atsakovas atlieka (gali atlikti) neteisėtus veiksmus, sudarančius sąlygas žalai atsirasti ateityje, bet ne tai, kad šiais veiksmais žala jau yra padaryta ir yra visos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2018, 22 punktas).

24.       Pirmuoju ieškinio reikalavimu ieškovas reikalauja – įpareigoti atsakovą grąžinti į buvusias straipsnio vietas panaikintas ieškovo komentarų dalis, buvusias žurnalisto (trečiojo asmens D. G.) sukurtame straipsnyje, kuris buvo paskelbtas atsakovo valdomoje žiniasklaidos priemonėje – internetiniame portale (duomenys neskelbtini). 

25.       Byloje nėra ginčo, jog 2020 m. gruodžio 21 d. portale (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas straipsnis susijęs su ieškovo vykdoma veikla, kuriame buvo inkorporuotas atsakovo komentaras (toliau tekste – Pirminis straipsnis).  Ieškovas nurodo, kad savaitės bėgyje buvo pastebėta, kad ieškovo komentaras straipsnyje buvo dalinai pakeistas, panaikinant kai kurias ieškovo komentaro dalis (Antrinis straipsnis).

26.       Ieškovo komentaras buvo paskelbtas straipsnio dalyje, pavadinimu „“(duomenys neskelbtini)“: kalti partneriai, „(duomenys neskelbtini)“ reketuoja. Šios dalies antroje pastraipoje Pirminiame straipsnyje buvo išspausdinta: „Anot P. S., „(duomenys neskelbtini)“ ir toliau plėtoja naujus produktus, tačiau dalis ICO metu surinktų lėšų, pasak „(duomenys neskelbtini)“ atstovo, buvo pasisavinta Didžiojoje Britanijoje registruotos bendrovės, kuriai vadovavo Lietuvoje išgarsėjęs milijonierius A. K., rugsėjo pradžioje sulaikytas Vilniuje, o vėliau paleistas už kelių šimtų tūkstančių eurų vertės užstatą“ (pastaba – kursyvu pažymėtos dalys buvo panaikintos Antriniame straipsnyje).

27.       Ketvirtoje pastraipoje buvo nurodyta: „Likusias lėšas planavome toliau naudoti kitų numatytų produktų vystymui, tačiau dalį jų pasisavinusi Didžiojoje Britanijoje registruota įmonė „(duomenys neskelbtini)”, kuriai vadovavo A. “A.” K. “ (duomenys neskelbtini)“ įmonei už neteisėtas veikas yra atimta veiklos licencija bei iškelta bankroto byla. Šiuo metu lėšas bandome atgauti per įmonės bankroto administratorius, tačiau jie tvirtina, jog įmonės klientų lėšos buvo maišomos su „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės lėšomis bei išslapstytos po kitas sąskaitas, - rašė P. S..

28.       Penktojoje Pirminio straipsnio pastraipoje buvo nurodyta: „Anot „(duomenys neskelbtini)“ atstovo, neigiamas „„“(duomenys neskelbtini)“ įvertinimas taip pat nėra objektyvus, kadangi pastarasis portalas esą užsiima reketu ir pats turi neigiamą reputaciją, o neigiami atsiliepimai forumuose taip pat bent iš dalies susiję su A. K.“. 

29.       Aštuntojoje Pirminio straipsnio pastraipoje buvo nurodyta: „Atsakydami į klausimą apie neigiamus atsiliepimus forumuose, pastebėjome, jog jų internetinėje erdvėje pagausėjo iškart po to, kai dėl nesąžiningų partnerio veiksmų nustojo veikti buvusi „(duomenys neskelbtini)“ kortelių programa, kurią mums teikė minėta Didžiojoje Britanijoje licencijuota įmonė „(duomenys neskelbtini)“. 2018 m. „(duomenys neskelbtini)“ užšaldė klientų lėšas kortelėse ir jų negrąžino iki šiol. Įmonei už neteisėtą veiklą buvo atimta veiklos licencija ir iškeltas bankrotas, nuo jos veiksmų finansiškai nukentėjo tiek mūsų klientai, tiek mūsų pačių įmonė. Kaip nesenai paaiškėjo, pastarosios įmonės vadovas A. K. buvo sulaikytas Lietuvoje ir šiuo metu laukia ekstradicijos į JAV, kur jam paskelbti kiti kaltinimai ir dėl kitų nusikaltimų. Tiesa, neseniai jis buvo paleistas už šimtatūkstantinį užstatą, kurį, neatmestina galimybė, galimai sumokėjo būtent iš „(duomenys neskelbtini)“klientų pasisavintomis lėšomis“.

30.       Šioje byloje kyla ginčai dėl to, ar žurnalistas privalo skelbti straipsnyje aptariamo subjekto (šiuo atveju ieškovo) komentarą pilna apimtimi ar dalinai, ar gali keisti komentaro turinį, ar buvo objektyvus ir nešališkas.

31.       Visuomenės informavimo įstatymo 7 straipsnis nustato, jog siekiant užtikrinti informacijos laisvę, draudžiama daryti įtaką viešosios informacijos rengėjui, skleidėjui, jų dalyviui ar žurnalistui, verčiant juos visuomenės informavimo priemonėse neteisingai ir šališkai pateikti informaciją.

32.       Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis nustato, jog viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

33.       Visuomenės informavimo įstatymo 7 straipsnyje nėra paneigta viešosios informacijos rengėjo, savininko teisė duoti žurnalistui su viešosios informacijos rengimu ir platinimu susijusius teisėtus, nepažeidžiančius žurnalistų ir leidėjų etikos pavedimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-205/2005. Teismų praktika. 2005, 24).

34.       Byloje nustatyta, jog žurnalisto Pirminį straipsnį koregavo ne pats žurnalistas, bet portalo vadovas. Žurnalistas teismo posėdyje nurodė, jog jis neprieštaravo padarytiems portalo vadovo pakeitimams ir pretenzijų dėl jo autoriaus teisių pažeidimo nereiškė. Taigi, laikytina, jog Pirminio straipsnio pakeitimai atlikti su autoriaus sutikimu ir Visuomenės informavimo įstatymo nepažeidė.

35.       Ieškovas nurodo, jog atsakovas pažeidė ieškovo autorines teises į jo komentarą, pažeidė autentiškumą, suvaržė ieškovo teisę ir laisvę pasisakyti dėl straipsnyje nurodomų aplinkybių. Su šiais teiginiais nesutiktina. Pirma, komentaras nebuvo reklaminis užsakymas, todėl neturėjo būti spausdinamas pilna apimtimi. Antra, komentaras buvo pateiktas straipsnio autoriui ir buvo straipsnio autoriaus medžiaga, kurios pagrindu jis, kaip straipsnio autorius, išdėstė ieškovo poziciją dėl straipsnyje nurodomų aplinkybių. Trečia, ieškovas šioje byloje neginčija paskelbtos informacijos, kaip neatitinkančios tikrovei. Ketvirta, joks teisės aktas nedraudžia autoriui, ar jo sutikimu kitam asmeniui, keisti straipsnio turinį, nekeičiant straipsnio esmės. Penkta, ieškovo komentaras buvo pateiktas renkant medžiagą straipsniui, todėl ieškovo komentaras straipsnio autoriui renkant medžiagą straipsniui nėra ir būti negali autorinių teisių objektu.

36.       Pažymėtina, jog ieškovas yra nenuoseklus. Ieškovas ieškinyje nesuformulavo reikalavimo dėl atsakovo paskelbtos informacijos neatitikimo tikrovei ir tą aplinkybę patvirtino teismo posėdžio metu, nurodydamas, jog tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau ieškinio motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog ieškovas pateikė tikrovę atitinkančią informaciją, o atsakovas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Kadangi informacijos atitikimas tikrovei nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas plačiau nenagrinėja ir nepasisako dėl šios aplinkybės.

37.       Ieškovo teigimu, panaikindamas Pirminio straipsnio dalis, kuriose buvo juridinio asmens „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas ir jo vadovo A. K. vardas ir pavardė, atsakovas atliko teisės pažeidimus. Ieškovo teigimu, informacija buvo pateikta pažeidžiant Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 11 dalies 1-2 punktų ir 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas dėl informacijos neiškraipymo, objektyvumo ir nešališkumo. Lietuvos visuomenė informavimo etikos kodekso 17 straipsnio, 20 straipsnio nuostatas dėl informavimo apie pataisymus bei galimybę kritikuojamam asmeniui pasisakyti. Su šiais teiginiais nesutiktina.

38.       Pirma, užsienio juridinio asmens pavadinimo ir vadovo inicialų nenurodymas informacijos iš esmės neiškraipė. Antra, byloje nėra duomenų, jog Pirminio straipsnio dalies duomenų panaikinimas būtų turėjęs nesąžiningą, savanaudišką tikslą. Trečia, ieškovo teiginiai, jog atsakovas nesąžiningai panaikino informaciją, nes, neva atsakovą ir minėtą užsienio bendrovę ir jos vadovus atstovauja ta pati advokatų kontora, atmestini, kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis). Hipotetinė galimybė, neparemta objektyviais duomenimis, negali būti pagrindu teigti, jog atsakovas buvo nesąžiningas ar šališkas. Ketvirta, ieškovas neįrodinėjo, jog informacija neatitinka tikrovės šioje byloje ir nereiškė reikalavimų ją paneigti. Ketvirta, ieškovas nesikreipė į Lietuvos advokatūrą su motyvuotu skundu dėl advokato galimų veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimų, t.; y. nelaikė to pažeidimu. Penkta, ieškovas neįrodė, jog komentare neišvengiamai privalėjo būti nurodytas juridinis asmuo ir jo vadovas. Ieškovo teiginiai, jog kitos žiniasklaidos priemonės rašė apie minėto asmens sulaikymą, neįrodo, jog jis būtinai privalėjo būti nurodytas ginčo straipsnyje. Pažymėtina, jog atsakovas, kaip ir kitos žiniasklaidos priemonės, yra rašęs apie juridinio asmens sulaikymą, todėl negali būti laikomas šališku ir neprivalo kiekviename straipsnyje kartoti tą pačią aplinkybę. Taigi, byloje be hipotetinių galimybių, nėra duomenų patvirtinančių, jog atsakovas ar tretysis asmuo būtų atlikę veiksmus pažeidžiančius Visuomenės informavimo įstatymo ar Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso ar CK 1.137 straipsnio 2 dalies nuostatas.

39.       Įpareigojimas žurnalistą skelbti norimą informaciją, tik norima forma ir norimo turinio, kaip nori straipsnio subjektas, yra akivaizdus Visuomenės informavimo 7 straipsnio ir 10 straipsnio nuostatų, imperatyviai draudžiančių įtakoti straipsnio ir skelbiamos informacijos turinį, pažeidimas. Taigi, priešingai nei teigia ieškovas, būtent ieškovo reikalavimas, jog žurnalistas ir/ar viešosios informacijos skleidėjas skleistų informaciją tik tokia forma ir tokio turinio, kokio pageidauja straipsnio subjektas, gali būti traktuojamas kaip imperatyvių teisės normų pažeidimas.  

40.       Nenustačius, kad atsakovas pažeidė teisės normas, neturi teisinės reikšmės iš nesančio pažeidimo išplaukiančios pasekmės (žala ar jos atsiradimo tikimybė, būsimi atsakovo veiksmai galintys neva padaryti žalos ieškovui, ieškovo reputaciniai praradimai ir pan.), todėl teismas jų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.

41.       Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ieškovo ieškinio reikalavimai laikytini nepagrįstais ir atmestini.

42.       Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43.       Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).

44.       Atsakovai patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 1 497,38 EUR. Atmetus ieškinį, atsakovams iš ieškovo priteistina 1 497,38 EUR bylinėjimosi išlaidų.

45.       Teismas patyrė 9,23 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka.

46.       Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.

Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Priteisti atsakovui UAB Naujienų centras (į. k. 304438579) iš ieškovo UAB „Spectro finance“ (į. k. 303008845) 1 497,38 EUR (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt septynis euro ir 38 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo UAB „Spectro finance“ (į. k. 303008845) – 9,23 EUR (devynis euro ir 23 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                  Vaidas Pajeda