Civilinė byla Nr. e2A-579-467/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00786-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.9; 2.6.18.3; 3.1.7.13; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1

                                (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žilvino Terebeizos, Agnės Tikniūtės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei Architektas L. V. ir partneriai, uždarajai akcinei bendrovei ,,Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“, ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl nuostolių priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, uždaroji akcinė bendrovė ,,Eternit Baltic“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Ekspertika“, uždaroji akcinė bendrovė „Konstrukcijų inžinerija“. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mitnija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti ieškovei: 1) iš atsakovės UAB Architektas L. V. ir partneriai 60 329,65 Eur patirtų nuostolių, 6 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5 640,82 Eur kompensacinių palūkanų; 2) iš atsakovės UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ 8 065,99 Eur patirtų nuostolių, 6 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 754,17 Eur kompensacinių palūkanų; 3) įvykį, kurio metu buvo nustatyti stoginės defektai, pripažinti draudžiamuoju įvykiu ir priteisti ieškovei iš atsakovės ERGO Insurance SE, veikiančios per Lietuvos filialą, 12 475,20 Eur patirtų nuostolių, 6 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 1 166,43 Eur kompensacinių palūkanų; 4) priteisti iš atsakovių turėtas bylinėjimosi išlaidas

2.       Ieškovė nurodė, kad 2015 m. gruodžio 23 d. ir 2016 m. spalio 27 d. su UAB „Eternit Baltic“ (užsakovas) sudarė statybos rangos sutartis Nr. P2015.20 (ir papildomus susitarimus) ir Nr. P2016.112 (ir papildomus susitarimus), pagal kurias ieškovė įsipareigojo atlikti 12 660 kv. m gamybinės (pramonės) paskirties naujo pastato (fibrocementinių dailylenčių gamybinio pastato) statybos darbus bei papildomus, pirmojoje sutartyje nenumatytus darbus. Darbai baigti 2016 m. gruodžio 22 d. ir 2017 m. birželio 28 d. įforminti ieškovės ir užsakovo baigiamaisiais atliktų statybos darbų perdavimo–priėmimo aktais. Statybos užbaigimo aktas, įforminantis viso objekto užbaigimą, tarp užsakovo ir rangovės pasirašytas 2017 m. liepos 13 d. Darbams atlikti pagal abi statybos rangos sutartis užsakovo pasitelktas projektuotojas UAB Architektas L. V. ir partneriai (toliau – ir atsakovė 1) parengė objekto techninį ir darbo projektą. Statinio statybos techninę priežiūrą vykdant darbus atliko užsakovo pasitelktas statinio statybos techninės priežiūros rangovas UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ (toliau – ir atsakovė 2).

3.       Ieškovė 2015 m. vasario 25 d. ir 2016 m. vasario 29 d. su ERGO Insurance SE, veikiančia per Lietuvos filialą (toliau – ir atsakovė 3), sudarė statybos darbų draudimo sutartis, kurias atitinkamai 2016 m. sausio 11 d. ir 2016 m. lapkričio 7 d. papildė susitarimais dėl garantinio termino draudimo – rangovo garantinių prievolių draudiminės apsaugos pagal statybos rangos sutartis Nr. P2015.20 ir Nr. P2016.112.

4.       Užsakovas 2018 m. kovo 20 d. pateikė ieškovei pretenziją su garantiniu laikotarpiu paaiškėjusių defektų sąrašu, kuriame tarp kitų paaiškėjusių defektų nurodyti ir stoginės statybos darbų defektai. Siekdama išsiaiškinti tikslias stoginės statybos darbų defektų priežastis ieškovė kreipėsi į ekspertus, kurie konstatavo, kad stoginės defektų atsiradimą lėmė ne tik ieškovės atlikti statybos rangos darbai, bet ir atsakovės UAB Architektas L. V. ir partneriai netinkamai atlikti projektavimo darbai, taip pat defektų atsiradimui įtakos turėjo ir atsakovės 2 netinkamai atlikta statinio statybos techninė priežiūra.

5.       Ieškovė nurodė, kad defektų, už kuriuos atsakinga atsakovė 1, atsiradimą nulėmė neteisingai apskaičiuotas ir tolesniuose skaičiavimuose naudotas padidintos sniego apkrovos veikimo zonos plotis „b“; projekte nebuvo nurodyta kaip tvirtinti banguotuosius lakštus prie ilginių; nenurodyta kaip ilginiai tarpusavyje turi būti susukti varžtais; nėra mazgo ir sprendinių (varžtų, jų išdėstymo), kaip ilginiai turi būti sujungti tarpusavyje, kad „dirbtų“ kaip nekarpyta sija; projekte netinkamai atlikti santvaros mechaninio atsparumo ir pastovumo skaičiavimai. Dėl šių priežasčių stoginės denginį laikančiųjų konstrukcijų – ilginių ir santvarų – projektiniai sprendiniai netenkina norminių teisės aktų reikalavimų pagal mechaninį atsparumą ir pastovumą bei neužtikrina pakankamos ilginių laikomosios galios padidintos apkrovos veikimo zonoje. Nors atsakovė 1 ir parengė stoginės taisymo projektą, tačiau jis neišsprendė stoginės defektų pašalinimo klausimų, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į UAB „Smailusis skliautas“, kuri parengė stoginės taisymo projektą, pagal kurį buvo atlikti taisymo darbai.

6.       Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė 1 rengė projektinę dokumentaciją, prisiėmė atsakomybę, kad statinio projektas atitiktų teisės aktų reikalavimus. Taigi, už netinkamą techninių dokumentų parengimą, statinio statybos darbų perdirbimą dėl netinkamai atlikto projektavimo, dokumentų trūkumus, kurie buvo nustatyti projektavimo darbų pagrindu sukurtame objekte, atsakovei 1 numatyta atsakomybė. Kadangi ieškovės ir atsakovės 1 nesieja sutartiniai santykiai, atsakovės 1 atsakomybė kyla pagal deliktinės atsakomybės taisykles: projektavimo darbai atlikti aplaidžiai, nerūpestingai ir neatsakingai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, netinkami projektiniai sprendiniai, nurodyti ieškovės iniciatyva atliktose ekspertizėse, įtakojo defektų atsiradimą ir tai iš dalies lėmė ieškovės patirtus nuostolius, už kuriuos atsakinga ir atsakovė 1. Taip pat atsakovė 1 pažeidė ir bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, jai kaip projektavimo paslaugas teikiančiam verslo subjektui, taikytinas griežtesnis pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai standartas. Atsakovė 1 negalėjo nežinoti, jog jos parengtas projektas yra netinkamas; pati pripažino, kad projektavimo darbus atliko nekokybiškai, su trūkumais, nurodė, jog stoginės defektams pašalinti parengs projektą, t. y. pripažino, kad jos parengtas ir ieškovei pateiktas stoginės projektas nebuvo tinkamas iš pat pradžių.

7.       Ieškovė teigė, kad atsakovė 2, vykdydama statinio statybos techninės priežiūros funkcijas, privalėjo tikrinti techninį bei darbo projektus ir dėti žymą „pritariu statyti“, taip patvirtindama, jog atsakovės 1 priimti projektiniai sprendiniai yra tinkami, kokybiški, atitinka teisės aktų reikalavimus. Pastebėjusi klaidas projektinėje dokumentacijoje atsakovė 2 privalėjo apie jas informuoti statybos proceso dalyvius ir nurodyti atsakovei 1 ištaisyti netinkamus projektinius sprendinius, tačiau to nepadarė, todėl ieškovė stoginės statybos darbus pradėjo pagal netinkamą projektinę dokumentaciją, kas lėmė nuostolių atsiradimą. Atsakovei 2, netinkamai vykdžiusiai teisės aktuose numatytas pareigas, taikytina deliktinė atsakomybė, nes: esant darbų nukrypimui nuo normatyvinių reikalavimų nestabdė stoginės statybos darbų, nors privalėjo tą padaryti; nenustatė, kad ieškovė stoginės statybos darbus atlieka nesilaikydama projekto reikalavimų; priėmė visus darbus, net jei darbai buvo atlikti nekokybiškai, su vizualiais matomais trūkumais (pvz.: netinkamai pritvirtinti ilginiai, nepritvirtinti banguotieji lakštai) ar neatitiko projektinių sprendinių; neužtikrino, kad statyba būtų atliekama pagal projektą (leido įrengti konstruktyvą su nukrypimais nuo darbo projekto sprendinių); tinkamai neatliko statybos darbų kokybės vertinimo (neprieštaravo dėl netinkamai pritvirtintų ilginių, neteikė pastabų dėl nepritvirtintų banguotųjų lakštų) ir neinformavo užsakovo apie statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų. Atsakovė 2, specializuodamasi statinio statybos techninės priežiūros paslaugų teikimo srityje, turėjo ir galėjo numatyti galimas statybos darbų pagal netinkamą projektinę dokumentaciją ir ieškovės nukrypimų nuo projekto neigiamas pasekmes ir apie jas įspėti tiek rangovę, tiek ir užsakovą, tačiau to nepadarė. Priešingu atveju, defektai būtų buvę ištaisyti dar prieš statybos darbų pradžią arba šių darbų metu. Statinio statybos techninės priežiūros paslaugų teikimas yra atsakovės 2 verslas, ji veikia savo rizika, todėl turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmais ir/ar neveikimu atsiradusius ieškovės nuostolius.

8.       Ieškovė neneigė, kad dalis patirtų nuostolių atsirado ir dėl jos kaltės. Nors ieškovė dalį stoginės ilginių sumontavo netinkamai, t. y. ne pagal projektą, tačiau šie pažeidimai nebuvo esminiai, todėl negalėjo nulemti didžiosios atsiradusių nuostolių dalies. Esminiais pažeidimais, kurie įtakojo didžiosios dalies nuostolių atsiradimą, šiuo atveju laikytini atsakovės 1 netinkamai atlikti projektavimo darbai, nurodyti ekspertizėse.

9.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės 1 2018 m. spalio 29 d. pateiktas stoginės taisymo projektas neatitiko norminių teisės aktų reikalavimų, ieškovė, pasitelkusi UAB „Mažeikių statybos kompanija“, pagal 2018 m. lapkričio 29 d. ieškovės iniciatyva parengtą defektų šalinimo projektą, pradėjo defektų šalinimo darbus. Darbai buvo užbaigti 2019 m. sausio 22 d., tam ieškovė panaudojo 97 280,42 Eur sumą.

10.       Ieškovė, atsižvelgdama į statybos proceso dalyvių neteisėtų veiksmų apimtį, kaltės laipsnį, kilusias pasekmes, nurodė, kad yra atsakinga už atsiradusius defektus, kurių išaiškinimas ir šalinimas kainavo 12 475,20 Eur, t. y. už 15,4 proc. atsiradusios žalos dalį, kurios nereikalauja priteisti iš atsakovės 1 ir atsakovės 2.

11.       Defektų pašalinimo darbai, kuriuos ieškovė apmokėjo, siekdama išaiškinti, nustatyti ir ištaisyti dėl atsakovės 1 netinkamai atliktų projektavimo darbų atsiradusius stoginės defektus, kainavo 60 329,65 Eur, t. y. 74,6 proc. visos atsiradusios žalos, kuri priteistina iš projektuotojos.

12.       Defektų pašalinimo darbai, kuriuos ieškovė apmokėjo, siekdama išaiškinti, nustatyti ir ištaisyti dėl atsakovės 2 netinkamai atliktų statybos techninės priežiūros darbų atsiradusius stoginės defektus, sudaro 8 065,99 Eur, t. y. 10 proc. visos atsiradusios žalos, kuri priteistina iš statybos darbų techninio prižiūrėtojo.

13.       Ieškovė nurodė, kad 2018 m. liepos 24 d. kreipėsi į atsakovę 3 su pretenzija, tačiau atsakovė 3 nusprendė, jog defektų atsiradimą lėmė netinkamai atlikti projektavimo darbai, todėl įvykis nepatenka į draudimo apsaugos apimtį, t. y. įvykis pripažintas nedraudžiamuoju. Atsižvelgiant į tai, kad nuostoliai ir žala atsirado garantinio termino metu, o taip pat įvertinant, kad jie sukelti objekte ieškovės statybos darbų vykdymo metu, įvykis, kurio metu buvo nustatyti objekto defektai, yra laikytinas draudžiamu įvykiu ir draudimo išmoka turi būti mokama. Iš draudimo bendrovės priteistinas 12 475,20 Eur žalos atlyginimas, t. y. ta žalos suma, kuri atsirado dėl ieškovės netinkamų veiksmų statybos proceso metu.

14.       Ieškovės teigimu, žalos atsiradimo diena Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.288 straipsnio 1 dalies prasme yra 2018 m. kovo 20 d., kai užsakovas pateikė rangovei pretenziją dėl garantiniu laikotarpiu paaiškėjusių defektų, todėl iš atsakovių priteistinos kompensacinės palūkanos iki ieškinio pateikimo dienos – 7 561,42 Eur (iš projektuotojo 5 640,82 Eur, iš statybos techninio prižiūrėtojo 754,17 Eur, draudimo bendrovės 1 166,43 Eur), kurios laikomos minimaliais ieškovės nuostoliais, atsakovėms laiku nesumokėjus ieškovės reikalaujamų sumų.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15.       Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB „Mitnija“ iš atsakovės UAB ,,Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ 8 065,99 Eur nuostolių, 6 procentų metines palūkanas už priteistą 8 065,99 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 338,10 Eur kompensacinių palūkanų ir 147,39 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų; priteisė ieškovei UAB „Mitnija“ iš atsakovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą 9 475,20 Eur nuostolių, 6 procentų metines palūkanas už priteistą 9 475,2  Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 492,19 Eur kompensacinių palūkanų ir 174,83 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė atsakovei UAB Architektas L. V. ir partneriai iš ieškovės UAB „Mitnija“ 9 768,25 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovei UAB ,,Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ iš ieškovės UAB „Mitnija“ 139,92 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė trečiajam asmeniui UAB „Ekspertika“ iš atsakovės UAB ,,Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ 2 606,70 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš ieškovės UAB „Mitnija“ 28,63 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

16.       Teismas nusprendė, kad aplinkybės, sudarančios byloje įrodinėjamą žalą, kurią ieškovė sieja su atsakovės 1 netinkamai parengtu stoginės projektu, paaiškėjo ir ieškovei tapo žinomas, kai po statybos dalyvių susitikimo atsakovė 1 pateikė ieškovei 2018 m. spalio 29 d. parengtą stoginės defektų šalinimo projektą; o žalos dydis ieškovei turėjo būti žinomas 2019 m. sausio 22 d., kai UAB „Mažeikių statybos kompanija“ atliko darbus statybos objekte pagal ieškovės iniciatyva parengtą defektų šalinimo projektą, kai ieškovė defektų pašalinimui panaudojo 97 280,42 Eur sumą, todėl ieškinį pareiškusi 2019 m. spalio 4 d. ieškovė vienerių metų ieškinio senaties termino nepraleido.

17.       Teismas, įvertinęs ieškinio faktinį pagrindą nurodė, jog kilusią žalą ieškovė grindžia atsakovės 1 netesėtais, kaltais veiksmais, pareigos laikytis tokio elgesio būdo, kad kitam asmeniui nebūtų padaryta žala, nesilaikymu (CK 6.246–6.249, 6.263 straipsniai), todėl padarė išvadą, jog ieškovė tinkamai pasinaudojo įstatymo suteikta teise reikšti ieškinį atsakovei UAB Architektas L. V. ir partneriai dėl žalos, atsiradusios deliktinės atsakomybės pagrindu, atlyginimo.

18.       Teismas nurodė, kad siekdamas išsiaiškinti, ar atsakovės 1 parengtas stoginės projektas atitiko jam keliamus įstatymo, turinio reikalavimus, ar rangovė UAB „Mitnija“ darbus atliko pagal parengtą projektą, 2021 m. vasario 17 d. nutartimi paskyrė teismo statybinę – ekonominę ekspertizę. Kauno apygardos teisme 2021 m. gegužės 4 d. gauto ekspertizės akto išvadose nurodoma, kad atsakovės 1 parengtas techninis ir darbo projektai atitinka statybos įstatymus ir statybos techninius reglamentus. Techninis projektas buvo ekspertuotas, gautas teigiamas ekspertizės aktas ir statybos leidimas. Darbo projektas buvo ekspertuotas, gautas teigiamas ekspertizės aktas. Ekspertizės metu taip pat nustatyti nežymūs techninio ir (ar) darbo projekto trūkumai (projektavimo darbai atlikti neatsižvelgus į faktinę objekto situaciją, neįvertinus lietvamzdžių ir ilginių padėties) neturėjo įtakos defektų atsiradimui. Ekspertai išvadose taip pat nurodė, kad rangovė UAB „Mitnija“ darbus objekte (stoginės denginio konstrukcijų ir stogo lakštų dangos dalyse) atliko ne pagal UAB Architektas L. V. ir partneriai techninį ir darbo projektą; statybos rangovas savavališkai atitraukė ilginius nuo pagrindinio pastato sienos, o naujoje ilginių atrėmimo vietoje (gegninėje santvaroje) neįrengė ilginių tvirtinimui skirtų mazgų ir paliko ilginius nepritvirtintus. Tuo pažeistas STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio techninės priežiūra“ 36.7 punktas; rangovas atlikdamas darbus nesivadovavo tokiems darbams atlikti ir jų kokybei kontroliuoti taikomais normatyviniais statybos dokumentais Statybos taisyklėmis STR121895674.205.01.03:2012 „Metalinių surenkamų konstrukcijų montavimo darbai“, nors būtent statybos vadovas, atlikdamas darbus, turėjo užtikrinti, jog metaliniai elementai (šiuo atveju – ilginiai) būtų laikinai įtvirtinti, išlyginti, po to atliktas pastovus įtvirtinimas visa tai matuojant geodeziniais prietaisais; iš viršaus apžiūrėjus lakštų dangą nustatyta, kad lakštų danga buvo sumontuota netinkamai, neišlaikyti tolygūs persidengimai, lakštai prasilenkę vienas kito atžvilgiu, kadangi stogo lakštai užleisti nevienodu atstumu, be to, tarp nupjautų kampų neišlaikytas optimalus 5–10 mm tarpas. Vietomis dėl nepakankamai užleistų lakštų stogo danga nesandari; esant nestabilioms, judančioms stogo konstrukcijoms – ilginiams bei netinkamai – per mažu atstumu pritvirtintai stogo dangai nuo krašto, galima statinyje esančių žmonių susižalojimo rizika (smūgiai) dėl atsilaisvinusio ir nukritusio statinio elemento. Dėl to yra netenkinami Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(4):2008 Esminis statinio reikalavimas „Naudojimo sauga“ pagrindiniai techniniai rodikliai; dėl nustatytų stogo dangos nesandarumų yra netenkami STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ reikalavimai.

19.       Teismas, įvertinęs byloje surinktų rašytinių įrodymų visumą, bylos šalių ir jų atstovų paaiškinimus, nusprendė, jog nepasitvirtino ieškovės teiginiai, kad atsakovės UAB Architektas L. V. ir partneriai projektavimo darbai atlikti aplaidžiai, nerūpestingai ir neatsakingai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kad netinkami projektiniai sprendiniai įtakojo defektų atsiradimą ir tai iš dalies lėmė ieškovės patirtus nuostolius taisant defektus. Byloje nustatyta, kad atsakovės 1 parengtas statinio darbo ir techninis projektai buvo parengti tinkamai, laikantis nustatytų statybos techninių reglamentų reikalavimų. Teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti atliktos teismo ekspertizės išvadomis. Teismas, įvertinęs atliktos ekspertizės išvadas ir vertinimus, konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovės 1 netinkamų, neteisėtų veiksmų stoginės projekto rengimo procese, nepagrindė teiginio, jog parengtas projektas buvo ydingas, netinkamas vykdyti. Priešingai, byloje yra nustatyta, kad ieškovė statybos darbus vykdė pažeidžiant projektinius sprendinius, kas lėmė defektų stoginės konstrukcijose atsiradimą. Nagrinėjamu atveju buvo paneigta UAB Architektas L. V. ir partneriai kaltės prezumpcija, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš projektuotojos ieškinyje nurodomą sumą žalai atlyginti, palūkanas, kompensacines palūkanas atmestas.

20.       Teismas aptarė Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas) reglamentuotas statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigas, pabrėžė, kad 19 straipsnio 8 dalyje numatoma, kad už nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą statinio statybos techninis prižiūrėtojas atsako šio įstatymo, Lietuvos Respublikos CK nustatyta tvarka.

21.       Teismas nurodė, kad teismo ekspertizės akto išvadose nustatyta, jog rangovė UAB „Mitnija“, atlikdama darbus, pakeitė projektinius sprendinius ir darbus atliko ne pagal projektą, o pakeitimų nesuderino su projekto autoriais, be to, atlikdama darbus nesivadovavo normatyviniais statybos dokumentais, darbus atliko ne pagal projektą, gavus iš statytojo stogo dangos lakštus, netikrino jų atitikimo projektui ir netikrino jų atitikties deklaracijų, o atliktų darbų nepridavė statybos techninei priežiūrai ir tuo pažeidė STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio techninės priežiūra“ reikalavimus.

22.       Ekspertai išvadose taip pat nurodė, kad statybos techninis prižiūrėtojas (UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“) leido įrengti konstruktyvą ne pagal projektą, netyrė ir netikrino, ar projekto sprendiniai atitinka faktiškas statybos sąlygas, neužtikrino, kad atsirastų projekto pakeitimai, nesustabdė statybos darbų, atliekamų ne pagal projektą, netikrino, kad atliekami darbai atitiktų normatyvinę kokybę, netikrino, kokie stogo lakštai montuojami ir ar atitinka projektą ir kokie stogo lakštų atitikties dokumentai, tuo grubiai pažeidė STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio techninės priežiūra“ reikalavimus – 108.5. – „tikrina per visą statinio statybos laiką, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą, laikantis įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, prisijungimo sąlygų, statybą leidžiančio dokumento reikalavimų, o Reglamento 5.5 papunktyje ir (ar) 5.6 papunktyje numatytais atvejais – ir minėtuose papunkčiuose nurodytų asmenų rašytinių sutikimų ir jų sąlygų, jei tokios buvo nustatytos, laiku būtų atliekami reikalingi matavimai ir bandymai“; 108.6. – „sužinojus, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos sąlygų arba dėl kitų priežasčių negali būti realizuojami, kreipiasi į statytoją (užsakovą), o, jam pavedus, – į statinio projektuotoją dėl projektinių sprendinių koregavimo“; 108.8. – „kontroliuoja, kad visi statinio projekto pakeitimai būtų atlikti nustatyta tvarka, o, jei keičiami projektiniai sprendiniai, kuriems buvo atlikta ekspertizė, informuoja statytoją (užsakovą), kad būtina atlikti statinio projekto papildomą ekspertizę“; 108.9. – „sustabdo statybos darbus, jei pakeisti projektiniai sprendiniai neįteisinti nustatyta tvarka“; 108.10. – „kontroliuoja statybos darbų normatyvinę kokybę, jų atlikimo pagal darbų technologiją nuoseklumą“; 108.12. – „tikrina, kad statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybė, nurodyta atitikties dokumentuose, atitiktų reikalavimus, nurodytus statinio projekto techninėse specifikacijose“. Ekspertai nurodė, kad defektai buvo akivaizdūs, galutinio darbų priėmimo–perdavimo metu komisija galėjo juos pastebėti.

23.       Teismas konstatavo neturintis pagrindo abejoti ir nesivadovauti atliktos ekspertizės išvadomis ir nusprendė, jog dėl netinkamai atliktos statinio statybos priežiūros statybos objekte atsirado defektai ir trūkumai, kuriuos šalindama rangovė turėjo išlaidų. Teismo vertinimu, ieškovė įrodė būtinąsias atsakovės UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, kilusią dėl šių neteisėtų veiksmų, ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir atsiradusios žalos, o atsakovė nepaneigė savo kaltės prezumpcijos, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 8 065,99 Eur turėtų nuostolių, 6 proc. metines palūkanas už priteistą 8 065,99 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

24.       Pasisakydamas dėl ieškovės prašomų priteisti kompensacinių palūkanų teismas nurodė, kad 2018 m. kovo 20 d., kai užsakovas pateikė rangovei pretenziją dėl garantiniu laikotarpiu paaiškėjusių defektų, nei ieškovei, nei statybos techniniam prižiūrėtojui nebuvo žinomas nei žalos dydis, nei jos atsiradimo pagrindas ir mechanizmas, nei statybos dalyvis, dėl kurio kaltės atsirado defektai. Teismas nusprendė, kad žalos atsiradimo data statybos techninio prižiūrėtojo atžvilgiu yra 2019 m. sausio 22 d., kai UAB „Mažeikių statybos kompanija“ atliko defektų šalinimo darbus statybos objekte pagal 2018 m. lapkričio 29 d. ieškovės iniciatyva parengtą defektų šalinimo projektą ir kai ieškovė defektų pašalinimui panaudojo 97 280,42 Eur sumą. Teismo vertinimu, nuo šios datos atsirado atsakovės 2 prievolė sumokėti atsiradusią 8 065,99 Eur nuostolių sumą ieškovei, todėl nuo šios dienos skaičiuotinos palūkanos sudaro 338,10 Eur. Kitoje dalyje prašymas priteisti palūkanas atmestas.

25.       Teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai reikalauja atlyginti dalį žalos, kuri atsirado dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų statybos objekte, kadangi draudimo bendrovė ERGO Insurance SE draudimo sutarčių pagrindu buvo apdraudusi ieškovės garantines prievoles. Nurodė, kad defektai buvo nustatyti garantinio termino metu, reikalavimas pareikštas nepasibaigus draudimo sutartyse numatytam dvejų metų terminui, ieškovė byloje pateikė įrodymus, kad dėl jos nekokybiškai atliktų darbų atsirado 12 475,20 Eur nuostolių suma. Teismas ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies, nustatęs, jog taikytina 3 000 Eur išskaita (franšizė). Taigi, teismas nusprendė, kad įvykis, kurio metu buvo nustatyti stoginės defektai, pripažintinas draudžiamuoju įvykiu, ir priteisė ieškovei iš atsakovės 3 9 475,20 Eur nuostolių sumą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą 9 475,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

26.       Prašymą dėl kompensacinių palūkanų priteisimo teismas tenkino iš dalies, nurodęs, jog žalos atsiradimo data draudimo bendrovės atžvilgiu yra 2018 m. lapkričio 21 d. Teismas apskaičiavo atsakovės 3 mokėtiną 492,19 Eur palūkanų sumą iki ieškinio pateikimo dienos, kitoje dalyje ieškovės reikalavimą priteisti kompensacines palūkanas atmetė.

27.       Teismas ieškovės UAB „Mitnija“ sumokėto žyminio mokesčio dalį priteisė iš atsakovių 2 ir 3 proporcingai jų atžvilgiu patenkintų reikalavimų daliai: iš atsakovės 2 – 147,39 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovės 3 – 174,83 Eur žyminio mokesčio. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti V. R. sumokėtą 1 500 Eur sumą, nes teismas nesivadovavo šio asmens 2021 m. birželio mėnesį parengtomis išvadomis.

28.       Teismas atsakovės UAB Architektas L. V. ir partneriai prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies, nusprendęs, kad, nors šios atsakovės atžvilgiu ieškinys atmestas visiškai, tačiau ne visos išlaidos pagrįstos. Teismo vertinimu, pagrįstų ir įrodytų atsakovės UAB Architektas L. V. ir partneriai turėtų bylinėjimosi išlaidų suma yra 9 768,25 Eur, todėl šią sumą priteisė atsakovei iš ieškovės.

29.       Nustatęs, kad ieškovės ieškinys atsakovės UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ atžvilgiu patenkintas 95,28 procentų dalimi, teismas atsakovei iš ieškovės priteisė 139,92 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje prašymą atmetė.

30.       Teismas nustatė, kad UAB „Ekspertika“ į bylą įtraukta atsakovės UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ iniciatyva; nors trečiasis asmuo prašė pašalinti ją iš byloje dalyvaujančių asmenų, atsakovė 2 su tokiu teismo siūlymu nesutiko, todėl, atsižvelgdamas į tokią atsakovės UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ poziciją, teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. protokoline nutartimi atsisakė pašalinti iš byloje dalyvaujančių asmenų UAB „Ekspertika“. Kadangi byloje ieškovė jokių reikalavimų UAB „Ekspertika“ nereiškė, o atsakovės UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ atžvilgiu ieškinys iš esmės yra tenkintas visiškai, teismas iš atsakovės 2 priteisė UAB „Ekspertika“ jos turėtas 2 606,70 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

31.       Ieškovė UAB „Mitnija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį, kuria atmestas apeliantės reikalavimas dėl 60 143,15 Eur sumos, sudarančios apeliantės faktiškai patirtas stoginės defektų priežasčių tyrimo ir pašalinimo išlaidas, 6 proc. procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 623,38 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo iš atsakovės UAB Architektas L. V. ir partneriai, ir priimti naują sprendimą – tenkinti šiuos apeliantės UAB „Mitnija“ reikalavimus; panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kurioje iš apeliantės atsakovės UAB Architektas L. V. ir partneriai naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos – 855 Eur už UAB „Jonuša“ suteiktas konsultavimo paslaugas; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

31.1.                      Teismas, spręsdamas dėl projektuotojo atsakomybės už stoginės defektus, netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas ir nesilaikė įrodymų pakankamumo taisyklės. Apeliantės pateikti ekspertų J. P. ir V. R. atlikti tyrimai ir išvados nebuvo tiriami ir vertinami, nors ekspertai detaliai ir motyvuotai nurodė, kodėl būtent projektuotojas yra atsakingas už stoginės defektus.

31.2.                      Teismas, remdamasis išimtinai tik ekspertizės aktu, nepagrįstai nusprendė, kad projektuotojas nėra atsakingas už stoginės defektus ir su tuo susijusias apeliantės patirtas defektų priežasčių tyrimo ir šalinimo išlaidas. Teismo ekspertų parengtas ekspertizės aktas atmestinas toje dalyje, kurioje teismo ekspertai daro išvadas apie projektuotojo atliktų projektavimo darbų kokybę, nurodydami, kad: techninis ir darbo projektai atitinka statybos įstatymus ir statybos techninius reglamentus, o techninio ir (ar) darbo projekto trūkumai neturėjo įtakos defektų atsiradimui; projekto netikslumai netrukdė apeliantei kokybiškai atlikti darbus, taip pat neturėjo įtakos defektų atsiradimui; defektus lėmė apeliantės veiksmai, dėl šių priežasčių: 1) kitų byloje esančių įrodymų visetas paneigia ekspertizės akto išvadas, o pats ekspertizės aktas neatitinka įrodymų sąsajumo ir leistinumo principo, kadangi jame pateikiami faktiniai duomenys niekaip nesusiję su įrodinėjimo dalyku bei pasisakoma dėl aplinkybių, kurios nėra ginčo objektas šioje byloje. Be to, ekspertinis tyrimas atliktas netinkamai, o išvados yra prieštaringos, nemotyvuotos, neišsamios, neaiškios ir neišplaukia iš tyrimo eigos. Teismo ekspertai ignoruoja byloje esančius įrodymus ir pateikia tendencingas ir byloje esamiems įrodymams prieštaraujančias išvadas; 2) ekspertizės aktas rengtas vadovaujantis dokumentu, kurio ekspertizės rengimo metu nebuvo byloje ir teismo ekspertai šio dokumento neprašė pateikti, todėl kyla abejonių teismo ekspertų nešališkumu, sąžiningumu ir objektyvumu.

31.3.                      Teismas neįvertino aplinkybių, kad didžioji dalis stoginės defektų, lėmusių nuostolius, atsirado būtent dėl projektavimo klaidų, kurios pasireiškė tuo, jog projektuotojas: 1) neteisingai atliko stoginės konstrukcijų skaičiavimus – skaičiavimams naudotos neteisingos apkrovos, neteisingai apskaičiuota padidintos apkrovos veikimo zona, neteisingai apskaičiuotos santvaros elementų įrąžos; 2) numatė per silpnos laikančios galios ilginius; 3) neteisingai apskaičiavo ir tolesniuose skaičiavimuose naudojo neteisingą padidintos sniego apkrovos veikimo zonos plotį „b“; 4) parinko neteisingus konstrukcinius sprendinius – neteisingai suprojektavimo ilginių išdėstymą, t. y. suprojektuotas per retas ilginių išdėstymas; 5) stoginės denginį laikančiųjų konstrukcijų – ilginių ir santvarų projektiniai sprendiniai netenkina norminių dokumentų reikalavimų pagal mechaninį atsparumą ir pastovumą, t. y. projektiniai sprendiniai prieštarauja teisės aktams; 6) projektuotojo klaidos, skaičiuojant stoginės stogo denginio konstrukcijos laikomąją galią, yra esminės, nes yra neužtikrinamas stoginės ilginių stabilumas; 7) stoginės darbo projektas buvo neišsamus, neišbaigtas ir jame nebuvo numatyti visi reikiami sprendiniai.

31.4.                      Projektuotojo pareiga garantuoti statinio kokybę per įstatymo nustatytą garantinį terminą yra specifinė įstatymo pagrindu atsirandanti pareiga, kuri nustatyta ir taikoma dėl konkretaus statinio, tai reiškia, kad ši pareiga yra nukreipta erga omnes (prieš visus), todėl jos pažeidimo atveju projektuotojui taikoma deliktinė atsakomybė CK 6.263 straipsnio pagrindu. Projektuotojas pripažino, kad stoginės statybos darbų metu projekto vykdymo priežiūros faktiškai neatliko taip, kaip to reikalauja teisės aktai. Projektuotojas, kaip projekto vykdymo priežiūrą atliekantis asmuo, privalėjo tikrinti, ar apeliantė stato stoginę laikydamasi projekto sprendinių ir, esant nukrypimams nuo projekto, privalėjo apie tai įrašyti į statybos darbų žurnalą ir reikalauti, kad tokie darbai būtų ištaisyti, tačiau to nedarė. Taip pat privalėjo drausti apeliantei naudoti statybines medžiagas, jei jos neatitinka statinio projekto; privalėjo reikalauti, kad apeliantė pateiktų stoginės statybos darbams panaudotų statybos produktų atitiktį patvirtinančius dokumentus, o, jei apeliantė šios pareigos nevykdo, privalėjo į statybos darbų žurnalą įrašyti reikalavimus ir nurodymus apeliantei dėl šio pažeidimo pašalinimo, tačiau to nedarė. Taigi, atsakovės 1 atsakomybė kyla remiantis deliktine atsakomybe, kuri pasireiškia teisės aktų reikalavimų nesilaikymu, nes: projektuotojo atlikti stoginės konstrukcijų skaičiavimai neatitiko teisės aktų reikalavimų; projektuotojas, kaip projekto vykdymo priežiūrą atlikęs subjektas, leido apeliantei vykdyti darbus nukrypstant nuo projekto.

31.5.                      Taip pat atsakovė 1 nesilaikė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai bei profesinio standarto: projektuotojas nesilaikė jo profesinei, atestuojamai veiklai keliamų rūpestingumo ir atidumo standartų; projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros darbus atliko aplaidžiai ir nepakankamai rūpestingai. Atsakovės 1 parengtas ir apeliantei pateiktas stoginės darbo projektas nebuvo tinkamas iš pat pradžių. Tai įrodo, kad projektuotojo atliktus stoginės projektavimo darbus reikėjo taisyti ir šio fakto projektuotojas prieš bylos nagrinėjimą teisme neginčijo. Tačiau šių aplinkybių teismas tinkamai neišanalizavo, neįvertino ir skundžiamame sprendime dėl jų nepasisakė.

31.6.                      Apeliantės prašomus atlyginti nuostolius sudaro faktiškai patirtos stoginės defektų priežasčių tyrimo ir šalinimo išlaidos, kurios yra realios, būtinos ir protingo dydžio, jas apeliantė detaliai pagrindė.

31.7.                      Teismas priteisė iš apeliantės atsakovės 1 naudai 9 768,25 bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir 855 Eur dydžio išlaidų sumą, kurią projektuotojas už konsultavimą pirmos instancijos teisme sumokėjo UAB „Jonuša“; faktiškai konsultacines paslaugas teikė UAB „Jonuša“ atstovė – specialistė statybos inžinierė R. J. M. pagal 2020 m. birželio 26 d. sudarytą konsultavimo sutartį. Atsakovė 1 savo interesus pirmos instancijos teisme gynė pasitelkusi du atstovus: advokatę S. V. ir specialistę statybos inžinierę R. J. M., kuri nėra nei advokatė, nei advokato padėjėja, jos suteiktos konsultavimo paslaugos nėra tapačios advokato ar advokato padėjėjo pagalbai ir taip pat nepriskirtinos advokatų ir advokatų padėjėjų teikiamoms teisinėms paslaugoms CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme, todėl visos ir bet kokios atsakovės 1 UAB „Jonuša“ sumokėtos sumos už R. J. M. teiktas konsultavimo paslaugas negali būti priteisiamos iš apeliantės. 

32.       Atsakovė UAB Architektas L. V. ir partneriai atsiliepime į ieškovės UAB „Mitnija“ apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės pateikto apeliacinio skundo netenkinti; priteisti iš apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

32.1.                      Teismas įvertino ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir iš įrodymų visumos padarė išvadas apie tam tikrų byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas argumentuotai atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ištyrė visas faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, skundžiamame sprendime yra argumentuotai pateiktos pagrindinės išvados dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė yra atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos.

32.2.                      Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad ekspertizės aktas nelaikytinas tinkamu įrodymu ir atmestinas. Ekspertai neišėjo iš ekspertinio tyrimo ribų, nes atsakinėjo į konkrečiai pavestus atsakyti klausimus. Apeliantė neįrodė, kad ekspertai netikrino skaičiavimų. Apeliantė, manydama, kad ekspertų išvada neišsami, nepasinaudojo teise prašyti apklausti ekspertus. Ekspertai aiškiai ir motyvuotai nurodė, kokie defektai, kaip ir kodėl lėmė nuostolius. Pateiktos ekspertizės išvadų sisteminė analizė, o ne pavienių ekspertų teiginių vertinimas, kaip tą daro apeliantė, ištraukdama tam tikrus ekspertų žodžius iš konteksto, patvirtina, kad ekspertų išvados yra nuoseklios, pagrįstos teisės aktais, gautos panaudojus ekspertizės tiriamojoje dalyje nurodytus tyrimus ir įrangą.

32.3.                      Apeliantė neįrodė atsakovės 1 atžvilgiu civilinei atsakomybei taikyti būtinųjų sąlygų. Bylos duomenys patvirtino pačios apeliantės kaltę dėl defektų. Atsakovės 1 vertinimu, neįrodyta ir būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga – žala. Ekspertizės aktas patvirtina, kad defektų ištaisymo kaina sudaro tik 17 938 Eur su PVM sumą. Ekspertai nustatė, kad UAB „Smailusis skliautas“ darbų trūkumų pašalinimo projektas parengtas neteisingai; pateikė reikalingus, šalinant defektus, darbus ir jų rinkos kainas. Byloje nėra įrodymų, kad apeliantės nurodytos kainos, kurias ji neva sumokėjo bendrovei UAB „Mažeikių statybos kompanija“, būtų aptartos su atsakove 1 ar užsakovu. Apeliantei nepriteistina žala taip pat ir dėl to, kad defektai šiai dienai taip ir liko neištaisyti. Tai, kad apeliantė neįrodė patirtos žalos, pagrindžia ir tai, kad apeliantė nepateikė tinkamo apmokėjimo už UAB „Mažeikių statybos kompanija“ neva atliktus darbus įrodymo. Byloje pateiktas išrašas iš ieškovės buhalterinės apskaitos programos nėra tinkamas ir leistinas įrodymas, kad pagal UAB „Mažeikių statybos kompanija“ PVM sąskaitą faktūrą buvo sumokėta.

32.4.                      Nepriteistina už UAB „Smailusis skliautas“ projektą, kadangi teismo ekspertai nustatė, kad jis parengtas netinkamai, jame yra perteklinių darbų, o kai kurie nurodytieji neparemti skaičiavimais, todėl neaišku, kuo vadovaujantis nuspręsta, jog jie reikalingi. Be to, atlikdami projektavimo darbus ir rengdami konstrukcijų dalį, UAB „Smailusis skliautas“ specialistai rėmėsi J. P. pateiktomis pastabomis ir rekomendacijomis, kurios, kaip pripažino ieškinyje apeliantė, buvo neišsamios. Nepriteistina ir už specialisto J. P. bei specialisto V. R. išvadas išlaidos, nes jos pagrindžia apeliantės, o ne atsakovių kaltę.

32.5.                      Dalyje dėl bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai apeliantė nepagrįstai teigia, kad projektuotojas žinojo, jog jo parengtas stoginės darbo projektas yra netinkamas ir tik bylos nagrinėjimo metu, formuodamas savo gynybos poziciją, pakeitė nuomonę ir pradėjo teigti, kad projektavimo darbus atliko tinkamai. Atsakovė 1 niekada nepripažino, kad projektas buvo su trūkumais. Apeliantė, ištraukdama iš konteksto pavienius sakinius, bando įrodinėti, kad atsakovė 1 buvo pripažinusi kažkokius savo darbo defektus. Šioje byloje taikytinas sutarties uždarumo principas ir pripažintina, kad apeliantės reikalavimai atsakovei 1 taikyti deliktinę atsakomybę negali būti kildinami iš bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ar profesionalaus elgesio standarto. Deliktinė atsakomybė atsakovės 1 atžvilgiu netaikytina, o, nusprendus ją taikyti, pripažintina, kad apeliantė neįrodė visų būtinųjų civilinei atsakomybei taikyti sąlygų pagal CK 6.246 straipsnio 2 dalį: nei atsakovės 1 neteisėtų (kaltų) veiksmų, nei žalos ir jos dydžio, nei priežastinio ryšio nėra, t. y. nesant atsakovės 1 kaltų veiksmų dėl defektų, neįrodinėtinas ir priežastinis ryšys tarp kaltų veiksmų ir pasekmių (defektų), nes priežastinio ryšio be kaltės ir nėra.

32.6.                      Byloje pateikti įrodymai (teismo ekspertizė; apeliantės pozicija pretenzijoje dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos išmokėjimo žalos byloje; statybos rangos sutarties sąlygos ir kt.) pagrindžia, kad už stoginės statybos defektus atsakinga tik pati apeliantė.

32.7.                      Net jei ir būtų nuspręsta taikyti deliktinę atsakomybę ar kad projektavimas buvo su klaidomis, turėjusiomis įtakos defektams, apeliantės nurodytas žalos tarp statybos proceso dalyvių paskirstymas neatitinka pačios apeliantės nurodomos teismų praktikos, pagal kurią esant kaltiems visiems statybų proceso dalyviams: ir techninei priežiūrai ar už jos samdymą ir kontrolę atsakingam užsakovui, ir rangovui, ir projektuotojui, techninė priežiūra ar už jos samdymą ir kontrolę atsakingas užsakovas turi prisiimti apie 10 – 15 proc. atsakomybės už žalą, o didžiausia atsakomybė už defektus visgi visais atvejais tenka rangovui. Tad bet kuriuo atveju, apeliantės procentinis atsakomybės paskirstymas yra teisiškai nepagrįstas.

32.8.                      Teismui padarius išvadą, kad deliktinė atsakomybė atsakovei 1 galėtų būti taikoma, apeliantės atžvilgiu taikytina CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalis ir spęstina, kad apeliantė pati yra kalta dėl kilusių defektų ir prisiėmė riziką dėl to.

32.9.                      Byloje atsakovę 1 kartu su advokate atstovauja specialistė, pateikusi kvalifikaciją įrodančius dokumentus bei dokumentus, patvirtinančius teisę atstovauti. Išlaidos laikytinos pagrįstomis ir būtinomis ir priteistinos CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto bei 3 dalies pagrindu. Nėra teisinio pagrindo vadovautis apeliantės nurodoma teismų praktika dėl atstovavimo išlaidų nepriteisimo, nes bylų ratio decidendi skiriasi iš esmės. Apeliantės cituojamose bylose kalbama apie teisinių paslaugų teikimą, t. y., kai naudojamos teisinės žinios, tuo tarpu šioje byloje R. J. M. teikė specialias žinias statybų srityje. Tad sprendimo dalis, kuria priteista 855 Eur dydžio išlaidų suma už konsultavimo paslaugas, yra teisėta ir pagrįsta.

33.       Atsakovė UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ atsiliepime į ieškovės UAB „Mitnija“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

33.1.                      Teismas turėtų atsižvelgti į atsakovės 2 apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl ieškovės teisės reikšti reikalavimus statybos dalyviams deliktinės atsakomybės pagrindu. Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, būtų suformuota ydinga teisminė praktika, esant statybos rangos santykiams rangovui sudarant galimybę ignoruoti sutartinius santykius su užsakovu bei sutartinę atsakomybę ir deliktinės atsakomybės pagrindu reikšti reikalavimus užsakovo pasamdytiems projektuotojui ir statybos techniniam prižiūrėtojui.

33.2.                      Atsižvelgiant į tai, kad techninį ir darbo projektus rengė užsakovas – trečiasis asmuo UAB „Eternit Baltic“, ieškovė reikalavimus dėl nekokybiškų projektavimo darbų turėjo reikšti užsakovui. Ieškovė pasirinko netinkamą savo civilinių teisių gynimo būdą; manant, kad dėl statybos defektų kaltas yra projektuotojas (kai techninį ir darbo projektus rengė užsakovas), ji turėjo teisę reikšti atsikirtimus užsakovui ir galėjo būti atleista nuo savo civilinės atsakomybės vadovaujantis CK 6.696 straipsnio 3 dalimi, 6.697 straipsnio 3 dalimi.

34.       Atsakovė ERGO Insurance SE atsiliepime į ieškovės UAB „Mitnija“ apeliacinį skundą prašo priimtą skundą nagrinėti teismo nuožiūra, nes ieškovė skundžia tik tą sprendimo dalį, kuri susijusi su atsakovės UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ atsakomybe, o kitų atsakovių atžvilgiu priimto sprendimo neskundžia.

35.       Trečiasis asmuo UAB „Ekspertika“ atsiliepime į ieškovės UAB „Mitnija“ apeliacinį skundą prašo teismo nuožiūra išspręsti klausimą dėl UAB „Mitnija“ apeliacinio skundo pagrįstumo; priteisti UAB „Ekspertika“ naudai visas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad buvo nepagrįstai įtraukta į šalių ginčą trečiojo asmens statusu ir ieškovė tam pritaria, nes neginčija trečiojo asmens parengtų aktų. Kadangi trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos priteistos iš atsakovės 2, nepriklausomai nuo ieškovės apeliacinio skundo išsprendimo rezultato, sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistu.

36.       Atsakovė UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį, kuria iš apeliantės ieškovės UAB „Mitnija“ naudai priteista 8 065,99 Eur nuostolių, 6 procentų metinės palūkanos už priteistą 8 065,99 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 338,10 Eur kompensacinių palūkanų ir 147,39 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų bei UAB „Ekspertika“ naudai priteista 2 606,70 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

36.1.                      Ieškovė yra netinkamas subjektas reikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atsakovei 2 kaip statinio statybos techniniam prižiūrėtojui, nes jos teisės nebuvo pažeistos dėl techninio prižiūrėtojo neteisėtų veiksmų, net jeigu tokius nustatytų teismas. Teismas visiškai nepasisakė dėl apeliantės nurodytų argumentų, kad techninis prižiūrėtojas atsako užsakovui ar statinio sugriuvimo atveju nukentėjusiems asmenims, bet ne rangovui.

36.2.                      Teismas, spręsdamas dėl apeliantės neteisėtų veiksmų, išimtinai vadovavosi teismo ekspertizės išvadomis, neargumentuodamas, kodėl atmeta kaip nepagrįstus apeliantės atsiliepime nurodytus atsikirtimus. Teismo ekspertizė nustatė, kad defektų atsiradimo priežastis – tyčia paslėpti defektai, ko pasėkoje nepritvirtinti ilginiai išsikraipė dėl varžtų šoninių jėgų veikimo. Esant tyčia paslėptiems defektams, deformuojant ilginius pažeidžiant technologiją, techninis prižiūrėtojas negalėjo nustatyti šių defektų, nes jie atsiskleidė tik praėjus kuriam laikotarpiui, veikiant varžtų šoninėms jėgoms. Apeliantė buvo tyčia suklaidinta ir negalėjo numatyti, kad ieškovė ėmėsi tokių tyčinių neteisėtų veiksmų. Dėl šios priežasties teismas padarė klaidingą išvadą, kad apeliantė atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, nes būtent dėl ieškovės tyčinių neteisėtų veiksmų darbai buvo atlikti su tyčia paslėptais defektais. Be to, ekspertizės akte ekspertai nurodė, kad ieškovė atliktų darbų nepridavė statybos techninei priežiūrai.

36.3.                      Nors ekspertizės akte nurodoma, kad techninis prižiūrėtojas taip pat iš savo pusės privalėjo kontroliuoti, jog žurnalas būtų pateiktas kartu su geodezine kontroline nuotrauka, tačiau nenurodo: kuriame etape techninis prižiūrėtojas turėjo tai atlikti; kokiame teisės akte tai nurodyta; kaip tai būtų galėję įtakoti nekokybiškų darbų atlikimą ir atitinkamai žalos atsiradimą, jeigu iš ekspertizės išvados akivaizdu, kad apeliantė nukrypimą nuo projekto galėjo pastebėti tik atlikus darbus ir padarius geodezinę kontrolinę nuotrauką, kurios nebūtų galima padaryti darbų atlikimo metu ar iki tol (priežastinio ryšio nebuvimas).

36.4.                      Techninis prižiūrėtojas ne tik neturi galimybės būti statybų aikštelėje darbų atlikimo metu ir juo labiau kontroliuoti visų statybvietėje esančių statybininkų atliekamų darbų kokybę (tai būtų fiziškai neįmanoma), bet to jam netgi nenumato teisės aktai. Ieškovė neįrodinėjo, byloje nėra surinkta įrodymų ir ekspertai nenustatė, kad ieškovei informavus apie naują statybos darbų technologinį procesą apeliantė nedalyvavo arba lankėsi statybvietėje rečiau nei du kartus per savaitę.

36.5.                      Apeliantė, kaip statybos techninis prižiūrėtojas, nėra atsakinga už projektuotojo neteisėtus veiksmus ir už ieškovės – rangovo nekokybiškai atliktus darbus. Atsakovė 2 būtų atsakinga užsakovui tik už tai, kad nepastebėjo nekokybiškai atliktų darbų, tačiau negali atsakyti rangovui už patį faktą, jog pastarasis darbus atliko ne pagal projektą ar nekokybiškai. Statybos techninis prižiūrėtojas negalėjo įtakoti ieškovės nekokybiškų darbų atlikimo, galėjo juos nustatyti tik retrospektyviai, todėl tai niekaip neįtakojo nuostolių rangovui dėl techninio prižiūrėtojo veikimo ar neveikimo kilimo.

36.6.                      Tiek ieškovė ieškiniu pripažįsta, tiek teismo paskirti ekspertai nustatė, kad defektai atsirado dėl tyčinių ieškovės veiksmų – deformuotų ilginių, pritvirtintų nukrypstant nuo technologijų. Taigi, nuostolius lėmė ne statybos techninio prižiūrėtojo neteisėti veiksmai/neveikimas, o pačios ieškovės veiksmai. Nors apeliantė atsiliepime į ieškinį nurodė argumentus dėl priežastinio ryšio nebuvimo, teismas dėl šios būtinos civilinės atsakomybės sąlygos nepasisakė.

36.7.                      Net jeigu apeliantė prieš pasirašant atliktų darbų aktus būtų pastebėjusi defektus, ieškovė būtų turėjusi pareigą atlikti, įrengti sutvirtinimo mazgus ir bet kokiu atveju būtų patyrusi šias defektų šalinimo išlaidas, t. y. ieškovės nurodytos išlaidos darbams būtų atsiradusios bet kokiu atveju, nepriklausomai nuo apeliantės veiksmų. Tokiu būdu ieškovės nurodyti nuostoliai, kiek susiję su netinkamu darbų atlikimu, nelaikytini ieškovės nuostoliais CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme. Teismas visiškai nenustatinėjo nuostolių dydžio, o pasivadovavo išimtinai ieškovės nurodyta suma.

36.8.                      Teismas visiškai nepagrįstai priteisė kompensacines palūkanas; ieškovės su atsakovėmis nesiejo jokie sutartiniai santykiai, kurie būtų numatę kompensacinių palūkanų mokėjimą.

36.9.                      Teismas nepagrįstai iš apeliantės priteisė bylinėjimosi išlaidas UAB „Ekspertika“, nes turėdamas išimtinę teisę įtraukti į bylą UAB „Ekspertika“ ir atitinkamai ją pašalinti pats į bylą įtraukė šį asmenį ir jo vėliau nepašalino, kas patvirtina, jog manė, kad vėlesnis teismo sprendimas gali turėti įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms. Teismas UAB „Ekspertika“ patirtas bylinėjimosi išlaidas turėjo priteisti iš ieškovės, nes ji pareiškė nepagrįstą (atmestą) reikalavimą dėl nuostolių priteisimo, argumentuodama netinkamu projektu.

37.       Ieškovė UAB „Mitnija“ atsiliepime į atsakovės UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

37.1.                      Techninio prižiūrėtojo pozicija dėl rangovo teisinės gynybos priemonių yra nepagrįsta, prieštaraujanti teisės aktams ir teismų praktikai, kurioje nurodoma, kad rangovas, manydamas, jog statybos techninis prižiūrėtojas taip pat yra atsakingas už nustatytus defektus, turi teisę techniniam prižiūrėtojui pareikšti reikalavimą atlyginti jo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Sutartinių santykių nebuvimo faktas pats savaime nereiškia, kad dėl techninio prižiūrėtojo neteisėtų ir/ar netinkamų veiksmų ar neveikimo rangovas nepatirs žalos, ar kad įstatymas ar teismų praktika riboja rangovo galimas teisinės gynybos priemones ginče su techniniu prižiūrėtoju taip, kad rangovui yra draudžiama reikšti reikalavimą techniniam prižiūrėtojui dėl rangovo patirtų nuostolių atlyginimo.

37.2.                      Statybos įstatymas įtvirtina aktyvaus statinio statybos techninio prižiūrėtojo sampratą, tad jis turėjo būti iniciatyvus, veikti proaktyviai, vykdyti nuolatinę statybos darbų kokybės kontrolę bei užtikrinti realią defektų prevenciją. Šiuo atveju techninis prižiūrėtojas ne tik galėjo, bet ir privalėjo kontroliuoti rangovo atliekamų darbų kokybę, naudodamasis įstatyme suteiktomis priemonėmis ir taip užkirsdamas kelią galimiems stoginės darbų defektams. Statybos darbų kokybės kontrolė yra tęstinis veiksmas, atliekamas viso objekto statybos metu, o ne išimtinai tik pradedant naują statybos darbų technologinį procesą ar du kartus per savaitę užsukant į statybvietę. Stoginės defektai buvo akivaizdūs tiek darbų vykdymo metu, tiek ir darbų priėmimo metu.

37.3.                      Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Todėl rangovas savo reikalavimą grindžia ir tuo, kad techninis prižiūrėtojas nesilaikė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai; pažeidė profesionalaus elgesio standartą.

37.4.                      Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme techninis prižiūrėtojas aplinkybių apie rangovo neva tyčinius veiksmus nenurodė ir apskritai neįrodinėjo rangovo tyčios; apie tai nepasisakė ekspertai, nepasisakyta ir skundžiamame sprendime. Atsižvelgiant į CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą taisyklę, tokios apeliantės nurodytos aplinkybės nevertintinos ir atmestinos.

37.5.                      Apeliantė skunde faktiškai pripažįsta, kad darbų metu ji nepastebėjo stoginės defektų, lėmusių rangovo reikalaujamus atlyginti nuostolius. Aplinkybė, kad darbų priėmimo metu nepastebėjo akivaizdžių defektų, nors turėjo ir galėjo tai padaryti, rodo, jog apeliantė netinkamai vykdė savo pareigas pagal įstatymą, nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina bei nesilaikė profesinio standarto reikalavimų ir taip sukėlė rangovui nuostolius. Teismas pagrįstai nusprendė, jog apeliantė neįrodė jos kaltę už nuostolius eliminuojančių sąlygų ir kad būtent techninio prižiūrėtojo neteisėti veiksmai/neveikimas lėmė rangovo patirtus nuostolius, kurių atlyginimo rangovas reikalauja iš techninio prižiūrėtojo.

37.6.                      Rangovas ieškiniu reikalauja atlyginti faktiškai patirtas išlaidas, susijusias su stoginės defektų atsiradimo priežasčių tyrimu ir defektų pašalinimo darbais. Defektų atsiradimo priežasties tyrimui ir defektų pašalinimo darbams rangovo faktiškai patirti kaštai yra rangovo nuostoliai, kurių dalis privalo būti atlyginta. Apeliantė nepateikia nei vieno įrodymo, kokiu pagrindu teismo priteista nuotolių suma turėtų būti sumažinta.

37.7.                      Kompensacinių palūkanų institutą apeliantė nepagrįstai sieja išimtinai su sutartiniais santykiais. Pažymėtina, kad deliktinės atsakomybės atveju taip pat gali būti priteisiamos ir kompensacinės palūkanos.

37.8.                      Sprendžiant dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, svarbu atkreipti dėmesį į procesinį šalių elgesį, lėmusį bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Ekspertika“ į bylą įtraukta apeliantės iniciatyva.

38.       Atsakovė UAB Architektas L. V. ir partneriai atsiliepime į atsakovės UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ apeliacinį skundą prašo jį patenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

38.1.                      Atsakovė 1 pritaria apeliantės argumentams dėl deliktinės atsakomybės netaikymo.

38.2.                      Atsakovė 1 sutinka su ekspertizės akte pateiktu vertinimu, kas liečia techninę priežiūrą. Tačiau sutiktina ir su atsakovės 2 vertinimu, kad ieškovė nebendradarbiavo ir pažeidė savo pareigas prieš techninį prižiūrėtoją, t. y., kad apie įtvirtinimus statybos vadovas turėjo padaryti įrašus statybos žurnale, tą žurnalą pateikti techniniam prižiūrėtojui kartu su geodezine kontroline nuotrauka. Visa tai nebuvo padaryta, todėl galima teigti, kad rangovas atlikdamas darbus nesilaikė normatyvinių techninių statybos reikalavimų.

38.3.                      Teismui padarius išvadą, kad deliktinė atsakomybė atsakovei 2 galėtų būti taikoma, spręstina dėl galimybės ieškovės atžvilgiu taikyti CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalis ir spęsti, kad ji pati viena yra kalta dėl kilusių defektų ir prisiėmė riziką dėl to. Situacija objekte ieškovei buvo akivaizdi – tinkamai montuoti stoginę trukdė lietvamzdžiai. Ieškovė (rangovė) apie tai niekam nepranešė, priėmė savavališką sprendimą, kaip vykdyti montavimo darbus, jų nepridavė pagal teisės aktus techninei priežiūrai, tad tuo pačiu pažeidė ir CK 6.691 straipsnyje įtvirtintą imperatyviąją statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą, CK 6.38 ir 6.200 straipsniuose įtvirtintą sąžiningumo pareigą, todėl šiomis teisės normomis remiantis ieškovės atžvilgiu taikytinos CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalys.

39.       Atsakovė ERGO Insurance SE atsiliepime į atsakovės UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ apeliacinį skundą prašo priimtą skundą nagrinėti teismo nuožiūra, nes atsakovė skundžia tik tą sprendimo dalį, kuri susijusi su jos atsakomybe, o kitų atsakovių atžvilgiu priimto sprendimo neskundžia.

40.       Trečiasis asmuo UAB „Ekspertika“ atsiliepime į atsakovės UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti dalyje dėl trečiojo asmens UAB „Ekspertika“ bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteisti iš apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas; teismo nuožiūra išspręsti klausimą dėl kitos apeliacinio skundo dalies. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

40.1.                      UAB „Ekspertika“ į bylą įtraukta patenkinus apeliantės UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ prašymą ir, nors UAB „Ekspertika“ atsiliepime prašė pašalinti ją iš nagrinėjamo ginčo, teismas, atsižvelgęs į apeliantės prieštaravimą, atsisakė tai padaryti. Todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstai priteistos iš apeliantės.

40.2.                      Nepriklausomai nuo bylos baigties šalys į trečiąjį asmenį neįgytų reikalavimo teisės nei sutartinės, nei deliktinės atsakomybės pagrindais.

40.3.                      Nei ieškovė, nei atsakovė 1 nereikalavo trečiojo asmens dalyvavimo byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

41.       Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo atmesti ieškinio reikalavimai dėl nuostolių iš projektuotojo priteisimo ir iš dalies tenkinti reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iš statybos techninio prižiūrėtojo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinių skundų ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.

42.       Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Mitnija“ (rangovė) 2015 m. gruodžio 23 d. su UAB „Eternit Baltic“ (užsakovė) sudarė statybos rangos sutartį Nr. P2015.20 (ir papildomus susitarimus), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti 12 660 kv. m gamybinės (pramonės) paskirties naujo pastato (fibrocementinių dailylenčių gamybinio pastato) statybos darbus; darbai pagal šią sutartį baigti 2016 m. gruodžio 22 d., įforminti ieškovės ir užsakovės baigiamuoju atliktų statybos darbų perdavimo–priėmimo aktu. Užsakovė ir ieškovė 2016 m. spalio 27 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. P2016.112 (ir papildomus susitarimus), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti papildomus statybos darbus objekte, kurių nenumatė statybos rangos sutartis Nr. P2015.20. Darbai pagal šią sutartį baigti 2017 m. birželio 28 d.; jų pabaiga įforminta ieškovės ir užsakovės pasirašytu baigiamuoju atliktų statybos darbų perdavimo–priėmimo aktu. Statybos užbaigimo aktas, įforminantis viso objekto užbaigimą, tarp užsakovės ir rangovės pasirašytas 2017 m. liepos 13 d.

43.       Darbams atlikti pagal abi statybos rangos sutartis užsakovo pasitelktas projektuotojas UAB Architektas L. V. ir partneriai parengė objekto techninį ir darbo projektą. Statinio statybos techninę priežiūrą vykdant darbus atliko užsakovo pasitelktas statinio statybos techninės priežiūros rangovas UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“.

44.       Užsakovė 2018 m. kovo 20 d. pateikė ieškovei pretenziją su garantiniu laikotarpiu paaiškėjusių defektų sąrašu, kuriame tarp kitų paaiškėjusių defektų nurodyti ir stoginės statybos darbų defektai. Defektus ieškovės kaštais pašalino ieškovės pasitelktas subrangovas UAB „Mažeikių statybos kompanija“, darbai buvo užbaigti ir priimti 2019 m. sausio 22 d.

45.       Ieškovė kreipėsi į teismą siekdama patirtų nuostolių dalies priteisimo iš projektuotojo ir statybos techninio prižiūrėtojo deliktinės atsakomybės pagrindais dėl statybos procese nekokybiškai atliktų darbų bei iš draudiko – siekdama gauti draudiminę išmoką sudarytų draudimo sutarčių pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nusprendęs, kad atsakovė UAB Architektas L. V. ir partneriai paneigė kaltės prezumpciją, ieškovės reikalavimą priteisti iš projektuotojo ieškinyje nurodomą sumą žalai atlyginti ir kompensacines palūkanas atmetė; nusprendęs, kad ieškovė įrodė būtinąsias atsakovės UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ civilinės teisinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, kilusią dėl šių neteisėtų veiksmų, ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir atsiradusios žalos, o atsakovė nepaneigė savo kaltės prezumpcijos, ieškinį šios atsakovės atžvilgiu tenkino iš dalies sumažinęs kompensacinių palūkanų sumą. Taip pat teismas iš dalies tenkino ieškinį draudiko atžvilgiu, sumažinęs ieškovės prašytą sumą.

46.       Apeliacine tvarka ginčas kilo pagal ieškovės ir atsakovės 2 apeliacinius skundus – dėl projektuotojo ir statybų techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo bei dalies bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Dėl draudimo bendrovės pareigos mokėti draudimo išmoką bei jos dydžio pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka nekvestionuojamas, todėl teisėjų kolegija, remdamasi CPK 320 straipsniu ir neperžengdama apeliacijos ribų, šiuo aspektu nepasisako.

47.       Statybos rangos sutartis reglamentuoja CK 6.681–6.699 straipsniai, taip pat CK 6.644–6.671 straipsniuose įtvirtintos bendrosios rangos sutarčių nuostatos, jeigu jos neprieštarauja specialiosioms statybos rangos normoms (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Statybos tvarką, statybos dalyvių ir kitų juridinių bei fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę nustato CK, taip pat Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Statybos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

48.       Pagal CK 6.245 straipsnio nuostatą, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žalos sąvoka, kuria žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.246 straipsnis). Siekiant taikyti civilinę atsakomybę konkrečioje byloje būtina identifikuoti jos rūšį, kad būtų galima tinkamai nustatyti tos atsakomybės rūšies taikymo sąlygas.

49.       Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

50.       Konkretūs sutartiniai įsipareigojimai tarp šalių vertintini kaip jų nusistatytas lex specialis (specialusis įstatymas) bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai atžvilgiu. Dėl to nustatant galimai už žalą atsakingo asmens veiksmų teisėtumą (net ir nukentėjusiajam pareiškus reikalavimą dėl deliktinės atsakomybės taikymo), nekonstatavus aiškiai neteisėtų teisės normas pažeidžiančių veiksmų, pirmiausia vertintina veiksmų atitiktis šalių sudarytų sutarčių sąlygoms (išskyrus atvejus, jei būtų nustatyta, kad šios pažeidžia ar prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms) ir tik tuomet, jei konkreti veikla (neveikimas) nesiejama su konkrečiais sutartiniais įsipareigojimais, spręstina, ar ji vykdyta (susilaikyta nuo veiksmų) laikantis bendro pobūdžio atidumo ir rūpestingumo pareigos. Galimybė įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą ir ginčo išsprendimo rezultatas priklauso nuo pasirinkto teisių gynybos būdo efektyvumo konkrečioje situacijoje, dėl to kiekvienu atveju turi būti įvertintos ginčo aplinkybės, šalis siejančios teisės ir pareigos ir šių duomenų kontekste – pasirinkto teisių gynimo būdo tinkamumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582-916/2015).

51.       Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

52.       Kasacinio teismo praktikoje vienareikšmiškai įsitvirtinusi prancūziškosios tradicijos taisyklė non-cumul des responsabilités contractuelle et délictuelle (sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų sutapties draudimo), kuri suteikia prioritetą sutartinės atsakomybės taikymui. Dėl to, byloje sprendžiant sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo klausimą, visų pirma svarstytina, ar yra pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę, ir tik konstatavus, kad žala nesusijusi su sutartiniais santykiais, gali būti taikoma deliktinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44-313/2021, 31 punktas).

53.       Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad asmuo, kuris kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, turi nurodyti aiškų faktinį žalos atsiradimo pagrindą ir turi procesinę pareigą įrodyti to pagrindo buvimą. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį atsakovėms dėl nuostolių atlyginimo deliktinės atsakomybės pagrindu, motyvuodama tuo, kad šalių jokie sutartiniai santykiai nesiejo.

Dėl ieškinio reikalavimų projektuotojai UAB Architektas L. V. ir partneriai

54.       Deliktinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nesant bent vienos iš išvardintų būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė turtinės žalos atlyginimo forma negali būti taikoma. Civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėjo projektuotojo – atsakovės 1 – UAB Architektas L. V. ir partneriai, kaip už žalą atsakingo asmens, civilinės atsakomybės sąlygas.

55.       Byloje nustatyta, kad atsakovė 1 UAB Architektas L. V. ir partneriai – užsakovės UAB „Eternit Baltic“ pasitelktas projektuotojas rengė objekto techninį ir darbo projektą. Ieškovės teigimu, projektavimo darbai atlikti aplaidžiai, nerūpestingai ir neatsakingai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, netinkami projektiniai sprendiniai, nurodyti ieškovės užsakymu atliktose ekspertizėse, įtakojo defektų atsiradimą ir tai iš dalies lėmė ieškovės patirtus nuostolius, už kuriuos atsakinga ir atsakovė 1. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas faktines aplinkybes, nusprendė, kad ieškovė tinkamai pasinaudojo įstatymo suteikta teise reikšti ieškinį atsakovei 1 dėl žalos, atsiradusios deliktinės atsakomybės pagrindu, atlyginimo, tačiau nustatęs, jog ieškovė neįrodė atsakovės 1 netinkamų, neteisėtų veiksmų stoginės projekto rengimo procese, nepagrindė, kad parengtas projektas buvo ydingas, netinkamas vykdyti; priešingai, byloje yra nustatyta, jog ieškovė statybos darbus vykdė pažeidžiant projektinius sprendinius, kas lėmė defektų stoginės konstrukcijose atsiradimą, t. y. nagrinėjamu atveju buvo paneigta UAB Architektas L. V. ir partneriai kaltės prezumpcija, dėl to ieškovės reikalavimą projektuotojui atmetė. Nesutikimą su skundžiama sprendimo dalimi ieškovė iš esmės argumentuoja tuo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, nepagrįstai vadovavosi vien teismo ekspertizės išvadomis, o jos pateiktomis specialistų išvadomis nesirėmė, jų pakankamai neįvertino.

56.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).

57.       Teisėjų kolegija, naudodamasi kiekvienos instancijos teismui tenkančia diskrecijos teise įvertinti byloje esančių įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktų rašytinių įrodymų visumą, bylos šalių ir jų atstovų paaiškinimus, nusprendė, jog nepasitvirtino ieškovės teiginiai, kad atsakovės UAB Architektas L. V. ir partneriai projektavimo darbai atlikti aplaidžiai, nerūpestingai ir neatsakingai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o netinkami projektiniai sprendiniai įtakojo defektų atsiradimą ir tai iš dalies lėmė ieškovės patirtus nuostolius taisant defektus.

58.       Ieškovė teikdama ieškinį nurodė, jog, siekdama išsiaiškinti tikslias stoginės defektų priežastis, kreipėsi į ekspertus ir savo reikalavimus atsakovei 1 pareiškė remdamasi jos pasitelktų ekspertų J. P. ir V. R. atliktais tyrimais bei išvadomis (2018 m. gegužės 29 d. ekspertizės aktu, 2018 m. spalio 10 d. specialisto išvada Nr. 2/18). Ieškovė ir apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jos pasitelkti specialistai – ekspertai J. P. ir V. R. detaliai ir motyvuotai išaiškino, kodėl būtent projektuotojas yra atsakingas už stoginės defektus. Tačiau sutikti su tokiu apeliantės vertinimu teisėjų kolegija neturi pagrindo, kadangi pati apeliantė nepagrįstai minimų specialistų (ekspertų) išvadoms suteikia didesnę įrodomąją reikšmę, ne visiškai tinkamai interpretuodama pateiktose išvadose nustatytus faktus ir vertinimus.

59.       2018 m. gegužės 29 d. akte ekspertas J. P., įvertinęs pateiktą medžiagą, pateikė tokias pastabas: 1) stoginės darbo projekte numatyti ilginiai Z15015 sniego maišų zonoje netenkina norminių dokumentų reikalavimų pagal saugos ribinį krūvį; 2) reikalinga patvirtinti skaičiavimais, ar gegninių santvarų viršutinės juostos darbo projekto ilginių išdėstymo atveju tenkina reikalavimus pagal saugos ribinį būvį, įvertinant STR2.05.09:2005 235 punktą; 3) reikalinga gauti banguotų lakštų gamintojų patvirtinimą dėl projektinių gembinių dalių laikomosios gebos pakankamumo; 4) reikalinga papildyti darbo projektą reikalavimais banguotus lakštus prie ilginių tvirtinimui. Taigi, minimas ekspertas pateikė ne konkrečias išvadas, o tam tikras pastabas projektui, be kita ko nurodydamas, jog reikalingi detalesni skaičiavimai ir patvirtinimai.

60.       2018 m. spalio 10 d. specialisto išvadoje ekspertas V. R., pagal pateiktą užduotį nustatydamas statinio – stoginės stogo konstrukcijos deformacijos priežastis, nurodė, kad: 1) pagrindinė statinio – stoginės stogo denginio stabilumo praradimo priežastis yra neteisingai, ne pagal darbo projekto sprendinius sumontuota pirmoji, skaičiuojant nuo pagrindinio pastato pusės, ilginių eilė. Darbų rangovui draudžiama savavališkai, nesuderinus su darbo projekto autoriais, keisti projektinius sprendinius; 2) statybų techninė priežiūra, leidusi įrengti konstruktyvą su nukrypimais nuo darbo projekto sprendinių, grubiai pažeidė STR.1.07.03:2017 nustatytus reikalavimus; 3) ekspertizės metu nustatytos darbo projekto autorių klaidos, skaičiuojant denginio konstrukcijos laikomąją galią, yra esminės, nes yra neužtikrinamas ilginių stabilumas. Tačiau nagrinėjamu atveju tai neturėjo lemiamos įtakos įvykusio konstrukcijų stabilumo praradimui. Atsakydamas į klausimą, ar projektiniai stoginės sprendiniai užtikrina pakankamą mechaninį stoginės patvarumą, ekspertas pateikė tokias išvadas: 1) darbo projekto 15/22-DP-SK-II sprendiniai neužtikrina pakankamos ilginių laikomosios galios padidinto apkrovos veikimo zonoje; 2) ekspertizės metu nustatyta, kad faktiniai nukrypimai nuo darbo projekto sumažino ilginių laikomąją galią tris kartus. Todėl esmine įvykusio konstrukcijų stabilumo praradimo priežastimi yra statybos defektas – ilginių sumontavimas su nukrypimais nuo darbo projekto sprendinių. Taigi, šio eksperto išvados taip pat rodo, kad ne projektuotojo padarytos klaidos, o būtent pačios rangovės (ieškovės) atlikti neteisėti veiksmai iš esmės sąlygojo defektų atsiradimą.

61.       Į bylą pateiktas užsakovo užsakymu UAB „Ekspertika“ 2016 m. vasario 10 d. atliktas techninio projekto bendrosios ekspertizės aktas Nr. 15-11/29, kuriame padaryta išvada, kad techninis projektas pataisytas ir papildytas pagal bendrosios projekto ekspertizės pirminio akto privalomas pastabas atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų statybos aktų reikalavimus. Taip pat pateiktas UAB „Ekspertika“ 2016 m. gegužės 9 d. darbo projekto dalinės ekspertizės aktas Nr. 15-11/29-02, kuriame nurodyta, kad privalomų pastabų, kaip pataisyti ar papildyti projektą, ekspertas neturi, statinio konstrukcijų dalies 2-0 tomo sprendiniai tenkina Statybų įstatymo 4 straipsnyje nustatytus esminius statinio reikalavimus, kitų statybos teisės aktų reikalavimus, atitinka techninio projekto sprendinius.

62.       Bylos duomenų ir šalių pozicijų kontekste, kad išsiaiškintų, ar atsakovės UAB Architektas L. V. ir partneriai parengtas stoginės projektas atitiko jam keliamus įstatymo, turinio reikalavimus, ar rangovė UAB „Mitnija“ darbus atliko pagal parengtą projektą, teismas 2021 m. vasario 17 d. nutartimi paskyrė teismo statybinę – ekonominę ekspertizę.

63.       Į bylą pateikto teismo ekspertizės akto Nr. 20210501 išvadose pirmu klausimu – ar UAB Architektas L. V. ir partneriai parengtas statybos objekto techninis ir darbo projektas (stoginės denginio konstrukcijų ir stogo lakštų dangos dalyse) atitiko nustatytus statybos įstatymų ir poįstatyminių aktų, konstrukcinio tinkamumo reikalavimus. Jei neatitiko, kokie statybos įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimai, konstrukcinio tinkamumo reikalavimai pažeisti? – nurodyta, kad techninis ir darbo projektai atitinka statybos įstatymus ir statybos techninius reglamentus. Techninis projektas buvo ekspertuotas, gautas teigiamas ekspertizės aktas ir statybos leidimas. Darbo projektas buvo ekspertuotas, gautas teigiamas ekspertizės aktas. Pagal užduotį techniniam projektui rengti stoginės ir šalia esamo pastato peraukštėjimas L=1,2 m. Faktinis peraukštėjimas yra 1,4 m. Tai turi įtakos sniego apkrovos skaičiavimui, bet tai nustatyta atliekant apžiūrą po pretenzijos gavimo; techniniame projekte nėra aprašymo, nuorodos ar pastabos, kad už atramos ilginių prakištus galus reikia susukti varžtais; nėra (negalėjo būti) nuorodos, kad būtina naudoti Ruukki ilginius. Rangovas savo nuožiūra parenka profilio gamintoją ir suderina profilius su projektuotoju. Bet kokiu atveju profilio skerspjūvio charakteristikos bei masė negali būti mažesnė nei numatyta projekte ir projekto skaičiavimuose; projektas neatitiko faktinės situacijos objekte. 

64.       Atsakydami į užduotį – ekspertizės metu konstatavus UAB Architektas L. V. ir partneriai parengto statybos objekto techninio ar darbo projekto (stoginės denginio konstrukcijų ir stogo lakštų dangos dalyse) konstrukcinius trūkumus, statybos įstatymų ir poįstatyminių aktų pažeidimus, nurodyti, kokią įtaką tai turėjo statybos objekte nustatytų defektų, trūkumų atsiradimui – ekspertai nurodė, kad techninio ir (ar) darbo projekto trūkumai neturėjo įtakos defektų atsiradimui (tais metais nebuvo sniego apkrovos, kuri yra lemiantis faktorius). Nurodydami statybos dalyvių neteisėtus veiksmus ekspertai pasakė, kad projektuotojas atliko projektavimo darbus neatsižvelgus į faktinę objekto situaciją.

65.       Ekspertai išvadose atsakydami į klausimą, ar rangovė UAB „Mitnija“ darbus statybos objekte (stoginės denginio konstrukcijų ir stogo lakštų dangos dalyse) atliko pagal parengtą ir patvirtintą UAB Architektas L. V. ir partneriai techninį ir darbo projektą, ar darbai atlikti laikantis normatyvinių techninių statybos reikalavimų. Jei rangovė nesilaikė projektų, kokioje dalyje nesilaikė, jei pažeidė, kokius normatyvinius techninius statybos reikalavimus pažeidė – nurodė, kad rangovė UAB „Mitnija“ darbus objekte (stoginės denginio konstrukcijų ir stogo lakštų dangos dalyse) atliko ne pagal UAB Architektas L. V. ir partneriai techninį ir darbo projektą; statybos rangovė savavališkai atitraukė ilginius nuo pagrindinio pastato sienos. O naujoje ilginių atrėmimo vietoje (gegninėje santvaroje) neįrengė ilginių tvirtinimui skirtų mazgų ir paliko ilginius nepritvirtintus. Tuo pažeistas STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio techninės priežiūra“ 36.7 punktas; be to, rangovė atlikdama darbus nesivadovavo tokiems darbams atlikti ir jų kokybei kontroliuoti taikomais normatyviniais statybos dokumentais Statybos taisyklėmis ST 121895674.205.01.03:2012 „Metalinių surenkamų konstrukcijų montavimo darbai“, akivaizdu, kad būtent statybos vadovas atlikdamas darbus turėjo užtikrinti, jog metaliniai elementai, šiuo atveju ilginiai būtų laikinai įtvirtinti, išlyginti, po to atliktas pastovus įtvirtinimas visa tai matuojant geodeziniais prietaisais; iš viršaus apžiūrėjus lakštų dangą nustatyta, kad lakštų danga buvo sumontuota netinkamai, neišlaikyti tolygūs persidengimai, lakštai prasilenkę vienas kito atžvilgiu, kadangi stogo lakštai užleisti nevienodu atstumu, be to, tarp nupjautų kampų neišlaikytas optimalus 5–10 mm tarpas. Vietomis dėl nepakankamai užleistų lakštų, stogo danga nesandari; esant nestabilioms, judančioms stogo konstrukcijoms – ilginiams bei netinkamai – per mažu atstumu pritvirtintai stogo dangai nuo krašto galima statinyje esančių žmonių susižalojimo rizika (smūgiai) dėl atsilaisvinusio ir nukritusio statinio elemento. Dėl to yra netenkinami Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(4):2008 Esminis statinio reikalavimas „Naudojimo sauga“ pagrindiniai techniniai rodikliai; dėl nustatytų stogo dangos nesandarumų yra netenkami STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ reikalavimai.

66.       Taip pat ekspertai, atsakydami į užduotį – ekspertizės metu konstatavus, jog rangovė UAB „Mitnija“ darbus statybos objekte (stoginės denginio konstrukcijų ir stogo lakštų dangos dalyse) atliko nesilaikydama UAB Architektas L. V. ir partneriai parengto statybos objekto techninio ir darbo projekto sprendinių ar statybos procese pažeidė, nesilaikė galiojančių statybos darbų techninių reikalavimų, nurodyti, kokią įtaką tai turėjo statybos nustatytų defektų, trūkumų atsiradimui – nurodė, kad projekto netikslumai netrukdė rangovei kokybiškai atlikti darbus, taip pat neturėjo įtakos defektų atsiradimui. Jei rangovė būtų laikiusis statybos taisyklių montuojant ilginius ir būtų vykdžiusi visas numatytas kontrolės ir darbų pridavimo procedūras, defektų būtų išvengta. Statybos rangovė atitraukė ilginius nuo pagrindinio pastato sienos. O naujoje ilginių atrėmimo vietoje (gegninėje santvaroje) neįrengė ilginių tvirtinimui skirtų mazgų ir paliko ilginius nepritvirtintus. Tuo pažeistas STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio techninės priežiūra“ 36.7 punktas.

67.       Aptardami statybos dalyvių netinkamai atliktus veiksmus ekspertai nurodė, kad rangovė, atlikdama darbus, pakeitė sprendinius ir darbus atliko ne pagal projektą, pakeitimų nesuderino su projekto autoriais, nesivadovavo normatyviniais statybos dokumentais, darbus atliko ne pagal projektą, gavus iš statytojo stogo dangos lakštus, netikrino jų atitikimo projektui ir netikrino jų atitikties deklaracijų, o atliktų darbų nepridavė statybos techninei priežiūrai ir tuo pažeidė STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio techninės priežiūra reikalavimus“.

68.       Atmesdamas ieškovės reikalavimus projektuotojai, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje surinktų rašytinių įrodymų visumą, bylos šalių ir jų atstovų paaiškinimus, konstatavo nesant pagrindo nesivadovauti atliktos teismo statybinės – ekonominės ekspertizės išvadomis. Ieškovė apeliaciniame skunde mano priešingai, tačiau sutikti su tokia pozicija teisėjų kolegija neturi pagrindo.

69.       Teismas, paskirdamas ekspertizę, suformuluoja klausimus, paveda ekspertizę atlikti parinktam subjektui (ekspertui ar ekspertizės įstaigai), pateikia tyrimui reikiamą medžiagą, o ekspertas atlieka tyrimą ir, pritaikydamas turimas žinias bei atsižvelgdamas į tyrimo metu gautus duomenis, suformuluoja išvadą dėl pateiktų klausimų (CPK 212–216 straipsniai). Eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus (CPK 218 straipsnis). Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus.

70.       Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

71.       Teismo pareiga kritiškai vertinti ekspertizės išvadą yra siejama su, pirma, nustatytais ekspertinio tyrimo eigos (proceso) trūkumais, antra, išvados turinio trūkumais (išvados prieštaringumu, prieštaravimu kitiems byloje esantiems įrodymams ir pan.). Pastaruoju aspektu pažymėtina, kad dėl ekspertizės išvadoje tiriamų klausimų specifikos teismui galimybės nustatyti specialių žinių reikalaujančio tyrimo procesą, jo išsamumo lygį ar išvadų santykį su kitais byloje esančiais įrodymais yra ribotos. Todėl teismo paskirtas ekspertas tam tikra prasme tampa kvaziarbitru, nuo kurio išvados didele dalimi priklauso bylos baigtis. Atsižvelgiant į tai, eksperto skyrimo procedūra civilinėse bylose turi atitikti esminius civilinio proceso principus, be kita ko, garantuojančius šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).

72.       Apeliantės (ieškovės) teigimu, byloje esančių įrodymų visetas paneigia ekspertizės akto išvadas dėl projektavimo darbų kokybės ir atsakomybės už stoginės defektus, nes jame pateikiami faktiniai duomenys (pvz.: nuotraukos) niekaip nesusiję su įrodinėjimo dalyku bei pasisakoma dėl faktinių aplinkybių (pvz.: banguotųjų lakštų montavimo darbai), kurios nėra ginčo objektas šioje byloje; teismo ekspertai netinkamai atliko projektuotojo veiksmų tyrimą ir vertinimą; ekspertizės akto išvados yra prieštaringos, nemotyvuotos, neišsamios, neaiškios, neišplaukia iš tyrimo eigos; ekspertai ignoravo byloje esančius įrodymus, pateikė tendencingas byloje esantiems įrodymams prieštaraujančias išvadas; ekspertizės aktas rengtas vadovaujantis dokumentu (projektavimo užduotimi techniniam projektui rengti), kurio ekspertizės rengimo metu nebuvo byloje ir teismo ekspertai šio dokumento neprašė pateikti. Teisėjų kolegija atmeta tokius apeliantės argumentus kaip nepagrįstus.

73.       Bylos duomenys tvirtina, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 17 d. nutartimi skirdamas ekspertizę nurodė, suteikti ekspertams prieigą prie elektroninės bylos kortelės, t. y. sudarė galimybę prieiti prie visos bylos medžiagos. CPK 214 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ekspertas turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti, kai teismas nagrinėja bylą, pateikti šalims, tretiesiems asmenims ar liudytojams klausimų, prašyti teismą pateikti jam papildomą medžiagą, jeigu tai reikalinga išvadai duoti. Teisme 2021 m. kovo 22 d. gautas teismo eksperto S. S. prašymas išreikalauti į bylą nepateiktus papildomus dokumentus: 1) stoginės denginio konstrukcijų ir stogo lakštų dangos įrengimo dalyje statybos darbų žurnalus (SDŽ); 2) minėtiems darbams atlikti naudotų statybinių medžiagų bei produktų eksploatacinių savybių deklaracijas (ESD) Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartimi buvo tenkintas, įpareigojant ieškovę pateikti papildomus dokumentus. Taigi, ekspertai, turėję galimybę prieiti prie visos bylos medžiagos, t. y. visų nagrinėjamos bylos proceso dalyvių pateiktų įrodymų, turėjo teisę su jais susipažinti ir vadovautis pateikdami atsakymus į teismo suformuluotus klausimus. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad atsakydami į pirmą klausimą teismo ekspertai nurodo, jog pagal užduotį techniniam projektui rengti stoginės ir šalia esamo pastato peraukštėjimas L=1,2 m, faktinis peraukštėjimas yra 1,4 m, tai turi įtakos sniego apkrovos skaičiavimui, bet tai nustatyta atliekant apžiūrą po pretenzijos gavimo, t. y. teismo ekspertų išvada dėl pirmo klausimo paremta dokumentu – projektavimo užduotimi techniniam projektui rengti – kurio nėra byloje ir kurio teismo ekspertai neprašė pateikti. Tačiau bylos duomenys rodo, kad informacija apie tai, kad stoginės ir šalia esamo pastato stogo peraukštėjimas pagal projektavimo dokumentus yra 1,2 m, o pagal faktą – 1,4 m pateikti pačios ieškovės, t. y. stoginės ilginių defektų šalinimo aprašo priede Nr. 1. Taigi, apeliantės samprotavimai dėl ekspertizės akto nepatikimumo šiuo aspektu yra nepagrįsti.

74.       Teisėjų kolegija atmeta ir apeliantės kritiką ekspertizės aktui dėl neva jame pateiktų faktinių duomenų, nesusijusių su įrodinėjimo dalyku bei dėl faktinių aplinkybių (pvz.: banguotųjų lakštų montavimo darbai), kurios nėra ginčo objektas šioje byloje. Viena vertus, CPK 216 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu atlikdamas ekspertizę ekspertas nustato turinčių reikšmės bylai aplinkybių, dėl kurių jam klausimų pateikta nebuvo, jis turi teisę duoti savo išvadą ir dėl šių aplinkybių. Taigi, įstatymiškai ekspertui suteikta teisė pasisakyti ir dėl kitų, nei jam užduotų klausimų ir bylai galbūt reikšmingų aplinkybių. Kita vertus, teismas ekspertams uždavė atsakyti į aštuonis klausimus, susijusius su nustatytais stoginės defektais stoginės denginio konstrukcijų ir stogo lakštų dangos dalyse, jų priežastimis ir šalinimu, o pati ieškovė ieškinyje nurodė ir prašė priteisti iš atsakovių, be kita ko, ir nuostolius už banguotųjų stogo lakštų prisukimą prie kiekvieno ilginio trimis sraigtais. Esant nurodytoms aplinkybėms, nepagrįsta apeliantės kritika dėl ekspertizės atlikimo apimties viršijimo. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad, kaip jau nurodyta, ekspertizės duomenis bet kokiu atveju įvertina ir dėl jų įrodomosios galios sprendžia teismas priimdamas sprendimą (CPK 218 straipsnis).

75.       Deklaratyvūs ir nepagrįsti apeliantės teiginiai ir dėl ekspertų galimo šališkumo, ekspertizės akto neobjektyvumo, profesionalumo ir skaidrumo principų pažeidimo, kt. Šiuo aspektu akcentuotina tai, kad apeliantė neprašė ekspertų nušalinti, jų apklausti teismo posėdyje, nepasinaudojo teise užduoti ekspertams klausimus (CPK 217 straipsnis) bei neprašė skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 219 straipsnis).

76.       Teisėjų kolegijos vertinimu, į bylą pateikto teismo ekspertizės akto Nr. 20210501 turinys nėra prieštaringas; ekspertai aprašė tyrimo metu nustatytas ir užfiksuotas faktines aplinkybes ir duomenis, atlikti tyrimai, padarytos išvados logiškai išplaukia iš tyrimo eigos, tyrimas atliktas išsamiai ir teisėjų kolegijai nekyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų – pateiktų atsakymų į suformuluotus klausimus motyvavimo ir pagrįstumo. O taip pat įvertinus jau aptartus pačios ieškovės pateiktus ekspertų J. P. ir V. R. atliktus tyrimus bei jų išvadas, nėra pagrindo apeliantės teiginiams, kad teismas jų neįvertino ar kad ekspertizės duomenys prieštarautų kitiems bylos įrodymams.

77.       Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nors išsamiai to nedetalizavo, tačiau tinkamai įvertino byloje surinktų rašytinių įrodymų visumą bei rėmėsi jiems neprieštaraujančia ekspertizės išvada ir teisingai nusprendė, kad ieškovė UAB „Mitnija“ darbus objekte (stoginės denginio konstrukcijų ir stogo lakštų dangos dalyse) atliko ne pagal UAB Architektas L. V. ir partneriai parengtą techninį ir darbo projektą, savavališkai, nesivadovavo tokiems darbams atlikti ir jų kokybei kontroliuoti taikomais normatyviniais statybos dokumentais, t. y. kad iš esmės pačios ieškovės neteisėti veiksmai lėmė defektų atsiradimą, o atsakovės 1 neteisėti veiksmai nebuvo įrodyti, kitaip tariant, buvo paneigta atsakovės 1 kaltės prezumpcija ir atitinkamai ieškovės reikalavimas priteisti iš projektuotojos ieškinyje nurodomą sumą žalai (nuostoliams) atlyginti atmestas pagrįstai.

78.       Kaip jau minėta, civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nesant bent vienos iš išvardintų būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė turtinės žalos atlyginimo forma negali būti taikoma. Šiuo aspektu neturi teisinės reikšmės apeliantės deklaruojami atsakovės 1 pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai bei jai taikytino profesinio standarto reikalavimų pažeidimai. Šiuo aspektu teikiami ieškovės apeliacinio skundo argumentai neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, dėl jų pagrįstai atskirai nepasisakė pirmosios instancijos teismas, atitinkamai teisėjų kolegija irgi nepasisako. Aplinkybė, kad žalos atlyginimas priteistas iš kitų atsakovių, nelemia projektuotojos civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo ir pagrindo priteisti iš jos ieškovės prašomą žalos atlyginimo dalį.

Dėl ieškinio reikalavimų statybos darbų techniniam prižiūrėtojui UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“

79.       Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įstatymiškai reglamentuotas statybos techninio prižiūrėtojo pareigas ir atliktos ekspertizės išvadas, kuriose nurodyta, jog UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ pažeidė įstatyme įtvirtintas pareigas, netinkamai vykdė statybos techninę priežiūrą ir to pasėkoje atsirado statybos objekto defektai ir trūkumai, kuriuos šalindama, rangovė turėjo išlaidų, nusprendė, kad ieškovė įrodė būtinąsias atsakovės UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ civilinės teisinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, kilusią dėl šių neteisėtų veiksmų, ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir atsiradusios žalos, o atsakovė 2 nepaneigė savo kaltės prezumpcijos.

80.       Apeliaciniame skunde atsakovė 2 teigia, kad nepažeidė ieškovės teisių; atsakovė kaip statybos techninis prižiūrėtojas atsako užsakovui ar statinio sugriuvimo atveju nukentėjusiems asmenims, bet ne rangovui, todėl ieškovė pasirinko netinkamą savo civilinių teisių gynimo būdą. Be to, teismo ekspertizė nustatė, kad defektų atsiradimo priežastis – tyčia paslėpti defektai, t. y. ekspertai nustatė, jog ieškovė darbus atliko neinformuodama apie jų atlikimą atsakovės 2, jų neperdavė atsakovei 2 teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pastaroji negalėjo niekaip įtakoti ieškovės atliekamų darbų kokybės. Ekspertizės išvados atsakovės 2 atžvilgiu neargumentuotos ir abstrakčios, todėl teismas jomis rėmėsi nepagrįstai. Nustačius, kad defektus lėmė rangovės veiksmai, net ir konstatavus apeliantės neteisėtus veiksmus, tarp jų ir ieškovės nurodytų nuostolių nėra priežastinio ryšio; be to, teismas nenustatinėjo nuostolių dydžio, o pasivadovavo išimtinai ieškovės nurodyta suma, nepagrįstai priteisė kompensacines palūkanas.

81.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad, nors apeliantė iš esmės teisingai argumentuoja dėl sutartinės ir deliktinės atsakomybės taikymo pagrindų, tačiau nagrinėjamu atveju susiklosčiusioje situacijoje nėra pagrindo apeliantės nurodomais argumentais keisti ar naikinti jos skundžiamos teismo sprendimo dalies, kadangi ir šios atsakovės atžvilgiu ieškovė prašė taikyti ne sutartinę, o deliktinę atsakomybę, pripažindama, jog šalių tiesiogiai nesiejo jokie sutartiniai santykiai. 

82.       Byloje nustatyta, kad ieškovė buvo sudariusi statybos rangos sutartis su užsakove UAB „Eternit Baltic“, o užsakovė pasitelkė atsakovę 2 – UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ vykdyti stoginės statybos techninę priežiūrą vykdant darbus. Ieškovės teigimu, atsakovės 2 atsakomybė pasireiškė teisės aktų reikalavimų nesilaikymu, nes ji netinkamai vykdė stoginės statybos darbų kokybės kontrolę ir nestabdė projekto neatitinkančių darbų atlikimo, nereiškė reikalavimų šalinti defektus, neinformavo užsakovo apie defektus, leido rangovei vykdyti ir užbaigti darbus nukrypstant nuo projekto; taip pat bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai bei profesinio standarto nesilaikymu, tuo, jog darbai priimti su akivaizdžiais trūkumais ir nukrypimais nuo darbo projekto. Ieškovė nurodė, kad sutartinių santykių tarp jos ir atsakovės 2 nebuvimas nereiškia, kad savo neteisėtais veiksmais techninis prižiūrėtojas rangovei nesukels žalos; nepanaikina nei techninio prižiūrėtojo atsakomybės už rangovo patirtus nuostolius, nei atima iš rangovės teisę reikalauti nuostolių, kuriuos sukėlė techninio prižiūrėtojo neteisėti veiksmai ir/ar neveikimas rangovei reikalavimus grindžiant deliktine atsakomybe, bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai bei profesinio standarto nesilaikymu.

83.       CK įtvirtintas statybos rangos santykių teisinis reglamentavimas grįstas, be kita ko, bendruoju sutarčių uždarumo principu, kurio esmė ta, kad sutartis, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, sukuria teises ir pareigas tik ją sudariusioms šalims, todėl tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022).

84.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad statybos rangos sutartiniuose santykiuose statybos techninis prižiūrėtojas veikia kaip užsakovo atstovas. Dėl to, sprendžiant statybos rangos sutarties šalių tarpusavio ginčą dėl sutarties vykdymo tinkamumo statybos techninio prižiūrėtojo veiksmai ar neveikimas turi būti vertinami atitinkamai kaip atlikti užsakovo ir nekeičia statybos rangos sutarties šalių sutarties sutartinių ar įstatyminių prievolių ir atsakomybės. Teisės normos, apibrėžiančios statybos techninio prižiūrėtojo teisinį statusą, patvirtina, kad statybos techninis prižiūrėtojas, paskirtas (pasamdytas) statytojo (užsakovo), veikia jo interesais, todėl neteisėto neveikimo atveju jis, vadovaujantis CK 6.697 straipsnio 3 dalimi, atsako statytojui, o ne rangovui ar subrangovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022). Dėl nurodytų aplinkybių ieškovė ir prašo taikyti atsakovės 2 atžvilgiu deliktinės, o ne sutartinės teisinės atsakomybės pagrindus.

85.       CK 6.697 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.

86.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę dėl CK 6.697 straipsnio 3 dalies, reglamentuojančios statybos dalyvių sutartinę atsakomybę už per garantinį terminą nustatomus statybos darbų defektus: ši teisės norma nenustato savarankiško ir pakankamo joje nurodytų subjektų civilinės atsakomybės pagrindo; kiekvienu atveju turi būti nustatomos konkrečių statybos dalyvių atsakomybės prievolei kilti būtinos sąlygos. Šiuo atveju, kaip minėta, ieškovė įrodinėjo ir atsakovės 2 bendros rūpestingumo pareigos pažeidimą.

87.       Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rangovo atsakomybė gali būti sumažinta, paskirstant atsakomybės proporcijas tarp rangovo ir kitų statybose dalyvavusių subjektų, be kita ko, statybos techninio prižiūrėtojo. Tokiu atveju būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Lemiama reikšmė sprendžiant, kas yra atsakingas už nekokybiškai atliktus darbus, suteikta tų darbų defektų susidarymo ir statybos rangos teisinių santykių dalyvių (užsakovo, rangovo, techninio prižiūrėtojo) veiksmų priežastinio ryšio nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015; 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2016).

88.       Kaip minėta, šiuo atveju statybos užbaigimo aktas, įforminantis viso objekto užbaigimą, tarp užsakovės ir rangovės pasirašytas 2017 m. liepos 13 d. Užsakovė 2018 m. kovo 20 d. pateikė ieškovei pretenziją su garantiniu laikotarpiu paaiškėjusių defektų sąrašu, kuriame tarp kitų paaiškėjusių defektų nurodyti ir stoginės statybos darbų defektai. Defektus ieškovės kaštais pašalino ieškovės pasitelktas subrangovas UAB „Mažeikių statybos kompanija“, darbai užbaigti 2019 m. sausio 22 d. ir ieškovė su užsakove UAB „Eternit Baltic“ pasirašė defektų pašalinimo aktą, kuriame užsakovė patvirtino neturinti pretenzijų dėl atliktų stoginės defektų pašalinimo darbų kokybės, atlikti stoginės defektų pašalinimo darbai yra be trūkumų. Taigi, ieškovė (rangovė) pašalino užsakovės nustatytus stoginės statybos darbų defektus ir dėl to patyrė ieškinyje nurodytus nuostolius, kuriuos siekia išsiieškoti deliktinės teisinės atsakomybės pagrindu, iš jos vertinimu, kaltų asmenų.

89.       Atsižvelgdama į aptartą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus dėl statybos techninio prižiūrėtojo kaip užsakovo atstovo statuso, aptartas sutartinės ir deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas teikiant prioritetą sutartinei atsakomybei, tačiau taip pat atsižvelgdama ir į nurodymą, kad kiekvienu atveju turi būti nustatomos konkrečių statybos dalyvių atsakomybės prievolei kilti būtinos sąlygos, jog defektų atsiradimo priežastis reikia nustatyti ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais, į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, tai, kad užsakovo nurodytus defektus ieškovė jau pašalino savo sąnaudomis (nors rangovo (ieškovės) atsakomybė iš principo galėtų būti mažinama), teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje ieškovė turėjo pagrindą įrodinėdama deliktinės atsakomybės sąlygų egzistavimą reikalauti nuostolių, kuriuos sukėlė techninio prižiūrėtojo neteisėti veiksmai ir / ar neveikimas.

90.       Kaip minėta, nagrinėjamu atveju teismas laikė įrodytomis visas atsakovės 2 deliktinei civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, ir konstatavo, kad atsakovė 2 nepaneigė jos kaltės prezumpcijos.

91.       Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – turi prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai).

92.       Kaip minėta, ieškovės teigimu, atsakovė 2 netinkamai vykdė (nevykdė) savo kaip statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigas. Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 17 d. nutartimi paskirta teismo statybine – ekonomine ekspertize, be kita ko, pavedė ekspertams atsakyti ir į klausimus: „ar statybos ginčo objekte darbų priežiūros, darbų perdavimo, priėmimo eigoje statybos darbų prižiūrėtoja UAB ,,Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ laikėsi teisės aktuose įtvirtintų statybos dalyvių teisių ir pareigų. Jei ekspertinio tyrimo akte bus nustatyti statybos dalyvių neteisėti, aplaidūs, nekokybiški veiksmai ar atlikti darbai, kokie konkrečiai kiekvieno dalyvio veiksmai ar neveikimas turėjo statybos objekte nustatytų defektų, trūkumų atsiradimui?“

93.       Atsakant į šiuos klausimus, ekspertizės akto Nr. 20210501 išvadose nurodoma, jog rangovė UAB „Mitnija“, atlikdama darbus pakeitė projektinius sprendinius ir darbus atliko ne pagal projektą, o pakeitimų nesuderino su projekto autoriais, be to, atlikdama darbus nesivadovavo normatyviniais statybos dokumentais, darbus atliko ne pagal projektą, gavus iš statytojo stogo dangos lakštus, netikrino jų atitikimo projektui ir netikrino jų atitikties deklaracijų, o atliktų darbų nepridavė statybos techninei priežiūrai ir tuo pažeidė STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio techninės priežiūra“ reikalavimus. Taip pat nurodyta, kad techninis prižiūrėtojas leido įrengti konstruktyvą ne pagal projektą, netyrė ir netikrino, ar projekto sprendiniai atitinka faktiškas statybos sąlygas, neužtikrino, kad atsirastų projekto pakeitimai, nesustabdė statybos darbų, atliekamų ne pagal projektą, netikrino, kad atliekami darbai atitiktų normatyvinę kokybę, netikrino, kokie stogo lakštai montuojami ir ar atitinka projektą ir kokie stogo lakštų atitikties dokumentai, tuo grubiai pažeidė STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio techninės priežiūra“ reikalavimus.

94.       Atsakydami į klausimą – „ar galutinio darbų priėmimo perdavimo metu (2017 m. kovo 13 d. aktas) statybos objekte buvo defektai (stoginės denginio konstrukcijų ir stogo lakštų dangos dalyse) ar jie atsirado vėliau, veikiant išoriniams veiksniams (kritulių apkrovos, eksploatacija, kt.). Jei defektai jau buvo, ar jie buvo akivaizdūs, galėjo ir turėjo būti matomi perduodančių–priimančių asmenų, ar atitiko paslėptų darbų–defektų kriterijus“ – ekspertai nurodė, kad defektai buvo akivaizdūs, galutinio darbų priėmimo–perdavimo metu komisija galėjo juos pastebėti. Taigi, atsakovė 2 nepagrįstai teigia, kad konstatuoti trūkumai (defektai stoginės denginio konstrukcijų ir stogo lakštų dangos dalyse) buvo ieškovės tyčia paslėpti ir atsakovė 2 jų negalėjo matyti ir/ar kontroliuoti.

95.       Teismas nusprendė, jog dėl netinkamai atliktos statinio statybos priežiūros, statybos objekte atsirado defektai ir trūkumai, kuriuos šalindama, rangovė turėjo išlaidų, kurių dalį turi atlyginti atsakovė 2. Atsakovė 2, nesutikdama su teismo išvadomis, akcentuoja, kad teismo ekspertizė nustatė, jog pagrindinė defektų atsiradimo priežastis rangovės veiksmai – tyčia paslėpti defektai bei kad rangovė atliktų darbų nepridavė statybos techninei priežiūrai, t. y. ekspertai nustatė, kad ieškovė darbus atliko neinformuodama apie jų atlikimą atsakovės 2, jų nepridavė teisės aktų nustatyta tvarka, todėl atsakovė 2 negalėjo niekaip įtakoti ieškovės atliekamų darbų kokybės. Tačiau sutikti su šiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo. 

96.       Kaip jau nustatyta byloje, teismo ekspertizės išvadose konstatuota rangovės atsakomybė už atsiradusius defektus, nes rangovė atlikdama darbus nesivadovavo tokiems darbams atlikti ir jų kokybei kontroliuoti taikomais normatyviniais statybos dokumentais, atlikdama darbus pakeitė sprendinius ir darbus atliko ne pagal projektą, o pakeitimų nesuderino su projekto autoriais, be to, atlikdama darbus nesivadovavo normatyviniais statybos dokumentais, darbus atliko ne pagal projektą, gavus iš statytojo stogo dangos lakštus, netikrino jų atitikimo projektui ir netikrino jų atitikties deklaracijų, o atliktų darbų nepridavė statybos techninei priežiūrai. Tačiau tokie rangovės veiksmai nepašalina atsakovės 2 atsakomybės dėl pažeidimų, kurie jos atžvilgiu taip pat buvo konstatuoti ekspertizės akte ir patvirtinti kitais byloje esančiais įrodymais.

97.       Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 78 dalį statinio statybos techninis prižiūrėtojas – architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja statinio statybos techninei priežiūrai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoja specialiąją statinio statybos priežiūrą, jos vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę. Statybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo: tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų; tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų; tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas, dalyvauti išbandant inžinerinius tinklus, inžinerines sistemas, įrenginius, konstrukcijas; kartu su rangovu rengti dokumentus, reikalingus statybai užbaigti; atlikti bendrosios (bendrųjų statybos darbų) statinio statybos techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoti specialiąją statinio statybos (specialiųjų statybos darbų) techninę priežiūrą ir jos vadovų veiklą. Šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos suponuoja, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas turi teisę duoti privalomus nurodymus rangovui.

98.       Taigi, kaip matyti statinio statybos techniniam prižiūrėtojui įstatymiškai suteikta aktyvi kontrolės funkcija ir įtvirtintos konkrečios pareigos, tad atsakovė 2 privalėjo veikti aktyviai, vykdyti nuolatinę statybos darbų kokybės kontrolę bei užtikrinti realią defektų prevenciją, tačiau šių savo funkcijų tinkamai neatliko. Šiuo atveju apeliantė savo pasyvumą nepagrįstai grindžia tuo, jog rangovė darbus atliko netinkamai, pakeitė sprendinius kt., tačiau niekaip nepagrindžia, kad savo veiksmais rangovė būtų sudariusi objektyvias kliūtis atsakovei 2 vykdyti jai priskirtas kontrolės funkcijas, juolab kad, kaip nustatė ekspertai – defektai buvo akivaizdūs.

99.       Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi, net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016).

100.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, o galima ir situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė. Be to, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai padidėti, tačiau netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti. Ši taisyklė taikoma kiekvienu deliktinės atsakomybės atveju esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui. Spręsdamas ginčą, teismas išvadą dėl priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, (ne)buvimo padaro atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-52-701/2021, 42–43 punktai ir juose nurodyta praktika).

101.       Apeliantė (atsakovė 2) yra neteisi įrodinėdama, kad priežastinio ryšio nebuvimą patvirtina, jog defektai atsirado dėl ieškovės veiksmų, kad nuostolius lėmė ne statybos techninio prižiūrėtojo neteisėti veiksmai/neveikimas, o pačios ieškovės veiksmai, t. y. jeigu techninis prižiūrėtojas prieš pasirašant atliktų darbų aktus būtų pastebėjęs ieškovės netinkamai atliktus darbus, ieškovė vis tiek būtų turėjusi pareigą juos ištaisyti ir bet kokiu atveju būtų patyrusi ieškinyje nurodytus nuostolius, kilusius dėl netinkamo darbų atlikimo. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad defektai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo metu. Tačiau, jeigu atsakovė 2 būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigas ir laiku pastebėjusi ieškovės netinkamai atliekamus darbus bei turėdama teisę duoti privalomus nurodymus rangovei, būtų galėjusi laiku užkirsti kelią defektų atsiradimui ar jų padidėjimui, taigi, ir nuostoliams patirtiems dėl defektų šalinimo. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad pati ieškovė pripažįsta esanti iš dalies atsakinga už susidariusius nuostolius ir reikalauja tik dalinės atsakovės 2 atsakomybės. Todėl nagrinėjamu atveju nėra reikalinga nustatyti išimtinių atsakovės 2 neteisėtų veiksmų bei jų tiesioginio priežastinio ryšio su atsiradusia žala, pakanka nustatyti, jog jie turėjo įtakos nuostoliams atsirasti.

102.       CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį (CPK 178 straipsnis). Civilinės atsakomybės taikymui svarbu, kad būtų priteisiamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos realiam kreditoriaus turtinės padėties atkūrimui, priežastiniu ryšiu susijusios su žalos padarymu ir patikimai įrodytos. 

103.       Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė patyrusi 97 280,42 Eur žalą su PVM (80 870,84 Eur be PVM) ir pripažinusi dalinę savo atsakomybė bei reikalaudama ją priteisti iš trijų atsakovių nurodė, kad atsakovė 2 laikytina atsakinga už 10 proc. defektų nustatymo išlaidų ir 10 proc. atliktų defektų pašalinimo darbų sumos bei priteistinas žalos dydis sudarytų 8 065,99 Eur be PVM. Kvestionuodama nuostolių dydį atsakovė 2 neteikia jokių pagrįstų argumentų ir įrodymų, kad ši suma turėtų būti mažinama, kokia dalimi ir pan.; argumentai, kad ieškovė visų išlaidų nėra patyrusi, paneigti bylos medžiaga – pateiktais sąskaitų apmokėjimais. Dėl to abejoti ieškovės nustatytu nuostolių dydžiu, tenkančiu atsakovei 2 atlyginti, nekyla pagrįstų abejonių.

104.       Taip pat nagrinėjamu atveju atsakovė 2 nepagrįstai nesutinka su kompensacinių palūkanų priteisimu. Pagal CK 6.210 straipsnio nuostatas terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio; kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pažymėtina tai, kad CK 6.210 straipsnis yra bendroji norma, taikoma tiek tais atvejais, kai piniginė prievolė yra kilusi iš sutarties, tiek kai yra atsiradusi kitais pagrindais, taip pat ir iš delikto (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-687/2015).

105.       Įstatymų leidėjo įtvirtintos kompensuojamosios palūkanos pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos šis patiria dėl to, kad, skolininkui pažeidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius negali naudotis savo pinigais. Šiuo atveju kreditoriui nereikia nei įrodinėti, kad dėl laiku neįvykdytos piniginės prievolės jis patyrė nuostolių (nes pagal įstatymą preziumuojama, jog tokių patiriama), nei konkretaus nuostolių dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad kompensuojamosios palūkanos laikomos tik minimaliais nuostoliais, kreditorius, patyręs didesnių nuostolių, nei kompensuojamųjų palūkanų suma, gali jų, kiek nepadengia šios palūkanos, reikalauti iš skolininko. Tačiau tokiu atveju kreditorius privalo įrodyti realų nuostolių dydį.

106.       Pagal kasacinio teismo praktiką CK 6.210 straipsniui taikyti turi būti trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-373/2006; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-687/2015).

107.       Nagrinėjamoje byloje atsakovė 2 ieškovei neturėjo piniginės prievolės tiesiogine šios sąvokos prasme, tačiau, atsakovei 2 atsisakius atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, ieškovė tuo laiku, kada buvo numatyta gauti atsiskaitymą, šio atsiskaitymo negavo ir dėl to tam tikrą laiką negalėjo naudotis jai iš esmės priklausančia piniginių lėšų suma. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad ieškovė turi pagrindą nuostolius, patirtus dėl numatytu laiku negauto atsiskaitymo, grįsti įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamosiomis palūkanomis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

108.       Skundžiamu sprendimu ieškinį tenkinęs iš dalies pirmosios instancijos teismas paskirstė ir priteisė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su iš jos priteistų bylinėjimosi išlaidų dalimi, t. y. su atsakovės UAB Architektas L. V. ir partneriai naudai priteista 855 Eur dydžio išlaidų suma, kurią ši atsakovė už konsultavimą pirmos instancijos teisme sumokėjo UAB „Jonuša“. Ieškovės teigimu, faktiškai konsultacines paslaugas byloje atsakovei 1 teikė minėtos bendrovės atstovė – specialistė statybos inžinierė R. J. M., tačiau juridiniam asmeniui pagal pavedimą teisme gali atstovauti tik CPK 56 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodyti asmenys, be to, suteiktos konsultavimo paslaugos nėra tapačios advokato ar advokato padėjėjo pagalbai ir taip pat nepriskirtinos advokatų ir advokatų padėjėjų teikiamoms teisinėms paslaugoms CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme, todėl visos atsakovės 1 UAB „Jonuša“ sumokėtos sumos už R. J. M. teiktas konsultavimo paslaugas byloje negali būti priteisiamos iš ieškovės pagal CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatytą tvarką. Teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovės argumentus, nes ieškovė netinkamai aiškina tiek atstovavimo, tiek apmokėjimo už jį nuostatas.

109.       Pagal CPK 56 straipsnio 3 dalį, nurodančio, kokie asmenys gali būti teisme atstovais pagal pavedimą, kai reikia specialių žinių, susijusių su bylos dalyku, kartu su šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais asmenimis, taip pat su šio straipsnio 2 dalyje nurodytais asmenimis ir šio kodekso 55 straipsnyje nurodytais asmenimis (kai atstovaujama juridiniam asmeniui) atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys – neteisinių sričių specialistai (auditoriai, buhalteriai, mokesčių konsultantai, patentiniai patikėtiniai ir kt.). Byloje atsakovei 1 pagal pateiktą atstovavimo sutartį atstovavo advokatė S. V. (CPK 56 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o į bylą pateikta UAB Architektas L. V. ir partneriai su UAB „Jonuša“ 2020 m. birželio 26 d. sudaryta konsultavimo sutartis Nr. 20/07 rodo, kad ir konsultantė R. J. M., turinti specialias žinias statybų srityje, ir teikė būtent tokio pobūdžio neteisinės srities paslaugas. Pridėtas kvalifikacijos atestatas suteikia R. J. M. teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovės ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovės pareigas.

110.       CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Ši nuostata detalizuota 88 straipsnio 3 dalyje nurodant, kad šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytomis būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis nelaikomos ir šiame skyriuje nustatyta tvarka neatlyginamos išlaidos už teikiamas teisines paslaugas, išskyrus advokatų ir advokatų padėjėjų teikiamas teisines paslaugas. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktą, yra pažymėjęs, kad teismas, tam, jog įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-248/2019).

111.       Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus sprendžia, ar šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų, ar jos turi būti apmokamos. Į bylą pateiktas 2021 m. lapkričio 19 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas ir PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad pagal konsultavimo sutartį atsakovei 1 byloje buvo suteiktos specialiųjų žinių statybų srityje paslaugos iš viso 4 882,35 Eur sumai, kuri apmokėta 2011 m. lapkričio 19 d. bankiniu pavedimu. Skundžiamo sprendimo turinys rodo, kad teismas ne visas atsakovės 1 patirtas ir apmokėtas išlaidas pripažino būtinomis, o tik jų dalį – 855 Eur, kurią ir priteisė iš ieškovės. Argumentų, paneigiančių teismo priteistos sumos tinkamumą, ieškovė neteikia, todėl teisėjų kolegija pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams šiuo klausimu plačiau dėl jų nebepasisako.

112.       Atsakovė UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ apeliaciniame skunde nesutinka su sprendimu iš jos priteisti trečiojo asmens UAB „Ekspertika“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes trečiųjų asmenų įtraukimas ar pašalinimas yra išimtinai teismo prerogatyva; nurodo, kad ieškiniu buvo teigiama, jog techninis ir darbo projektai, kurių atitiktį teisės aktų reikalavimams tikrino UAB „Ekspertika“, neatitiko teisės aktų reikalavimų, kas lėmė defektus, tačiau toks reikalavimas atmestas, tokiu būdu trečiojo asmens patirtos išlaidos priteistinos iš ieškovės.

113.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje, 98 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms.

114.       Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010; 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016). Taigi, teismas, esant trečiojo asmens prašymui priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas bei pateikus tai patvirtinančius įrodymus, privalo spręsti dėl šių išlaidų paskirstymo, atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijas.

115.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys tenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo įstatymo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

116.       Sprendžiant dėl poreikio atlyginti trečiojo asmens išlaidas advokato pagalbai apmokėti, turi būti įvertintos trečiojo asmens patraukimo procese aplinkybės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-627-781/2021). Bylos duomenimis trečiasis asmuo UAB „Ekspertika“ į bylą įtraukta atsakovės UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ iniciatyva, taigi, atsakovė galėjo suprasti ir numatyti, kad dėl to trečiasis asmuo gali patirti su dalyvavimu byloje susijusias išlaidas. Trečiasis asmuo pateiktame atsiliepime be kita ko prašė pašalinti ją iš bylos nagrinėjimo, nes bylos baigtis neturi įtakos jos teisėms ir pareigoms; spręsdamas šį klausimą teismas siūlė atsakovei pašalinti trečiąjį asmenį iš bylos, tačiau, atsižvelgdamas į atsakovės UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ prieštaravimą, 2020 m. rugsėjo 28 d. protokoline nutartimi, atsisakė trečiąjį asmenį pašalinti iš bylos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, kad ieškovė jokių reikalavimų UAB „Ekspertika“ nereiškė, į bylą trečiasis asmuo buvo įtrauktas UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ iniciatyva, taigi, būtent atsakovės 2 procesinis elgesys lėmė trečiojo asmens įtraukimą į bylą ir nepašalinimą iš jos, atitinkamai ir bylinėjimosi išlaidų dėl dalyvavimo procese susidarymą. Šių aplinkybių kontekste įvertinusi ir tai, kad atsakovės UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ atžvilgiu ieškinys iš esmės yra tenkintas visiškai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstai ir teisingai trečiojo asmens UAB „Ekspertika“ turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas priteisė būtent iš atsakovės UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

117.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino nagrinėjamam klausimui aktualias teisės normas, nustatė ir vertino reikšmingas faktines aplinkybes bei įrodymus, pagrįstai rėmėsi teismo ekspertų išvadomis, ir iš dalies tenkindamas ieškinį priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nei ieškovės, nei atsakovės 2 apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

118.       Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-403/2021). Pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinių skundų argumentų nepasisako.

119.       Abiejų apeliančių (ieškovės ir atsakovės 2) apeliacinius skundus atmetus, jų apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Be to, apeliantės nepateikė ir duomenų (įrodymų) apie apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas (išskyrus sumokėtą žyminį mokestį).

120.       Apeliančių skundus atmetus atsakovė 1 bei tretieji asmenys įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau ir – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis Rekomendacijų 7 ir 8.11 punktais, apskaičiuojant didžiausią priteistiną atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, yra taikomas 1,3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju taikytinas 2021 metų trečiąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 598,10 Eur, todėl didžiausia už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina suma sudarytų 2 077,53 Eur.

121.       Atsakovė UAB Architektas L. V. ir partneriai pateikė 2022 m. vasario 7 d. sąskaitą bei 2022 m. vasario 8 d. pinigų priėmimo kvitą, patvirtinančius patirtas 1 000 Eur išlaidas už atsiliepimo į ieškovės UAB „Mitnija“ apeliacinį skundą parengimą, ir 150 Eur išlaidas už atsiliepimo į atsakovės UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ apeliacinį skundą parengimą, šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, todėl priteistinos iš apeliančių.

122.       Trečiasis asmuo UAB „Ekspertika“ pateikė 2022 m. sausio 14 d. sąskaitą už teisines paslaugas bei 2022 m. sausio 19 d. sąskaitos išrašą, patvirtinančius patirtas 695,12 Eur išlaidas už atsiliepimo į UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ apeliacinį skundą surašymą ir prašė šias išlaidas priteisti iš atsakovės 2. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, todėl priteistinos iš atsakovės 2.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Architektas L. V. ir partneriai naudai 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Architektas L. V. ir partneriai naudai 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ekspertika“ naudai 695,12 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 12 euro centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                        Žilvinas Terebeiza

                                                Agnė Tikniūtė

                                Alma Urbanavičienė