Civilinė byla Nr. 2A-1120/2014                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.17 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Poškaus ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Contitrans“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus  apygardos teismo 2014 m. sausio 7 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-226-340/2014 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Contitrans“ ieškinį atsakovams A. K., uždarajai akcinei bendrovei „ITTL“ dėl žalos ir nuostolių pritiesimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB ,,Contitrans“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai priteisti iš atsakovų A. K. ir UAB ,,ITTL“ 4 773 395 Lt žalos ir nuostolių atlyginimo. Nurodė, kad nuo 2009-05-11 atsakovas A. K. buvo vienintelis UAB „Contitrans“ akcininkas ir direktorius. Pagrindinė šios bendrovės veikla – tarptautinių ir vietinių pervežimo paslaugų teikimas. 2011-09-23 A. K. įkūrė ir įregistravo naują analogišką pervežimo paslaugas teikiančią bendrovę UAB „ITTL“, kurioje taip pat tapo direktoriumi. Ši bendrovė teikia analogiškas pervežimo paslaugas. Nuo 2011-09-23 iki 2012-06-09 A. K. dirbo dviejų konkuruojančių ir priešingus interesus turinčių rinkos subjektų vadovu. Nuo 2011-10-25 iki 2012-03-12 į UAB „ITTL“ perėjo dirbti didelė dalis UAB „Contitrans“ darbuotojų. 2012-05-29 UAB „Contitrans“ buvo iškelta bankroto byla. UAB „ITTL“ ir jos direktorius atsakovas A. K. atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus – perėmė visą UAB „Contitrans“ priklausiusią komercinę informaciją, įskaitant klientų duomenų bazės, finansinės atskaitomybės dokumentus ir kitą finansinę informaciją, perviliojo didžiąją dalį UAB „Contitrans“ darbuotojų, perėmė UAB „Contitrans“ pagrindinius klientus, per direktorių A. K. darė neleistiną komercinį poveikį UAB „Contitrans“, kas sąlygojo dirbtinį ir staigų šios įmonės veiklos nutraukimą bei pasitraukimą iš rinkos. UAB „ITTL“ pasinaudodama direktoriaus A. K. veiksmais, perviliojo visus UAB „Contitrans“ administracijos darbuotojus – buhalterę L. P., kuri disponavo konfidencialia UAB „Contitrans“ informacija (finansiniais dokumentais ir kt. informacija), taip pat transporto direktorių R. K. ir didelę dalį geriausių ir ilgą patirtį turinčių vairuotojų, kas turėjo tiesioginės įtakos bendrovės galimybei tęsti normalią ūkinę komercinę veiklą, tuo atsakovai pažeidė Konkurencijos įstatymo 15 str. 1 d. 4 p. nuostatas. UAB „Contitrans“ direktorius ir vienintelis akcininkas A. K., taip pat ilgametė buhalterė D. S. įsidarbinę ir vienu metu dirbę dviejų konkuruojančių ūkio subjektų administracijoje, neabejotinai sudarė sąlygas UAB „ITTL“ naudotis ieškovui priklausančia konfidencialia informacija. Šį faktą patvirtina tai, kad  atsakovas perėmė vienus iš pagrindinių UAB „Contitrans“ klientų – „VOS Logistics“ BV ir „LKW Walter Transportorganisation“ AG. Atsakovas A. K., būdamas vieninteliu UAB „Contitrans“ akcininku ir direktoriumi, veikė nesąžiningai, nelojaliai UAB „Contitrans“ atžvilgiu, jo veiksmai neatitiko bendrojo sąžiningo ir rūpestingo vadovo kriterijų, kadangi jis vienu metu apsiėmė vadovauti dviem konkuruojantiems ir iš esmės priešingus interesus turintiems ūkio subjektams, iš kurių vienas per trumpą laiką nemotyvuotai nutraukė veiklą, o kitas rinkos subjektas perėmė pirmojo darbuotojus, konfidencialią informaciją, kuri galėjo būti žinoma tik pačiam A. K. ir kitiems jo administracijos darbuotojams bei sėkmingai tęsė veiklą. Atsakovai yra tarpusavyje susiję asmenys, todėl jų nesąžiningumas yra preziumuojamas. Ieškovui padarytą žalą sudaro UAB „Contitrans“ negautos pajamos ir UAB ,,ITTL“ gauta nauda už laikotarpį nuo 2011-09-23 iki 2012-06-09, kai ieškovas dirbo nesąžiningos konkurencijos sąlygomis. Ieškovo negautos pajamos apskaičiuojamos palyginus analogiškų laikotarpių ankstesniais metais (2008, 2009, 2010 m.) pajamas. Negautomis pajamomis pripažintina negautų pajamų suma, apskaičiuotina kaip skirtumas tarp ieškovo gautų pajamų už  laikotarpį nuo 2011-09-23 iki 2012-06-09 ir pajamų vidurkio už analogiškus ankstesniais  ataskaitiniais metais (2008, 2009, 2010 m.) , t.y. 4 244 734 Lt. Ieškovo nuostoliais pripažintina ir atsakovo UAB „ITTL“ gauta nauda už paminėta laikotarpį. Ieškovo paskaičiavimais atsakovo pelnas sudaro 528 661 Lt, ši suma taip pat priskirtina prie ieškovo nuostolių. Tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir žalos  neabejotinai egzistuoja priežastinis ryšys, kuris pasireiškia per akivaizdžiai matomą itin staigų ieškovo pajamų sumažėjimą po UAB „ITTL“ veiklos pradžios (2011-09-23). Ieškovas dar iki bankroto bylos inicijavimo faktiškai nutraukė ūkinę veiklą. Atsakovas A. K. iš ieškovo sąskaitos be jokio faktinio ir teisinio pagrindo pervedė 406 460 Lt, tokiu būdu nepalikdamas ieškovui apyvartinių lėšų, būtinų veiklos tęstinumui išlaikyti. Šios aplinkybės įrodo, kad tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui UAB „ITTL“ 3 950 Lt advokato atstovavimo išlaidų, atlyginant šias išlaidas iš ieškovo BUAB „Contitrans“ bankroto administravimo išlaidų. Teismas nurodė po teismo sprendimo įsiteisėjimo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo UAB „ITTL“ turto areštą pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2013-08-01 nutartį.

Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų teismas nurodė, kad pareikšto ieškinio faktinės aplinkybės nėra konkrečios, ieškovas neįrodė ir neįrodinėjo, kokioje atitinkamoje rinkoje ieškovo ir atsakovo interesai susidūrė arba galėjo susidurti, kokioje konkrečioje rinkoje jie konkuravo; vien dėl to, kad abu ūkio subjektai veikė tarptautinių pervežimų srityje, laikyti juos konkurentais Konkurencijos įstatymo 3 str. prasme, nėra pagrindo. Teismo teigimu, byloje nepaneigtas atsakovo atsikirtimo argumentas, jog pagrindinės atsakovo veiklos kryptys yra Olandija, Belgija, Prancūzija, Italija, tuo tarpu ieškovo pagrindinės ieškovo veiklos kryptis buvo Danija, Vokietija, Prancūzija, t.y. ieškovas ir atsakovas vertėsi analogiškų paslaugų teikimu skirtingose geografinėse teritorijose. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog jis ir atsakovas yra konkurentai Konkurencijos įstatymo 3 str. 7 d. prasme. Ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios ieškovo darbuotojų perviliojimą, taip pat  nekonkrečios. Darbo sutarties nutraukimas ir įsidarbinimas bendrovėje, vykdančioje analogišką ūkinę veiklą, savaime nesąžiningos konkurencijos veiksmų nepatvirtina. Teismas nurodė, kad ieškovas neteikė įrodymų, jog A. K., kaip atsakovo UAB „ITTL“ vadovas, būtų siūlęs nutraukti darbo sutartis su ieškovu administracijos darbuotojui R. K., buhalterėms, vairuotojams, 6 darbuotojai iš ieškovo pateikto sąrašo (jų tarpe atsakovas A. K. ir administracijos darbuotojas R. K.) buvo atleisti iš darbo ieškovo bendrovėje po bankroto bylos iškėlimo, todėl tikėtina, jog jų atleidimas buvo tiesiogiai susijęs su bankroto procedūromis. Kauno  apygardos teismo 2012-05-29 nutartimi ieškovui buvo iškelta bankroto byla, kurioje konstatuota, kad įmonė nuo 2011 m. finansinės ataskaitos laikotarpio nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų, kas sudarė pagrįstą prielaidą teismui vertinti, jog įmonė ūkinės-komercinės veiklos nebevykdo. Ieškovo atstovas neginčijo fakto, jog lizingo davėjai nutraukė transporto priemonių lizingo sutartis ir atsiėmė lizinguojamą transportą nuo 2012 m. vasario mėnesio. Tokios bylos aplinkybės, teismo manymu, leidžia daryti išvadą, kad ieškovo nurodytos darbo sutartys su vairuotojais buvo nutrauktos dėl įmonės įprastos ūkinės-komercinės veiklos nutraukimo. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad įstatymai nedraudžia ūkio subjekto savininkui turėti keleto panašia ar tapačia veikla užsiimančių bendrovių akcijų ir kad tai yra įprasta praktika versle, todėl ieškovo argumentus dėl atsakovo A. K. perviliojimo į kitą bendrovę atmetė. Bylose dėl nesąžiningos konkurencijos perviliojant darbuotojus taip pat turi būti nustatyta ir įvertinta, kiek darbuotojas buvo vertingas įmonei ir ar jo išėjimas realiai sumažino įmonės konkurencingumą, tačiau tokių aplinkybių ieškovas nenurodė ir jų neįrodinėjo, dėl to ieškovo argumentą, kad tai yra akivaizdu, teismas atmetė, kaip nepagrįstą. Ieškinyje nekonkretizuota, kokia informacija sudaro ieškovo komercinę paslaptį, kokia konkreti informacija buvo perduota atsakovo A. K. UAB „ITTL“. Šalių atstovai sutiko, kad ieškovas nebuvo patvirtinęs komercinių paslapčių sąrašo įmonėje. Ieškovas neapibrėžė informacijos galimai perduotos atsakovui per įmonės vadovą A. K., vadybininką R. K., buhalteres, turinio, nenurodė ir neįrodinėjo tokios informacijos komercinės vertės. Ieškovo nurodytas faktas, kad bendrovės vadovas ir keli administracijos darbuotojai perėjo dirbti į kitą įmonę, patvirtino tik prielaidą, kad informacija galėjo būti nutekinta, tačiau informacijos perdavimo fakto, informacijos komercinės vertės fakto ir perdavimo neigiamų pasekmių nepatvirtino. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovo teiginį dėl ieškovui priklausančios konfidencialios informacijos perdavimo atsakovui, turint tikslą nesąžiningai konkuruoti, atmetė kaip neįrodytą. Ieškovas argumentą, kad atsakovas perviliojo pagrindinius ieškovo klientus - VOS Logistics“ BV ir „LKW Walter Transportorganisation“ AG teismas taip pat atmetė, kaip neįrodytus, nurodydamas, kad ieškovas neatskleidė, kodėl laikė paminėtas bendroves savo pagrindinėmis klientėmis, nenurodė, kokiu pagrindu buvo nutrauktos sutartys su jomis, neteikė įrodymų, kad jos sudarė sutartis su atsakovo bendrove.

Dėl atsakovo A. K. atsakomybės CK 2.50 str. 3 d. bei CK 6.263 str. numatytais pagrindais teismas nurodė, kad be buvimo vienu metu dviejų bendrovių direktoriumi, konkrečių atsakovo A. K. nesąžiningų veiksmų, pažeidžiančių lojalumo  ir rūpestingumo pareigas UAB „Contitrans“, nagrinėjamoje byloje ieškovas nenurodė ir neįrodinėjo. Vadovavimas dviem bendrovėms, veikiančioms tarptautinių pervežtinų srityje, savaime nėra neteisėtas. Ieškovas neįrodė, kad ieškovo ir atsakovo bendrovės veikė tame pačiame geografiniame regione, t. y. buvo konkuruojančios Konkurencijos įstatymo 3 str. prasme, todėl teismas nurodė, jog teiginys, kad  atsakovas A. K. pažeidė lojalumo, sąžiningumo, rūpestingumo pareigas ieškovui, nepagrįstas ir neįrodytas. Dėl ieškovo teiginio, kad atsakovas A. K. iš UAB „Contitrans“ sąskaitų į savo sąskaitą nuo 2011-08-19 iki 2011-12-29 be jokio pagrindo pervedė 406 460 Lt, kas ieškovo manymu, įrodo, kad tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir nuostolių yra priežastinis ryšys, teismas nurodė, kad šalių ginčas dėl šio fakto nagrinėjamas civilinėje byloje, iškeltoje atsakovui Kauno apygardos teisme ir šis faktas negali būti pakartotinai nustatinėjamas nagrinėjamoje byloje (CPK 296 str. 1 d. 4 d.). Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų: atsakovų neteisėtų veiksmų, žalos padarymo bei priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovų veiksmų. Nenustatęs atsakovų civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, teismas ieškinį atmetė (CK 6.245, 6.246-6.249 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas BUAB ,,Contitrans“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisiant ieškovui iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismo teiginiai, kad UAB ,,Contitrans“ ir UAB ,,ITTL“ vykdydamos identišką krovinių pervežimo veiklą ir veikdamos pagal tą patį modelį, nėra konkurentės, yra nepagrįsti ir neteisėti. Teismas pats konstatavo, kad iš esmės abiejų įmonių veiklos kryptys buvo tos pačios – abi įmonės veikė gabendamos krovinius į Vakarų Europą ir į tas pačias valstybes (Prancūziją). UAB ,,Contitrans“ veiklą vykdė tiek į Belgiją, tiek į Olandiją, t. y. veikė visiškai toje pačioje rinkoje ir pagal tą patį veiklos modelį kaip ir UAB ,,ITTL“. Dėl to teismo išvada, kad šios įmonės nėra konkurentai Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 7 dalies prasme, nepagrįsta.

2. Teismo argumentai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog būtent A. K. atsakovo UAB ,,ITTL“ vadovas būtų siūlęs nutraukti darbo sutartis perviliotiems darbuotojams, prieštarauja teisiniam protingumo principui – A. K. buvo UAB ,,Contitrans“ direktorius, taip pat ir UAB ,,ITTL“ direktorius, todėl turėjo neribotas galimybes paveikti savo darbuotojus ir perkelti juos iš vienos savo vadovaujamos įmonės į kitą. Nesąžiningas darbuotojų perviliojimas šiuo atveju įrodytas netiesioginiais įrodymais – vien faktas, kad tuo pat metu 70 proc. darbuotojų perėjo dirbti į kitą to paties direktoriaus valdomą ir ta pačia veikla užsiimančią įmonę, pagrindžia darbuotojų perviliojimą, vieną iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų, nurodytų Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatose. Neteisinga teismo išvada, kad UAB ,,Contitrans“  jau nuo 2011 m. nebeteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, kas sudarė teismui prielaidą vertinti, kad bendrovė faktinės komercinės veiklos nebevykdo. Pats teismas nurodė, kad finansinio lizingo sutartys dėl vilkikų finansinės nuomos buvo nutrauktos tik 2012 m. vasario mėnesį, taigi iki tol bendrovė vykdė komercinę veiklą.

3. Teismas darydamas išvadą, kad UAB ,,ITTL“ neatliko veiksmų, susijusių su nesąžiningu komercinės informacijos naudojimu, rėmėsi tik formaliais teiginiais, jog UAB ,,Contitrans“ nebuvo pasitvirtinusi komercinių paslapčių sąrašo, taip pat tuo, kad administratorius negalėjo konkrečiai nurodyti, kokią konfidencialią informaciją perėmė atsakovas UAB ,,ITTL“. Esant nustatytiems faktams, kad UAB ,,ITTL“ perėmė UAB ,,Contitrans“ buhalterę, administracijos darbuotojus, kurie yra paties A. K. giminaičiai, taip pat, kad UAB ,,ITTL“ dirbo UAB ,,Contitrans“ direktorius, darytina išvada, kad nėra ir negali būti tokios informacijos, kuri negalėtų būti žinoma ir naudojama UAB ,,Contitrans“ direktoriaus ir buhalterės. Preziumuojama, kad įmonės vadovui yra žinoma visa ir bet kokia informacija, susijusi su jo vadovaujama įmone.

4. Nepagrįsti teismo argumentai, kad ieškovas neįrodė, jog ,,VOS Logistics“ BV ir ,,LKW Walter Terasportorganisation“ AG buvo vieni iš pagrindinių UAB ,,Contitrans“ klientų, nenurodė, kokiu pagrindu buvo nutrauktos sutartys su jomis, neteikė įrodymų, kad jos sudarė sutartis su atsakovo bendrove. UAB ,,Contitrans“ nesudarinėjo jokių sutarčių su tarptautinių pervežimų bendrovėmis ir savo klientais, kadangi tarptautinių pervežimų verslo praktikoje rašytinės sutartys nėra sudaromos. Aplinkybę, kad šiuo metu UAB ,,ITTL“ dirba su ,,VOS Logistics“ BV ir jos dukterinėmis įmonėmis, neginčijamai patvirtina tai, kad ,,VOS Logistics“ BV yra UAB ,,ITTL“ akcininkė. Tai įrodo faktą, kad UAB ,,Contitrans“ direktorius perėmė UAB ,,Contitrans“ klientą VOS įmonių grupę ir su ja kartu įkūrė naują analogišką veiklą vykdančią įmonę, į kurią, pažeidžiant Konkurencijos įstatymo nuostatas, buvo perkelta visa UAB ,,Contitrans“ veikla, darbuotojai, komercinė informacija, dalykiniai ryšiai, informacija apie tiekėjus ir kt.

5. Teismas nepagrįstai netaikė atsakovui A. K. civilinės atsakomybės motyvuodamas tuo, kad ieškovas neįrodė, jog UAB ,,Contitrans“ ir UAB ,,ITTL“ veiklą vykdė tame pačiame geografiniame regione. Bylos duomeny patvirtina, kad abi įmonės veikė Prancūzijoje, Olandijoje, Belgijoje ir kitose Europos šalyse, dirbo su tais pačiais klientais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad A. K. pažeidė lojalumo, sąžiningumo, rūpestingumo pareigas ieškovui, sudarydamas sąlygas nesąžiningai konkurencijai. Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti faktą, kad A. K. be jokio pagrindo iš UAB ,,Contitrans“ į savo sąskaitą pervedė 406 460 Lt.

6. Teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, pažeisdamas įrodinėjimo taisykles, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos panašiose bylose. 

Atsakovas UAB ,,ITTL“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo konstatuota, jog ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės atsakovams kilimo sąlygų. Ieškovas, nesutikdamas su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs.

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje keliamas civilinės atsakomybės dėl nesąžiningos konkurencijos padarytos žalos atlyginimo bei įmonės akcininko civilinės atsakomybės klausimas.

Dėl nesąžiningos konkurencijos

Lietuvos ūkis grindžiamas asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, taip pat sąžiningos konkurencijos laisve, kurią saugo ir gina įstatymas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 1, 4 d.). Būtina prielaida sąžiningai konkurencijai, kaip vienai iš pamatinių rinkos ekonomikos vertybių, apsaugoti yra nesąžiningos konkurencijos veiksmų įvardijimas ir uždraudimas įstatymu. Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektai, pažeidę šį įstatymą, privalo atlyginti žalą, padarytą kitiems ūkio subjektams ar fiziniams bei juridiniams asmenims, įstatymų nustatyta tvarka. Civilinė atsakomybė už nesąžiningos konkurencijos veiksmus galima tik nustačius visas civilinės atsakomybės būtinąsias sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, kaltę ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei žalos (CK 6.246 – 6.249 str.). Pareiga pagrįsti egzistuojant šias sąlygas tenka ieškinį reiškiančiam asmeniui (CPK 12, 178 str.). Taigi, reikalavimas atlyginti nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą žalą gali būti tenkinamas tik nustačius, jog atitinkamoje rinkoje ieškovo atžvilgiu kitas subjektas atliko neteisėtus ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams prieštaraujančius veiksmus, šie veiksmai tiesiogiai paveikė ieškovą ir padarė jam žalą.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas A. K. nuo 2009 m. gegužės 11 d. buvo vienintelis UAB ,,Contitrans“ akcininkas (100 proc. akcijų savininkas) ir direktorius iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo, kurios veikla buvo tarptautinių ir vietinių pervežimo paslaugų teikimas. 2011 m. rugsėjo 23 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota UAB ,,ITTL“, kurios vadovu paskirtas atsakovas A. K., turintis 20 proc. šios įmonės akcijų (t. 1, b. l. 94-96, 116-126). 

Ieškovas atsakovų UAB ,,ITTL“ ir A. K. neteisėtais nesąžiningos konkurencijos veiksmais nurodo tai, kad: UAB ,,ITTL“, kuri teikia analogiškas kaip ir UAB ,,Contitrans“ pervežimo paslaugas, perėmė visą UAB ,,Contitrans“ priklausiusią komercinę informaciją; perviliojo didžiąją dalį UAB ,,Contitrans“ darbuotojų; perėmė pagrindinius UAB ,,Contitrans“ klientus. Ieškovo teigimu, šie atsakovų veiksmai sąlygojo dirbtinį ir staigų UAB ,,Contitrans“ veiklos nutraukimą bei pasitraukimą iš rinkos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors byloje neįrodyta, kad UAB ,,Contitrans“ ir UAB ,,ITTL“ yra konkuruojančios įmonės Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio prasme, tačiau ir vien tik konkuruojančio subjekto įsteigimas per se nėra neteisėta veika. Draudžiami ir civilinės atsakomybės požiūriu neteisėti yra nesąžiningos konkurencijos veiksmai, nustatyti Konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje. Minėto įstatymo 1 dalies 3 ir 4 punktuose nustatyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant: informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui; siūlymą konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar neatlikti visų ar dalies savo darbo pareigų siekiant naudos sau ar padarant žalą šiam ūkio subjektui.

CK 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai. Informacija tam, kad būtų laikoma komercine paslaptimi, turi atitikti šiuos požymius: 1) informacija turi būti slapta (nevieša); 2) ji turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę; 3) informacija turi būti saugoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. UAB „Jurby Water Tech“, byla Nr. 3K-3-350/2012; 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika“, E. G., byla Nr. 3K-3-326/2012). Taigi, komercinę paslaptį sudaro tokia informacija, kuri nėra visuotinai žinoma ar laisvai prieinama tretiesiems asmenims, turi komercinę (gamybinę) vertę ir yra saugoma. Informacijos slaptumas nereiškia, kad informacija turi būti absoliučiai slapta. Reikšminga yra tai, ar informacijos savininkas ėmėsi protingų pastangų ją apsaugoti, pavyzdžiui, naudojo fizines, technines, teisines, organizacines ar kitokias priemones, priėmė sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. UAB „Putokšnis“, byla Nr. 3K-3-303/2011). Sprendžiant, ar informacija turi komercinę (gamybinę) vertę, atsižvelgtina į tai, kad ji turi suteikti šios turėtojui konkurencinį pranašumą, t. y. tam tikrų verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. UAB „Jurby Water Tech“, byla Nr. 3K-3-350/2012). Ar konkretūs duomenys turi komercinę vertę, gali būti įrodinėjimo objektas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovas neapibrėžė informacijos galimai perduotos atsakovui UAB ,,ITTL“ per įmonės vadovą A. K. bei kitus darbuotojus, nenurodė ir neįrodinėjo tokios informacijos komercinės vertės. Ieškovo nurodyta, neva atsakovo UAB ,,ITTL“ perimta ir naudota konfidenciali informacija apibūdinama labai abstrakčiai, nepateikiant nei tokios informacijos sąrašo, nei konkrečių įrodymų, patvirtinančių tokios informacijos panaudojimą. Iš esmės tokios informacijos naudojimo faktas yra grindžiamas tik aplinkybe, kad UAB „Contitrans“ vadovas, buhalterė bei administracijos darbuotojas perėjo dirbti pas atsakovą UAB ,,ITTL“. Taigi ieškovo teiginiai apie UAB „Contitrans“ informacijos perėmimą ir jos naudojimą atsakovo UAB ,,ITTL“ veikloje yra nepagrįsti jokiais įrodymais, nors būtent ieškovui tenka pareiga tai įrodyti.

Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad bylos duomenys patvirtina, jog ,,VOS Logistics“ BV ir ,,LKW Walter Terasportorganisation“ AG buvo vieni iš pagrindinių UAB ,,Contitrans“ klientų, kuriuos perėmė atsakovas UAB ,,ITTL“. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog minėtos įmonės yra atsakovo UAB ,,ITTL“ klientės. Ieškovo argumentai, kad aplinkybę, jog šiuo metu UAB ,,ITTL“ dirba su ,,VOS Logistics“ BV ir jos dukterinėmis įmonėmis, neginčijamai patvirtina tai, kad ,,VOS Logistics“ BV yra UAB ,,ITTL“ akcininkė, pagrįsti tik prielaida. Be to, bylos duomenimis UAB ,,ITTL“ akcininkė yra ne ,,VOS Logistics“ BV, o ,,Vos Beheer“ BV (t. 1, b. l. 116-126).

Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo nurodytus argumentus dėl UAB „Contitrans“ priklausančios konfidencialios informacijos perdavimo atsakovui UAB ,,ITTL“, turint tikslą nesąžiningai konkuruoti, kaip neįrodytą.

Ieškovas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimo, nes nesąžiningas darbuotojų perviliojimas šiuo atveju įrodytas netiesioginiais įrodymais – vien faktas, kad tuo pat metu 70 proc.  darbuotojų perėjo dirbti į kitą to paties direktoriaus vadovaujamą ir ta pačia veikla užsiimančią įmonę, pagrindžia darbuotojų perviliojimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą yra nurodęs, kad, taikant šią normą, būtina aiškintis, ar yra pakankamai duomenų apie reikšmingas aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą apie sąžiningos konkurencijos pažeidimą: ar ginčo šalys yra konkuruojantys subjektai, ar atsakovas siūlė ieškovo darbuotojams pereiti dirbti pas jį, ar siūlymu siekė sumažinti kito ūkio subjekto gebėjimą konkuruoti, ar tokiais veiksmais buvo padaryta žala ieškovui, ar dėl to padidėjo atsakovo konkurencinės galimybės. Šios aplinkybės gali būti nustatomos tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai – aiškinantis darbuotojų darbo sąlygas, sulygtą darbo užmokestį ir kitas darbo sutarties sąlygas ieškovo ir atsakovo įmonėje, darbuotojų elgesį iki ir po darbo sutarčių su ieškovu nutraukimo, darbo sutarčių nutraukimo priežastis, darbuotojų motyvaciją dirbti atsakovo įmonėje ir kitas svarbias aplinkybes, taip pat ieškovo ir atsakovo, kaip ūkio subjektų, padėtį atitinkamoje verslo srityje, jų galimybes konkuruoti, darbuotojų išėjimo ar, priešingai, atėjimo įtakos darbdavio finansinei, konkurencinei būklei mastą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Traidenis“ v. UAB „Freliksnavis“, byla Nr. 3K-3-519/2009). Tik faktas, kad darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančioje, nėra pagrindas daryti išvadą dėl nesąžiningos konkurencijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „NTB Namėjos grupė“ v. UAB „Naminta“ ir kt., byla Nr. 3K-3-472/2011).

Ieškovo teigimu, bylos duomenys patvirtina, jog UAB „Contitrans“ dar vykdant veiklą didelė dalis darbuotojų (28 darbuotojai iš 38) be jokių priežasčių ar motyvų perėjo į UAB ,,ITTL“, į šią įmonę perėjo atsakovas A. K., buhalterė D. S., administracijos darbuotojas R. K., tokiu būdu UAB „Contitrans“ neteko ne tik geriausių vairuotojų, bet ir administracijos darbuotojų. Tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas A. K., kaip atsakovo UAB „ITTL“ vadovas, būtų siūlęs nutraukti darbo sutartis su UAB „Contitrans“ šios bendrovės darbuotojams. Ieškovo nurodytas argumentas, kad A. K. buvo UAB ,,Contitrans“ direktorius, taip pat ir UAB ,,ITTL“ direktorius, todėl turėjo neribotas galimybes paveikti savo darbuotojus ir perkelti juos iš vienos savo vadovaujamos įmonės į kitą, paremtas tik prielaidomis, kurios nelaikytinos pakankamu įrodymu darbuotojų viliojimo faktui ir nesąžiningos konkurencijos veiksmams patvirtinti. Ieškovas su ieškiniu pateikė darbuotojų, su kuriais buvo nutrauktos darbo sutartys, sąrašą, iš kurio matyti, kad nuo 2011 m. pradžios, t. y. dar iki UAB ,,ITTL“ įsteigimo, su ieškovu kas mėnesį darbo sutartis nutraukdavo vidutiniškai 3 darbuotojai (t. 1, b. l. 60-64). Tai patvirtina, kad ieškovo įmonėje dar iki UAB ,,ITTL“ įsteigimo vyko darbuotojų kaita. Bylos duomenys patvirtina atsakovų argumentus, kad ginčo laikotarpiu darbuotojai buvo ne tik atleidžiami, bet ir priimami nauji darbuotojai. Apeliantas ieškinyje nurodė, kad 2011 m. spalio – gruodžio mėn. darbo sutartis su UAB „Contitrans“ nutraukė 17 darbuotojų. Tačiau iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2011 m. spalio 22 d. UAB „Contitrans“ dirbo 35 darbuotojai, o 2012 m. sausio 12 d. dirbo 27 darbuotojai (t. 1, b. l. 179). Tai įrodo, kad UAB „Contitrans“ ne tik nutraukdavo, bet ir sudarydavo naujas darbo sutartis. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad šeši darbuotojai iš ieškovo pateikto sąrašo, kurie perėjo į UAB ,,ITTL“ (tarp jų atsakovas A. K. bei administracijos darbuotojas R. K.) buvo atleisti iš UAB „Contitrans“ šiai įmonei jau iškėlus bankroto bylą (t. 1, b. l. 60-64, 172-174). Taigi šių darbuotojų atleidimas susijęs su įmonės bankroto procedūromis.

Ieškovas niekaip neįrodė savo teiginio, kad į UAB ,,ITTL“ perėjo dirbti geriausi UAB „Contitrans“ darbuotojai. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų argumentu, kad transporto paslaugų teikimo sektorius nėra specifinis sektorius, kuriame dirba tik ribotas kiekis specialistų, be to ieškovo darbuotojai – vairuotojai negali būti laikomi darbuotojais, turinčiais specifinių žinių, kuriuos reikia specialiai apmokyti darbui ir dėl kurių praradimo įmonė patirtų esminę žalą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas A. K. tiesiogiai ar netiesiogiai siūlė pereiti UAB „Contitrans“ darbuotojams į UAB ,,ITTL“, taigi byloje nenustatytas pasiūlymo pereiti dirbti į kitą įmonę faktas. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kokį pranašumą po UAB „Contitrans“ darbuotojų įdarbinimo, palyginus su buvusia padėtimi, įgijo atsakovas UAB ,,ITTL“ bei kokią įtaką darbuotojų išėjimas ir atėjimas į UAB ,,ITTL“ turėjo abiejų ūkio subjektų finansinei, konkurencinei būklei ir pan. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tyrė tikruosius šalių ketinimus, aiškinosi aplinkybes, reikšmingas Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktuose nurodyto nesąžiningos konkurencijos faktui nustatyti bei pagrįstai konstatavo nesąžiningų veiksmų šių Konkurencijos įstatymo nuostatų prasme neįrodymą.

Kaip minėta, tokio pobūdžio bylose civilinę atsakomybę galima taikyti tik tada, kai yra nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, padaryta žala ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys, kurias įrodyti turi ieškovas. Įvertinęs tai, kad ieškovas nagrinėjamu atveju neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą atmetė (CPK 178 str.).

Dėl ieškovo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos panašiose bylose, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą pabrėžta, kad remtis kasacinio teismo formuojama vienoda teisės aiškinimo ir taikymo praktika teismai turi ne a priori, o atsižvelgdami į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ERGO Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009; 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. F. A. K., bylos Nr. 3K-3-9/2006; kt.). Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nustatytas šio konkretaus šalių ginčo aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo ieškovo apeliaciniame skunde įvardytų kasacinio teismo išdėstytų teisės normų, reglamentuojančių nesąžiningus konkurencijos veiksmus, aiškinimo ir taikymo bendrųjų taisyklių. Dėl nurodytų motyvų apeliacinio skundo argumentai dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo suformuotos šių normų aiškinimo bei taikymo praktikos atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl įmonės akcininko civilinės atsakomybės

Ieškovas ieškinyje kelia atsakovo A. K., kaip UAB „Contitrans“ akcininko, civilinės atsakomybės klausimą (CK 2.50 str. 3 d., 6.263 str.).

Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Minėtos normos pagrindu juridinio asmens dalyvio subsidiarioji atsakomybė kreditoriams gali būti konstatuota nustačius šias atsakomybės sąlygas: nesąžiningus veiksmus, kreditoriams padarytą žalą ir priežastinį ryšį, t. y. aplinkybes, patvirtinančias, kad juridinis asmuo negali įvykdyti savo prievolių tretiesiems asmenims ir šis negalėjimas yra atsiradęs būtent dėl jo dalyvio nesąžiningų veiksmų; CK 2.50 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti juridinio asmens dalyvio nesąžiningumą ir to nulemtą juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievoles kreditoriams.

Ieškovas atsakovo A. K. nesąžiningumą iš esmės grindžia ta aplinkybe, kad jis vienu metu vadovavo dviems konkuruojantiems ūkio subjektams, iš kurių vienas per itin trumpą laiką nemotyvuotai nutraukė veiklą, o kitas – perėmė darbuotojus, konfidencialią informaciją ir tęsė veiklą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sprendžia, kad ieškovo nurodytos aplinkybės neįrodo neteisėtų nesąžiningų atsakovo veiksmų fakto buvimo. Kaip minėta, ieškovas neįrodė, jog atsakovas A. K., būdamas visų UAB „Contitrans“ akcijų savininku, įtakojo UAB „Contitrans“ darbuotojų perėjimą į kitą įmonę bei perdavė šios įmonės konfidencialią informaciją įmonei UAB ,,ITTL“. Aplinkybė, kad atsakovas vienu metu vadovavo dviems ūkio subjektams taip pat nėra pagrindas atsakovo veiksmus laikyti neteisėtais. Nors ieškovas nurodo, kad abi atsakovo vadovaujamos įmonės buvo konkuruojančios, tačiau apeliacinio skundo argumentais nepaneigta pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad bendrovės pervežimo paslaugas teikė iš esmės skirtingose geografinėse teritorijose, nes ieškovo pagrindinės veiklos kryptys buvo Danija, Vokietija, Prancūzija, o atsakovo - Olandija, Belgija, Prancūzija, Italija. Ieškovo argumentas, kad UAB „Contitrans“ ir UAB ,,ITTL“ veiklos teritorijos yra tapačios dėl to, kad bylos duomenys patvirtina, jog UAB „Contitrans“ Belgijoje, Olandijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse įsigijo kuro, laikytinas nepagrįstu, nes vien tik kuro įsigijimas neįrodo fakto, kad UAB „Contitrans“ nuolat ir daugiausia atliko pervežimo paslaugas į šias šalis.

Ieškovas nurodydamas, kad atsakovas A. K. iš UAB „Contitrans“ sąskaitų į savo sąskaitą nuo 2011-08-19 iki 2011-12-29 be jokio pagrindo pervedė 406 460 Lt, kas ieškovo manymu, įrodo atsakovo neteisėtų veiksmus, reikalavimo dėl minėtos sumos priteisimo iš atsakovo subsidiariai su bankrutuojančia įmone nepareiškė (CK 2.50 str. 3 d.), todėl tokie ieškovo ieškinio argumentai šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi. Be to, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas šalių ginčas dėl šio fakto nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje, todėl šis ieškovo nurodytas faktas šioje byloje nenagrinėtinas (CPK 296 str. 1 d. 4 d.).

Įvertinus bylos duomenis, darytina išvada, jog ieškovas neįrodė atsakovo A. K., kaip UAB „Contitrans“ akcininko neteisėtų veiksmų, sukeliančių pagrindą jam taikyti civilinę atsakomybę.

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo bylą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).   

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.