Civilinė byla Nr. e2A-897-967/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10545-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.2; 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansinės strategijos“ ir uždarosios akcinės bendrovės „MES INVEST“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansinės strategijos“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MES INVEST“ dėl tikslinės paskolos grąžinimo ir delspinigių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Finansinės strategijos“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovės UAB „MES INVEST“ (toliau – atsakovė) 3 937,41 Eur skolą, 1 047,35 Eur delspinigių, 6,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad tarp pradinio kreditoriaus R. Č. ir atsakovės sudarytos:
2.1. 2012 m. spalio 16 d. paskolos sutartis Nr. RC-001/32;
2.2. 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutartis Nr. RC-002/34;
2.3. 2012 m. spalio 29 d. paskolos sutartis Nr. RC-003/35;
2.4. 2012 m. lapkričio 19 d. paskolos sutartis Nr. RC-004/36;
2.5. 2012 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartis Nr. RC-005/38;
2.6. 2013 m. vasario 25 d. paskolos sutartis Nr. RC-006/39;
2.7. 2013 m. balandžio 8 d. paskolos sutartis Nr. RC-007/43;
2.8. 2013 m. gegužės 7 d. paskolos sutartis Nr. RC-008/44;
2.9. 2013 m. birželio 6 d. paskolos sutartis Nr. RC-010/52;
2.10. 2013 m. birželio 25 d. paskolos sutartis Nr. RC-011/53;
2.11. 2013 m. liepos 15 d. paskolos sutartis Nr. RC-012/54;
2.12. 2013 m. liepos 17 d. paskolos sutartis Nr. RC-013/55;
2.13. 2013 m. liepos 31 d. paskolos sutartis Nr. RC-014/56;
2.14. 2013 m. rugpjūčio 19 d. paskolos sutartis Nr. RC-015/57;
2.15. 2013 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartis Nr. RC-016/58;
2.16. 2013 m. rugpjūčio 26 d. paskolos sutartis Nr. RC-017/59;
2.17. 2014 m. spalio 1 d. priedas prie paskolos sutarčių.
3. 2017 m. spalio 2 d. pradinis kreditorius R. Č. ir ieškovė sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį (toliau – reikalavimo perleidimo sutartis), kurios pagrindu ieškovė įgijo reikalavimo teises į atsakovę pagal:
3.1. 2012 m. spalio 16 d. paskolos sutartį Nr. RC-001/32;
3.2. 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutartį Nr. RC-002/34;
3.3. 2012 m. spalio 29 d. paskolos sutartį Nr. RC-003/35;
3.4. 2012 m. lapkričio 19 d. paskolos sutartį Nr. RC-004/36;
3.5. 2012 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartį Nr. RC-005/38;
3.6. 2013 m. vasario 25 d. paskolos sutartį Nr. RC-006/39;
3.7. 2013 m. balandžio 8 d. paskolos sutartį Nr. RC-007/43;
3.8. 2013 m. gegužės 7 d. paskolos sutartį Nr. RC-008/44;
3.9. 2013 m. birželio 6 d. paskolos sutartį Nr. RC-010/52;
3.10. 2013 m. birželio 25 d. paskolos sutartį Nr. RC-011/53;
3.11. 2013 m. liepos 15 d. paskolos sutartį Nr. RC-012/54;
3.12. 2013 m. liepos 17 d. paskolos sutartį Nr. RC-013/55;
3.13. 2013 m. liepos 31 d. paskolos sutartį Nr. RC-014/56;
3.14. 2013 m. rugpjūčio 19 d. paskolos sutartį Nr. RC-015/57;
3.15. 2013 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartį Nr. RC-016/58;
3.16. 2013 m. rugpjūčio 26 d. paskolos sutartį Nr. RC-017/59;
3.17. 2014 m. spalio 1 d. priedą prie paskolos sutarčių.
4. Pradinė kreditorė UAB „BRANDA PLIUS“ ir atsakovė sudarė:
4.1. 2013 m. rugsėjo 9 d. paskolos sutartį Nr. RC-019/94i su 2014 m. spalio 1 d. priedu;
4.2. 2013 m. spalio 7 d. paskolos sutartį Nr. . RC-020/96i su 2014 m. spalio 1 d. priedu;
4.3. 2013 m. spalio 15 d. paskolos sutartį Nr. RC-021/99i su 2014 m. spalio 1 d. priedu;
4.4. 2013 m. spalio 22 d. paskolos sutartį Nr. RC-023/100i su 2014 m. spalio 1 d. priedu;
4.5. 2013 m. spalio 28 d. paskolos sutartį Nr. RC-022/101i su 2014 m. spalio 1 d. priedu;
4.6. 2013 m. lapkričio 7 d. paskolos sutartį Nr. BP-2013B/102i su:
4.6.1. 2013 m. gruodžio 3 d. priedu Nr. RC-025/104i,
4.6.2. 2013 m. gruodžio 5 d. priedu Nr. RC-026/105i,
4.6.3. 2014 m. sausio 20 d. priedu Nr. RC-028/107i,
4.6.4. 2014 m. kovo 17 d. priedu Nr. RC-029/108i,
4.6.5. 2014 m. kovo 31 d. priedu Nr. RC-030/110i,
4.6.6. 2014 m. balandžio 22 d. priedu Nr. RC-032/115i,
4.6.7. 2014 m. balandžio 28 d. priedu Nr. RC-033/116i,
4.6.8. 2014 m. gegužės 19 d. priedu Nr. RC-034/118i,
4.6.9. 2014 m. birželio 9 d. priedu Nr. RC-035/119i,
4.6.10. 2014 m. birželio 17 d. priedu Nr. RC-036/121i,
4.6.11. 2014 m. liepos 10 d. priedu Nr. RC-037/122i,
4.6.12. 2014 m. liepos 29 d. priedu Nr. RC-038/126i,
4.6.13. 2014 m. rugsėjo 15 d. priedu Nr. RC-039/129i,
4.6.14. 2014 m. rugsėjo 29 d. priedu Nr. RC-040/103i,
4.6.15. 2014 m. spalio 1 d. priedu/131i,
4.6.16. 2014 m. spalio 15 d. priedu Nr. RC-041/132i,
4.6.17. 2014 m. gruodžio 10 d. priedu Nr. RC-042/133i,
4.6.18. 2015 m. kovo 17 d. priedu Nr. RC-043/138i,
4.6.19. 2015 m. kovo 25 d. priedu Nr. RC-044/139i,
4.6.20. 2015 m. kovo 30 d. priedu Nr. RC-045/140i,
4.6.21. 2015 m. birželio 5 d. priedu Nr. RC-046/142i,
4.6.22. 2015 m. birželio 12 d. priedu Nr. RC-047/143i,
4.6.23. 2015 m. liepos 7 d. priedu Nr. RC-048/144i,
4.6.24. 2015 m. rugsėjo 3 d. priedu Nr. RC-049/146i,
4.6.25. 2015 m. spalio 7 d. priedu Nr. RC-050/148i,
4.6.26. 2016 m. vasario 3 d. priedu Nr. RC-051/161i.
5. 2017 m. spalio 2 d. pradinė kreditorė UAB „BRANDA PLIUS“ ir ieškovė sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį (toliau – reikalavimo perleidimo sutartis), kurios pagrindu ieškovė įgijo reikalavimo teises į atsakovę pagal:
5.1. 2013 m. rugsėjo 9 d. paskolos sutartį Nr. RC-019/94i su 2014 m. spalio 1 d. priedu;
5.2. 2013 m. spalio 7 d. paskolos sutartį Nr. RC-020/96i su 2014 m. spalio 1 d. priedu;
5.3. 2013 m. spalio 15 d. paskolos sutartį Nr. RC-021/99i su 2014 m. spalio 1 d. priedu;
5.4. 2013 m. spalio 22 d. paskolos sutartį Nr. RC-022/100i su 2014 m. spalio 1 d. priedu;
5.5. 2013 m. spalio 28 d. paskolos sutartį Nr. RC-023/101i su 2014 m. spalio 1 d. priedu;
5.6. 2013 m. lapkričio 7 d. paskolos sutartį Nr. BP-2013B/102i su:
5.6.1. 2013 m. gruodžio 3 d. priedu Nr. RC-025/104i,
5.6.2. 2013 m. gruodžio 5 d. priedu Nr. RC-026/105i,
5.6.3. 2014 m. sausio 20 d. priedu Nr. RC-028/107i,
5.6.4. 2014 m. kovo 17 d. priedu Nr. RC-029/108i,
5.6.5. 2014 m. kovo 31 d. priedu Nr. RC-030/110i,
5.6.6. 2014 m. balandžio 22 d. priedu Nr. RC-032/115i,
5.6.7. 2014 m. balandžio 28 d. priedu Nr. RC-033/116i,
5.6.8. 2014 m. gegužės 19 d. priedu Nr. RC-034/118i,
5.6.9. 2014 m. birželio 9 d. priedu Nr. RC-035/119i,
5.6.10. 2014 m. birželio 17 d. priedu Nr. RC-036/121i,
5.6.11. 2014 m. liepos 10 d. priedu Nr. RC-037/122i,
5.6.12. 2014 m. liepos 29 d. priedu Nr. RC-038/126i,
5.6.13. 2014 m. rugsėjo 15 d. priedu Nr. RC-039/129i,
5.6.14. 2014 m. rugsėjo 29 d. priedu Nr. RC-040/103i,
5.6.15. 2014 m. spalio 1 d. priedu/131i,
5.6.16. 2014 m. spalio 25 d. priedu Nr. RC-041/132i,
5.6.17. 2014 m. gruodžio 10 d. priedu Nr. RC-042/133i,
5.6.18. 2015 m. kovo 17 d. priedu Nr. RC-043/138i,
5.6.19. 2015 m. kovo 25 d. priedu Nr. RC-044/139i,
5.6.20. 2015 m. kovo 30 d. priedu Nr. RC-045/140i,
5.6.21. 2015 m. birželio 5 d. priedu Nr. RC-046/142i,
5.6.22. 2015 m. birželio 12 d. priedu Nr. RC-047/143i,
5.6.23. 2015 m. liepos 7 d. priedu Nr. RC-048/144i,
5.6.24. 2015 m. rugsėjo 3 d. priedu Nr. RC-049/146i,
5.6.25. 2015 m. spalio 7 d. priedu Nr. RC-050/148i,
5.6.26. 2016 m. vasario 3 d. priedu Nr. RC-051/161i.
6. Atsakovė įsipareigojusi grąžinti pradiniams kreditoriams R. Č. ir UAB „BRANDA PLIUS“ suteiktas paskolas iki 2019 m. gruodžio 31 d. Ieškovei 2019 m. kovo 12 d. atsakovė sumokėjo 1 763,62 Eur, 2019 m. gruodžio 20 d. – 7 434,55 Eur (pagal 2012 m. spalio 29 d. paskolos sutartį Nr. RC-003/35 ir 2013 m. lapkričio 7 d. paskolos sutarties Nr. BP-2013B/102i 2013 m. gruodžio 5 d. priedą Nr. RC-026/105i, 2015 m. birželio 5 d. priedą Nr. RC-046/142i, 2015 m. rugsėjo 3 d. priedą Nr. RC-049/146i), 2020 m. sausio 3 d. – 27 207,38 Eur. 2019 m. gruodžio 31 d. pagrindinė skola sudarė 29 616,70 Eur, mokėjimo (pelno) palūkanos – 8 795,00 Eur. 2020 m. sausio 3 d. priskaičiuota 188,38 Eur delspinigių. Atsakovei 2020 m. sausio 3 d. atlikus 27 207,38 Eur dydžio mokėjimą, sumos įskaitytos toliau nurodyta seka: 188,38 Eur delspinigių; 8 795,00 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų; 18 223,99 Eur pagrindinės skolos. 2020 m. sausio 3 d. pagrindinės skolos likutis sudarė 11 392,71 Eur, nuo kurio iki ieškinio pateikimo (2020 m. balandžio 9 d.) taikant 0,2 procento dydžio normą priskaičiuota 2 210,18 Eur delspinigių suma.
7. Atsakovė 2020 m. balandžio 23 d. atliko 5 000,00 Eur mokėjimą; laikyta, jog grąžinta 318,99 Eur delspinigių, paskaičiuotų taikant 0,2 procento dydžio normą už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 9 d. iki 2020 m. balandžio 23 d. ir 4 681,01 Eur pagrindinės skolos (likutis – 8 921,89 Eur). 2020 m. gegužės 19 d. atsakovė sumokėjusi ieškovei 5 448,41 Eur; ieškovė laikiusi, kad grąžinta 463,94 Eur, paskaičiuotų taikant 0,2 procento dydžio normą už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki 2020 m. gegužės 19 d. ir 4 984,47 Eur pagrindinės skolos (likutis – 3 937,41 Eur). Patikslinto ieškinio pateikimo dieną (2020 m. liepos 27 d.) atsakovės skolą sudarė 3 937,41 Eur pagrindinė skola ir 543,36 Eur taikant 0,2 procento normą paskaičiuotų delspinigių už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2020 m. liepos 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-15724-294/2020 paskyrus teismo posėdį 2020 m. rugsėjo 29 d. 9.00 val., atsakovei papildomai nuo 3 937,41 Eur pagrindinės skolos sumos priskaičiuota taikant 0,2 procento normą 503,99 Eur delspinigių. Iš viso atsakovė likusi skolinga 4 984,76 Eur (3 937,41 Eur + 503,99 Eur).
8. Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovė dar iki paskolos sutartyse ir jų prieduose numatytų paskolų grąžinimo termino pabaigos aktyviai siekė geranoriškai išspręsti susidariusią situaciją ir tokiu būdu išvengti teisminių ginčų. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 24 d. ieškovei pateikė pasiūlymą Nr. 19-09-24 geranoriškai bendradarbiauti bei susitarti dėl tarpusavio santykių pabaigos. Ieškovė į tokį atsakovės bandymą nereagavo. Dėl to atsakovė 2019 m. gruodžio 11 d. dar kartą kreipėsi į ieškovę, siūlydama taikiai išspręsti susidariusią situaciją. Į minėtą atsakovės kreipimąsi ieškovė atsakė, kad tartis neketina.
9. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovė visiškai atsisakė geranoriškai bendradarbiauti, atsakovė 2019 m. gruodžio 20 d. ieškovei sumokėjo 7 434,55 Eur, o 2020 m. sausio 3 d. – 27 207,38 Eur. Atlikus minėtus mokėjimus, atsakovė siekė suderinti galutinį ieškovei mokėtiną likutį ir 2020 m. sausio 14 d. pateikė ieškovei siūlymą Nr. 20-01-14 sumokėti 9 561,19 Eur ir taikiai užbaigti santykius su ieškove. Ieškovė 2020 m. sausio 29 d. išreiškė nesutikimą su tokiu atsakovės pasiūlymu ir pareikalavo sumokėti didesnę pagrindinės skolos, mokėjimo (pelno) palūkanų ir delspinigių sumą.
10. Atsakovė 2020 m. sausio 31 d. paprašė ieškovės atsiųsti mokėtinos sumos pagal kiekvieną paskolos sutartį ir jos priedą skaičiavimus. Atsakydama į tokį atsakovės prašymą, ieškovė tik aptarė, kokiu būdu buvo paskirstytos atsakovės sumokėtos sumos, tačiau jokių detalių skaičiavimų nepateikė. Atsakovė 2020 m. vasario 3 d. dar kartą kreipėsi į ieškovę, prašydama atsiųsti detalius skaičiavimus. Nesulaukusi jokio atsakymo, atsakovė 2020 m. vasario 26 d. pateikė ieškovei pasiūlymą taikiai užbaigti susidariusią situaciją tokiu būdu, kad atsakovė ieškovės naudai sumokėtų 7 612,57 Eur. Ieškovė į minėtą atsakovės siūlymą visiškai nereagavo.
11. Tuomet atsakovė 2020 m. balandžio 20 d. pakartotinai pateikė aptartą pasiūlymą. Ieškovė į minėtą pasiūlymą 2020 m. balandžio 21 d. atsakė pasiūlydama aptarti reikalavimus telekonferencijos būdu. Visgi, kaip vėliau paaiškėjo, ieškovė jau 2020 m. balandžio 9 d. buvo pateikus ieškinį teismui. Taigi, atsakovė nevilkino savo įsipareigojimų ieškovei vykdymo, buvo geranoriškai nusiteikusi ir aktyviai siekė išsiaiškinti galutinį ieškovei mokėtiną likutį, tačiau pati ieškovė nebuvo linkusi bendradarbiauti ir vengė pateikti detalius skaičiavimus, kol pareiškė ieškinį teismui. Net ir po ieškinio pateikimo atsakovės bandymai taikiai užbaigti ginčą netgi sutinkant su ieškovės pasiūlytomis sąlygomis buvo nesėkmingi, šiai atšaukus savo pačios duotą pasiūlymą.
12. Atsakovės 2019 m. gruodžio 31 d. mokėtinas pagrindinės skolos likutis buvo ne 29 616,70 Eur, o 27 868,29 Eur, t. y. net 1 748,41 Eur mažesnis. Tuo pačiu ieškovė netinkamai apskaičiavo ir atsakovės mokėtinas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios 2019 m. gruodžio 31 d. buvo lygios 9 402,26 Eur. Remiantis atsakovės skaičiavimais, ieškovei 2020 m. sausio 3 d. mokėtini delspinigiai taip pat buvo ne 188,38 Eur, kaip nurodė ieškovė, o tik 167,21 Eur. Atsakovei 2020 m. sausio 3 d. atlikus 27 207,38 Eur mokėjimą, galutinis skolos ir palūkanų likutis sumažėjo iki 10 230,38 Eur (vietoje ieškovės nurodomų 11 292,71 Eur), o mokėtini delspinigiai – iki 1 987,36 Eur vietoje ieškovės nurodomų 2 210,18 Eur. Tokiu būdu bendra atsakovės ieškovei mokėtina suma, priešingai nei ieškovė nurodė savo patikslintame ieškinyje, 2020 m. balandžio 9 d. buvo lygi 12 217,74 Eur vietoje reikalaujamų 13 602,89 Eur.
13. Po ieškinio pateikimo atsakovė 2020 m. balandžio 23 d. ieškovei sumokėjo 5 000,00 Eur, o 2020 m. gegužės 19 d. – dar 5 488,19 Eur. Atsakovės mokėtina suma pagal visas paskolos sutartis ir jų priedus (nevertinant delspinigių mažinimo), lygi 1 729,55 Eur (12 217,74 Eur – 5 000,00 Eur – 5 488,19 Eur). Tuo tarpu ieškovė savo patikslintu ieškiniu nepagrįstai reikalauja priteisti 4 480,78 Eur.
14. Ieškovės reikalaujamos priteisti netesybos yra akivaizdžiai per didelės. Jos sudaro neproporcingai didelę viso reikalavimo dalį. Remiantis kasacinio teismo praktika, ieškovės reikalaujami delspinigiai turėtų būti mažinami iki 0,02 procento. Tokiu būdu atsakovės mokėtina delspinigių suma, skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo (2020 m. balandžio 9 d.) vietoje 1 987,36 Eur sudarytų 218,03 Eur.
15. Ieškovė nepagrįstai patikslintu ieškiniu reikalauja priteisti iš atsakovės delspinigius, susidariusius nuo pirminio ieškinio pateikimo (2020 m. balandžio 9 d.) iki patikslinto ieškinio pateikimo (2020 m. liepos 27 d.). Paskolos sutarčių 9.2 punkte nenurodyta, kad pareiga mokėti delspinigius taikoma iki visiško prievolės įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovė neturi teisės reikalauti sutartyse aptartų netesybų priteisimo už po ieškinio pateikimo einantį laikotarpį, nes jos minimalūs nuostoliai užtikrinami procesinių palūkanų institutu. Kadangi ieškovė patikslintu ieškiniu reikalauja priteisti iš atsakovės neprotingo ir nesąžiningo dydžio delspinigius, skaičiuoja juos už netinkamą laikotarpį, 0,2 procento dydžio už kiekvieną pradelstą dieną turėtų būti mažinami iki 0,02 procento, juos skaičiuojant iki pirminio ieškinio pateikimo (2020 m. balandžio 9 d.).
16. Įvertinus atsakovės po ieškinio pateikimo atliktus mokėjimus (tiek 2020 m. balandžio 23 d. sumokėtus 5 000,00 Eur, tiek ir 2020 m. gegužės 19 d. sumokėtus 5 488,41 Eur), atsakovė ieškovės atžvilgiu nebeturi jokių piniginių prievolių. Atsakovės ieškovei mokėtina pagrindinės skolos ir palūkanų dalis buvo lygi 5 230,38 Eur. Tuo tarpu mokėtini delspinigiai, skaičiuojant juos atsakovės aptartu sąžiningu ir protingu būdu, buvo lygūs 218,03 Eur. Tokiu būdu bendra atsakovės ieškovei atsiliepimo į pirminį ieškinį pateikimo dieną mokėtina suma buvo lygi 5 448,41 Eur, kurią ši ieškovei sumokėjo 2020 m. gegužės 19 d..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-15724-294/2020 patikslintą ieškinį atmetė, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 1 331,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės – 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
18. Teismas nurodė, kad iš lingvistinio sutarties aiškinimo matyti, kad visose paskolų sutartyse atsakovė įsipareigojo mokėti būtent 0,2 procento dydžio delspinigius; priešieškinio, kuriame prašytų netesybų dydį sumažinti arba duomenų dėl kreipimosi į pradinius kreditorius dėl sutarčių sąlygų keitimo nepateikė.
19. Teismas pažymėjo, jog delspinigiai atsirado iš sutartinių santykių, abi sutarties šalys – privatūs subjektai. Atsakovė – tai bendrovė, turinti patirties verslo bei derybų srityje, galinti numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkanti sutarties sąlygas. Teismo vertinimu, atsakovė nelaikytina silpnesniąja šalimi, todėl sutarčių sudarymo metu turėjo realią galimybę derėtis dėl sutartinių nuostatų, tuo pačiu ir dėl netesybų dydžio arba rinktis kitą paskolos davėją.
20. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovė su pradiniais kreditoriais sudarė daug paskolos sutarčių, paskolų grąžinimas nebuvo vykdomas laiku, todėl sprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo mažinti šalių sutartą netesybų dydį.
21. Teismas nurodė, kad ieškovė nepagrįstai netesybas skaičiuoja po pradinio ieškinio pateikimo teismui dienos iki parengiamojo teismo posėdžio dienos (patikslintu ieškiniu), kartu prašydama priteisti ir procesines palūkanas.
22. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog skolos iš atsakovės nebereikalauja; patikslintame ieškinyje patvirtino, kad delspinigius iki ieškinio pateikimo teismui dienos iš atsakovės sumokėtos sumos įskaitė; delspinigių skaičiavimas galimas iki ieškinio pateikimo dienos, nes sutartyse su atsakove nebuvo sutartas kitoks netesybų skaičiavimo būdas, sprendė, jog ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo po ieškinio pateikimo dienos yra nepagrįstas.
23. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu iš esmės padengė įsiskolinimą su paskaičiuotomis netesybomis, sprendė, kad ieškovei neturi būti atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
24. Teismas atmetė atsakovė argumentus, susijusius su aplinkybe, kad ieškovės atstovas advokatas J. V. yra didžiausias bendrovės akcininkas, nurodydamas, kad jis – ne sprendžiamąją galią turintis akcininkas (valdantis 50+1 procentą akcijų), todėl turi teisę sudaryti sutartį dėl bendrovės atstovavimo kaip advokatas ir prašyti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
25. Teismo nuomone, abiejų šalių prašomos priteisti advokatų pagalbos išlaidos – per didelės, atsižvelgiant į reikalavimo sumą, procesinių dokumentų apimtį, jų skaičių, ginčo sudėtingumą ir kitas priežastis. Nors atsakovė iki kreipimosi į teismą dienos kreipėsi į ieškovę dėl piniginių sumų mokėjimo atidėjimo, išdėstymo, tačiau laiku skolos negrąžino; tik ieškovei patyrus bylinėjimosi išlaidas ir kreipusis į teismą apmokėjo prašomą priteisti skolą. Taigi, ieškovė privalėjo patirti bylinėjimosi išlaidas, inicijuoti teisminį procesą, todėl net ir atmetus ieškinį, atsakovei kyla prievolė atlyginti dalį ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
26. Atsakovei prievolę dalinai įvykdžius, teismo vertinimu, ieškovė taip pat elgėsi nesąžiningai, didindama bylinėjimosi išlaidas, teikdama patikslintą ieškinį, neatsisakydama reikalavimų, bylą nagrinėjant teismo posėdyje, todėl, atsižvelgiant į abiejų šalių elgesį, teismas sprendė, jog protingiausia suma, priteistina iš atsakovė laikytina 1 331,00 Eur, suma, kurią buvo prašoma priteisti pradinio ieškinio pateikimo dieną. Tuo tarpu, atsakovei, vėlavusiai grąžinti paskolos sumas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepagrįstai skaičiavo netesybas po ieškinio pateikimo dienos ir iš esmės atsakovės motyvai patvirtinti dėl netesybų nepriteisimo, iš ieškovės priteisė 500,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų sumą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
27. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-15724-294/2020 dalyje, kuria atmestas ieškinys dėl 2 361,88 Eur skolos priteisimo ir atitinkamai iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 2 361,88 Eur pagrindinės skolos; pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir iš atsakovės ieškovės naudai už bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme priteisti 3 626,10 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
27.1. Atsakovė iš viso ieškovei pervedė 11 241,01 Eur. Taigi, įvykdžiusi dalį prievolės po ieškinio pareiškimo, atsakovė pagal pradinį ieškinį liko skolinga 2 361,88 Eur, pervestai sumai padengus netesybas ir dalį pagrindinės skolos. Ieškovė po atsakovės atliktų mokėjimų pareiškė patikslintą ieškinį ir, sumažėjus priteistinai sumai, papildomai priskaičiavo delspinigius pagal paskolos sutarčių 9.2 punktą.
27.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, jog ieškovės atstovas advokatas J. V. teismo posėdžio metu atsisakė savo reikalavimo dėl pagrindinės skolos priteisimo ir prašė tenkinti tik reikalavimą dėl netesybų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Patikslintu ieškiniu buvo prašoma priteisti 3 937,41 Eur pagrindinę skolą ir 1 047,35 Eur delspinigių. Ieškovės atstovas advokatas J. V. tiek šalių pasisakymuose, tiek baigiamosiose kalbose išdėstė poziciją, kad prašoma priteisti suma – tai pagrindinė skola, atsakovės mokėjimus įskaitant pagal CK 6.54 straipsnio nuostatas.
27.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog nuo kreipimosi į teismą dienos kreditoriaus minimalūs nuostoliai padengiami skaičiuojant procesines palūkanas, o nuo kreipimosi į teismą dienos sutartinės netesybos (delspinigiai) nepriteisiamos. Su šia pirmosios instancijos teismo pozicija ieškovė sutinka ir apeliaciniu skundu neginčija.
27.4. Ieškovės reikalavimų suma iš viso sudarė 15 433,17 Eur (pagal pradinį ieškinį – 13 602,89 Eur pagrindinė skola ir 1 830,28 Eur netesybų reiškiant 2019 m. rugsėjo 28 d. patikslintą ieškinį). Po ieškinio pareiškimo atsakovei sumokėjus 11 241,01 Eur, įvykdyti 73,00 procentai byloje reikštų reikalavimų. Vien šiuo pagrindu ieškovei turėjo būti priteista 73,00 procentai patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 2 996,50 Eur.
27.5. Taip pat pirmosios instancijos teismui nepagrįstai atmetus ieškinį dalyje dėl 2 361,88 Eur (pradinio ieškinio reikalavimo ir atsakovės sumokėtos sumos skirtumo), priteisus šią sumą ieškinio reikalavimai būtų tenkinami 88,00 procentų dalimi (13 602,89 Eur iš 15 433,17 Eur). Taigi, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti perskirstomos, priteisiant ieškovei iš atsakovės 88,00 procentus bylinėjimosi išlaidų, t. y. 3 626,10 Eur.
28. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-15724-294/2020 palikti nepakeistą ir priteisti atsakovės naudai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
28.1. Atsakovės ieškovei 2020 m. sausio 3 d. pagal visas paskolos sutartis mokėtinas paskolų likutis bei priskaičiuotos palūkanos bendrai sudarė 38 085,50 Eur (8 590,31 Eur paskolų likutis pagal RC Sutartis + 1 979,72 Eur palūkanų likutis pagal RC Sutartis + 21 026,79 Eur paskolų likutis pagal BP Sutartis + 6 488,68 Eur palūkanų likutis pagal BP Sutartis). Atsakovės mokėtini delspinigiai 2020 m. sausio 3 d., skaičiuojant juos sąžiningu bei teisingu 0,02 procento dydžiu, buvo lygūs 17,77 Eur. 2020 m. sausio 3 d. atsakovė atliko 27 207,38 Eur mokėjimą. Juo atsakovė visiškai padengė 2020 m. sausio 3 d. buvusius delspinigius (17,77 Eur), mokėtinas palūkanas (8 468,40 Eur), sumažindama galutinį paskolos likutį pagal abi sutarčių grupes iki 10 895,89 Eur. 2020 m. balandžio 9 d., t.y. tą dieną, kuomet ieškovė teismui pateikė ieškinį, atsakovės nepadengtas paskolų likutis buvo lygus 10 895,89 Eur, per laikotarpį nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2020 m. balandžio 9 d. priskaičiuotos palūkanos – 173,74 Eur, o mokėtini delspinigiai – 211,38 Eur. 2020 m. balandžio 23 d. atsakovė atliko 1 000,00 Eur mokėjimą. Juo atsakovė visiškai padengė iki 2020 m. balandžio 9 d. buvusius delspinigius (211,38 Eur), palūkanas (173,74 Eur). Likusi suma (1 000,00 Eur – 211,38 Eur – 173,74 Eur) buvo panaudota paskolų likučiui iki 10 281,01 Eur sumažinti. Tą pačią dieną (2020 m. balandžio 23 d.) atsakovė ieškovei sumokėjo 4 000,00 Eur. Kadangi visos mokėtinos palūkanos ir priskaičiuoti delspinigiai jau buvo padengti, visa atsakovės sumokėta suma privalėjo būti panaudota paskolų likučiui pagal abi sutarčių grupes mažinti. Dėl to šis sumažėjo iki 6 281,01 Eur (10 281,01 Eur – 4 000,00 Eur). 2020 m. gegužės 19 d. atsakovė ieškovės atžvilgiu sumokėjo 5 488,41 Eur. Visa ši suma turėjo būti panaudota paskolų likučiui mažinti, nes mokėtinos palūkanos ir delspinigiai jau buvo atsakovės padengti anksčiau. Tokiu būdu 2020 m. gegužės 19 d. atsakovės ieškovei mokėtinas paskolų pagal abi sutarčių grupes likutis tapo lygus 792,60 Eur (6 281,01 Eur – 5 488,41 Eur). Atsakovė 2020 m. rugsėjo 28 d. padengė minėtą likutį, visiškai atsiskaitydama su ieškove. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu visiškai pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį visa apimtimi.
28.2. Ieškovė apskritai neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes dalies šių išlaidų apskritai neturėjo patirti. Pati ieškovė, nepaisydama to, kad atsakovė vykdė mokėjimus ieškovei, net keletą kartų tikslino savo ieškinį vis didindama reikalavimą dėl netesybų sumos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad jau po ieškinio pateikimo teismui dienos ieškovė turėjo teisę tik į procesinių palūkanų kompensavimą. Nepaisant to, ieškovė, ignoruodama iš esmės analogišką atsakovės poziciją, vis tiek pasirinko nepagrįstai tikslinti savo reikalavimą ir tokiu būdu dirbtinai didinti savo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė visą pagal paskolos sutartis mokėtiną sumą ieškovei grąžino dar 2020 m. rugsėjo 28 d.. Visgi, ieškovė ir toliau didino savo patiriamas bylinėjimosi išlaidas, nors galėjo atsisakyti ieškinio.
29. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-15724-294/2020 motyvuojamąją dalį nurodant, kad ieškovės iš atsakovės reikalaujamų netesybų dydis laikytinas nepagrįstai dideliu, todėl privalo būti sumažintas iki 0,02 procento; perskirstyti priteistas bylinėjimosi išlaidas, atsakovės naudai iš ieškovės priteisiant 5 110,45 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
29.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės argumentus dėl būtinybės sumažinti ieškovės reikalaujamų netesybų dydį, nevertindamas šio dydžio skaitinės išraiškos. Paskolos sutarčių kiekis nekeičia tos aplinkybės, kad ieškovės reikalaujamos priteisti netesybos yra akivaizdžiai per didelės. Jos sudarė neproporcingai didelę viso reikalavimo dalį. Kasacinio teismo praktikoje dvigubai mažesnės (0,1 procento) netesybos jau buvo laikomos per didelėmis. Nagrinėjamu atveju ieškovė apskritai neįrodinėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė jokių aplinkybių, kad dėl atsakovės kaltės ieškovė būtų patyrusi kokių nors nuostolių. Dar iki ieškinio pateikimo atsakovė aktyviai bandė suderinti su ieškove galutinį skolos likutį ir tuo pačiu mokėtinų netesybų dydį. Būtent dėl ieškovės atsisakymo bendradarbiauti ir susidarė tokia situacija, kad galutinis skolos ir palūkanų likutis paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo metu. Tuo atveju, jeigu ieškovė nuo pat pradžių būtų bendradarbiavusi su atsakove ir tuo pačiu pateikusi detalią informaciją ne tik apie galutinį mokėtiną likutį, tačiau ir jo susidarymo mechanizmą, netesybų skaičiavimo būtinybė apskritai nebūtų iškilusi.
29.2. Visa apimtimi atmetus ieškovės reikalavimus atsakovės naudai iš ieškovės buvo priteistos tik 500,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, nors atsakovė iš viso reikalavo priteisti iš ieškovės net 5 110,45 Eur. Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinys buvo atmestas visa apimtimi, atsakovės naudai iš ieškovės privalėjo būti priteista visa jos patirta bylinėjimosi išlaidų suma. Reikalavimo teises pagal sutartis ieškovė įgijo 2017 m. spalio 2 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarčių pagrindu. Prieš sudarant šias sutartis ieškovė, kaip protinga ir rūpestinga verslininkė, gilinosi į paskolos sutartis, nustatinėjo pagal šias sutartis mokėtinas sumas ir jų likučius, skaičiavo palūkanas ir atliko kitus su tuo susijusius veiksmus. Neabejotina, jog reikalavimų, kylančių iš paskolos sutarčių, perleidimo sutartis rengė ir ieškovę šiame procese konsultavo advokatas J. V., kuris ieškovę atstovavo byloje. Iš viešai Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre pateikiamos informacijos matyti, jog ieškovę atstovaujantis advokatas J. V. tuo pačiu yra ir didžiausias ieškovės akcininkas, turintis 34 iš 100 ieškovės akcijų. Ieškovės pagrindinis akcininkas advokatas J. V. dar iki paskolos sutarčių sudarymo atliko visą parengiamąjį darbą, už kurį byloje prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas – perskaičiavo tiek paskolos likučius, tiek ir mokėtinas palūkanas, analizavo dokumentus ir pan. Ieškovei rengiant ieškinį advokatas J. V. nebegalėjo patirti išlaidų, kurias prašo teismo atlyginti, nes šios turėjo būti patirtos dar tuomet, kai ieškovė tik sudarinėjo reikalavimų, kylančių iš paskolos sutarčių, perleidimo sutartis, t. y. dar iki 2017 m. spalio 2 d. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti perskirstytos atsakovės naudai iš ieškovės priteisiant visas jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
30. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti; tenkinti ieškovės apeliacinį skundą; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-15724-294/2020 dalyje, kuria atmestas ieškinys dėl 2 361,88 Eur skolos priteisimo ir atitinkamai iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 2 361,88 Eur pagrindinės skolos; pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir iš atsakovės ieškovės naudai už bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme priteisti 3 626,10 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
30.1. Paskolos sutartys buvo standartinės, t. y. su vienodomis sąlygomis. Pagal paskolos sutarčių 9.2 punktą praleidus prievolės įvykdymo terminą, atsakovė įsipareigojo mokėti 0,2 procento dydžio delspinigius už kiekvieną dieną. Atsakovė, kaip savo srities profesionalė, turinti didelės patirties verslo bei derybų srityje, galėjo numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas. Nagrinėjamu atveju atsakovė nelaikytina silpnesniąja šalimi – paskolos sutarčių sudarymo metu ji turėjo realią galimybę derėtis dėl sutartinių nuostatų, tuo pačiu ir dėl netesybų dydžio arba pasirinkti kitą paskolos davėją.
30.2. Nors ieškovės ieškinys buvo atmestas, tačiau atsakovė didžiąją dalį įsiskolinimo padengė tik bylos nagrinėjimo metu. Todėl ieškovei turėjo būti atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
31. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
32. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, pasisako dėl ieškovės ir atsakovės paduotų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos faktinių bei teisinių argumentų.
33. Remiantis bylos medžiaga, tarp pradinio kreditoriaus R. Č. ir atsakovės sudarytos: 1) 2012 m. spalio 16 d. paskolos sutartis Nr. RC-001/32 dėl 140,13 Eur (483,83 Lt) paskolos suteikimo; 2) 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutartis Nr. RC-002/34 dėl 584,31 Eur (2 017,50 Lt) paskolos suteikimo; 3) 2012 m. spalio 29 d. paskolos sutartis Nr. RC-003/35 dėl 1 479,42 Eur (5 108,13 Lt) paskolos suteikimo; 4) 2012 m. lapkričio 19 d. paskolos sutartis Nr. RC-004/36 dėl 581,68 Eur (2 008,42 Lt) paskolos suteikimo; 5) 2012 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartis Nr. RC-005/38 dėl 274,03 Eur (946,17 Lt) paskolos suteikimo; 6) 2013 m. vasario 25 d. paskolos sutartis Nr. RC-006/39 dėl 282,46 Eur (975,28 Lt) paskolos suteikimo; 7) 2013 m. balandžio 8 d. paskolos sutartis Nr. RC-007/43 dėl 184,93 Eur (638,52 Lt) paskolos suteikimo; 8) 2013 m. gegužės 7 d. paskolos sutartis Nr. RC-008/44 dėl 184,67 Eur (637,63 Lt) paskolos suteikimo; 9) 2013 m. birželio 6 d. paskolos sutartis Nr. RC-010/52 dėl 107,65 Eur (371,69 Lt) paskolos suteikimo; 10) 2013 m. birželio 25 d. paskolos sutartis Nr. RC-011/53 dėl 840,58 Eur (2 902,35 Lt) paskolos suteikimo; 11) 2013 m. liepos 15 d. paskolos sutartis Nr. RC-012/54 dėl 840,09 Eur (2 900,68 Lt) paskolos suteikimo; 12) 2013 m. liepos 17 d. paskolos sutartis Nr. RC-013/55 dėl 420,26 Eur (1 451,09 Lt) paskolos suteikimo; 13) 2013 m. liepos 31 d. paskolos sutartis Nr. RC-014/56 dėl 2 022,77 Eur (6 984,21 Lt) paskolos suteikimo; 14) 2013 m. rugpjūčio 19 d. paskolos sutartis Nr. RC-015/57 dėl 504,35 Eur (1 741,41 Lt) paskolos suteikimo; 15) 2013 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartis Nr. RC-016/58 dėl 2 312,18 Eur (7 983,51 Lt) paskolos suteikimo; 16) 2013 m. rugpjūčio 26 d. paskolos sutartis Nr. RC-017/59 dėl 958,26 Eur (3 308,67 Lt) paskolos suteikimo; 17) 2014 m. spalio 1 d. priedas prie paskolos sutarčių.
34. Pradinė kreditorė UAB „BRANDA PLIUS“ ir atsakovė sudarė: 1) 2013 m. rugsėjo 9 d. paskolos sutartį Nr. RC-019/94i su 2014 m. spalio 1 d. priedu dėl 344,64 Eur (1 189,96 Lt) paskolos suteikimo; 2) 2013 m. spalio 7 d. paskolos sutartį Nr. RC-020/96i su 2014 m. spalio 1 d. priedu dėl 297,82 Eur (1 028,30 Lt) paskolos suteikimo; 3) 2013 m. spalio 15 d. paskolos sutartį Nr. RC-021/99i su 2014 m. spalio 1 d. priedu dėl 840,09 Eur (2 900,68 Lt) paskolos suteikimo; 4) 2013 m. spalio 22 d. paskolos sutartį Nr. RC-022/100i su 2014 m. spalio 1 d. priedu dėl 1 344,92 Eur (4 643,75 Lt) paskolos suteikimo; 5) 2013 m. spalio 28 d. paskolos sutartį Nr. RC-023/101i su 2014 m. spalio 1 d. priedu dėl 500,19 Eur (1 727,06 Lt) paskolos suteikimo; 6) 2013 m. lapkričio 7 d. paskolos sutartį Nr. BP-2013B/102i su: 6.1) 2013 m. gruodžio 3 d. priedu Nr. RC-025/104i dėl 500,19 Eur (1 727,06 Lt) paskolos suteikimo; 6.2) 2013 m. gruodžio 5 d. priedu Nr. RC-026/105i dėl 1 795,47 Eur (6 199,41 Lt) paskolos suteikimo; 6.3) 2014 m. sausio 20 d. priedu Nr. RC-028/107i dėl 3 203,00 Eur (11 059,29 Lt) paskolos suteikimo; 6.4) 2014 m. kovo 17 d. priedu Nr. RC-029/108i dėl 561,00 Eur (1 937,02 Lt) paskolos suteikimo; 6.5) 2014 m. kovo 31 d. priedu Nr. RC-030/110i dėl 48,75 Eur (168,33 Lt) paskolos suteikimo; 6.6) 2014 m. balandžio 22 d. priedu Nr. RC-032/115i dėl 52,05 Eur (179,71 Lt) paskolos suteikimo; 6.7) 2014 m. balandžio 28 d. priedu Nr. RC-033/116i dėl 394,86 Eur (1 363,38 Lt) paskolos suteikimo; 6.8) 2014 m. gegužės 19 d. priedu Nr. RC-034/118i dėl 645,40 Eur (2 228,44 Lt) paskolos suteikimo; 6.9) 2014 m. birželio 9 d. priedu Nr. RC-035/119i dėl 639,71 Eur (2 208,78 Lt) paskolos suteikimo; 6.10) 2014 m. birželio 17 d. priedu Nr. RC-036/121i dėl 645,40 Eur (2 228,44 Lt) paskolos suteikimo; 6.11) 2014 m. liepos 10 d. priedu Nr. RC-037/122i dėl 535,22 Eur (1 848,02 Lt) paskolos suteikimo; 6.12) 2014 m. liepos 29 d. priedu Nr. RC-038/126i dėl 645,89 Eur (2 230,12 Lt) paskolos suteikimo; 6.13) 2014 m. rugsėjo 15 d. priedu Nr. RC-039/129i dėl 2 605,79 Eur (8 997,26 Lt) paskolos suteikimo; 6.14) 2014 m. rugsėjo 29 d. priedu Nr. RC-040/103i dėl 57,24 Eur (197,65 Lt) paskolos suteikimo; 6.15) 2014 m. spalio 1 d. priedu/131i; 6.16) 2014 m. spalio 15 d. priedu Nr. RC-041/132i dėl 480,39 Eur (1 658,69 Lt) paskolos suteikimo; 6.17) 2014 m. gruodžio 10 d. priedu Nr. RC-042/133i dėl 480,39 Eur (1 658,69 Lt) paskolos suteikimo; 6.18) 2015 m. kovo 17 d. priedu Nr. RC-043/138i dėl 589,18 Eur paskolos suteikimo; 6.19) 2015 m. kovo 25 d. priedu Nr. RC-044/139i dėl 480,39 Eur paskolos suteikimo; 6.20) 2015 m. kovo 30 d. priedu Nr. RC-045/140i dėl 293,79 Eur paskolos suteikimo; 6.21) 2015 m. birželio 5 d. priedu Nr. RC-046/142i dėl 570,10 Eur paskolos suteikimo; 6.22) 2015 m. birželio 12 d. priedu Nr. RC-047/143i dėl 1 526,97 Eur paskolos suteikimo; 6.23) 2015 m. liepos 7 d. priedu Nr. RC-048/144i dėl 1 961,99 Eur paskolos suteikimo; 6.24) 2015 m. rugsėjo 3 d. priedu Nr. RC-049/146i dėl 4 179,37 Eur paskolos suteikimo; 6.25) 2015 m. spalio 7 d. priedu Nr. RC-050/148i dėl 240,19 Eur paskolos suteikimo; 6.26) 2016 m. vasario 3 d. priedu Nr. RC-051/161i dėl 650,11 Eur paskolos suteikimo.
35. Pagal su pradiniais kreditoriais R. Č. ir UAB „BRANDA PLIUS“ atsakovės sudarytų paskolos sutarčių 1 punktą ši įsipareigojusi grąžinti perduotas jos nuosavybėn pinigų sumas iki 2019 m. gruodžio 31 d.
36. 2017 m. spalio 2 d. pradiniai kreditoriai R. Č., UAB „BRANDA PLIUS“ ir ieškovė sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartis (toliau – reikalavimo perleidimo sutartys), kurių pagrindu ieškovė įgijo reikalavimo teises į atsakovę pagal: 1) 2012 m. spalio 16 d. paskolos sutartį Nr. RC-001/32; 2) 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutartį Nr. RC-002/34; 3) 2012 m. spalio 29 d. paskolos sutartį Nr. RC-003/35; 4) 2012 m. lapkričio 19 d. paskolos sutartį Nr. RC-004/36; 5) 2012 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartį Nr. RC-005/38; 6) 2013 m. vasario 25 d. paskolos sutartį Nr. RC-006/39; 7) 2013 m. balandžio 8 d. paskolos sutartį Nr. RC-007/43; 8) 2013 m. gegužės 7 d. paskolos sutartį Nr. RC-008/44; 9) 2013 m. birželio 6 d. paskolos sutartį Nr. RC-010/52; 10) 2013 m. birželio 25 d. paskolos sutartį Nr. RC-011/53; 11) 2013 m. liepos 15 d. paskolos sutartį Nr. RC-012/54; 12) 2013 m. liepos 17 d. paskolos sutartį Nr. RC-013/55; 13) 2013 m. liepos 31 d. paskolos sutartį Nr. RC-014/56; 14) 2013 m. rugpjūčio 19 d. paskolos sutartį Nr. RC-015/57; 15) 2013 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartį Nr. RC-016/58; 16) 2013 m. rugpjūčio 26 d. paskolos sutartį Nr. RC-017/59; 17) 2014 m. spalio 1 d. priedą prie paskolos sutarčių; 18) 2013 m. rugsėjo 9 d. paskolos sutartį Nr. RC-019/94i su 2014 m. spalio 1 d. priedu; 19) 2013 m. spalio 7 d. paskolos sutartį Nr. RC-020/96i su 2014 m. spalio 1 d. priedu; 20) 2013 m. spalio 15 d. paskolos sutartį Nr. RC-021/99i su 2014 m. spalio 1 d. priedu; 21) 2013 m. spalio 22 d. paskolos sutartį Nr. RC-022/100i su 2014 m. spalio 1 d. priedu; 22) 2013 m. spalio 28 d. paskolos sutartį Nr. RC-023/101i su 2014 m. spalio 1 d. priedu; 23) 2013 m. lapkričio 7 d. paskolos sutartį Nr. BP-2013B/102i su: 23.1) 2013 m. gruodžio 3 d. priedu Nr. RC-025/104i; 23.2) 2013 m. gruodžio 5 d. priedu Nr. RC-026/105i; 23.3) 2014 m. sausio 20 d. priedu Nr. RC-028/107i; 23.4) 2014 m. kovo 17 d. priedu Nr. RC-029/108i; 23.5) 2014 m. kovo 31 d. priedu Nr. RC-030/110i; 23.6) 2014 m. balandžio 22 d. priedu Nr. RC-032/115i; 23.7) 2014 m. balandžio 28 d. priedu Nr. RC-033/116i; 23.8) 2014 m. gegužės 19 d. priedu Nr. RC-034/118i; 23.9) 2014 m. birželio 9 d. priedu Nr. RC-035/119i; 23.10) 2014 m. birželio 17 d. priedu Nr. RC-036/121i; 23.11) 2014 m. liepos 10 d. priedu Nr. RC-037/122i; 23.12) 2014 m. liepos 29 d. priedu Nr. RC-038/126i; 23.13) 2014 m. rugsėjo 15 d. priedu Nr. RC-039/129i; 23.14) 2014 m. rugsėjo 29 d. priedu Nr. RC-040/103i; 23.15) 2014 m. spalio 1 d. priedu/131i; 23.16) 2014 m. spalio 25 d. priedu Nr. RC-041/132i; 23.17) 2014 m. gruodžio 10 d. priedu Nr. RC-042/133i; 23.18) 2015 m. kovo 17 d. priedu Nr. RC-043/138i; 23.19) 2015 m. kovo 25 d. priedu Nr. RC-044/139i; 23.20) 2015 m. kovo 30 d. priedu Nr. RC-045/140i; 23.21) 2015 m. birželio 5 d. priedu Nr. RC-046/142i; 23.22) 2015 m. birželio 12 d. priedu Nr. RC-047/143i; 23.23) 2015 m. liepos 7 d. priedu Nr. RC-048/144i; 23.24) 2015 m. rugsėjo 3 d. priedu Nr. RC-049/146i; 23.25) 2015 m. spalio 7 d. priedu Nr. RC-050/148i; 23.26) 2016 m. vasario 3 d. priedu Nr. RC-051/161i.
37. Atsakovė 2019 m. kovo 12 d. atlikusi 1 763,62 Eur mokėjimą ieškovei, mokėjimo paskirtyje nurodydama: „Pajamų iš investicinių išmokėjimas pagal 2019 m. kovo 1 d. MES INVEST vadovo pateiktą informaciją direktoriui M. D. ir J. V.“; 2019 m. gruodžio 20 d. – 7 434,55 Eur mokėjimą, mokėjimo paskirtyje nurodydama: „Mokėjimas pagal RC-003, RC-026, RC-046/pakoreguotas, RC-049“; 2020 m. sausio 3 d. – 27 207,38 Eur mokėjimą, mokėjimo paskirtyje nurodydama: „Investicijų grąžinimas pagal Nr. RC-001, ... Nr. RC-051“; 2020 m. balandžio 23 d. – 4 000,00 Eur mokėjimą, mokėjimo paskirtyje nurodydama: „Dalinis mokėjimas pagal suderinimo aktą“; 2020 m. balandžio 23 d. – 1 000,00 Eur mokėjimą, mokėjimo paskirtyje nurodydama: „Dalinis mokėjimas pagal suderinimo aktą“; 2020 m. gegužės 19 d. – 5 448,41 Eur mokėjimą, mokėjimo paskirtyje nurodydama: „Likusios sumos ir delspinigių mokėjimas pagal paskolų sutartis“; 2020 m. rugsėjo 28 d. – 792,60 Eur mokėjimą.
38. Nagrinėjamu atveju įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, galima daryti išvadą, jog tarp šalių kilęs ginčas dėl skolos dydžio bei sutarčių sąlygų, numatančių netesybų taikymą, aiškinimo.
39. Atsakovė apeliaciniame skunde teigusi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės argumentus dėl būtinybės sumažinti ieškovės reikalaujamų netesybų dydį; ieškovės reikalaujamos priteisti netesybos – akivaizdžiai per didelės ir sudarančios neproporcingai didelę viso reikalavimo dalį.
40. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnyje apibrėžta netesybų samprata. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
41. Paskolos sutarčių 9.2 punktu šalys susitarė, jog už prievolės įvykdymo termino praleidimą kaltoji šalis mokės kitai šaliai 0,2 procento pradelstos grąžinti sumos dydžio delspinigius, kurie skaičiuojami už kiekvieną termino praleidimo dieną, bet ne daugiau nei 20,00 procentų nuo pradelstos grąžinti sumos. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant šalių interesų pusiausvyros, atitinkamai buvo nustatytas 0,2 procento delspinigių dydis tuo atveju, jeigu būtų pažeistos šalių sutarimu patvirtintos esminės paskolos sutarčių sąlygos. Šalys paskolos sutarčių 9.2 punkte nurodytą delspinigių dydį laikė protingu bei atitinkančiu abiejų šalių interesus, t. y. tiek atsakovės interesą operatyviai gauti paskolas, tiek ieškovės (perėmusios reikalavimo teises iš pradinių kreditorių R. Č. ir UAB „BRANDA PLIUS“) interesą gauti piniginę satisfakciją netesybų forma atsakovei netinkamai vykdant paskolos sutartis. Byloje nėra duomenų, jog atitinkama paskolos sutarčių nuostata, numatanti sutartinės civilinės atsakomybės formą, pradinių kreditorių R. Č. ir UAB „BRANDA PLIUS“ būtų buvusi įtraukta į paskolos sutartis vienašališkai. Atsižvelgiant į tai, jog 0,2 procento delspinigių dydis skaičiuojamas nuo negrąžintų paskolų sumos, reikėtų atkreipti dėmesį, jog vietoje to, kad be mokėtinų palūkanų, atsakovė būtų mažinusi grąžintinų paskolų sumą, ji iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos neatlikusi net minimalių mokėjimų, dalinai prisidėdama prie prašomos priteisti netesybų sumos augimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju negrąžintos paskolos dydis, t. y. 11 066,29 Eur, verslo subjekto veikloje turėtų būti vertinamas kaip realus nuostolis, negalint nei atgauti debitorinės skolos, nei disponuoti jos suma. Neginčytina aplinkybė, kad ši suma gerokai viršija prašomas sumažinti netesybas, kurias kaip neproporcingai dideles įvardija atsakovė. Be to, negalima būtų nepaminėti, jog ginčo tarp šalių nei dėl netesybų dydžio, nei dėl jų realumo, įvertinus netesybų kompensuojamąjį pobūdį, iki kreipimosi į teismą dienos nebuvo. Apibendrinant tai, išdėstyta, spręstina, jog konkrečiu atveju nenustačius, kad šalių sulygtos netesybos yra neprotingai didelės, nėra pagrindo sumažinti delspinigių dydžio nuo 0,2 procento iki 0,02 procento, tokiu būdu paneigiant sutarties laisvės principą, kurį įgyvendindamos šalys buvo išreiškusios valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
42. Ieškovė apeliaciniame skunde teigusi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, jog ieškovės atstovas advokatas J. V. teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo dėl pagrindinės skolos priteisimo ir prašė tenkinti tik reikalavimą dėl netesybų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kadangi patikslintu ieškiniu buvo prašoma priteisti 3 937,41 Eur pagrindinę skolą ir 1 047,35 Eur delspinigių, atsakovei įvykdžiusi dalį prievolės po ieškinio pareiškimo, ji liko skolinga 2 361,88 Eur.
43. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovė pirminiu ieškiniu prašiusiu priteisti iš atsakovės 11 392,71 Eur ir 2 210,18 Eur delspinigių. 2020 m. gruodžio 9 d. teismo posėdyje šalys suderinusios galutines pozicijas dėl pagrindinės skolos bei mokėjimo (pelno) palūkanų sumos, nutariant, kad 2019 m. gruodžio 31 d. pagrindinės skolos likutį sudarė 11 066,29 Eur suma, mokėjimo (pelno) palūkanas – 8 468,40 Eur suma. Taigi, netesybų suma už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 4 d. (t. y. sekančios dienos po atsakovės atlikto 27 207,38 Eur mokėjimo) iki 2020 m. balandžio 9 d., dėl kurio šalių ginčo byloje nėra, sudaranti 2 124,73 Eur (11 066,29 Eur x 0,2 proc. / 100 x 96 d.). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė nepagrįstai reikalavusi priteisti iš atsakovės netesybas, priskaičiuotas po kreipimosi į teismą dienos, pagal šalių sutartų mokėtinų sumų likutį turėjo atitinkamai būti perskaičiuotas ir atsakovės prievolės dydis. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, jog atsakovė bylos nagrinėjimo metu 2020 m. balandžio 23 d., 2020 m. gegužės 19 d. ir 2020 m. rugsėjo 28 d. mokėjimais ieškovei iš viso sumokėjusi 11 241,01 Eur. Taigi, pagal CK 6.54 straipsnio 3, 4 dalis, nesant kitokio šalių susitarimo, iš gautos įmokų sumos pirmiausiai padengus netesybas, likusią sumą skiriant pagrindinei prievolei vykdyti, pagrindinės skolos likutis sudaro ne 2 361,88 Eur, kaip teigia ieškovė, neįvertinusi pirminiu ieškiniu reikalautos priteisti pagrindinės skolos apskaičiavimo netikslumų, paaiškėjusių bylos nagrinėjimo eigoje, o 1 950,01 Eur (11 066,29 Eur – (11 241,01 Eur – 2 124,73 Eur)). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, klaidingai nurodydamas, jog ieškovė atsisakė reikalavimo dėl pagrindinės skolos priteisimo, nepaisant jo palaikymo tiek patikslintame ieškinyje, tiek ieškovės atstovo išsakytoje baigiamojoje byloje, nepagrįstai sprendęs dėl atsakovės visiško prievolės įvykdymo.
Dėl bylos procesinės baigties
44. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
45. Kadangi kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
46. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui neatlikus mokėtinų sumų perskaičiavimo, klaidingai darant išvadą, jog ieškovė atsisakė reikalavimo priteisti iš atsakovės pagrindinės skolos likutį, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dalyje, tenkinant ieškovės apeliacinį skundą iš dalies ir priimant naują sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovės 1 950,01 Eur dydžio pagrindinę skolą bei 6,00 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. balandžio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
48. Teisėjų kolegija, panaikinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje ir priėmusi naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, atitinkamai proporcingai perskirsto pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas atlygintinas bylinėjimosi išlaidas.
49. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, nusprendė, nukrypdamas nuo bendrosios taisyklės, įtvirtintos CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse, priteisti ieškovei patirtas 1 331,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovei iš ieškovės – 500,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
50. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015). Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros.
51. Teisėjų kolegija dėl šalių apeliacinių skundų argumentų, susijusių su minėtu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, pažymi, jog iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė iki teisminio ginčo pradžios kreipėsi į ieškovę dėl mokėtinų sumų pagal kiekvieną paskolos sutartį ir jos priedą skaičiavimų pateikimo, siekdama suderinti galutinį ieškovei mokėtiną likutį; ieškovė jokių detalių skaičiavimų iki tol, kol pareiškė ieškinį, nepateikė, tokiu būdu nebendradarbiaudama su atsakove; atsakovė, nors ir nurodė, jog buvo geranoriškai nusiteikusi, aktyviai siekė išsiaiškinti galutinį ieškovei mokėtiną likutį, pateikė pasiūlymą ieškovės naudai sumokėti 7 612,57 Eur, tačiau jokių, net minimalių mokėjimų per laikotarpį nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2020 m. balandžio 9 d. neatliko; pagrindinės skolos dalis bei delspinigiai buvo apmokėti tik po ieškinio pareiškimo teisme 2020 m. balandžio 23 d., 2020 m. gegužės 19 d. ir 2020 m. rugsėjo 28 d. mokėjimais; ieškovės advokatui J. V., remiantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 25 straipsniu, nėra apribotas bendrovės, kurios akcininku jis yra, atstovavimas; ieškovės bylinėjimosi išlaidos, susijusios su, visų pirma, pirminio ieškinio parengimu, faktiškai patirtos, turėjus perskaičiuoti mokėtinas sumas pagal gautus mokėjimus iš atsakovės tiek iki, tiek ir po 2017 m. spalio 2 d. reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo; ieškovė nepagrįstai didinusi bylinėjimosi išlaidas tikslindama ieškinį dalyje dėl netesybų priteisimo, nesant šalių susitarimo dėl netesybų skaičiavimo iki visiško prievolės įvykdymo, tokiu atveju jos minimalius ieškovės nuostolius užtikrinant procesinių palūkanų institutu. Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnyje suformuluotų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis), perskirstant pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas ir priteisiant ieškovei iš atsakovės 60,00 procentų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 2 468,40 Eur ((4 114,00 Eur x 60,00 proc.) / 100), o atsakovei iš ieškovės – 40,00 procentų, t. y. 2 044,18 Eur ((5 110,45 Eur x 40,00 proc.) / 100) (CPK 93 straipsnio 2, 4 dalys).
52. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas buvo atmestas, spręstinas ieškovės turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė tiek ir savo paduotame apeliaciniame skunde, tiek ir atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė priteisti iš atsakovės 53,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju tenkinta 82,56 procentų dydžio ((1 950,01 Eur x 100) / 2 361,88 Eur) ieškovės apeliacinio skundo materialinio reikalavimo dalis, ieškovei proporcingai patenkinto apeliacinio skundo reikalavimo daliai iš atsakovės priteistina 43,76 Eur (53,00 Eur x 82,56 proc. / 100) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
53. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas šiuo atveju nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
tenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansinės strategijos“ apeliacinį skundą iš dalies, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MES INVEST“ apeliacinį skundą atmetant.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-15724-294/2020 dalyje ir priimti naują sprendimą, išdėstant jį taip:
„patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansinės strategijos“, juridinio asmens kodas 300670861, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MES INVEST“, juridinio asmens kodas 301858802, 1 950,01 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt eurų ir vieną euro centą) pagrindinės skolos, 6,00 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 950,01 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų ir vieno euro cento) reikalavimą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. balandžio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 468,40 Eur (du tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus ir keturiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MES INVEST“, juridinio asmens kodas 301858802, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansinės strategijos“, juridinio asmens kodas 300670861, 2 044,18 Eur (du tūkstančius keturiasdešimt keturis eurus ir aštuoniolika euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansinės strategijos“, juridinio asmens kodas 300670861, permokėtą 194,00 Eur (vieno šimto devyniasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. balandžio 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. 58 (mokėtojas advokatas J. V.) išaiškinant, kad dėl žyminio mokesčio grąžinimo ieškovė turi kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.“
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansinės strategijos“, juridinio asmens kodas 300670861, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MES INVEST“, juridinio asmens kodas 301858802, 43,76 Eur (keturiasdešimt tris eurus ir septyniasdešimt šešis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Rita Kisielienė
Liuda Uckienė
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė