Administracinė byla Nr.II-265-583/2010 m.
Proceso Nr.4-63-3-00194-2010-3 (S)
Procesinio sprendimo kategorija 42.12; 73
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gegužės 28 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. L., jo atstovui advokatui Vytautui Kelpšai, institucijos, skyrusios administracinę nuobaudą atstovei Eglei Liudvinavičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn V. L. skundą dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2010 m. balandžio 27 d. nutarimo panaikinimo.
Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,
n u s t a t ė:
2010 m. balandžio 27 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 119 AM 049029, kuriame nurodė, kad V. L. 2010 m. balandžio 23 d. 12:45 val. kartu su A. P. ir D. L. neteisėtai žvejojo draudžiamu žvejybos įrankiu - statomu tinklu Minijos upėje ir buvo sugavę : 8 vnt. karšių, 1 ešerį. Tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-337 patvirtintų Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12 ir 12.2 punktų reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 87 straipsnio 3 dalį ir paskirta administracinė nuobauda - 450 litų bauda.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V.L. skundu (b.l. 5-6) prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Skunde teigia, kad su nutarimu nesutinka, nes jis nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi inkriminuojamo teisės pažeidimo neįvykdė. Jis su broliu D. ir draugu A.P. 2010 m. balandžio 23 d. apie 12:30 val. atvažiavo prie Minijos upės pažvejoti su spiningais. Žūklės metu nutrūkus blizgei susiruošė namo, tačiau prie automobilio VW Golf privažiavo aplinkos apsaugos inspektoriai, kurie pareikalavo leidimų žvejoti. Paskui paaiškino, kad tariamai liudytojas matė kaip jie statė tinklus. Nubausti buvo už žvejybą statomais tinklais, tačiau teigia, kad upėje rastus tinklus pastatė ne jie. Buvo atvykę žvejoti su spiningais ir jei pažeidė Mėgėjiškos žūklės taisykles, tai turėtų ir būti baudžiami už spiningavimą, bet ne už žvejybą tinklais. Stebėjimo akte nurodyta aplinkybė, kad 2010 m. balandžio 22 d. 19.30 val. Minijos upėje jie užmetė tinklą ir buvo atvažiavę VW Golf automobiliu yra išgalvoti, nes jis su broliu D. L. tą vakarą buvo namuose, tai gali patvirtinti ir liudytojai.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V.L. atstovas advokatas Vytautas Kelpša palaiko skundą jame išdėstytais motyvais ir prašo tenkinti.
Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, kad priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo skundo netenkinti.
Institucijos atstovė E.Liudvinavičiūtė prašo skundą kaip nepagrįstą atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas ar neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). V.L. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį, nurodant, kad jis žvejojo naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ir tuo pažeidė Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12 ir 12.2 punktus.
2005-07-01 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-337 “Dėl mėgėjiškos žūklės taisyklių patvirtinimo” patvirtintos Mėgėjiškos žūklės taisyklės (toliau – ir Taisyklės), kurios reglamentuoja mėgėjiškos žūklės objektus, įrankius, būdus, režimą, mėgėjiškos žūklės organizavimo tvarką bei kitą su mėgėjiška žūkle susijusią veiklą. Tam, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti ATPK 87 straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatytą neteisėtą veiką (as) - mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimą, padarytą panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą). Šiuo atveju ginčijamame nutarime nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo žvejojo draudžiamu žvejybos įrankiu, ir šis imperatyvus draudimas yra numatytas Taisyklių 12.2 punkte, numatantis, kad draudžiama mėgėjiška žūklė draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais. Draudžiami žvejybos įrankiai nurodyti Taisyklių 4.5 punkte - elektros žūklės prietaisai, ūdos, žeberklai, varžos bei tinkliniai ne mėgėjiškos žūklės įrankiai.
V.L. skunde nurodė, kad jis neįvykdė jam inkriminuojamos veikos, o tik su broliu D. L. bei A. P. žvejojo spiningaudami. Teisminio nagrinėjimo metu taip pat iškelta abejonė dėl stebėjimo aktų turinio, kadangi teigiama, jog nebuvo galimybės stebėti ir matyti situacijos iš tų vietų, kurias nurodo aplinkos apsaugos pareigūnai, teigdami, kad matė būtent juos statančius tinklą Minijos upėje, nes yra pylimas, vietovė apaugusi krūmokšniais.
V.L. inkriminuojamos veikos įvykdymo faktas grindžiamas stebėjimo aktu, teisės pažeidimo protokole fiksuotomis aplinkybėmis, kita bylos medžiaga. Teismas siekdamas nustatyti išsamias faktines aplinkybes 2010 m. gegužės 11 d. nutartimi nutarė liudytojais apklausti pareigūnus, surašiusius stebėjimo aktus. Liudytojais apklausti Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai M. P. ir A. T. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad 2010 m. balandžio 22 d. gautas pranešimas, kad Minijos upės kairiajame krante, žemiau Sakučių kaimo, periodiškai neteisėtai žvejojama ir pažeidėjai atvažiuoja automobiliu VW Golf. Nuvykus į numanomą vietą ir atokiau nuo Minijos upės palikus automobilį, ėjo pėsčiomis Minijos upės krantu ir Minijos upėje buvo pastebėti du vyriškiai, kaip vėliau paaiškėjo A. P. ir V. L., kurie pripučiama valtimi plaukė Minijos upės viduriu ir upės vagoje statė statomą tinklą, o trečias asmuo, kaip vėliau buvo išsiaiškinta – D. L., imitavo mėgėjišką žūklę meškere ir intensyviai dairėsi stebėdamas aplinką. Situacija buvo stebima iš atokios vietos, kuri leido nepastebėtiems stebėti įvardijamų asmenų vykdomus veiksmus. Stebėjimo metu buvo naudotasi ir žiūronais, o M.P. stebėti situaciją net buvo palypėjęs į medį. Stebėjimo metu taip pat buvo nustatyta, kad įvardijami asmenys atvyko automobiliu VW Golf, tamsios spalvos. Buvo nutarta sulaikyti asmenis, o kadangi asmenys buvo atvykę ir statė tinklus nuo kito upės kranto, buvo būtina nuvažiuoti į pažeidimo vietą kitoje upės pusėje. Tam buvo būtina nueiti iki atokiau palikto automobilio, važiuoti pakankamai prastais keliais iki Sakučių tilto ir nuvykti į žūklės vietą. Tai užtruko apie 25 minutes ir atvykus į pažeidimo padarymo vietą, pažeidėjų nebebuvo. Kadangi stebėti asmenys iki tol jiems nebuvo žinomi, nebuvo žinoma ir jų gyvenamoji vieta, todėl nebuvo galimybės nustatyti asmenų išvykimo vietą. Todėl tikintis, kad kitą dieną vis tiek jie atvyks traukti tinklo, nutarta anksti pradėti stebėti vietovę. Kitą dieną, tai yra balandžio 23 d. jie nuo 4 val. stebėjo kelią į tą vietą, kur buvo pastatyti tinklai ir apie 12 val. pastebėjo, kad pravažiavo tas pats automobilis VW Golf. Palaukę pusvalandį, tikėdamiesi jog atvykęs asmenys ištrauks tinklą, privažiavo prie automobilio VW Golf, tačiau tinklo pažeidėjai dar nebuvo spėję ištraukti. Pradėjus bendrauti su jais, pastarieji paaiškino, kad žvejojo su spiningais. Tačiau vieno iš jų turėta meškerė buvo sulūžusi, o V.L. turėta meškerė buvo tik su valu. Pastarasis nurodė, kad žvejojant nutraukė blizgę. Nurodžius, kad stebėjimo metu užfiksuota jog jie žvejojo statomais tinklais, jie neigė tai, tačiau abejonių nekilo, nes būtent tie patys asmenys, kurie išvakarėse stebėti statantys tinklus ir buvo atvykę ištraukti tinklų. VW Golf bagažinėje rasta ta pati valtis, kuri buvo šlapia ir akivaizdžiai matyti, kad ji neseniai naudota. Jiems dalyvaujant buvo ištraukti tinklai ir suskaičiuotas žūklės laimikis. Liudytojų teigimu dėl situacijos vertinimo ir pažeidėjų tapatybės, kad tai tie patys asmenys, kurie 2010 m. balandžio 22 d. apie 19:30 statė tinklą Minijos upėje, nekilo abejonių, be to jie atvyko tuo pačiu automobiliu, pas juos rasta ta pati valtis, kuria statė tinklą. Nustačius šias aplinkybes jiems buvo surašyti teisės pažeidimo protokolai dėl įvykdyto teisės pažeidimo. Analogiškai įvykio eiga ir aplinkybės išdėstytos stebėjimo aktuose (b.l.13-14). Objektyvių aplinkybių dėl liudytojų suinteresuotumo šios bylos baigtimi, nenustatyta. Vertinant liudytojų parodymus pažymėtina ir tai, kad V.L. teikiamose fotografijose, kuriomis siekiama paneigti liudytojų paaiškinimų pagrįstumą, liudytojai tiksliai nurodo tinklo pritvirtinimo prie kranto vietą, jo pastatymo upės vagoje kryptį ir vietą, nurodo situacijos stebėjimo vietą. Taip pat liudytojai nurodo, kad fotografijose fiksuota situacija, iliustruojanti automobilio stovėjimo vietą yra netiksli, nes automobilis VW Golf stovėjo kitoje vietoje ir buvo matyti automobilio priekis, pagal kurį ir buvo nustatyta jo markė ir spalva. Taigi šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad tokius paaiškinimus gali teikti tik asmenys, kurie buvo įvykio vietoje, stebėjo situaciją ir objektus. Tuo remiantis teismas konstatuoja, kad šių liudytojų paaiškinimai yra išsamūs, informatyvūs, atitinka faktines aplinkybes užfiksuotas stebėjimo aktuose, parodymai teismui posėdžio metu taip pat nuosekliai atitinka administracinės bylos medžiagą, todėl teismas neturi pagrindo šių liudytojų parodymų ir stebėjimo aktų vertinti kaip įrodymų, kuriais negali būti grindžiama V.L. kaltė dėl pažeidimo įvykdymo.
V.L. versiją, išdėstytą skunde, kad jis 2010 m. balandžio 22 d. visą dieną ir vakarą praleido su broliu, seserimi ir draugu patvirtina teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojai – V. B. ir A. B., kurie nurodo, kad balandžio 22 d. iki 22 val. sėdėjo namie, žaidė kortomis ir gėrė sidrą. Apie 22 valandą A.B. nurodo išvažiavęs namo, o V.L., jo brolis, sesuo, liko namie. Liudytojų teigimu taip pat tvirtinama, kad 2010 m. balandžio 23 d., apie 12 val. atvažiavo A. P.ir pasiūlė broliams pažvejoti ir jie išvyko žvejoti mėgėjiškos žūklės įrankiais. Šiais liudytojų parodymais, kaip įrodymais, kurie paneigtų administracinio teisės pažeidimo įvykdymo faktą teismas vadovautis negali, nes jie nėra objektyvūs duomenys. Pirmiausia liudytoja V. B. yra V.L. sesuo, o A.B. draugas ir jų parodymai akivaizdžiai subjektyvūs, vertinant visas aplinkybes tik asmens patraukto administracinėn atsakomybėn naudai, siekiant padėti išvengti administracinės atsakomybės. Antra, nei surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nei nagrinėjant administracinę bylą Institucijoje V.L. nenurodė jokių liudytojų, kurie galėtų patvirtinti jo keliamą versiją, jog minimu laiku buvo namie, o ne žūklavo draudžiamu įrankiu. Liudytojai minimi tik teismui teikiame skunde. Be to, nei vienas iš minimų liudytojų, jei tikėti jų iškelta versija, akivaizdžiai žinodamas objektyvią tiesą byloje, bet kokia priimtina forma neinformavo institucijos, kad nepagrįstai buvo nubausti asmenys, kurie neįvykdė teisės pažeidimo.
ABTĮ 57 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Teismas patikrina kiekvieno vertinamo įrodymo tikrumą, sąsajumą, leistinumą ir pakankamumą bei visų įrodymų tarpusavio ryšį. Tokiu būdu nustatoma, ar tam tikras įrodymas patvirtina, jei taip kokia apimtimi, atitinkamo fakto buvimą ar nebuvimą. Teismas laiko turinčiais didesnę įrodomąją galią tuos įrodymus, kurių pagrindu neabejotinai gali būti nustatomas reikšmingų bylai faktų buvimas ar nebuvimas. ATPK 256 str. numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie įrodymai nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybės asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymai byloje surinkti vadovaujantis aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu, todėl teismas neturi pagrindo surinktų rašytinių įrodymų, liudytojų M.P., A.T. paaiškinimų vertinti kritiškai ir jais nesivadovauti kaip įrodymais, kaltinančiais V.L. Pareigūnas, skyręs administracinę nuobaudą, įvertino įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovavosi įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.) ir pagrįstai V.L. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį.
ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos įvykdymas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki septynių šimtų litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad paimti šie daiktai: valtis, tinklas ir žuvis aprašyti protokole Nr.047612. Iš pateikto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. AM 047612, surašyto D. L. (asmens patraukto administracinėn atsakomybėn broliui) matyti, kad iš jo paimtas statomas tinklas 50 m ilgio, 1.8 m aukščio, 70 mm akytumo, guminė pripučiama valtis, 8 vnt. karšių ir 1 ešerys. Ginčijamu nutarimu V.L. paskirta 450 litų bauda, bei nurodyta, kad paimti daiktai aprašyti protokole Nr. AM 047612, kuris kaip minėta surašytas jo broliui D.L. Iš pateikto teismui daiktų ar dokumentų (konfiskatų) paėmimo protokolų registro žurnalo įrašų nustatyta, kad 2010 m. balandžio 23 d. iš D. L. paimtas statomas tinklas L=50 m., H=1.8, ?=70 mm, bei guminė žalios spalvos valtis. Teisminio nagrinėjimo metu V. L. patvirtino, kad valtis, kuri rasta automobilyje yra jo brolio D. L.
2005-07-01 Aplinkos ministro įsakymu Nr.D1-337 „Dėl mėgėjiškos žūklės taisyklių patvirtinimo“ 4.4 punkte pateikiama tinklinių ne mėgėjiškos žūklės įrankių sąvoka – tralai, traukiamieji, statomieji, plukdomieji bei dreifiniai tinklai, gaudyklės, bradiniai, venteriai ir kiti verslinėje žvejyboje naudojami tinkliniai įrankiai, o taisyklių 4.5 punkte apibrėžiama draudžiamų žvejybos įrankių sąvoka – elektros žūklės prietaisai, ūdos, žeberklai, varžos bei tinkliniai ne mėgėjiškos žūklės įrankiai. Tų pačių taisyklių 11.1 punktas numato, kad draudžiama ši veikla - gaminti, realizuoti, įsigyti arba laikyti draudžiamus žvejybos įrankius, išskyrus tinklinius ne mėgėjiškos žūklės įrankius, kurių gaminimo, realizavimo, įsigijimo ir laikymo tvarką nustato Aplinkos ministerija.
Žūklę privačiuose vandens telkiniuose reglamentuojančio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-12-14 įsakymu Nr. D1-639 patvirtinto Žvejybos privačiuose vandens telkiniuose aprašo 11 punktas nustato, kad privačiuose nenuotakiuose vandens telkiniuose žvejojama Mėgėjiškos žūklės taisyklėmis leidžiamais žūklės įrankiais ir būdais, o šio aprašo 9 punktas nustato, kad verslinei žvejybai leidžiama naudoti tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka pažymėtus verslinės žvejybos įrankius.
Verslinę žūklę reglamentuojančių Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-05-30 įsakymu Nr. D1-267 Verslinės žvejybos Lietuvos žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose taisyklių 13.4 punktas nustato pareigą aplinkos ministro nustatyta tvarka ženklinti žvejybos įrankius. O pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-07-29 įsakymo Nr. D1-383 Dėl plombos aprašymo patvirtinimo bei žvejybos įrankių ženklinimo tvarkos nustatymo 2.1 punkto reikalavimus nuo 2006 m. sausio 1 d. visų tipų laikomi ar naudojami verslinės žvejybos įrankiai (išskyrus įrankius laikomus prekybos ar gamybos vietose) ir žvejybos įrankiai, kurie nustatyta tvarka naudojami specialiojoje žvejyboje turi būti pažymėti plombomis, nurodytomis šiuo įsakymu patvirtintame plombos aprašyme.
Taigi iš šių teisės aktų analizės akivaizdu, kad statomais tinklais žvejoti leidžiama tik vykdant verslinę žvejybą ir tik verslinę žvejybą vykdantys subjektai turi teisę tiek legaliai turėti, tiek legaliai naudoti statomus tinklus. Šiuo atveju fiksuota fizinių asmenų žūklė statomais tinklais ir įvertinus, kad minimi asmenys nėra verslinę žvejybą vykdantys subjektai, jie neturėjo teisės nuosavybės teise legaliai įgyti statomų tinklų. Tokiu būdu tinklo savininkas gali būti tik tariamas. Įvertinus šias aplinkybes akivaizdu, kad institucijos pareigūnas nagrinėjantis administracinę bylą turi diskrecijos teisę, įvertinęs faktines aplinkybes, konstatuoti kas yra pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių, kurios negali būti legalios apyvartos objektas, savininkas ir juos konfiskuoti būtent iš nurodytojo asmens. Šiuo atveju nustatyta, kad tinklų savininkas yra D. L. ir būtent iš jo paimti bei protokole nurodyti pažeidimo padarymo įrankiai, todėl būtent sprendžiant D. L. atsakomybės klausimą ir turėjo būti išspręstas priemonių ir įrankių konfiskavimo klausimas.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r ė :
2010 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 119AM049029 palikti nepakeistu ir V.L. skundo nepatenkinti.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Remigijus Arminas