Pirmosios instancijos teismo
Teisėja Ledina Šinkūnienė Civilinė byla Nr. 2S–609–198-2013
Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00556-2013-7
Procesinio sprendimo kategorija: 110.1
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. liepos 16 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų J. P., S. P. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-707-504/2013 pagal ieškovo „Swedbank“ AB ieškinį atsakovams J. P., S. P., trečiasis asmuo BUAB „J.P. T.“ dėl skolos priteisimo, ir
n u s t a t ė:
Ieškovas „Swedbank“ AB kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas solidariai priteisti iš atsakovų 56 444,63 Lt dydžio skolą pagal laidavimo sutartis: 2008-05-26 Nr. 08-052411-LA1, 2009-05-26 Nr. 08-052411-LA1 ir 2009-05-26 Nr. 08-052411-LA2, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre apie atsakovams nuosavybės teise priklausančio turto perleidimo draudimą, o taip pat atsakovams priklausančių nekilnojamųjų, kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ir turtinių teisių, esančių pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, areštą. Nurodė, kad didelė ieškinio suma leidžia teigti, jog egzistuoja tikimybė, kad priimto teismo sprendimo įvykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl atsakovams J. P. ir S. P. nuosavybės teise priklausančio turto perleidimo draudimą, areštavo atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą 56444,63 Lt sumai, uždraudžiant šį turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti, o jo nesant ar esant nepakankamai, kad būtų užtikrinti pateikti ieškovo reikalavimai, areštavo atsakovų pinigines lėšas ar turtines teises trūkstamai sumai, priklausančias atsakovams ir esančias atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, paliekant kiekvienam atsakovui teisę kiekvieną mėnesį disponuoti jų sąskaitose esančias bendra 1000 Lt suma, teisę įmokėti pinigus į sąskaitą (-as), leidžiant areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieškovu. Areštuotą turtą saugoti perdavė J. P., ir S. P.. Teismas padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, įsiskolinimo suma – 56444,63 Lt fiziniams asmenims, laikytina didele, ieškovas savo reikalavimus pagrindė rašytiniais įrodymais. Atsakovams priklausančio turto areštą teismas taikė vadovaudamasis ekonomiškumo principu.
Atskiruoju skundu atsakovai prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-05-29 nutartį pakeisti, panaikinant neproporcingai pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl atsakovams nuosavybės teise priklausančio turto perleidimo draudimo. Nurodo, kad nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės viršija ieškovo pateikto reikalavimo sumą ir pernelyg suvaržo atsakovų nuosavybės teises. Mano, kad šiuo atveju yra visiškai pakankama ir proporcinga laikinoji apsaugos priemonė – turto areštas, o laikinoji apsaugos priemonė - įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo yra perteklinė, pažeidžianti LR CPK 145 str. 2 d. bei atsakovų teises.
Ieškovas „Swedbank“ AB atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovai nepateikė įrodymų, kad Banko reikalavimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra pertekliniai ir teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės akivaizdžiai viršija Banko pateikto ieškinio reikalavimo sumą.
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nesutiktina, kad su atskirojo skundo argumentu, kad laikinoji apsaugos priemonė - įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo yra perteklinė, pažeidžianti LR CPK 145 str. 2 d. bei atsakovų teises. Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą gali nulemti priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu. Kredito gavėjo J. P. transporto įmonės (vėliau pavadinimas pakeistas į UAB „J.P. T.“) įsipareigojimai pagal Kredito sutartį užtikrinti atsakovų S. P. ir J. P. laidavimu ( iš viso trys laidavimo sutartys 2008-05-26, 2009-05-26, 2009-05-26) ir kredito gavėjo visų esamų ir būsimų lėšų įkeitimu Kredito gavėjo banko sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini) pagal 2008-05-27 įkeitimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovų turtui, yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį, kurio suma yra didelė, jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas, teismas paprastai tenkina pareiškėjo prašymą ir taiko ieškinio sumai laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina ir tai, kad vien aplinkybė, jog nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovui sprendimo atveju galėtų būti grąžintas natūra, yra pas atsakovą, turintį teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio mėn. 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2056/2011). Netaikius laikinosios apsaugos priemonės - įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo - atsakovai turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims ar jį kitaip apsunkinti. Dėl šios priežasties galėtų užsitęsti bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėtų ir taip sudėtinga teisinė situacija bei teismo sprendimo įvykdymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1601/2012).
Laikinųjų apsaugos priemonių mastą apibrėžia CPK 145 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyta, kad teismas gali panaudoti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Apeliacinio teismo nuomone skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina teisingumo ir proporcingumo, kaip bendrųjų teisės principų, o taip pat ekonomiškumo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principo (CPK 145 str. 2 d.), įgyvendinimą. Atsakovai atskiruoju skundu nepagrindė jų teisių neproporcingo suvaržymo, kuris neatitiktų laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų įgyvendinimo. Apylinkės teismas 2013-05-29 nutartimi pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 str. 1 d. 1 ir 2, 3 punktuose. Teismas pažymi, kad nekilnojamojo daikto areštas ir įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo yra dvi skirtingos laikinųjų apsaugos priemonių rūšys (CPK 145 str. 1 d. 1 ir 2 p.). Byloje pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo – yra turto areštas, laikinai apribojantis vieną iš nuosavybės teisės sudedamųjų dalių – disponavimą ginčo turtu. Teismas vertina, kad vien įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo nepanaikina grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo tikimybės.
Vien įrašu viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo neįmanoma visiškai užtikrinti teismo sprendimo įvykdymo. Dėl to, pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs faktines bylos aplinkybes, pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje.
Paliekant galioti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinamas teisėtas ieškovo interesas, kad galimai jo naudai priimtas teismo sprendimas tikrai bus realiai įvykdytas. Teismo nutartimi taikytos laikinos apsaugos priemonės be pagrindo neapribos atsakovų teisių ir nesuvaržys jų veiksmų laisvės labiau, nei to reikalauja bylos esmė. Taigi paliekant galioti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo bei areštą atsakovams priklausančiam nekilnojamajam ir/ar kilnojamajam turtui 56444,63 Lt sumai, užtikrinamas toks teisinis režimas, kuris garantuoja abiejų proceso šalių teisių ir teisėtų interesų gynimo pusiausvyrą.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei argumentus, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Birutė Jonaitienė