Baudžiamoji byla Nr. 2K-110-719/2018

                                                                                                       Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00866-2010-6

                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                                                       2.1.7.4; 2.3.4.6.2; 1.2.14.7.2.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Piesliako (kolegijos pirmininkas), Aurelijaus Gutausko ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

              teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarties.

              Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

              – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams;

              – pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

              Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, BK 70 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant A. S. be priežiūrą vykdančios instancijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, t. y. šešiasdešimt valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

              AB SEB banko civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

              Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. nuosprendis.

              Iš nuosprendžio pašalinta aplinkybė, kad A. S. nusikalstamas veikas, nustatytas BK 184 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Nustatyta, kad A. S. šias nusikalstamas veikas padarė veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis.

              Kita nuosprendžio dalis nepakeista.             

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Pirmosios instancijos teismo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, taip padarydamas didelę žalą. Nustatytos šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės:

1. A. S., būdamas uždarosios akcinės bendrovės ,,T“ (duomenys neskelbtini) akcininkas ir turėdamas kito šios bendrovės akcininko suteiktą jam įgaliojimą veikti, nuo 2009 m. birželio 15 d. iki 2009 m. liepos 13 d. ir nuo 2009 m. rugpjūčio 26 d. iki 2009 m. rugpjūčio 27 d., eidamas direktoriaus pareigas, valdomų įmonės ,,T“ akcijų ir einamų direktoriaus pareigų pagrindu būdamas faktinis įmonės valdytojas ir turėdamas tikslą pasisavinti svetimą, jo žinioje buvusį, pagal finansinio lizingo (finansinės nuomos) sutartis Nr. 2007-010380, Nr. 2007-010381, Nr. 2007-010383, Nr. 2007-010384 perduotą AB „SEB lizingas“ (šiuo metu – AB SEB bankas) (įmonės kodas 123051535, Saltoniškių g. 12, Vilnius) priklausantį turtą, t. y. transporto priemones ir priekabas:

•              Kogel SN 24P 90/1.110 WK0S0002400084065, (duomenys neskelbtini);

•              Kogel SN 24P 90/1.110 WK0S0002400084066, (duomenys neskelbtini); 

•              Kogel SN 24P 90/1.110 WK0S0002400085744, (duomenys neskelbtini); 

•              Kogel SN 24P 90/1.110 WK0S0002400085761, (duomenys neskelbtini);

•              Kogel SN 24P 90/1.110 WK0S0002400085760, (duomenys neskelbtini); 

•              Kogel SN 24P 90/1.110 WK0S0002400085762, (duomenys neskelbtini);

•              Kogel SN 24P 90/1.110 WK0S0002400085766, (duomenys neskelbtini);

•              Kogel SN 24P 90/1.110 WK0S0002400085767, (duomenys neskelbtini);

•              Kogel SN 24P 90/1.110 WK0S0002400085768, (duomenys neskelbtini); 

•              Kogel SN 24P 90/1.110 WK0S0002400085769, (duomenys neskelbtini);

•              Kogel SN 24P 90/1.110 WK0S0002400085770, (duomenys neskelbtini); 

•              Kogel SN 24P 90/1.110 WK0S0002400085771, (duomenys neskelbtini);

•              Kogel SN 24P 90/1.110 WK0S0002400085772, (duomenys neskelbtini);

•              Kogel SN 24P 90/1.110 WK0S0002400085778, (duomenys neskelbtini);

•              Kogel SN 24P 90/1.110 WK0S0002400085776, (duomenys neskelbtini);

•              Iveco STRALIS AS440S42T/P WJMM1VSH404327837, (duomenys neskelbtini);

•              Iveco STRALIS AS440S42T/P WJMM1VSH404327839, (duomenys neskelbtini);

•              Iveco STRALIS AS440S42T/P WJMM1VSH404328598, (duomenys neskelbtini);

•              Iveco STRALIS AS440S42T/P WJMM1VSH404332592, (duomenys neskelbtini);

•              Iveco STRALIS AS440S42T/P WJMM1VSH404332595, (duomenys neskelbtini);

•              Iveco STRALIS AS440S42T/P WJMM1VSH404332762, (duomenys neskelbtini);

•              Iveco STRALIS AS440S42T/P WJMM1VSH404332888, (duomenys neskelbtini);

•              Iveco STRALIS AS440S42T/P WJMM1VSH404332890, (duomenys neskelbtini);

•              Iveco STRALIS AS440S42T/P WJMM1VSH404332891, (duomenys neskelbtini);

•              Iveco STRALIS AS440S42T/P WJMM1VSH404332980, (duomenys neskelbtini);

•              Iveco STRALIS AS440S42T/P WJMM1VSH404332983, (duomenys neskelbtini);

•              Iveco STRALIS AS440S42T/P WJMM1VSH404333104, (duomenys neskelbtini);

•              Iveco STRALIS AS440S42T/P WJMM1VSH404333092, (duomenys neskelbtini);

•              Iveco STRALIS AS440S42T/P WJMM1VSH404333096, (duomenys neskelbtini),

kurios pagal minėtas finansinio lizingo sutartis buvo perduotos naudotis UAB „T“, veikdamas bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, iš anksto žinodamas, kad S. Ž. (S. Ž.) nežino apie daromą nusikalstamą veiką ir, atstovaudamas Latvijos Respublikos ribotos atsakomybės bendrovei SIA „K“, realiai ,,T“ bendrovės akcijų neįgis, direktoriumi nebus ir bendrovės turto, perduoto bendrovei ,,T“ pagal finansinio lizingo sutartis Nr. 2007-010380, Nr. 2007-010381, Nr. 2007-010383, Nr. 2007-010384, neperims ir nevaldys, ne anksčiau kaip 2009 m. liepos 13 d. Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, pagamino netikrus dokumentus: 2009 m. liepos 13 d. ,,T“ akcininkų sprendimą Nr. 9/07-1 dėl A. A. atleidimo iš direktoriaus pareigų ir dėl S. Ž. paskyrimo į direktoriaus pareigas; 2009 m. liepos 13 d. vertybinių popierių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2009/1; transporto priemonių, kurios buvo perduodamos pagal 2009 m. rugpjūčio 27 d. ,,T“ finansinių ir materialinių vertybių bei dokumentų perdavimo–priėmimo aktą, sąrašą; 1999–2008 m. archyvo dokumentų perdavimo aktą, 2009 m. bylų (dokumentų) perdavimo aktą; 2009 m. liepos 13 d. ,,T“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 9/07-1; ,,T“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2009 m. rugpjūčio 27 d. Svirno g. 1, Vilniuje, protokolą, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad S. Ž. tampa ,,T“ direktoriumi ir veikia kaip direktorius, A. S. parduoda, o S. Ž. perka 1000 vnt. bendrovės akcijų, kurių kaina yra 100 000 Lt, ir kad A. S. perduoda, o S. Ž. perima 2009 m. rugpjūčio 27 d. perdavimo–priėmimo akte nurodytas transporto priemones, nors realiai bendrovės akcijos parduotos nebuvo, ,,T“ turtas, dokumentai, taip pat AB „SEB lizingas“ priklausančios transporto priemonės perduotos nebuvo, o S. Ž. realiai nebuvo ir neplanavo būti ,,T“ direktoriumi, tačiau nurodytas melagingas žinias savo parašu patvirtino A. S. ir A. S. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymu pasirašė S. Ž., nežinantis apie daromas nusikalstamas veikas.

2. A. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, ne anksčiau kaip 2009 m. liepos 13 d. Vilniuje, tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, pagamino netikrus dokumentus: 2009 m. rugpjūčio 28 d., 2009 m. rugpjūčio 31 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. perdavimo–priėmimo aktus, kuriuose melagingas žinias apie S. Ž. perduotas transporto priemones savo parašu patvirtino V. S. ir kuriuos A. S. ir nenustatytų asmenų nurodymu pasirašė S. Ž., nežinantis apie daromas nusikalstamas veikas.
3. A. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, ne anksčiau kaip 2009 m. liepos 13 d. Vilniuje pagamino netikrus dokumentus:

2009 m. liepos 13 d. asmens, turinčio teisę sudaryti sandorius, parašo pavyzdį (forma JAR-PP);

2009 m. rugsėjo 10 d. prašymą registruoti Juridinių asmenų registre (forma JAR-1);

2009 m. rugsėjo 19 d. prašymą Nr. 170 VSDFV Vilniaus skyriui;

2009 m. rugpjūčio 28 d., 2009 m. rugsėjo 7 d., 2009 m. rugsėjo 10 d., 2009 m. rugsėjo 11 d., 2009 m. rugsėjo 14 d., 2009 m. rugsėjo 15 d., 2009 m. rugsėjo 18 d., 2009 m. rugsėjo 22 d., 2009 m. rugsėjo 30 d., 2009 m. spalio 12 d. pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią ir pabaigą, kuriuos A. S. ir nenustatytų asmenų nurodymu pasirašė S. Ž., nežinantis apie daromas nusikalstamas veikas, ir kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. kad S. Ž. yra ,,T“ direktorius ir veikia kaip direktorius, nors S. Ž. realiai nebuvo ,,T“ direktorius ir neplanavo juo būti.

4. A. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nurodė S. G. (dabartinė pavardė – Gvazdaitienė), nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, pateikti 2009 m. liepos 13 d. asmens, turinčio teisę sudaryti sandorius, parašo pavyzdį, 2009 m. rugsėjo 10 d. prašymą registruoti VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre ir, 2009 m. rugsėjo 10 d. panaudodamas šiuos netikrus dokumentus, žinodamas, kad jie netikri, padarė didelę – 480 450,64 Eur (1 658 900,00 Lt) – turtinę žalą AB SEB bankui.

2.              Taip pat A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe, iššvaistė didelės vertės svetimą turtą.

              Nustatytos šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės:

2.1. A. S., būdamas UAB ,,T“ vienas iš akcininkų ir turėdamas kito šios bendrovės akcininko suteiktą jam įgaliojimą veikti, nuo 2009 m. birželio 15 d. iki 2009 m. liepos 13 d. ir nuo 2009 rugpjūčio 26 d. iki 2009 m. rugpjūčio 27 d., eidamas direktoriaus pareigas, valdomų įmonės ,,T“ akcijų ir einamų direktoriaus pareigų pagrindu būdamas faktinis įmonės valdytojas, turėdamas tikslą pasisavinti svetimą, jo žinioje buvusį, pagal finansinio lizingo sutartis Nr. 2007-010380, Nr. 2007-010381, Nr. 2007-010383, Nr. 2007-010384 perduotą AB „SEB lizingas“ priklausantį turtą, t. y. transporto priemones ir priekabas: 

•              Kogel SN 24P 90/1.110 WK0S0002400084065, (duomenys neskelbtini);

•              Kogel SN 24P 90/1.110 WK0S0002400084066, (duomenys neskelbtini); 

•              Kogel SN 24P 90/1.110 WK0S0002400085744, (duomenys neskelbtini); 

•              Kogel SN 24P 90/1.110 WK0S0002400085761, (duomenys neskelbtini);

•              Kogel SN 24P 90/1.110 WK0S0002400085760, (duomenys neskelbtini); 

•              Kogel SN 24P 90/1.110 WK0S0002400085762, (duomenys neskelbtini);

•              Kogel SN 24P 90/1.110 WK0S0002400085766, (duomenys neskelbtini);

•              Kogel SN 24P 90/1.110 WK0S0002400085767, (duomenys neskelbtini);

•              Kogel SN 24P 90/1.110 WK0S0002400085768, (duomenys neskelbtini); 

•              Kogel SN 24P 90/1.110 WK0S0002400085769, (duomenys neskelbtini);

•              Kogel SN 24P 90/1.110 WK0S0002400085770, (duomenys neskelbtini); 

•              Kogel SN 24P 90/1.110 WK0S0002400085771, (duomenys neskelbtini);

•              Kogel SN 24P 90/1.110 WK0S0002400085772, (duomenys neskelbtini);

•              Kogel SN 24P 90/1.110 WK0S0002400085778, (duomenys neskelbtini);

•              Kogel SN 24P 90/1.110 WK0S0002400085776, (duomenys neskelbtini);

•              Iveco STRALIS AS440S42T/P WJMM1VSH404327837, (duomenys neskelbtini);

•              Iveco STRALIS AS440S42T/P WJMM1VSH404327839, (duomenys neskelbtini);

•              Iveco STRALIS AS440S42T/P WJMM1VSH404328598, (duomenys neskelbtini);

•              Iveco STRALIS AS440S42T/P WJMM1VSH404332592, (duomenys neskelbtini);

•              Iveco STRALIS AS440S42T/P WJMM1VSH404332595, (duomenys neskelbtini);

•              Iveco STRALIS AS440S42T/P WJMM1VSH404332762, (duomenys neskelbtini);

•              Iveco STRALIS AS440S42T/P WJMM1VSH404332888, (duomenys neskelbtini);

•              Iveco STRALIS AS440S42T/P WJMM1VSH404332890, (duomenys neskelbtini);

•              Iveco STRALIS AS440S42T/P WJMM1VSH404332891, (duomenys neskelbtini);

•              Iveco STRALIS AS440S42T/P WJMM1VSH404332980, (duomenys neskelbtini);

•              Iveco STRALIS AS440S42T/P WJMM1VSH404332983, (duomenys neskelbtini);

•              Iveco STRALIS AS440S42T/P WJMM1VSH404333104, (duomenys neskelbtini);

•              Iveco STRALIS AS440S42T/P WJMM1VSH404333092, (duomenys neskelbtini);

•              Iveco STRALIS AS440S42T/P WJMM1VSH404333096, (duomenys neskelbtini),

kurios pagal minėtas finansinio lizingo sutartis buvo perduotos naudotis UAB „T“, veikdamas bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, iš anksto žinodamas, kad S. Ž., kuris nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, atstovaudamas Latvijos Respublikos ribotos atsakomybės bendrovei SIA „K“, realiai ,,T“ bendrovės akcijų neįgis, direktoriumi nebus ir bendrovės turto, perduoto bendrovei ,,T“ pagal finansinio lizingo sutartis Nr. 2007-010380, Nr. 2007-010381, Nr. 2007-010383, Nr. 2007-010384, neperims ir nevaldys, kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis ne anksčiau kaip 2009 m. liepos 13 d. Vilniuje, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, panaudodamas netikrus dokumentus, t. y. 2009 m. liepos 13 d. ,,T“ akcininkų sprendimą Nr. 9/07-1 dėl A. A. atleidimo iš direktoriaus pareigų ir dėl S. Ž. paskyrimo į direktoriaus pareigas, 2009 m. liepos 13 d. vertybinių popierių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2009/1, transporto priemonių, kurios buvo perduodamos pagal 2009 m. rugpjūčio 27 d. ,,T“ finansinių ir materialinių vertybių bei dokumentų perdavimo–priėmimo aktą, sąrašą, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad S. Ž. tampa ,,T“ direktoriumi, A. S. parduoda, o S. Ž. perka 1000 vnt. bendrovės akcijų, kurių kaina yra 100 000 Lt, ir kad S. Ž. perima 2009 m. rugpjūčio 27 d. perdavimo–priėmimo akte nurodytas transporto priemones, nors realiai bendrovės akcijos parduotos nebuvo, o ,,T“ turtas, taip pat ir AB SEB bankui priklausančios transporto priemonės perduotos nebuvo, A. S. su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, perduodami šį turtą tyrimo metu nenustatytiems asmenims, iššvaistė A. S. žinioje buvusį didelės vertės svetimą AB SEB bankui priklausantį turtą, t. y. transporto priemones ir priekabas:

•              Kogel SN 24P 90/1.110 WK0S0002400084065, (duomenys neskelbtini);

•              Kogel SN 24P 90/1.110 WK0S0002400084066, (duomenys neskelbtini); 

•              Kogel SN 24P 90/1.110 WK0S0002400085744, (duomenys neskelbtini); 

•              Kogel SN 24P 90/1.110 WK0S0002400085761, (duomenys neskelbtini);

•              Kogel SN 24P 90/1.110 WK0S0002400085760, (duomenys neskelbtini); 

•              Kogel SN 24P 90/1.110 WK0S0002400085762, (duomenys neskelbtini);

•              Kogel SN 24P 90/1.110 WK0S0002400085766, (duomenys neskelbtini);

•              Kogel SN 24P 90/1.110 WK0S0002400085767, (duomenys neskelbtini);

•              Kogel SN 24P 90/1.110 WK0S0002400085768, (duomenys neskelbtini); 

•              Kogel SN 24P 90/1.110 WK0S0002400085769, (duomenys neskelbtini);

•              Kogel SN 24P 90/1.110 WK0S0002400085770, (duomenys neskelbtini); 

•              Kogel SN 24P 90/1.110 WK0S0002400085771, (duomenys neskelbtini);

•              Kogel SN 24P 90/1.110 WK0S0002400085772, (duomenys neskelbtini);

•              Kogel SN 24P 90/1.110 WK0S0002400085778, (duomenys neskelbtini);

•              Kogel SN 24P 90/1.110 WK0S0002400085776, (duomenys neskelbtini);

•              Iveco STRALIS AS440S42T/P WJMM1VSH404327837, (duomenys neskelbtini);

•              Iveco STRALIS AS440S42T/P WJMM1VSH404327839, (duomenys neskelbtini);

•              Iveco STRALIS AS440S42T/P WJMM1VSH404328598, (duomenys neskelbtini);

•              Iveco STRALIS AS440S42T/P WJMM1VSH404332592, (duomenys neskelbtini);

•              Iveco STRALIS AS440S42T/P WJMM1VSH404332595, (duomenys neskelbtini);

•              Iveco STRALIS AS440S42T/P WJMM1VSH404332762, (duomenys neskelbtini);

•              Iveco STRALIS AS440S42T/P WJMM1VSH404332888, (duomenys neskelbtini);

•              Iveco STRALIS AS440S42T/P WJMM1VSH404332890, (duomenys neskelbtini);

•              Iveco STRALIS AS440S42T/P WJMM1VSH404332891, (duomenys neskelbtini);

•              Iveco STRALIS AS440S42T/P WJMM1VSH404332980, (duomenys neskelbtini);

•              Iveco STRALIS AS440S42T/P WJMM1VSH404332983, (duomenys neskelbtini);

•              Iveco STRALIS AS440S42T/P WJMM1VSH404333104, (duomenys neskelbtini);

•              Iveco STRALIS AS440S42T/P WJMM1VSH404333092, (duomenys neskelbtini);

•              Iveco STRALIS AS440S42T/P WJMM1VSH404333096, (duomenys neskelbtini),

taip padarydamas AB „SEB lizingas“ 480 450,64 Eur (1 658 900,00 Lt) turtinę žalą.

3.    Apeliacinės instancijos teismas nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir iš nuosprendžio pašalino aplinkybę, kad A. S. nusikalstamas veikas, nustatytas BK 184 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Nustatė, kad A. S. šias nusikalstamas veikas padarė veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

4.  Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą, nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, jog A. S. netikrus dokumentus pagamino ir juos panaudojo bei jo žinioje buvusį ,,T“ priklausantį turtą iššvaistė veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nebuvo nustatyti ne tik konkretūs asmenys, veikę bendrininkų grupe su A. S., bet ir tai, kokius konkrečius veiksmus šie asmenys atliko, jų tyčia ir susitarimas veikti bendrai. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima teigti, kad nuteistasis su nenustatytais asmenimis bendrininkavo. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarti įrodymai ir nuteistojo nusikalstamų veiksmų apimtis akivaizdžiai patvirtina, kad apeliantas jam inkriminuotus veiksmus padarė ne vienas, o veikdamas su kitais asmenimis. Iš bylos medžiagos matyti, kad nenustatyti asmenys surado ir apeliantui pristatė liudytoją S. Ž., parengė ,,T“ dokumentus, kurių pagrindu minėtam asmeniui neva buvo perduotas įmonės turtas ir pan. Todėl skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 184 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje, pripažintos padarytomis A. S. veikiant bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, buvo pakeista išvada, kad nusikalstamas veikas A. S. padarė veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tai nelaikoma nuteistojo A. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

III.              Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.  Kasaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

2.  
3.  
4.  
5.  
1. Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, nutartyje neišdėstė motyvų, kodėl atmeta apeliacinį skundą, todėl pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas. Apeliacinės instancijos teisme gynybos prašymu buvo atliktas papildomas įrodymų tyrimas – pridėta prie bylos medžiagos ir ištirta pateikta 2007 m. sausio 11 d. automobilių pirkimo–pardavimo sutartis (15 t., b. l. 99), sudaryta tarp UAB „T“ ir ,,T“ dėl 25 vnt. naujų vilkikų ,,Iveco Stralis“ įsigijimo. Pateiktu papildomu įrodymu gynyba grindė argumentus, paneigiančius motyvą atlikti nusikalstamą veiką, nes pagal minėtos sutarties 2.1.8 punktą UAB „T“ buvo įsipareigojusi po 36 mėn. eksploatacijos atpirkti parduotas transporto priemones už 50 procentų pirkimo–pardavimo sumos, t. y. maždaug už 908 tūkst. Eur, tokiu būdu už beveik dvigubai didesnę sumą, negu ,,T“ buvo skolinga AB „SEB lizingas“. Aplinkybė, kad 2010 m. ,,T“ būtų galėjusi pagal atpirkimo teisę grąžinti vilkikus ir gauti daugiau nei tris milijonus litų iš UAB „T“, patvirtina, jog nebuvo jokio motyvo iššvaistyti ar pasisavinti ,,T“ lizingo pagrindu valdomas transporto priemones, kurių vertė buvo dvigubai didesnė negu įsipareigojimų suma. Nepaisant to, skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl ištirtų įrodymų, jų turinio ir reikšmės, sprendžiant apie kaltę. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia visuma apelianto pateiktų prašymų, priėmus ir ištyrus gynybos pateiktus duomenis, susijusius su apeliaciniame skunde dėstomomis aplinkybėmis, apie tai, kad neturėjo jokio loginio pagrindo atlikti nusikalstamą veiką, laikytina, kad, nepasisakydamas dėl šių duomenų, jų neanalizuodamas, apeliacinės instancijos teismas netinkamai ir neišsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą ir neatsakė į visus apeliacinio skundo klausimus, kas laikytina esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu.
2. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš skundžiamos apeliacinio teismo nutarties turinio ne tik nėra matyti apeliacinio proceso metu teikti prašymai, kaip to reikalauja BPK, tačiau apskritai neatsispindi tai, kad bylos nagrinėjimo metu į bylą buvo pridėti nauji įrodymai, buvo atliekamas papildomas įrodymų tyrimas. Pažymima, kad toks nutarties surašymas neatitinka jai, kaip bet kuriam kitam teismo baigiamajam aktui, keliamų reikalavimų ir kelia pagrįstų abejonių teismo išvadų dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo bei kaltės įrodytumo teisingumu.
3. Pirmosios instancijos teismas, kaltę iš esmės grįsdamas teismo betarpiškai neapklausto S. Ž. parodymais, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto bei BPK 44 straipsnio 7 dalies reikalavimus, o apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo neištaisė. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas priemones šiam liudytojui nagrinėjant bylą teisme apklausti, o to nepavykus, pagrįstai rėmėsi šio asmens ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais parodymais. Atkreipiamas dėmesys į nacionalinėje teisėje įtvirtintą imperatyvų draudimą apkaltinamąjį nuosprendį grįsti tiesiogiai neištirtais įrodymais, tarp jų minėto liudytojo parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu asmens duoti ir teisme pagarsinti parodymai gali būti tik vienu iš duomenų šaltinių, kuriais patikrinami kiti bylos įrodymai ir kurie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą. Taigi, tokie parodymai negali būti tiesioginis, juo labiau vienintelis asmens kaltės įrodymas.
4. Iš teismų baigiamųjų aktų turinio analizės matyti, kad S. Ž. parodymai apie tai, kad jis tariamai neatliko jokių veiksmų, o tik už 40 latų atlygį sutiko įsteigti įmonę ir pasirašė reikiamus dokumentus, t. y. buvo tik formalus fiktyviai įsteigtos įmonės vadovas, bei apie tai, kad Lietuvos Respublikoje jis buvo tik vieną kartą, yra esminis įrodymų šaltinis, kurių pagrindu ne tik formavosi teismų vidinis įsitikinimas, tačiau tai buvo vienintelis ir tiesioginis įrodymas konstatuojant kaltę. S. Ž., dėl kurio ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (remiantis išimtinai tik jo paties parodymais, kurių nepatvirtino byloje esantys įrodymai), nebuvo apklaustas nei ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu, taigi teismas neturėjo jokios galimybės susidaryti įspūdį apie šio asmens parodymų patikimumą. Juo labiau kad itin akcentuojama šio asmens socialinė padėtis leidžia abejoti jo patikimumu. Taip pat ir kiti byloje esantys duomenys ne tik kad nepatvirtina kaip įtariamojo bei liudytojo apklausto S. Ž. parodymų, tačiau dalis jų, pavyzdžiui, apie apsilankymų Lietuvoje skaičių, jo atliktų veiksmų apimtį, apskritai prieštarauja jo duotiems parodymams, o kita dalis palieka daug neatsakytų klausimų ir nepašalintų abejonių, kaip kad apie tai, kokie asmenys davė 40 latų S. Ž., atvežė jį į Lietuvą, nuomojo jam butą ir t. t.
5. S. Ž. parodymai yra lemiamas įrodymų šaltinis, tačiau remdamiesi šiais parodymais teismai ne tik pažeidė draudimą grįsti apkaltinamąjį nuosprendį tiesiogiai neištirtais įrodymais, tačiau ir pažeidė nacionalinėje ir supranacionalinėje teisėje garantuojamą kaltinamojo teisę užduoti klausimus kaltinimo liudytojui, o šio suvaržymo jokiomis procesinėmis priemonėmis nekompensavo. Nurodyti pažeidimai, susiję su S. Ž. parodymų panaudojimu kaip esminiu kaltės įrodymu, yra laikytini esminiais, nes sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingus sprendimus ir suvaržė įstatymo garantuojamą teisę tiesiogiai apklausti kaltinimo liudytoją. Be nurodytų pažeidimų, abiejų instancijų teismai, vertindami šio asmens parodymus, pažeidė ir BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.
6. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad nėra jokio pagrindo S. Ž. parodymus vertinti kaip nenuoseklius ir prieštaringus, nes jie išliko nepakitę ir nuoseklūs, tačiau tokia išvada yra nepagrįsta ir prieštaringa. Vien apeliacinės instancijos teismo cituojami S. Ž. parodymai, atskiros jų dalys, prieštarauja bei paneigia vienas kitą, tačiau teismams tai nesudarė pagrindo spręsti apie jų nenuoseklumą ir abejoti jų patikimumu. Iš šio liudytojo parodymų turinio matyti, kad jie yra akivaizdžiai melagingi, o šis asmuo savo ar jam vadovavusių asmenų nuožiūra nusikalstamos veikos atskleidimui ir ištyrimui reikšmingas aplinkybes nutylėjo arba apie jas melavo. S. Ž. nusikalstama veika nuo parengiamųjų darbų iki paskutinių jo atliktų veiksmų tęsėsi ne mažiau kaip devynis mėnesius ir jis veikė ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijos Respublikoje. Tai, kad S. Ž. veiksmus, reikalingus nusikalstamai veikai padaryti, atliko nuo 2008 m. pabaigos iki 2009 m. vasaros pabaigos, daug kartų lankėsi užsienio valstybėje, nesukeldamas įtarimo atliko notarinius veiksmus tiek Lietuvos, tiek Latvijos Respublikos notarinėse įstaigose, banke, parodo, kad jis buvo ne suklaidintas asocialus asmuo, o aktyvus nusikalstamos veikos bendrininkas, todėl jo parodymai šioje byloje tėra gynybinė versija, suklaidinusi tiek ikiteisminį tyrimą dėl jo nutraukusią prokurorę, tiek jo parodymais besivadovavusius pirmosios ir apeliacinės instancijos teismus. Nepaisant nurodytų aplinkybių, abiejų instancijų teismų sprendimuose abejonės dėl S. Ž. parodymų teisingumo ir patikimumo nebuvo pašalintos, jas paprasčiausiai nutylint, neanalizuojant realaus jo vaidmens ir nenustatant kartu su juo veikusių asmenų bei šių veiksmų apimties, įrašant deklaratyvius ir klaidingus teiginius apie šio asmens parodymų tariamą nuoseklumą. Pažymima, kad S. Ž. buvo aktyvus nusikalstamos veikos dalyvis, imitavęs verslininką ir kartu su savo bendrininkais suklaidinęs kasatorių. Tai, kad S. Ž. formaliai gyveno nakvynės namuose ar vedė asocialų gyvenimo būdą, nepaneigia to, jog jis suprato nusikalstamą savo veikos pobūdį ir aktyviai dalyvavo padarant nusikaltimą, – tą patvirtina devynis mėnesius trukę S. Ž. veiksmai ir bent trys apsilankymai Lietuvoje, tarp jų banke, notarinėje įstaigoje, o tai, kad jo vaidmuo buvo antraeilis ar jo gauta finansinė nauda galbūt buvo sąlyginai maža, nėra pagrindas paneigti jo tyčią. S. Ž. veiksmų ir jo vaidmens nustatymas yra ikiteisminį tyrimą vykdančių institucijų ir teismo, o ne gynybos pareiga, tačiau byloje ištirtos ir šiame skunde aptariamos aplinkybės leidžia neabejotinai konstatuoti faktą, kad, priešingai nei konstatavo teismai, S. Ž. veiksmai buvo kur kas platesnio pobūdžio, o jo savarankiškas ar per kitus asmenis vykdytas veikimas yra nusikalstamas, tačiau buvo nepagrįstai nuvertintas kaltinimo bei teismo, o jo, akivaizdžiai suinteresuoto asmens, parodymams, kurie netgi negalėjo būti pripažinti BPK reikalavimus atitinkančiu įrodymu, nepagrįstai suteikta išskirtinė ir dominuojanti įrodomoji reikšmė. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismai, pasisakydami dėl S. Ž. parodymų ir jo galimybių įsigyti akcijas, nurodo, jog nors jo vardu padarytas 7700 Eur pavedimas, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad tai padarė pats S. Ž., o ir pats jis neigia šį faktą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo ir tai, kad šiuos jo parodymus neva patvirtina kiti bylos duomenys, ir tokiais tiesiogiai neapklausto S. Ž. parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nes nėra duomenų, jog pats S. Ž. pervedė nurodytą sumą pinigų. Tokie teismų argumentai tiesiogiai prieštarauja bylos medžiagai ir yra klaidingi. Nurodyta suma prieš padarant pavedimą buvo įnešta banke grynaisiais pinigais į S. Ž. sąskaitą paties S. Ž., tą patvirtina banko pateikti dokumentai, todėl neabejotina, kad bankas S. Ž. tapatybę patvirtino. Taigi, priešingai nei konstatavo bylą nagrinėję teismai, banko pateikti dokumentai apie S. Ž. grynųjų pinigų įnešimą neginčytinai patvirtina, kad pinigus į sąskaitą įnešė ir pavedimą padarė pats S. Ž., nors galbūt ir veikdamas pagal V. P. ar kitų nenustatytų asmenų nurodymus. Tokiu būdu, esant objektyviems bylos duomenis apie faktą, kad iš S. Ž. sąskaitos buvo pervesta nurodyta pinigų suma (nesant jokių duomenų, kad tai padarė ne jis), žemesniųjų instancijų teismai teigia, kad tokių duomenų nėra, ir renkasi tikėti ikiteisminio tyrimo metu apklausto, neprisiekusio, buvusio įtariamojo parodymais bei jų pagrindu daro ne ką kita, kaip prielaidas apie tariamai nusikalstamus veiksmus.
7. Pažymima, kad kasatoriaus nuoseklių parodymų apie tai, jog akcijos iš tiesų buvo parduotos dėl pasunkėjusios įmonės finansinės padėties, apie tai, kaip akcijų pardavimas vyko per V. P. ir su juo kartu veikiantį V. S., ne tik kad nepaneigė kiti byloje esantys duomenys, tačiau šią versiją patvirtino. Atkreiptas dėmesys į tai, kad kasatoriaus elgesys dar prieš parduodant jam priklausančias akcijas, įnešant asmenines lėšas į įmonės „T“ sąskaitą, jo bendradarbiavimas su lizingo davėja UAB „SEB lizingas“ padedant grąžinti dingusias transporto priemones rodo jo veiksmų sąžiningumą bei paneigia prielaidas apie tariamai nusikalstamą planą pasisavinti jo žinioje buvusį turtą ar neteisėtai jį perleisti tretiesiems asmenims. Iš byloje apklaustų asmenų parodymų, taip pat perskaitytų liudytojų parodymų bei kitos baudžiamosios bylos medžiagos akivaizdu, kad būtent V. P. ir jo pasitelkti bendrininkai prieš kasatorių naudojo apgaulę, klaidino, sukurdami solidžių verslininkų, kurie ketina investuoti į UAB „T“, įspūdį. Pažymima, kad kasatoriaus parodymus patvirtina faktas, jog tiek liudytojo G. U. atveju, tiek A. Ž. (kurios parodymai buvo perskaityti) atveju schema buvo ta pati: pervežimų įmonei patiriant finansinių sunkumų, atsiranda solidaus verslininko įvaizdį sudarantis V. P., pasiūlo užsakymus pervežimams, pažada išgelbėti įmonę. Po to šie asmenys dingsta su įmonės turtu ar dokumentais, padarydami įmonei didelių nuostolių. Taigi šios aplinkybės, kurias nurodė ir visiškai nepažįstami liudytojai, patvirtina gynybos versiją, kurią bylą nagrinėję teismai nepagrįstai atmetė.
8. Abiejų instancijų teismai netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, juos vertino atsietai ir dėl to nepagrįstai konstatavo veikus tiesiogine tyčia, t. y. esant kaltinamojo veiksmuose būtinąjį subjektyvųjį nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnyje, požymį – kaltę, ir tokiu būdu netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes daug byloje esančių įrodymų paneigia kaltę ir bet kokius galimus motyvus dėl tariamos veikos įvykdymo, kurie teismų buvo nepagrįstai nuvertinti.
9. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl kaltės turinio, iš esmės atkartojo pirmosios instancijos teismo konstatuotas aplinkybes, kad sudarydamas apsimestinį sandorį su S. Ž. jis (kasatorius) neva žinojo, jog bendrovė „T“ ūkinės veiklos nebetęs, ir to siekė, ką, anot teismo, patvirtina faktas, kad po akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pasiūlė darbuotojams pereiti į kitą jo valdomą bendrovę UAB „G“. Po akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo įmonės padėtis ėmė blogėti, o jos valdymas tapo painus, nusprendė iš jos išeiti, ir tai, kad ilgamečiams savo darbuotojams pasiūlė pereiti dirbti į UAB „G“, yra logiška, nes šios įmonės veikla buvo analogiška kaip ir UAB „T“, o jis, kaip ilgametis jų vadovas, jautė atsakomybę už savo darbuotojus. Be to, darbuotojams pereiti į minėtą įmonę buvo pasiūlyta ne iš karto, o tik 2009 m. rugsėjo mėnesį, kai jau tapo aišku, kad ,,T“ finansinė padėtis pablogėjo, jos valdymas tapo neaiškus. Faktas, kad darbuotojų pareigos iš esmės nepasikeitė, kurį pažymi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į abiejų įmonių veiką, niekaip nepaneigia paaiškinimų ir neįrodo jo tyčios. Pažymėtina, kad UAB „G“ buvo ne vienerius metus veikianti įmonė, turėjusi didelę apyvartą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumenkino ir aptartų įrodymų kontekste tinkamai neįvertino aplinkybės, jog dar 2009 m. spalio mėn. kasatorius raštu kreipėsi į UAB „SEB lizingas“, ragindamas imtis aktyvių veiksmų siekiant susigrąžinti transporto priemones, padėjo grąžinti dalį dingusių transporto priemonių, pasirūpino penkių vilkikų su puspriekabėmis pargabenimu iš Rusijos Federacijos muitinės, kur jos buvo sulaikytos, o apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad tokie veiksmai, susiję su transporto priemonių grąžinimu lizingo davėjai, nebuvo geranoriški ir atlikti laiku. Tačiau pažymėtina, kad tuo metu, kai transporto priemonės buvo sulaikytos Rusijoje, jis neturėjo jokios oficialios pareigos rūpintis transporto priemonių atgabenimu. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodo, kad kasatorius netinkamai bendradarbiavo su lizingo davėja, tokia išvada rodo tik teismo siekį sumenkinti kaltę paneigiančias aplinkybes ir netinkamą jų interpretavimą, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, jis nesislapstė nuo lizingo bendrovės, neteikė jai klaidingos informacijos apie išsipirktinai išnuomojamas transporto priemones, jų buvimo vietą, priešingai – bendradarbiavo su lizingo davėja, dalinosi žinoma informacija ir padėjo susigrąžinti dalį transporto priemonių.
10. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas apskritai nutylėjo, o apeliacinės instancijos teismas konstatavo kaip tariamai neturinčią ryšio su nagrinėjama byla itin svarbią kaltę paneigiančią aplinkybę, jog, dar prieš paskiriant S. Ž. ,,T“ direktoriumi ir prieš tariamai nusikalstamai perduodant išsipirktinai išnuomojamas transporto priemones, kaip akcininkas į ,,T“ sąskaitą 2009 m. liepos 2 d. grynais įnešė 81 300 Lt ūkio išlaidoms apmokėti, 2009 m. liepos 22 d. įnešė 11 000 Lt ūkio išlaidoms apmokėti, o 2009 m. liepos 16 d. pervedė į bendrovės sąskaitą 65 000 Lt, taigi akivaizdu, kad dar 2009 m. liepos 16 d., t. y. jau po 2009 m.  liepos 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, tikėjosi, kad įmonė tęs veiklą ir finansiškai prisidės prie įmonės veiklos palaikymo. Šios aplinkybės ne tik paneigia tyčią atlikti nusikalstamus veiksmus, siekiant pasisavinti ar iššvaistyti ,,T“ turtą, bet ir logiškai paneigia nepagrįstą teismų išvadą apie tai, kad jau 2009 m. liepos 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo metu buvo vykdomas nusikalstamas planas, pasirašomi fiktyvūs dokumentai ir rengiamasi transporto priemonių pasisavinimui. Akivaizdu, kad kasatorius nebūtų įnešęs daugiau nei 150 000 Lt asmeninių lėšų į sąskaitą įmonės, kurios transporto priemones ketino neteisėtai perleisti tretiesiems asmenims, tokiu būdu sukeldamas įmonės bankrotą.
11. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kaltės turinio, neįvertino ir tai, kad minėta 2007 m. sausio 11 d. automobilių pirkimo–pardavimo sutartimi, sudaryta tarp UAB „T“ ir UAB „T“, 2010 m. ,,T“ būtų galėjusi atgauti tris milijonus litų iš UAB „T“, kas paneigia bet kokį motyvą iššvaistyti įmonės turtą –išsimokėtinai išnuomojamas transporto priemones, bei tokiu būdu privesti įmonę prie bankroto. Kaltę paneigia ir aplinkybė, kad didžioji vilkikų ir puspriekabių vertės suma lizingo davėjai buvo išmokėta. Vilkikai taip pat buvo arba beveik visai išpirkti, arba bent įpusėjęs jų lizingo terminas, todėl neapmokėta dalis, net ir įvertinus pradelstus mokėjimus, buvo žymiai mažesnė už pinigų sumą, kurią būtų galima gauti pardavus šiuos apynaujus vilkikus rinkoje, juo labiau pardavėjas buvo raštiškai įsipareigojęs esant reikalui juos atpirkti. Šios aplinkybės itin reikšmingos sprendžiant dėl kaltės bei veiksmų tinkamo teisinio vertinimo, todėl turėjo būti tinkamai teismų įvertintos.
12. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nėra svarbi turto S. Ž. perdavimo data, nes jis nebuvo jam perduotas, tačiau ši aplinkybė susijusi su nagrinėjama veika bei reikšminga sprendžiant dėl veiksmų apimties ir paneigia kaltę. S. Ž. į ,,T“ direktoriaus pareigas buvo priimtas ne 2009 m. liepos 13 d., o 2009 m. rugpjūčio 27 d. Kaip matyti iš 2009 m. liepos 13 d. vertybinių popierių pirkimo–pardavimo sutarties 3.1 punkto, sutartis įsigalioja nuo pakvitavimo dienos, t. y. nuo visiško atsiskaitymo už parduodamas akcijas. Šioje sutartyje yra 2009 m. rugpjūčio 27 d. patvirtinimas, kad pinigus gavo kasatorius ir kad sutartis 2009 m. rugpjūčio 27 d. užregistruota akcininkų registracijos knygoje. Kadangi S. Ž. paskyrimas ,,T“ direktoriumi buvo tiesiogiai susijęs su akcijų perleidimo momentu, visiškai aišku, kodėl byloje direktoriaus paskyrimo klausimu yra dar vienas neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, kurio data 2009 m. rugpjūčio 27 d., t. y. sutampa akcijų perleidimo sutarties įsigaliojimo data, ir šiame susirinkime buvo priimtas sprendimas ,,T“ direktoriumi skirti S. Ž.. Tik nuo šios dienos S. Ž. pradėjo eiti bendrovėje pareigas ir todėl būtent 2009 m. rugpjūčio 27 d., o ne 2009 m. liepos 13 d. jam buvo perduotas įmonės turtas ir dokumentai. Tuo pačiu direktoriaus paskyrimo klausimu buvo 2009 m. liepos 13 d. ir 2009 m. rugpjūčio 27 d. protokolai, tačiau realiai galiojantis buvo tik 2009 m. rugpjūčio 27 d., logiškai paaiškinantis aplinkybę, kodėl nuo 2009 m. liepos 13 d., t. y. nuo akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, iki 2009 m. rugpjūčio 27 d. įmonės vardu veikė kasatorius, o ne S. Ž..
13. Vertintina aplinkybė, kad vykdydamas akcijų pardavimą kasatorius laikėsi visų įstatyme numatytų procedūrų ir pasiūlė įmonės akcininkei įsigyti jam priklausančias ,,T“ akcijas, kuri ne patvirtina, bet paneigia kaltę ir rodo, kad jis veikė sąžiningai, siekė įmonės veiklos tęstinumo, o tai, kad veikiant per V. P. jo įmonės akcijos buvo parduotos už mažesnę nei kitai akcininkei T. Z. siūlytą kainą, patvirtina tik tai, kad jis vykdė V. P. tariamą įmonės gelbėjimo planą, o ne nusikalstamus veiksmus. Akivaizdu, kad siekdamas parduoti įmonės akcijas tik fiktyviai, tam, kad galėtų perleisti tretiesiems asmenims įmonės turtą, tokiu būdu jį iššvaistant, apskritai nebūtų sudaręs realių galimybių kitai akcininkei jų įsigyti.
14. Baudžiamąją atsakomybę tyčinio turto iššvaistymo atveju pagrįsti leidžia ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji šios veikos požymiai, todėl, be kitų aplinkybių, nustačius tyčios kryptingumą iššvaistyti turtą (pvz., sutarties sudarymo metu kaltininkas nesiruošė vykdyti jos sąlygos, buvo nusprendęs turtą pasisavinti arba jį perleisti tretiesiems asmenims, sąmoningai tapo nemokus, dėl to nebuvo į ką nukreipti išieškojimo ir kt.), sudaromos sąlygos kalbėti apie baudžiamosios atsakomybės kilimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 451/2014, 2K-458-942/2016). Šiuo atveju, esant aptartai įrodymų visumai, akivaizdu, kad veiksmuose nebuvo tyčios iššvaistyti AB „SEB lizingas“ priklausantį turtą. Iš bylos aplinkybių matyti, kad, priimdamas rizikingą sprendimą, siekdamas išgelbėti dalinai priklausančią įmonę ir V. P. nurodymu parduodamas įmonę tariamai patikimai SIA „K“, jis pats tapo V. P. ir V. S. nusikalstamos schemos dalimi, nukentėjo nuo jų veiksmų (kaip ir daug kitų asmenų analogiškose situacijose) ir tapo kaltinamuoju bei buvo nuteistas dėl pačiam padarytos žalos. Tokiu būdu bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai dėl netinkamai atlikto įrodymų tyrimo ir vertinimo netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai konstatuodami jo kaltę įvykdžius nusikaltimą, nustatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje.
6. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė prašo nuteistojo A. S. kasacinį skundą atmesti. Prokurorė nurodo:
1. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad A. S. veikė tiesiogine tyčia. Tariamai perleisdamas asocialiam asmeniui S. Ž. ,,T“ akcijas ir AB „SEB lizingas“ nuosavybės teise priklausantį turtą, aiškiai suvokė, kad fiktyvaus akcijų perleidimo sandorio pagrindu perleidžiama įmonė ,,T“ veiklos nevykdys, o kartu ir nevykdys savo įsipareigojimų pagal finansinio lizingo sutartis AB „SEB lizingas“, ,,T“ turtas bus naudojamas kitiems tikslams, t. y. neteisėtai disponavo AB „SEB lizingas“ turtu, veikė priešingai perleidžiamos įmonės ,,T“ bei AB „SEB lizingas“ interesams, tai suvokdamas numatė, kad dėl to turto savininkė AB „SEB lizingas“ patirs turtinę žalą, ir to norėjo.
2. ,,T“ ir SIA „K“ sudarytas akcijų perleidimo sandoris teismų pagrįstai pripažintas apsimestiniu. Bendrovės „T“ akcijos buvo parduotos Latvijos įmonei SIA „K“, kuriai be patvirtinančių įgaliojimų atstovavo S. Ž., kuris buvo asocialus asmuo. Sutiktina su teismų išvada, kad akcijų perleidimo sandorio sudarymo metu Latvijos įmonė realiai veiklos nevykdė, todėl šio sandorio sudarymas buvo negalimas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, Latvijos įmonės vardu pirkęs A. S. akcijas, S. Ž. neturėjo jokių finansinių galimybių už jas sumokėti. Iš byloje esančių bankinių dokumentų matyti, kad nuteistajam A. S. pinigus už pirktas akcijas pervedė ne S. Ž. ir ne Latvijos įmonė „K“. Byloje neabejotinai įrodyta, kad S. Ž. kaip asmeniu buvo pasinaudota, siekiant sudaryti apsimestinį sandorį. Kad akcijų pirkimo sandoris buvo apsimestinis, rodo ir sandorio kaina. Kasatorius nebuvo suinteresuotas, kad bendrovės veikla būtų tęsiama ir būtų įvykdyti jos turimi įsipareigojimai, įskaitant ir įmokų už išsipirktinai išnuomojamą turtą AB „SEB lizingas“ mokėjimą ar šio turto grąžinimą savininkei AB „SEB lizingas“.
3. Priešingai nei teigiama, byloje įrodyta, kad nuteistasis A. S. iš anksto žinojo, jog ,,T“ veiklos tęsti nebegalės ir jos darbuotojai turės būti atleisti, todėl juos nedelsdamas įdarbino kitoje jam priklausančioje įmonėje UAB „G“. Byloje esantys įrodymai (AB „SEB lizingas“ darbuotojų liudytojų J. V., V. R. parodymai) leidžia teigti, kad A. S. nuslėpė nuo atsakingų AB SEB banko darbuotojų informaciją apie ,,T“ akcijų perleidimą ir šios įmonės turto perdavimą, nors lizingo sutartyje numatyta prievolė informuoti AB „SEB lizingas“ apie juridinio asmens vadovų ir akcininkų pakeitimus. Informacijos nepateikimas AB „SEB lizingas“ ne tik apsunkino šiai bendrovei, kaip teisėtai turto savininkei, galimybes atgauti išsipirktinai išnuomojamą turtą, bet ir patvirtina faktą, kad A. S., būdamas ,,T“ akcininkas ir kito akcininko įgaliotas asmuo bei faktinis įmonės vadovas, įmonei turint finansinių problemų neketino atsiskaityti su AB „SEB lizingas“ ar jai grąžinti išsipirktinai išnuomojamo turto, todėl sudarė fiktyvią įmonės akcijų perleidimo sutartį. A. S. akivaizdų nesąžiningumą AB „SEB lizingas“ atžvilgiu taip pat patvirtina faktas, kad lizingo davėja AB „SEB lizingas“ lizingo sutartis dėl ,,T“ perduotų transporto priemonių buvo nutraukusi jau nuo 2009 m. rugpjūčio 20 d., o faktinis įmonės vadovas A. S. šias transporto priemones S. Ž. perdavė 2009 m. rugpjūčio 27 d.
4. Sutiktina su kasatoriaus skundo teiginiu, kad jis rūpinosi Rusijos Federacijos muitinėje sulaikytų transporto priemonių pargabenimu ir grąžinimu teisėtai savininkei AB „SEB lizingas“, tačiau A. S. tokie veiksmai nebuvo geranoriški ir atlikti laiku. Šių veiksmų kasatorius ėmėsi tik tada, kai sužinojo, jog dalis transporto priemonių sulaikyta Rusijos Federacijos muitinėje. Turto savininkei AB „SEB lizingas“ buvo apsunkinta galimybė atgauti išsipirktinai išnuomojamą turtą be teisėsaugos institucijų (Rusijos Federacijos muitinės pareigūnų) pagalbos.
5. A. S. kasaciniame skunde nurodo, kad jis tapo V. P. ir V. S. nusikalstamos schemos dalimi ir jis yra pats nukentėjęs nuo šių asmenų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas šią aplinkybę vertino ir nutartyje išdėstė argumentus dėl jos paneigimo. Su teismo argumentais sutinka, nes byloje nėra jokių duomenų apie A. S. ir V. P. bendravimą dėl akcijų įsigijimo, derybas ar kitus susitarimus, kad V. P. siekė realiai įgyti ,,T“ akcijas ir tęsti įmonės veiklą. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes darytina išvada, kad A. S. nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.
6. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, byloje nėra nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos nuteistojo A. S. naudai. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas duomenis įrodymais ir vertindamas juos, būtų padaręs esminių klaidų. Negalima sutikti su kasatoriaus teiginiu, kad neiškviečiant į teismo posėdį S. Ž. buvo suvaržyta jo kaip kaltinamojo procesinė teisė. Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo išnaudotos visos įmanomos priemonės šiam liudytojui apklausti bylą nagrinėjant teisme. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų nepažeidė, priimtoje nutartyje išdėstytos išvados motyvuotos, į esminius apeliacinio skundo argumentus yra atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl tam tikri skundo argumentai atmetami.

III.              Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Nuteistojo A. S. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

8. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų duomenų iš naujo netiria, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Ikiteisminio tyrimo medžiagos ir duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo teisė (BPK 20 straipsnio 2 dalis), bylos duomenų įrodomojo turinio pakankamumo klausimas pripažįstant veiką įrodyta taip pat yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo kompetencijos sritis. Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas keisti teismų sprendimus nagrinėjant bylą kasacine tvarka. Nuteistojo A. S. kasaciniame skunde didžioji dalis argumentų skiriama įrodymų vertinimo klausimams nesutinkant su jam inkriminuota nusikalstama veika, nustatyta BK 184 straipsnio 2 dalyje, savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, o tai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Dėl to teisėjų kolegija tokius kasacinio skundo argumentus nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

              Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BPK pažeidimais

9. Nuteistojo A. S. kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal BK 184 straipsnio 2 dalį jis nuteistas nepagrįstai, kad įrodymai įvertinti pažeidžiant įrodymų vertinimo BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, bylos nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, apeliacinis skundas atmestas nepašalinus iškeltų problemų bei abejonių ir remiantis formaliais, neatsakančiais į skunde keltus klausimus motyvais.

10. Tokie kasatoriaus teiginiai ir juos, jo nuomone, pagrindžiantys argumentai atmestini.

11. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

12. Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skunde išdėstyti argumentai dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams nepagrįsti, prieštarauja bylos medžiagai bei teismų priimtų sprendimų turiniui. Iš bylos duomenų matyti, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, visos bylos aplinkybės buvo išnagrinėtos nepažeidžiant rungimosi principo (BPK 7 straipsnis) ir nesuvaržant kaltinamajam įstatymų garantuotų gynybos teisių (BPK 22 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjant bylą visi bylos duomenys buvo ištirti, visi įrodymai – kaltinamojo A. S., liudytojų J. V., V. R., R. T., A. A., V. S. (mirė 2012 m. gruodžio 18 d.), J. B., I. J., D. K., L. S., N. Z., S. Ž., S. G., A. D., V. S., T. Z., V. D., S. B., D. V., R. O., V. Š., R. D., V. B., M. D., M. V., S. J., R. B., M. L., H. V., J. S., S. Z., A. B. parodymai, pagal teisinės pagalbos prašymą Latvijos Respublikos teisėsaugos institucijų pateikta informacija, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai ir kita bylos medžiaga – nuosprendyje išanalizuoti ir įvertinti, jų vertinimo motyvai (t. y. kurie duomenys pripažįstami įrodymais ir jais grindžiamos teismo išvados, o kurie atmetami) išsamiai ir argumentuotai išdėstyti. Pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kad nuosprendis surašytas nesilaikant BPK 305 straipsnio reikalavimų, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

13. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą, dar kartą išsamiai išanalizavo bei įvertino byloje surinktus įrodymus ir pritarė pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimui bei padarytoms išvadoms dėl bylos faktinių aplinkybių (pašalinta vienintelė aplinkybė, kad A. S. nusikalstamas veikas, nustatytas BK 184 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Nustatant, kad A. S. šias nusikalstamas veikas padarė veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis). Iš teismų priimtų sprendimų matyti, kad pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, t. y. palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turėjo reikšmės bylai teisingai išspręsti. Kasatoriaus teiginiai bei juos pagrindžiantys argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir neatsakė į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, atmestini kaip prieštaraujantys ir bylos medžiagai, ir apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties turiniui. Apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys atitinka BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus.

14. Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad teismai, skundžiamame nuosprendyje ir nutartyje remdamiesi teisiamajame posėdyje perskaitytais liudytojo S. Ž. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais parodymais ir neužtikrindami galimybės A. S. pačiam teisme apklausti kaltinimo liudytoją, suvaržė kaltinamojo teises bei padarė esminius BPK pažeidimus.

15. BPK 276 straipsnyje reglamentuojama kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duotų parodymų perskaitymo teisiamajame posėdyje tvarka ir sąlygos. Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu teisėjui arba pirmiau teisme, gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai, be kita ko, kai kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas nedalyvauja teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių (BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikęs pareigūnas teisme gali būti apklaustas kaip liudytojas.

16. Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą yra pažymėta, kad BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, neturi būti suprantama tiesiogiai, t. y. kad nuosprendis turi būti grindžiamas tik tais kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis; perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, nustačius BPK 276 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas aplinkybes; byloje esantiems įrodymams patikrinti gali perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duotus kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, kaip liudytojus apklausti apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikusius pareigūnus (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys); perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, 2K-228/2014, 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015). Taigi kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui bei galutiniam įrodymų įvertinimui.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, taip pat kasacinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokia situacija, kai apkaltinamajame nuosprendyje remiamasi parodymais asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti, pati savaime nebūtinai lemia gynybos teisių apribojimą ir yra nesuderinama su Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintomis garantijomis (EŽTT Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę; EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją, Nr. 9154/10) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-36-693/2015, 2K-276-976/2015, 2K-211-489/2016, 2K-295-507/2016). Tokiose situacijose būtina vertinti, ar liudytojo nedalyvavimo teismo procese arba atsisakymo duoti parodymus (ar atsakyti į gynybos klausimus) priežastis yra svarbi ir ar yra pakankamų garantijų (procesinių galimybių), leidžiančių kompensuoti tokio įrodymo keliamus nepatogumus bei tinkamai ir teisingai įvertinti tokio asmens parodymų patikimumą. EŽTT Didžioji kolegija sprendime byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją išaiškino, kad svarbios priežasties, dėl kurios kaltinimo liudytojas nedavė parodymų teismo posėdyje, nebuvimas savaime nenulemia bylos nagrinėjimo neteisingumo, tačiau tai yra labai svarbus veiksnys vertinant viso bylos nagrinėjimo teisingumą ir, įvertintas kartu su kitomis aplinkybėmis, gali lemti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies d punkto pažeidimo nustatymą (Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją, par. 113). Apkaltinamąjį nuosprendį leidžiama grįsti nedalyvaujančio liudytojo parodymais tik tuo atveju, kai šie parodymai, atsižvelgiant į jų svarbą byloje, yra pakankamai patikimi. Atsižvelgiant į proceso kaip visumos teisingumo vertinimą, patikrinti, ar yra pakankamų kompensuojančių garantijų, privalu ir tokiose bylose, kuriose negalima padaryti vienareikšmės išvados, ar tokie parodymai buvo vieninteliai ar lemiami, tačiau matyti, kad buvo pakankamai reikšmingi ir jų pripažinimas įrodymu galėjo sukelti kliūčių gynybai (EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimai bylose Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, par. 147; Schatschaschwili prieš Vokietiją, par. 116).

18. Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje buvo perskaityti ir priimant skundžiamus nuosprendį bei nutartį panaudoti liudytojo S. Ž. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo teiginiais, kad nuteistasis A. S. ir jo gynėjas proceso metu neturėjo galimybės pateikti klausimų kaltinimo liudytojui, tačiau pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad S. Ž. nagrinėjant šią bylą teisme nebuvo apklaustas dėl svarbių priežasčių, nes buvo išnaudotos visos priemonės, kad jis būtų iškviestas ir apklaustas teisme. Iš bylos duomenų matyti, kad gavus atsakymus į teisinės pagalbos prašymus iš Latvijos teisėsaugos institucijų nustatyta, jog S. Ž., gyvenantis Latvijoje, yra asocialus asmuo, Latvijoje neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos ir gyvenantis nakvynės namuose, benamis, laiką leidžiantis Rygos autobusų stotyje. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad teisminio nagrinėjimo metu teismas ėmėsi visų įstatyme nustatytų priemonių S. Ž. surasti ir apklausti, tačiau S. Ž. tikslios gyvenamosios ir buvimo vietos nustatyti nepavyko – buvo gauta Rygos prieglaudos pažyma, kurioje nurodyta, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. jo prieglaudoje nebuvo, apklausta jo dukra N. Z., kuri taip pat nieko nežinojo apie savo tėvą S. Ž. ir jo buvimo vietą, todėl pagrįstai buvo nuspręsta šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus vertinti kartu su kitais bylos įrodymais.

19. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes ir patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, kasatoriaus nurodomų BPK 44 straipsnio 7 dalies, taip pat Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto pažeidimų, kurie būtų suvaržę jo teisę į gynybą bei rungtynišką procesą, nenustatė. Nors liudytojas S. Ž. šioje byloje teisme apklaustas nebuvo, jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų patikimumas buvo patikrintas kitomis procesinėmis priemonėmis. Iš teisiamųjų posėdžių protokolų ir teismų sprendimų turinio matyti, kad S. Ž. parodymams patikrinti buvo išanalizuoti visi kiti byloje esantys liudytojų parodymai bei rašytinė medžiaga, kuriais buvo grindžiamos teismų išvados bei motyvai, kuriais vadovaujantis buvo atmesti kiti įrodymai. Ikiteisminio tyrimo metu ,,T“ bankroto administratorė UAB „B“ direktorė R. T. pateikė Latvijos Respublikoje prisiekusiosios notarės J. N. 2013 m. vasario 21 d. užfiksuotą S. Ž. paaiškinimą, kuriame jis nurodė, kad 2009 m. vasarą Rygos autobusų stotyje prie jo priėjo nepažįstami asmenys ir pasiūlė finansinę pagalbą už tai, kad jis įsidarbintų SIA „K“. Be to, liudytoja R. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad, tikrinant ,,T“ dokumentaciją, ji ėmė domėtis paskutiniu šios bendrovės direktoriumi S. Ž. ir, sužinojusi jo adresą Latvijoje, parašė jam laišką, tačiau jokio atsakymo negavo. Ji pati nuvyko į Latviją ir iš ten sutikto S. Ž. sužinojo, kad jis niekur nedirba ir jau 10 metų gyvena nakvynės namuose. Jis pasakojo gavęs iš nepažįstamų asmenų 40 latų, pasirašė kažkokius dokumentus ir tapo kažkokios Latvijos įmonės fiktyviu direktoriumi. Kaip pagrįstai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, minėtos liudytos parodymai, nors ir netiesiogiai, taip pat patvirtina S. Ž. nurodytas aptariamo įvykio eigos aplinkybes, kad ,,T“ akcijų S. Ž. niekada nenorėjo įsigyti, dokumentus, kurių turinio nesuprato, ir tuščius lapus pasirašė dėl to, kad už tai jam buvo finansiškai atlyginta. Šioje vietoje pažymėtina ir tai, kad teismo išvados gali būti grindžiamos ne vien tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados yra tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Atsižvelgiant į visumą nurodytų aplinkybių, darytina išvada, kad liudytojo S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai įrodymais pripažinti ir įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 3, 4, 5 dalių nuostatų. Svarbi garantija užtikrinant S. Ž. parodymų patikimumą yra ir tai, kad jie buvo nuoseklūs, juos patvirtina kiti bylos duomenys. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad, teisiamajame posėdyje perskaičius liudytojo S. Ž., tiek ir kitų tiesiogiai posėdžiuose nedalyvavusių liudytojų parodymus, tiek A. S., tiek jo gynėjas turėjo galimybę ginčyti juose nurodytas aplinkybes ir pateikti savąją įvykių versiją bei ją patvirtinančius įrodymus. Šia galimybe gynyba teisminio nagrinėjimo metu pasinaudojo.

              Dėl BK 184 straipsnio 2 dalies taikymo

20. Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, netinkamą BK 184 straipsnio 2 dalies taikymą nuteistasis iš esmės tik deklaruoja, motyvuodamas tuo, kad teismai privalėjo remtis jo paaiškinimais bei jam palankiai vertinti savaip interpretuojamus įrodymus. Nesutikimą su teismų padarytomis išvadomis apie jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką kasatorius grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodęs ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą pagal A. S. apeliacinį skundą. Kaip nurodyta pirmiau, iš naujo vertinti bylos įrodymus, nustatyti faktines aplinkybes nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Visi nuteistojo A. S. argumentai dėl jo kaltės įrodytumo išnagrinėti, jo teiginiai, kad apkaltinamojo nuosprendžio išvados neparemtos įrodymais, motyvuotai atmesti. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytos išvados, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą nuosprendį (atitinkantį BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus), yra grindžiamos aplinkybėmis, nustatytomis remiantis įrodymų visetu, įvertinus tiek teisinančių, tiek kaltinančių įrodymų pakankamumą bei patikimumą. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme esminių BPK pažeidimų nepadaryta, o priimta nutartis atitinka BPK 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus. A. S. baudžiamosios atsakomybės klausimai pagal teismų sprendimuose nurodytas aplinkybes išspręsti teisingai, nustačius BK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurį jis nuteistas, nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį sudarančius požymius. Teismų sprendimuose pripažinti įrodyta A. S. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 184 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, kurie tinkamai bei pakankamai argumentuotai atskleisti, – juos atkartoti ir daryti tapačias išvadas nėra teisinio pagrindo. Įvertinus bylos medžiagą ir teismų sprendimų turinį, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad ,,T“ ir SIA „K“ sudarytas akcijų perleidimo sandoris buvo apsimestinis, o A. S. neteisėtas elgesys su jo žinioje buvusiu turtu, kurį jis valdė sutartinių santykių pagrindu, lėmė AB „SEB lizingas“ didelės vertės turto praradimą. Taigi kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes A. S. baudžiamasis įstatymas – BK 184 straipsnio 2 dalis – pritaikytas tinkamai, nepažeidžiant iš BPK kylančių reikalavimų.

21. Nesant BPK 369 straipsnyje nurodytų teismo nuosprendžio bei nutarties pakeitimo ar panaikinimo pagrindų, nuteistojo A. S. kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais.

                            Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo A. S. kasacinį skundą.

Teisėjai                                                                                                                              Vytautas Piesliakas

                                                                                                                                            Aurelijus Gutauskas

                                                                                                                                            Artūras Ridikas