LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,

dalyvaujant apelianto atstovui advokatui Tomui Juodžiui,

atsakovo atstovui advokatui Nerijui Katiliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ARDIMPAS“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ARDIMPAS“ dokumentinio proceso tvarka pareikštą ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Palangos statyba“ dėl įsiskolinimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ginčas kilo dėl užsakovo nevisiško atsiskaitymo su rangovu už pastarojo atliktus statybos darbus.

Ieškovas BUAB „ARDIMPAS“ nurodė, kad 2006 m. sausio 30 d. su atsakovu UAB „Palangos statyba“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis, pagal kurią ieškovas (rangovas) įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo, esančio Kretingos g. 78A (pagal detalų planų Žolyno g. 22), Klaipėdoje, statybos darbus, o atsakovas (užsakovas) – sumokėti sutartą kainą. Numatyta darbų kaina siekė 2 060 000 Lt. Ieškovas atliko darbų už 2 053 191,03 Lt sumą, o darbus už likusią sumą atliko kiti atsakovo samdyti rangovai. Ieškovo teigimu, už atliktus darbus atsakovas jam yra skolingas 87 625,09 Lt. Skolos faktą ir dydį patvirtina ankstesnėje civilinėje byloje, pradėtoje pagal atsakovo ieškinį ieškovui dėl nuostolių ir netesybų priteisimo pagal tą pačią statybos rangos sutartį, atsakovo pateikti dokumentai (atsakovo ieškinys, 2007 m. rugpjūčio 29 d. buhalterinis išrašas) ir teismų priimti procesiniai sprendimai (Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 20 d. galutinis sprendimas, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 12 d. nutartis). Atsakovas šią skolą pripažįsta ir jos neginčija. Nesumokėjus skolos, iš atsakovo priteistina ir 7 885,80 Lt delspinigių bei 10 008,79 Lt palūkanų. Iš viso ieškovui priteistina 105 519,68 Lt suma.

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. birželio 19 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Atsakovas pateikė prieštaravimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 13 d. galutiniu sprendimu panaikino preliminarų sprendimų ir ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad preliminarų sprendimą priėmė remdamasis tuo, kad atsakovo skolą patvirtino jo paties ankstesnėje civilinėje byloje pateiktas 2007 m. rugpjūčio 29 d. buhalterinis išrašas bei toje byloje priimti teismų procesiniai sprendimai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 str. 2 d., 187 str. 2 d.). Tačiau tuo metu byloje nebuvo aptariamos skolos dydį patvirtinančių finansinės atskaitomybės dokumentų.

Teismo nuomone, įvertinus atsakovo paaiškinimus, kad ieškovas iki galo neįvykdė sutarties; kad sutarties įvykdymui atsakovui avansu 2006 m. kovo 6 d. ir 2006 m. balandžio 3 d. buvo pervesta 79 201,60 Lt ir 118 790 Lt, iš viso197 991,60 Lt, tačiau atsakovas negalėjo pateikti darbų atlikimo aktų už šią sumą; kad ieškovui atsakovas permokėjo 125 554,97 Lt; kad ieškovas už atliktus darbus iš viso išrašė sąskaitų 4 747 307,07 Lt sumai, o atsakovas sumokėjo 4 659 681,98 Lt; kad ieškovas pripažino, jog sutartyje numatytas galutinis darbų perdavimo-priėmimo aktas nebuvo įformintas; kad pagal sutartį atsakovas turėjo teisę iš kiekvienos mokėtinos sumos sulaikyti 10 procentų, taip užsitikrindamas paslėptų trūkumų šalinimą, o sulaikytas sumas turėjo sumokėti po baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymo; kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagal kokią konkrečią sąskaitą ir už kokius konkrečius darbus atsakovas nesumokėjo 87 625,09 Lt, padarė išvadą ieškovą neįrodžius, jog atsakovas realiai yra skolingas 87 625,09 Lt sumą (CPK 178 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas BUAB „ARDIMPAS“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą. Atsakovas savo paties pradėtoje ankstesnėje civilinėje byloje pripažino skolą apeliantui, ji konstatuota ir toje byloje priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose, todėl būtent atsakovas šiuo atveju turėjo įrodyti, kad prašomą priteisti skolą yra apmokėjęs (CPK 178 str., 182 str. 2, 5 p., 187 str.).

2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantas, nepateikęs įrodymų, pagal kokią konkrečią sąskaitą ir už kokius konkrečius atliktus darbus atsakovas nesumokėjo prašomos priteisti skolos, neįrodė, jog atsakovas realiai yra skolingas šią sumą. Šalys buvo sudarę ne tik 2006 m. sausio 30 d. statybos rangos sutartį dėl gyvenamojo namo, esančio Kretingos g. 78A (pagal detalų planų Žolyno g. 22), Klaipėdoje, statybos darbų (darbų kaina 2 060 000 Lt), bet ir kitas sutartis: 2006 m. sausio 30 d. statybos rangos sutartį dėl gyvenamojo namo, esančio Kretingos g. 78A (pagal detalų planą Žolynų g. 35), Klaipėdoje, statybos darbų (darbų kaina 1 880 000 Lt), 2006 m. sausio 30 d. statybos rangos sutartį dėl statybos darbų objekte, esančiame N. Sodo g. 1A, Klaipėdoje (darbų kaina 264 000 Lt), ir 2006 m. liepos 13 d. statybos rangos sutartį dėl statybos darbų objekte, esančiame N. Sodo g. 1A, Klaipėdoje (darbų kaina 179 399,63 Lt). Tokiu būdu šalys iš viso buvo sutarę dėl statybos darbų atlikimo už bendrą 4 383 399,63 Lt sumą. Apeliantas už atliktus darbus pateikė sąskaitas 4 747 307,07 Lt sumai, įskaitant ir sąskaitas 363 907,44 Lt sumai už sutartyse nenumatytus darbus. Visos šios sąskaitos buvo įtrauktos į atsakovo buhalterinę apskaitą. Atsakovas už nenumatytus darbus yra sumokėjęs 276 282,35 Lt (4 659 681,98 Lt – 4 383 399,63 Lt). Vertinant faktinę situaciją, apeliantas atliko, o atsakovas pagal atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus priėmė ir apmokėjo darbus už 4 549 314,87 Lt sumą, tame tarpe sutartyse nenumatytus darbus už 165 916,24 Lt sumą (4 549 314,87 Lt – 4 383 399,63 Lt). Rašytiniais atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktais liko nepatvirtinti 2006 m. kovo 6 d. ir 2006 m. balandžio 3 d. sąskaitose nurodyti darbai 197 992,20 Lt sumai, tačiau jų dalį – už 110 367,11 Lt (276 282,35 Lt – 165 915,24 Lt) sumą – atsakovas apmokėjo. Tokiu būdu už sutartyje nenumatytus darbus atsakovas yra skolingas 87 625,09 Lt (197 992,20 Lt – 110 367,11 Lt). Aplinkybė, kad atsakovas priėmė apelianto pateiktas sąskaitas už sutartyse nenumatytų darbų atlikimą ir jas įtraukė savo buhalterinę apskaitą bei didžiąją dalį jų apmokėjo, byloja apie tai, kad pateiktose sąskaitose nurodyti darbai buvo atlikti ir priimti. Be to, svarbu yra tai, kad rašytiniais atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktais nebuvo patvirtintos dvi pačios pirmos sąskaitos, o visos likusios sąskaitos yra patvirtintos darbų perdavimo-priėmimo aktais. Atsakovas pagal sutarčių sąlygas apmokėjimus už atliktus darbus galėjo atlikti tik pagal patvirtintus atliktų darbų aktus. Atsakovas neturėjo pareigas mokėti už atliktus darbus avansu ir to nedarė. Atsakovas, atlikdamas mokėjimus pagal pateiktas sąskaitas, nenurodydavo, kokia konkreti sąskaita apmokama, tačiau iš byloje esančių įrodymų galima daryti išvadą, kad 2006 m. kovo 14 d. ir 2006 m. balandžio 6 d. atsakovo atliktais mokėjimais yra apmokėtos būtent pirmosios dvi sąskaitos: 2006 m. kovo 6 d. apeliantas už pertvarų įrengimą išrašė sąskaitą 79 201,60 Lt sumai, o atsakovas 2006 m. kovo 14 d. sumokėjo 78 814,19 Lt; 2006 m. balandžio 3 d. apeliantas už vidaus apdailos darbus išrašė sąskaitą 118 790,60 Lt sumai, o atsakovas 2006 m. balandžio 6 d. sumokėjo 118 000 Lt. Taigi iš nurodyto galima daryti išvadą, kad 2006 m. kovo 6 d. ir 2006 m. balandžio 3 d. sąskaitos yra apmokėtos, o jose nurodyti darbai – priimti. Iš to seka išvada, kad atsakovas yra skolingas už sutartyje nenumatytus darbus, kuriuos ieškovas atliko po šių  pirmųjų dviejų sąskaitų išrašymo bei apmokėjimo ir kurių atlikimo faktas yra patvirtintas rašytiniais atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktais.

3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas po bankroto bylos apeliantui iškėlimo turėjo teisę pagal sutartis iš kiekvienos mokamos sumos sulaikyti 10 procentų, tokiu būdu užsitikrinant paslėptų trūkumą šalinimą, ir sulaikytas sumas sumokėti po baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymo. 2007 m. gruodžio 10 d. iškėlus apeliantui bankroto bylą, atsakovas nurodytą teisę prarado (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 str. 3 d. 3 p., 7 d. 3 p.). Byloje pagal atsakovo ieškinį apeliantui dėl nuostolių atlyginimo ir netesybų priteisimo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gegužės 21 d. nutartimi atsakovui buvo priteista 10 194,91 Lt suma (patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas). Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 20 d. galutiniu sprendimu priteista suma sumažinta iki 3 112,93 Lt. Iki šiol atsakovas nesikreipė dėl papildomų finansinių reikalavimų įtraukimo į kreditorių sąrašą. Kadangi įsiteisėjusiu sprendimu yra galutinai išspręstas atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo klausimas, todėl atsakovas neturi teisės ir pagrindo sulaikyti apelianto turtą bei privalo sumokėti 87 625,09 Lt skolą.

4. Teismas netinkamai taikė įrodymų pakankamumo taisyklę. Atsakovo argumentas, kad sutartyse nenurodyti neapmokėti darbai 87 625,09 Lt sumai nebuvo atlikti, iš esmės remiasi vien darbų atlikimo aktų nebuvimu. Tuo tarpu būtina atsižvelgti į tai, kad: pirma, atsakovas savo pradėtoje civilinėje byloje pats pripažino, kad yra skolingas apeliantui nurodytą sumą; antra, sąskaitos už šiuos darbus yra įtrauktos į atsakovo buhalteriją; trečia, sutartyse nenumatyti ir rašytiniais darbų atlikimo aktais nepriimti darbai yra iš dalies apmokėti 110 367,11 Lt sumai; ketvirta, 2006 m. kovo 6 d. ir 2006 m. balandžio 3 d. sąskaitos yra apmokėtos, todėl juose nurodyti darbai turėjo būti priimti, o likusiose sąskaitose nurodyti darbai yra priimti rašytiniais atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktais. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad yra labiau tikėtina, jog sutartyse nenurodyti darbai 87 625,09 Lt sumai apelianto buvo atlikti ir atsakovo priimti.  

Atsakovas UAB „Palangos statyba“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

1. Teismas nepažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių. Atsakovas manė, kad yra skolingas apeliantui, dėl suklydimo, kadangi apeliantas buvo išrašęs daugiau sąskaitų, negu buvo atlikta ir priimta darbų. Pastebėjęs savo suklydimą, atsakovas pateikė išsamius įrodymus, kad jis ne tik nėra skolingas apeliantui, bet ir yra jam permokėjęs. Tuo tarpu apeliantas negalėjo pateikti darbų perdavimo-priėmimo aktų už dalį išrašytų sąskaitų. Be to, pažymėtina, kad ankstesnėje byloje buvo tiriamos visai kitos aplinkybės (apelianto įsiskolinimas atsakovui), o atsakovo skolos apeliantui faktas nebuvo įrodinėjimo dalykas. Dėl šios priežasties aptariama skola negali būti laikoma prejudiciniu faktu (CPK 182 str. 2 p.).

2. Apelianto argumentas, kad sąskaitų už sutartyse nenumatytus darbus įtraukimas į atsakovo buhalterinę apskaitą, didžiosios jų dalies apmokėjimas reiškia, jog sąskaitose numatyti darbai buvo atlikti ir priimti, yra nepagrįstas. Darbų priėmimas yra įforminamas darbų perdavimo-priėmimo aktu, o ne kokiu kitu dokumentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.662 straipsnio 1 dalis). Apeliantas negalėjo pateikti aktų daliai išrašytų sąskaitų, vadinasi, ne visi pateiktose sąskaitose nurodyti darbai buvo atlikti ir priimti. Atsakovas, pasitikėdamas apeliantu, sąžiningai apmokėjo sąskaitų dalį. Apelianto prielaidos, kad atsakovas yra skolingas už sutartyje nenumatytus darbus, kuriuos apeliantas atliko po pirmųjų dviejų sąskaitų išrašymo ir apmokėjimo ir kurių atlikimo faktas yra patvirtintas rašytiniais atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktais, nepaneigia teismo išvados, jog apeliantas neįrodė, pagal kokią konkrečią sąskaitą ir už kokius konkrečius darbus atsakovas yra skolingas. Be to, šių aplinkybių apeliantas nebuvo nurodęs anksčiau, todėl jomis apeliacinis skundas negali būti grindžiamas (CPK 306 str.). Apelianto teiginys, kad atsakovas neturėjo pareigos pagal sutartis mokėti avanso ir to nedarė, yra prieštaringas, kadangi pats apeliantas pripažino, kad pinigų sumas iš atsakovo avansu gavo. Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad jo faktinė permoka apeliantui siekia 125 554,97 Lt. Įvertinant tai, kad baigiamasis darbų atlikimo aktas nepasirašytas, nėra suėję terminai sumokėti ir 10 procentų atliktų darbų kainos – 205 310,10 Lt. Taigi iš viso faktinė permoka siekia 330 874,07 Lt.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl teismo sprendimo prejudicialumo

Teismo sprendimo res judicata galia pasireiškia ir sprendimo prejudicialumu. Prejudicialumą iš esmės apibūdina du sąlygiškai atskiri požymiai. Pirma, prejudicialumas reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti byloje dalyvavę asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 str. 4 d.). Antra, šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo, kuriam įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai naudingi, kitose bylose gali remtis tuo teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti (CPK 182 str. 2 p.).

Ankstesnėje civilinėje byloje, pradėtoje pagal atsakovo ieškinį apeliantui dėl išlaidų statybos darbų trūkumams pašalinti atlyginimo ir netesybų priteisimo, grindžiamą ta pačia šalis saisčiusia statybos rangos sutartimi, iš kurios savo reikalavimus šioje byloje kildina ir apeliantas, atsakovas buvo nurodęs, kad jis apeliantui yra skolingas 87 625 Lt už atliktus statybos darbus, tačiau turi priešpriešinę reikalavimo teisę į 9 309,10 Lt dydžio išlaidas, patirtas šalinant darbų trūkumus, bei 186 330,91 Lt dydžio netesybas, todėl, atsakovo nuomone, jam turi būti priteistas 108 014,92 Lt dydžio įsiskolinimų skirtumas (c. b. 2-863-479/2008, l. 2-5, 25-26). Taigi atsakovo skolos apeliantui faktas ir dydis buvo ankstesnės bylos įrodinėjimo dalyko svarbi dalis, o aptariami faktai buvo nustatyti atsakovo, kaip vienos iš šalių, paaiškinimais bei jo paties pateiktu išrašu iš savo buhalterinės apskaitos (CPK 177 str. 1, 2 d.). Šiais faktais buvo remtasi ir toje byloje priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose (c. b. 2-863-479/2008, l. 30-31, 87-89, 129-131, 157-161, 199-206).

Atsakovo pozicija dėl skolos apeliantui išliko nuosekli visą ankstesnės bylos nagrinėjimo laiką. Tokia ji išliko net apeliantui užvedus šią nagrinėjimą bylą (T. 1, b. l. 42-44). Ir tik ankstesnėje byloje Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2009 m. rugsėjo 29 d. priimtoje nutartyje konstatavus, kad atsakovas negalėjo atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, atsakovas pradėjo neigti skolą apeliantui (T. 1, b. l. 98-104). Pažymėtina, kad jokių objektyvių priežasčių, galėjusių sąlygoti tokį atsakovo teisinės pozicijos pasikeitimą, nebuvo nurodyta.

Kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstyta leidžia spręsti, kad apelianto prašomos priteisti skolos egzistavimas ir jos dydis yra prejudiciniai faktai, nustatyti teismų procesiniais sprendimais ankstesnėje civilinėje byloje. Pažymėtina, kad iš pradžių teismų sprendimų prejudicialumą įžvelgė ir atsakovas, pateikdamas prašymą stabdyti nagrinėjamą bylą iki bus išspręstas jo kasacinis skundas ankstesnėje byloje (T. 1, b. l. 38-39). Nurodytos aplinkybės taip pat neleidžia daryti išvados, kad atsakovas, savo užvestoje byloje teigdamas, kad jis yra skolingas apeliantui, būtų sąžiningai klydęs.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nesiremdamas aptariamais prejudiciniais faktais, pažeidė procesinės teisės normas, o tai lėmė neteisingą bylos išsprendimą – vien ankstesnių teismų sprendimų prejudicialumas buvo pakankamas pagrindas palikti preliminarų sprendimą nepakeistą (CPK 329 str. 1 d.). Tai konstatavus, kolegija nepasisako dėl nagrinėjamos bylos pradžioje atsakovo atlikto skolos apeliantui pripažinimo (CPK 182 str. 5 p., 187 str.), kadangi pastarasis yra neatsiejamai susijęs su ankstesnės bylos prejudiciniais faktais ir neturi savarankiškos teisinės reikšmės.

Dėl apelianto reikalavimo pagrįstumo

Nepaisant aukščiau išdėstyto, teisėjų kolegija įvertina ir apelianto pareikšto reikalavimo pagrįstumą šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste.

Prašomos priteisti skolos faktą ir dydį apeliantas grindžia atsakovui už atliktus statybos darbus pateiktų ir atsakovo apmokėtų sąskaitų skirtumu. Apelianto nuomone, atsakovas yra skolingas už ginčo statybos rangos sutartyje nenumatytus darbus, kurių atlikimo faktas yra patvirtintas rašytiniais atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktais. Savo ruožtu atsakovas teigia, kad jis apeliantui yra sumokėjęs daugiau, nei pastarajam priklausytų pagal šalis saisčiusias rangos sutartis.

Kolegijos vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visetas leidžia labiau tikėti, kad atsakovas yra skolingas apeliantui prašomą priteisti sumą (CPK 185 str.). Pirma, visos apelianto pateiktos sąskaitos buvo įtrauktos į atsakovo buhalterinę apskaitą (T. 1, b. l. 25-26). Iki pat atsakovui nepalankios minėtos kasacinio teismo nutarties jokių pretenzijų dėl nepagrįstų sąskaitų teikimo nebuvo pareikšta. Antra, atsakovas buvo apmokėjęs ir dalį tų sąskaitų, kurios viršijo statybos rangos sutartyse numatytas darbų kainas (T. 1, b. l. 99-101). Tai leidžia spręsti, kad ne visi šalių santykiai būdavo įforminami pagal įstatymų reikalavimu. Trečia, galima manyti, kad pirmos dvi sąskaitos, kurios nėra pagrįstos atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktais (T. 2, b. l. 49-50), buvo apmokėtos. Tokią išvadą leidžia daryti tai, kad, priešingai nei teigia atsakovas ir sprendė pirmosios instancijos teismas, pagal šias sąskaitas avansas nebuvo mokamas. Avanso mokėjimą numatė dvi iš šalių sudarytų sutarčių (T. 1, b. l. 5-9; 105-109) (sutarčių 3.2 p.). Kaip ir numatyta šiose sutartyse, avansas buvo sumokėtas prieš darbų pradžią (T. 1, b. l. 135) (sutarčių 4.1 p.). Aptariamos dvi sąskaitos buvo pateiktos jau po statybos darbų pradžios, jose nurodyti atlikti darbai. Šių sąskaitų sumas iš esmės atitinka atsakovo mokėjimų, atliktų per sutartyse numatytus terminus, kuriuose nedetalizuojant nurodoma, kad mokama už darbus, sumos (T. 1, b. l. 137-141) (sutarčių 3.1 p.). Atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti jo teiginį, kad aptariamomis sąskaitomis iš esmės buvo įformintas avanso mokėjimas, o jokie darbai pagal jas nebuvo atliekami. Ketvirta, apeliantui iškėlus bankroto bylą, atsakovas neteko teisės į sutartyse numatytą visiško apmokėjimo sulaikymą iki galutinio darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo ir darbų kokybės garantijos pateikimo (sutarčių 3.3 p.) ir todėl negali sulaikymo sumų laikyti permoka. Akivaizdu, kad dėl bankroto apeliantas nurodyto dokumento nepasirašys ir garantijos nepateiks (ĮBĮ  10 str. 7 d. 4 p.). Sulaikytos sumos pagal sutartyse numatytą jų pobūdį priklauso apeliantui, todėl, atsižvelgiant į bendrą draudimą po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, taip pat išieškoti skolas iš šios bankrutuojančios įmonės (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.), net ir apelianto atliktų darbų trūkumas nesuteikia atsakovas teisės valdyti šias lėšas (taip pat ĮBĮ 14 str. 1 d. 1 p.). Šiuo atveju savo teises atsakovas galėtų ginti pareikšdamas finansinį reikalavimą bankroto byloje (ĮBĮ 21 str.). Kartu pažymėtina, kad nors nutartis dėl bankroto bylos apeliantui iškėlimo teismų informacinės sistemos duomenimis įsiteisėjo dar 2007 m. gruodžio 10 d., su atitinkamu finansiniu reikalavimu atsakovas į bankroto bylą nagrinėjantį teismas nėra kreipęsis. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, vien apelianto negalėjimas nurodyti, už kokius konkrečius darbus ir pagal kokias sąskaitas atsirado skola, nesudaro pagrindo netenkinti jo reikalavimo.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, taip pat ginčui aktualias ĮBĮ nuostatas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas, ir priimtinas naujas sprendimas – preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Tenkinus apeliacinį skundą, apeliantui iš atsakovo priteistini 605 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti (T. 2, b. l. 98-99) (CPK 98 str.). Tuo tarpu valstybei iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo apeliantas, kaip bankrutavusi įmonė, buvo atleistas, – 1 555 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1, 7 p., 4 d., 83 str. 1 d. 8 p., 2 d., 96 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 19 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti apeliantui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „ARDIMPAS“ (į. k. 142152414) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos statyba“ (į. k. 152568681) 605 Lt (šešis šimtus penkis litus) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos statyba“ 1 555 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752), sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokas kodas 5660).