Baudžiamoji byla Nr. 2K-302-1073/2018 

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44269-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 

1.2.25.4.2.6; 1.1.9.8 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Ž. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį perduodant ją laiduotojo R. G. atsakomybėn vieneriems metams be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, Ž. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonė – Ž. G. priklausantis automobilis „Ford Focus C-MAX“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini).

Taip pat skundžiamas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 20 d. nuosprendis, kuriuo atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Ž. G. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendis pakeistas: Ž. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminas nustatytas vieneriems metams. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1. Ž. G. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo. Pripažinta, kad 2017 m. rugpjūčio 29 d. apie 3.00 val. Vilniuje, ties Žirmūnų–Minties g. reguliuojama sankryža, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Ford Focus C-MAX“, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 prom. alkoholio (kraujyje rasta 2,69 prom. etilo alkoholio).

II.        Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Ž. G. prašo pakeisti abiejų instancijų teismų nuosprendžių dalis dėl automobilio kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo ir automobilio nekonfiskuoti. Kasatorė skunde nurodo:

2.1. Abiejų instancijų teismai, taikydami BK 72 straipsnio nuostatas, pažeidė proporcingumo principą ir nesirėmė aktualia teismų praktika.

2.2. Kasatorės atlyginimas 460 Eur, turi įsipareigojimų kreditoriams, padeda kitiems asmenims, neturi jokių santaupų, todėl transporto priemonės konfiskavimas nėra proporcinga (adekvati) baudžiamojo poveikio priemonė jos padarytam teisės pažeidimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-34-699/2018). Baudžiamoji atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 prom. alkoholio (BK 281 straipsnio 7 dalis), taikoma kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė), tačiau tai nėra pagrindas iš esmės keisti BK 72 straipsnio taikymo praktiką, kai nėra nusikaltimų sistemiškumo (kartotinumo) ir nenustatyta kitų reikšmingų aplinkybių, todėl šiuo konkrečiu atveju turtas neturėtų būti konfiskuojamas. Brangaus automobilio (jo rinkos kaina apie 2700 Eur) konfiskavimas sužlugdytų kasatorę finansiškai ir morališkai. Atsižvelgtina į tai, kad ji vairuoja transporto priemonę nuo 1998 metų, administracine tvarka bausta, bet neteista, ypač gerai apibūdinama (duomenys neskelbtini) gimnazijos vyresniosios mokytojos, Metodinės tarybos pirmininkės, gimnazijos profsąjungos pirmininkės ir kitų visuomenėje pripažintų asmenų, be to, ji nuolat kelia kvalifikaciją, yra pelniusi daugybę apdovanojimų, įvertinimų.

2.3. Pagal teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017) atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir nuteisimo atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan.

2.4. Teismas, įvertinęs ypač teigiamai kasatorę apibūdinančius duomenis, taip pat tai, kad ji prisipažino ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, nėra žalos, padarė išvadą, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tuo remdamasis teismas turėjo padaryti ir išvadą, kad automobilio konfiskavimas neatitinka teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžo kasatorę labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Tačiau teismas, atleisdamas kasatorę nuo baudžiamosios atsakomybės, bet taikydamas jai baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, nesivadovavo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto teisine prigimtimi ir baudžiamojo poveikio priemonių paskirtimi, taip neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Be to, kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

3.       Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Rima Kriščiūnaitė prašo atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Ž. G. kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime prokurorė nurodo:

3.1.        Pagal BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Kai nustatytos visos BK 72 straipsnyje numatytos sąlygos, teismas turto konfiskavimą skiria privalomai. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais asmeniui, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo klausimas, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia įvertina šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi, priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

3.2.        Teismų praktikoje pažymima, kad už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018). Teisinės priemonės proporcingumas reiškia teisingą viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyrą, todėl teismas savo sprendimą taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ar jos netaikyti turi pagrįsti bylos duomenimis, įvertinti ne tik duomenis apie kaltininko asmenybę, tačiau ir aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika. Be to, kaip matyti iš BK 67 straipsnio 6 dalies nuostatų, įstatymas nedraudžia skirti kaltam asmeniui dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių.

3.3.        BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Veikos padarymas tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu, nes be jos šios veikos padaryti neįmanoma, dėl to transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone, atitinkančia turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

3.4.        Kaip matyti iš bylos, Ž. G. Vilniuje, ties Žirmūnų–Minties g. sankryža, tyčia vairavo jai priklausantį automobilį „Ford Focus C-MAX“, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 prom. alkoholio (kraujyje rasta 2,69 prom. etilo alkoholio). Pažymėtina, kad kasatorė vairavo automobilį, būdama sunkaus girtumo būsenos, kai buvo itin viršyta riba, kuriai esant kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Be to, automobilį ji vairavo mieste, intensyvaus eismo gatvėje, važiavo neįjungusi automobilio šviesų bei pavojingai manevravo. Šios aplinkybės patvirtina, kad kasatorė kėlė realią grėsmę eismo saugumui, aplinkinių žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui.

3.5.        Pirmosios instancijos teismas Ž. G. pritaikė BK 40 straipsnio nuostatas ir atleido ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, paskirdamas dvi BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, 2) turto – automobilio, kaip nusikalstamos veikos priemonės, konfiskavimą.

3.6.        Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal Ž. G. ir jos gynėjo apeliacinį skundą, nuosprendį pakeitė ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminą sutrumpino iki vienerių metų. Teismas pažymėjo, kad sutrumpindamas terminą atsižvelgė į nustatytą Ž. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teigiamą jos charakteristiką iš darbovietės, duomenis apie aktyvų dalyvavimą visuomeninėje bei profesinėje veikloje. Tačiau kasatorės ir jos gynėjo argumentus dėl transporto priemonės konfiskavimo panaikinimo teismas motyvuotai atmetė. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas išsamiai išnagrinėjo Ž. G. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir automobilio konfiskavimo taikymo proporcingumo klausimą, įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, siekiamus prevencinius tikslus, Ž. G. asmenybę apibūdinančius duomenis, taip pat konfiskuoto automobilio vertę ir pagrįstai nusprendė, kad transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui ir teisingumo principus atitinkanti baudžiamojo poveikio priemonė. Be to, ši baudžiamojo poveikio priemonė tarpusavyje suderinama su kita jai paskirta baudžiamojo poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones uždraudimu.

3.7.        Remiantis bylos duomenimis ir teismų pateiktais motyvais, Ž. G. priklausantis automobilis, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuotas teisėtai, tinkamai pritaikius BK 72 straipsnio nuostatas ir teismų praktiką.

III.        Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4.       Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Ž. G. kasacinis skundas atmestinas. 

Dėl transporto priemonės konfiskavimo (BK 67 straipsnio 2 dalis)

5.       Kasatorės teigimu, teismas, atleisdamas ją nuo baudžiamosios atsakomybės, bet taikydamas jai baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, nesivadovavo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto teisine prigimtimi ir baudžiamojo poveikio priemonių paskirtimi. Šie kasatorės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. 

6.       Pažymėtina, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Pagal teismų praktiką, išimtis iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu pagal BK 67 straipsnio 2 dalies nuostatas baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).

7.       Iš skundžiamų teismų sprendimų matyti, kad abiejų instancijų teismai baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo pagrįstumą aiškinosi dviem aspektais, t. y. ar automobilis, kurį vairavo Ž. G., pripažįstamas nusikaltimo padarymo priemone ir ar ši baudžiamojo poveikio priemonė yra proporcinga siekiamam tikslui užtikrinti pažeidimų prevenciją. Pirmuoju aspektu teismų sprendimai nėra skundžiami, todėl kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinės teismų sprendimus tik kasatorės ginčijamu, antruoju, aspektu.

8.       Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Ž. G. pagal laidavimą atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už vairavimą jai nuosavybės teise priklausančios kelių transporto priemonės – automobilio „Ford Focus C-MAX“ – esant apsvaigus nuo alkoholio (2,69 prom.). Sprendimą atleisti Ž. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) teismas priėmė, įvertinęs, kad Ž. G. anksčiau neteista, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, nėra žalos, ir nustatęs, kad yra pagrindas manyti, jog Ž. G. daugiau nedarys nusikalstamų veikų. Greta buvo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams ir transporto priemonės konfiskavimas. Skirdamas šias baudžiamojo poveikio priemones, teismas įvertino, kad Ž. G. vairavo būdama sunkaus girtumo būsenos (kraujyje rasta 2,69 prom. etilo alkoholio) ir kad šį pavojingą bei šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą padarė tiesiogine tyčia. Teismas pažymėjo, kad automobilio konfiskavimą Ž. G. skiria prevencijos tikslais. 

9.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Ž. G. apeliacinį skundą, skundžiamo nuosprendžio dalį dėl BK 68 straipsnio taikymo pakeitė: nustatęs proporcingumo principo pažeidimą, sutrumpino baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminą iki vienerių metų, o kitą jo dalį dėl BK 72 straipsnio taikymo paliko galioti. Pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Ž. G. priklausantis automobilis, kaip nusikaltimo, nurodyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemonė, turi būti konfiskuotas, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė Ž. G. taikyta pagrįstai, nagrinėjamu atveju ji yra proporcinga ir neprieštarauja teisingumo principui bei suderinama su paskirta kita baudžiamojo poveikio priemone. Teismas  pažymėjo, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje ir nevaržo Ž. G. labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, taip pat pažymėjo, jog  konfiskuoto automobilio vertė yra 2780 Eur, todėl nėra pagrindo tokio turto konfiskavimą vertinti kaip neproporcingą padarytam nusikaltimui; Ž. G. nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad automobilio konfiskavimas būtų itin didelė finansinė našta ar nepagrįstai sukeltų didelius nepatogumus gyvenime. Kasacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos duomenis ir teismų sprendimų turinį teisės taikymo aspektu, neturi teisinio pagrindo daryti priešingos išvados.

10.       Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog Ž. G. laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų, nėra pagrindas nekonfiskuoti jai priklausančio automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės. Kaip jau pirmiau nutartyje pasisakyta, baudžiamasis įstatymas (BK 67 straipsnio 2 dalis) nedraudžia teismui skirti baudžiamojo poveikio priemones, tarp jų ir turto konfiskavimą, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, teismui šiuo klausimu suteikta teisė priimti sprendimą savo nuožiūra. Iš teismų nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad Ž. G. tyčia vairavo jai priklausantį automobilį, būdama sunkaus girtumo būsenos, jos kraujyje buvo rasta 2,69 prom. alkoholio, o tai gerokai viršija 1,5 prom. ribą, nuo kurios asmeniui už vairavimą neblaiviam taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Be to, svarbu ir tai, kad kasatorė, pavojingai manevruodama, neįjungusi šviesų automobilį vairavo mieste, intensyvaus eismo gatvėje, nakties metu, taip keldama itin didelę grėsmę eismo saugumui, aplinkinių žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Teismai, įvertinę padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, įstatymo leidėjo siekiamą tikslą užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, pagrįstai taikė baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Ž. G.; svarstant šį klausimą buvo atsižvelgta ir į konfiskuotino turto vertę. 

11.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir atsižvelgė į visas baudžiamojo poveikio priemonėms taikyti reikšmingas aplinkybes, o jo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės Ž. G. yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui ir neprieštarauja teisingumo principui, ši baudžiamojo poveikio priemonė tarpusavyje suderinama su kita jai paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Taigi abiejų instancijų teismai baudžiamąjį įstatymą – BK 67 straipsnio 2 dalį – taikė tinkamai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Ž. G. kasacinį skundą.

Teisėjai                                                                Olegas Fedosiukas

                                                                        Rima Ažubalytė

                                                                        Gabrielė Juodkaitė-Granskienė