Baudžiamoji byla Nr. 2K-236-511/2016

Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01869-2009-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.7.4; 1.2.14.6.1.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjo Eligijaus Gladučio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. Š. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 23 d. nutarties.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu J. Š. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6500 Lt, t. y. 1882 Eur) dydžio bauda, 222 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6500 Lt, t. y. 1882 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės sudėtos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – 75 MGL (9750 Lt, t. y. 2823 Eur) dydžio bauda.

Iš J. Š. priteista UAB „K“ 25 155,26 Lt (7285,47 Eur) turtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015  m. gruodžio 23 d. nutartimi nuteistosios J. Š. ir civilinio ieškovo BUAB „K“ atstovo advokato Viktoro Onačko apeliaciniai skundai atmesti.

Šioje byloje pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nuteista I. V., tačiau kasacinis skundas dėl jos nepaduotas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. J. Š. nuteista už tai, kad, nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 27 d. dirbdama UAB „K“ vyriausiąja buhaltere ir kasininke, pagal pareigas atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, taip pat turėdama teisę disponuoti jai patikėtu UAB „K“ turtu ir pinigais, tyčia, suvokdama savo veikimo pavojingus padarinius, numatydama, kad įmonės buhalterinėje apskaitoje registruojant tikrovės neatitinkančius duomenis ir nefiksuojant dalies ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nebus galima iš dalies nustatyti UAB „K“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, žinodama, kad įmonės buhalterinėje apskaitoje nefiksuojant visų ūkinių operacijų, taip pat gautų pajamų neįrašant į kasos knygą, UAB „K“ gauti pinigai nebus įnešti į įmonės kasą, į apskaitą įrašė ne visas ūkines operacijas, susijusias su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, t. y. 2008 m. neapskaitė 18 694,38 Lt (5414,27 Eur), verslo partnerių sumokėtų grynaisiais už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas, 300 Lt (86,89 Eur), paimtų iš banko sąskaitos, 6376,86 Lt (1846,87 Eur), išmokėtų iš kasos ūkio išlaidoms; 2009 m. neapskaitė 5910,88 Lt (1711,91 Eur), verslo partnerių sumokėtų grynaisiais už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas, 250 Lt (72,41 Eur), paimtų čekiais iš banko sąskaitos.

Pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių II skyriaus 4 punkto, 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 punkto 6 dalies nuostatas, į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukė UAB „K” kasos išlaidų orderius, kurie nepasirašyti bendrovės vadovo, kasos išlaidų orderius, kurie nepasirašyti bendrovės vyriausiojo buhalterio. Pažeisdama Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių II skyriaus 5 punkto nuostatas, į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukė UAB „K“ 2008 ir 2009 metų kasos išlaidų orderius, įforminančius darbo užmokesčio išmokėjimą, kuriuose neįrašyta gavėjo gauta suma žodžiais. Pažeisdama Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių II skyriaus 7 punkto nuostatas, UAB „K“ 2008 m. sausio–birželio mėnesių darbo užmokesčio avansų mokėjimo žiniaraščiuose nenurodė avansų išmokėjimo datos, jų nepasirašė ir nepateikė pasirašyti bendrovės vadovei, taip pat 2008 m. liepos–gruodžio mėnesių darbo užmokesčio avansų mokėjimo žiniaraščiuose nepasirašė ir nepateikė pasirašyti bendrovės vadovei. Pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 2 dalies, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4, 6, 19 punktų nuostatas, į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukė išlaidų sumas pagal suklastotus kasos išlaidų orderius ir mokėjimo žiniaraščius, t. y. įformino pinigų išmokėjimą kasos išlaidų orderiuose ir mokėjimo žiniaraščiuose pasirašius ne šiuose dokumentuose nurodytiems pinigų gavėjams, o kitiems asmenims, taip pat į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukė kasos išlaidų orderius, kuriuose prie įmonės vadovo pavardės pasirašė ne UAB „K“ direktorius K. M., o kitas asmuo, ir 8 kasos išlaidų orderius, kuriuose prie įmonės vadovo pavardės pasirašė ne UAB „K“ direktorė I. V., o kitas asmuo, todėl nebuvo galimybės nustatyti, kam ir kokia realiai suma buvo išmokėta, taip nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 27 d. apgaulingai tvarkė UAB „K“ buhalterinę apskaitą ir dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti 2008 m. ir 2009 m. (iki liepos 31 d.) UAB „K“ veiklos rezultato, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 punkto, 16 straipsnio 1 punkto, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių III skyriaus 16 punkto nuostatas, į UAB „K“ kasos knygą 2008 m. neįrašė 24 605,26 Lt (7126,18 Eur) kasos pajamų pagal kasos pajamų orderių duomenis ir 300 Lt (86,89 Eur), paimtų iš banko sąskaitos, taip pat į UAB „K“ apskaitos sąskaitą 27200 „Kasa atsiskaitymams“ 2009 m. neįrašė 250 Lt (72,41 Eur), paimtų iš banko sąskaitos, be to, šių pinigų neįtraukusi į bendrovės buhalterinę apskaitą, įgijo galimybę neteisėtai disponuoti jai patikėtais UAB „K“ 25 155,26 Lt (7285,47 Eur) ir šiuos pinigus pasisavino.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 1 d. nutartimi nuteistosios J. Š. apeliacinis skundas atmestas, civilinio ieškovo atstovo advokato Viktoro Onačko apeliacinis skundas patenkintas iš dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nuosprendis pakeistas. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria J. Š. pripažinta kalta pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir iš jos priteista UAB „K“ 25 155,26 Lt (7285,467 Eur) turtinei žalai atlyginti. Baudžiamoji byla perduota Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį buvo surašytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 1 d. nutarties dalis, kuria atmestas nuteistosios J. Š. apeliacinis skundas, o civilinio ieškovo UAB „K“ atstovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, ir pagal nuteistosios J. Š. apeliacinį skundą bei laikantis kaltinimo ribų pagal civilinio ieškovo atstovo apeliacinį skundą perduota byla iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Bylą nagrinėjant iš naujo, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015  m. gruodžio 23 d. nutartimi nuteistosios J. Š. ir civilinio ieškovo BUAB „K“ atstovo advokato Viktoro Onačko apeliaciniai skundai atmesti.

2. Kasaciniu skundu nuteistoji J. Š. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta pagal BK 183 straipsnio 1 dalį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį, ir baudžiamosios bylos dalį dėl jos nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį nutraukti.

2.1. Kasatorė teigia, kad teismų išvados, kuriose nurodoma, jog ji disponavo įmonės UAB „K“ grynaisiais pinigais, atlikdama bendrovėje pagal buhalterės pareigas pavestas funkcijas, prieštaravo tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 4, 21 punktų nuostatoms, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatų II skyriaus 6 straipsnio, II skyriaus 3 straipsnio nuostatoms. Teismai nepagrįstai ignoravo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 straipsnį, kuriame yra pateiktas detalus darbo sutarties apibrėžimas. Teismai nevertino kasatorės darbo sutarties su UAB „K“ turinio. Į jos, kaip vyr. buhalterės, pareigas neįėjo materialinių vertybių saugojimas, priėmimas, išdavimas, pardavimas, pirkimas, gabenimas, o pagal DK 256 straipsnio 1 dalį su ja nebuvo sudaryta ir raštu įforminta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Be to, įmonės vadovui K. M. priėmus ją į darbą, ji negalėjo eiti vyr. buhalterės ir tuo pat metu kasininkės pareigų, nes įstatymas imperatyviai nustatė dvi atskiras pareigybes, t. y. vyr. buhalterio (buhalterio) ir kasininko. Abiejų instancijų teismai pažeidė principą ex iniuria non oritur ius (iš neteisės negali atsirasti teisė), nes nė vienas iš bylą nagrinėjusių teismų nenustatė, kad UAB „K“ turtą kasatorė valdė einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu ir kad šiam turtui buvo įgijusi teisėtai apibrėžtus įgaliojimus. Veiksmai, kurie pasireiškė įmonės darbuotojams atlyginimų išmokėjimu, pinigų išdavimu kurui bei kitoms ūkio išlaidoms, gautų grynųjų pinigų užpajamavimu, ir kuriuos teismai priskyrė kasininko pareigoms, faktiškai buvo atlikti neturint tam jokio teisinio pagrindo, todėl turėjo būti pripažinti nelegaliu darbu. Dėl to jai neatsirado teisių ir pareigų dėl UAB „K“ turto, BK 183 straipsnio 1 dalies prasme ji įmonės UAB „K“ turto einamų pareigų pagrindu nevaldė.

3. Nuteistoji nurodo, kad konstatuojant, jog yra padaryta BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta veika, būtina nustatyti visus objektyviuosius ir subjektyviuosius šios nusikalstamos veikos sudėties požymius (BK 2 straipsnio 4 dalis). Baudžiamąją bylą nagrinėjęs pirmosios bei apeliacinės instancijos teismas, spręsdami, ar kasatorė padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai nenustatinėjo tyčios turinio (kryptingumo). Šiuo atveju esminę reikšmę byloje turi nustatymas, kokį sumanymą ji turėjo, būtent: ar disponuodama įmonės pinigais juos panaudojo asmeniniams poreikiams tenkinti ar įmonės reikmėms. Tiek iš pirmosios, tiek iš apeliacinės instancijos teismų priimtų sprendimų turinio matyti, kad jie motyvuojami teismo posėdžių metu apklaustų liudytojų parodymais. Tačiau nė vienas iš teisme apklaustų liudytojų nepatvirtino, kad nebūtų gavęs viso priklausančio darbo užmokesčio. Kasatorė pažymi, kad teismo posėdžio metu apklaustos specialistės, atlikusios finansinį tyrimą, J. Š. ir L. B. taip pat patvirtino pirmiau nurodytų liudytojų parodymus apie tai, jog jiems piniginės lėšos buvo išmokėtos ir J. Š. šių lėšų nepasisavino.

3.1. Kasatorė teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nurodė, kad ji, būdama įmonės buhalterė, turėjo priėjimą prie bendrovės sąskaitų, tokiu būdu disponavo įmonės grynaisiais pinigais, tačiau tokios lakoniškos teismų išvados, kurios paremtos prielaidomis, o ne abejonių nekeliančiais įrodymais, suponuoja akivaizdų BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimą.         Kasatorė nurodo, kad pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad įmonėje UAB „K“ per laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. nebuvo atlikta kasos inventorizacija. Apeliacinės instancijos teisme apklausta ekspertė L. B. patvirtino, kad, nesant kasos inventorizacijos, nėra galimybės kategoriškai tvirtinti, kad suklastotų dokumentų pagrindu buvo pasisavintos juose nurodytos sumos. Apeliacinės instancijos teismas nors ir aptarė šiuos įrodymus, tačiau nepagrįstai juos vertino ne kasatorės naudai.

3.2. Teismai padarę išvadą, kad įmonei UAB „K“ buvo padaryta žala, priimtuose sprendimuose visiškai neskyrė jokio dėmesio ne tik kasatorės veiksmais padarytos žalos nustatymui, bet taip pat UAB „K“ veiksmams, kuriais būtų siekiama šią žalą išieškoti iš ją padariusio asmens civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Pažymima, kad patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Civiliniai teisiniai santykiai, laikantis proporcingumo principo reikalavimų, gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-382-489/2015). Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismų sprendimuose tokios papildomos sąlygos, dėl kurių kasatorei kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, nėra įvardytos.

4. Atsiliepimu į nuteistosios J. Š. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Bekiš prašo jį atmesti.

4.1. Atsiliepime prokuroras pateikia išsamius teisinius argumentus dėl kasatorės skundo argumentų, susijusių su BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu ir BK 183 straipsnio 1 dalies netinkamo taikymo, nesutikdamas su nuteistosios J. Š. kasaciniu skundu, ir teigdamas, kad jame išdėstyti argumentai ir prašymai yra nepagrįsti. Pasak prokuroro, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nagrinėdami bylą nepadarė esminių BPK pažeidimų bei tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl teismų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

Nuteistosios J. Š. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl BK 183 straipsnio 1 dalies taikymo

5. Kasacinio skundo esmę sudaro tai, kad kasatorė nesutinka su veikos kvalifikavimu pagal BK 183 straipsnį, nes nenustatyta, kad UAB „K“ turtą ji valdė einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu ir kad šiam turtui buvo įgijusi teisėtai apibrėžtus įgaliojimus, taigi, ji negali būti šios veikos subjektas; teismai neaptarė jos tyčios pasisavinti įmonės pinigines lėšas; neaptartos civilinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo papildomos sąlygos kasatorei taikant baudžiamąją atsakomybę. Be to, kasatorė nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu, teismų išvadomis dėl faktinių bylos aplinkybių, konstatuojant patikėto turto pasisavinimą.

5.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Todėl nagrinėtini tik tie skundo argumentai, kuriais ginčijamos apeliacinės instancijos teismo išvados, susijusios su teisės taikymu, tačiau ne su faktų konstatavimu bei įrodymų vertinimu iš naujo.

5.2. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad J. Š., į UAB „K“ kasos knygą neįrašydama 24 605,26 Lt (7126,18 Eur) įmonės gautų kasos pajamų ir 300 Lt (86,89 Eur) bei 250 Lt (72,41 Eur) šios įmonės piniginių lėšų, paimtų iš banko sąskaitos, jų neįtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą ir šiuos jai patikėtus UAB „K“ pinigus, iš viso 25 155,26 Lt (7285,47 Eur), pasisavino.

5.3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams vertinant įrodymus, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta. Kasatorė kasaciniame skunde iš esmės pakartoja savo apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, dėl veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių nebuvimo kvalifikuojant jos veiką pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos J. Š. apeliacinio skundo argumentus išnagrinėjo ir juos motyvuotai atmetė.

Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nustatydami J. Š. pasisavintą pinigų sumą teismai atsižvelgė į ekspertizės išvadas ir ekspertės L. B. paaiškinimus teismo posėdyje. J. Š. buvo kaltinama pasisavinusi 30 693,01 Lt UAB „K“ piniginių lėšų, tačiau pirmosios instancijos teismas, tikrindamas J. Š. pateiktas versijas dėl nustatyto kasoje pinigų trūkumo, paskyręs buhalterinę ekspertizę ir gavęs jos išvadas, teismo posėdyje apklausęs ekspertę L. B., įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, kilusias abejones traktavo kaltinamosios naudai ir pašalino iš kaltinimo dalies piniginių lėšų pasisavinimą; pagal buhalterinės ekspertizės išvadas pašalintas ir J. Š. kaltinime inkriminuotas neišmokėtų darbuotojams atlyginimų sumų pasisavinimas. Iš bylos matyti, kad teismai pripažino, jog J. Š. neįrašydama į kasos knygą ir neįtraukdama į buhalterinę apskaitą pasisavino 24 605,26 Lt UAB „K“ pinigų sumą, kurią pagal kasos pajamų orderius UAB „K“ verslo partneriai sumokėjo grynaisiais už parduotas prekes bei suteiktas paslaugas, ir nuteistosios iš banko sąskaitų per du kartus paimtą 550 Lt pinigų sumą. Byloje teismų nustatyta, kad šiais pinigais disponavo būtent nuteistoji J. Š.; teismai konstatavo, kad nenustatyta, jog šie pinigai buvo panaudoti įmonės veikloje. Taigi byloje teismai nustatė konkrečias nuteistosios pasisavintas pinigų sumas bei jų pasisavinimo aplinkybes, kartu atskleidžiančias ir nuteistosios tyčią padaryti šią nusikalstamą veiką, ir pagrįstai atmetė kasatorės argumentus dėl galimo pinigų trūkumo kasoje susidarymo perrašant dingusius dokumentus ir argumentus, kad kasoje buvusios piniginės lėšos nebuvo inventorizuojamos perduodant kasą J. Š..

5.4. BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Pagrobimas turto, kuris kaltininkui nebuvo patikėtas ar nebuvo jo žinioje, kvalifikuojamas kaip vagystė.

5.5. J. Š. nuteista už jai patikėto turto pasisavinimą. Patikėto ar perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Operacijų su turtu nefiksavimas apsunkina turto disponavimo proceso nustatymą. Nagrinėjamu atveju J. Š. įmonės pinigus pasisavino buhalteriniuose dokumentuose nefiksuodama jų gavimo; padarytos žalos faktas ir dydis nustatyti tik ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu panaudojus specialias žinias, todėl J. Š. pagrįstai taikyta baudžiamoji atsakomybė.

5.6. Teismų praktikoje patikėtu turtu pripažįstamas einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas. Sutiktina su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis, kad J. Š. pasisavintas turtas laikytinas jai patikėtu. Teismai nustatė, kad J. Š. dirbo UAB „K“ buhaltere, tačiau jai buvo pavesta ne tik vesti įmonės buhalterinę apskaitą, bet ir priimti iš pirkėjų grynuosius pinigus, išmokėti atlyginimus bendrovės darbuotojams, išduoti jiems pinigus benzinui ar kitoms ūkio išlaidoms, ji turėjo teisę atlikti operacijas su įmonės lėšomis banko sąskaitose. Šią teismų išvadą pagrindžia liudytojo R. R. parodymai, be to ir pačios J. Š. parodymai. Sutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusių teisės aktų nuostatas UAB „K“ ir nuteistosios sudarytą darbo sutartį J. Š. oficialiai UAB „K“ kasininke nedirbo, tačiau ši aplinkybė nekeičia jos veikos kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnį. Įmonės pinigų pasisavinimo tikslu neįtraukdama į buhalterinę apskaitą buhalterinių dokumentų, patvirtinančių įmonės pajamų gavimą, J. Š. šį turtą pasisavino ne tik kaip įmonės kasą tvarkantis darbuotojas, bet ir kaip įmonės buhalterė, eidama jai nustatyta tvarka pavestas pareigas. Be to, byloje nustatyta, kad įmonės kasą J. Š. tvarkė ne savavališkai, bet turėdama įmonės vadovo pavedimą, apimantį ne tik teisę atlikti operacijas su banko sąskaitose buvusiomis įmonės lėšomis, bet ir operacijų su kasos piniginėmis lėšomis vykdymą. Nors pavedimas tvarkyti kasos pinigines lėšas nebuvo teisiškai įformintas, tačiau šiuo atveju tai nekeičia kaltininko santykio su jo pasisavintu turtu. Todėl J. Š. veika pagal BK 183 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

6. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistosios J. Š. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                        Dalia Bajerčiūtė

Aurelijus Gutauskas

Eligijus Gladutis