Administracinė byla Nr. eAS-207-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02232-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 57.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas R. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. liepos 3 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) 2017 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. BR6-2031655 ,,Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ dalį dėl sankcijų taikymo.

Pareiškėjas skundą iš esmės grindė tuo, kad iš skundžiamo NMA 2017 m. birželio 21 d. sprendimo nėra aišku, kuo remdamasis atsakovas taikė sankcijas už neteisingą plotų deklaravimą, t. y. ginčijamame sprendime nėra informacijos apie tai, kokio žemės sklypo plotas buvo vertintas kaip neteisingai deklaruotas ir kodėl bei kaip buvo nustatytas neteisingas deklaravimas. Pareiškėjo teigimu, nenurodytos konkrečios teisės aktų normos, kuriomis remiantis buvo taikytos sankcijos. Pareiškėjas su skundu pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-371-276/2017, ir teigė, kad jame buvo nustatyta, jog T. Č. ginčo sklypo niekada realiai nesinuomojo ir nenaudojo, nuomos sutartis buvo suklastota.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

Atsakovas atsiliepime į skundą, be kita ko, pažymėjo, kad kai bus priimtas galutinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-371-276/2017 dėl 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendžio dėl žemės nuomos sutarties klastojimo, NMA atsižvelgs ir įvertins šių sklypų deklaravimo teisingumą 2016 metų paraiškoje.

Pareiškėjas 2018 m. sausio 2 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškimą dėl skundo atsisakymo, kuriame prašė priimti skundo, pareikšto administracinėje byloje Nr. eI-253-426/2018, atsisakymą ir priteisti iš atsakovo NMA 530 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas savo pareiškime dėl skundo atsisakymo paaiškino, jog NMA po kreipimosi į teismą patenkino jo reikalavimą, administracinės bylos nutraukimo pasekmės jam yra žinomos. Pareiškėjas nurodė, kad prašomas priteisti 530 Eur išlaidas sudaro 500 Eur už skundo parengimą bei 30 Eur žyminis mokestis.

Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą dėl skundo atsisakymo nurodė, kad neprieštarauja dėl skundo atsisakymo, o dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašė netenkinti, teigdamas, kad jeigu šalis atsisako reikalavimo, tokios išlaidos neturėtų būti priteisiamos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 31 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą, grąžino pareiškėjui 7,50 Eur žyminio mokesčio permoką, taip pat pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui R. J. iš atsakovo NMA 522,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalimi, 103 straipsnio 4 punktu, nurodė, kad pareiškėjo teismui pateiktas skundo atsisakymas imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui neprieštarauja. Teismas nenustatė aplinkybių, kad skundo atsisakymas pažeistų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėmė skundo atsisakymą ir bylą nutraukė.

Dėl pareiškėjo prašymo priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jog šiai teisės normai taikyti neturi esminės reikšmės, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra tai, kad reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Įvertinęs teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, teismas konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjas turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punktu.

Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą 2017 metų I ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį ir Rekomendacijų 8.2 punktą, nurodė, kad maksimali suma už skundo parengimą būtų 2 044 Eur (817,6 x 2,5). Teismo vertinimu, prašoma priteisti 500 Eur suma neviršija maksimalaus leistino priteisti dydžio, atitinka bylos sudėtingumą, todėl yra pagrįsta ir priteistina.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas sumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio, t. y. permokėjo žyminį mokestį, todėl pareiškėjui grąžintina 7,50 Eur žyminio mokesčio permoka (ABTĮ 38 str. 1 d. 1 p.), 22,50 Eur žyminio mokesčio suma pareiškėjui priteistina iš atsakovo.

III.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atskirajame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartį iš dalies – panaikinti nutarties dalį, kuria pareiškėjui iš NMA priteisiama 522,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas nurodo, kad NMA, atsižvelgusi į įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-371-276/2017 bei jame nustatytas aplinkybes, savo iniciatyva pakartotinai įvertino pareiškėjo 2016 m. gegužės 18 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką ir 2017 m. gruodžio 19 d. priėmė naują sprendimą Nr. 2488470 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“. Dėl šio naujo sprendimo pareiškėjas atsisakė pateikto skundo. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo 2016 m. gegužės 18 d. paraiškos administravimo metu jis neturėjo objektyvių galimybių žinoti apie baudžiamosios bylos egzistavimą, todėl skundžiamo sprendimo priėmimo metu negalėjo atsižvelgti į baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir priimti kitokį sprendimą. Atsakovas mano, kad pareiškėjo žinojimas apie aplinkybes dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų ir NMA neinformavimas apie tai lėmė pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių pareiškėjas galėjo išvengti. Vilniaus apygardos administracinis teismas neatsižvelgė į tai, kad NMA nežinojo apie baudžiamąją bylą Nr. 1-371-276/2017, kurioje nedalyvavo, ir į tai, kad pareiškėjas, nors ir žinojo apie šią bylą, neinformavo NMA.

Atsakovas pažymi, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dydžio, turėjo įvertinti priežastis, dėl kurių susidarė patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. ar prašoma priteisti suma yra pagrįsta, taip pat turėjo vertinti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų protingumą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. nutarties dalis, kuria vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 2 dalimi pareiškėjui R. J. iš atsakovo NMA priteista 522,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje. Administracinių teismų praktikoje, aiškinant ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies nuostatas, konstatuota, jog šiai teisės normai taikyti neturi esminės reikšmės, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto (faktiškai; iš tikrųjų) reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016).

Šioje byloje pareiškėjas ginčą inicijavo dėl NMA 2017 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. BR6-2031655, kuriuo jam pagal 2016 m. gegužės 18 d. paraišką buvo skirta 5 795,83 Eur paramos suma ir taikytos iš viso 6 602,64 Eur sankcijos. Pareiškėjas 2017 m. liepos 3 d. teismui paduotame skunde prašė panaikinti šio sprendimo dalį dėl sankcijų taikymo. NMA 2017 m. gruodžio 19 d. priėmė naują sprendimą Nr. 2488470, kuriuo nebetaikė pareiškėjui sankcijų ir pagal tą pačią 2016 m. gegužės 18 d. paraišką apskaičiavo 16 135,93 Eur paramos sumą. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas 2018 m. sausio 2 d. teismui pateikė atsisakymą nuo skundo. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies nuostata, pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nors atsakovas atskirajame skunde teigia, kad pareiškėjas bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl jo paties veiksmų, t. y. neinformavimo NMA apie baudžiamąją bylą Nr. 1-371-276/2017, ši aplinkybė nesudaro pagrindo pareiškėjui nepriteisti jo prašomų išlaidų atlyginimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas įgyvendino savo teisę į teisminę gynybą, t. y. nustatytu ABTĮ terminu kreipėsi į teismą ir apskundė NMA 2017 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. BR6-2031655. Pažymėtina, kad iš pareiškėjo skundo argumentų matyti, jog pareiškėjui nebuvo aišku, dėl kokių aplinkybių ginčijamu sprendimu NMA jam taikė sankcijas, o NMA, prieš priimdama šį sprendimą, neprašė jokių paaiškinimų iš pareiškėjo. Be to, pats atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą pažymėjo, kad įsiteisėjus teismo nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. 1-371-276/2017 NMA galės atsižvelgti į jame nustatytas aplinkybes, tačiau neteigė, kad šioje byloje ginčijamas 2017 m. birželio 21 d. sprendimas Nr. BR6-2031655 tikrai bus panaikintas ir pareiškėjo skundo reikalavimas bus patenkintas. Todėl nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme pareiškėjas patyrė būtent dėl to, kad iki skundo teismui pateikimo NMA nebuvo informavęs apie baudžiamąją bylą Nr. 1-371-276/2017.

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo 500 Eur už skundo parengimą ir 30 Eur žyminį mokestį. Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad šiuo atveju turėjo būti įvertintas prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų protingumas.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

Nagrinėjamu atveju už 2017 m. liepos 3 d. skundo parengimą taikytinas 2017 metų I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių), kuris Lietuvos statistikos departamento duomenimis buvo 817,6 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už skundo parengimą nustatytas koeficientas 2,5, todėl rekomenduojama priteisti maksimali užmokesčio suma už skundo parengimą yra 2 044 Eur (817,6 × 2,5). Taigi pareiškėjo prašoma priteisti suma už skundo parengimą – 500 Eur – neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios sumos. Taip pat pagrįstomis išlaidomis, susijusiomis su skundo nagrinėjimu, pripažintina pareiškėjo sumokėta žyminio mokesčio suma (22,50 Eur), kuri jam priteistina (grąžinant 7,50 Eur permoką).

Šiuo atveju teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pareiškėjas turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei atsižvelgusi į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, įvertinusi, kad šiuo atveju NMA priėmus 2017 m. gruodžio 19 d. naują sprendimą Nr. 2488470 nebetaikomos visos šioje byloje skundžiamu NMA sprendimu paskirtos sankcijos, t. y. pareiškėjo skundo tikslas buvo pasiektas, taip pat atsižvelgusi į pareiškėjui suteiktų paslaugų apimtį, byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį ir trukmę iki jos nutraukimo, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui priteisė visą jo nurodytą bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme, sumą. Priteista 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už skundo parengimą nėra pernelyg didelė ir neprotinga.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2018 m. sausio 31 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš esmės tenkino, priteisdamas pareiškėjui iš atsakovo NMA 522,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.