Administracinė byla Nr. TA-43-815/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01582-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovo atstovas, Tarnyba), 512,26 Eur turtinei žalai atlyginti.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1.       Jis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime 2018 m. susirgo (duomenys neskelbtini), dėl ligos (duomenys neskelbtini). Diagnozė buvo patvirtinta Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, išduotas siuntimas pas gydytoją odontologą ortopedą išsamesnei diagnozei bei gydymo taktikai gauti. 2023 m. vasario 27 d. jis buvo konvojuotas į Kauno odontologijos kliniką, esančią Partizanų g. 14A, dantų apžiūrai ir panoraminei nuotraukai padaryti. Išvyka truko 2 valandas. Už šį konvojavimą Pravieniškių 2-asis kalėjimas pateikė 145,20 Eur sąskaitą, ši suma buvo išskaityta iš pareiškėjo asmeninių lėšų. 2023 m. kovo 9 d. jis buvo konvojuotas į Pramonės pr. 41A padaryti papildomą nuotrauką. Išvyka truko 1 valandą. Už šį konvojavimą Pravieniškių 2-asis kalėjimas pateikė 78,29 Eur sąskaitą, ši suma buvo išskaityta iš jo asmeninių lėšų. 2023 m. gegužės 19 d. jis buvo konvojuotas į minėtą odontologijos kliniką medicininėms procedūroms atlikti. Išvyka truko 4 valandas. Už šį konvojavimą Pravieniškių 2-asis kalėjimas jam pateikė 288,77 Eur sąskaitą, ši suma buvo išskaityta taip pat iš jo asmeninių lėšų. Už tris minėtas išvykas į reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų gavimo vietą įkalinimo įstaiga iš jo asmeninių lėšų išskaičiavo iš viso 512,26 Eur. Jis raštu buvo nurodęs, jog sutinka apmokėti sąskaitas, tačiau toks sutikimas negali būti laikomas laisvos valios aktu, nes, atsisakius tai atlikti, sveikatos priežiūros paslaugos jam nebūtų suteiktos.

2.2.       2023 m. kovo 7 d. jis teikė skundą Tarnybos direktoriui, skųsdamas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijos sprendimą apmokestinti konvojavimo paslaugas, prašė užtikrinti, kad už konvojavimą sumokėta suma būtų jam grąžinta. Į skundą raštu atsakė kitas subjektas – Tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininkas, teigdamas, jog konvojavimo mokestis yra teisėtas. 2023 m. kovo 24 d. jis kreipėsi į Tarnybos direktorių, tačiau šis nepriėmė sprendimo dėl jo 2023 m. kovo 24 d. skundo. Jis skundą teismui teikia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 28 straipsnio 2 dalies pagrindu.

2.3.       Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme įtvirtinta paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, kurios turi būti prieinamos, saugios ir veiksmingos. Sveikatos paslaugas gaunantis nuteistasis tuo pačiu yra pacientas ir turi pacientui garantuojamą teisę į kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą valstybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bausmes atliekantys nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais apribojimais. Nacionalinių administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog viešojo administravimo subjekto įgaliojimai vykdyti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatyme, toks subjektas gali elgtis tik pagal teisės aktuose jam nustatytus įgaliojimus. Bausmių vykdymo įstatyme yra nustatytas baigtinis nuteistojo apmokestinimo dėl konvojavimo sąrašas, pagal kurį nuteistojo, kaip paciento, išvykų į sveikatos priežiūros įstaigas apmokestinimui nėra teisėto pagrindo. Todėl Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracija, atsisakydama grąžinti konvojavimo mokestį, grubiai pažeidė teisėtumo principą, pareiškėjo teisę į tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas. Dėl to, kad viešojo administravimo subjektas neteisėtai apmokestino 2023 m. vasario 27 d., 2023 m. kovo 9 d. ir 2023 m. gegužės 19 d. konvojavimus, pareiškėjas patyrė 512,26 Eur turtinę žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovo.

3.       Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4.       Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1.       BVK 90 straipsnio 1 dalyje nurodytiems nuteistiesiems pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos jų bausmės atlikimo vietose. Šias paslaugas teikia laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos specializuotame laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padalinyje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos nuteistiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Dantų protezavimo paslaugos nėra priskiriamos prie būtinosios medicininės pagalbos suteikimo ir pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos turimą licenciją nėra teikiamos įstaigos padaliniuose. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. V-890 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. V-2541 redakcija) patvirtinto Dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensavimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punktas numato, kad teisę į dantų protezavimo paslaugas, kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (toliau – dantų protezavimo paslaugos), turi šie privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys: asmenys, kuriems sukako senatvės pensijos amžius; asmenys, kurie yra pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais; vaikai; asmenys, kuriems buvo taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos. Pareiškėjas nepatenka į Aprašo 3 punkte numatytą sąrašą. Tokiu atveju įstaigoje etapavimas (konvojavimas) vykdomas paties nuteistojo pageidavimu pateikiant prašymą.

4.2.       Pareiškėjas įstaigai pateikė prašymus dėl jo etapavimo į paties pasirinktą gydymo įstaigą, pagal kuriuos ir buvo organizuojami pareiškėjo etapavimai. Su nuteistojo palyda susijusių išlaidų dydis apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) XXII skyriuje numatyta tvarka. Laisvės atėmimo vietų įstaiga už pareiškėjo palydą iš jo asmeninės sąskaitos nuskaitė 145,20 Eur už 2023 m. vasario 27 d. etapavimą, 78,29 Eur už 2023 m. kovo 9 d. etapavimą, 288,77 Eur už 2023 m. gegužės 19 d. etapavimą.

4.3.       Lietuvos kalėjimų tarnyba nepažeidė teisės aktuose nustatytos tvarkos dėl laisvės atėmimo vietų įstaigos išlaidų, patiriamų dėl suimtųjų / nuteistųjų pervežimo ir (ar) jų palydos apskaičiavimo. Pareiškėjas neįrodė jam padarytos žalos fakto ir neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, todėl nėra pagrindo tenkinti jo skundą.

II.

5.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. spalio 23 d. sprendimu pareiškėjo R. B. skundą atmetė.

6.       Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš atsakovo reikalauja 512,26 Eur turtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmais, nepagrįstai iš jo asmeninės sąskaitos nurašant sumas dėl jo etapavimo odontologo paslaugoms 2023 m. vasario 27 d., adresu Partizanų g. 14A, Kaunas, 2023 m. kovo 9 d., adresu Pramonės pr. 41A, Kaunas, ir 2023 m. gegužės 19 d., adresu Partizanų g. 14A Kaunas.

7.       Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad:

7.1.       Pareiškėjas 2023 m. vasario 6 d. Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininkui pateikė prašymą konvojuoti į privačią sveikatos priežiūros įstaigą, t. y. Kauno implantologijos kliniką, esančią adresu Partizanų g. 14A, Kaune. Vadovaujantis Taisyklių XXII skyriaus nuostatomis, 2023 m. vasario 27 d. buvo surašyta detalizuota buhalterinė pažyma „Suimtojo (nuteistojo) pervežimo išlaidų apskaičiavimas“ (145,20 Eur), su kuria R. B. buvo pasirašytinai supažindintas ir išreiškė sutikimą apmokėti konvojavimo išlaidas. Tai patvirtina ir byloje esanti 2023 m. vasario 28 d. sąskaita faktūra. 2023 m. kovo 2 d. pareiškėjas pateikė prašymą 2023 m. kovo 9 d. jį etapuoti į dantų skenavimo centrą, esantį Pramonės pr. 41A, Kaune, kompiuterinei tomografijai atlikti. 2023 m. kovo 9 d. buhalterinė pažyma patvirtina, kad pareiškėjas sutiko apmokėti ir 78,29 Eur pervežimo išlaidas. 2023 m. gegužės 2 d. prašymas ir 2023 m. gegužės 24 d. buhalterinė pažyma patvirtina, jog pareiškėjas sutiko sumokėti 288,77 Eur už jo pervežimą prašymo pagrindu į Kauno implantologijos kliniką, esančią Partizanų g. 14A, Kaune.

7.2.       Tarnyba 2023 m. vasario–gegužės mėn. pareiškėjui išrašė sąskaitas faktūras už jo etapavimą į odontologijos kliniką ir iš jo asmeninės sąskaitos nuskaičiavo 145,20 Eur už 2023 m. vasario 27 d. etapavimą, 78,29 Eur – už 2023 m. kovo 9 d. etapavimą, 288,77 Eur – už 2023 m. gegužės 19 d. etapavimą, iš viso – 512,26 Eur.

7.3.       Pareiškėjas, nesutikdamas su pataisos namų administracijos nurodymu padengti išlaidas už jo konvojavimą į privačias sveikatos priežiūros įstaigas, 2023 m. kovo mėnesį kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių. Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, Seimo kontrolierius pateikė išvadą, jog, pareiškėjui pageidaujant tęsti gydymą jo pasirinktoje privačioje gydymo įstaigoje, su organizuojamu pervežimu susijusias Lietuvos kalėjimų tarnybos patiriamas išlaidas privalo padengti pats nuteistasis, nes dantų protezavimo paslaugos nėra priskiriamos prie būtinųjų sveikatos priežiūros paslaugų. Pareiškėjas turi teisę prašyti jį užregistruoti gydytojo odontologo konsultacijai dėl dantų protezavimo valstybinėse arba savivaldybės gydymo įstaigose, į kurias, esant gydytojo siuntimui, bus nuvežtas nemokamai; gydytojo odontologo paslaugos kalėjime pareiškėjui yra prieinamos ir nemokamos, jis reguliariai lankosi pas šį gydytoją ir gauna reikiamą odontologinį gydymą; pareiškėjas, vadovaujantis pateikta informacija, yra mokus ir už jo pageidaujamas pervežimo į privačią gydymo įstaigą paslaugas turi galimybę susimokėti (Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2023 m. birželio 28 d. pažyma Nr. 4D-2023/1-354 „Dėl X skundo prieš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą“ (toliau – ir Seimo kontrolieriaus pažyma).

8.       Įvertinęs BVK 90 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalių nuostatas, taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V-976 „Dėl Būtinųjų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos ir masto aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Būtinųjų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos ir masto aprašo 5 punkto nuostatas, teismas pažymėjo, kad dantų protezavimo paslaugos nėra priskiriamos prie būtinųjų sveikatos priežiūros paslaugų, pareiškėjas nemokamai būtų pervežamas (konvojuojamas) į arčiausiai bausmės atlikimo vietos esančią ir atitinkamas paslaugas galinčią suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigą, bet pareiškėjas gydymą tęsti pageidavo savo pasirinktoje privačioje gydymo įstaigoje ir sutiko su apskaičiuotais pervežimo kaštais.

9.       Įvertinęs nurodytą reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo priešingai išvadai nei padaryta Seimo kontrolieriaus pažymoje, t. y. pareiškėjui pageidaujant tęsti gydymą jo pasirinktoje privačioje gydymo įstaigoje, su organizuojamu pervežimu susijusias Tarnybos patiriamas išlaidas, privalo padengti pats nuteistasis, nes dantų protezavimo paslaugos nėra priskiriamos prie būtinųjų sveikatos priežiūros paslaugų.

10.       Teismas pažymėjo, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, jis laisva valia pasirinko, kad dantų protezavimo paslaugos būtų teikiamos būtent jo pasirinktose privačiose sveikatos priežiūros įstaigose, sutiko su apskaičiuotomis konvojavimo išlaidomis, todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog atsisakymu padengti minimas išlaidas yra ribojama jo teisė į sveikatos priežiūros paslaugas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui nebūtų suteikta tinkama informacija dėl pasinaudojimo arčiausiai bausmės atlikimo vietos esančiomis ir atitinkamas paslaugas teikiančiomis valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (tokiu atveju konvojavimo išlaidos teikiamos nemokamai), pareiškėjas šiomis aplinkybėmis skundo negrindžia. Teismas konstatavo, jog Tarnyba nagrinėjamu atveju jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

11.       Dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad jis skundą teikia ABTĮ 28 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas pažymėjo, kad ginčo esmė yra pareiškėjo siekis susigrąžinti 512,26 Eur už jo etapavimą į klinikas odontologo ortopedo paslaugoms, t. y. pareiškėjas turtinę žalą kildina iš Tarnybos, jo nuomone, neteisėtų veiksmų iš jo asmeninės sąskaitos nurašant pinigus už etapavimą, o ne dėl Tarnybos vilkinimo atsakyti į jo skundą. Todėl minėti skundo argumentai nesudaro pagrindo patenkinti skundo. Be to, vėliau į bylą pateiktais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjo 2023 m. kovo 24 d. skundas buvo išnagrinėtas ir pateiktas Tarnybos 2023 m. rugpjūčio 18 d. atsakymas.

12.       Teismas konstatavo, kad nenustačius esminės civilinės atsakomybės sąlygos – Tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nėra pagrindo priteisti turtinės žalos atlyginimą, todėl pareiškėjo skundą teismas atmetė.

III.

13.       Pareiškėjas R. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisiant pareiškėjui turtinės žalos atlyginimą – 512,26 Eur.

14.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo skundą išnagrinėjo neišsamiai ir nevisapusiškai, teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 80 straipsnio reikalavimų, todėl nėra pagrįstas, teisingas ir teisėtas.

14.1.       Jam išreiškus pageidavimą odontologo paslaugas gauti konkrečioje sveikatos priežiūros įstaigoje, Tarnyba savo laisva valia pasirinko pareiškėjui tokią galimybę užtikrinti (nors turėjo galimybę atsisakyti), todėl pirmosios instancijos teismo paminėtos teisės normos šioje byloje praranda reikšmę. Nei BVK, nei jį įgyvendinamieji teisės aktai nenumato bendro pobūdžio nuostatos, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo turi asmeninėmis lėšomis apmokėti jo konvojavimo kaštus. Įstatymų leidėjas yra numatęs tris konkrečius atvejus, kai tokia našta nuteistajam kyla, t. y. 1) asmeniui vykstant į pasimatymą su sutuoktiniu kitoje laisvės atėmimo vietoje (BVK 39 str. 10 d.), 2) vykstant sudaryti santuoką (BVK 46 str. 2 d.), 3) išvykstant į artimojo laidotuves ar dėl artimojo gyvybei pavojingos ligos bei dėl gaivalinės nelaimės patirtos didelės žalos (BVK 67 str. 2 d.), šis sąrašas yra baigtinis. Teismas sprendime nepaaiškino, kokiu būdu paminėti trys konkretūs atvejai nuteistajam kildina dar ir bendrojo pobūdžio prievolę susimokėti už konvojavimą į sveikatos priežiūros įstaigą.

14.2.       Pirmosios instancijos teismas sprendime akcentuoja aplinkybę, jog pareiškėjas yra raštu išreiškęs sutikimą apmokėti konvojavimo kaštus, tačiau ši aplinkybė neturi jokios teisinės reikšmės. Teismas negali pareiškėjo sutikimo tokiame kontekste naudoti prieš pareiškėją, siekiant pagrįsti tariamą mokesčio teisėtumą, kadangi pareiškėjo sutikimas išgautas neteisėtai, t. y. Tarnybai neturint teisėto įgaliojimo pareiškėjui taikyti patį mokestį. Kaip buvo nurodyta ir skunde, pareiškėjo raštu išreikštas sutikimas apmokėti konvojavimo pas gydytoją kaštus negali būti laikomas pareiškėjo laisvos valios aktu, kadangi atsisakius padengti minimas sąskaitas, sveikatos priežiūros paslaugos jam nebūtų suteiktos.

14.3.       Pirmosios instancijos teismas kilusio ginčo nevertino asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo kontekste. Sveikatos priežiūros paslaugas gaunantis nuteistasis yra tuo pačiu pacientas bei turi pacientui garantuojamą teisę į kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą valstybės nustatyta tvarka. Bet kokie nuteistojo teisių ar laisvių apribojimai, taip pat ir paciento teisės į sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą apribojimai, turi būti tiesiogiai nustatyti įstatyme. Tarnyba, apsisprendusi leisti pareiškėjui gydytis pageidaujamoje vietoje, pareiškėjo pristatymą į šią gydymo įstaigą turėjo traktuoti kaip standartinį atvejį, t. y. tiesiogiai patenkantį į Tarnybos kompetenciją pagal jai nustatytus uždavinius – į gydymo įstaigą pareiškėją pristatyti nemokamai, o ne susigalvoti papildomas valstybės nustatytoje tvarkoje neegzistuojančias sąlygas. Vien faktas, kad Tarnyba pareiškėjo patekimą pas gydytoją apribojo valstybės nenumatytu mokesčiu, suteikia pakankamą teisinį pagrindą išvadai, kad sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas pareiškėjui buvo neteisėtai suvaržytas ir todėl teisinės reikšmės neturi aplinkybė, kad pareiškėjas sugebėjo šį neteisėtą mokestį sumokėti.

14.4.       Seimo kontrolieriaus pažymoje išvados formuojamos, remiantis ne įstatymu, bet įstatymo aiškinimu / interpretavimu. Seimo kontrolieriaus išvados teismui nėra privalomos ir tai neturėtų varžyti teismo kompetencijos aiškinti ir taikyti nacionalinius įstatymus.

15.       Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

16.       Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės palaiko atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, papildomai pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų, motyvų, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, galinčių pagrįsti, kad žalą galėjo įtakoti Tarnybos veiksmai ar neveikimas. Pareiškėjas savo apeliaciniame skunde dėsto tik savo subjektyvią nuomonę.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

17.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 512,26 Eur turtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmų, nepagrįstai iš jo asmeninės sąskaitos nurašant sumas dėl jo konvojavimo odontologo (dantų protezavimo) paslaugoms atlikti 2023 m. vasario 27 d., adresu Partizanų g. 14A, Kaunas, 2023 m. kovo 9 d., adresu Pramonės pr. 41A, Kaunas, ir 2023 m. gegužės 19 d., adresu Partizanų g. 14A Kaunas.

18.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir ginčui aktualų teisinį reguliavimą, nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, todėl atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas konstatavo, kad, pareiškėjui pageidaujant tęsti gydymą jo pasirinktoje privačioje gydymo įstaigoje, su organizuojamu pervežimu susijusias Tarnybos patiriamas išlaidas, privalo padengti pats nuteistasis, nes dantų protezavimo paslaugos nėra priskiriamos prie būtinųjų sveikatos priežiūros paslaugų; pareiškėjas laisva valia pasirinko, kad dantų protezavimo paslaugos būtų teikiamos būtent jo pasirinktose privačiose sveikatos priežiūros įstaigose, sutiko su apskaičiuotomis konvojavimo išlaidomis; byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui nebūtų suteikta tinkama informacija dėl pasinaudojimo arčiausiai bausmės atlikimo vietos esančiomis ir atitinkamas paslaugas teikiančiomis valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (tokiu atveju konvojavimo išlaidos teikiamos nemokamai), pareiškėjas šiomis aplinkybėmis skundo negrindžia.

19.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai ir nevisapusiškai, teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 80 straipsnio reikalavimų, todėl nėra pagrįstas, teisingas ir teisėtas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jis į jo pasirinktas asmens sveikatos priežiūros įstaigas dantų protezavimo paslaugoms atlikti turėjo būti pervežtas (konvojuotas) nemokamai, kadangi įstatymų leidėjas nėra numatęs, kad tokiu atveju laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo turi asmeninėmis lėšomis apmokėti jo konvojavimo išlaidas. Pareiškėjo teigimu, vien faktas, kad Tarnyba pareiškėjo patekimą pas gydytoją apribojo valstybės nenumatytu mokesčiu, suteikia pakankamą teisinį pagrindą išvadai, kad sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas pareiškėjui buvo neteisėtai suvaržytas ir todėl teisinės reikšmės neturi aplinkybė, kad pareiškėjas sugebėjo šį neteisėtą mokestį sumokėti.

20.       Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21.       Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

22.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

23.       Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

24.       Pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Akcentuotina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).

25.       BVK 90 straipsnio „Arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūra“ 1 dalyje nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto ir laisvės atėmimo bausmes uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose atliekantiems nuteistiesiems, taip pat atviro tipo bausmės atlikimo vietose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems šio kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą, teikiamos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems nuteistiesiems pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos jų bausmės atlikimo vietose. Šias paslaugas teikia laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai (BVK 90 str. 2 d.). Kai laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems nuteistiesiems, šių paslaugų teikimą bausmės atlikimo vietos patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Sprendimą dėl konkrečios pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri užtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems nuteistiesiems, paskyrimo priima savivaldybės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta, taryba (BVK 90 str. 3 d.). Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos specializuotame laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padalinyje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems nuteistiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (BVK 90 str. 4 d.). Asmens sveikatos priežiūros paslaugos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiamos užtikrinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nuteistųjų apsaugą (BVK 90 str. 5 d.).

26.       Iš nurodyto reglamentavimo matyti, kad nuteistųjų pervežimas ir (ar) palyda į atskirais atvejais jų pačių pasirenkamas sveikatos priežiūros įstaigas nėra priskiriamas Lietuvos kalėjimų tarnybos būtinajai veiklai, kuri numatyta BVK 90 straipsnyje, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad, pareiškėjui pageidaujant tęsti gydymą jo pasirinktoje privačioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, su organizuojamu pervežimu susijusias Lietuvos kalėjimų tarnybos patiriamas išlaidas dengia pats nuteistasis (pareiškėjas).

27.       Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad į pareiškėjo pasirinktas asmens sveikatos priežiūros įstaigas 2023 m. vasario 27 d., 2023 m. kovo 9 d., 2023 m. gegužės 19 d. pareiškėjas buvo konvojuotas jo paties prašymu, pareiškėjui sutinkant apmokėti konvojavimo išlaidas (žr. šios nutarties 7.1, 7.2 p.). Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui nebūtų suteikta tinkama informacija dėl galimybės pasinaudoti arčiausiai bausmės atlikimo vietos esančiomis ir atitinkamas paslaugas teikiančiomis valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, pareiškėjas šiomis aplinkybėmis skundo negrindė. Be to, iš byloje pateikto Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugpjūčio 18 d. rašto Nr. 2S-1831 „Dėl konvojavimo išlaidų apmokėjimo“ (b. l. 103–105) matyti, kad pareiškėjui buvo paaiškinta, jog, atsižvelgiant į tai, kad odontologinės ortopedijos paslaugos Lietuvos kalėjimų tarnyboje neteikiamos, ši paslauga jam būtų buvusi suteikta artimiausioje viešojoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, į kurią būtų konvojuotas nemokamai (esant gydančio gydytojo siuntimui). Todėl nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad atsisakymu padengti minimas išlaidas yra ribojama jo teisė į sveikatos priežiūros paslaugas.

28.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba nagrinėjamu atveju jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Kadangi šioje byloje nenustatyti neteisėti atsakovo atstovo veiksmai, dėl kurių pareiškėjas patyrė jo nurodomą turtinę žalą, todėl pagrįstai netenkintas pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo priteisimo.

29.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                Iveta Pelienė

                Rasa Ragulskytė-Markovienė

                Ernestas Spruogis