Civilinė byla Nr. e2-453-464/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00114-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoplasta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 3 d. nutarties dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-1673-933/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoplasta“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Adaugusta“ dėl nuostolių ir sumokėtų sumų priteisimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ecoplasta“ kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės priteisti 123 150,26 Eur nuostolių atlyginimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad atsakovė teikė konsultacijas ieškovei, taip pat laimėjo pirmąjį ieškovės organizuotą konkursą ir 2018 m. rugsėjo 3 d. tarp šalių buvo sudaryta prekių, darbų ir paslaugų įsigijimo sutartis dėl nuotekų valymo sistemos įrengimo. Nors atsakovė, vykdydama sutartį, pristatė tam tikras nuotekų valymo sistemos dalis, tačiau jos neveikia ir yra nekokybiškos. Atsakovė sutartyje nustatytais terminais jos neįvykdė. Ieškovė dėl atsakovės padarytų sutarties pažeidimų patyrė 79 150,26 Eur nuostolius, be to, pareikalavo grąžinti jau sumokėtą atsakovei  44 000 Eur sumą, tačiau atsakovė į šiuos reikalavimus nereagavo. 

3.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Adaugusta“ nekilnojamąjį turtą, jo nesant / esant nepakankamai, areštuoti atsakovės kilnojamąjį turtą ir / arba turtines teises, o nesant kilnojamojo turto ir / ar turtinių teisių, arba jų esant nepakankamai, areštuoti pingines lėšas už 123 150,26 Eur sumą, esančias pas MB „Adaugusta“ ar trečiuosius asmenis. Ieškovės teigimu, ieškinys tikėtinai pagrįstas, o ieškinyje nurodytų faktinių bei teisinių argumentų pobūdis, grindžiama rašytiniais įrodymais, leidžia teigti, kad jis gali būti patenkintas. Taip pat yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atsakovė galimai yra nemoki, nes nevykdo realios ūkinės komercinės veiklos, negauna pajamų, nuo 2019 m. spalio 2 d. turi tik vieną darbuotoją, neturi nekilnojamojo turto. Siekdama išvengti priteistinos sumos sumokėjimo, kuri, atsižvelgiant į jos finansinę padėtį, atsakovei yra didelė, atsakovė gali inicijuoti nemokumo procesą. Taip pat atsakovė elgiasi nesąžiningai, nes vengia vykdyti sutartį, iškraipo duomenis ir nutyli informaciją. Atsakovės nesąžiningumas gali pasireikšti ir tuo, kad ateityje atsakovė turtą gali slėpti ir vengti ieškovei sumokėti priteistiną sumą. Ieškovės vertinimu, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nevaržys atsakovės teisių daugiau, nei būtina ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui užtikrinti.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 3 d. nutartimi ieškovės UAB „Ecoplasta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

5.       Teismas nurodė, kad ieškovės ieškinys gali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka – jame pateikti rašytiniai įrodymai, kurie pagrindžia ieškovės keliamus reikalavimus. Ieškinį galima vertinti kaip tikėtinai pagrįstą, tačiau į klausimą dėl materialiųjų ieškinio reikalavimų pagrįstumo bus galima atsakyti tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

6.       Kita vertus, teismas pažymėjo, kad didelės ieškinio sumos kriterijus pats savaime negali būti pakankamas pagrindas turto arešto taikymui, siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą – turi būti įrodytas atsakovės nesąžiningumas.

7.       Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo. Nors skiriasi šalių pozicijos ginčo klausimu, tačiau atsakovė nesislapsto nuo ieškovės, jos neignoruoja, nes yra teikiami atsakymai į ieškovės paklausimus ir pretenzijas, tarp šalių vyksta susirašinėjimas elektroniniu paštu. Ieškovė nuo 2020 m. kovo 31 d. nutraukė šalių 2019 m. rugsėjo 13 d. sudarytą sutartį, tačiau ir toliau bendradarbiavo su atsakove bei siekė išspręsti galimai netinkamai įvykdytų sutartinių įsipareigojimų klausimus. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė jau turėjo pareigą valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui pateikti aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir jos finansinė padėtis bloga. Net jeigu atsakovė yra finansiškai nepajėgi įvykdyti piniginio pobūdžio teismo sprendimą, jo vykdymo mechanizmas būtų užtikrintas nemokumo procese. Tuo tarpu įrodymų, patvirtinančių atsakovės siekį tyčia paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas, turint tikslą eliminuoti bet kokia galimybę ateityje iš turimo turto ar piniginių lėšų įvykdyti atsakovės nenaudai priimtą teismo sprendimą, byloje nėra.

8.       Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas, todėl jo netenkino.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9.       Ieškovė UAB „Ecoplasta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti, nutarties vykdymą pavesti UAB „Ecoplasta“ pasirinktam antstoliui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Teismas, spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. grėsmės galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui, neįvertino ieškovės pateiktų įrodymų ir argumentų visumos, kurie tokios grėsmės buvimą patvirtina. Vertinant, ar realiai egzistuoja grėsmė galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui, buvo būtina įvertinti aplinkybių visumą, tačiau teismas iš esmės vertino tik atsakovės (ne)sąžiningumą, bet nepasisakė nei dėl ieškinio dydžio, nei dėl atsakovės turtinės padėties. Šiuo atveju būtent nurodytų aplinkybių visuma (prasta atsakovės finansinė padėtis, didelė ieškinio suma, nesąžiningas atsakovės elgesys dar iki pareiškiant ieškinį) patvirtina, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar netgi taptų nebeįmanomas.

9.2.                      Atsakovės finansinė padėtis šiuo metu yra itin prasta, o ieškiniu reikalaujama priteisti pinigų suma, atsižvelgiant į atsakovės finansinę padėtį, vertintina kaip itin didelė. Nors viešai kol kas nėra prieinami aktualūs 2020 m. atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai, jos finansinė padėtis nėra gera, nes 2019 m. pabaigoje atsakovės darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 8 iki 1, ji neturi nekilnojamojo turto. Tai leidžia teigti, kad atsakovė nevykdo jokios realios ūkinės – komercinės veiklos, negauna jokių pajamų, kas galimai lėmė ir ginčo sutarties nevykdymą. Be to, ir viešai skeliami komentarai apie atsakovę leidžia manyti, kad ji turi mokumo problemų, todėl gali siekti išvengti priteistos sumos sumokėjimo ar inicijuoti nemokumo procesą.

9.3.                      Atsakovės nesąžiningumą patvirtina vengimas vykdyti sutartį, duomenų iškraipymas, informacijos nutylėjimas, taigi ateityje bus siekiama paslėpti turtą ar vengti sumokėti priteistiną sumą. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė su ieškove nekomunikuoja ir į ieškovės pasiūlymus dėl taikaus ginčo sprendimo nereaguoja jau ilgiau kaip pusė metų. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė tiek vykdydama sutartį, tiek po jos nutraukimo elgiasi nesąžiningai, o tai neabejotinai apsunkins galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis).

11.       Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas dėl atsakovo veiksmų, nukreiptų išvengti būsimo išieškojimo.

12.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną konstatavęs preliminarų ieškinio pagrįstumą, netenkino apeliantės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenustatęs vienos iš sąlygų jų taikymui, t. y. sprendimo neįvykdymo grėsmės, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik šiuo aspektu. 

13.       Su apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, nes vertino tik atsakovės nesąžiningumą, bet neįvertino ir nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su bloga  atsakovės finansine padėtimi bei jai didele ieškinio reikalavimo suma, nėra pagrindo sutikti.

14.       Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai jau suformuotoje praktikoje akcentuojama, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).

15.       Vadinasi, priešingai nei atskirajame skunde tvirtina apeliantė, grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pripažinimą lemia nes asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti tokias priemones, turtinės padėties ir jam pareikšto reikalavimo santykis ar, juo labiau, ne galimas jo nemokumo proceso iniciavimas, bet to asmens nesąžiningumas ir konkretūs jo atlikti / atliekami veiksmai, nukreipti į turto masės ar jo vertės sumažinimą. Apeliantė, remdamasi pavieniais teisminės praktikos pavyzdžiais apie ieškinio sumos ir atsakovo turtinės padėties reikšmę tokių ribojimų, kaip turto areštas, taikymui, neatsižvelgia į tai, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio visų pirma sprendžiama pagal toje konkrečioje byloje susiklosčiusias aplinkybes. Be to, ir apeliantės atskirajame skunde cituojamoje nutartyje, priimtoje  Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-23-1120/2021, taip pat yra akcentuojama, kad tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis, savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį. Kitoje apeliantės nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2A-870-781/2020 laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo sprendžiamas jau ginčą išnagrinėjus iš esmės, t. y. įsiteisėjusio, priimant apeliacinės instancijos teismo nutartį, teismo spendimo įvykdymui užtikrinti, atsižvelgiant į toje konkrečioje byloje nustatytus faktus, lemiančius tokių priemonių taikymo poreikį. Nagrinėjamoje byloje ginčas dar neišnagrinėtas, taigi nėra ir privalomai vykdytino teismo sprendimo.

16.       Taigi, nei didelė ieškinio reikalavimų suma, nei prasta to asmens finansinė padėtis nėra savaime pakankamos aplinkybės sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti, jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašanti šalis neįvardija ir neįrodo nesąžiningų veiksmų, nukreiptų turtui paslėpti, jo masei ar vertei sumažinti. Kitoks aiškinimas prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinio procesinio instituto, taikymo paskirčiai – iki ginčo galutinio išnagrinėjimo užkirsti kelią aplinkybėms, realiai galinčioms apsunkinti arba padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konstatuotina, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai apie didelę ieškiniu pareikštų reikalavimų sumą ir kartu sunkią atsakovės finansinę padėtį nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui neįrodyta.

17.       Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad jeigu ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas, apie tai taip pat ne kartą buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020). Turto arešto taikymas atsakovės turto masės nepadidina, todėl nei didelė ieškinio suma, nei tai, kad atsakovė galimai yra nemoki ar jos turtinė padėtis sunki nesudaro pagrindo automatiškai taikyti jos turto areštą.

18.       Asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl būtent asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones – šiuo atveju apeliantei – teko pareiga jį įrodyti. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovės veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jai nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020). Be kita ko, nesąžiningumas nustatomas kai atsakovas siekia paslėpti, perleisti kitiems asmenims savo turtą, jį įkeisti ar kitokiu būdu realiai apsunkinti ieškovui galimybė įvykdyti jam palankų teismo sprendimą.

19.       Apeliantė kaip galimai nesąžiningus įvardijo tokius atsakovės veiksmus, kaip finansinės atskaitomybės Juridinių asmenų registrui neteikimas, vėlavimas vykdyti sutartį net ir suteikus tam papildomą terminą, apeliantės įtikinėjimas, kad nuotekų valymo sistemos dalys veikia tinkamai, nebendradarbiavimas su apeliante ir pan. Tačiau visos šios aplinkybės sudaro ginčo iš esmės nagrinėjimo dalyką ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste nėra aktualios. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio byla nėra ir negali būti nagrinėjama iš esmės (pagal ginčo esmę sudarančius argumentus), nes tai prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui ir neproporcingai apsunkintų vienos iš ginčo šalių padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1172-943/2019). Tarp šalių kilęs ginčas dėl nuostolių priteisimo, kaip minėta pirmiau, dar nėra išnagrinėtas ir nėra nustatyta, kad atsakovė atliko kokius nors neteisėtus ar nesąžiningus veiksmus vykdydama sutartį, todėl nėra pagrindo šioje bylos nagrinėjimo proceso stadijoje pripažinti atsakovės nesąžiningumą.

20.       Taip pat nėra pateikta ir tokių įrodymų, kad atsakovė, sužinojusi apie jai pareikštus reikalavimus, perleido kitiems asmenims, įkeitė ar kitokiu būdu apsunkino savo turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, nutraukė vykdomą ūkinę veiklą  siekdama nuslėpti ar sumažinti gaunamas lėšas ir pan. Taigi, darytina išvada, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, išskyrus subjektyvų pačios apeliantės vertinimą, pagrindžiančių atsakovės nesąžiningumą ir jos sąmoningą siekį išvengti apeliantei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo, atitinkamai, nėra pagrindo konstatuoti, kad yra grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

21.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė teisingai, atsižvelgęs į šį institutą reglamentuojančių teisės normų aiškinimą teismų praktikoje bei jo taikymo išimtinumą. Aptarti ir kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                        Dalia Kačinskienė