Administracinė byla Nr. eA-1790-602/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04285-2018-3
Procesinio sprendimo kategorija 16.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 7 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo asociacijos „Elbingo bendruomenė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos „Elbingo bendruomenė“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas asociacija „Elbingo bendruomenė“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą „Dėl 2018-10-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymo Nr. A51-87005/18(2.15.1.1-MP3)“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 9 d. raštą Nr. A51-87005/18(2.15.1.1-MP3) (toliau – ir Raštas) bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pasiūlymą dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių (ne)keitimo (duomenys neskelbtini) mikrorajone, atsižvelgiant į jame nurodytus argumentus.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė iš esmės nemotyvavo savo atsakymo, nenagrinėjo ir nepateikė jokių duomenų apie (duomenys neskelbtini) mikrorajono vakarinės dalies želdynų poreikį, esamus plotus ir kitą su tuo susijusią informaciją. Taip buvo pažeistos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies nuostatos. Atsakovas neatsakė į pareiškėjo pasiūlymuose išreikštą susirūpinimą (duomenys neskelbtini) bei visos aplink jį esamos „žalios zonos“ (želdynų) likimu, būsima teisine padėtimi bei teritoriniu reglamentavimu. Pareiškėjo žiniomis, pagal įstatymą jokia statyba prie vandens telkinio yra negalima arčiau kaip 100 metrų. Atsakovas deklaravo gamtos išsaugojimo ir jos plėtimo tikslus, tačiau realiai mažino gamtos plotus, siaurino ir trumpino nustatytą 100 metrų atstumą nuo upelio teritorijos, legalizavo būsimus statybos projektus neaiškiais pagrindais. Iš pateikiamo Vilniaus miesto bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) ir rajono ortofoto, 2018 m. Google Maps žemėlapių, 2018 m. gruodžio 4 d. regia.lt viešų ortofotografinių šaltinių medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) mikrorajone beveik nėra jokių poilsio aikštelių, viešų teritorijų bei parkų. Skundžiamame Rašte nepateikta informacijos apie tai, ar buvo patikrinta mikrorajono želdynų teritorija, nenustatyta, ar tokie statybos darbai pakenks žaliajai zonai, ar tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Be to, atsakovas pats paminėjo, kad reikia atsižvelgti į visus kitus viešuosius interesus, tačiau rinkosi plėtoti tik vieną – tą, kuris suteiks ekonominės naudos ir plės infrastruktūrą teritorijoje, kurioje akivaizdžiai jos nereikia plėtoti, nes dėl padidėjusio automobilių srauto susisiekimas taps labai sudėtingas. Atsakovas prieštaravo pats sau, teigdamas, kad vadovaujasi viešojo intereso gynimu, kuris apima visus svarbiausius žmonių interesus, tačiau prioritetu laikydamas investicijų skatinimą. Pareiškėjo nuomone, sprendimas, kuriuo plečiama infrastruktūra, niokojama gamta, negali būti laikomas tinkamu.
3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą savo praktikoje yra nurodęs, kad pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui (2017 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017 ir kt.). Pareiškėjas skunde nenurodė jokių procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų būti laikomi esminiais, sprendžiant dėl Rašto teisėtumo. Pareiškėjas skunde patvirtino, kad jam yra žinomi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymo tenkinti 2018 m. birželio 27 d. asociacijos „Elbingo bendruomenė“ pasiūlymą motyvai, tačiau nesutiko su jų turiniu ir pakankamumu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ir atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento derinimo ir tikrinimo stadijose (2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-169/2012). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo teismas vertinti neturi teisės (2016 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016). Pareiškėjas pateiktame skunde teismui iš esmės kvestionuoja rengiamo bendrojo plano sprendinių teisėtumą.
5. Ginčo teritorijoje esantis želdynas, žymimas indeksu (duomenys neskelbtini), priskirtinas intensyviai naudojamiems želdynams. Tai yra rajoninės reikšmės parkas–jungtis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694 „Dėl atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintomis Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normomis (toliau – ir Želdynų normos) atskirųjų želdynų mažiausias plotas, tenkantis vienam gyventojui dideliame mieste, yra 8 kv. m (Želdynų normų 14 p.). Pagal keičiamo Bendrojo plano sprendinius funkcinėje zonoje (duomenys neskelbtini) maksimalus prognozuojamas gyventojų skaičius yra apie 1 600 gyventojų, o visame (duomenys neskelbtini) rajone – apie 11 000 gyventojų. Želdynų plotas mikrorajone – 149 462 kv. m. Taigi želdynų kiekis, tenkantis 1 gyventojui visame (duomenys neskelbtini) rajone, yra 13,6 kv. m. Be to, šalia yra besiribojantis želdynas (duomenys neskelbtini). Taip pat, remiantis minėtomis Želdynų normomis, rajoninio želdyno didžiausias pasiekiamumo spindulys yra 800 m. Viešinimui pateiktuose Bendrojo plano sprendiniuose numatyta intensyvaus naudojimo želdynų funkcinė zona tenkina kvartalų tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių želdyno pasiekiamumo reikalavimus, nes numatyta 300 m nuo būsto iki artimiausio vietinio želdyno.
6. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginys apie planuojamą statybą prie (duomenys neskelbtini), pažeidžiant 100 metrų atstumą, nepagrįstas jokiais argumentais ar įrodomąją reikšmę turinčiais duomenimis, todėl neaišku, ką pareiškėjas turėjo omenyje. Atsakovas nurodė, kad asociacija „Elbingo bendruomenė“ siekia (duomenys neskelbtini) mikrorajono (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų intereso į kraštovaizdžio, gamtos išteklių apsaugą ir racionalų naudojimą užtikrinimo, tačiau Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte investicijų skatinimas taip pat priskirtinas prie visuomenės (viešojo) intereso, tad nepagrįstais laikytini pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas neužtikrino visuomenės interesų. Darnios plėtros principas reikalauja, kad būtų atsižvelgiama į visus visuomenės interesus.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepimą grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kaip atsakovas.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu pareiškėjo asociacijos „Elbingo bendruomenė“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.
9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. lapkričio 19 d. atsakymo „Dėl 2018-10-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymo Nr. A51-87005/18(2.15.1.1-MP3)“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 9 d. rašto Nr. A51-87005/18(2.15.1.1-MP3) teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 26 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su pasiūlymu dėl Vilniaus miesto bendrojo plano (ne)keitimo ir prašė nekeisti Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) mikrorajono teritorijos, galiojančiame plane pažymėtos (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) apsaugos teritorijos ir jos nemažinti, palikti esamą padėtį, apsaugos teritorijos vietą bei plotą, nenumatant toje vietovėje jokios žemės sklypo paskirties konversijos, nenumatant jokių statinių, išskyrus rekreacinės funkcijos stiprinimą ir tausojimą.
11. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2018 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. A51-66033/18(2.15.1.1-MP3) „Dėl Bendrojo plano sprendinių“ pranešė, kad į pareiškėjo pasiūlymą neatsižvelgta. Pareiškėjas šį atsakymą apskundė Inspekcijai. Inspekcija 2018 m. rugsėjo 9 d. rašte „Dėl pasiūlymo rengiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimą“ nurodė, kad pareiškėjo apsiūlymai buvo atmesti nemotyvuotai, nepaaiškinus pasiūlymų nepriimtinumo priežasčių, pažeisti Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies ir Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1267, 6.4.2 papunkčio reikalavimai. Planavimo organizatoriui buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. PN-1090 panaikinti atsakymą į pateiktus planavimo pasiūlymus ir pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo pasiūlymus dėl Bendrojo plano sprendinių.
12. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. spalio 9 d. raštu Nr. A51-87005/18(2.15.1.1-MP3) „Dėl pasiūlymų Bendrojo plano keitimui“ nurodė, kad panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. A51-66033/18(2.15.1.1-MP3) „Dėl Bendrojo plano sprendinių“ ir teikia naują atsakymą. Informavo, kad į pareiškėjo pasiūlymą neatsižvelgta. Nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė priėmė sprendimą prioritetu laikyti investicijų skatinimą, pagrindžiant želdynų normų, savivaldybei būtinos inžinerinės infrastruktūros plėtojimą, sveikatos apsaugą ir kitus teisės aktų reikalavimus. Intensyvaus naudojimo želdynų plotai tikslinti, atsižvelgiant į Želdynų normas bei vadovaujantis Vilniaus miesto vandens telkinių slėnių apsaugos ir pritaikymo rekreacijai specialiojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 1-2285, sprendiniais. Funkcinė zona išskirta taip pat atsižvelgiant į reljefą. Teritorijose, kurios galėtų būti urbanizuojamos, bus formuojami žemės sklypai nuosavybės teisėms atkurti. Inspekcija 2018 m. lapkričio 19 d. atsakyme pareiškėjui „Dėl 2018-10-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymo Nr. A51-87005/18(2.15.1.1-MP3)“ nurodė, kad planavimo organizatorius įvykdė privalomojo nurodymo reikalavimus.
13. Teismas vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi (redakcija, galiojusia nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų (redakcija, galiojusia nuo 2016 m. lapkričio 9 d. iki 2018 m. spalio 31 d.) 6.4.2 papunkčiu ir šių teisės normų turinį aiškinančia Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo praktika ir pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su atsakymuose nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais, dėl kurių nėra atsižvelgiama į pareiškėjo pasiūlymą. Pirma, teismas įvertino skundžiamo Rašto turinį, taip pat apimtį, kurie patvirtina atsakymo išsamumą. Pareiškėjas pateikė vieną pasiūlymą (nekeisti galiojančio Bendrojo plano sprendinių) į kurį gavo atsakymą (į pasiūlymą neatsižvelgiama), atsisakymo atsižvelgti į pasiūlymą faktinius motyvus (prioritetas teikiamas investicijų skatinimui, želdynų ir apsauginės zonos tikslintos atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, funkcinė zona išskirta atsižvelgiant taip pat ir į reljefą, bus formuojami sklypai nuosavybės teisėms atkurti) ir teisinius motyvus (Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnis, Želdynų normos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planas, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, kt.). Antra, pareiškėjo skundo teismui turinys patvirtina, kad pareiškėjas suprato pasiūlymo atmetimo motyvus ir nesutinka ne dėl jų nebuvimo, o dėl jų turinio. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų apie (duomenys neskelbtini) mikrorajono vakarinės dalies želdynų poreikį, esamus plotus ir su tuo susijusios informacijos. Teismas atmetė šiuos argumentus, nes Rašte pasiūlymui dėl želdynų skirta ketvirta pastraipa, kurioje nurodomi teisės aktai, kuriais vadovaujamasi, identifikuojama, kad ginčo teritorijoje yra intensyvaus naudojimo želdynų plotai, paaiškinama, kaip buvo patikslinti želdynų plotai, informuojama apie statybas arčiau nei 100 metrų nuo esamų upelio ir nurodoma, kad funkcinė zona išskirta atsižvelgiant į reljefą. Trečia, teismas pabrėžė, kad pareiškėjas kelia ne motyvų nebuvimo, o motyvų išsamumo, pakankamumo klausimus. Teismas sutiko, kad atsiliepime atsakovas dar labiau detalizavo savo motyvus ir motyvavo detaliau, tačiau nagrinėjamoje byloje sprendė, kad motyvų išsamumas skundžiamame Rašte buvo pakankamas. Pareiškėjas ne nežinojo skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų, o norėjo juos dar patikslinti, detalizuoti. Tai buvo padaryta atsiliepime, o nesutikimo su motyvais argumentų teismas nagrinėjamoje byloje neanalizavo, nes, kaip minėta, pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013).
14. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau teismas vertino, kad jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėjo.
15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad atsakovas įvertino pareiškėjo pasiūlymą, jį išanalizavo ir pateikė faktiškai ir teisiškai pakankamai motyvuotus paaiškinimus, kodėl pasiūlymai atmetami, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris negali būti panaikintas skunde išdėstytais ar kitais pagrindais, todėl pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.
III.
16. Pareiškėjas asociacija „Elbingo bendruomenė“ (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
17. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymi, kad skundžiamame Rašte atsakovas nurodė, jog prioritetu laiko investicijų skatinimą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nevertino to, jog pareiškėjas teikė teisinius argumentus dėl keliamų reikalavimų valstybei, kurių ji nesilaiko ir pažeidžia savo atsakymais ir priimamais sprendimais dėl statybų upelio teritorijoje. Pareiškėjas nurodo, kad nekelia klausimo dėl argumentų išsamumo, o pateikia aiškius argumentus dėl to, kad raštai neatitinka valstybės institucijoms keliamų reikalavimų ir pažeidžia tikslus, numatytus teisės aktuose. Skundžiami raštai neatitinka reikalavimo išsamiai motyvuoti savo atsisakymą, kadangi yra pateikta neaiški ir niekaip nesusijusi su pareiškėjo pateiktais prašymais medžiaga. Atsakymai neatitinka visuomenės poreikių ir nebuvo nurodyta, kaip jie gina (duomenys neskelbtini) mikrorajono gyventojų interesus. Jie paremti tuo, jog prioritetas turi būti teikiamas investicijų skatinimui, niekaip nemotyvuojant, kodėl ne želdynų išsaugojimui, jeigu tai prieštarauja investicijų skatinimui.
18. Pareiškėjas akcentuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybė deklaruoja, jog reikia saugoti aplinką, puoselėti ją ir net plėsti, tačiau šiuo atveju pasirenka prioritetu investicijų skatinimą, o ne želdynus. Taigi Vilniaus miesto savivaldybė pati nurodo, kad reikia stiprinti ir didinti gamtos dalį (duomenys neskelbtini) rajone, tačiau iš pateikto Bendrojo plano matyti, kad žalioji zona, dabartiniame plane žymima indeksu (duomenys neskelbtini), būsimajame pakeitime (duomenys neskelbtini) yra sumažėjusi, prie (duomenys neskelbtini) yra planuojama (legalizuojama) statyba. Taigi savivaldybė mažina gamtos plotus nepaaiškindama, kodėl ir kaip tai gali būti laikoma teisėtu sprendimu. Vienintelis (duomenys neskelbtini) rajoną kertantis (duomenys neskelbtini) šiuo metu planuojamas užstatyti gyvenamąja teritorija ir tokiu būdu yra pasmerktas urbanizacijai ir sunaikinimui. Savivaldybė pati teigia, kad reikia atsižvelgti į visus kitus viešuosius interesus, tačiau renkasi ginti ir plėtoti tik vieną – tą, kuris suteiks ekonominės naudos ir plės infrastruktūrą teritorijoje, kurioje akivaizdžiai jos nereikia plėtoti, nes dėl padidėjusio automobilių srauto, susisiekimas tapo labai sudėtingas. Pasirenkant tokį sau ekonomiškiau naudingą sprendimą, yra pažeidžiami visi kiti viešojo intereso reikalavimai ir toks sprendimas akivaizdžiai yra neteisingas ir prieštaraujantis teisės aktams. Viešasis interesas, kaip pažymi pati savivaldybė, susideda iš daugelio aspektų, todėl vertinami turi būti visi, o ne tik tie, kurie yra ekonomiškiau naudingi pačiai savivaldybei, tačiau keliantys daugiau žalos jos gyventojams.
19. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
20. Atsakovas pažymi, kad
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Teisės aktai nenumato planavimo organizatoriaus pareigos bet kuriuo atveju priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus (pvz., 2017 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017). Pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde nenurodo jokių esminių procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų būti laikomi esminiais sprendžiant dėl Rašto, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo pasiūlymą, teisėtumo. Atsakovo atsakymas yra išsamus, kadangi pareiškėjas pateikė vieną pasiūlymą (nekeisti galiojančio Bendrojo plano sprendinių), į kurį gavo atsakymą (į pasiūlymą neatsižvelgiama), atsisakymo atsižvelgti į pasiūlymą faktinius motyvus (prioritetas teikiamas investicijų skatinimui, želdynų ir apsauginės zonos tikslintinos atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, funkcinė zona išskirta atsižvelgiant taip pat į reljefą, bus formuojami sklypai nuosavybės teisėms atkurti) ir teisinius motyvus (Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnis, Želdynų normos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 4 įgyvendinimo planas, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, kt.). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ir atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento derinimo ir tikrinimo stadijose (2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-169/2012). Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai patvirtina aplinkybę, kad šiuo atveju pareiškėjas nekvestionuoja Rašto motyvuotumo, tačiau siekia įrodyti tariamą rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių neteisėtumą ir nepagrįstumą. Atsakovas taip pat pastebi, kad turi būti atsižvelgiama į visus visuomenės interesus, t. y. vadovavimasis tik vienu interesu (grupės gyventojų interesu šalia jų gyvenamosios vietos turėti jų norimo dydžio želdyną) prieštarauja darnios plėtros principams. 21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
22. Inspekcija pažymi, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą, investicijų skatinimas, kuris, anot apelianto, skundžiamame Rašte laikomas prioritetu, taip pat priskirtinas prie visuomenės (viešojo) intereso, todėl nepagrįstais laikytini pareiškėjo teiginiai, jog ginčijami sprendimai, kuriuose prioritetas teikiamas investicijų skatinimui, niekaip nemotyvuojant, kodėl ne želdynų išsaugojimui, yra laikytini priešingais visuomenės interesams. Apeliantas nepagrindė, kaip šiuo atveju yra pažeidžiami visuomenės interesai, apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų būti laikomi esminiais, sprendžiant dėl ginčijamų institucijų sprendimų teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai vadovavosi suformuota teismų praktika ir Bendrojo plano pakeitimų sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo nevertino.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
23. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. lapkričio 19 d. atsakymo „Dėl 2018-10-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymo Nr. A51-87005/18(2.15.1.1-MP3)“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 9 d. rašto Nr. A51-87005/18(2.15.1.1-MP3), kuriais į pareiškėjo pasiūlymą dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių neatsižvelgta, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pasiūlymą dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių (ne)keitimo (duomenys neskelbtini) mikrorajone, atsižvelgiant į jame nurodytus argumentus.
24. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 26 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su pasiūlymu dėl Vilniaus miesto bendrojo plano (ne)keitimo ir prašė nekeisti Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) mikrorajono teritorijos, galiojančiame plane pažymėtos (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) apsaugos teritorijos ir jos nemažinti, palikti esamą padėtį, apsaugos teritorijos vietą bei plotą, nenumatant toje vietovėje jokios žemės sklypo paskirties konversijos, nenumatant jokių statinių, išskyrus rekreacinės funkcijos stiprinimą ir tausojimą.
25. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2018 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. A51-66033/18(2.15.1.1-MP3) „Dėl Bendrojo plano sprendinių“ pranešė, kad į pareiškėjo pasiūlymą neatsižvelgta. Pareiškėjas šį atsakymą apskundė Inspekcijai. Inspekcija 2018 m. rugsėjo 9 d. rašte „Dėl pasiūlymo rengiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimą“ nurodė, kad pareiškėjo pasiūlymai buvo atmesti nemotyvuotai, nepaaiškinus pasiūlymų nepriimtinumo priežasčių. Planavimo organizatoriui buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. PN-1090 panaikinti atsakymą į pateiktus planavimo pasiūlymus ir pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo pasiūlymus dėl Bendrojo plano sprendinių.
26. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. spalio 9 d. raštu Nr. A51-87005/18(2.15.1.1-MP3) „Dėl pasiūlymų Bendrojo plano keitimui“ nurodė, kad panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 3 d. raštą ir teikia naują atsakymą. Informavo, kad į pareiškėjo pasiūlymą neatsižvelgta. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė priėmė sprendimą prioritetu laikyti investicijų skatinimą, pagrindžiant želdynų normų, savivaldybei būtinos inžinerinės infrastruktūros plėtojimą, sveikatos apsaugą ir kitus teisės aktų reikalavimus. Intensyvaus naudojimo želdynų plotai tikslinti, atsižvelgiant į Želdynų normas bei vadovaujantis Vilniaus miesto vandens telkinių slėnių apsaugos ir pritaikymo rekreacijai specialiojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 1-2285, sprendiniais. Funkcinė zona išskirta taip pat atsižvelgiant į reljefą. Numatyta, kad teritorijose, kurios galėtų būti urbanizuojamos, bus formuojami žemės sklypai nuosavybės teisėms atkurti. Inspekcija 2018 m. lapkričio 19 d. atsakyme pareiškėjui „Dėl 2018-10-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymo Nr. A51-87005/18(2.15.1.1-MP3)“ nurodė, kad planavimo organizatorius įvykdė privalomojo nurodymo reikalavimus.
27. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, padarė išvadą, kad skundžiamas Raštas ir Inspekcijos sprendimas pagal savo apimtį ir turinį yra išsamūs, motyvuoti, pagrįsti teisės aktais, o pareiškėjas iš esmės nesutinka su atsakymuose nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais, dėl kurių nėra atsižvelgiama į pareiškėjo pasiūlymus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodydamas, kad Raštas ir yra nemotyvuotas, nesusijęs su pareiškėjo pasiūlymu, skundžiami aktai paremti tuo, jog prioritetas turi būti teikiamas investicijų skatinimui, niekaip nemotyvuojant, kodėl ne želdynų išsaugojimui.
28. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, atsikirtimus į apeliacinį skundą, tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalį pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo pabaigos, o viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu. Teritorijų planavimo įstatymo straipsnio 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę; apibendrinamąją medžiagą, visuomenės pasiūlymų kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Planavimo organizatoriams atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba atmeta pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą).
29. Aiškindamas šių teisės normų turinį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad minėtose normose aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (žr., pvz., 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-169/2012; 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2031/2014; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-711-525/2015; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016; 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017; 2020 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1007-822/2020 ir kt.).
30. Pažymėtina ir tai, kad teismas, nagrinėdamas savivaldybės administracijos bei Inspekcijos atsakymų teisėtumą ir pagrįstumą neturi teisės vertinti rengiamų bendrojo plano pakeitimų sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016). Pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013; 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017).
31. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi pareiškėjo skundo bei apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su atsakymuose nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais, dėl kurių nėra atsižvelgiama į pareiškėjo pastabas ir pasiūlymus. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė vieną pasiūlymą (nekeisti galiojančio Bendrojo plano sprendinių), į kurį gavo atsakymą (į pasiūlymą neatsižvelgiama), atsisakymo atsižvelgti į pasiūlymą faktinius motyvus (prioritetas teikiamas investicijų skatinimui, želdynų ir apsauginės zonos tikslintos atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, funkcinė zona išskirta atsižvelgiant taip pat ir į reljefą, bus formuojami sklypai nuosavybės teisėms atkurti) ir teisinius motyvus (Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnis, Želdynų normos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planas, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, kt.). Taigi pareiškėjui buvo pateiktas motyvuotas atsakymas dėl pasiūlymų nepriimtinumo, kurio motyvaciją pareiškėjas aiškiai suprato ir ginčija teismui pateiktame skunde. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame Rašte išdėstytų motyvų išsamumas yra pakankamas, jame, be kita ko, pasisakyta, kad savivaldybė, vadovaudamasi darnios plėtros principais, įvertino ne tik gamtos išteklių apsaugos ir racionalaus naudojimo, bet ir kitus viešojo intereso aspektus. Rašte pabrėžiama, kad intensyvaus naudojimo želdynų funkcinė zona tenkina kvartalo želdyno prieinamumo ir želdyno, tenkančio vienam gyventojui, reikalavimus, nustatytus Želdynų normose ir nepažeidžia visuomenės viešojo intereso. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai iš esmės susiję ne su Rašto ar Inspekcijos sprendimo motyvuotumu, o su siekiu įrodyti rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių neteisėtumą ir nepagrįstumą.
32. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vertinti konkrečių pasiūlymų atmetimo motyvų turinio (pareiškėjo nesutikimo su pasiūlymų atmetimu motyvų), tačiau pabrėžtina, kad nesutikimo su pasiūlymais ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013; 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017).
33. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, pritardama ir nekartodama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia motyvuotų, galiojančios teisės nuostatomis bei bylos faktinėmis aplinkybėmis paremtų pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Inspekcijos atsakymų teisėtumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo asociacijos „Elbingo bendruomenė“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Veslava Ruskan
Skirgailė Žalimienė