Civilinė byla Nr. e2YT-26662-819/2019

Procesinis Nr. 2-68-3-20658-2019-2

Procesinio dokumento kategorija:

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,

sekretoriaujant Lolitai Mankevičiūtei,

dalyvaujant pareiškėjo J. B. (J. B.) atstovei advokatei Agatai Staševskajai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. B. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Byloje dalyvauja suinteresuoti asmenys valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, M. B..

Teisėja

nustatė:

pareiškėjas pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jo tėvo V. P. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjas faktiniu valdymu priėmė jo palikimą. Nurodo, kad šis faktas nustatytinas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą į V. P. palikimą.

Pareiškime (e. b. l. 1-3) pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas V. P.. Pareiškėjas yra vienintelis pirmos eilės įpėdinis, apie kitų galimų įpėdinių buvimą jam nėra žinoma. V. P. mirė būdamas ištuokoje, pareiškėjas yra vienintelis jo sūnus. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjo motinos M. B. vardu yra registruotas žemės sklypas su statiniais adresu (duomenys neskelbtini).  Šis žemės sklypas pareiškėjo motinos buvo įgytas 1993 m. gruodžio 28 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 6284 pagrindu, kuomet pareiškėjo tėvai dar buvo santuokoje. Jų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Todėl, pareiškėjo teigimu, šis žemės sklypas laikytinas bendrąja jungtine pareiškėjo tėvų nuosavybe. Po V. P. mirties į notarų biurą dėl V. P. palikimo priėmimo pareiškėjas nesikreipė, nes tuo momentu pareiškėjas buvo nepilnametis. Jo motina M. B. nežinojo, kad nepilnamečio vaiko vardu galėjo pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo, dėl ko pareiškėjas ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių nepadavė notarui laiku pareiškimo dėl palikimo priėmimo. Apie savo teisių pažeidimą pareiškėjas sužinojo tik 2019 m. birželio mėnesį, kai kartu su mama kreipėsi į notarą dėl pusės žemės sklypo ir pastato adresu (duomenys neskelbtini), jam dovanojimo. Po pareiškėjo tėvo mirties likusį turtą faktiškai pradėjo valdyti pareiškėjo motina M. B., o jam tapus pilnamečiu, turtą pareiškėjas su motina valdė kartu, bendrai pastatė gyvenamąjį namą, jį įregistravo ir jame gyvena. Pareiškėjo teigimu, šios aplinkybės liudija, kad po V. P. mirties jo turtas pareiškėjo vardu buvo pradėtas valdyti jo įstatyminės atstovės motinos M. B., kas yra pagrindu pripažinti, kad pareiškėjas per savo įstatyminę atstovę aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti teises į atsiradusį palikimą, prisiimti visas pareigas, kilusias bei galinčias kilti iš palikimo, naudotis visu palikėjo turtu kaip savo.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą (e. b. l. 51-68), kuriame nurodė neprieštaraujantis pateiktam pareiškimui.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė teismui atsiliepimą (e. b. l. 68-69), kuriame nurodo, kad pareiškėjas turi pateikti teismui konkrečius įrodymus, kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai nustatyti, jog jis atliko konkrečius veiksmus mirusio tėvo palikimui priimti, o teismui įsitikinus, kad pareiškėjo prašymas visapusiškai pagrįstas įrodymais, VĮ „Turto bankas“ nurodo neprieštaraujantis jo patenkinimui. Paaiškina, kad 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis šiomis Taisyklėmis valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo VĮ „Turto bankas“. VĮ „Turto bankas“ neturi duomenų apie V. P. palikimo paveldėjimą ir jo faktinį valdymą, taip pat nevykdo minėto asmens turto paveldėjimo procedūrų.

Suinteresuotas asmuo M. B. atsiliepimu pareiškimą prašo tenkinti pilna apimtimi (e. b. priedas, b. l. 6). Nurodo, kad po buvusio sutuoktinio mirties nežinojo, kad turi imtis aktyvių veiksmų palikimui priimti nepilnamečio vaiko vardu. Patvirtina, kad pareiškėjas per ją palikimą po velionio mirties pradėjo faktiškai valdyti, paveldėtame sklype buvo pastatytas gyvenamasis namas, kuriame tiek ji, tiek pareiškėjas šiuo metu gyvena.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė pareiškime išdėstytą poziciją, aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti. Suinteresuoti asmenys į bylos nagrinėjimą neatvyko.

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 7, 8). Mirties momentu V. P. buvo ištuokoje, buvo užauginęs vieną vaiką –  pareiškėją J. B., gim. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 6, 8). V. P. mirus notaro biure pagal jo paskutinę gyvenamąją vietą  nebuvo pradėta V. P. paveldėjimo byla (e. b. l. 118-119), byloje nėra duomenų, kad V. P. būtų palikęs testamentą (e. b. l. 12, 99, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre yra registruota suinteresuoto asmens M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė į 0,06 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 9-10, 97-98), įgyta 1993 m. gruodžio 28 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 6284 pagrindu. Pastarosios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu suinteresuotas asmuo M. B. buvo santuokoje su V. P. (e. b. l. 11). Nuosavybės teisė į šį žemės sklypą (jo dalį) V. P. vardu nėra registruota (e. b. l. 96, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

V. P. mirties momentu galiojęs 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 587 straipsnis numatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis numatė, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po V. P. mirties pareiškėjas, būdamas įstatyminiu jo įpėdiniu (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjas teigia, kad nors jis į notarą nesikreipė, jis tėvo turtą per savo įstatyminę atstovę motiną po jo mirties pradėjo faktiškai valdyti, ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes jis pareiškėjui turi juridinę reikšmę.

Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įvertinus tai, kad pareiškėjas yra V. P. įstatyminis įpėdinis, pripažintina, kad prašomas nustatyti faktas, kad jis priėmė savo tėvo V. P. palikimą po jo mirties pradėdamas turtą faktiškai valdyti, pareiškėjui turi juridinę reikšmę (CPK 444 straipsnio 1 dalis), nes toks faktas sąlygotų paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą į V. P. mirties momentu nuosavybės teise valdytą turtą.

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).

Byloje nustatyta, kad V. P. mirties momentu nekilnojamojo turto registre jo buvusios sutuoktinės M. B. vardu buvo registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įgytas 1993 m. gruodžio 28 d., jai esant santuokoje su V. P.. Tuo metu sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. CK, kaip iš esmės ir SŠK, įtvirtinta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Byloje taip pat nustatyta, kad mirusiojo V. P. ir M. B. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 11), tačiau turtas tarp buvusių sutuoktinių padalintas nebuvo. Byloje nėra duomenų, kad turtas tarp V. P. ir M. B. būtų padalintas vėliau (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Įvertinus šias aplinkybes, SŠK 23 straipsnio 3 dalies nuostatas, sutiktina su pareiškėju, kad V. P. jo mirties dieną turėjo nuosavybės teisę į dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

Iš pareiškėjo, jo atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad nors pareiškėjas V. P. mirties momentu buvo nepilnametis – 9 metų amžiaus, jo valią dėl palikimo po tėvo mirties išreiškė jo motina (1964 m. CK 4 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis), kuri, veikdama savo ir pareiškėjo vardu kaip jo įstatyminė atstovė, toliau valdė šį žemės sklypą kaip savo. Abejoti šiomis aplinkybėmis teismas neturi jokio pagrindo, nes iš byloje surinktų duomenų neginčijamai nustatyta, kad po V. P. mirties buvo atlikti ne tik šio žemės sklypo kadastriniai matavimai (2008 m. lapkričio 5 d.), bet ir 2010-2013 m. jame buvo pastatytas vienbutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas nekilnojamojo turto registre suinteresuoto asmens M. B. nuosavybės teise. Šiame name gyvena tiek pareiškėjas, tiek jo motina suinteresuotas asmuo M. B.. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad per šešis mėnesius po V. P. mirties ar vėliau kokie nors asmenys būtų reiškę pretenzijas į jo palikimą.  Nurodytų aplinkybių visuma, teismo vertinimu, yra pakankama teigti, kad pareiškėjas po jo tėvo V. P. mirties per savo įstatyminę atstovę motiną M. B. iki pilnametystės, vėliau pats valdė ir naudojo jo tėvui priklausančią žemės sklypo dalį kaip savo ir tokiu būdu priėmė jo palikimą. Įvertinus tai, pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

pareiškėjos J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė pareiškėjas J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti. Šis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į turtą, priklausiusį V. P., išduoti pareiškėjui J. B..

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                               Asta Misiūnaitė-Bashir