Baudžiamoji byla Nr. 2K-183/2010

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija:

  1.1.8.10.1.

  1.1.8.11. (S)

                                   

  

                                                                    

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. kovo 30 d.

Vilnius

  

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 9 d. nuosprendžio.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. nuosprendžiu M. B. nuteistas pagal:

BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios, t. y. subendrintos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės, iš dalies pridedant pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams dviems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams keturiems mėnesiams.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaičiuotas pagal Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nuosprendį atliktos bausmės laikas.

Priteista iš M. B. nukentėjusiajai I. S. 440 Lt turtinei žalai atlyginti.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 9 d. nuosprendžiu Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.

Pakeistas Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. nuosprendis. Panaikintas pagal Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nuosprendį atliktos bausmės įskaitymas į skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę.

Ištaisyta nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryta klaida ir vietoje BK 63 straipsnio 3 dalies įrašyta BK 63 straipsnio 4 dalis, o vietoje BK 64 straipsnio 4 dalies įrašyta BK 63 straipsnio 3 dalis.

Kita Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

 

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

 

n u s t a t ė :

 

M. B. nuteistas už tai, kad 2007 m. sausio 15 d., apie 11.00 val., Kaune, prie V. Krėvės pr. esančio namo, kurio Nr. 43a, turėdamas tikslą panaudoti svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bankomate, neteisėtai įgijęs, t. y. radęs svetimą – I. S. vardu išduotą „Snoro lizingas + Senukų prekybos centras“ mokėjimo kortelę, Nr. (duomenys neskelbtini), su jos naudotojo tapatybę patvirtinimo priemonės duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodu, juos pas save neteisėtai laikė, ne trumpiau kaip iki 2007 m. sausio 15 d., 11.09 val., kai pradėjo inicijuoti bankines operacijas.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – I. S. turimus AB banko „Snoras“ sąskaitoje pinigus, panaudodamas neteisėtai įgytą svetimą, t. y. I. S. išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „Snoro lizingas + Senukų prekybos centras“ mokėjimo kortelę, Nr. (duomenys neskelbtini), ir jos naudotojo tapatybę patvirtinimo priemonės duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodą, juos neteisėtai panaudojo AB banko „DnB Nord“ bankomate, esančiame Kaune, V. Krėvės pr. 43a, septynioms finansinėms operacijoms inicijuoti, o būtent, 2007 m. sausio 15 d., nuo 11.07 val. iki 11.09 val., įdėdamas kortelę į bankomatą ir patvirtindamas jos naudotojo tapatybę – suvesdamas PIN kodą, neteisėtai inicijavo septynias finansines operacijas, kurių metu nuėmė 440 Lt.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – I. S. AB banke „Snoras“ sąskaitoje turimus pinigus, 2007 m. sausio 15 d., nuo 11.07 val. iki 11.09 val., AB banko „DnB Nord“ bankomate, esančiame Kaune, V. Krėvės pr. 43a, neteisėtai panaudodamas septynioms finansinėms operacijoms inicijuoti I. S. vardu išduotą „Snoro lizingas+ Senukų prekybos centras“ mokėjimo kortelę, Nr. (duomenys neskelbtini), su jos naudotojo tapatybę patvirtinimo priemonės duomenimis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodu, t. y. įdėdamas kortelę į bankomatą ir patvirtindamas jos naudotojo tapatybę – suvesdamas PIN kodą, neteisėtai inicijavo septynias finansines operacijas, kurių metu nuėmė 440 Lt, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – I. S. priklausančius 440 Lt.

Kasaciniu skundu nuteistasis M. B. prašo teismą pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 9 d. nuosprendį.

Kasatorius skunde teigia, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 9 d. nuosprendyje panaikinęs pagal Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nuosprendį atliktos bausmės įskaitymą į Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatorius mano, kad taip pagal Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nuosprendį neatlikta bausmės dalis buvo nepridėta ir neįskaityta, nors Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 9 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje neatliktos bausmės dalis sutrumpinta, taigi turėjo būti sutrumpinta ir subendrinta galutinė bausmė, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje tai nepadaryta.

Taip pat kasatorius teigia, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. nuosprendis įsiteisėjo tik priėmus Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 9 d. nuosprendį, todėl pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. nuosprendį neatliktos bausmės dalis turi būti skaičiuojama nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. 2009 m. spalio 9 d.

Be to, kasatorius nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes turėjo bendrinti vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, t. y. apėmimo būdu, nes padarytos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį ir labai skiriasi pagal pavojingumą (BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas, o BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje – apysunkiai nusikaltimai).

Taip pat kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 9 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarė klaidą vietoje BK 63 straipsnio 3 dalies įrašydamas BK 63 straipsnio 4 dalį, o vietoje BK 64 straipsnio 4 dalies įrašydamas BK 63 straipsnio 3 dalį.

Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrindamas apėmimo būdu baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Taip pat Kauno miesto apylinkės teismas teisingai nurodė, kad BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika laikytina atskira baigtine nusikalstama veika kasatoriui neteisėtai įgijus bei laikius nors ir trumpą laiko tarpą svetimą mokėjimo kortelę. Todėl paskirtos bausmės šiuo atveju bendrinamos pagal BK 63 straipsnio 4 dalį iš dalies jas sudedant, nes padarytos veikos sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Atsiliepime taip pat pažymima, kad nepagrįstas ir kitas kasatoriaus skundo teiginys apie tai, jog padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms, nes nuteistasis padarė vieną nesunkų (BK 182 straipsnio 1 dalis) ir du apysunkius (BK 214 straipsnio 1 dalis ir 215 straipsnio 1 dalis) nusikaltimus. Pagal susiformavusią teismų praktiką, padaryti nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą, jeigu jie skiriasi per vieną ar kelias nusikaltimų kategorijas, tuo tarpu šioje byloje padaryti nusikaltimai yra priskiriami gretimoms nusikaltimų kategorijoms, todėl paskirtos bausmės pagrįstai bendrintos sudėjimo būdu.

Atsiliepime nurodoma, kad teismas pagrįstai kasatoriui paskirtą subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, iš dalies sudedant subendrino su ankstesniu Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, nes naujas nusikalstamas veikas kasatorius padarė būdamas lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą. Kaip matyti iš skundžiamo Kauno apygardos teismo nuosprendžio, Kauno miesto apylinkės teismas kasatoriui paskirtą subendrintą dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę iš dalies sudedant subendrino su bausme, neatlikta pagal Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nuosprendį, ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė laisvė atėmimą trejiems metams keturiems mėnesiams. Taigi Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 21 nuosprendyje prie paskirtos bausmės pridėjo vienerius metus du mėnesius pagal ankstesnį Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nuosprendį neatliktos bausmės (nuosprendžio priėmimo dieną kasatorius pagal ankstesnį nuosprendį neatliktos bausmės dalis buvo vieneri metai penki mėnesiai ir šešiolika dienų). Tuo tarpu Kauno apygardos teismas pagrįstai pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria į galutinę subendrintą bausmę buvo įskaitytas bausmės, atliktos pagal ankstesnį Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nuosprendį, laikas. Kauno apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad BK 64 straipsnis nenumato pagal ankstesnį teismo nuosprendį atliktos bausmės įskaitymo į paskirtą bausmę; tai nustatyta BK 63 straipsnio 9 dalyje.

Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad Kauno apygardos teismas nuosprendžio aprašomojoje bei rezoliucinėje dalyje nors ir nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo padaryta klaida ištaisoma, vietoje BK 64 straipsnio 4 dalies įrašant BK 63 straipsnio 3 dalį, tačiau pats padarė techninę klaidą, įrašydamas BK 63 straipsnį vietoje BK 64 straipsnio, nes iš nuosprendžio motyvų matyti, kad kalbama apie BK 64 straipsnio 3 dalyje numatytą bausmių bendrinimo būdą. Tačiau tai nėra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas ar netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas.

Taip pat atliepime nurodoma, kad kasatorius nepagrįstai prašo į bausmę įskaityti suėmime išbūtą laikotarpį nuo 2009 m. liepos 21 d. iki 2009 m. spalio 9 dienos, t. y. nuo Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo iki jo įsiteisėjimo dienos, nes Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad paskirtos bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Atsiliepime nesutinkama su kasatoriaus argumentu, kad Kauno apygardos teismas nuosprendyje nurodė melagingus duomenis neva nuteistasis sutiko, kad prokuroro apeliacinis skundas būtų tenkintinas. Iš Kauno apygardos teismo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistasis su prokuroro skundu nesutinka, todėl nuosprendyje nurodyta kitokia nuteistojo pozicija yra techninė rašybos klaida, kuri jokios įtakos teisingo ir pagrįsto nuosprendžio priėmimui neturėjo.

 

Nuteistojo M. B. kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.

 

Dėl paskirtų bausmių bendrinimo pagal BK 63 straipsnį

Pagal BK 63 straipsnio 5 dalį bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose.

Nuosprendyje nustatyta, kad kasatorius BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padarė viena veika tuo pačiu metu: įdėdamas svetimą I. S. priklausančią mokėjimo kortelę į bankomatą ir elektroninės banko sistemos prašymu suvesdamas PIN kodą, save elektroninei banko sistemai pateikė kaip asmenį, turintį teisę disponuoti I. S. sąskaitoje esančiomis lėšomis, t. y. panaudojo apgaulę, ir taip suklaidino elektroninę banko sistemą, dėl ko užvaldė svetimus, I. S. priklausančius, 440 Lt. Taigi teismas pagrįstai pripažino, kad BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudarė idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį ir už šias veikas paskirtas bausmes bendrino apėmimo būdu.

Kas dėl kasatoriaus padarytos BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, t. y. svetimos mokėjimo kortelės su jos naudotojo tapatybę patvirtinimo priemonės duomenimis (PIN kodu) įgijimo (radimo) ir laikymo iki bankinių operacijų inicijavimo pradžios, iš teismo nuosprendžio matyti, kad kasatorius svetimą mokėjimo kortelę su jos PIN kodu rado 2007 m. sausio 15 d., apie 11.00 val., o šią kortelę ir jos PIN kodą bankinėms operacijoms inicijuoti panaudojant apgaulę panaudojo 2007 m. sausio 15 d., nuo 11.07 val. iki 11.09 val. Taigi kasatoriaus padarytą BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir kitas dvi BK 215 straipsnio 1 dalyje bei 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas skyrė laiko tarpas. Be to, nusikaltimai buvo padaryti skirtingomis pavojingomis veikomis. Todėl teismas jas pagrįstai BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų atžvilgiu laikė realiąją nusikaltimų sutaptimi. Realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose BK specialiosios dalies straipsniuose ar straipsnių dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-493/2005). Taigi BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta M. B. padaryta nusikalstama veika sudarė realiąją nusikalstamų veikų sutaptį su kitomis dvejomis nusikalstamomis veikomis, kvalifikuotomis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį. Esant realiai nusikaltimų sutapčiai paskirtos bausmės bendrinamos bausmių sudėjimo būdu, išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. Laikoma, jog padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz.: nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (pvz.: nesunkus ir apysunkis nusikaltimas) teismas paprastai bausmes bendrina sudėjimo būdu. Kasatoriaus padaryti nusikalstimai, už kuriuos jis nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. nuosprendžiu, nėra priskiriami skirtingoms nusikaltimų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį: BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimai yra apysunkiai, o BK 182 straipsnio 1 dalyje – nesunkus. Be to, kasatoriaus padaryti nusikaltimai nesiskiria ir pagal pavojingumą, kadangi visais nusikaltimais buvo kėsintasi į nuosavybę bei finansų sistemą (panaudojant rastą svetimą mokėjimo kortelę ir PIN kodą užvaldytos svetimoje banko sąskaitoje esančios lėšos), jie padaryti tiesiogine tyčia, o už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai kasatoriui teismas paskyrė panašias bausmes.

Taigi teismas kasatoriui pagrįstai, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu bendrino tik pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes, nes šie nusikaltimai sudarė idealiąją sutaptį.

 

Dėl bausmių bendrinimo pagal BK 64 straipsnį

Kasatorius teigia, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 9 d. nuosprendžiu nepagrįstai panaikino pagal Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nuosprendį paskirtos ir atliktos bausmės laiko įskaitymą į Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Iš Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. nuosprendžio matyti, kad kasatoriui paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis (Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 9 d. nuosprendžiu ištaisė Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį ir vietoje BK 64 straipsnio 4 dalies įrašė BK 64 straipsnio 3 dalį) subendrinta su Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams keturiems mėnesiams. Taip pat Kauno miesto apylinkės teismas kasatoriui į galutinę subendrintą bausmę įskaitė pagal Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nuosprendį paskirtą ir atliktą bausmę.

Pagal ankstesnį nuosprendį visiškai ar iš dalies atlikta bausmė įskaitoma į teismo nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi. BK 63 straipsnio 9 dalis kalba apie bausmių bendrinimą esant nusikalstamų veikų sutapčiai, t y. kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.

Kada asmuo naują nusikalstamą veiką padaro būdamas lygtinai atleistas nuo neatliktos pagal ankstesnį nuosprendį bausmės prieš terminą, tada bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis. Bendrindamas bausmes pagal BK 64 straipsnį, kai neatlikus bausmės padaroma nauja nusikalstama veika, teismas pirmiausia paskiria bausmes už naują nusikalstamą veiką, o jei padaromos kelios veikos –už kiekvieną atskirai, po to jas iš dalies arba visiškai sudedant subendrina. Tada paskirtą ar subendrintą bausmę visiškai ar iš dalis sudedant subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kasatorius Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 19 d. nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos namų jam neatlikus 1 metų 11 mėnesių ir 8 dienų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nuosprendį. Naujas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas jis padarė 2007 m. sausio 15 d., lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą laikotarpiu. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija 2009 m. spalio 9 d. nuosprendžiu pagrįstai panaikino pagal ankstesnį Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nuosprendį paskirtos ir atliktos bausmės laiko įskaitymą į Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę, kadangi bendrinant bausmes pagal BK 64 straipsnio nuostatas pridedama tik neatlikta bausmė.

Kasatorius teigia, kad jo pagal ankstesnį Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nuosprendį neatliktos bausmės dalis turėjo būti skaičiuojama ne nuo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. nuosprendžio priėmimo, o nuo jo įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2009 m. spalio 9 d.

Kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai nuteistajam paskelbus nuosprendį iki jo įsiteisėjimo paskiriama ar paliekama kardomoji priemonė – suėmimas, ir tais atvejais, kai nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kasatorius jau nuo 2009 m. vasario 5 d. buvo sugrąžintas į laisvės atėmimo vietą atlikti ankstesniu Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies, taigi Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. nuosprendžio priėmimo metu jis jau atlikinėjo neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį, jam paskirtą pagal ankstesnį nuosprendį. Esant šioms aplinkybėms, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pagrįstai nurodyta, kad bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Taigi pagal ankstesnį Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nuosprendį neatliktos bausmės dalis, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsniu, bendrinama su Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, taip pat skaičiuojama nuo 2009 m. liepos 21 d., t. y. nuo apylinkės teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Taip pat kolegija pažymi, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. spalio 9 d. nuosprendyje nepagrįstai vietoje Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytos BK 64 straipsnio 4 dalies įrašė BK 63 straipsnio 3 dalį.  BK 64 straipsnio 4 dalis taisytina į BK 64 straipsnio 3 dalį.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 6 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 9 d. nuosprendį M. B. byloje. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą trejiems metams keturiems mėnesiams.

Kitą Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 9 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

 

Teisėjai                                                                                                Aldona Rakauskienė

 

                                                                                                            Antanas Klimavičius                                                                                                                                                                                                                                                                                       Vytautas Piesliakas