Administracinė byla Nr. R-23-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00082-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 5.5; 5.7; 58.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatoriui Z. V.,

atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovėms Esterai Miežytei ir Ilonai Bondzinskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatoriaus Z. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės (toliau – ir Iniciatyvinė grupė) koordinatorius Z. V. su skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir prašo: įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją (toliau – ir Komisija) nedelsiant: 1) Iniciatyvinei grupei pateikti informaciją ir įrodymus, kiek asmenų, elektroniniu būdu pasirašiusių už šią referendumo iniciatyvą, atšaukė savo parašus ir kada tai padarė; 2) Iniciatyvinei grupei pateikti informaciją ir įrodymus, kas ir kada, kokiu būdu ir kokiu teisiniu pagrindu pašalino asmenų, elektroniniu būdu pasirašiusių už šią referendumo iniciatyvą, parašus ar kitais būdais pakeitė skelbiamą bendrą šių asmenų skaičių; 3) pašalinti galimybę už referendumo iniciatyvos rėmimą elektroniniu būdu pasirašantiems ir pasirašiusiems asmenims atšaukti savo parašą, nes tokios galimybės neturi parašų lapuose pasirašę asmenys; 4) pašalinti iš pasirašymo elektroniniu būdu už referendumo iniciatyvą programos: 4.1) kiekviename pasirašymo procedūros žingsnyje vykdomą agitaciją prieš šį pasirašymą – klausimus ir siūlymus, ar tikrai asmuo nori pasirašyti, 4.2) parašo atšaukimą po pakartotinio kurios nors funkcijos nuorodos paspaudimo; 5) sudaryti galimybę pasirašyti užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams: 5.1) elektroniniu pasirašymo būdu be asmens prisijungimo prie Lietuvoje veikiančio banko, pateikiant tuos pačius asmens duomenis, kuriuos pateikia asmuo, pasirašantis parašų rinkimo lapuose, 5.2) Lietuvos Respublikos ambasadose ir konsulatuose užsienio valstybėse, Komisijai nusiunčiant į šias Lietuvos valstybės institucijas papildomus Komisijos parašų rinkimo lapus dėl šios referendumo iniciatyvos parėmimo; 6) sudaryti galimybę Iniciatyvinei grupei prisijungti prie pasirašymo elektroniniu būdu už referendumo iniciatyvos rėmimą programos, suteikiant teisę bet kuriuo metu žinoti elektroniniu būdu pasirašiusių asmenų skaičių ir šiuos asmenis, atšauktų šių parašų ar kitaip iš bendro elektroniniu būdu pasirašiusiųjų sąrašo pašalintų asmenų skaičių bei prisijungimų IP, kadangi Iniciatyvinė grupė yra įpareigota būti atsakinga už visų pasirašančių asmenų asmens duomenų apsaugą; 7) Iniciatyvinei grupei pateikti informaciją, kas ir kieno užsakymu sukūrė programą dėl pasirašymo elektroniniu būdu dėl referendumo iniciatyvų parėmimo, kas ir kokiu laikotarpiu, kieno sprendimu administruoja šią programą, kas yra atsakingas už šių duomenų saugojimą; 8) Iniciatyvinei grupei pateikti šią informaciją: 8.1) įrodymus, patvirtinančius, kada buvo suteikta prieiga pasirašymui elektroniniu būdu už šią referendumo iniciatyvą, 8.2) duomenis, kada ši viešoji paslauga nebuvo teikiama, ir įrodymus, patvirtinančius šiuos duomenis, 8.3) teisinį ir / ar techninį pagrindimą, patvirtinančius, kodėl ši viešoji paslauga nebuvo teikiama.

2.       Pareiškėjas paaiškina, kad Piliečių referendumo iniciatyvinė grupė, įregistruota Komisijos 2021 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. Sp-170, su 2021 m. spalio 26 d. raštu kreipėsi į atsakovą dėl pasirašymo elektroniniu būdu už šios įregistruotos referendumo iniciatyvos rėmimą ir prašė Komisiją nedelsiant: 1) pateikti informaciją ir įrodymus, kiek asmenų, elektroniniu būdu pasirašiusių už šią referendumo iniciatyvą, atšaukė savo parašus ir kada tai padarė; 2) pateikti informaciją ir įrodymus, kas ir kada, kokiu būdu ir kokiu teisiniu pagrindu pašalino asmenų, elektroniniu būdu pasirašiusių už šią referendumo iniciatyvą, parašus ar kitais būdais pakeitė skelbiamą bendrą šių asmenų skaičių; 3) pašalinti galimybę už referendumo iniciatyvos rėmimą elektroniniu būdu pasirašantiems ir pasirašiusiems asmenims atšaukti savo parašą, nes tokios galimybės neturi parašų lapuose pasirašę asmenys; 4) pašalinti iš pasirašymo elektroniniu būdu už referendumo iniciatyvą programos: 4.1) kiekviename pasirašymo procedūros žingsnyje vykdomą agitaciją prieš šį pasirašymą – klausimus ir siūlymus, ar tikrai asmuo nori pasirašyti, 4.2) parašo atšaukimą po pakartotinio kurios nors funkcijos nuorodos paspaudimo; 5) skelbti režime „on-line“ (esamuoju momentu) už referendumo iniciatyvos rėmimą pasirašiusių asmenų bendrą skaičių (atsakovas tai įvykdė); 6) sudaryti galimybę pasirašyti užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams: 6.1) elektroniniu pasirašymo būdu be asmens prisijungimo prie Lietuvoje veikiančio banko, pateikiant tuos pačius asmens duomenis, kuriuos pateikia asmuo, pasirašantis parašų rinkimo lapuose; 6.2) Lietuvos Respublikos ambasadose ir konsulatuose užsienio valstybėse, Komisijai nusiunčiant šias Lietuvos valstybės institucijas papildomus Komisijos parašų rinkimo lapus dėl šios referendumo iniciatyvos parėmimo; 7) sudaryti galimybę Iniciatyvinei grupei prisijungti prie pasirašymo elektroniniu būdu už referendumo iniciatyvos rėmimą programos, suteikiant teisę bet kuriuo metu žinoti elektroniniu būdu pasirašiusių asmenų skaičių ir šiuos asmenis, atšauktų šių parašų ar kitaip iš bendro elektroniniu būdu pasirašiusiųjų sąrašo pašalintų asmenų skaičių bei prisijungimų IP, nes Iniciatyvinė grupė yra įpareigota būti atsakinga už visų pasirašančių asmenų asmens duomenų apsaugą; 8) pateikti informaciją, kas ir kieno užsakymu sukūrė programą dėl pasirašymo elektroniniu būdu dėl referendumo iniciatyvų parėmimo, kas ir kokiu laikotarpiu, kieno sprendimu administruoja šią programą, kas yra atsakingas už šių duomenų saugojimą; 9) adresu: www.vrk.lt pagrindiniame puslapyje paskelbti šią referendumo iniciatyvą, pateikti nuorodą į elektroninį pasirašymą dėl šios referendumo iniciatyvos rėmimo (atsakovas tai įvykdė). 

3.       Iniciatyvinė grupė pažymi, kad papildydama savo 2021 m. spalio 26 d. prašymą, pateikė 2021 m. spalio 28 d. prašymą, kuriame prašė atsakovą nedelsiant pateikti pareiškėjui šią informaciją: 1) įrodymus, patvirtinančius, kada buvo suteikta prieiga pasirašymui elektroniniu būdu už šią referendumo iniciatyvą; 2) duomenis, kada ši viešoji paslauga nebuvo teikiama, ir įrodymus, patvirtinančius šiuos duomenis; 3) teisinį ir / ar techninį pagrindimą, patvirtinančius, kodėl ši viešoji paslauga nebuvo teikiama.

4.       Iniciatyvinė grupė nurodo, kad Komisija 2021 m. lapkričio 12 d. rašte Nr. 2-836(2.6) (toliau – ir Raštas) ją informavo, jog pasirašymas elektroniniu būdu už referendumo iniciatyvą „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo“ nuo 2021 m. liepos 21 d. yra vykdomas Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos (toliau – VRKIS) Elektroninių paslaugų teikimo posistemės Elektroninių paslaugų modulyje „Rinkėjo puslapis“, tačiau atsakovas nepateikė: 1) įrodymų, patvirtinančių, kada pareiškėjui buvo suteikta prieiga pasirašyti elektroniniu būdu; 2) duomenų, kada ši viešoji paslauga nebuvo teikiama, ir įrodymus, patvirtinančius šiuos duomenis; 3) teisinį ir / ar techninį pagrindimą, patvirtinančius, kodėl ši viešoji paslauga nebuvo teikiama. 

5.       Pareiškėjas pažymi, kad Rašte taip pat nurodyta, jog VRKIS valdytoja, tvarkytoja ir asmens duomenų valdytoja yra Komisija, kuri atlieka Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme nustatytas funkcijas, turi šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytas teises ir pareigas. Komisijos 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. Sp-426 patvirtinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos nuostatai (toliau – VRKIS nuostatai), saugos nuostatai, specifikacija ir kiti vieši VRKIS duomenys bei dokumentai yra skelbiami Registrų ir valstybės informacinių sistemų registre (www.registrai.lt), tačiau pagal šiuos atsakovo pateiktus kriterijus pareiškėjas gavo www.registrai.lt atsakymą, jog pagal pateiktus kriterijus objektų nerasta.

6.        Iniciatyvinės grupės koordinatorius taip pat nurodo, kad VRKIS portalo „Rinkejopuslapis.lt“ išorės vartotojams viešųjų elektroninių paslaugų teikimas buvo apribotas Kelmės ir Trakų rajonų savivaldybių tarybų narių – merų rinkimų metu, 2021 m. spalio 10 d. ir spalio 24 d.; teisinis pagrindas: Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 43 straipsnis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1209 patvirtintas Organizacinių ir techninių kibernetinio saugumo reikalavimų, taikomų kibernetinio saugumo subjektams, aprašas (toliau – Aprašas), tačiau Komisijos nurodyti teisės aktų pagrindai nesudaro valstybės ar tarnybos paslapties. Pareiškėjo nuomone, atsakovas pareiškėjui privalėjo pateikti prašomą informaciją, kadangi galiojančių redakcijų teisės aktai: Kibernetinio saugumo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis reglamentuoja kibernetinio saugumo subjektų, taip pat ir Komisijos, veiklą, tačiau nenustato, kad Iniciatyvinės grupės prašoma informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis, kurios negalima teikti pareiškėjui; Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 43 straipsnis nustato valstybės informacinių išteklių saugos reikalavimus ir jų užtikrinimą, tačiau nenustato, kad Iniciatyvinės grupės prašoma informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis, kurios pareiškėjui negalima teikti; Aprašas nustato organizacinius ir techninius kibernetinio saugumo reikalavimus kibernetinio saugumo subjektams, t. y. Komisijai, tačiau nenustato jokių valstybės ar tarnybos paslapties statuso šios institucijos tvarkomiems duomenims.

7.       Pareiškėjas pažymi, kad Rašte taip pat nurodyta, jog nuo 2021 m. lapkričio 9 d. elektroniniai parašai portale „Rinkejopuslapis.lt“ atnaujinami esamuoju laiku, t. y. šį Iniciatyvinės grupės prašymą atsakovas įvykdė.

8.       Pareiškėjas teigia, kad 2021 m. spalio 26 d. prašyme ne tik nurodė pasirašymo elektroniniu būdu už referendumo iniciatyvą trūkumus, bet ir Komisijai pateikė pagrįstus argumentus bei įrodymus, kad negali pasitikėti jos dėl pasirašymo elektroniniu būdu organizavimo ir sąžiningumo, paaiškino, kad piliečiams nėra sudarytos tinkamos sąlygos elektroniniu būdu pasirašyti dėl referendumo iniciatyvos rėmimo: 2021 m. liepos 21 d. suteikus prieigą pasirašymui elektroniniu būdu https://www.rinkejopuslapis.It/iniciatvvos/-/iniciatvvos/46798/ ir tik pradėjus šios informacijos sklaidą, nurodytame puslapyje skelbta, kad per nepilnas 5 savaites (2021 m. rugpjūčio 27 d.) buvo pasirašęs 6 951 žmogus, vidutiniškai po 1 390 per savaitę, o informacijos apie šį pasirašymą sklaidai didėjant, 2021 m. rugsėjo 27 d. buvo pasirašę tik 8 572, t. y. 1 621 arba 334 per savaitę, t. y. tada, kai įsibėgėjo informacijos skelbimas, pasirašymų skaičius ženkliai sumažėjo. Po to kas savaitę pasirašiusių asmenų skaičius tebuvo atitinkamai 8 717, 9 190, 9 694 ir 11 560 (2021 m. spalio 25 d.).

9.       Pareiškėjas akcentuoja, kad žmonės masiškai skundžiasi, jog negali prisijungti, prisijungus – pasirašyti, o pasirašę už šios iniciatyvos rėmimą elektroniniu būdu, po kurio laiko prisijungę pažiūrėti savo pasirašymo kelio, neranda savo žalios pasirašymo juostos ir pasirašo antrą kartą, todėl Komisija gali nepripažinti šio asmens pasirašymo. Be to, žmonės, pasirašę už šios iniciatyvos rėmimą elektroniniu būdu ir norėdami pasitikrinti, ar jie gerai pasirašė, vėl turi eiti į rinkėjo puslapį, spausti mygtuką „Pasirašyti“, jungtis per Valdžios vartus, tvirtinti savo asmenybę, kol pamato žalią ankstesnio pasirašymo juostą, tačiau juos gali suklaidinti atsiradęs mygtukas „Atšaukti pasirašymą“, kuris pagal veiksmų logiką skamba kaip siūlymas nutraukti antrą kartą pradėto pasirašymo procesą ir taip daryti įtaką ankstesniojo pasirašymo atšaukimui. Pareiškėjo nuomone, galbūt mygtuko turinys turėtų būti „Atšaukti parašą“.

10.       Pareiškėjas taip pat nurodo, kad informacija apie elektroniniu būdu pasirašiusių asmenų skaičių atnaujinama tik kas savaitę, o tai sudaro pagrindą asmenims, turintiems prieigą prie šių parašų, galimybę šalinti parašus. Pareiškėjo nuomone, galimoms manipuliacijoms ir šio pasirašymo skaidrumo neužtikrinimui pagrindą sudaro ir tai, kad asmuo, pasirašęs elektroniniu būdu, nemato, kad jo rezultatas buvo įskaitytas į bendrą už šią iniciatyvą elektroniniu būdu pasirašiusių asmenų skaičių, t. y. pasirašiusiųjų skaičius neskelbiamas „on-line“ (esamuoju momentu), o tai akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams; net žiniasklaidos interneto svetainėse skelbiamuose balsavimuose dėl konkretaus klausimo iš karto matosi, kaip po asmens balsavimo pasikeičia bendras rezultatas. Pareiškėjo nuomone, pasirašymo elektroniniu būdu už referendumo iniciatyvą rezultato slėpimas visą savaitę nuo pasirašiusio asmens, Iniciatyvinės grupės, atsakingos už pasirašiusių asmenų duomenų saugumą, ir visuomenės sudaro prielaidas manyti, kad ši programa taip buvo sukurta sąmoningai, sudarant galimybes neteisėtai šalinti pasirašiusių asmenų parašus ir trukdyti pasirašyti. Pareiškėjas akcentuoja, kad pasirašant už referendumo iniciatyvą elektroniniu būdu, tai darantiems asmenims kiekviename pasirašymo procedūros žingsnyje siūloma pagalvoti, ar jis tikrai nori pasirašyti, ir nurodoma galimybė netęsti pasirašymo; pavyzdžiui, paspaudus nuorodą „Pasirašyti“, dar kartą pasirodo svetainės langas su užrašu „Ar tikrai norite pasirašyti?“, taip per šią programą tiesiogiai ir neteisėtai vykdoma neprisistatančių asmenų agitacija prieš pasirašymą už šią referendumo iniciatyvą, o agitacija už pasirašymą už šią iniciatyvą interneto svetainėje https://www.rinkeiopuslapis.lt/ nėra vykdoma. Pasirašiusiems už referendumo iniciatyvą elektroniniu būdu suteikiama galimybė atšaukti savo parašą bet kuriuo metu, taip pat ir praėjus daug laiko po pasirašymo, o taip yra pažeidžiamas už šią referendumo iniciatyvą pasirašančių asmenų lygiateisiškumas – elektroniniu būdu pasirašę asmenys bet kada gali atšaukti savo parašą, o popieriaus lape pasirašę asmenys tai padaryti praktiškai neturi galimybės. Pareiškėjas teigia, kad nėra sudaryta galimybė pasirašyti užsienyje gyvenantiems piliečiams, jeigu jie neturi prisijungimo prie Lietuvoje veikiančio banko, o tai yra akivaizdus šių piliečių teisių pažeidimas.

11.       Pareiškėjas nurodo, kad Iniciatyvinė grupė turi teisę turėti informaciją, ar asmenys, pasirašę popieriniuose lapuose, nėra ir pasirašę elektroniniu būdu, kadangi tokiais atvejais Komisija neužskaitys nė vieno iš tokiu būdu pasirašytų to paties asmens parašų, nors, pareiškėjo nuomone, turėtų tik atmesti papildomus to paties asmens parašus už referendumo iniciatyvą. www.vrk.lt pagrindiniame puslapyje yra skelbiama informacija apie vykstančias politines kampanijas, pavyzdžiui, Kelmės ir Trakų rajonų savivaldybių narių – merų rinkimus, tačiau neskelbiama apie šią referendumo iniciatyvą, kuri taip pat yra politinė kampanija, nesimato ir nuorodos į elektroninį pasirašymą dėl šios referendumo iniciatyvos parėmimo.

12.       Atsižvelgęs į tai, kad 2021 m. lapkričio 12 d. atsakyme Komisija nepateikė pagrįstų argumentų ir nenurodė konkrečių teisės aktų pagrindų, kurie jai neleistų atsakyti į Iniciatyvinės grupės 2021 m. spalio 26 d. bei 2021 m. spalio 28 d. prašymus dėl informacijos pateikimo ir prašomų veiksmų atlikimo, siekiant užtikrinti tinkamą galimybę piliečiams pasirašyti už referendumo iniciatyvos rėmimą bei šių parašų apsaugą, taip pat suteikiant pareiškėjui, kaip šios konstitucinės teisės įgyvendintojui, galimybę kontroliuoti šį procesą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais siūlyti padaryti tam būtinus pakeitimus ir patobulinimus, apsaugą, pareiškėjas prašo įpareigoti Komisiją nedelsiant pareikti prašomą informaciją ir įrodymus bei atlikti nurodytus veiksmus.

13.       Teismo posėdyje pareiškėjo Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės atstovas Z. V. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Pakartojo skunde išdėstytą argumentaciją (pridėjo rašytinius paaiškinimus) ir akcentavo, kad skunde yra išdėstyti reikalavimai, į kuriuos Komisija nepateikė atsakymų.

14.       Atsakovas Vyriausioji rinkimų komisija prašo Piliečių iniciatyvinės grupės koordinatoriaus Z. V. skundą atmesti.

15.       Aptarusi pareiškėjo skundo turinį, Komisija paaiškina, kad pareiškėjo teiginiai, jog ji nepateikė informacijos apie tai, kada konkrečiai ir kokiu teisiniu pagrindu buvo apribotas portalo „Rinkėjo puslapis“ viešųjų elektroninių paslaugų teikimas, yra nepagrįsti, kadangi Rašte pareiškėjui ši informacija buvo pateikta, nurodant, kad: „VRKIS portalo „Rinkejopuslapis.lt“ išorės vartotojams viešųjų elektroninių paslaugų teikimas buvo apribotas Kelmės ir Trakų rajonų savivaldybių tarybų narių – merų rinkimų metu, 2021 m. spalio 10 d. ir spalio 24 d. Teisinis pagrindas: Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo 11 str. 1 d.; Lietuvos Respublikos informacinių išteklių valdymo įstatymo 43 str.; Organizacinių ir techninių kibernetinio saugumo reikalavimų, taikomų kibernetinio saugumo subjektams, aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1209“. Atsakovas pažymi, kad apie portalo „Rinkėjo puslapis“ viešųjų elektroninių paslaugų teikimo apribojimą merų rinkimo metu dar 2021 m. spalio 15 d. rašte
Nr. 2-766(2.6) informavo kitus Iniciatyvinės grupės koordinatorius N. Č. ir T. J. bei nurodė tokio apribojimo teisinį pagrindą ir konkretų apribojimo pradžios bei pabaigos laiką. Taigi, Iniciatyvinei grupei, kurios koordinatorius yra ir Z. V., ši informacija jau anksčiau buvo žinoma. Komisija nurodo, kad jos 2021 m. spalio 6 d. įsakymas Nr. ĮI-22 „Dėl techninių kibernetinės saugos priemonių taikymo 2021 m. spalio 10 d. naujų Kelmės ir Trakų rajono savivaldybių tarybų narių – merų rinkimų metu“, kuris numatė konkretų portalo „Rinkėjo puslapis“ viešųjų elektroninių paslaugų teikimo apribojimo laiką, buvo skelbiamas viešai portale „Rinkejopuslapis.lt“, o taip pat papildomai apie tai Iniciatyvinė grupė buvo informuota Komisijos 2021 m. spalio 7 d. elektroniniu laišku (apie tai Iniciatyvinės grupės koordinatorė N. Č. nurodė ir 2021 m. lapkričio 12 d. patikslintame skunde Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. P-87-525/2021). Atsakovas teigia, kad pareiškėjo teiginiai apie tai, jog jam nėra žinoma, kada buvo suteikta prieiga pasirašymui elektroniniu būdu už šią referendumo iniciatyvą, taip pat yra nepagrįsti, kadangi ši informacija yra skelbiama viešai Komisijos portale „Rinkėjo puslapis“ prie minėtos referendumo iniciatyvos, nurodant parašų rinkimo lapų išdavimo / grąžinimo datą (2021 m. liepos 21 d.–2022 m. sausio 21 d.), bei skelbiant, kiek yra paremta el. būdu / paremta popieriniuose parašų rinkimo lapuose iki tikrinimo nuo parašų rinkimo pradžios, t. y. nuo 2021 m. liepos 1 d.

16.       Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo argumentai, jog jam nepavyko rasti nurodytoje internetinėje nuorodoje www.registrai.lt viešai skelbiamos prašytos informacijos apie VRKIS portalo „Rinkėjo puslapis“, kuriame vyksta pasirašymas elektroniniu būdu už minėtą referendumo iniciatyvą, programos sukūrimą, administravimą, duomenų teikimą, saugojimą ir kita, yra nepagrįsti, kadangi ši informacija yra viešai skelbiama, o jeigu informacija yra skelbiama viešai, nuorodos į šios informacijos skelbimą pateikimas yra laikomas tinkamu informacijos pateikimu. Komisija nurodo, kad iš jos pateikto Iniciatyvinės grupės paklausimo, registruoto 2021 m. spalio 27 d., matosi, jog pareiškėjas rado informaciją apie VRKIS, tačiau iš skelbiamų 10 grafų apie VRKIS žiūrėjo tik 2 grafą „Valdytojas ir tvarkytojas (-ai)“, tačiau jeigu jis būtų atsidaręs 5 grafą „Priėmimo aktas“, joje būtų radęs visą prašomą informaciją apie minėtos sistemos sukūrimo ir administravimo autorius, konkrečias paslaugų pirkimo sutartis (datas, numerius) dėl VRKIS dalies, skirtos ir referendumui organizuoti sukūrimo, administravimo ir priežiūros. Grafose „Nuostatai“ ir „Saugos nuostatai“ yra skelbiami VRKIS nustatai, saugos nuostatai. Atsakovas akcentuoja, kad Rašte pareiškėjui buvo nurodyta, jog Komisija, kaip VRKIS valdytoja ir VRKIS tvarkytoja, atlieka Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme nustatytas funkcijas, turi šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytas teises ir pareigas.

17.       Atsakovas teigia, kad pareiškėjo argumentai, jog VRKIS portale „Rinkėjų puslapis“ renkami duomenys nesudaro valstybės ir tarnybos paslapties, todėl jis privalėjo pateikti prašomą informaciją apie asmenis, kurie pasirašė elektroniniu būdu ir kurie atšaukė savo parašus, yra nepagrįsti. Komisija pažymi, kad yra neginčijama, jog minėta informacija apie asmenis, kurie pasirašė elektroniniu būdu už referendumo iniciatyvą, nesudaro valstybės ir tarnybos paslapties, tačiau tai yra asmens duomenys (pasirašiusio vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, asmens kodas, paso ar asmens tapatybės kortelės numeris), kurie tvarkomi teisės aktų, reguliuojančių asmens duomenų teisinę apsaugą, nustatyta tvarka. Atsakovas nurodo, kad vienas iš VRKIS uždavinių yra teikti elektronines paslaugas per portalą „Rinkėjo puslapis“, taip pat ir referendumo bei piliečių įstatymų leidybos iniciatyvų parėmimą rinkėjo parašu (VRKIS nuostatų 5.2 ir 5.2.12 p.). Pažymi, kad VRKIS nuostatų 14 punkte skelbiama, jog VRKIS duomenys yra vieši ir teikiami institucijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, išskyrus asmens duomenis. Asmens duomenys teikiami šiuose nuostatuose ir Komisijos 2019 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. Sp-73 patvirtintame Asmens duomenų tvarkymo Lietuvos Respublikos vyriausiojoje rinkimų komisijoje tvarkos apraše nustatyta tvarka, vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). Komisija atkreipia dėmesį, kad minėti teisės aktai jai nenustato pareigos perduoti pasirašiusių asmenų asmens duomenis pareiškėjui ir tam nėra teisinio pagrindo, jis taip pat neturi teisinio pagrindo tvarkyti Komisijos informacinėje sistemoje pasirašiusių asmenų asmens duomenis; VRKIS pasirašiusių asmenų asmens duomenis tvarko tik Komisija ir viešai pateikia pasirašiusių asmenų skaičių. Atsakovas akcentuoja, kad tik parašų skaičius sukelia teisines pasekmes referendumo organizavimo prasme ir teisės aktai nenumato viešo pasirašiusių piliečių duomenų paskelbimo, šiuos duomenis patikrina Komisija pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus; pareiga pareiškėjui tikrinti elektroniniu būdu pasirašiusių asmenų asmens duomenis teisės aktuose nėra nustatyta. Komisija pažymi, kad nuo 2021 m. lapkričio 9 d. elektroniniai parašai portale „Rinkejopuslapis.lt“ atnaujinami realiu laiku, jie yra matomi pareiškėjui, todėl jo teisė žinoti elektroniniu būdu pasirašiusių asmenų skaičių yra užtikrinta; duomenis apie pasirašiusius asmenis ir parašą atšaukusius asmenis VRKIS skaičiuoja automatiškai.

18.       Atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentai, kad jis, kaip konstitucinės referendumo iniciatyvos teisės įgyvendintojas, turi teisę gauti prašomą informaciją vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekdamas užtikrinti tinkamą galimybę piliečiams pasirašyti už referendumo iniciatyvos rėmimą bei šių parašų apsaugą ir galimybę tinkamai kontroliuoti šį procesą, yra nepagrįsti. Komisija akcentuoja, kad už tinkamų galimybių piliečiams pasirašyti už referendumo iniciatyvos rėmimą sudarymą, kaip ir už duomenų saugumą, kai asmenys pasirašo VRKIS, yra atsakinga būtent ji, o ne pareiškėjas (Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 str. 1 d., VRKIS nuostatų 2 p.). Nors pareiškėjas nurodo, kad jis siekia kontroliuoti elektroninių parašų rinkimo procesą, tačiau tokia teisė jam jokiais teisės aktais nėra suteikta. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Komisijos 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. Sp-148 patvirtinto Rinkėjų parašų rinkimo lapų pildymo, perdavimo ir tikrinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punktas nustato, jog parašų rinkėjai iki parašų rinkimo lapų perdavimo Komisijai tampa duomenų valdytojais, o nuo rinkėjų parašų rinkimo lapų perdavimo Komisijai duomenų valdytoja tampa būtent ji, todėl pareiškėjas asmens duomenų valdytoju yra tik renkant šiuos duomenis popieriniuose parašų rinkimų lapuose iki šių lapų perdavimo Komisijai momento.

19.       Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas Iniciatyvinei grupei sudaryti galimybę prisijungti prie pasirašymo elektroniniu būdu už referendumo iniciatyvos rėmimą programos, siekiant ją kontroliuoti, taip pat ir reikalavimas įpareigoti Komisiją nusiųsti į Lietuvos Respublikos ambasadas ir konsulatus užsienyje parašų rinkimo lapus dėl šios referendumo iniciatyvos parėmimo neturi teisinio pagrindo, kadangi rinkėjų parašų rinkimą organizuoja piliečių iniciatyvos, o rinkėjų parašų tikrinimą – Komisija (Aprašo 10 ir 20 p., Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 str. 6 d. 2 p.). Komisija akcentuoja, kad ji yra viešojo administravimo institucija, veikianti nustatytų įgaliojimų ribose, joks teisės aktas jai nenustato pareigos veikti pareiškėjo prašomu būdu, o pareiga organizuoti piliečių parašų rinkimą tenka Iniciatyvinei grupei.

20.       Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas pašalinti galimybę už referendumo iniciatyvos rėmimą elektroniniu būdu pasirašantiems ir pasirašiusiems asmenims atšaukti savo parašą, kadangi, neva, tokios galimybės neturi parašų lapuose pasirašę asmenys, yra nepagrįstas, kadangi asmenys, pasirašantys popieriniame parašų rinkimo lape, tokią teisę taip pat turi. Ši teisė buvo įtvirtinta buvusiame įstatyme (buvusio Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 12 str. 8 d.) ir iki jo galiojimo pabaigos egzistavusioje teismų praktikoje. Komisija pažymi, kad pareiškėjo reikalavimas iš pasirašymo elektroniniu būdu už referendumo iniciatyvą programos pašalinti papildomus klausimus, ar tikrai asmuo nori pasirašyti, taip pat yra nepagrįstas. Nurodo, kad tokie žingsniai programoje buvo sukurti remiantis informacinių sistemų kūrimo gerąja praktika, kai sistema perklausia dėl tolesnio veiksmo atlikimo.

21.       Atsakovas teigia, kad visus pareiškėjo prašymus išnagrinėjo ir į juos tinkamai atsakė, todėl nėra pagrindo tenkinti jo skundo reikalavimų. Pažymi, kad Iniciatyvinė grupė nenurodo savo suformuluotų skundo reikalavimų teisinių pagrindų ir reikalauja, kad Komisija atliktų veiksmus, kurie teisės aktuose nėra numatyti.

22.       Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme vykusiame teismo posėdyje atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovė Ilona Bondzinskaitė palaikė institucijos atsiliepime išdėstytą poziciją ir atsakė, jog galbūt pareiškėjui ir nebuvo atsakyta į jo paklausimus. Kita Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovė Estera Miežytė pažymėjo, kad reiktų kritiškai vertinti kiekvieną punktą. Prašė netenkinti skundo reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II.

23.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nurodyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinė instancija byloms pagal skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ar neveikimo, išskyrus skundus, kurie priskirti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS6-351/2006, kt.). Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012, 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1069/2014, kt.).

24.       Pareiškėjas teigia iš atsakovo Komisijos nesulaukęs atsakymo į 2021 m. spalio 26 d. prašymą, kurį papildė 2021 m. spalio 28 d. prašymu, todėl ir reiškia reikalavimus nurodytus skunde (žr. Sprendimo 1 p.).

25.       Administracinėje byloje esantys duomenys, 2021 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio metu pateikti šalių paaiškinimai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, iš esmės leidžia daryti išvadą, kad Komisija 2021 m. lapkričio 12 d. rašte neatsakė į pareiškėjo 2021 m. spalio 26 d., 2021 m. spalio 28 d. ir 2021 m. lapkričio 8 d. prašymuose išdėstytus paklausimus (b. l. 11).

26.       Vyriausioji rinkimų komisija yra Konstitucijoje numatyta nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų organizavimo ir vykdymo valstybės institucija (Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 2 str. 1 d.). Komisija savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, šiuo, rinkimų, Referendumo ir kitais įstatymais bei teisės aktais. Vyriausiosios rinkimų komisijos veikla yra grindžiama teisėtumo, nepriklausomumo, kolegialumo, viešumo ir nešališkumo principais (Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 4 str. 1 d. ir 2 d.).

27.       Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme yra nustatyti Komisijos uždaviniai organizuoti ir vykdyti referendumus, užtikrinti, kad rinkimai ir referendumai vyktų remiantis Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintais demokratinių rinkimų principais (3 str. 1 d. 1–2 p.), bei pavesta spręsti referendumo vykdymo metu techninius klausimus (referendumo biuletenių, kitų referendume naudojamų dokumentų, antspaudų pavyzdžius ir formas, dokumentų pildymo pavyzdžius, jų antspaudavimo tvarką). Vykdydama referendumus arba kai realizuojama piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisė, Komisija, be kita ko, registruoja Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyvinę grupę referendumui surengti, išduoda piliečių parašų rinkimo lapus; registruoja Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyvinę grupę dėl siūlymo Seimui priimti, pakeisti ar papildyti Konstituciją ar kitą įstatymą, išduoda piliečių parašų rinkimo lapus, teikia Seimui išvadą, kad piliečių parašai surinkti pagal įstatymų reikalavimus (3 str. 6 d. 1 ir 3 p.). Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 11 straipsnio, kuris reglamentuoja Komisijos posėdžių organizavimą, 1 dalyje įtvirtinta, kad Vyriausioji rinkimų komisija jos kompetencijai priklausančius klausimus svarsto ir sprendimus priima kolegialiai savo posėdžiuose; minėto įstatymo 12 straipsnio, kuris reglamentuoja Komisijos sprendimų priėmimo tvarką, 1 dalyje yra įtvirtinta, kad įgyvendindama savo įgaliojimus, Vyriausioji rinkimų komisija leidžia aktus – sprendimus, juos pasirašo Komisijos pirmininkas.

28.       Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas reikalauja, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (žr. Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d. ir 2012 m. lapkričio 10 d. išvadas, 2014 m. gegužės 27 d. nutarimą).

29.       Teisėjų kolegijos vertinimu, turint omenyje išdėstytas nuostatas, Komisija turi paisyti ir Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, atsakydama į konkrečius asmenų paklausimus, kurių Komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, vis dėlto nesilaikė.

30.       Nagrinėjamo ginčo kontekste pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A-2150-492/2015). Gero administravimo principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą suinteresuotam asmeniui pateikti objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015). Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

31.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad gero administravimo principas, kurio įgyvendinimas nacionalinėje teisėje kildinamas iš konstitucinio imperatyvo ,,valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (Konstitucijos 5 str. 3 d.), įpareigoja viešojo administravimo institucijas suteikti asmenims, kurių klausimai svarstomi, veiksmingą galimybę pasisakyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-214/2014). Taip pat konstatuota, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atitinkamas individualus administracinis aktas gali būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog jį priimant, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą; nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu; nustatant, ar buvo pažeistos atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo pagrindinės procedūros ir taisyklės, turi būti atsižvelgiama į atitinkamo akto priėmimo procedūrai nustatytus teisės aktų reikalavimus (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1487/2012).

32.       Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi Komisijos 2021 m. lapkričio 12 d. rašto / atsakymo pateikimo metu) taip pat buvo numatyta, jog asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Taigi, ir pareiškėjo skundas turėjo būti nagrinėjamas vadovaujantis šia nuostata.

33.       Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje dėstoma: „Prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu: 1) nėra galimybės prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumo; 2) jis grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais arba jeigu jo turinys nekonkretus ir nesuprantamas ir dėl to viešojo administravimo subjektas negali tokio prašymo ar skundo išnagrinėti; 3) paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą; 4) paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas; 5) nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai; 6) prašymas ar skundas viešojo administravimo subjektui pateiktas ne pagal kompetenciją – administracinės bylos nagrinėjimo metu nepavyko nustatyti pirmiau išdėstytų pagrindų, galėjusių suponuoti ginčo prašymų nenagrinėjimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str.).

34.       Vadinasi, pareiškėjui pateikus 2021 m. spalio 26 d., 2021 m. spalio 28 d. ir 2021 m. lapkričio 8 d. prašymus, Komisija, paisydama pirmiau išdėstyto teisinio reguliavimo, turėjo pareiškėjui pateikti aiškius bei konkrečius atsakymus, kurie savo turiniu būtų buvę suprantami besikreipusiam su prašymu (ais) asmeniui, siekiant suvokti jų esmę bei prasmę, ir galbūt, nesutinkant su pateiktu atsakymu (ais), leisti tinkamai apsiginti kreipiantis teisminės gynybos. Esama situacija, kai iš esmės nei į vieną klausimą nebuvo atsakyta, eliminuoja teisinę galimybę ginčą išspręsti iš esmės, todėl pareiškėjo pateikti reikalavimai gali būti tenkinami tik iš dalies – Komisija įpareigotina iki 2021 m. gruodžio 31 d. pateikti pareiškėjui atsakymus į paklausimus, nurodytus Komisijos 2021 m. lapkričio 12 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“, dėl ko skundas tenkinamas iš dalies.

35.       Be kita ko, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad vienas iš atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, demokratinės valstybės pagrindų yra konstitucinė teisė gauti informaciją, ji yra įtvirtinta Konstitucijos 25 straipsnyje. Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai (inter alia (be kita ko) Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2005 m. rugsėjo 19 d., 2005 m. rugsėjo 29 d. ir 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimai). Konstitucinė teisė gauti informaciją – svarbi prielaida įgyvendinti įvairias Konstitucijoje įtvirtintas asmens teises ir laisves (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimą).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, 126 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatoriaus Z. V. skundą patenkinti iš dalies.

Įpareigoti Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją iki 2021 m. gruodžio 31 d. atsakyti į Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės 2021 m. spalio 26 d., 2021 m. spalio 28 d. ir 2021 m. lapkričio 8 d. prašymus / paklausimus, nurodytus Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2021 m. lapkričio 12 d. rašte Nr. 2-836(2.6) „Dėl informacijos pateikimo“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Ramūnas Gadliauskas

        Arūnas Sutkevičius