Civilinė byla Nr. e2A-548-516/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00874-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.8.8; 2.6.39.1; 3.3.1.20
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 29 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tilsta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2708-565/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tilsta“ ieškinį atsakovei Ergo Incurance SE dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys OP Corporate Bank plc, uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė GrECo Sagauta.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tilsta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Ergo Incurance SE prašydama pripažinti naktį iš 2020 m. gruodžio 29 d. į 30 d. įvykusį įvykį, kurio metu buvo sugadintas kranas, draudžiamuoju įvykiu ir priteisti iš atsakovės trečiajam asmeniui OP Corporate Bank plc, kaip naudos gavėjui, 308 124,40 Eur draudimo išmoką, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2020 m. rugpjūčio 4 d. sudarė mobilios technikos draudimo sutartį Nr. 710-412-60744, kuria atsakovė nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. iki 2021 m. rugpjūčio 4 d. maksimaliu draudiminės apsaugos variantu (kasko rizikos, išskyrus vidinius gedimus) apdraudė ieškovei priklausančią techniką, išvardintą priede Nr. 2 (toliau – ir 2020–2021 m. sutartis), taip pat ir kraną Sennenbogen 5500 (toliau – ir kranas). Šalys susitarė, kad jų santykiams bus taikomos Mobilios technikos draudimo taisyklės Nr. 16, galiojančios nuo 2020 m. sausio 10 d. (toliau – ir 2020 m. taisyklės).
3. Ieškovė 2020–2021 m. sutartį sudarė tik dėl to, kad buvo tikra, jog daliai technikos, taip pat ir kranui, galios būtent tokia apsauga, kokia ieškovei buvo reikalinga – maksimali apsauga nuo kasko rizikų, galiojanti ir technikai esant ant plaukiojančios platformos, ir papildoma apsauga nuo įkritimo į vandenį / paskendimo.
4. Naktį iš 2020 m. gruodžio 29 d. į 30 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinės Nr. 1 darbų statybvietėje dėl iš anksto nenumatytos audros buvo sugadinta plaukiojanti platforma Combifloat 727 ir ant jos buvęs kranas – vėjas išplėšė krano strėlės laikymo mechanizmą, sugadino kitas detales (toliau – ir įvykis).
5. Apie įvykį ieškovė nedelsiant telefonu informavo atsakovę. Atsakovė 2021 m. balandžio 16 d. pateikė ieškovei sprendimą dėl 2020 m. gruodžio 29 d. žalos Nr. 60774-0411_2-001 (toliau – ir 2021 m. balandžio 16 d. sprendimas), kuriame nepagrįstai nurodė, kad įvykis yra nedraudžiamasis pagal 2020–2021 m. taisyklių 4.1.6.e punktą, kuris numato, kad draudikui nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką už apdrausto turto sugadinimą, sunaikinimą ar praradimą, kai jis yra naudojamas ar paliekamas stovėti ant plaukiojančių aikštelių, pantonų ar vandens transporto priemonių. Ieškovė su 2021 m. balandžio 16 d. sprendimu nesutiko ir tai nurodė atsakovei.
6. 2021 m. gegužės 19 d. atsakovė pateikė atsakymą į GrECo Sagauta 2021 m. gegužės 3 d. raštą (toliau – ir 2021 m. gegužės 19 d. sprendimas), kuriame išdėstė naują versiją dėl krano draudimo apimties ir nurodė, kad kranas vis dėlto buvo apdraustas ir jam esant ant platformos, tačiau kranui galiojo tik viena apsauga – draudimas nuo paskendimo rizikos.
7. Ieškovė dar kartą kreipėsi į atsakovę, prašydama pripažinti įvykį draudžiamuoju ir išmokėti ieškovei draudimo išmoką.
8. 2021 m. birželio 21 d. atsakovė pateikė atsakymą į UAB „Tilsta“ 2021 m. birželio 9 d. raštą (toliau – ir 2021 m. birželio 21 d. sprendimas), kuriame pakartojo sprendimą laikyti įvykį nedraudžiamuoju 2020–2021 m. taisyklių 4.1.6.e punkto pagrindu, taip pat nurodė naujas atsisakymo išmokėti draudimo išmoką priežastis. Pirma, kad kranas buvo sugadintas ne dėl audros. Šis atsakovės teiginys neatitiko tikrovės. Antra, kad kranas buvo sugadintas dėl pačios ieškovės netinkamo elgesio. Atsakovė nurodė, kad staigaus vėjo stiprumo padidėjimo pasekmių buvo galima išvengti laikantis platformos eksploatacijai keliamų reikalavimų – po darbo dienos pabaigos iškelti platformą bei tinkamai pritvirtinti kraną ant platformos ir taip apsaugoti kraną nuo sugadinimo.
9. Krano remonto išlaidos sudarė 296 024,50 Eur, transportavimo išlaidos – 15 000 Eur, todėl ieškovė prašė išmokėti jai 308 124,50 Eur draudimo išmoką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.
11. Teismas nustatė, kad pirmą kartą kraną ir kitą ieškovės techniką atsakovė apdraudė 2019 m. gegužės 21 d. mobilių mašinų ir aparatų draudimo sutartimi Nr. 710-412-51647, kuri galiojo nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 4 d. (toliau – 2019 m. sutartis). Kranas buvo apdraustas „L“ draudiminės apsaugos variantu – kasko draudimas, išskyrus mašinų vidinius gedimus. 2019 m. sutarčiai buvo taikomos Mobilių mašinų ir aparatų kasko draudimo taisyklės Nr. 16, galiojusios nuo 2014 m. lapkričio 1 d. (toliau – 2014 m. taisyklės). 2014 m. taisyklių 5.3.a punkte nustatyta, kad tik esant atskiram raštiškam susitarimui draudimo išmokos mokamos už nuostolius, susijusius su ypatinga rizika, naudojant įrenginius hidrotechninėse statybose, vandeningose vietovėse, ant plaukiojančių aikštelių, kasant tunelius ar vykdant kitus požeminius darbus. Byloje nebuvo įrodymų, kad ieškovė ir atsakovė būtų sudariusios tokį atskirą raštišką susitarimą.
12. Derantis dėl 2019–2020 m. sutarties sąlygų, ieškovės atstovas 2019 m. liepos 24 d. el. laišku kreipėsi į atsakovę dėl papildomos rizikos – krano ir kitos technikos įkirtimo nuo krantinės į vandenį – apdraudimo. Iš atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių ir 2019 m. rugpjūčio 2-5 d. susirašinėjimo elektroniniais laiškais teismas sprendė, kad buvo deramasi ir dėl dar vienos papildomos rizikos – plakto Hera paskendimo rizikos tuo metu, kai plaktas bus naudojamas ant baržos, apdraudimo.
13. 2019 m. liepos 24 d. elektroninis laiškas, 2019 m. rugpjūčio 5 d. elektroninis laiškas, 2019–2020 m. sutartis, priedas Nr. 1 prie 2019–2020 m. sutarties ir šio priedo papildomų susitarimų 6–7 punktai, teismo vertinimu, patvirtino, kad 2019–2020 m. sutartimi atskirai buvo susitarta dėl ieškovui aktualių papildomų draudimo sąlygų – krano ir kitos Klaipėdos uoste dirbančios technikos apsaugos nuo įkritimo į vandenį (išskyrus, kai jie naudojami ant plaukiojančių aikštelių, pantonų ir pan.) bei plakto Hera apsaugos nuo paskendimo įkritus į vandenį nuo baržos, taip realizuojant 2014 m. taisyklių 5.3.a punkto sąlygą. Dėl platesnės draudimo apsaugos, t. y. ne tik nuo įkritimo į vandenį, naudojant techniką 2014 m. taisyklių 5.3.a punkte nurodytais būdais, nebuvo tariamasi.
14. Teismo vertinimu, priešingai nei teigė ieškovė, krano metinis draudimo įmokos tarifas nuo 0,21 proc. Krano draudimo įmokos sumos padidėjo ne sudarius 2020–2021 m. sutartį, o sudarius 2019–2020 m. sutartį (tarifas padidėjo iki 0,32 proc. krano draudimo sumos), todėl teismas pritarė atsakovės nurodytai aplinkybei, kad krano draudimo tarifas 2019–2020 m. sutartimi padidėjo dėl šia sutartimi atsakovės prisiimtos papildomos krano rizikos – krano draudimo nuo įkritimo į vandenį rizikos dirbant Klaipėdos uoste, išskyrus, kai jis naudojamas ant plaukiojančios platformos. Taip pat iki 0,31 proc. draudimo sumos padidėjo ir kitos 2019 m. liepos 24 d. elektroniniame laiške nurodytos technikos – poliakalės, kurią ieškovė irgi siekė papildomai apdrausti nuo įkritimo į vandenį nuo krantinės, draudimo įmokos tarifas (priedo Nr. 1 prie 2019–2020 m. sutarties 26 eil.), bei 2 000 Eur padidėjo plakto Hera, kuris buvo papildomai apdraustas nuo paskendimo įkritus į vandenį nuo baržos, draudimo įmokos tarifas (priedo Nr. 1 prie 2019–2020 m. sutarties 32 eil.).
15. Teismas nustatė, kad po 2019–2020 m. sutarties šalys toliau komunikavo dėl ieškovės technikos draudimo apsaugos nuo paskendimo, technikai esant ant plaukiojančių platformų. Apie kitokios apimties draudimo apsaugą (ieškovės teigimu, apie maksimalią apsaugą nuo kasko rizikų, ieškovės technikai esant ant plaukiojančių platformų), kaip išimtį iš 2014 m. taisyklių 5.3.a punkto sąlygų, tarp šalių nebuvo tariamasi.
16. Iš priedo Nr. 2 prie 2020–2021 m. sutarties teismas nustatė, kad tie ieškovės nurodyti objektai, kurie gali būti ant platformos / baržos, buvo apdrausti taikant 0,31 proc. tarifą nuo draudimo sumos, o priedo Nr. 2 papildomų susitarimų 7 punkte nurodyta, kad įkritimo į vandenį rizika apdraustiems objektams vykdant veiklą Klaipėdos uoste yra apdrausta. Priedo Nr. 2 papildomuose susitarimuose, t. y. susitarimuose dėl kitų sąlygų, nei numatytos draudimo liudijime, nebuvo susitarimo, kad ieškovės technika, įskaitant ir kraną, yra apdrausta nuo kasko rizikų šiai technikai esant ant plaukiojančios platformos / baržos.
17. Teismas sprendė, kad šalys 2019–2020 m. sutartimi susitarė dėl papildomos draudimo apsaugos – krano ir kitos priede Nr. 1 prie 2019–2020 m. sutarties nurodytos technikos draudimo nuo įkritimo į vandenį, šiems objektams dirbant krantinėje, bei dėl plakto Hera draudimo nuo paskendimo įkritus į vandenį nuo baržos, o 2020–2021 m. sutartimi tarėsi ir susitarė dėl krano ir kitos priede Nr. 2 prie 2020–2021 m. sutarties nurodytos technikos draudimo nuo įkritimo į vandenį šiems objektams dirbant ant plaukiojančios platformos, tačiau ne dėl maksimalios apsaugos nuo kasko rizikų šiems objektams dirbant ant plaukiojančios platformos.
18. 2021 m. kovo 26 d. buvo susitarta dėl papildomų 2020–2021 m. sutarties sąlygų, t. y. kad priedo Nr. 4 prie šios sutarties 40 ir 41 eilutėse nurodytai technikai galioja draudimo apsauga ir kai apdraustas turtas naudojamas ant plaukiojančių aikštelių, pantonų ar vandens transporto priemonių (priedo Nr. 4 prie 2020–2021 m. sutarties papildomų susitarimų 8 punktas). Už šią draudimo apsaugą buvo nustatytas ir žymiai didesnis draudimo įmokos tarifas – 0,8 proc. draudimo sumos. Tai rodė, kad šalys draudimo apsaugą, kai apdraustas turtas naudojamas ant plaukiojančių aikštelių, pantonų ar vandens transporto priemonių, suprato atskirai nuo draudimo apsaugos nuo įkritimo į vandenį, kai apdraustas turtas naudojamas ant plaukiojančių aikštelių, pantonų ar vandens transporto priemonių, ir atskirai dėl to tarėsi.
19. Atsakovės elgesio administruojant įvykį, teismo vertinimu, nebuvo galima laikyti pagrindžiančiu ieškovės teiginį, kad 2020–2021 m. sutartimi šalys susitarė apdrausti kraną maksimalia apsauga nuo kasko rizikų ir kranui esant ant plaukiojančios platformos. Pagal atsakovės pateiktą 2020 m. gruodžio 30 d. ieškovės pranešimą apie įvykį programėlėje „Mano Ergo“ buvo nurodyta, kad įvykis įvyko kranui esant krantinėje, o ne ant plaukiojančios platformos. Kaip nurodė atsakovė, akivaizdžiai įsitikinti, kad kranas įvykio metu buvo ne krantinėje, o ant plaukiojančios platformos, atsakovė galėjo tik 2020 m. kovo 18 d. krano apžiūros metu, kai buvo peržiūrėta filmuota įvykio medžiaga. Be to, delsimą priimti sprendimą atsisakyti mokėti draudimo išmoką dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju pagal 2020 m. taisyklių 4.1.6.e punktą atsakovė grindė ir tuo, kad tarp ieškovės ir atsakovės vyko derybos dėl komercinės draudimo išmokos, t. y. dėl ieškovės nuostolių dėl įvykio kompensavimo, nors įvykis ir nėra draudžiamasis.
20. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad atsakovė pagrįstai įvykį pripažino nedraudžiamuoju 2020 m. taisyklių 4.1.6.e punkto pagrindu ir pagrįstai atsisakė išmokėti ieškovei draudimo išmoką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
21.1. Skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas, nes jį priimdamas pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas reglamentuojančias įrodinėjimą. Pirmosios instancijos teismas visus ieškovės prašymus dėl liudytojų apklausos atmetė, nurodęs, neva prašomi kviesti liudytojai yra šalių ir trečiojo asmens atstovai, todėl tos aplinkybės jau yra nurodytos procesiniuose dokumentuose. Ieškovei buvo užkirstas kelias įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas padarė nepagrįstas išvadas apie liudytojų parodymų turinį ir, nenustatęs visų svarbių bylai aplinkybių, neatskleidė bylos esmės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliantė prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir žodinio posėdžio metu apklausti liudytojais šiuos asmenis – trečiojo asmens UADBB GrECo Sagauta (duomenys neskelbtini) V. V. (vykdė komunikaciją su atsakove dėl sutarties sudarymo), trečiojo asmens UADBB GrECo Sagauta (duomenys neskelbtini) S. M. (2020 m. gruodžio 30 d. informavo atsakovę apie įvykį, dalyvavo tolimesniame žalos administravime), nepriklausomų žalų administravimo ekspertų bendrovės UAB „Smart claims“ (duomenys neskelbtini) S. T. (atliko krano apžiūrą netrukus po įvykio), ieškovės (duomenys neskelbtini) T. D. (dalyvavo krano apžiūroje 2021 m. kovo 18 d.).
21.2. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas apie tai, neva 2020–2021 m. sudarant sutartį nebuvo tartasi dėl krano maksimalios apsaugos nuo kasko rizikų jam esant ant plaukiojančios platformos. 2020 metais ieškovės poreikiai dėl krano draudiminės apsaugos iš esmės pasikeitė, nes ji ketino naudoti kraną nuo plaukiojančios platformos, todėl buvo reikalinga maksimali apsauga ir technikai būnant ne sausumoje, o ant vandens. Ieškovės atstovas pateikė užklausą atsakovei apie tuo metu technikai galiojusią apsaugą, iš kurios turinio matyti, kad ieškovės atstovą domina ne tik paskendimo rizika, bet ir visa kita apsauga technikai būnant ant platformos, todėl pirmosios instancijos teismo teiginys, neva šalys niekada nesitarė dėl maksimalios krano apsaugos jam būnant ant platformos, neatitinka tikrovės. Ieškovės atstovo ir atsakovės komunikacija vienareikšmiškai pagrindžia aplinkybę, kad sutarties pagrindu taikyta draudimo apsauga kranui buvo išplėsta ir apėmė: draudimą nuo visų kasko rizikų, nurodytų Taisyklių 3.1 punkte kranui esant ir ant platformos ir draudimą nuo paskendimo / įkritimo į vandenį kranui esant ir ant platformos.
21.3. Kraną įtraukus į apdraustos technikos sąrašą dar 2019 m., jis buvo apdraustas nuo visų kasko rizikų ir draudimo metinis tarifas siekė 0,21 proc. Tuo tarpu taikant platesnę nei anksčiau draudimo apsaugą, buvo nustatytas žymiai didesnis metinis draudimo tarifas – 0,31 proc. Toks tarifo padidėjimas akivaizdžiai rodo, kad buvo mokama už papildomą riziką ir už papildomą rizikos taikymo lokaciją – platformą.
21.4. Aplinkybė, kad 2021 m. kovo 26 d. sutarties papildymu vikšrinių ekskavatorių draudimui buvo taikomas 0,8 proc. metinis draudimo tarifas, nepatvirtina pirmosios instancijos teismo teiginio, neva kranui maksimali apsauga esant ant platformos galėjo būti taikoma tik pagal žymiai didesnį tarifą. Nemuno upėje vikšriniai ekskavatoriai yra eksploatuojami visiškai kitomis sąlygomis nei kranas Klaipėdos uosto Krantinėje Nr. 1.
21.5. Atsakovės elgesys po įvykusio įvykio vienareikšmiai patvirtina, kad atsakovė įvykį de facto (faktiškai) pripažino draudžiamuoju. 2020 m. gruodžio 30 d. apie draudžiamąjį įvykį Klaipėdos uosto krantinėje pranešė S. M. telefonu, o ne mobiliąja programėle „Mano Ergo“, kurioje nurodyta, kad įvykis įvyko krantinėje, t. y. sausumoje. Pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, ar atsakovė privalėjo išsamiai susipažinti su defektiniu aktu. Kadangi apžiūra buvo užsakyta pačios atsakovės iniciatyva ir veiksmais, ir atsakovė turi pareigą kaip draudimo santykių profesionalė atidžiai ir rūpestingai įvertinti tokios apžiūros rezultatus, darytina išvada, kad atsakovė ne tik galėjo, bet ir privalėjo pastebėti, kad kranas su platforma buvo ant vandens. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad akivaizdžiai įsitikinti, jog kranas įvykio metu buvo ne krantinėje, o ant plaukiojančios platformos, atsakovė galėjo tik 2021 m. kovo 18 d. krano apžiūros metu, kai buvo peržiūrėta filmuota įvykio medžiaga, yra nepagrįsta ir neteisėta.
21.6. Atsakovė administravo įvykį kaip draudiminį ir net pateikė ieškovei pasiūlymus dėl galimos išmokos dydžio. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė administravo įvykį ir vedė derybas su ieškove dėl komercinės draudimo išmokos išmokėjimo, yra nepagrįsta. Pati atsakovė nei atsiliepime į ieškinį, nei triplike nenurodo jokių argumentų apie tai, kad tarp šalių vyko derybos dėl komercinės draudimo išmokos išmokėjimo.
21.7. Sutartyje nesant nuostatos apie tai, kad technika apdrausta nuo paskendimo rizikos ir tuomet, kai yra dirbama nuo platformos, atsakovė pripažįsta, jog technika buvo apdrausta nuo šios rizikos darbo ant platformų metu, tai akivaizdu, kad ji pripažįsta faktą, jog tarp šalių galioja susitarimai, kurie nėra raštiškai įtvirtinti sutartyje.
21.8. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai ir neteisėtai nepasisakė dėl kitų atsakovės sprendimuose nurodytų atsisakymo išmokėti draudimo išmoką pagrindų, t. y., neva vėjo greitis įvykio metu neatitiko 2020 m. taisyklių 3.1.2.a punkte nustatytų kriterijų bei neva ieškovė nesilaikė apdrausto turto eksploatavimo taisyklių (2020 m. taisyklių 11.1.6 punktas).
21.9. Teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą. Teismas nepaisė aplinkybės, kad atsakovei, kaip sutartį parengusiai šaliai, taikoma griežtesnė sutartinė atsakomybė, o visos nevienareikšmės, tarp savęs nesuderinamos tokios sutarties sąlygos aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Pirmosios instancijos teismas šalių elgesį po sutarties sudarymo vertino šališkai, neatsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus.
22. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; jeigu byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, prašo kviesti liudytojus ir išreikalauti įrodymus. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Vilniaus apygardos teismas teismo posėdžio pradžioje išsprendęs prašymus ir atmetęs ieškovės prašymą šaukti liudytojus, suteikė galimybę ieškovei pateikti šiuos prašymus prieš baigiamąsias kalbas, tačiau ieškovė minėta procesine teise nepasinaudojo. Be to, ieškovės prašytų kviesti liudytojų parodymai, atsižvelgiant į trečiojo asmens UADBB GrECo Sagauta ilgalaikį atstovavimą ieškovei draudimo teisiniuose santykiuose su atsakove, negalės būti laikomi patikimais įrodymais, galinčiais padėti priimti teisingą sprendimą civilinėje byloje. Ieškovės prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir šaukti minėtus liudytojus nėra pagrįstas ir todėl atmestinas.
22.2. Susitarimas dėl maksimalios draudimo apsaugos neapima mobilios technikos, įskaitant kraną, draudimo nuo kasko rizikų, kai jis yra ant vandens platformos. Pagal Priedo Nr. 2 prie ginčo draudimo liudijimo 7 punktą įkritimo į vandenį rizika apdraustiems objektams vykdant veiklą Klaipėdos uoste yra apdrausta. Ši sąlyga patvirtina, kad papildomai greta maksimalios draudimo apsaugos buvo susitarta apdrausti mobilią techniką ir nuo paskendimo rizikos, tačiau nebuvo atsisakyta Taisyklių 4.1.6 punkto e) sąlygos, pagal kurią draudimo išmoka nėra mokama už sugadintą turtą, kai apdraustas turtas yra naudojamas ar paliekamas stovėti ant plaukiojančių aikštelių, pantonų ar vandens transporto priemonių. Pagal ginčo draudimo sutartį kranas buvo apdraustas nuo kasko rizikų (maksimaliu draudimo apsaugos variantu) tuo metu, kai jis nėra laikomas ant vandens platformos, o nuo paskendimo draudimo apsauga galiojo tiek kranui esant ant vandens platformos, tiek (sausumoje) krantinėje.
22.3. Ieškovė klaidingai teigė, kad krano draudimo tarifo pokyčiai pagrindžia, jog pagal 2020–2021 metų mobilios technikos draudimo sutartį kranas buvo apdraustas nuo visų rizikų ir jam esant ant vandens platformos. Pagal 2019–2020 metų mobilios technikos draudimo sutartį kranas buvo apdraustas taikant 0,32 proc. tarifą. Šis tarifas buvo padidintas, nes kranas papildomai buvo apdraustas nuo paskendimo jam esant krantinėje. Krano draudimo tarifas pagal 2020–2021 metų mobilios technikos draudimo sutartį sumažėjo nuo 0,32 proc. tarifo, buvusio pagal 2019–2020 metų mobilios technikos draudimo sutartį, iki 0,31 proc. dėl to, kad buvo atsisakyta planuoto 2 mln. eurų apribojimo mobiliai technikai, kuri gali būti ant vandens platformos. Pirmiau nurodytos aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad krano draudimo tarifo didėjimas buvo nulemtas vien tik papildomos rizikos nuo paskendimo apdraudimo.
22.4. 2021 m. kovo 26 d. ginčo draudimo sutartis buvo papildyta 8 punktu, pagal kurį draudimo sutartyje numatyta mobili technika buvo apdrausta ir tuo atveju, kai apdraustas turtas naudojamas ar paliekamas stovėti ant plaukiojančių aikštelių, pantonų ar vandens transporto priemonių Nemuno upėje. Šios aplinkybės patvirtina, kad iki 2021 m. kovo 26 d. atitinkama ieškovės mobili technika buvo draudžiama maksimaliu draudimo apsaugos variantu ir papildomai nuo paskendimo rizikos ir tik nuo 2021 m. kovo 26 d. už ženkliai padidintą tarifą maksimali draudimo apsauga buvo išplėsta ieškovės nurodytai mobiliai technikai.
22.5. Atsakovė, prieš sudarant 2020–2021 metų mobilios technikos draudimo sutartį, buvo informuota apie tai, kad kranas ir kita atitinkama mobili technika gali dirbti tiek sausumoje, tiek ant platformos. Todėl ieškovės argumentai, kad sudarant sutartį abiem šalims buvo žinoma, jog kranas dirbs tik ant platformos, todėl jam reikalinga draudiminė apsauga dirbant ant platformos, o ne sausumoje, ore ar kt., yra vertintini kaip neatitinkantys tikrovės ir klaidinantys teismą.
22.6. Ieškovės 2020 m. gruodžio 30 d. pranešimas buvo pateiktas ieškovės atstovo per specialią programėlę, nes prie elektroninio laiško buvo prisegti trys dokumentai. Akivaizdu, kad šie dokumentai negalėjo būti perduoti, kaip nurodė ieškovė, telefono skambučiu. Kadangi maksimali draudimo apsauga pagal ginčo draudimo sutartį krano atžvilgiu galiojo tik kranui esant krantinėje, o jam esant ant platformos galiojo tik paskendimo rizika, ieškovės atstovas iš pradžių ir nurodė, kad kranas ginčo įvykio metu buvo krantinėje.
22.7. Nei UAB „Smart claims“, nei ieškovės pateiktos nuotraukos nepagrindė krano buvimo vietos būtent ginčo įvykio metu.
22.8. Atsakovė ir faktiškai vienu metu tyrė ginčo įvykį jo draustumo aspektu ir nustatinėjo žalos dydį. Tarp šalių kilo ginčas ne tik dėl įvykio draustumo, ieškovės pareigų pagal draudimo sutartį pažeidimo, bet taip pat ir dėl žalos dydžio. Atsakovė teikė ieškovei ne krano remonto pasiūlymus, o greta kitų argumentų, teikė ir argumentus, kuriais įrodinėjo ieškovės nurodomo žalos dydžio nepagrįstumą.
22.9. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad, siekiant baigti ginčą taikiai ir toliau bendradarbiauti su ieškove, buvo vedamos derybos dėl konkrečios sumos, kuri nebuvo lygi UAB „Garant Service“ komerciniame pasiūlyme nurodytai sumai. Sprendimo dėl draudimo išmokos pateikimas yra privalomas veiksmas pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą (toliau – Draudimo įstatymas) ir todėl tai niekaip nėra susiję su derybiniu spaudimu.
22.10. Draudimo sutartis yra aiškinama prisijungusios šalies naudai tik tuo atveju, jeigu sutarties sąlygos, ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, lieka neaiškios. Derybos dėl draudimo sutarties sąlygų, tiek komunikacija ginčo įvykio administravimo klausimais vyko tarp dviejų lygiaverčių draudimo teisinių santykių profesionalų, nes ieškovė visus veiksmus atliko per draudimo brokerį, ir dėl to tiek draudimo sutartyje, tiek susirašinėjime naudojamos sąvokos turi būti aiškinamos taip, kaip jas supranta draudimo teisinių santykių profesionalai.
22.11. 2021 m. kovo 18 d. krano apžiūros metu buvo sutarta, kad ieškovė pateiks apžiūroje dalyvavusiems ekspertams plaukiojančios platformos gamintojo paruoštą naudojimo / valdymo instrukciją, UAB „Tilsta“ patvirtintą plaukiojančios platformos naudojimo ir valdymo instrukciją, Krano Sennebogen 5500 valdymo ir naudojimo instrukcijas, plaukiojančios platformos komandos narių pareigines instrukcijas ir minėtos komandos narių instruktavimo žurnalus. Ieškovė šių dokumentų nepateikė ir dėl to visos nuostolių atsiradimo dėl krano sugadinimo aplinkybės nebuvo nustatytos. Šie įrodymai gali pagrįsti papildomus vandens platformos su ant jos esančiu kranu eksploatacijos pažeidimus, kurie gali būti papildomi pagrindai ieškiniui atmesti (Taisyklių 7.1.2, 11.2.4, 11.1.6. punktai, Draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalis).
23. 2022 m. rugsėjo 6 d. gauti trečiojo asmens UADBB „GrECo Sagauta“ rašytiniai paaiškinimai, kuriuose prašoma apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad į nagrinėjamą civilinę bylą pateiktas elektroninis susirašinėjimas laiškais (prieš pat sudarant ginčo draudimo sutartį) tarp trečiojo asmens UADBB „GrECo Sagauta“ (duomenys neskelbtini) V. V. ir atsakovės (duomenys neskelbtini) K. K. akivaizdžiai patvirtina, jog ieškovė išreiškė pageidavimą išplėsti (lyginant su besibaigiančia draudimo sutartimi kranui suteikta draudimo apsauga) kranui suteikiamą draudimo apsaugą, kad „Maksimalus“ draudimo apsaugos variantas kranui galiotų ir tada, kai kranas bus ant plaukiojančios platformos. Draudimo liudijime Nr. 710-412-60744 (t. y. individualiose draudimo sutarties sąlygose), kuriuo atsakovė laikotarpiui nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. iki 2021 m. rugpjūčio 4 d. be kitų mobilių mašinų, apdraudė ir kraną, yra nurodyta, kad pasirinktas draudiminės apsaugos variantas: „Maksimalus“ – kasko rizikos, išskyrus vidinius gedimus. Šiame draudimo liudijime atsakovė nenurodė, kad kranui esant ant platformos, šis „Maksimalus“ draudiminės apsaugos variantas negalios, o draudimo apsauga kranui galios tik nuo įkritimo į vandenį (paskendimo) rizikos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Faktinės bylos aplinkybės
25. Ieškovė ir atsakovė 2020 m. rugpjūčio 4 d. sudarė mobilios technikos draudimo sutartį Nr. 710-412-60744, kuria atsakovė nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. iki 2021 m. rugpjūčio 4 d. maksimaliu draudiminės apsaugos variantu (kasko rizikos, išskyrus vidinius gedimus) apdraudė ieškovei priklausančią techniką, išvardintą priede Nr. 2, taip pat ir kraną Sennenbogen 5500 (kranas). Šalys susitarė, kad jų santykiams bus taikomos Mobilios technikos draudimo taisyklės Nr. 16, galiojančios nuo 2020 m. sausio 1 d. (2020 m. taisyklės). Pagal 2020 m. taisyklių 4.1.6 punktą atsakovei nekyla pareiga mokėti už apdrausto turto sugadinimą, sunaikinimą ar praradimą, kai jis yra naudojamas ar paliekamas stovėti po žeme, vandeningose vietovėse (pelkėse, durpynuose), vykdant hidrotechninių statinių statybos darbus, vykdant tunelių statybos darbus, ant plaukiojančių aikštelių, pantonų ar vandens transporto priemonių, ant užšalusių vandens telkinių (nedraudžiamieji įvykiai).
26. Naktį iš 2020 m. gruodžio 29 d. į 30 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinės Nr. 1 darbų statybvietėje buvo sugadinta plaukiojanti platforma Combifloat 727 ir ant jos buvęs kranas. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl draudimo išmokos dėl įvykio išmokėjimo.
27. Atsakovė 2021 m. balandžio 16 d. sprendimu dėl 2020 m. gruodžio 29 d. žalos Nr. 60774-0411_2-001, 2021 m. gegužės 19 d. atsakymu į UADBB GrECo Sagauta 2021 m. gegužės 3 d. raštą ir 2021 m. birželio 21 d. atsakymu į UAB „Tilsta“ 2021 m. birželio 9 d. raštą atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Pagrindu atsisakyti išmokėti draudimo išmoką atsakovė nurodė tai, kad kranas buvo apdraustas tik nuo paskendimo rizikos kranui esant ant plaukiojančios platformos. Todėl įvykis yra nedraudžiamasis pagal 2020 m. taisyklių 4.1.6.e punktą, kuriame nurodyta, kad draudikui nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką už apdrausto turto sugadinimą, sunaikinimą ar praradimą, kai jis yra naudojamas ar paliekamas stovėti ant plaukiojančių aikštelių, pantonų ar vandens transporto priemonių. Atsakovė taip pat nurodė, kad įvykio metu vėjo stiprumas neatitiko 2020 m. taisyklių 3.1.2 punkte numatyto audros kriterijaus – 18 m/s vėjo greičio, be to, ieškovė nevykdė Taisyklių 7.1.2 punkto reikalavimų platformą ir kraną naudoti laikantis šio turto eksploatavimo taisyklių ir naudojimo sąlygų, kas pagal 2020 m. taisyklių 11.1.6 punktą atleidžia ieškovę nuo draudimo išmokos mokėjimo.
Dėl trečiojo asmens paaiškinimų priėmimo
28. 2022 m. rugsėjo 6 d. gauti trečiojo asmens UADBB „GrECo Sagauta“ rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jis išdėstė savo poziciją dėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrįstumo.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, tačiau susipažinus su trečiojo asmens rašytinių paaiškinimų turiniu matyti, kad trečiasis asmuo savo rašytiniuose paaiškinimuose pateikė sutikimo su apeliaciniu skundu argumentus ir prašo ieškovės apeliacinį skundą tenkinti, t. y. pateikė atsiliepimą į apeliantės skundą, o ne, kaip jis teigia, rašytinius paaiškinimus. Kadangi trečiasis asmuo praleido terminą atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti (CPK 318 straipsnis), procesinis dokumentas negali būti priimamas, nes pasibaigė įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti, o trečiasis asmuo neprašo termino atnaujinti, todėl ir rašytiniai paaiškinimai į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriimami.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojų šaukimo
30. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir žodinio posėdžio metu apklausti liudytojais šiuos asmenis – trečiojo asmens UADBB GrECo Sagauta (duomenys neskelbtini) V. V. (vykdė komunikaciją su atsakove dėl sutarties sudarymo), trečiojo asmens UADBB GrECo Sagauta (duomenys neskelbtini) S. M. (2020 m. gruodžio 30 d. informavo atsakovę apie įvykį, dalyvavo tolimesniame žalos administravime), nepriklausomų žalų administravimo ekspertų bendrovės UAB „Smart claims“ (duomenys neskelbtini) S. T. (atliko krano apžiūrą netrukus po įvykio), ieškovės (duomenys neskelbtini) T. D. (dalyvavo krano apžiūroje 2021 m. kovo 18 d.).
31. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis).
32. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl žodinio proceso ribojama, nes toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
33. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių ieškovės apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Šiuo atveju nėra būtinybės apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojus, kurių dauguma yra ieškovės ir trečiojo asmens darbuotojai. Bylai reikšmingais klausimais šalys ir trečiasis asmuo plačiai ir detaliai pasisakė savo procesiniuose dokumentuose. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje pakanka įrodymų, leidžiančių įvertinti, ar pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje nagrinėjamas įvykis pripažintinas nedraudžiamuoju, yra teisinga. Atsižvelgiant į tai, kad prašymą apklausti liudytojus ieškovė iš esmės grindžia tuo, jog liudytojai patvirtins aplinkybes, kurios jau išdėstytos procesiniuose dokumentuose, teisėjų kolegija prašymo netenkina, kadangi liudytojų apklausa šiuo atveju būtų perteklinis procesinis veiksmas, kuris negalėtų turėti įtakos nustatant faktines bylos aplinkybes, tačiau vilkinantis procesą. Nesant poreikio apklausti liudytojus, netenkinamas ir prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.
Dėl įrodymų išreikalavimo
34. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo išreikalauti iš ieškovės plaukiojančios platformos gamintojo paruoštą naudojimo / valdymo instrukciją, UAB „Tilsta“ patvirtintą plaukiojančios platformos naudojimo ir valdymo instrukciją, Krano Sennebogen 5500 valdymo ir naudojimo instrukcijas, plaukiojančios platformos komandos narių pareigines instrukcijas ir minėtos komandos narių instruktavimo žurnalus, nes ieškovė šių dokumentų nepateikė ir dėl to visos nuostolių atsiradimo dėl krano sugadinimo aplinkybės nebuvo nustatytos. Šie įrodymai gali pagrįsti papildomus vandens platformos su ant jos esančiu kranu eksploatacijos pažeidimus, kurie gali būti papildomi pagrindai ieškiniui atmesti.
35. Pažymėtina, kad asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti byloje reikšmingas aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti (CPK 199 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 302 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, rinkdamas įrodymus, turi vadovautis įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Jei dalyvaujantis byloje asmuo pateikia prašymą teismui išreikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti (CPK 199 straipsnis), teismas juos išreikalauja (tenkina prašymą) tik tokiu atveju, jeigu konstatuoja, kad tokie įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014; kt.).
36. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus, sprendžia, kad atsakovės nurodomi papildomi dokumentai, kuriuos ji prašo išreikalauti, neturės įtakos vertinant byloje priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl tokio prašymo netenkina.
Dėl bylos esmės
37. Šioje civilinėje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju pagal ieškovės ir atsakovės 2020 m. rugpjūčio 4 d. sudarytą Mobilios technikos draudimo sutartį.
38. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas apie tai, kad 2020–2021 m. sudarant Mobilios technikos draudimo sutartį nebuvo tartasi dėl krano maksimalios apsaugos nuo kasko rizikų jam esant ant plaukiojančios platformos.
39. Byloje nustatyta, kad 2020 m. liepos 29 d. ieškovės atstovas susisiekė su atsakove ir prašė patikslinti, ar galios maksimali apsauga bei paskendimo rizika ir įrangai, esančiai ant platformų (elektroninis laiškas, kuriame klausiama, ar galios apsauga, paskendimo rizika, jei technika bus ant tų platformų? Ar galios tik 29 pozicijos objektui dirbant ant tų platformų?). Atsakydama į ieškovės atstovo paklausimus, atsakovė pateikė patikslinimą, kad tik 29 pozicijoje esančiam įrenginiui (ieškinio priedas Nr. 2) bus taikoma apsauga nuo įkritimo į vandenį ir esant ant platformos / baržos. Taigi, darytina išvada, kad kitam apdraustam turtui, esančiam ant platformos/baržos, turėtų galioti maksimalus apsaugos variantas, išskyrus papildomą nuskendimo riziką. 2020 m. liepos 30 d. elektroniniame laiške ieškovo atstovas nurodė, kad „kaip vakar kalbėjome, visi 8 objektai (iš pridėto praeitų metų failo) gali būti ant platformos. Taip pat naujai įtraukti objektai irgi gali būti ant baržos“. Taigi atsakovei buvo nurodyta, kad aštuoni technikos vienetai, tarp jų ir kranas, dirbs ne tik krante, bet ir ant plaukiojančios platformos. Šis šalių susirašinėjimas paneigia pirmosios instancijos teismo teiginį, kad šalys niekada nesitarė dėl maksimalios krano apsaugos jam būnant ant platformos. Taigi byloje nustatyta, kad turto draudimo sutartis buvo sudaryta atsakovei žinant, jog ieškovei reikalinga maksimali apsauga nuo kasko rizikų, kuri galioja ir technikai būnant ant plaukiojančios platformos / baržos, ir papildomai apsauga nuo įkritimo į vandenį / paskendimo. Ieškovės atstovo ir atsakovės komunikacija vienareikšmiškai pagrindžia aplinkybę, kad sutarties pagrindu taikyta draudimo apsauga kranui buvo išplėsta ir apėmė: draudimą nuo visų kasko rizikų, nurodytų Taisyklių 3.1 punkte kranui esant ir ant platformos ir draudimą nuo paskendimo / įkritimo į vandenį kranui esant ir ant platformos.
40. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo ir atsakovės siūlomu sutarties sąlygų aiškinimu, kad pagal ginčo draudimo sutartį kranas buvo apdraustas nuo kasko rizikų (maksimaliu draudimo apsaugos variantus) tik tuo metu, kai jis nėra laikomas ant vandens platformos, o nuo paskendimo draudimo apsauga galiojo tiek kranui esant ant vandens platformos, tiek (sausumoje) krantinėje.
41. CK 6.193 straipsnyje nustatyta, kad aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis). Kai sutartis sudaryta prisijungimo būdu, jos sąlygos aiškinamos prisijungiančios šalies naudai, šiuo atveju draudėjos naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).
42. Kaip minėta, esminiai sutarties šalių tikslai sudarant sutartį nustatomi pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, pagal kurias turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad sutarčiai aiškinti svarbus ne tik sutarties tekstas, bet ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-684/2015).
43. Kasacinis teismas bylose dėl neaiškių draudimo sutarčių sąlygų yra nurodęs, kad paprastai draudimo sutartys sudaromos prisijungimo būdu pagal draudiko parengtas draudimo taisykles. Aiškinant tokią sutartį, taikoma contra proferentem taisyklė, t. y. neaiškiai suformuluotos sutarties sąlygos aiškinamos sutartį parengusios šalies nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2014). Kadangi nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio (nuo pradžios), tai atvejai, kai draudikas neprisiima rizikos ir nesuteikia draudimo apsaugos, atitinkamos rūšies draudimo taisyklėse turi būti išvardyti aiškiai ir nedviprasmiškai, o draudėjas apie tokius atvejus turi būti tinkamai informuotas (CK 6.185–6.187 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-706/2016).
44. Įvertinus bylos aplinkybes, spręstina, kad draudikės siūlomas draudimo sutarties sąlygų aiškinimo būdas neatitinka CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto analogiškų šalims protingų asmenų standarto, nei šalių ar jų įgaliotų asmenų veiksmų iki ir po sutarties sudarymo.
45. Kaip jau minėta, šalių komunikacija rodo, kad šalys tarėsi, jog šalių susirašinėjime nurodytai technikai (8 vienetai, tarp jų ir kranas) maksimali apsauga nuo visų kasko rizikų galios ir technikai būnant ant plaukiojančios platformos / baržos, taip pat galios ir papildoma apsauga nuo įkritimo į vandenį / paskendimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė, kaip draudimo srities profesionalė, sudarydama sutartį, kai šalys tarėsi dėl papildomos maksimalios apsaugos kranui esant ant vandens platformos, galėjo ir turėjo aiškiai suformuluoti sutarties sąlygą, kad draudžiamas objektas nėra papildomai saugomas, kai jis yra ant platformos, arba tinkamai informuoti ieškovę, kad kranas, kurį siekė apdrausti ieškovė, visomis kasko rizikomis nedraudžiamas tuo atveju, jei yra naudojamas ant vandens platformos. To nepadariusi, negali teigti, kad įvykis nedraudžiamasis, nes, kaip minėta, sąlygų neaiškumai šiuo atveju aiškintini jos nenaudai.
46. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kranas nuo pat pradžios, t. y. 2019 m., visada buvo draudžiamas išimtinai nuo visų kasko rizikų, todėl šiuo atveju vien krano buvimo vietos pakeitimas įvertinus tai, kad šalys tarėsi dėl draudimo apsaugos ne tik krante, bet ir ant plaukiojančios platformos, ką savo procesiniuose dokumentuose patvirtino ir draudimo brokeris, neturi įtakos draudimo apsaugos sumažėjimui. Kitoks sutarties aiškinimas paneigtų pačios draudimo apsaugos esmę, o draudimo institutas prarastų savo aktualumą ir reikalingumą, nes siekdamas išplėsti draudimo apsaugos galiojimą konkretiems draudimo objektams ir esant ant vandens platformų, draudėjas šią apsaugą ne išplėstų, o susiaurintų iki apsaugos nuo vienintelės rizikos – įkritimo į vandenį. Konstatuotina, kad atsakovė nepagrįstai įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir nepagrįstai atsisakė išmokėti ieškovei draudimo išmoką.
47. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės elgesys administruojant įvykį negali būti laikomas pagrindžiančiu ieškovės teiginį, jog 2020–2021 m. sutartimi šalys susitarė apdrausti kraną maksimalia apsauga nuo kasko rizikų ir kranui esant ant plaukiojančios platformos. Net ir vertinant, kad pranešant apie įvykį 2020 m. gruodžio 30 d. informacija apie įvykio aplinkybes galėjo būti pateikta netiksliai ar neaiškiai, tačiau 2021 m. sausio 4 d. ekspertų defektiniame akte aiškiai ir pastebimai nurodyta, kad kranas su platforma dėl bangavimo parplukdytas į krantinę. Papildomai 2021 m. kovo 8 d. atsakovei buvo pateiktas 2021 m. sausio 11 d. pranešimas „Dėl audros sukeltos avarijos objekte 2020 m. gruodžio 29 d. įvykio aplinkybių tyrimo“, kuriame aiškiai nurodoma, kad įvykio metu kranas buvo ant platformos. Atitinkamai būdama apdairi ir atsakinga profesionali draudikė, atsakovė negalėjo nesuprasti aplinkybės, kad kranas įvykio metu buvo ant platformos, tačiau ji ir po 2021 m. kovo 18 d. pačios atsakovės organizuotos krano apžiūros, kurios metu, pasak atsakovės, buvo įsitikinta krano buvimo vieta įvykio metu, toliau administravo įvykį kaip draudiminį ir net pateikė apeliantei pasiūlymą dėl galimos išmokos dydžio. Šiuo atveju akivaizdu, kad jei įvykis būtų nedraudžiamasis, jo tirti ir užsakyti sąmatų skaičiavimo nereikėtų.
48. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas sutarčių aiškinimo taisykles, pačios draudimo sutarties Mobilios technikos draudimo liudijimo Nr. 710-412-60774 esmė, derybų dėl jos sudarymo/papildymo bei ieškovės ir atsakovės tarpusavio santykių praktika tarpusavio draudimo santykiuose, taip pat šalių elgesys po įvykio pagrindžia faktą, kad ginčo krano sugadinimas audros metu buvo draudžiamasis įvykis, be to, analogiškas ieškovei protingas draudėjas būtų supratęs, kad pagal šią sutartį draudžiamas kranas įgyja maksimalią kasko apsaugą ir tuo atveju, kai jis yra ant plaukiojančios platformos, o ne vien tik apsaugą nuo skendimo ar įkritimo į vandenį atsisakant visų kitų rizikų draudimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tikroji šalių valia, pasirašant draudimo sutartį, buvo tokia, kad kasko draudimo apsauga galioja ir tuo atveju, jeigu kranas yra ir ant plaukiojančios platformos.
49. Kraną įtraukus į apdraustos technikos sąrašą dar 2019 m.: Mobilių mašinų ir aparatų kasko draudimo liudijimu Nr. 710-412-51647 (versija 2019-05-21 13) 2019 m. gegužės mėn. kranas buvo apdraustas nuo visų kasko rizikų (išskyrus mašinų vidinius gedimus) ir draudimo metinis tarifas siekė 0,21 proc. 2019 m. rugpjūčio 2 d. krano draudiminė apsauga buvo išplėsta – šalys susitarė, kad kranas bus apdraustas maksimaliu draudimo variantu nuo visų kasko rizikų, išskyrus mašinų vidinius gedimus, ir papildomai nuo paskendimo / įkritimo į vandenį rizikos dirbant krantinėje (Mobilių mašinų ir aparatų kasko draudimo liudijimas Nr. 710-412-55939, ir priedas Nr. 1). Metinis draudimo įmokos tarifas kranui už draudiminės apsaugos išplėtimą padidėjo iki 0,32 proc. 2020 m. rugpjūčio 4 d. buvo nustatytas metinis draudimo tarifas – 0,31 proc., šis nežymus tarifo pokytis negali paneigti buvus šalių susitarimą dėl visų kasko rizikų draudimo kranui esant ant platformos. Toks beveik analogiškas tarifas rodo, kad kranui esant ant platformos ir taikant tik vienintelę riziką – paskendimas / įkritimas į vandenį, draudimo metinis tarifas turėjo ženkliai sumažėti, nes buvo atsisakyta didžiosios dalies draudiminės apsaugos kranui esant ant platformos, t. y. kasko nuo visų rizikų (išskyrus vidinius gedimus).
50. Taigi pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas, kad įvykis buvo nedraudiminis ir atsakovė pagrįstai neišmokėjo draudimo išmokos, netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, esmines bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą.
51. Nustačius, kad įvykis pripažintas nedraudžiamuoju nepagrįstai, teisėjų kolegija pasisako dėl kitų atsisakymo išmokėti draudimo išmoką pagrindų, t. y., kad vėjo greitis įvykio metu neatitiko 2020 m. taisyklių 3.1.2.a punkte nustatytų kriterijų bei kad ieškovė nesilaikė apdrausto turto eksploatavimo taisyklių (2020 m. taisyklių 11.1.6 punktas), taip pat dėl draudimo išmokos dydžio.
52. Draudimo taisyklių 3.1.2. punkto a) papunktyje įtvirtinta, kad audra – tai nuo klimato priklausančių oro masių judėjimas, esant vėjo stiprumui daugiau kaip 18 m/s. Krano pažeidimo metu smarkus vėjo sustiprėjimas, siekė 19 m/s greitį (2021 m. vasario 8 d. pažyma apie hidrometeorologines sąlygas ir 2021 m. kovo 1 d. pažyma apie hidrometeorologines sąlygas). Ieškovė, kaip uosto naudotoja, pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 3-327 patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių 94 punktą nebuvo gavusi jokio pranešimo apie numatomas pavojingas hidrometeorologines sąlygas naktį iš 2020 m. gruodžio 29 d. į 2020 m. gruodžio 30 d., tą patvirtino ir Klaipėdos uosto priežiūros skyriaus viršininkas elektroniniu laišku (ieškinio priedas Nr. 15.3), todėl apeliantė neturėjo pareigos imtis papildomų apsaugos priemonių kranui apsaugoti. Nagrinėjamu atveju įvykis nutiko nakties metu, todėl atsakovės argumentai, kad ant platformos darbai gali būti vykdomi tuomet, kai vėjo greitis iki 13,8 m/s, bangos aukštis iki 3 m, nėra aktualūs, nes darbai nakties metu nebuvo atliekami. Ieškovei pasivadovavus Laivybos taisyklėse numatyta tvarka, negavus jokio pranešimo dėl artėjančios audros, ji negalėjo numatyti kilsiančios audros ir neturėjo pagrindo imtis bet kokių papildomų saugumą užtikrinančių veiksmų.
Dėl žalos dydžio
53. Kranas buvo apdraustas atkuriamąja verte (Taisyklių 9.2 punktas), todėl nuostoliai atlygintini atsižvelgiant į remonto išlaidas, kurių reikia kranui atkurti iki būklės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Ieškovė pateikė krano gamintojų atstovų Lietuvoje parengtą sąmatą: kranas gali būti suremontuotas už 296 024,50 Eur, transportavimo išlaidos – 15 000 Eur (2021 m. gegužės 18 d. UAB „Erco Technologies“ pasiūlymas). Išskaičius maksimalią 2 900 Eur dydžio išskaitą, kranui padarytų nuostolių suma siekia 308 124,50 Eur. Pasak atsakovės, tikrasis žalos dydis pagal pateiktus dokumentus yra ne didesnis nei 196 300 Eur, kaip yra nurodyta 2021 m. balandžio 15 d. UAB „Garant Service“ pasiūlyme. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad į atsakovės pateiktą krano remonto sąmatą nėra įtrauktos transportavimo išlaidos, taip pat joje pažymėta, kad su raportu nebuvo pateikti jokie brėžiniai, negalima pateikti visų detalių ar remontinių medžiagų kainų, todėl visos susijusios su remontu medžiagos ir atsarginės dalys bus vertinamos papildomai pagal faktą. Taigi šios aplinkybės rodo, kad ši sąmata nėra galutinė ir darbų kaina didės, todėl šia sąmata remtis nėra pagrindo, nes ji neatitinka realių remonto išlaidų. Kadangi kitų įrodymų, kurie paneigtų apeliantės pateiktą remonto sąmatą, atsakovė nepateikė, todėl teismas vadovaujasi būtent apeliantės pateiktais įrodymais žalai pagrįsti.
54. Nors ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, prašo iš atsakovės trečiajam asmeniui priteisti 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 3 punktą, šis įstatymas nėra taikomas palūkanoms, susijusioms su mokėjimais nuostoliams atlyginti, taip pat su draudimo įmonių mokamomis draudimo išmokomis.
55. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnyje nustatyti palūkanų dydžiai taikytini ir procesinėms palūkanoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004). Taigi nagrinėjamu atveju trečiajam asmeniui OP Corporate Bank plc, Lietuvoje veikiančiam per OP Corporate Bank plc Lietuvos filialą, priteisiamos 6 proc. dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
56. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad įvykis nepagrįstai buvo pripažintas nedraudžiamuoju, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimant naują sprendimą (CPK 326 straipsnio 2 dalis). Ieškinyje, taip pat apeliaciniame skunde ieškovė draudimo išmoką ir procesines palūkanas prašo priteisti naudos gavėjui – trečiajam asmeniui OP Corporate Bank plc, todėl, pripažinus įvykį draudžiamuoju, šis ieškovės reikalavimas tenkinamas.
57. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamoje byloje priimamas naujas sprendimas tenkinant ieškovės apeliacinį skundą ir atitinkamai ieškinį, todėl spręstina dėl ieškovės ir trečiojo asmens ieškovės pusėje turėtų išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.
58. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kokios yra nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).
59. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 3 286 Eur dydžio žyminį mokestį, už apeliacinį skundą – 3 286 Eur žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teisme ieškovė taip pat turėjo 7 606,36 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (3 025 Eur už ieškinio parengimą, 3 630 Eur už dubliko ir prašymo dėl procesinio termino dublikui pratęsti rengimą, 951,36 Eur už vertimų į valstybinę kalbą, prašymo dėl liudytojų šaukimo rengimo išlaidos, tripliko analizės, susitikimo su klientu išlaidos). Apeliantė taip pat patyrė 2 904 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai rengiant apeliacinį skundą apmokėti.
60. Ieškovės patirtos išlaidos už ieškinio parengimą (3 025 Eur), prašymo dėl procesinio termino dublikui pateikti pratęsimo (121 Eur) ir prašymo šaukti liudytojus (121 Eur) rengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (atitinkamai 3 793,50 Eur, 156,64 Eur, 156,64 Eur). Ieškovė nurodė, kad rengdama dubliką patyrė 3 509 Eur atstovavimo išlaidų. Nors ieškovės pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje teisinės paslaugos detalizuotos smulkiau (pvz., nurodyta, kad advokatė susipažino su byla, analizavo atsiliepimus, derino ir aptarė kliento poziciją dublikui ir kt.), šios paslaugos Rekomendacijų taikymo prasme laikytinos sudėtine minėtų ieškovei suteiktų teisinių paslaugų rengiant dubliką dalimi ir, svarstant, ar išlaidos joms neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, atskirai nevertintinos. Kadangi ieškovės prašomos priteisti išlaidos už dubliko parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį (2 349,60 Eur), ieškovei iš atsakovės priteistina 2 349,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant dubliką, o likusi prašymo dalis netenkinama. Ieškovei iš atsakovės taip pat priteisiamos vertimo išlaidos (104,36 Eur). Tripliko analizės, pasirengimo bylos nagrinėjimui, susitikimo su klientu išlaidos laikomos teisinių konsultacijų ir pasirengimo teismo posėdžiui išlaidomis ir skaičiuojamos valandomis (Rekomendacijų 8.19, 8.20 punktai) bei sudaro 726 Eur. Minėtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (6 val.x156,64 Eur), todėl taip pat priteisiamos ieškovei iš atsakovės. Iš viso ieškovei priteisiama 9 732,96 Eur (3 025 Eur+951,36 Eur+121 Eur+2 349,60 Eur+3 286 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
61. Už apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 3 286 Eur dydžio žyminį mokestį, kuris priteistinas iš atsakovės. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 2 904 Eur dydžio išlaidas, patirtas už apeliacinio skundo parengimą. Ši ieškovės prašoma priteisti suma viršija pagal Rekomendacijų 8.10 papunktį apskaičiuotą maksimalią rekomenduojamą priteisti sumą, todėl mažina iki šios sumos, t. y. iki 2 716,77 Eur. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteisiamų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 15 735,73 Eur (9 732,96 Eur+3 286 Eur+2 716,77 Eur).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tilsta“ ieškinį atsakovei Ergo Incurance SE dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys OP Corporate Bank plc, uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė GrECo Sagauta tenkinti.
Priteisti iš atsakovės Ergo Incurance SE trečiajam asmeniui OP Corporate Bank plc, Lietuvoje veikiančiam per OP Corporate Bank plc Lietuvos filialą (akcinės bendrovės „OP Finance“ teisių ir pareigų perėmėjas) 308 124,50 Eur (tris šimtus aštuonis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt keturis eurus ir 50 centų) dydžio draudimo išmoką, 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės Ergo Incurance SE ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tilsta“ 15 735,73 Eur (penkiolika tūkstančių septynis šimtus trisdešimt penkis eurus ir 73 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Marius Bajoras
Rasa Gudžiūnienė
Vigintas Višinskis