Baudžiamoji byla Nr. 1-598-660/2013
Teismo proceso Nr. 65-1-01375-2011-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.25.4.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.;
2.1.15.3.3.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.2.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. sausio 11 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė,
sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei,
dalyvaujant prokurorui Mariui Kazlauskui, nukentėjusiosioms N. M., S. P., nukentėjusiųjų atstovui advokatui R. A., kaltinamajam R. G., jo gynėjui advokato padėjėjui Mindaugui Vagoniui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
R. G. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, o būtent:
2011-09-02, apie 11 val. 40 min., Kauno r., Vilkijos sen., vairuodamas automobilį „Renault Laguna“ su Jungtinės Karalystės valstybinių numerių ženklu Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas Karalgirio miško keliu, Babtų kryptimi, pažeidė kelių eismo taisyklių 9, 125 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui - važiavo dalinai priešpriešinio eismo juosta, nepaliko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dėl ko susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Mazda 323F“, ko pasėkoje automobilio „Mazda 323F“ vairuotojai N. M. buvo padaryti sužalojimai, sukėlę jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, o keleivei S. P. - sužalojimai, sukėlę jai nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d.
Kaltinamasis R. G. kaltu neprisipažino, civilinių ieškinių nepripažįsta. Parodė, kad 2011-09-02, apie 11 val. 40 min., važiavo sūnui priklausančiu automobiliu „Renault Laguna“ miško keliu link Vilkijos ir pamatė iš priekio atvažiuojantį automobilį „Mazda“. Norėdamas prasilenkti užvažiavo ant vejos. Prasilenkiant įvyko ratų kontaktas su automobiliu „Mazda“ ir jo automobilis apsivertė. Važiuodamas priešpriešinio eismo juostos nebuvo užėmęs. Vairas automobilyje „Renault Laguna“ randasi iš dešinės pusės. Automobilį su vairu dešinėje pusėje vairavo pirmą kartą, važiavo apie 50 km/val. greičiu, t. y. apie 30 milių per valandą. Paaiškinimą policijoje parašė būdamas streso būsenoje, pripažino savo kaltę, parašė, kad sumėtė automobilio galinę dalį ir jis išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Taip rašyti patarė tyrėjas Kairys. Su specialisto išvada nesutinka, nes autoįvykio planas be parašų ir jis su juo nebuvo supažindintas. Jokių kitų transporto priemonių kelyje nebuvo. Įvykio plane automobilių padėtis neatitinka įvykio metu buvusios padėties, nes po įvykio jo automobilį nustūmė grybautojai. Policijos pareigūnai matavo po to, kai jo automobilis buvo nustumtas. Turi 35 m. vairavimo stažą.
Nukentėjusioji N. M. parodė, kad 2011-09-02 ji vairavo automobilį „Mazda“. Ji tik pajudėjo iš vietos, kai pamatė greitai atvažiuojančią mašiną, tuomet ji sustojo. Automobilis „Renault Laguna“ atsitrenkė į jos automobilio kairę pusę. Automobilis „Renault Laguna“ apsivertė skersai kelio. Ji negalėjo iš mašinos išlipti, nes buvo užblokuotos durelės. Po įvykio ji paskambino sūnėnui R. D., kuris atvažiavo į įvykio vietą. Su autoįvykio planu ją sužaindino tyrėjas ir ji pasirašė. Jai buvo sužalotas kaklas ir kelio meniskas. Kelio patinimas ir skausmas pasireiškė po 2-3 dienų po įvykio. Su ja važiavusiai S. P. buvo sužalotas veidas. Po įvykio jas išvežė greitoji pagalba į Klinikas. Jai padaryta 20000 Lt neturinė žala, kadangi ji patyrė dvasinius išgyvenimus, baimę, stresą, kuriuos jaučia iki šiol, nepatogumus – neturėjo transporto priemonės, kad važinėti į darbą, gydėsi ambulatoriškai 2 mėnesius, turėjo nedarbingumą. Šiuo metu ji ruošiasi operacijai dėl kelio menisko. Be to, jai padaryta 3879,86 Lt turtinė žala dėl nepataisomai sugadinto automobilio, turėtų transporto išlaidų, išlaidų vaistams ir negautų pajamų. Prašo priteisti žalą iš kalto asmens.
Nukentėjusioji S. P. parodė, kad ji 2011-09-02 su N. M. važiavo grybauti. Pamatė iš priekio atvažiuojančią mašiną. N. M. su savo automobiliu „Mazda“ pasitraukė į dešinę pusę ir sustojo, kad praleisti atvažiuojančią mašiną. Tuomet priartėjęs automobilis trenkėsi į automobilį „Mazda“, ji ir N. M. prarado sąmonę. Po to pamatė, kad automobilio durelės užblokuotos, iš mašinos dūmai rūko. Kažkoks vyras padėjo išlipti iš mašinos. Kaltinamasis išlindęs iš po savo apvirtusio automobilio, atsiprašė, sakė, kad pirmą kartą vairuoja tokią mašiną. Jai buvo padaryti sužalojimai – prakirstas smilkinys, skaudėjo galvą, kaklą. Atvykusi greitoji pagalbą jas išvežė į ligoninę. Jai padaryta 10000 Lt neturtinė žala, nes patyrė dvasinius išgyvenimus, buvo baisu, kad negali išeiti iš mašinos, sužalojimus, vaikščiojo 1,5 mėnesio su mėlyne, po įvykio bijo uždarų patalpų. Prašo priteisti žalą iš kalto asmens.
Liudytojas M. K. parodė, kad 2011-09-02 jis apžiūrėjo autoįvykio vietą ir sudarė planą. Miško kelyje buvo 2 apgadintos mašinos ir nukentėjo 2 moterys, kurios buvo nuvežtos į ligoninę. Vairuotojas R. G. sakė, kad jis pirmą kartą vairavo automobilį su vairu, esančiu dešinėje pusėje, ir nejautė automobilio gabaritų. Nukentėjusiosios automobilis stovėjo kelio krašte. Kaltinamojo automobilis buvo apvirtęs ant stogo skersai kelio. Iki jo atvykimo į įvykio vietą automobilis nebuvo patrauktas iš vietos. R. G. automobilyje greitis buvo rodomas miliomis. R. G. pasakė, kad jis apie tai nežinojo. Įvykio vietos planą nubraižė įvykio vietoje, užfiksavo automobilių padėtį. R. G. nesiūlė pasirašyti, nes jis nedalyvavo matavimuose. Apklausos protokole, esančiame 79-ame bylos lape, yra padaryta rašymo klaida, turėtų būti ne S. P., o E. N..
Liudytojas E. N. parodė, kad 2011-09-02 važiuodamas apie 50-100 metrų atstumu paskui automobilį „Mazda“, kuris važiavo apie 20-30 km/val. greičiu, pamatė, kad automobilis „Mazda“ sustojo kelio pakraštyje, kad praleisti iš priekio atvažiuojantį automobilį „Renault Laguna“. Susidūrimas įvyko automobilio „Mazda“ kelio pusėje. Automobilis „Renault Laguna“ apvirto ant stogo kelio viduryje. Nukentėjusiosios buvo šoko būsenoje, mašinoje buvo dūmų. R. G. atsiprašė jų, sakė, kad pirmą kartą vairavo automobilį su vairu, esančiu dešinėje pusėje.
Liudytojas R. D. parodė, kad 2011 m. rudenį, tikslios datos neprisimena, jam paskambino teta N. M., paprašė atvažiuoti į įvykio vietą, kur nuvykęs, jis miško kelyje pamatė N. M. apgadintą automobilį ir kaltinamojo automobilį, kuris stovėjo ant kelio apvirtęs ant stogo. Tetos automobilio priekis buvo apgadintas, salone buvo iššokusios oro pagalvės. Buvo iškviesta policija. Teta N. M. ir jos draugė S. P. skundėsi pykinimu ir galvos svaigimu. Be to, teta N. M. skundėsi dėl rankų ir kojų sumušimų. Policijos pareigūnai sudarė įvykio schemą, kurioje jis pasirašė.
Ekspertė Marija Kolcovaitė parodė, kad N. M. kelio skausmai galėjo pasireikšti ne iš karto, o vėliau. Ji padarė 2 išvadas remiantis dokumentais. Duomenų apie ankstesnę traumą nėra. Kaklo sumušimas įvertintas kaip nežymus. Tvirtina abi savo išvadas.
Per kelių eismo įvykio vietos apžiūrą 2011-09-02 apžiūrėta ir nufotografuota įvykio vieta, esanti Karalgirio miške, esančiame Vilkijos seniūnijoje, Kauno rajone, sudaryta schema (t. 1, b. l. 13-17).
Transporto priemonių apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolais užfiksuota automobilio „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninė būklė po eismo įvykio, nustatyta, kad automobilio išoriniai sugadinimai yra šie: priekinis bamperis, kairės pusės sparnas, kairės pusės priekinės durelės, priekinis kairės pusės ratas (t. 1, b. l. 18-20, 28-30).
Teismo medicinos specialisto 2011-10-07 išvada Nr. G-2742/11(02) nustatyta, kad N. M. konstatuotas galvos sumušimas, kuris, nesant objektyvių mechaninės traumos požymių bei klinikinių simptomų, sveikatos sutrikdymu nevertintinas (t. 1, b. l. 39).
Teismo medicinos specialisto2011-11-25 išvada Nr. pG-3183/11(02) nustatyta, kad N. M. konstatuota galvos ir kaklo sumušimas, kairio kelio menisko plyšimas, dėl kairio kelio menisko plyšimo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 41-42).
Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G-2610/11(02) nustatyta, kad S. P. konstatuota poodinė kraujosruva kairio smilkinio srityje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 44).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 6455/11(01) nustatyta, kad R. G. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b. l. 36).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 6441/11(01) nustatyta, kad N. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b. l. 37).
Lietuvos teismo ekspertizės centro išvada Nr. 11-341(12) nustatyta, kad techniniu požiūriu pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo automobilio „Renault Laguna“ vairuotojo R. G. veiksmai - važiavo dalinai priešpriešinio eismo juosta, nepaliko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dėl ko susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Mazda 323F“, vairuojamu N. M. (t. 1, b. l. 47-50).
Iš minėtos specialisto išvados nustatyta, kad atlikus tyrimą, nėra pagrindo teigti, kad automobilio „Mazda 323F“ vairuotojos N. M. veiksmai – važiavo kelio dešine puse, palikdama saugų šoninio prasilenkimo intervalą – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (t. 1, b. l. 47-50).
Kaltinamojo gynėjo argumentai, kad teismas neturėtų vadovautis autoavarijos vietos planu, nes jame niekas nepasirašė, atmestini kaip nepagrįsti. Autoavarijos vietos planas sudarytas dalyvaujant kviestiniams, kurie parašais patvirtino atliktus vietoje matavimus ir transporto priemonių padėtį po įvykio. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti gynėjo argumentai, kad nėra duomenų, jog kaltinamasis važiavo priešpriešinio eismo juosta. Ši aplinkybė yra nustatyta specialisto – Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiojo eksperto V. Matusevič, kuris remiantis kelių eismo įvykio apžiūros protokolu ir autoavarijos vietos planu nustatė, kad prieš pat susidūrimą automobilio „Mazda 323F“ kairės pusės ratai nuo kelio važiuojamosios dalies menamos ašinės linijos į dešinę buvo nutolę apie 2,2-3,7/2~0,4 m (3,7 m – važiuojamosios dalies plotis įvykio vietoje), vadinasi, prieš pat susidūrimą automobilis „Renault Laguna“ važiavo dalinai priešpriešinio eismo juosta, jo priekiniai ratai buvo kairiau menamos ašinės linijos apie 0,4+0,08~0,5 m. Ar buvo pakeista automobilio „Renault Laguna“ padėtis po autoįvykio, šiuo atveju nustatant autoįvykio priežastį neturi reikšmės, kadangi autoįvykio mechanizmą ir priežastį specialistas nustatė pagal automobilių stabdymo pėdsakus iki susidūrimo ir susidūrimo vietoje esančius pėdsakus, užfiksuotus kelių eismo įvykio vietos protokole ir autoavarijos vietos plane. Be to, nukentėjusioji N. M. parodė, kad R. G. automobilio padėtis nebuvo pakeista, jis nebuvo perstumtas, nes ji neleido. Kad kaltinamojo automobilio padėtis nebuvo pakeista patvirtino liudytojai M. K., E. N.. Dėl nukentėjusiosios N. M. kelio menisko sužalojimo teismo posėdyje apklausta ekspertė paaiškino, kad nukentėjusioji galėjo iš karto nejausti skausmo. Tai paaiškina tą aplinkybę, kodėl nukentėjusiosios ambulatorinio gydymo priėmimo skyriaus apskaitos kortelėje nebuvo įrašo dėl kelio sužalojimo. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios N. M. parodymais ir vertina juos kaip teisingus. Ar ji kelią susižalojo į bėgių perjungimo svirtį, ar į kitą automobilio dalį, teismo vertinimu, nekeičia jai padaryto sužalojimo sunkumo laipsnio, nukentėjusioji gali sąžiningai klysti.
Ikiteisminio tyrimo metu R. G. veika buvo teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. Aukščiau ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, tuo sukeldamas eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Nustatyta, kad būtent Kelių eismo taisyklių 9, 125 punktų reikalavimų pažeidimai – kaltinamasis nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui - važiavo dalinai priešpriešinio eismo juosta, nepaliko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dėl ko susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu - sukėlė nusikalstamus padarinius.
Nukentėjusioji S. P., liudytojai R. N., M. K. parodė, kad kaltinamasis po eismo įvykio atsiprašė nukentėjusiųjų, pasiaiškindamas, kad jis pirmą kartą vairavo automobilį su vairu, esančiu dešinėje pusėje, ir nežinojo, kad automobilyje greitis rodomas ne kilometrais, o miliomis. Iš paties kaltinamojo paaiškinimo, surašyto iš karto po įvykio (t. 1, b. l. 85), matyti, kad jis važiavo 60 km/val. greičiu ir dėl nelygios kelio dangos nesuvaldė automobilio, užvažiavo ant dešinio kelkraščio, automobilis pradėjo slysti ir atsitrenkė į nukentėjusiosios automobilį ir apvirto ant stogo. Darytina išvada, kad kaltinamasis neįvertino kelio ruožo ypatumų, nesulėtino greičio, neturėdamas įgūdžių vairuoti automobilį su vairu dešinėje pusėje neįvertino atstumo tarp jo ir nukentėjusiosios automobilių jiems prasilenkiant ir nepaliko tarpo iš šono – važiavo dalinai priešpriešinio eismo juosta, dėl ko atsitrenkė į nukentėjusiosios vairuojamą automobilį, įvyko eismo įvykis, kurio metu kilo padariniai - buvo apgadintos abi transporto priemonės ir sužalotos nukentėjusiosios - S. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, N. M. - nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Eismo įvykis kilo dėl to, kad R. G., vairuodamas transport priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 125 punktų reikalvimus, t. y. tarp R. G. ir kilusių pasekmių buvo priežastinis ryšys.
R. G. kelių eismo taisyklių pažeidimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi jis nesuprato daromos veikos rizikingumo ir nenumatė, kad jo padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 str. numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamasis R. G. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, padarytas nusikaltimas yra neatsargus (LR BK 11 str.). Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl paminėto kaltinamasis baustinas bauda.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos.
Neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami neturtiniai interesai, kuriuos taip pat gina teisė. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais.
Nukentėjusioji N. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 20000 Lt neturtinės žalos priteisimo, nurodė, kad dėl įvykdyto jos atžvilgiu nusikaltimo ji patyrė dvasinius išgyvenimus, baimę, stresą, kuriuos jaučia iki šiol, nepatogumus – neturėjo transporto priemonės, kad važinėti į darbą, gydėsi ambulatoriškai 2 mėnesius, turėjo nedarbingumą, ir 3879,86 Lt turtinės žalos priteisimo, nes buvo nepataisomai sugadintas automobilis, turėjo transporto išlaidų, išlaidų vaistams ir bei dėl nedarbingumo negavo pajamų. Prašė priteisti žalą iš kalto asmens.
Nukentėjusioji S. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10000 Lt neturtinės žalos priteisimo, nurodė, kad dėl įvykdyto jos atžvilgiu nusikaltimo ji patyrė dvasinius išgyvenimus, buvo baisu, kad negali išeiti iš mašinos, sužalojimus, vaikščiojo 1,5 mėnesio su kraujosruva, po įvykio bijo uždarų patalpų.
Kaltinamasis padarė nusikaltimą, kurio pasėkoje buvo sužalotos N. M., jai konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir S. P., jai konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nekelia abejonių, kad nukentėjusiosioms dėl patirtų sužalojimų, streso, fizinio skausmo, patirtų nepatogumų, dvasinių išgyvenimų padaryta moralinė žala. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina neturtinės žalos nustatymo kriterijų visumą, į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.).
Neturtinė žala padaryta neatsargiais kaltinamojo R. G. veiksmais, jis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiosioms dvasinių išgyvenimų, fizinių kančių, joms padaryti nesunkus ir nežymus sveikatos sutrikdymai.
Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo R. G. nukentėjusiajai N. M. 6000,00 Lt, nukentėjusiajai S. P. 2000,00 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Vertinant kaltinamojo turtinę padėtį atsižvelgtina į tai, kad jis dirba, turi nekilnojamojo turto (t. 1, b.l. 108-117), todėl laikytina, kad nustatytas žalos dydis nesukels kaltinamajam ir jo šeimos nariams sunkių padarinių.
Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.263 str. 2 d. numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Byloje esantys vaistinių čekiai ir receptai patvirtina nukentėjusiosios N. M. turėtas išlaidas vaistams (t. 2, b. l. 13-18), tačiau duomenų, patvirtinančių žalą dėl automobilio sugadinimo, transportavimo ir negautų pajamų, nukentėjusioji nepateikė. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajai N. M. iš R. G. priteistina 87,98 Lt. Nukentėjusiosios N. M. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo likusioje dalyje atmestinas, kaip nepagrįstas.
Valstybinė ligonių kasos pareiškė civilinį ieškinį dėl 483,79 Lt žalos priteisimo už nukentėjusiosios N. M. gydymą VšĮ KMUK ir VšĮ Kauno centro poliklinikoje (t. 1, b. l. 72).
Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. numato, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Už N. M. sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. CK 6.280 str. numato, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 p. ir 31 str. 1 p. nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 8 p. numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų.
Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas kaip teisėtas ir pagrįstas, iš kaltinamojo R. G. priteistina žalai atlyginti 483,79 Lt valstybinei ligonių kasai. Ši žala padaryta tyčiniais neteisėtais kaltinamojo veiksmais, jos dydis patvirtinamas byloje esančiais medicininių dokumentų išrašais (t. 1, b. l. 75-76), nukentėjusiosios N. M. parodymais.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 1290,35 Lt žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 130-132). VSDFV Kauno skyrius 2011-11-25 sprendimu Nr. 8.35-84180 N. M. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2011-09-05 iki 2011-10-28 paskyrė 1290,35 Lt ligos pašalpą. N. M. dėl kito asmens kaltės laikotarpiu nuo 2011-09-05 iki 2011-10-28 išmokėjus ligos pašalpą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta 1290,35 Lt dydžio žala. R. G. vairuojama transporto priemonė eismo įvykio dieną nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d. numato, jog juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.290 str. 1, 3 d. numato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys tenkintinas kaip teisėtas ir pagrįstas, iš kaltinamojo R. G. priteistina žalai atlyginti 1290,35 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui. Ši žala padaryta tyčiniais neteisėtais kaltinamojo veiksmais, jos dydis patvirtinamas byloje esančiais medicininių dokumentų išrašais (t. 1, b. l. 133-146), nukentėjusiosios N. M. parodymais.
Iš kaltinamojo R. G. nukentėjusiosioms N. M. ir S. P. priteistina po 1500,00 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (LR BPK 106 str. 2 d.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d., 297 str., 302-307 str.,
n u s p r e n d ž i a :
R. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ir nuteisti 15 MGL (1950 Lt) bauda.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
N. M. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 6000,00 Lt (šešis tūkstančius litų) neturtinės žalos ir 87,98 Lt (aštuoniasdešimt septynis litus 98 ct) turtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
S. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 2000,00 Lt (du tūkstančius litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosioms N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po 1500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų 00 ct) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Priteisti iš R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) VšĮ valstybinei ligonių kasai 483,79 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt tris litus 79 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 1290,35 Lt (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt litų 35 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą apeliaciniu skundu.
Teisėja Larisa Tamulionienė