Administracinė byla Nr. I-2806-422/2015
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00514-2015-2
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2.; 21.;74.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugsėjo 15 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,
sekretoriaujant Sabinai Cilišauskaitei,
dalyvaujant pareiškėjui A. J. ,
atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui A. P. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
n u s t a t ė:
Pareiškėjas Aidas Jakštas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (b.l. 5-7) ir teismo posėdžio metu nurodė, jog jis nuo 2012-04-19 iki 2013-10-19 buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje kamerose, kurių gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Kamerose, kurių plotas apie 8 kv.m., buvo laikomas su 5-6 asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma buvo žymiai pažeista. Dėl pažeistų teisių kreipėsi į atsakovą su žodiniais skundais, tačiau jam buvo paaiškinta, jog dėl perpildytų kamerų nėra galimybės suteikti tinkamų sąlygų. Kalinamas perpildytose kamerose, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata, socialiniai įgūdžiai. Jam padarytą neturtinę žalą vertina 16 000 Eur, prašydamas ją priteisti iš atsakovo.
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą (b.l. 9-12) bei jo atstovas teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko. Pripažino, kad pareiškėjas tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas netinkamomis, mažesnio nei teisės aktuose nustatytas plotas, sąlygomis, tačiau tai sąlygojo objektyvios, ne nuo įstaigos administracijos valios priklausančios priežastys. Pažymėjo, jog apie 34,3 proc. pareiškėjo buvimo Kauno TI laiko jam teko didesnis nei 3,6 kv.m. plotas. Kauno TI pareiškėjas galėjo naudotis teise būti pasivaikščiojimo kieme, dušu, sporto kambariu, kompiuterių klase, biblioteka, koplyčia, taip pat Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistų, medicinos specialistų pagalba, tai iš dalies kompensavo per mažos kameros sukeliamus nepatogumus.
Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas nusikalsdamas turėjo suprasti, kad pateks į laisvės atėmimo vietas ir patirs nepatogumų dėl sąlygų. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog Kauno TI psichiatro įrašai pareiškėjo sveikatos istorijoje patvirtina, kad depresijos požymių nebuvo nustatyta, tik pareiškėjas nervinosi dėl ikiteisminio tyrimo ir teismo po sunkaus nusikaltimo padarymo, taip pat turėjo įtakos jo sveikatos būklei alkoholinė abstinencija. Pareiškėjas neturtinės žalos buvimo neįrodė, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjo skundas iš dalies tenkinamas.
Pareiškėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja dėl to, kad jis buvo kalinamas perpildytose Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, dėl to patyrė neturtinę žalą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktu nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).
Pareiškėjo Kameros kortelės ( b.l. 13) bei atsakovo atstovo parengtos 2015-05-13 pažymos Nr. II-2892 apie jo laikymo sąlygas Kauno tardymo izoliatoriuje ( b.l. 14-26) duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-04-19 iki 2013-10-21 buvo kalinamas kamerose Nr. 206, 241, 243,211, 234, 168. Minėtais rašytiniais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjui, kalint Kauno TI, teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv.m. ploto nebuvo užtikrintas 347 paras, iš jų apie pusę laiko iki normos trūko ženkliai, t.y. apie 1 kv. m. Šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Įvertinus minėtus duomenis, darytina išvada, jog 347 paras nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje, pažeidžiant jo subjektinę teisę atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), todėl atsakovo argumentai dėl institucijos negalėjimo užtikrinti tinkamų sąlygų dėl objektyvių priežasčių neturi esminės įtakos ginčui.
2015-06-18 prašyme teismui (b.l. 82-83) pareiškėjas abstrakčiai nurodė papildomus argumentus dėl galimų pažeidimų, tačiau teismo posėdžio metu konkrečiai jų neišdėstė, nagrinėjant bylą prašė vadovautis pradiniu skundu, todėl 2015-06-18 prašymas nelaikytinas skundo dalimi ir dėl jame išdėstytų aplinkybių nepasisakytina. Tai netrukdo pareiškėjui dėl jo nurodytų galimų pažeidimų ateity kreiptis į teismą, konkrečiai išdėstant skundo pagrindą.
Gyvendamas tardymo izoliatoriaus perpildytose, neatitinkančiose teisės aktų reikalavimų apšvietimui patalpose, pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3, 5, 8 straipsnių nuostatos, todėl pats teisės pažeidimo pripažinimas šiuo atveju nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui už patirtą skriaudą.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).
Pareiškėjas nurodė, jog dėl laikymo nepriimtinomis sąlygomis jam atsirado sveikatos problemų.
Pareiškėjo Asmens sveikatos istorijos duomenys patvirtina, jog ginčo laikotarpiu jis daug kartų kreipėsi į medikus dėl galvos skausmo, skundėsi dėl sutrikusio miego, dėl dusulio ( b.l. 28-42). Administracinėje byloje nesurinkta objektyvių duomenų, jog aukščiau nurodyti sveikatos sutrikimai atsirado būtent dėl jo kalinimo Kauno tardymo izoliatoriuje, sveikatos istorijos išrašuose taip pat nurodyta, jog depresijos požymių nėra, tačiau pakankamai dažnas pareiškėjo kreipimasis į įkalinimo įstaigos medikus, išsakant psichinio-psichologinio pobūdžio sveikatos būklės nusiskundimus nepaneigia pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog jo sveikatos būklei galėjo turėti įtakos ir netinkamos kalinimo sąlygos dėl gyvenamojo ploto neatitikimo teisės aktų nurodytiems reikalavimams. Tačiau pažymėtina, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad jis dėl netinkamų laikymo sąlygų būtų anksčiau kreipęsis į tardymo izoliatoriaus administraciją, kad jo sveikatos būklė, pareiškėjui būnant tardymo izoliatoriuje, būtų ženkliai pablogėjusi ir kad būtų jam taikytas stacionarinis gydymas. Nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis.
Įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų, teisinį ginčo santykių reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog byloje nustačius aplinkybę dėl pareiškėjo laikymo perpildytose kamerose, pažeidžiant Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3punkto nuostatas, yra teisinis pagrindas neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Atsižvelgiant į pažeidimo mastą, į jo trukmę, į aukščiau nurodytus argumentus dėl sveikatos būklės, į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 2000 eurų ir ši suma priteistina iš atsakovo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundas kaip nepagrįstas netenkinamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti A. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėja Janina Vitunskienė