Administracinė byla Nr. AS-650-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01862-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. T. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. T. skundą dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėja L. T. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2025 m. vasario 26 d. sprendimą (toliau – ir MGK sprendimas) ir įpareigoti atsakovą priimti naują teisėtą ir pagrįstą sprendimą arba grąžinti bylą spręsti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), kad ji pagal teismų praktikoje suformuotus standartus patikrintų visas faktines aplinkybes ir pateiktų aiškius įrodymus, jog pareiškėja iš tiesų gavo pajamų, kurios turėjo būti apmokestintos kaip jos asmeninės.

Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 20 d. nutartimi nustatė pareiškėjai 14 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos skundo trukumams pašalinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsniu, pažymėjo, kad pareiškėja skunde privalo nurodyti viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, kurio teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami, pavadinimą (vardas, pavardė), buveinę (gyvenamoji vieta), savo reikalavimą ir aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, bei šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

Teismas nustatė, kad pareiškėja teismui ginčija MGK 2025 m. vasario 25 d. sprendimą
Nr. S-2025/40 (7-2025/3), kuris priimtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl VMI 2024 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. 68-49 (toliau – ir VMI sprendimas). Teismas konstatavo, kad pareiškėja reikalavimo dėl nurodyto VMI sprendimo skunde nesuformulavo, nors, teismo vertinimu, jis jai sukelia tiesiogines teisines pasekmes. Dėl šių priežasčių teismas išaiškino, kad pareiškėja turi teisę skųsti ne tik MGK sprendimą, tačiau ir VMI sprendimą, formuluojant skunde dėl jo ABTĮ 88 straipsnio nuostatas atitinkantį reikalavimą.

Teismas atkreipė dėmesį, kad MGK yra kolegiali išankstinio mokestinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, t. y. nagrinėdama skundus, ji neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl negali būti administracinės bylos proceso šalimi (atsakovu). Atsižvelgęs į tai ir ABTĮ 28 straipsnio 3 dalį, teismas nurodė, kad skunde atsakovu turi būti nurodyta VMI ir atitinkamai patikslintas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 25 straipsnio 1 dalį prie skundo turi būti pridedamas skundžiamas aktas, kiti įrodymai, pagrindžiantys skunde nurodytas aplinkybes, todėl nurodė pareiškėjai pateikti teismui VMI sprendimą. Teismas taip pat išaiškino pareiškėjai, kad ji turi sumokėti žyminį mokestį arba pateikti motyvuotą prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio.

Pareiškėja, vykdydama teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartį, 2025 m. balandžio 2 d. teismui elektroninių ryšių priemonėmis pateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 15 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai sumokėtą žyminį mokestį.

Teismas vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad pareiškėjos skundas neatitiko ABTĮ skundo turiniui ir formai keliamų reikalavimų, todėl teismas 2025 m. kovo 20 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą per 14 kalendorinių dienų nuo šios nutarties gavimo pašalinti skundo trūkumus: pagal teismo išaiškinimą skunde suformuluoti ABTĮ 88 straipsnio nuostatas atitinkantį reikalavimą dėl VMI sprendimo, atsakovu nurodyti VMI ir patikslinti reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, pateikti teismui VMI sprendimą bei pateikti žyminio mokesčio kvitą arba motyvuotą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos atstovas teismui pateikė mokėjimo dokumentą, patvirtinantį, kad už skundo padavimą yra sumokėta 22,50 Eur žyminio mokesčio.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja per nustatytą terminą skundo, kuriame būtų suformuluotas reikalavimas atsakovui VMI dėl VMI sprendimo, kuris sukelia pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes, ir paties VMI sprendimo teismui nepateikė.

Teismo vertinimu, nurodyti trūkumai buvo esminiai, kurių nepašalinus teismas negali nustatyti ginčo nagrinėjimo ribų. Todėl, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismas pareiškėjos skundą laikė nepaduotu. Teismas išaiškino pareiškėjai, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

III.

Pareiškėja L. T. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutartį, tenkinti pareiškėjos prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, priimti pareiškėjos patikslintą skundą ir perduoti jį nagrinėti iš esmės.

Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas ginčijamą nutartį, nesiėmė priemonių papildomai pareikalauti iš pareiškėjos pašalinti trūkumus. Teismas, gavęs tik žyminio mokesčio kvitą, galėjo ir turėjo, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 3 dalimi, informuoti pareiškėją apie likusius trūkumus ir suteikti papildomą galimybę juos pašalinti, tačiau teismas priėmė griežtą ir formalų sprendimą, nesudaręs realių sąlygų skundo trūkumams ištaisyti.

Pareiškėjos įsitikinimu, teismas neatsižvelgė į faktą, kad dokumentai nebuvo pateikti dėl objektyvių, nuo pareiškėjos ir jos atstovo valios nepriklausančių aplinkybių – techninių kliūčių, susijusių su dokumentų įkėlimu į Lietuvos teismų informacinę sistemą Liteko (toliau – ir Liteko). Pareiškėja prašyme atnaujinti terminą buvo nurodžiusi, kad didelės apimties Panevėžio apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-350/2025 (438 lapai), tikėtina, viršijo sistemos leidžiamą dokumentų dydį, todėl pateikimas buvo nesėkmingas. Pareiškėjos atstovas, matęs pranešimą sistemoje, kad dokumentai išsiųsti, pagrįstai tikėjo, kad visi dokumentai pasiekė teismą.

Pareiškėja pažymi, kad iki 2025 m. balandžio 15 d. dienos teismo nurodyti trūkumai buvo šalinami, tačiau jų pašalinti nepavyko dėl Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – ir EPP) trikdžių. Esant nurodytoms aplinkybėms, nebuvo pagrindo priimti skundžiamą nutartį. Tik gavus šią nutartį, pareiškėjai tapo aišku, kad visi kelti į bylą dokumentai dėl didelės apimties (objektyvių priežasčių) nebuvo įkelti. Pareiškėja nurodo, kad pateiktu patikslintu skundu taip pat yra pašalinami visi teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartyje nurodyti trūkumai. Tesimų praktikoje pažymima, kad procedūriniai formalumai negali pažeisti asmens teisės į teisminę gynybą.

Pareiškėja tvirtina, kad skundžiama nutartis neatitinka ABTĮ tikslų, pažeidžia proporcingumo, teisingumo ir teisėtų lūkesčių principus bei teisę į veiksmingą teisminę gynybą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjos skundą laikė nepaduotu nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) paduoti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016; 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS-1125-502/2015; kt.). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010; 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015, kt.).

Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; kt.).

Įvertinusi pareiškėjos teismui pateikto skundo turinį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjos skundas neatitiko pagrindinių skundui keliamų turinio ir formos reikalavimų, t. y. iš pareiškėjos paduoto skundo buvo aišku, kad pareiškėja siekia inicijuoti mokestinį ginčą, tačiau skunde nebuvo suformuluotas reikalavimas dėl VMI sprendimo, atsakovu nebuvo nurodyta VMI, nepateikti įrodymai, kad pareiškėja sumokėjo žyminį mokestį už skundą. Pažymėtina, kad teismo nustatyti skundo trūkumai buvo esminiai ir neabejotinai sudarė kliūtis pareiškėjos skundą priimti nagrinėti. Todėl teismas pagrįstai ir teisėtai 2025 m. kovo 20 d. nutartimi pareiškėjai nustatė terminą nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti.

Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėja šalindama trūkumus, elektroninių ryšių priemonėmis į bylą pateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Byloje nėra duomenų, kad iki skundžiamos 2025 m. balandžio 15 d. nutarties priėmimo pareiškėja teismui teikė procesinius dokumentus, ginčijamus sprendimus ir pan., siekdama pašalinti teismo nustatytus trūkumus.

Tačiau byloje nustatyta, kad pareiškėja 2025 m. balandžio 18 d. (t. y. po skundžiamos
2025 m. balandžio 15 d. nutarties laikyti skundą nepaduotu priėmimo) teismui pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) 2024 spalio 3 d. sprendimo Nr. (27.13Mr)-FR0682-210, VMI sprendimo ir MGK sprendimo paduoti. Šiame prašyme pareiškėja nurodė, kad pareiškėja (jos atstovas) buvo suklaidinti, kadangi teismui, be kitų dokumentų, siekė pateikti didelės apimties nuosprendį, dėl ko siuntimas buvo užbaigtas nesėkmingai, nors Liteko buvo matyti pranešimas, kad dokumentai išsiųsti. Pareiškėja nurodė, kad tik gavus teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutartį, paaiškėjo, kad teismui buvo pateiktas tik žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis kvitas, o patikslintas procesinis dokumentas, ginčijami sprendimai ir kiti įrodymai nebuvo pateikti. Pareiškėja kartu su šiuo prašymu teismui pateikė patikslintą skundą, kuriame suformulavo reikalavimus ir dėl mokesčių administratoriaus sprendimų, pridėjo skundžiamus sprendimus ir kitus susijusius dokumentus.

Byloje taip pat nustatyta, kad teismas 2025 m. balandžio 18 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo šios nutarties nuorašo gavimo pateikti teismui ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkantį atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutarties. Pareiškėjai teismas išaiškino, kad 2025 m. balandžio 15 d. nutartis, kuria pareiškėjos skundas laikomas nepaduotu, užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, todėl pareiškėja dėl tokios nutarties turi teisę paduoti atskirąjį skundą. Teismas kartu pareiškėjai nurodė, kad tik išsprendus klausimą dėl 2025 m. balandžio 15 d. nutarties teisėtumo, bus sprendžiamas klausimas dėl termino atnaujinimo ir patikslinto skundo priėmimo.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėja teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartimi nustatytų trūkumų nepašalino per 14 dienų nuo šios nutarties gavimo, todėl teismui buvo teisinės prielaidos priimti ginčijamą nutartį laikyti pareiškėjos skundą nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.). Šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad teismui galėjo būti žinomos aplinkybės, jog pareiškėja siekė pašalinti visus nustatytus trūkumus, tačiau to nepavyko padaryti dėl techninių kliūčių, t. y. dėl, kaip teigiama, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių aplinkybių. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja patikslintą skundą kartu su kitais dokumentais teismui pateikė dar neįsiteisėjus 2025 m. balandžio 15 d. nutarčiai pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu.

Atsižvelgiant į byloje susiklosčiusią situaciją, pažymėtina kad pagal ABTĮ 153
straipsnio 1 dalies 1 punktą, gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas (teisėjas) per tris darbo dienas po jo gavimo sutikdamas su atskiruoju skundu ir jeigu šis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų šio įstatymo 103 straipsnyje nurodytais atvejais, be žodinio nagrinėjimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir išsiunčia priimtos šiuo klausimu nutarties patvirtintą kopiją (nuorašą, skaitmeninę kopiją) proceso dalyviams. Taigi, ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinta tos pačios instancijos teismo teisė peržiūrėti savo priimtą procesinį sprendimą – nutartis (išskyrus dėl bylos nutraukimo), ir įvertinti jo teisėtumą ir pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 n. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-636-502/2020; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas minėtą įstatymo normą [ABTĮ 153 str. 1 d. 1 p.], turėtų ją taikyti, kai konkrečiu atveju pasikeičia bylos aplinkybės, buvusios skundžiamos nutarties priėmimo ir atskirojo skundo priėmimo, o kartu ir galimo nagrinėjimo metu (žr. 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-712-602/2018).

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartimi nustatytu terminu nepašalino visų skundo trūkumų, tačiau po skundžiamos 2025 m. balandžio 15 d. pakankamai operatyviai gavęs pareiškėjos prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo ir prie jo pridedamus ginčijamus sprendimus bei patikslintą skundą (t. y. pateikti duomenys iš esmės 2025 m. kovo 20 d. nutartyje įvardinti kaip skundo trūkumai), turėjo galimybę panaikinti savo priimtą nutartį, imtis priemonių išspręsti praleisto termino pašalinti skundo trūkumus atnaujinimo klausimą (ABTĮ 66 str. 3 d.) ir, atitinkamai, spręsti skundo priėmimo klausimą.

Atsižvelgiant į proceso koncentruotumo ir operatyvumo principus bei išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl panaikinama ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija šioje proceso stacijoje nepasisako dėl atsirojo skundo reikalavimų atnaujinti terminą skundui paduoti, priimti patikslintą skundą ir perduoti jį nagrinėti iš esmės, kadangi skundo priėmimo klausimą ir su tuo susijusius prašymus sprendžia pirmosios instancijos teismas
(ABTĮ 33 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos L. T. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Ramūnas Gadliauskas

        Ričardas Piličiauskas

        Arūnas Sutkevičius