Civilinė byla Nr. 3K-3-443-701/2015

              Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00287-2013-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 30.5; 30.10

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Andžej Maciejevski ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovei I. K., trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žemės sklypo ribų nustatymo.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žemės sklypų ribų nustatymą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė prašė nustatyti ribą tarp jai ir atsakovei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų Nr. 37 ir Nr. 28 pagal matininkės L. R. (UAB „Pasoda“) 2012 m. rugpjūčio 12 d. parengtą žemės sklypo Nr. 37 planą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas Nr. 37, esantis (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo 1997 m. rugpjūčio 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. S 39/97-3490. Šis sklypas ribojasi su atsakovei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu Nr. 28, ši sklypą įsigijo 2002 m. birželio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Abiejų žemės sklypų ribos buvo suformuotos pagal preliminarius matavimus ir žemės reformos eigoje abu sklypai buvo privatizuoti pirkimo–pardavimo sutartimis su preliminarių matavimų metu nustatytomis ribomis. Sklypo Nr. 28 kadastriniai matavimai buvo atlikti 2012 m. birželio 5 d. ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pagal atliktus kadastrinius matavimus Sklypo Nr. 28 riba patraukta į Sklypo Nr. 37 pusę, dėl to ieškovės žemės sklype esančio grindinio dalis, tvora atsidūrė atsakovės žemės sklype. Sklypo Nr. 37 ribų paženklinimo–parodymo aktas parengtas 2012 m. rugpjūčio 11 d., o 2012 m. rugpjūčio 12 d. parengta sklypo kadastrinių matavimų byla. VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2012 m. lapkričio 15 d. pateiktoje išvadoje dėl sklypo Nr. 37 plano nurodyta, kad žemės sklypo ribų pažymėti kadastro žemėlapyje negalima, nes žemės sklypo ribos kerta kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. 3963/0020:28 (geod. mat.), 3963/0020:27 (atlikta išankstinė patikra), ribas. Pagal atliktus sklypų Nr. 37 ir Nr. 28 kadastrinius matavimus sklypus skirianti riba nesutampa. Sklypų savininkai nesutaria dėl žemės sklypus skiriančios ribos, ši riba yra neaiški, todėl tiksli ir teisinga riba nustatytina teismo tvarka. Esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems. Pagal atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus sklypo Nr. 28 plane nustatytos sklypų Nr. 28 ir Nr. 37 ribos posūkio taškų koordinatės visiškai nesutampa su ieškovės žemės sklypo kadastrinių matavimų metu nustatytos ribos posūkio taškų koordinatėmis. Iš parengto sklypo Nr. 28 plano bei gretimo sklypo Nr. 37 išdėstymo ribos kadastro žemėlapyje matyti, kad ieškovės ir atsakovės sklypų riba, pažymėta kadastro žemėlapyje, visiškai neatitinka turimų žemės sklypų ribų pagal jų ilgametį faktinį naudojimą. Pagal ieškovės žemės sklypo abrisą ir sklypo ilgametį faktinį naudojimą ieškovės ir atsakovės žemės sklypų riba eina tiesia linija, pagal kurią pastatyta ieškovei priklausanti tvora. Ši riba yra faktiškai nusistovėjusi jau daugiau kaip 20 metų, yra teisėta. Ieškovė, kaip teisėta žemės sklypo savininkė, naudojosi ir naudojasi tokių ribų ir konfigūracijos sklypu, koks jai buvo priskirtas naudotis ir vėliau privatizuotas pagal tuo metu galiojančius teisės aktus. Ieškovė nuo pat atskirų sklypų pamatavimo vieningame sodų bendrijai „Kooperatininkas“ priskirtame žemės masyve ir kiekvieno jų paženklinimo vietoje bei burtų keliu priskyrimo konkretiems bendrijos nariams valdo ir naudoja sklypą Nr. 37 su įgytomis jo ribomis. Ankstesnis sklypo Nr. 28 savininkas J. K. dar 1994 m. liepos 20 d. pasirašė sutikimą dėl to, kad ieškovė pasistatys priestatą vieno metro atstumu nuo jo sklypo ribos. Nekilnojamojo daikto (statinio) kadastro duomenų byla patvirtina, kad priestatas stovi ieškovei priklausančiame sklype Nr. 37. Jis buvo pastatytas per 1 metrą ir 29 cm nuo gretimo žemės sklypo. Tai patvirtina esamos faktinės ribos teisėtumą, o pagal sklypo Nr. 28 kadastrinius matavimus pažymėta gretimų sklypų riba nesutampa su faktine šių sklypų riba. Ieškovė, atsižvelgdama į tuo metu nustatytas žemės sklypo ribas, pastatė žemės sklype statinius, aptvėrė visą žemės sklypą tvora (prieš 8–9 metus). Statiniai pastatyti gavus statybos leidimus, laikantis pagal teisės aktų reikalavimus nustatytų atstumų nuo gretimo sklypo Nr. 28 ribos, kaip atskaitos taško. Atsakovė žemės sklypą Nr. 28 įsigijo daug vėliau nei ieškovė, t. y. 2002 m. birželio 27 d., su esamomis žemės sklypo ribomis, t. y. tokiomis, kokios buvo apibrėžtos pagal preliminarius matavimus. Nuo sklypo Nr. 28 įsigijimo ji juo naudojosi ir sutiko su jos ir ieškovės sklypus jungiančia kraštine, nereiškė jokių pretenzijų dėl tvoros pastatymo. Nagrinėjamu atveju, remiantis CK 4.45 straipsniu, yra pagrindas žemės sklypus Nr. 37 ir Nr. 28 skiriančią riba nustatyti teismo sprendimu pagal ieškovės sklypo Nr. 37 kadastrinių matavimų metu nustatytą ribą, kuri atitinka ilgametį žemės sklypų ribų faktinį naudojimą. Ribos nustatymas pagal sklypo Nr. 28 kadastrinius matavimus pažeidžia ieškovės teises, nes juos atliekant nebuvo atsižvelgta į faktiškai valdomas ir naudojamas sklypų ribas, nusistovėjusią žemėnaudą ir juose esančius statinius, nepaisyta naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų. Pagal sklypo Nr. 28 kadastrinius matavimus nustatyta sklypus skirianti riba eina per ieškovės žemės sklypą, tvora ir dalis grindinio atsiduria atsakovės žemės sklype. Taip ieškovei užkertamas kelias tinkamai eksploatuoti pastatus, nes nebelieka praėjimo tarp tvoros ir priestato, žemės naudojimas tampa visiškai neracionalus ir iš esmės pažeidžia ieškovės teisę į jos nuosavybę. Atsakovės žemės sklypo kadastriniais matavimais nustatytos žemės sklypo ribos (taip pat ir riba su ieškovės žemės sklypu) neatitinka tų ribų, kurios buvo nustatytos atlikus preliminarius šio žemės sklypo matavimus. Tokia ribų neatitiktis pažeidžia Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį. Abu sklypai suformuoti žemės reformos metu ir privatizuoti pagal valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, o atliekant atsakovės sklypo kadastrinius matavimus buvo keičiama sklypų riba, kuri buvo nustatyta pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius (preliminarius matavimus). Iš žemės sklypų išdėstymo schemos matyti, kad sklypų riba eina tiesia linija, pagal kurią pastatyta ieškovei priklausanti tvora. Kraštinės ilgis yra 20 metrų. Pratęsus šią ribą į tolį tarp kitų greta esančių sklypų, matyti, kad ši riba eina pagal preliminarių matavimų metu nustatytą ribą. Tuo tarpu pagal sklypo Nr. 28 planą, pratęsus sklypų Nr. 37 ir Nr. 28 ribą, ji nesutampa su preliminarių matavimų metu nustatyta riba. Taip pat sklypo riba nuo kelio pusės nepagrįstai pastumta į ieškovės sklypo pusę. UAB „Pasoda“ atlikti ieškovės sklypo Nr. 37 kadastriniai matavimai patvirtina, kad nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo sklypo Nr. 28 ribą pastumti į sklypo Nr. 37 pusę. Pagal parengtą sklypo Nr. 37 planą žemės sklypo plotas atitinka leistiną ploto paklaidą, faktiškai nusistovėjusią sklypų ribą (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 21 punktas, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 23 punktas).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, nesutiko su ieškovės pozicija, kad sklypų ribos nėra aiškios. Teismo vertinimu, jos nustatytos tiesia 20 metrų linija, esančia ieškovės sklypo šiaurinėje dalyje ir atsakovės sklypo pietinėje dalyje. Tiek ieškovės, tiek atsakovės sklypai yra stačiakampio formos 20x30 metrų, 0,0600 ha ploto. Tokios sklypų ribos ir konfigūracijos nurodytos tuomečio Vilkaviškio rajkoopsąjungos darbininkų ir tarnautojų kolektyvinio sodo išplanavimo projekte M1:1000, Vilkaviškio rajono sodo bendrijos „Kooperatininkas“ narės E. K. sklypelio Nr. 37 plane M1:500. Ieškovė pirko žemės sklypą pagal minėtą planą. Sklypo pradiniai dokumentai rodo aiškią ribą, skiriančią abu sklypus, – tiesią 20 metrų liniją, su sklypo pietine ir vakarine ribomis besiribojančią statmenai. Ieškovės sklypo ribos, nustatytos Vilkaviškio rajkoopsąjungos darbininkų ir tarnautojų kolektyvinio sodo išplanavimo projekte Ml:1000 ir Vilkaviškio rajono sodo bendrijos „Kooperatininkas“ narės E. K. sklypelio Nr. 37 plane M1:500, nesutampa su ribomis, nustatytomis matininkės L. R. 2012 m. rugpjūčio 12 d. parengtame žemės sklypo plane. Teismas nurodė, kad ieškovė ir atsakovė įsigijo žemės sklypus, kurie buvo suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Jeigu būtų tenkinamas ieškovės reikalavimas nustatyti ribą tarp jai ir atsakovei priklausančių žemės sklypų pagal matininkės L. R. 2012 m. rugpjūčio 12 d. parengtą žemės sklypo planą, ieškovės sklypas padidėtų 0,0023 ha. Kadangi pagal šį planą ieškovės sklypas „dengia“ atsakovės sklypo dalį, tai atsakovės sklypo plotas sumažėtų. Atsakovė 2012 m. birželio 5 d. atliko savo sklypo kadastrinius matavimus, kurie buvo įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, todėl laikomi teisingais ir išsamiais (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis). Teismas taip pat nustatė, kad prieš parengiant ieškovės žemės sklypo planą nebuvo kviesti suinteresuoti asmenys – besiribojančių sklypų savininkai, be to, nėra duomenų, jog tokio paženklinimo pagrindu žemėtvarkos skyriuje būtų atliktas kadastrinių matavimų suderinimas. Teismo vertinimu, ieškovės pateiktas žemės sklypo planas negali būti laikomas teisingai objektyviu planu; tenkinus ieškovės ieškinį ir nustačius tarp sklypų ribą pagal jos reikalavimą, t. y. sklypo ribą patraukus į atsakovės pusę, būtų sumažintas atsakovės žemės sklypo plotas, taip pažeidžiant Konstitucijos 23 straipsnį.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2014 m. spalio 9 d. nutartimi paliko Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. sprendimą nepakeistą. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, įvertino Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 21, 32.1.1, 37, 65, 69 punktų, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 23, 25, 29.8.5, 29.9 punktų nuostatas; pažymėjo, kad žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t. y. sudėtinė jos dalis. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešame registre. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl šalių žemės sklypų ribų aiškumo ir jų konfigūracijos. Tokią išvadą, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina Vilkaviškio rajkoopsąjungos darbininkų ir tarnautojų kolektyvinio sodo išplanavimo projektas M1:1000, Vilkaviškio rajono sodo bendrijos „Kooperatininkas“ narės E. K. sklypelio Nr. 37 planas M1:500,  VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2012 m. lapkričio 15 d. išvada Nr. (2070/08)S-4380. Teisėjų kolegija, įvertinusi 1997 m. rugpjūčio 15 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. S39/97-3490 priedą – sklypo (žemėnaudos) planą – ir UAB „Pasoda“ parengtoje nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų byloje esantį žemės sklypo planą, pripažino nepagrįstais ieškovės teiginius, kad sklypo matavimai atlikti tomis pačiomis ribomis ir kad ji naudojosi bei naudojasi tokių ribų ir konfigūracijos sklypu, koks buvo privatizuotas. Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu būtų tenkinamas ieškovės reikalavimas nustatyti žemės sklypų ribą pagal jos pateiktą žemės sklypo planą, tai ieškovės sklypas padidėtų 0,0023 ha, o atsakovės atitinkamai sumažėtų. Kadangi Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte įtvirtinta maksimali leistina (ribinė) žemės sklypo ploto paklaida taikytina tik toms situacijoms, kai sklypas matuojamas tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų metu, o rengiant 2012 m. rugpjūčio 12 d. žemės sklypo Nr. 37 planą sklypas buvo matuojamas kitomis ribomis, nei nustatyta pirminiuose dokumentuose, tai teisėjų kolegija atmetė ieškovės argumentus dėl to, kad sklypų ploto skirtumas atitiktų maksimaliai leistiną (ribinę) ploto paklaidą. Teisėjų kolegija nustatė, kad šalių sklypams nebuvo atlikti kadastriniai matavimai tuo metu, kai buvo vietinė koordinačių sistema, todėl padarė išvadą, jog sistemų pasikeitimas į valstybinę koordinačių sistemą šiuo atveju nedaro jokios įtakos sklypų matavimams. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Pasoda“ žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte padaryta klaida – neįrašytas neįregistruotas statinys. Taip pat nepateikti jokie duomenys, kad sudarant aktą buvo kviesta atsakovė ir kiti suinteresuoti asmenys – besiribojančių sklypų savininkai, be to, kadastrinių matavimų duomenų byla nebuvo derinama žemėtvarkos skyriuje. Esant šiems konstatuotiems trūkumams teisėjų kolegija atmetė ieškovės argumentą, kad kadastrinių matavimų bylos formalieji trūkumai neturi reikšmės ieškinio pagrįstumui. Teisėjų kolegijos nuomone, šie pirmosios instancijos teismo nustatyti kadastrinių matavimų bylos trūkumai yra ne formalūs, bet esminiai, todėl remiantis šiais kadastrinių matavimų dokumentais, įskaitant ir 2012 m. rugpjūčio 12 d. parengtą žemės sklypo Nr. 37 planą, negali būti nustatinėjama riba tarp ieškovei ir atsakovei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų. Ieškovės faktiškai naudojamos žemės ribos nesutampa su jai nuosavybės teise priklausančio sklypo ribomis. Šią neatitiktį, teisėjų kolegijos vertinimu, nulėmė tai, kad ji elgėsi nerūpestingai ir neįvertino jai tenkančios sklypo dalies ploto, atsakovei tenkančios žemės sklypo dalies sąskaita naudojosi didesne žemės sklypo dalimi, nei turėjo teisę naudotis. Ieškovė, naudodamasi savo sklypu ir statydama statinius (tvorą), neteisėtai įsiterpė į atsakovei priklausantį žemės sklypą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovės veiksmų neteisėtumas, pasireiškęs savavališku atsakovei nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimu, buvo konstatuotas Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. ATP-170-478/2013, kuriuo ji pripažinta kalta padarius ATPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad J. K. niekada nebuvo sklypo Nr. 28 savininku, pripažino nepagrįstais ieškovės argumentus dėl to, kad ankstesnis sklypo Nr. 28 savininkas J. K. dar 1994 m. liepos 20 d. leido jai pasistatyti priestatą 1 metro atstumu nuo sklypo Nr. 28 ribos, kas, jos nuomone, paneigia atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų teisėtumą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 4.45 straipsnio nuostatas. Teismai žemės sklypo, kaip teritorijos, sąvokos (Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalies) tinkamai neatskyrė nuo žemės sklypo ribos sąvokos (Žemės įstatymo 2 straipsnio 19 dalis). Šių sąvokų netinkamas atskyrimas lėmė nepagrįstų ir neteisėtų sprendimų priėmimą, nes konstatuojant, kad ginčo žemės sklypų ribos buvimo vieta yra aiški, vadovautasi žemės sklypo išmatavimais (žemės sklypo teritorija), kurie neparodo žemės sklypo Nr. 37 buvimo vietos geografinėje vietovėje. Šio ginčo atveju negalima vadovaujantis abriso (plano) duomenimis, jog ieškovės žemės sklypo ilgis yra 30 m, plotis 20 m, o plotas 0,0600 ha, nes iš jo negalima nustatyti, kurioje vietovėje šis žemės sklypas yra. Teismai taip pat nepagrįstai prioritetą suteikė preliminarių matavimų dokumentams, kurie nenustato žemės sklypo ribų buvimo vietos. Taigi priimant skundžiamus procesinius sprendimus vadovautasi dokumentais, nenustatančiais žemės sklypų ribos buvimo vietos. Be to, teismai neatsižvelgė į ginčo žemės sklypų faktines ribas ir ilgametį žemės sklypų faktinį naudojimą, taip pažeisdami CK 4.45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teismo pareigą įvertinti visus žemės sklypų ribų nustatymui reikšmingus kriterijus. Teismai, spręsdami ginčą, nesuderino abiejų žemės sklypų savininkų interesų. Teismai gynė išimtinai vieno savininko teises ir interesus, nurodydami, kad tenkinus ieškinį ir nustačius ribą (pagal faktą) bus pažeistos atsakovės konstitucinės teisės į nuosavybę, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad neišsprendus kilusio ginčo iš ieškovės be teisinio pagrindo atimama nuosavybės teisė į žemės sklypo Nr. 37 dalį, ji netenka nuosavybės teise valdytos tvoros, įrengto grindinio ir galimybės racionaliai eksploatuoti bei registruoti teisėtai pastatytą statinį. Pažymėtina ir tai, kad byloje nebuvo nustatinėjama ir nustatyta, kad atsakovė susidurtų su žemės trūkumu, nustačius sklypų ribas pagal ieškovės pateiktą planą, atitinkančias ilgametį faktinį sklypų naudojimą. Šios aplinkybės galėjo būti nustatytos tik atliekant naujus kadastrinius matavimus teismo proceso metu.

2. Teismai, priimdami skundžiamus procesinius sprendimus, nukrypo ir nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota nagrinėjant civilines bylas dėl žemės sklypų ribų nustatymo; teismų praktikoje suformuotais CK 4.45 straipsnio 1 dalies taikymo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-226/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr. 3K-3-6/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. P. V., bylos Nr. 3K-3-453/2010; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-580/2012; 2014 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. v. A. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-459/2014; 2014 m. lapkričio 12 d, nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. D. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-488/2014). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant CK 4.45 straipsnį turi būti atsižvelgiama į tokius šios teisės normos taikymo kriterijus ir turi būti įvertinami: ginčo šalių žemės sklypų faktinio naudojimo dydžiai; nusistovėjusios faktinės ginčo sklypų ribos; statinių ir kitų objektų pastatymo ir naudojimo trukmė; galimybė racionaliai naudotis žemės sklypu tiek asmeniui, kuris prašo nustatyti žemės sklypų ribą, tiek gretimo sklypo savininkui; asmens, siekiančio nustatyti žemės sklypų ribą, reikalavimo faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes; dokumentai, parodantys ginčo sklypų ribą. Tik tinkamai ištyrus visas šias aplinkybes teismas gali daryti išvadą, ar ginčo šalių žemės sklypų ribos yra aiškios. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad šalims priklausančius žemės sklypus skirianti riba yra aiški, vadovaudamiesi dokumentais, kurie žemės sklypų ribos buvimo vietos nenustatė, t. y. reikšmę suteikė duomenims, kurie dėl sąvokų reikšmių supainiojimo neturėjo įrodomosios galios byloje, ir visiškai netyrė kitų byloje surinktų įrodymų bei bylai reikšmingų aplinkybių: nusistovėjusios faktinės ginčo sklypų ribos; ieškovės priestato, tvoros ir grindinio pastatymo, įrengimo ir naudojimo trukmės; vertinant prieštaringus įrodymus lemiamą reikšmę turi faktiškai naudojamų sklypų riba ir jos vieta, nes dokumentuose esanti riba ir jos išdėstymas yra tik preliminarūs matavimai; byloje esantys įrodymai apie ginčo žemės sklypų faktinę ribą ir jos pagrindu parengtą žemės sklypo Nr. 37 planą bei atsakovei priklausančio žemės sklypo Nr. 28 kadastriniai matavimai patvirtino, kad ginčo žemės sklypų ribos buvimo vieta yra neaiški. Byloje nebuvo kitų įrodymų, patvirtinančių sklypų ribos buvimo vietą; atsakovė naudojosi kitokio dydžio ir konfigūracijos žemės sklypu, tačiau išmontavo savo tvorą ir perkėlė ją giliau į savo žemės sklypą, todėl, kompensuodama atsiradusį žemės sklypo ploto trūkumą, sklypus skiriančią ribą perkėlė giliau į ieškovės sklypo pusę; buvęs sklypo Nr. 28 savininkas leido ieškovei statyti priestatą 1,29 m atstumu nuo šio sklypo ribos.

3. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 21 punktą. Teismai netinkamai aiškino ir taikė šioje teisės normoje vartojamą sąvoką „matavimas tomis pačiomis ribomis“. Matavimas tomis pačiomis ribomis reiškia, kad žemės sklypo ribos nustatomos atsižvelgiant į išlikusius riboženklius, paženklinus ir atlikus visų žemės sklypų elementų matavimo darbus – žemės sklypus skiriančias ir juosiančias tvoras, grindinius, statinius, kelią, pirminiuose dokumentuose preliminariais matavimais užfiksuotas ribas. Ieškovės pasitelkta matininkė išmatavo sklypą Nr. 37 laikydamasi šių sąlygų, t. y. tomis pačiomis ribomis. Ieškovės žemės sklypo plotas pagal atliktus kadastrinius matavimus yra 0,0623 ha. Taigi paklaida šiuo atveju sudarė 0,0023 ha, t. y. atitiko Nuostatų 1 priede nustatytą maksimalią leistiną (ribinę) paklaidą tarp Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto ir apskaičiuoto žemės sklypo ploto atlikus kadastrinius matavimus. Jeigu Nuostatų 21 punkte vartojama sąvoka „matavimas tomis pačiomis ribomis“ būtų aiškinama taip, kaip aiškino bylą nagrinėję teismai, t. y. kad kadastriniai matavimai turi būti atliekami pagal preliminariuose žemės sklypų planuose (abrisuose) nustatytus sklypo kraštinių ilgius, paklaidų niekada nebūtų ir Nuostatų 21 punkto taikymas būtų neįmanomas.

4. Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neanalizavo ir nevertino nei įrodymų viseto, nei kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės atskirai. Procesiniai sprendimai grindžiami argumentais, kurie byloje nebuvo nagrinėjami ir tiriami, remtasi įrodymais, kurie neturi įrodomosios galios.

Atsakovė ir trečiasis asmuo atsiliepimais į kasacinį skundą prašė ieškovės kasacinį skundą atmesti. Jie sutiko su teismų padarytomis išvadomis dėl žemės sklypus skiriančios ribos aiškumo, ieškovės atliktų kadastrinių matavimų trūkumų. Atsakovės ir trečiojo asmens teigimu, teismai nepadarė ieškovės nurodomų materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų, nenukrypo nuo kasacinio teismo šios kategorijos bylose formuojamos praktikos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CK 4.45 straipsnio aiškinimo ir taikymo

Šioje byloje kasatorė ieškinio reikalavimą šalių žemės sklypus Nr. 37 ir Nr. 28 skiriančią ribą nustatyti pagal jos pateiktus ir UAB „Pasoda“ atliktus žemės sklypo Nr. 37 kadastrinius matavimus iš esmės grindė tuo, kad žemės sklypus skirianti riba nėra aiški; pagal atsakovės žemės sklypo Nr. 28 atliktus kadastrinius matavimus, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre, nustatyta riba neatitinka ilgalaikio faktinio žemės sklypų naudojimo ir patraukta į žemės sklypo Nr. 37 pusę, dėl to kasatorei priklausantys tvora ir grindinio dalis atsidūrė atsakovės žemės sklype ir tapo neįmanoma racionaliai bei efektyviai naudoti žemės sklypą Nr. 37; taip pažeidžiama kasatorės teisė į nuosavybę.

Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, atmesdami ieškinį, sprendė, kad: šalių žemės sklypus skirianti riba yra aiški; ieškovės faktiškai naudojamos žemės ribos nesutampa su jai nuosavybės teise priklausančio sklypo ribomis; nėra pagrindo nustatyti žemės sklypus skiriančią ribą kasatorės nurodomu būdu, nes taip jai priklausantis žemės sklypas nepagrįstai padidėtų, o atsakovės – atitinkamai sumažėtų; ieškovės žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti sklypą matuojant kitomis, negu nustatyta pirminiuose dokumentuose, ribomis ir su esminiais trūkumais, kurie nepripažintini formaliais; šalių žemės sklypus skirianti riba, nustatyta pagal atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, atitinka abiejų šalių teisėtus interesus ir nepažeidžia jų nuosavybės teisės.

Kasatorė, nesutikdama su šiomis teismų išvadomis, kasaciniame skunde teigia, kad jos padarytos pažeidžiant CK 4.45 straipsnį, nukrypstant nuo kasacinio teismo suformuotos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos, nesuderinus abiejų žemės sklypų savininkų teisėtų interesų.

Žemės sklypo ribų nustatymą reglamentuoja CK 4.45 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, nustatyti žemės sklypus skiriančių ribų vietą ir jos konfigūraciją yra teismui įstatymo suteikta kompetencija.

Jeigu žemės sklypus skirianti riba pagal žemės sklypų savininkų dokumentus neatitinka faktinio naudojimo, tai paprastai reiškia, kad vienas savininkas naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, negu jam priklauso pagal žemės sklypo dokumentus, o kitas – mažesniu. Tokiu atveju yra pagrindas abejoti, ar žemės sklypų riba yra aiški. Pažymėtina, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikčių nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai pasunkėja naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. G. R. v. I. S., bylos Nr. 3K-3-195/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. A. A. P., bylos Nr. 3K-3-475/2010). Taigi teismas, nagrinėdamas kaimyninių sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje nustatytais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. D. v. S. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-542/2013). Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentą ši riba nustatyta. Tai gali būti iki teismo ar teisminio nagrinėjimo metu sudarytas dokumentas, kuriame nustatyta ir pažymėta aiški žemės sklypus skirianti riba ir įpareigojama jos laikytis. Jeigu tai dokumentas, kuris yra sudarytas iki teismo, tai jis nurodomas teismo sprendime kaip nustatantis ribą, o jeigu teisminio nagrinėjimo metu esamieji dokumentai papildomi ar tikslinami, tai pagal teisminio nagrinėjimo metu parengtą dokumentą nustatoma aiški žemės sklypus skirianti riba, jis nurodomas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje ir įpareigojama jos laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. G. R. v. I. S., bylos Nr. 3K-3-195/2010; 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. D. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-488/2014).

Nagrinėjamu atveju, minėta, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė, kad bylos šalių žemės sklypus skirianti riba (ieškovės žemės sklypo ribos) yra aiški, šią išvadą motyvavo tuo, kad: šalių žemės sklypus skirianti riba nustatyta tiesia 20 metrų linija, esančia ieškovės sklypo šiaurinėje dalyje ir atsakovės sklypo pietinėje dalyje; tiek ieškovės, tiek atsakovės sklypai yra stačiakampio formos 20x30 metrų, 0,0600 ha ploto; tokios sklypų ribos ir konfigūracijos nurodytos Vilkaviškio rajkoopsąjungos darbininkų ir tarnautojų kolektyvinio sodo išplanavimo projekte M1:1000, Vilkaviškio rajono sodo bendrijos „Kooperatininkas“ narės E. K. sklypelio Nr. 37 plane M1:500; ieškovė pirko žemės sklypą pagal minėtą planą; sklypo pradiniai dokumentai rodo aiškią ribą, skiriančią abu sklypus, – tiesią 20 metrų liniją, su sklypo pietine ir vakarine ribomis besiribojančią statmenai.

Teisėjų kolegija nesutinka su šia teismų išvada dėl jos nepagrįstumo. Teismų nurodytos aplinkybės, kuriomis jie grindė aptariamą išvadą, teisėjų kolegijos vertinimu, neteikia pakankamo pagrindo padaryti pagrįstą išvadą dėl abu žemės sklypus skiriančios ribos aiškumo, taip pat vien ta aplinkybė, kad atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, bylos aplinkybių kontekste, nereiškia abu žemės sklypus skiriančios ribos aiškumo. Byloje teismų nustatyta, kad žemės sklypus skirianti riba, nustatyta atlikus atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, nesutampa su riba, nustatyta pagal kasatorės žemės sklypo atliktus kadastrinius matavimus ir pagal kasatorės faktiškai naudojamą žemę. Tarp šalių kilusį ginčą dėl žemės sklypų ribos ir jos neaiškumo patvirtina kasatorės kreipimasis į teismą su ieškiniu nagrinėjamoje byloje. Esant šioms aplinkybėms – šalių ginčui dėl sklypų ribos ir žemės sklypų ribai esamuose dokumentuose bei pagal faktiškai kasatorės naudojamą žemę nesutampant, teismai neturėjo pagrindo konstatuoti žemės sklypus skiriančios ribos aiškumo.

Nors teismai padarė nurodytą nepagrįstą išvadą dėl žemės sklypus skiriančios ribos aiškumo, tačiau, kaip matyti iš apskųstų procesinių sprendimų turinio, teismai vis dėlto, nesuteikė jai išskirtinės teisinės reikšmės, spręsdami ginčą nesirėmė vien tik Nekilnojamojo turto registre įregistruotais atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastriniais matavimais, o, nepažeisdami CPK 176–185 straipsniuose įtvirtintų įrodinėjimo ir įrodymo vertinimo taisyklių, tyrė ir vertino visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padarė išvadas apie įrodinėjimo dalyku byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvada dėl kasatorės reikalavimo nustatyti žemės sklypų ribą jos pageidaujamu būdu nepagrįstumo padaryta įvertinus ginčo šalių žemės sklypų faktinio naudojimo ir šių sklypų pirkimo–pardavimo dokumentuose nustatytus dydžius (plotus), preliminarius sklypų matavimus, tiek kasatorės, tiek atsakovės žemės sklypų kadastrinius matavimus ir jų atlikimo aplinkybes, matininkės, atlikusios kasatorės žemės sklypo kadastrinius matavimus, ir kitų liudytojų parodymus, šalių galimybes racionaliai naudotis žemės sklypais, taip pat kitas kasatorės reikalavimo faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes dėl ginčo šalių žemės sklypus skiriančios ribos. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismų padarytos išvados atitinka byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, o kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmiau nurodyta nepagrįsta teismų išvada dėl žemės sklypus skiriančios ribos aiškumo neturėjo įtakos apskųstų teismų procesinių sprendimų teisėtumui ir nėra pagrindu juos naikinti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kasatorė kasaciniame skunde nurodo, kad teismai, priimdami apskųstus procesinius sprendimus, neatsižvelgė į šalių žemės sklypų faktines ribas ir ilgametį jų naudojimą, taip pat į tai, kad, žemės sklypų ribą nustačius pagal atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, kasatorei priklausanti tvora ir dalis grindinio atsiduria atsakovės žemės sklype. Teisėjų kolegija, atmesdama šiuos kasacinio skundo argumentus, pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tais atvejais, kai sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos nustatoma, jog dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija, taip iš esmės išsprendžiant šalių ginčą. Vis dėlto, pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiškinimą ir taikymo praktiką, faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje A. V. v. P. V., bylos Nr. 3K-3-453/2010; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. G. ir kt. v R. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-470/2014). Teismo pareiga, atsižvelgiant į ginčo šalių faktiškai valdomus žemės sklypus, turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kilimo priežastis, priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, siekiant, kad nustatoma žemės sklypo riba būtų patogi gretutinių žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis ginčo šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B. ir kt. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. D. S. L., bylos Nr. 3K-3-353/2009; 2014 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. v A. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-459/2014). Taigi faktiškai nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas nėra vienintelis ir absoliutus kriterijus žemės sklypus skiriančiai ribai nustatyti.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų sanklotų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. Č. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2005; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr. 3K-3-6/2010).

Šioje byloje teismai nustatė, kad kasatorė naudojasi didesniu žemės sklypu, negu jai priklauso pagal žemės sklypo nuosavybės dokumentus, t. y. ir atsakovės žemės sklypo dalimi, dėl to ir kilo ginčas nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorės nuosavybės teisę į žemės sklypą patvirtina 1997 m. rugpjūčio 15 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis Nr. S39/97-3490, joje nustatytas nuosavybės teise įgyto žemės sklypo dydis – 0,0600 ha. Pažymėtina, kad atsakovė jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą įsigijo 2002 m. birželio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, joje taip pat nurodyta, kad jos sklypo plotas yra 0,0600 ha. Šie šalims priklausančių žemės sklypų plotai nėra nuginčyti ir teismo panaikinti įstatymo pagrindu, todėl, sprendžiant šalių ginčą, turi būti vadovaujamasi tuo, kad šalims nuosavybės teise priklauso žemės sklypai tokio dydžio, kokie yra nurodyti minėtose pirkimo–pardavimo sutartyse. Tačiau nustačius šalių žemės sklypus skiriančią ribą kasatorės pageidaujamu būdu, pasikeistų žemės sklypų plotai – kasatorės žemės sklypo plotas padidėtų 0,0023 ha, o atsakovės – atitinkamai sumažėtų. Aplinkybė, kad asmuo faktiškai užvaldė kaimyninio žemės sklypo dalį, o šio savininkas to neginčijo, negali būti laikoma tinkamu patvirtinimu, jog vienas asmuo kitam perleido dalį nuosavybės, nes nuosavybė iš vieno asmens kitam gali būti perleista tik įstatymui neprieštaraujančiu pagrindu ir būdu (CK 4.47 straipsnis). Šiuo atveju byloje nenustatyta įgyjamosios senaties, nekilnojamojo turto perleidimo sutarties ar kito juridinio fakto, kuris būtų pagrindas kasatorei įgyti nuosavybės teisę į atsakovei pagal dokumentus priklausančią žemės sklypo dalį. Taip pat ir aplinkybė, kad ankstesnis žemės sklypo Nr. 28 savininkas, remdamasis geros tarpusavio kaimynystės santykiais ar kitais motyvais, nereiškė pretenzijų kasatorei dėl sklypo dalies neteisėto užvaldymo, jeigu jis tokį faktą žinojo, savaime nesukuria jokių teisinių padarinių nei buvusiam, nei esamam savininkui, t. y. atsakovei. Be to, remiantis CK 4.93 straipsnyje įtvirtinta savininko teisių apsauga, niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prieš jo valią išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju atsakovė neišreiškė sutikimo, kad kasatorė savo žemės sklypą pasididintų jos sklypo sąskaita. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog atsakovės žemės sklype atsiduria kasatorei priklausanti tvora ir dalis grindinio, taip pat nesuteikia kasatorei pagrindo naudotis didesne negu jai priklauso žemės sklypo dalimi, o reikalavimo nustatyti žemės sklypų ribą jos pageidaujamu būdu atmetimas nereiškia jos nuosavybės teisės į šį turtą ribojimo. Ieškovė turi teisę pirmiau nurodytą jai priklausantį turtą perkelti į savo žemės sklypą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje reiškiamo reikalavimo kasatorė negrindė tuo, jog, nustačius žemės sklypų ribą pagal atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, ji netenka galimybės naudotis žemės sklypu ar jame esančiais statiniais (pastatu, priestatu) pagal paskirtį, juos eksploatuoti; tokių aplinkybių ji neįrodinėjo. Vadovaudamasi ginčo teisinius santykius reglamentuojančiomis pirmiau nurodytomis materialiosios teisės normomis ir nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimtais procesiniais sprendimais nepažeidžiama kasatorės nuosavybės teisė į jos turimą žemės sklypą ir (ar) kitą turtą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorė, nesutikdama su žemės sklypų riba, nustatyta pagal atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, kasaciniame skunde nepateikia teisinių argumentų, teikiančių pagrindą daryti išvadą, jog ši žemės sklypų riba buvo nustatyta neteisėtai atlikus minėtus kadastrinius matavimus. Jų duomenis bei jais nustatytą žemės sklypų ribą įvertinus visų byloje surinktų faktinių duomenų ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste konstatuotina, kad jie nėra nuginčyti, šalių žemės sklypų riba yra tinkamai nustatyta pagal atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre.

Teisėjų kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėję teismai, atmesdami ieškinį, netinkamai taikė CK 4.45 straipsnį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

Dėl Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 21 punkto aiškinimo ir taikymo

Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismai, atmesdami reikalavimą šalių žemės sklypus skiriančią ribą nustatyti pagal kasatorės žemės sklypo kadastrinius matavimus, netinkamai aiškino ir taikė Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – Nuostatai), 21 punktą, nes jos žemės sklypo plotas atlikus kadastrinius matavimus padidėjo neviršijant leistinos ploto paklaidos ribos.

Nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 19 d. iki 2014 m. balandžio 8 d.) 21 punkte nustatyta, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto, tačiau ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip teisingai pažymėjo bylą nagrinėję teismai, Nuostatų 21 punkte įtvirtinta maksimali leistina (ribinė) žemės sklypo ploto paklaida taikytina tik toms situacijoms, kai žemės sklypas matuojamas tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų metu. Žemės sklypo ribos sąvoka reglamentuojama Žemės įstatymo 2 straipsnio 19 punkte, pagal kurį žemės sklypo riba – tai riba tarp žemės sklypų, paženklinta riboženkliais vietovėje arba sutapdinta su nuolatiniais kraštovaizdžio elementais ir grafiškai pažymėta žemės sklypo plane. Šios sąvokos ir atitinkamos Nuostatuose vartojamos sąvokos turinys yra tapatūs (Nuostatų 5 punktas). Byloje teismų nustatyta, kad kasatorės žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti ne tomis pačiomis ribomis, kaip nurodyta pirminiuose dokumentuose, ne pagal riboženkliais paženklintas žemės sklypo ribas, o pagal faktiškai kasatorės naudojamo žemės sklypo ribą (ribas), pagal jos pastatytą tvorą, neatsižvelgiant į atsakovei priklausančio žemės sklypo ribas ir kraštines. Dėl šios priežasties pirmiau nurodyti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nepagrįsti, nesudarantys teisinio pagrindo kasatorei naudotis didesniu žemės sklypu, negu jai priklauso pagal pirkimo dokumentus.

Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys įtakos apskųstų teismų procesinių sprendimų teisėtumui ir nereikšmingi teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstus teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad pagrindo juos naikinti kasacinio skundo argumentais nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Kasacinio skundo netenkinant, kasatorės (ieškovės) turėtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos. Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos jos naudai priteistinos iš kasatorės (ieškovės).

Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo priteisti 150 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 5, 7, 8.14 punktuose nustatytos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dviejų dydžių sumos už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, todėl iš kasatorės (ieškovės) priteistinos visos atsakovės patirtos atstovavimo išlaidos – 150 Eur.

Kasaciniame teisme patirta 10,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybės naudai priteistinas iš kasatorės (ieškovės) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt Eur) atstovavimo išlaidų atlyginimo atsakovei I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 10,75 Eur (dešimt Eur 75 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

              Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                         Birutė Janavičiūtė

                                                                                          Andžej Maciejevski

                                                                                                                                                                                            Antanas Simniškis